“Suprantu, kad šiandien gesiname gaisrą, bet juk norime, kad jį užgesinę rastume gyvų žmonių”, – beveik prieš metus interviu “Veidui” sakė tuomet Seimo pirmoji vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Tačiau būtent tuo dabar ir kaltinama Permainų koalicija – kad valstybės finansus suvaldė, tačiau nedarbo, skurdo, emigracijos sąskaita. Ką apie tai mano dabar jau Seimo pirmininkė I.Degutienė?
I.D.: Sutinku su kritika, tačiau yra dalykų, kurių pasekmės neišvengiamos. Čia kaip žmogui susirgus rimta liga – kad ir kaip ją gydytum, neigiamų pasekmių lieka. Neišvengiamai reikėjo subalansuoti valstybės finansus, ir tas darbas padarytas, tačiau, kaip ir prognozuota, taip buvo užprogramuotas didelis nedarbas. O dėl emigracijos turiu kitą pastabą: kai Lietuvos BVP kilo sparčiausiai iš ES valstybių, lietuvių (taip pat ir lenkų) emigracija vis tiek buvo didžiausia.
Tačiau vertinant per valstybės prizmę atrodo vienaip, o per konkretaus žmogaus – visai kitaip. Dabar, suvaldę valstybės finansus, turime konceptualiai peržiūrėti visą mokesčių politiką, kad spręstume jau kitus uždavinius. Kai kurie mokesčių pakeitimai nedavė lauktų rezultatų, be to, turime atsižvelgti į nedarbo mastus. Skaudžiausia, kad šiandien daliai žmonių trūksta pinigų net maistui. XXI amžiuje, kad ir po baisios finansinės krizės, žmonės neturi badauti – juk ne karo metas. Todėl visų pirma turime grįžti prie PVM lengvatų maisto produktams. Kitose valstybėse PVM mėsai, daržovėms mažesnis, kai kur net nulinis, tad ir mes turime dar kartą peržiūrėti šią sritį. Nuo pat pradžių, ir ne aš viena Tėvynės sąjungoje, buvau kitos nuomonės ir dėl PVM knygoms, spaudai. Dabar vyksta parengiamieji darbai – Finansų ministerija skaičiuoja, analizuoja ir, manau, rudens sesijoje Vyriausybė pateiks projektus. Kodėl ne pavasario sesijoje? Taip staigiai tokie įstatymai nesidaro. Kartą jau paskubėjome, daugiau naktinio įstatymų priiminėjimo nebus.
VEIDAS: Tačiau ar neteks naktinėti, kad priimtumėte visus apskričių reformai būtinus įstatymus, – juk iki liepos 1 d., kai neliks apskričių administracijų, nepilni du mėnesiai? Beje, iš Vyriausybės, ministerijų tenka girdėti, kad Seimo nariai – vienų ar kitų sričių neoficialūs lobistai, todėl strigdo Saulėlydžio komisijos siūlymų, kitų įstatymų projektų priėmimą.
I.D.: Kovo 10 d. prasideda pavasario sesija, o mums iš Vyriausybės sakoma: jūs turite bent iki balandžio 1 d. priimti visus apskričių reformai reikalingus įstatymus. O jų aštuoniasdešimt. Šiandien juos vis dar forsuojame, jei viskas aišku, priimame tą pačią dieną ypatingos skubos tvarka. Bet tikrai nepraleisime nekokybiškai parengtų ar kontroversiškų, ypač susijusių su žeme.
Seime – ne lobistai, o blaiviai mąstantys žmonės, kurie grįžę iš savo apygardų pasakoja, kaip žmones gąsdina nežinia, nes kai kur ir žemės reforma nesibaigusi, žemė negrąžinta, o pagal siūlymus vienur žemės valdytojai būtų vieni, kitur kiti.
Pasigendame aiškios sistemos ir ne blokuojame, bet analizuojame projektus, o jei jie pasirodys nekokybiški, grąžinsime Vyriausybei tobulinti. Dar kartą sakau: naktinio įstatymų šturmo nebus – ne karo metas. Jei ministerijos, atsakingos už tų įstatymų parengimą, jų laiku nepateikė, Seimas bet kaip bet kokių įstatymų nepriiminės. Taip pasakiau ir ministrui pirmininkui.
VEIDAS: Esate sakiusi, kad pleištą tarp Seimo ir Vyriausybės bando įsprausti ir interesų grupės, nepatenkintos kova su įsisenėjusia korupcija ir kitomis negerovėmis. Tačiau tiek sveikatos apsaugos sistemoje, tiek savivaldoje, tiek kituose skandaluose dėl įtarimų korupcija įkliuvo naujos valdžios žmonės, Seimo Antikorupcijos komisijai tebevadovauja prieštaringai vertinamas Kęstas Komskis, o Jums už siūlymą pakeisti komisijos vadovą grasinama teismais.
