Ilgą laiką laikyti tinkamais tik pramogauti, ilgainiui planšetiniai kompiuteriai vis dažniau naudojami ir darbui. Štai informacinių technologijų rinkos tyrimų kompanijos „Context“ atliktas tyrimas rodo, kad JAV bei didžiųjų Europos valstybių verslo sektoriuje vis labiau populiarėja planšetiniai kompiuteriai. Antrąjį šių metų ketvirtį planšečių pardavimas verslui padidėjo iki 55 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Panašią tendencija patvirtina ir kitos rinkos analitikų kompanijos CIRP atlikta apklausa, kurioje net 21 proc. apklaustų populiariosios „Apple iPad“ planšetės savininkų pasisakė, kad naudoja ją darbui. Abiejose apklausose kol kas dominuoja „iPad“, tačiau šią vasarą pasirodžius naujosioms „Samsung Galaxy Note“ ir „Google Nexus“, turėtų gerėti ir „Android“ planšečių padėtis.
Planšetinių kompiuterių pritaikymą darbui turėtų paskatinti ir spalio pabaigoje pasirodysianti naujausia „Microsoft“ kompanijos sukurta operacinė sistema „Windows 8“. Mat ši jau daugiau nei 25 metus asmeniniuose kompiuteriuose karaliaujanti sistema bus pritaikyta ir planšetiniams kompiuteriams – tikėtina, tai taps paskatins programų gamintojus pritaikyti jas ir planšetėms.
Tokių tendencijų priežastis – rinkoje jau yra pakankamai tiek „Apple“, tiek „Android“ planšetėms skirtų programų turiniui kurti: tekstams bei lentelėms kurti ir redaguoti, nuotraukoms bei vaizdo medžiagai redaguoti, taip pat muzikos kūrimo įrankių. Naujausios planšetės aprūpinamos išorinėmis klaviatūromis, rašikliais, kuriais galima paišyti ant jų paviršiaus. Be to, kūrėjų siūlomos debesų technologijos apginkluojamos papildomais duomenų šifravimo metodais, kurie padidina saugumą, tokį svarbų verslo sektoriui.

Kol vieni eksperimentatoriai daužo naująjį „iPad“ į betoninį grindinį arba bando jį sušaudyti, „rimti“ žurnalistai bando ant naujojo „Apple“ planšetinio kompiuterio iškepti kiaušinienę. Pačią paprasčiausią, iš vieno kiaušinio.

Juo labiau, kad nugarėlė yra padaryta iš aliuminio, kaip tūkstančių keptuvių – tad kodėl gi nepabandžius? Viskas netgi nufilmuota. Ką gi, sudužti atsitrenkus į grindinį naujajam „iPad“ sekasi geriau, nei sukurti kažką praktiško ir skanaus. Priminsime, jog visai neseniai per Internetą nuvilnijo gandų banga, jog trečiosios kartos „iPad“ planšetiniai kompiuteriai perkaista. Vienas iš vokiečių interneto portalų jau patvirtino šį teiginį praktiškai (su infraraudonųjų spindulių kamera).

Tiesa, eksperimentas rodo, jog iš naujojo „iPad“ geros keptuvės vis gi nesigaus. Tačiau akivaizdu, jog yra žurnalistų, kuriems tokios technologijos svetimos, tuo tarpu kiaušinienė, matyt, daug paprastesnis ir artimesnis širdžiai skrandžiui matavimo įrankis.

technologijos.lt

Vis labiau įsisiūbuoja konfliktas tarp kinų kompanijos “Proview” ir amerikiečių korporacijos “Apple”. Pastarosios teismuose dar nuo 2011 metų ginčijasi, kam gi iš tiesų priklauso prekės ženklas „iPad“.

Trumpai priminsime priešistorę: prekės ženklą „iPad“ kompanija “Proview” užregistravo Kinijoje ir dar dešimtyje valstybių 2001 metais. Kompanija “Apple” prieš pat savo pirmojo planšetinio kompiuterio debiutą nusipirko teisę naudoti šį prekės ženklą iš “Proview” Taivano padalinio. Su tuo kategoriškai negali susitaikyti motininė kompanija – visos taikios derybos tarp “Apple” ir “Proview” iki šiol geruoju nesibaigė.

