Per pastaruosius porą metų pripratusi prie garsių užsienio investuotojų vardų, tokių kaip „Barclays“ ar „Western Union“, šiemet Lietuva iš garsiųjų išvys tik vieną, tiesa, daugeliui jau puikiai pažįstamą „Ryanair“ vardą.

Britų dienraščio „The Financial Times“ sukurta tarptautinė tiesioginių užsienio investicijų stebėsenos sistema „fDiMarkets“ šiais metais Lietuvoje fiksuoja 21 įgyvendintą investicinį projektą, kurių bendra vertė – 1,6 mlrd. Lt. Dėl tiesioginių investicijų Lietuvoje jau yra ar netrukus bus sukurtos 1848 darbo vietos. Tiesa, „fDiMarkets“ investicijų skaičiavimo sistemos ypatumai tokie, kad dalis projektų atkeliami iš ankstesnių metų. Bet ir agentūros „Investuok Lietuvoje“ išgryninti, vien 2011-aisiais atėję 16 projektų ir 303 mln. Lt atrodo pakankamai neblogai – jei lygini su 11 projektų ir 100 mln. Lt 2010-aisiais ar dviem projektais ir 60 mln. Lt 2009-aisiais.

Tikrai garsių vardų nėra

Kitas reikalas, kad šiais metais Lietuva jokių garsių vardų tarp investuotojų nesulaukė. Pats garsiausias investuotojas – daugeliui lietuvių iki skausmo pažįstama Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“, lapkričio viduryje sukirtusi rankomis su Ūkio ministerija dėl lėktuvų techninio aptarnavimo centro kūrimo Kauno oro uoste. Pirma mintis, išgirdus apie „Ryanair“, daugeliui kyla tokia: o ar neišskris ji kartu su visomis savo investicijomis, kai tik kur nors ras bent kiek geresnes sąlygas, palikdama Kaunui tik didžiulį tuščią angarą? „Ryanair“ jau pagarsėjusi negailestingu spaudimu verslo partneriams, reikalaudama išskirtinai lengvatinių verslo sąlygų.
Tačiau rankomis su Michaelu Hickey, „Ryanair“ lėktuvų techninės priežiūros direktoriumi, sukirtęs ūkio ministras Rimantas Žylius „Veidą“ tikina, kad bendradarbiavimas planuojamas ilgalaikis. Pasak ministro, tokį kaip Kaune numatomą statyti techninio aptarnavimo centrą „Ryanair“ Europoje turi tik vieną, Frankfurto oro uoste. Kauniškis būtų antras ir aptarnautų visą „Ryanair“ šiaurės rytų kryptį. O greita ir itin kokybiška techninė parama šiai pigių skrydžių bendrovei gyvybiškai būtina, nes didelės beavarinės lėktuvų apsukos – sudėtinė verslo plano dalis. „Ryanair“ didžiuliais kiekiais perka naujus lėktuvus, kelerius metus juos naudoja, palaikydama bemaž idealią techninę būklę, o paskui parduoda mažmena už pirkimo kainą.
Kaune „Ryanair“ dirba jau nuo 2005-ųjų, prieš kurį laiką padarė jį savo „naminiu“ oro uostu, tad techninio centro steigimas – gal nelauktas, bet tikrai logiškas žingsnis. Tiesa, pati investicija nėra labai didelė, be to, dalis pinigų bus gauta Lietuvos sąskaita iš Europos Sąjungos paramos fondų, bet tikimasi, kad įkandin airiams į pakankamai gerus Lietuvos oro uostus patrauks ir kitos skrydžių bendrovės. Nes mes, kaip keleiviai, galime kiek norime keikti airius už tikrai prastą ir cinišką požiūrį į skrendančiuosius, bet aviacijos verslo pasaulyje „Ryanair“ – tai rimtas ir pagarbą keliantis vardas.

