Inžinerijos pramonei keičiantis neįsivaizduojamu greičiu, neatsilikti buvo priverstas ir technologijų mokslas. Kaltinimus, kad mokslas atitrūkęs nuo praktikos, mokslininkai atremia argumentu, jog pati pramonė nėra imli inovacijoms.

Daugelis šiandieninių jaunuolių vis dar renkasi vadybininko arba teisininko profesiją, bet ne tas profesijas, kurios ateityje garantuotų darbą ir gerą uždarbį. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas apgailestauja, kad per pastarąjį dešimtmetį inžinerijos mokslui nebuvo skiriama deramo dėmesio, dar blogiau – jis buvo nepelnytai nuvertintas.
Galbūt todėl nėra paklausi ir technologijos mokslo dėstytojo specialybė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis vien per pastaruosius penkerius metus dirbti į pramonę palydėjo tris daktaro laipsnį apsigynusius savo studentus. Du jo ugdyti doktorantai išvyko stažuotis į Didžiąją Britaniją ir buvo pakviesti ten pasilikti. „Iš tiesų Mechanikos fakultete jaučiame jaunų žmonių stygių. Anksčiau mokslininko darbą rinkdavosi geriausi studentai, o dabar dažnai lieka mažiau motyvuoti ar iššūkių bijantys jaunuoliai“, – pastebi profesorius.

Pramonei nereikia inovacijų

Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas įsitikinęs, kad mokslas savo žiniomis ir išradimais visuomet eina pramonės priekyje, tik bėda, kad aplinka menkai tesidomi mokslu. Pavyzdžiui, statybos srityje sukurta tikrai daug naujų medžiagų, bet universitetai neturi svertų, kad priverstų pramonę pradėti jas naudoti. „Kai pramonė pradeda kažko norėti, universitetai tampa atviri šiam iššūkiui. Mokslas dažniausiai turi ką pasiūlyti, bet jis negali primesti savo nuomonės“, – įsitikinęs K.Kriščiūnas.
Bemaž visi pašnekovai pabrėžė, kad mechanikos mokslo sritis Lietuvoje plėtojama per mažai, nes verslas palyginti silpnas ir negali įsigyti brangių technologijų. Valstybės prioritetu tapęs smulkusis verslas pramonės neišjudins, jis tik gali leisti išgyventi žmonėms. A.V.Valiulis apgailestauja, kad šiandien neturime ir kažin ar greitai turėsime didelių įmonių, galinčių pakeisti padėtį.
O štai užsienyje mechaninė inžinerija pramonės politikoje laikoma strateginiu sektoriumi, nes ES apie 15 proc. viso eksporto sudaro mechaninės inžinerijos prekės.

Iškiliausi mokslininkai

Vis dėlto, anot K.Kriščiūno, ir Lietuvoje esama neprimityvios pramonės pavyzdžių. Tarkime, UAB „Elinta“, kuriai vadovauja Vytautas Jokužis, pats dirbęs mokslinį darbą ir sukūręs pažangią inžinerines naujoves diegiančią įmonę. Beje, ši bendrovė pasišovusi sukurti ir elektromobilį. V.Jokužis buvo dažnokai minimas ir „Veido“ apklausoje, kaip vienas reikšmingiausių Lietuvos mokslininkų.
Inžinerijos mokslas ir iškiliausi jo atstovai mūsų visuomenei mažai žinomi. Kaip juokavo vienas mokslininkas, pas mus žinomi tik tie, kurie dalyvauja televizijos šou, o joks save gerbiantis mokslininkas ten neis. Todėl geriausius inžinerijos srities mokslininkus bandėme išsiaiškinti apklausdami pačius mokslininkus ir praktikus: tuos, kurie kuria mokslą, ir tuos, kurie panaudoja jo vaisius.
Dažniausiai buvo minima prof. habil. dr. Ramučio Petro Bansevičiaus, tyrinėjančio pjezomechanines sistemas, pavardė. Be jo, kolegos gražiai apibūdino Rymantą Joną Kažį iš Kauno technologijos universiteto, kuris sėkmingai dirba ultragarsinių matavimų ir skaitmeninių ultragarsinių signalų tyrimų srityje. Per apklausą dažnokai minėti ir prof. habil. dr. Vytautas Ostasevicius (KTU), prof. Pranas Baltrėnas (VGTU), o štai labiausiai pažengusiu statybos inžinerijos srityje vadintas prof. Artūras Kaklauskas.

Daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį inžinerijos mokslui nusipelnę mokslininkai
Labiau praktikai
Dr. Vytautas Jokužis, UAB „Elinta” vadovas, dirbęs Kauno technologijos universiteto Elektronikos katedroje
Habil. dr. Juozas Gecevičius, inžinierius mechanikas, nuo 1991 m. vadovaujantis paties įkurtai mokslinių paslaugų bendrovei GTV
Habil. dr. Donatas Čygas, nuo 1996 m. – VGTU dėstytojas, nuo 1999 m. – Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas, Lietuvos kelių inžinierius

Labiau teoretikai
Prof. habil. dr. Rymantas Jonas Kažys, nuo 1970 m. KTU dėstytojas, 1982–1991 m. – universiteto Teorinės radiotechnikos katedros vedėjas, nuo 1996 m. – K.Baršausko ultragarso mokslo instituto direktorius
Prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas, nuo 1975 m. dirbo VGTU, nuo 2002 m. – Fundamentinių mokslų fakulteto Medžiagų atsparumo katedros vedėjas
Prof. habil. dr. Vytautas Ostasevičius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, KTU Aukštųjų technologijų plėtros instituto direktorius. Vadovauja integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio „Santaka“ kūrimui
Šaltinis: „Veido“ apklausa

Mokslininkai, išspausdinę daugiausiai straipsnių ISI „Web of Science“ leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį (2008–2010 m.)
1. Prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (KTU)    53
2. Prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas (VGTU)    44
3. Prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas (VGTU)    20
4. Prof. habil. dr. Petras Rimas Venskutonis (KTU)    18
5. Prof. dr. Zenonas Turskis (VGTU)    15

Reikšmingiausi moksliniai darbai (2007–2010 m.)
Ramutis Petras Bansevičius, Genadijus Kulvietis ir Piotras Vasiljevas. Darbų ciklas „Pjezomechaninės sistemos: teorija ir taikymai (1996–2009)“
Algimantas Marcelis Barakauskas, Vytautas Giniotis, Albinas Kasparaitis, Saulius Kaušinis. Darbų ciklas „Precizinės mechatroninės matavimo sistemos – tyrimas, sukūrimas, taikymas“
Rimantas Belevičius, Rimantas Kačianauskas, Rimantas Barauskas. Vadovėlis „Baigtinių elementų metodo pagrindai“ ir mokslo darbų ciklas „Baigtinių elementų metodas: modeliai ir taikymai (1988–2007 m.)“
Juozas Vidas Gražulevičius. Darbų ciklas „Naujos elektroaktyvios organinės medžiagos optoelektronikai (1998–2007 m.)“
Vladas Vekteris. Darbų ciklas „Mechatroninės mašinų inžinerijos tribologinių sistemų tyrimai (1984–2006 m.)“
Henrikas Pranevičius. Darbų ciklas „Kompiuterinių sistemų formalizavimas ir modeliavimas: teorija ir taikymai (1990–2006 m.)“
Šaltinis: „Veidas“, KTU, VGTU, Lietuvos mokslų akademija