Kinų kompanija jau pasiekė pergalę savo gimtajame Shenzhen mieste, kurio teismas „atidavė“ prekės ženklą „iPad“ į “Proview” rankas. Kinijos muitinė ėmėsi aktyviai ieškoti „nelegalių“ “iPad”, kad juos būtų galima pašalinti iš prekybos, tuo tarpu daugelis Kinijoje veikiančių el. parduotuvių iš savo vitrinų pašalino taip geidžiamas “Apple” planšetes.

Negana to, “Proview” padavė ieškinį į Kalifornijos aukščiausiąjį teismą (JAV), kuris taip pat turėjo paremti „nukentėjusios“ pusės poziciją. Tačiau čia kinų laukė nusivylimas, kadangi aktyviai savų teisėjų palaikoma kompanija Jungtinėse Valstijose „laimės nerado“: ieškinys prieš “Apple”, kuriame kompanija iš Kupertino buvo kaltinama sukčiavimu, atmestas.

Kaip tvirtina “Proview”, “Apple” apgaulės būdu įsigijo prekės ženklą “iPad” už žymiai mažesnę kainą. Kaip tai galėjo įvykti? Kinai viską papasakojo: “Apple” pasinaudojo tarpininku “Farncombe International”. Kad būtų gautas melagingas pretekstas prekės ženklui įsigyti, “Apple” sukūrė specialią kompaniją “IP Application Development Limited” (IPAD Ltd.).

Nuo prekės ženklo savininko buvo neva nuslėptas faktas, jog ši kompanija veikia kaip “Apple” agentas. Dar daugiau, šios kompanijos vadovas, kad išlaikytų paslaptį, derybose su “Provew” dalyvavo su išgalvotu vardu. Jis apgavo prekės ženklo savininką, nuslėpęs nuo jo, kaip šis prekės ženklas bus panaudotas ateityje (aišku, “Apple” atstovai turėjo prisipažinti, jog sukurs planšetinį kompiuterį, tapsiantį pasauliniu hitu). Be to, į tiesioginį klausimą apie tai, ką veikia kompanija “IPAD Ltd.”, jos vadovas atsakė, kad kol kas kompanija nepasiruošusi publikuoti tokios informacijos, tačiau ji nekonkuruos su “Proview”.

Dabar gi “Proview” bando atstatyti teisingumą, persekiodama “Apple” Kinijoje už neva neteisėtą prekės ženklo “iPad” naudojimą šioje šalyje. Paduotas ieškinys JAV vietos teisėjų nebuvo palaikytas. Tuo tarpu “Apple” atstovai dar kartą išsakė savo nuomonę, jog “Proview” „neteisingai bando gauti iš “Apple” už prekės ženklą dar kartą, nors mes jau sumokėjome“.

Savo ruožtu, prieš keletą dienų paaiškėjo, jog “Proview” ir “Apple” sudėdo prie derybų stalo. Tiesa, ar derybos bus sėkmingos, kol kas vertinti sunku: pikti liežuviai kalba, jog skolų kankinama “Proview” užsiprašė iki 1,5 mlrd. JAV dolerių kompensacijos. Tik ar “Apple” sutiks lengva ranka atsisveikinti su tokia suma, ypač kai turi tikrai galingą teisininkų komandą? Tikėtina, jog viską turės išspręsti Hong Kongo teismas, kuris ir tapo mūšio tarp kinų ir amerikiečių placdarmu.

Praėjusį penktadienį naujausias „Apple“ planšetinis kompiuteris „iPad“ pradėtas oficialiai pardavinėti ir Lietuvoje. Šiandien, praėjus beveik pusantro mėnesio nuo oficialaus įrenginio pristatymo, „iPad“ jau parduodamas 56 pasaulio valstybėse.