Su „Ryanair“ – trys sugrįžėliai

„Ryanair“ techninio centro steigimas Kaune įdomus tuo, kad bene pirmą kartą, pasitelkus užsienio investicijas, pabandyta susigrąžinti į Lietuvą vieną kitą ekonominį emigrantą. Kadangi sėkmingam bendradarbiavimui su skrydžių bendrovės atstovais buvo reikalingi gerai angliškai kalbantys darbuotojai, ministro R.Žyliaus iniciatyva buvo duoti skelbimai į Didžiosios Britanijos ir Airijos emigrantų spaudą: Kauno oro uoste darbui „Ryanair“ reikalingi angliškai kalbantys specialistai. Atsiliepė 18 žmonių, iš jų trys sugrįžo dirbti į Kauną.
Žinoma, trys „grįžeiviai“ – tai lašas šimtatūkstantinėje emigrantų jūroje, bet eksperimentą vis dėlto galima laikyti sėkmingu. Investicijų pritraukimo specialistų požiūriu, ateityje būtent užsienio investuotojai gali tapti tuo veiksniu, kuris iš esmės pakeis visą verslo aplinką Lietuvoje. Tai savo ruožtu turėtų mažinti emigracijos mastą.
Ne paslaptis, kad darbo klimatas užsienio įmonėse dažnai būna daug geresnis nei lietuviško kapitalo įmonėse. Tai pirmiausia susiję su tuo, kad vakariečių darbdavių požiūris į samdomus darbuotojus gerokai pagarbesnis nei Lietuvos darbdavių. Be to, tyrimai rodo, kad užsienio kapitalo įmonėse darbuotojų atlyginimas būna vidutiniškai ketvirtadaliu didesnis nei lietuviškose. Galima prisiminti, kad Vyriausybei atvedus į Lietuvą „Barclays“ banko kompiuterinį padalinį, didžiausią Lietuvos IT sektoriaus įmonių vadovų pasipiktinimą kėlė faktas, kad britai dideliais atlyginimais masiškai perviliojo jų darbuotojus. Tą patį galima pasakyti ir apie „Western Union“.

Investicijas tenka medžioti

Investicija investicijai nelygi: vienos atneša nedaug pinigų, bet sukuria daug darbo vietų ir mokesčių į biudžetą, kitos atneša daug pinigų ir aukštųjų technologijų, bet kuria mažai darbo vietų, o pelnas važiuoja į užsienį. Pirmosios pavyzdys galėtų būti „Home group“ investicija į baldų gamybą Klaipėdoje, antrosios – investicijos į PET granulių gamybos liniją. Bet tiek dėl vienų, tik dėl kitų šiandien reikia smarkia kovoti.
Lietuvoje šiuo metu tiesioginių užsienio investicijų suma vienam gyventojui viršija 11 tūkst. Lt, bet, pasak „Investuok Lietuva“ specialistų, tai reiškia, kad nuo Estijos ir Latvijos investicijų kiekiu atsiliekame labai stipriai. Kone dešimtmetį, ekonominio pakilimo laikais, nei Algirdo Brazausko, nei Gedimino Kirkilo Vyriausybės nesuko sau galvos dėl investuotojų pritraukimo. Todėl 2008-aisiais smogus krizei, investicijos praktiškai išnyko.
Padėtis ėmė keistis Andriaus Kubiliaus Vyriausybei perėjus prie investicijų medžioklės taktikos. Pradėta taikyti lig šiol Lietuvoje negirdėta finansinių paskatų investuotojams praktika, premjero užsienio vizitų programa tiesiogiai susieta su galimybe pritraukti iš lankomos šalies vienokių ar kitokių investicijų.
Imta medžioti ne tik pinigus, bet ir vardus. Už investicijų pritraukimą atsakingi asmenys tiesiogiai skatinami, jeigu atveda į Lietuva europinio ar pasaulinio garso kompaniją. Visa tai lėmė, kad Lietuva buvo vienintele regiono valstybė, kurioje krizės laikotarpiu užsienio investicijų skaičius didėjo ne procentais, bet kartais.

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2011 m. sausio–rugsėjo mėn.

Gamyba (1445 darbo vietos regionuose, 93,96 mln. Lt)

Įmonė ir veiklos profilis    Darbo vietų    Investicijų suma    Vietovė
1. BMH (mikroautobusai)    100    13,81 mln. Lt    Alytus
2. „Homegroup“ (baldai)    1100    18,55 mln. Lt    Klaipėda
3. „Pelly Baltic“ (buities prekės)    25    6,4 mln. Lt    Kaunas
4. „Danspin“ (verpalai)    200    41,4 mln. Lt    Raseiniai
5. „AS Paljassaare Kalatoostus“    20    13,81 mln.Lt    Plungė