Naujojo įrenginio kaina svyruoja nuo XXXX Lt už 16 GB vidinės atminties turintį ir tik bevielį „Wi-Fi“ ryšį naudojantį modelį iki XXXX Lt už 64 GB atminties ir „Wi-Fi“ bei ypač sparčiu 4G ryšiu prie interneto galintį jungtis įrenginį. Rengiantis prekybai naujuoju „iPad“ Lietuvoje atpigo ankstesnis „Apple“ planšetinukas „iPad 2“ – pigiausias modelis šiandien kainuoja apie 1400 Lt.
Deja, Lietuvoje bei visoje Europoje naujasis „iPad“ negalės naudoti spartaus 4G mobiliojo ryšio, mat 4G imtuvas planšetėje yra pritaikytas JAV bei Kanados vartotojams, o šiose šalyse 4G ryšio tiekėjai naudoja kitus dažnius. Naujoji planšetė su 4G ryšio imtuvu Lietuvoje automatiškai persijungs ir naudos lėtesnį 3G mobilųjį internetą.
Priminsime, kad naujasis „Apple“ įrenginys turi ypač didelės raiškos ekraną – beveik keturiskart raiškesnį nei senasis „iPad 2“. Todėl tekstas ar iliustracijos planšetės ekrane atrodo lyg žiūrint į geros kokybės žurnalo puslapį. Kad susidorotų su raiškesniu vaizdu ekrane, įrenginys turi galingesnį A5X procesorių ir 1 gigabaitą darbinės atminties (dvigubai daugiau nei „iPad 2“). Įrenginyje taip pat įmontuotas kokybiškesnis filmuoti galintis fotoaparatas.
Kadangi naujosios detalės eikvoja daugiau energijos, buvo įdėta ir talpesnė baterija – dėl to naujasis „iPad“ šiek tiek pastorėjo ir pasunkėjo. Intensyviai naudojant įrenginį baterija ištveria apie devynias valandas.

iPad 2+

“Apple” pranešė paskutinio ketvirčio rezultatus. Kaip jau tapo įprasta, jie viršijo pačias optimistiškiausias ekspertų prognozes. Apyvarta padidėjo iki 28,57 milijardų JAV dolerių, grynasis pelnas siekė 7,31 milijardo JAV dolerių, o akcijos kaina pakilo iki 7,79 JAV dolerių. Šio ketvirčio rezultatai buvo rekordiniai bendrovės istorijoje. Tarptautiniai pardavimai sudarė 62 procentus visos ketvirčio apyvartos.

”Mes labai džiaugiamės galėdami pranešti tokias naujienas – pajamos kilo net 82%, o pelnas iki 125 procentų. Dabar ruošiames dar vienam svarbiam etapui – jau rudenį pristatysime “iOS 5” ir “iCloud”, – sakė “Apple” vadovas Steve Jobs.

Per ketvirtį parduota 20,34 milijonai išmaniųjų telefonų “iPhone” (142% augimas palyginus su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu), 9,25 milijonus planšečių “iPad” (183% augimas), 4 milijonai kompiuterių “Mac” (pardavimas augo 14%), tačiau muzikos grotuvų “iPod” parduota buvo beveik 8 milijonai, jų pardavimai smuko 20% palyginus su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu.

Šiandien nieko nenustebinsi periodinių leidinių persikėlimu į elektroninę erdvę – internete surasi kiekvieno populiaraus laikraščio ar žurnalo svetaines. Tačiau nuo šiol „Veido“ žurnalo elektroninę versiją jau galima skaityti ir planšetiniuose kompiuteriuose „iPAD“. Beje, „Veidas“ – tai pirmasis lietuviškas žurnalas, kurio visi numeriai nuo 2011 metų pradžios yra „iPAD“ terpėje. Vieno numerio kaina – 0,79 eurocentai.

Praėjusią savaitę Lietuvoje kartu su dar dešimt valstybių pagaliau buvo oficialiai pristatytas revoliucinis “Apple“ produktas “iPad“. Praėjusį penktadienį, sausio 28 d., “Apple” Baltijos šalyse atstovaujanti bendrovė “AVAD Baltic” oficialiai pradėjo prekybą populiariausiu pasaulyje planšetiniu kompiuteriu “iPad”. Šis fenomenalus „Apple“ išradimas sukūrė visiškai naują prietaisų kategoriją, per lietimui jautrų ekraną sujungiančią vartotoją su programomis daug artimesniu ryšiu.

2010-ųjų pavasarį pristatyta “Apple” naujiena iš karto tapo vienu geidžiamiausiu kūriniu. Per 9 mėnesius buvo nupirkta net 14,8 milijonų “iPad“. Dar iškalbingiau skamba faktas, kad praėjusiais metais “iPad” užėmė daugiau nei 90% visos planšetinių kompiuterių rinkos. Geriausiu metų IT produktu jį pripažino CNN, “The Wall Street Journal” bei kiti įtakingiausi žiniasklaidos kanalai.

“Apple” produkcijos autorizuotuose salonuose “iDeal” bei “Topo Centras”, “Topo technika”, “Elektromarkt” ir “Avitela” parduotuvėse galima nusipirkti dviejų versijų planšetinį kompiuterį “iPad” – su Wi-Fi bei su 3G + Wi-Fi ryšiu. Taip pat galima rinktis iš trijų talpų – 16 GB, 32 GB ir 64 GB. “iPad” kainos mūsų šalyje – nuo 1729 Lt už Wi-Fi ir nuo 2069 Lt už 3G + Wi-Fi. Šios kainos yra tokios pačios ar net geresnės, nei galime rasti Vakarų Europos (pvz. D. Britanijos bei Prancūzijos) oficialiose “Apple” parduotuvėse.

“Apple” produkcija Baltijos šalyse prekiaujanti bendrovė “AVAD Baltic” prognozuoja, kad per likusį šį ketvirtį Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje pavyks parduoti apie 2500 planšetinių kompiuterių.

Milžiniškam vartotojų kiekiui planšetinis kompiuteris “iPad” tapo nepamainomu kasdieniu įrankiu: naršymui internete, elektroninių knygų skaitymui, darbui elektroniniu paštu, nuotraukų bei filmų peržiūrai, muzikos klausymuisi, žaidimams ir kitai veiklai. Aukštos rezoliucijos, lietimui jautrus ekranas suteikia visiškai kitokį, dar nepatirtą programų valdymo pojūtį.

“iPad” yra tik kiek daugiau nei centimetro storio ir sveria tik 0,7 kg – jis lengvesnis ir plonesnis už bet kokį nešiojamąjį kompiuterį. 24,6 cm įstrižainės LED ekranas užtikrina neįtikėtinai ryškų ir įtaigų vaizdą bei spalvas. Ypač svarbu tai, kad “iPad” baterija laiko net iki 10-ies naudojimo valandų.

Kiekvienas “iPad” turi 14 inovatyvių programų ir per 200 000 programų parduotuvėje “App Store”. Visos jos veikia “iPad” kompiuterį pavertus vertikaliai ar horizontaliai. Dėl lietimui jautraus ekrano naršymas internete bei kitos veiklos funkcijos palyginti su įprastu kompiuteriu tampa interaktyvesnės, įdomesnės ir tiesiog malonesnės. Į “iPad” galite perkelti nuotraukas ar filmus iš kompiuterio ar tiesiai iš kameros ir kurti įspūdingas prezentacijas bei nepakartojamus foto albumus.

Kainos Lietuvoje:

• 16GB - 1729 Lt
• 32GB - 2069 Lt
• 64GB – 2419 Lt

Pagrindiniai duomenys:

• 9.7” daugiajutiminis LED ekranas su IPS technologija
• 1024 x 768 raiška, 132 taškai colyje
• Wi-Fi (802.11a/b/g/n)
• Baterija: iki 10 val.
• Gabaritai: 242,8 x 189,7 x 13,4 mm
• Svoris: 0,68 kg

iPad Wi-Fi + 3G

Kainos Lietuvoje:

• 16GB - 2069 Lt
• 32GB - 2419 Lt
• 64GB – 2799 Lt

Pagrindiniai duomenys:

• 9.7” daugiajutiminis LED ekranas su IPS technologija
• 1024 x 768 raiška, 132 taškai colyje
• Wi-Fi (802.11a/b/g/n)
• 3G ryšys
• Baterija: iki 10 val.
• Gabaritai: 242,8 x 189,7 x 13,4 mm
• Svoris: 0,73 kg

"Veido" archyvas

JAV rinkos tyrimų bendrovė “iSuppli” prognozuoja, kad šiemet “Apple” užims net 74 proc. planšetinių kompiuterių rinkos.

Kuo tas “iPad” toks ypatingas? Tai dar vienas sėkmingos “Apple” rinkodaros pavyzdys ar iš tiesų kažkas naujo? Ar šis įrenginys būtų sukėlęs tokį pat ažiotažą, jeigu jį būtų pristačiusi kita kompanija? Kam iš tiesų skirtas “iPad” ir kuo jis skiriasi nuo kito planšetinio, nešiojamojo, tinklo ar stalo kompiuterio?