Paslaugos (778 darbo vietos, 209,4 mln. Lt)

Įmonė ir veiklos profilis    Darbo vietų    Investicijų suma    Vietovė
6. „Citco“    35    7,58 mln. Lt    Vilnius
7. „Mirror Accounting“    125    24 mln. Lt    Vilnius
8. „Storebrand Group“    150    23,8 mln. Lt    Vilnius
9. „Air 2 Tunel East Europe“    45    29,8 mln.Lt    Ignalina
10. „GFK Austria“    31    37,29 mln. Lt    Vilnius
11. „Levanta Scientific“    80    16,3 mln. Lt    Vilnius
12. „Ryanair“    60    14,67 mln. Lt    Vilnius
13. „Esti Post“    41    17 mln. Lt    Vilnius
14. „Western Union“    200    38,92 mln. Lt    Vilnius

Šaltinis: VšĮ „Investuok Lietuvoje“

"Veido" archyvas

Šiandien vyriausybė apsisprendė, kad geriausias strateginis investuotojas į naujos atominės elektrinės (AE) statybas Lietuvoje galėtų būti Japonijos ir Didžiosios Britanijos kompanijos „Hitachi” ir „Hitachi GE Nuclear Energy“. Japonai su britais konkurse nurungė kitą potencialų investuotoją – tarptautinį koncerną „Toshiba-Westinghouse“ koncernas (JAV-Japonija), kuris taip pat buvo pateikęs pasiūlymą dėl investavimo į Visagino AE.

Apie tai po pietų Energetikos ministerijoje pranešė energetikos viceministras Romas Švedas, kuris yra investuotoją atrinkusios Koncesijos komisijos pirmininkas.
Jo teigimu, pasiūlymai buvo vertinami įvairiais aspektais – ekonominiais, teisiniais, techniniais. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į galimų investicijų dydį, pasirengimą ieškoti pinigų ir įsipareigojimą kuo greičiau pradėti vykdyti parengiamuosius AE statybos darbus.

Elektros rinkoje šis projektas turi būti konkurencingas. Tikslių projekto sąnaudų ir galimų investicijų atsipirkimo laikotarpių niekas šiandien pasakyti negali, ypač žinant tai, kad Lietuvos pašonėje numatytos pastatyti dar dvi atomonės elektrinės – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Anot V. Švedo, projekto sėkmė priklausys ir nuo projekto lokalizavimo lygio, kiek gali būti įtraukta vietos pramonė ir nuo finansavimo šalinių.

Abiejų kompanijų pasiūlytos atominės elektrinės technologijos yra vakarietiškos ir atitinka pačius aukščiausius standartus šiai dienai. Todėl buvo renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kol kas jokių ekonominių detalių vyriausybė nepasakoja, kadangi baiminasi pavasarinio konkurso, kai derybos su strateginiu investuotoju iš Pietų Korėjos sužlugo, likimo.

Ar „Hitachi“ bus siūlomas 51 proc. AE akcijų paketas, taip pat kol kas neskelbiama, tačiau vargu ar investuotojas sutiktų turėti mažesnį būsimos AE akcijų paketą. Būsimosios AE gaminamos elektros tarifų šiandien taip pat niekas neįsivaizduoja, tačiau, aišku, kad atominė energetika yra kur kas pigesnė nei gaminama šiluminių elektrinių.

„Yra pateiktas pasiūlymas, pateiktų pasiūlymų pagrindu yra atliktas vertinimas ir toliau bus vykdomos visų penkių partnerių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir „Hitachi“ ) derybos. Toliau tariamasi, kai ateis laikas, tikrai pasakysime”, – tvirtino viceministras. Šiandien niekas negali duoti garantijų, kad projekte dalyvaus visos išvardytos valstybės.

Energetikos ministerija ir „Hitachi“ koncesijos sutartį sieks pasirašyti iki šių metų pabaigos.

„ Westinghouse“ siūlė Lietuvai statyti vieną maždaug 1150 megavatų, o „Hitachi“ – maždaug 1300 megavatų galios reaktorių. Spėjama, kad bus naudojami japoniški reaktoriai.

„Hitachi“ pasiūlymo dalį sudaro pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR) technologijos tiekimas. ABWR yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama III-osios kartos, pagerinto saugos lygio, reaktorių technologija.