“Apple” mados galia

Ne, “iPad” nėra pirmasis planšetinis kompiuteris be klaviatūros. Bet jis kol kas tobuliausias: lengviausias, turi turbūt patogiausią ir itin lengvai perprantamą vartotojo aplinką (beje, paveldėtą iš “iPhone”). Ir, žinoma, juk tai “Apple”, o naujajai kartai šis vardas reiškia daugmaž tą patį, ką “Swarovski” – visoms kartoms. Tai madinga, patikima, jį turėti – prestižo reikalas.

“Apple” visu šimtu procentų išnaudoja savo vardo madą, todėl toks visuomenės susidomėjimas “iPad” – neatsitiktinis. Vos paskelbus išankstinių užsakymų pradžią norinčiųjų atsirado daugiau nei 20 tūkst. Per valandą.

Tenka pastebėti, kad “iPad” jau tampa bendriniu vardu. Panašiai kaip tai nutiko “Xerox”, kuris tapo kopijos sinonimu, ar momentinės nuotraukos – “Polaroid”.

Kam skirtas “iPad”

Kam iš tiesų skirtas garsusis “iPad” ir kuo jis skiriasi nuo kitų kompiuterių? Priminsime, kad “iPad” – tai nešiojamasis, labai patogus nišinis kompiuteris, pritaikytas medijai – garso, vaizdo peržiūrai ir perklausai, taip pat patogiam, greitam ir paprastam naudojimuisi internetu. Be to, “iPad” puikiai tinka ir pramogoms – dėl akcelerometrų (ir netrukus pradėsimų diegti giroskopų) ir dešimties jutiklinių taškų šis naujas įrenginys tampa puikiu žaidimų kompiuteriu, kurio žaidimų kainos orientuotos ne į dideles sumas, o į kišenpinigius.

“iPad” tinkamas ir elektroninėms knygoms ar žurnalams skaityti. Žinoma, jo ekrano technologija neprilygsta “elektroniniam rašalui”, naudojam el. knygų skaityklėse, užtat turi vieną neginčytiną privalumą – jo ekranas spalvotas. O tai ypač patrauklu elektroniniams laikraščiams ir žurnalams skaityti. Be abejo, čia pasitarnauja ir jutiklinių taškų technologija, gerokai sustiprinanti tikro spaudinio įspūdį, pridėdama jam net fantastinių atspalvių – vis dėlto galimybė lengvu piršto judesiu išsididinti tekste rastą nuotrauką per visą ekraną palieka malonų įspūdį.

Beje, “iPad” dar sugeba orientuotis aplinkoje. Dabartinės tiek techninės, tiek programinės įrangos versijos dar nėra itin tobulos, bet jau dabar aišku, kad vėliau “iPad” taps ir patogia GPS sistema. Maža to, ši sistema pasižymės vadinamosios papildytos tikrovės (angl. “augmented reality”) elementais.

Tad viską apibendrinant galima sakyti, kad “iPad” tinka bet kam, tiksliau, būtent tam, ko tuo metu nori jo šeimininkas – šis įrenginys gali būti interneto naršyklė, televizorius, interneto radijo imtuvas, elektroninių knygų ar žurnalų skaityklė, žaislas, muzikos instrumentas ar užrašų knygutė, turinti darbo planavimo kalendorių.

Sėkmės garantas – programinė įranga

Tiesa, būtina priminti, kad pats įrenginys – geriausiu atveju tik pusė “iPad” sėkmės. Itin svarbų vaidmenį čia atlieka ir programinė įranga, o tai jau “Apple” arkliukas. “Apple” programos nėra griozdiškos, daugiafunkcės, jos profiliuotos, bet puikiai apipavidalintos ir vartotojui suteikia paprastumo ir jaukumo jausmą.

Daugelis mažiau patyrusių IT vartotojų, pradėdami naudotis naujomis tradicinio tipo programomis, išgyvena stresą – programų vartotojo aplinka atrodo paini, sunkiai suprantama, todėl neretai apima baimė, kad ko nors nesugadintume. “Apple” taktika – visiškai priešinga. Programų vartotojo aplinka – paprasta, intuityvi, jos grafika skirtinga ir netgi žaisminga. Tai dar aiškiau matyti žvilgtelėjus į “iPhone” ir “iPad” programinę įrangą – ją nesunkiai perpranta ir netgi pamėgsta net didžiausi IT skeptikai.

Nusipirkęs naują “iPhone” ar “iPad” įrenginį, vartotojas negauna beveik jokios programinės įrangos. Taip, į bazinę komplektaciją įeina interneto naršyklė, elektroninio pašto sistema, užrašinė ir dar keletas visiškai paprastų programų, bet visa kita reikia nusipirkti. Galbūt iš pradžių tai skamba atgrasiai – sumokėjus pinigus už įrenginį, dar tenka tuštinti piniginę, norint susirinkti pakenčiamą programų rinkinuką, bet ilgainiui blogas jausmas išnyksta.

Pagrindinėje “Apple” programinės įrangos parduotuvėje “App Store” esama ir pakankamai nemokamų programų, todėl jei ne viską, tai bent jau didžiąją dalį programinės bazės galima sukaupti nemokamai. Ir “nemokamai” čia nereiškia “nekokybiškai”. “Apple” tikrai stengiasi išguiti žodį “nekokybiškas” iš siūlomų paslaugų. Kiekvienos nepriklausomų kūrėjų komandos gaminys, prieš patekdamas į virtualias “App Store” lentynas, privalo pereiti kokybės kontrolę.

Kodėl tada “iPad” vartotojai vis dėlto perka bent jau dalį programų, užuot naudoję vien nemokamas? Visų pirma dėl tikrai mažų kainų. Nedidelės programėlės ar žaidimai čia kainuoja vos po kelis eurus. O jei norima rimtesnių programų, labiau apsimoka viską įsigyti ir susidėti į vieną universalų įrenginį, nei atskirai pirkti GPS sistemą, buitinę meteorologijos stotį, finansų skaičiuoklę, elektroninę užrašinę, nešiojamąjį žaidimų įrenginį, tinklo kompiuterį, žodyną ir t.t.

Antra, mokamas įrenginys paprastai būna funkcionalesnis, geriau suderintas, pasižymi geresne techninio aptarnavimo kokybe ir operatyvumu. Kūrėjai daug labiau suinteresuoti operatyviai reaguoti į vartotojų pastabas ir pageidavimus.
Apžvelgus visus niuansus darytina išvada, kad “iPad” nėra labai pigus įrenginys, nėra mirtinai reikalingas šiuolaikiniam IT vartotojui, bet vis dėlto tai labai patrauklus ir patogus prietaisasm skirtas aktyviam XXI amžiaus žmogui. Be to, neabejotina, kad per kelerius metus šis įrenginys ar bent jau jo atmainos tikrai taps svarbia kasdienybės dalimi.

“iPad” konkurentai

“iPad” nėra vienintelis ar pirmasis planšetinis kompiuteris. Pirmieji tokio tipo įrenginiai parduotuvių lentynose ėmė rastis dar praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Šiuo metu madingojo “iPad” alternatyvas yra pasiūlę tokie gamintojai, kaip “Dell”, “Hawlett-Packard” ar “Lenovo”. Pagrindiniu “iPad” konkurentu IT ekspertai laiko “Samsung” kompanijos kūrinį “Galaxy S Tab”, taip pat kilusį iš mažesniojo brolio – išmaniojo tos pačios kompanijos sukurto telefono “Galaxy S”. Sklando gandai ir apie “BlackBerry” kūrėjų atsaką į “Apple” šlovę – būsimą “BlackPad”.

Ar įmanoma nukonkuruoti “iPad”? Šiuo metu tai atrodo gana sudėtinga, bet madų bangos užlieja ir atslūgsta, o konkurencija skatina tobulėti. Dar nereikia pamiršti, kad XXI amžiaus IT vartotojas jau išmoko rinktis ne tik madingiausią, bet ir optimaliausią prekę, nes alternatyvų visada yra.

Akcelerometrai

“iPad” įrengti akcelerometrai reaguoja į įrenginio pasvirimą. Dėl to ne tik įmanoma pakeisti ekrano kompoziciją iš vertikalios į horizontalią ir atgal, bet ir įmanoma sukurti kitus efektus. Pavyzdžiui, įsivaizuoti, kad vairuojame automobilį, “iPad” sukiodami tarsi automobilio vairą.