Pradėjus veikti Visagino AE energijos, gaminamos be anglies dvideginio išmetimų, generavimo pajėgumai bus padidinti apie 1300 MWe ir tai žymiai padidins energetinį saugumą  Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje  ir Lenkijoje.

„Ginčytis, kuri technologija yra geresnė, tai yra tas pats, kas lyginti, kuris automobilis – BMW ar „Mercedes“ yra geresnis. Abi technologijos, specialistų vertinimu, atitinka aukščiausius branduolinės saugos reikalavimus, kurie yra žinomi šiandien“, – sakė R. Švedas.

Lietuva kartu su parnteriais naują AE tikisi pastatyti 2020 m. Tačiau tai yra pernelyg optimistinis terminas, ypač prisimenant tai, kad atominę Lietuva „stato“ jau daugiau nei 10 metų. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad jėgainė statybos gali kainuoti apie 20 mlrd. Lt – maždaug tokio dydžio yra Lietuvos metinis valstybės biudžetas.

snoras3

AB bankas SNORAS išplatino visą 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją ir per ją pritraukė naują institucinį investuotoją. Trečiajame naujų akcijų platinimo etape paklausa banko SNORAS akcijoms viršijo pasiūlą 2 kartus.

Pasak banko SNORAS prezidento ir valdybos pirmininko Raimondo Baranausko, bankas per emisiją surado ir naują institucinį investuotoją – Didžiosios Britanijos bendrovės “Jubilee Financial Products” valdomą alternatyvaus investavimo fondą “JFP Emerging Europe Momentum Fund”. Itin didelio investuotojų susidomėjimo banko SNORAS akcijomis buvo sulaukta per trečiąjį jų platinimo etapą, vykusį balandžio 18-20 dienomis. Per jį banko naujos akcijos buvo platinamos visiems rinkos dalyviams, jame paklausa akcijoms viršijo pasiūlą net 2 kartus.

Išplatinus naują akcijų emisiją ir ją įregistravus banko įstatinis kapitalas išaugs 1,8 karto – nuo 494,217 mln. litų iki 874,3 mln. litų, o bankas SNORAS pagal įstatinio kapitalo dydį taps trečiu banku Lietuvoje.

“Beveik 5 kartus, iki 132,72 mln. litų nominalios vertės akcijų, padidės banko laisvų akcijų skaičius rinkoje, todėl tikimės sulaukti dar didesnio šių vertybinių popierių likvidumo ir patrauklumo investuotojams”, – sako R. Baranauskas.

Po naujos 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisijos išplatinimo banko stebėtojų tarybos pirmininkui Vladimirui Antonovui priklausys 61,27 proc. banko SNORAS balsų, R. Baranauskui – 22,77 proc., o “Jubilee Financial Products” – 9,37 proc.

Sostinės valdžia ketina perduoti miesto apšvietimo tinklus į privačias rankas, rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Vilniaus gatvių apšvietimo tinklų eksploatacijos laikotarpis jau baigėsi, todėl būtina galvoti, kaip juos atnaujinti. Naujoji sistema turi būti ekologiška, taupi, ilgaamžė ir lanksčiai reguliuojama”, – sakė sostinės meras Raimundas Alekna.

Pasak jo, investuotojo paieškos turėtų prasidėti pavasarį, taigi šios kadencijos miesto taryba konkurso nespės paskelbti. Anot mero, naujo apšvietimo tinklų šeimininko bus ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

“Būtent tokios sistemos poreikį pristatysime investuotojams kovą vyksiančioje Tarptautinėje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM Kanuose, po kurios bus skelbiamas tarptautinis konkursas. Viena pagrindinių sąlygų, keliamų konkurso dalyviams, – miestas investuotojui turi mokėti mažiau nei už apšvietimo tinklų išlaikymą moka dabar”, – teigė meras.

Šiuo metu išlaikyti apšvietimo tinklus miestui kainuoja apie 14,5 mln. litų per metus.

Anot sostinės vicemero Romo Adomavičiaus, norint atnaujinti miesto apšvietimo tinklus, reikėtų investuoti apie 100 mln. litų. Esą savivaldybė tam neskirs nė cento savų lėšų – mainais į investicijas, verslininkai dešimčiai metų ar dar ilgesniam laikotarpiui taps apšvietimo tinklų šeimininkais.