Sklandus ekrano išdėstymo keitimas labai patogus ir skaitant skaitmeninę spaudą – taip el. leidinį įmanoma vartyti keliais režimais: sklaidant atvartais, išsididinant puslapius ar atskiras iliustracijas.

Dešimt jutiklinių taškų

“iPhone”, pritaikytas naudotis viena ranka, turėjo iki penkių jutiklinių taškų. Kelis kartus didesnis “iPad” sukurtas taip, kad galėtume veiksmingai išnaudoti abi rankas – turi iki dešimties jutiklinių taškų.

Kol kas ši galimybė labiausiai išnaudojama šiuo įrenginiu pramogaujant, bet ją įmanoma pritaikyti ir dirbant su grafiniais elementais ar trimatėmis technologijomis. Suderinus šią technologiją su akcelerometrais, įrenginio galimybės dar labiau padidėja.

GPS sistema

“iPad” veikia net trimis būdais: naudodamasis belaidžiu ryšiu, GSM tinklu ir tradicine GPS palydovų sistema. Tiesa, ne visos šios funkcijos įdiegtos į visus “iPad” modelius, bet nustatyti įrenginio padėtį pagal veikimo zonoje esančius belaidžio ryšio tinklus sugeba kiekvienas įrenginys, žinoma, jei vartotojas įsidiegęs tinkamą programinę įrangą. Priklausomai nuo pozicionavimo būdo, skiriasi ir rezultatų tikslumas – nuo kelių iki kelių šimtų metrų.

Lietuvoje jau pasirodė planšetinio kompiuterio ir išmaniojo telefono hibrido “iPad” konkurentas “Dell Streak”. Šis įrenginys labai plonas, turi palyginti didelį ekraną, bet lengvai telpa į kelnių ar švarko kišenę. Ypač svarbu, kad jis kainuoja 2100 Lt, o štai “iPad” Lietuvoje kaina – 2400–2500 Lt, be to, naujoką galima įsigyti ne iš vieno platintojo, o įvairiose prekybos vietose: pradedant “Elektromarkt” ar “Topo centro” parduotuvėmis ir baigiant “Bitės” salonais. Tai leidžia prognozuoti, kad “iPad” kaina Lietuvoje ims mažėti.

O štai “iPhone” kaina mūsų šalyje jau krinta. Ir prie to daugiausiai prisidėjo taip pat konkurentai. Mat “iPhone” jau turi keliolika varžovų – pradedant “LG Dare”, “Motorola Droid”, “Palm Pre” ir baigiant skirtingais “Samsung”, “Nokia” išmaniųjų telefonų modeliais ar naujausiu “Blackberry”. Dauguma jų turi didelę atmintį, su jais galima daryti beveik tą patį, ką ir su “iPhone”, bet kainuoja jie dažniausiai mažiau nei “iPhone”. Regis, dėl šios priežasties “iPhone” platintojas Lietuvoje “Omnitel” šiuos išmaniuosius telefonus jau parduoda su 60 proc. nuolaida.

Šeštadienį, balandžio 3-iąją, visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, prasidėjo tikrą ažiotažą sukėlusi prekyba naujuoju “Apple” kompiuteriu “iPAD”.

Per porą pastarųjų savaičių vien išankstinių šio įrenginio užsakymų skaičius jau buvo viršijęs 240 tūkst. Prognozuojama, kad artimiausiu metu bus parduota per milijoną šių kompiuterių. Galima palyginti: “Amazon” knygų skaityklės “Kindle” per visus pirmuosius prekybos metus buvo parduota apie 500 tūkst.

Toks klientų susidomėjimas – ne atsitiktinis. Praėjusią savaitę “Apple” pristatė visas šio kompiuterio galimybes: įrenginys leidžia skaityti elektronines knygas, naudotis internetu, tikrinti elektroninį paštą, peržiūrėti vaizdo įrašus ar skaitmenines nuotraukas, be to, “iPAD” atstoja ir muzikos klausymui skirtą “iPod’ą”.

Naujojo kompiuterio kaina prasideda nuo 1,3 tūkst. Lt, o balandžio pabaigoje pasirodysianti versija su įdiegtu 3G ryšiu turėtų būti dar brangesnė.