I.D.: Jei paanalizuosime, kiek prieš penkerius metus ir kiek dabar išaiškinama korupcijos atvejų, matau STT žingsnį, kad ir nedidelį, į priekį. Žinoma, tokiuose procesuose reikia laiko, tačiau suiminėjami ir viceministrų, ir vicemerų lygio įtariamieji. Labai svarbi ir kova su kontrabanda. Tačiau net jei vykdytojai sugaunami, nuobaudos mažutės, o kas yra kontrabandos užsakovai, taip ir neišsiaiškinama. Žodžiu, siūlą pagauname, tačiau kamuolio iki galo neišvyniojame, todėl siūlome įvesti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, kad nebūtų galimybės slėpti nelegalių pajamų. Taip pat ketiname smarkiai sugriežtinti bausmes už kontrabandą.
Tačiau yra dar vienas aspektas – žmogiškasis veiksnys. Pati mačiau muitinės turimą vadinamąjį rentgeną, kuriuo galima užfiksuoti bet kokią kontrabandą. Tačiau susitikimuose man sakė – pagalvokit, kokį muitininkai tegauna atlyginimą, o praleido porą “fūrų”, ir iki grabo lentos užteks. Taip ir atsakiau: gal šiais laikais nuvalkioti tokie žodžiai, kaip sąžinė, garbė, moralė, ar viskas tik perkama?
O dėl K.Komskio – ką turėjau daryti, jei gaunu laiškų iš Pagėgių, Tauragės, Šilutės, kuriuose jis vietinių gyventojų viešai įvardijamas kaip galimai turintis ryšių su kontrabandininkais, apie tai rašo ir vietos žiniasklaida. Natūralu, jog kreipiausi į opoziciją, kuriai priklauso Antikorupcijos komisijos pirmininko postas, kad pakeistų vadovą. Man aiškina, kad kol nepateiksiu faktinės medžiagos, turiu jo atsiprašyti, o jei neatsiprašysiu, mane paduos į teismą už šmeižtą. Tačiau aš prašau opozicijos įvertinti ne teisiškai, bet politiškai, ar gali toks žmogus, kurį visuomenė viešai sieja su kontrabandininkais, dirbti Antikorupcijos komisijos pirmininku. O jei bus faktų, bus ir teisinis įvertinimas.
VEIDAS: Seime vėl inicijuojama nauja tyrimo komisija, kuri aiškintųsi, ar politikai netrukdo teisminiams tyrimams. Ar nemanote, kad Seimas kartais bando perimti prokuratūros ir teismo funkcijas?
I.D.: Esu prieš Seime organizuojamas tyrimo komisijas, ypač tais atvejais, kai vyksta koks ikiteisminis tyrimas. Seime yra komitetai, kurie ir turi užsiimti parlamentine kontrole, tačiau kontroliuoti, o ne kištis į ikiteisminius tyrimus. Konstitucijoje įteisintas valdžių atskyrimas, ir politikų kišimasis į teismų, prokuratūros darbą kvepėtų diktatūrinės valstybės modeliu. O tyrimo komisijos dažnai skirtos tik orui suvirpinti: ketvirta kadencija Seime, bet niekada nesu mačiusi normalaus jų darbo rezultato, nors visi būname įtraukti į jų darbą, jo svarstymus.
VEIDAS: Tad ar reikėtų Seimui spausti ir naują VSD vadovą dėl garsiųjų pažymų?
I.D.: Seimo valia buvo išreikšta – VSD įpareigotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikti tas pažymas. Gyvename parlamentinėje valstybėje, tad Seimo nutarimus reikia vykdyti.
VEIDAS: O ar Seimas apskritai veiksnus toliau efektyviai dirbti, kai valdantieji prarado daugumą? Kokią matote išeitį iš tokios patinės situacijos?
I.D.: Jei lyginsime ankstesnius Seimus ir šį, įstatymų kokybė bei kiekybė dabar net geresnė nei anksčiau, kai buvo aiški dauguma. Natūralu: reikia daug daugiau ieškoti sąlyčio taškų, diskutuoti, daryti nuolaidas, o ne, kaip anksčiau būdavo, daugumos balsais – buldozeriu, kaip vieni ant kitų sakydavome, priimti įstatymus. Kita vertus, darbas daug sunkesnis, nes reikia įtikinėti, rengti daugiau pasitarimų.
Praėjusią kadenciją buvo mažumos Vyriausybė, padėtis – dar keblesnė, tačiau kitoks buvo laikmetis. Dabar reikia neatidėliojant priiminėti sprendimus, kad valstybė greičiau išeitų iš krizės, o ir valdantieji, ir opozicija teturi po 70 balsų. Tad akivaizdu, kad arba Permainų koalicija, arba šiandieninė opozicija turi ieškoti papildomų partnerių.
Trečias variantas pats nemaloniausias ir brangiausias – rengti priešlaikinius Seimo rinkimus. Tai valstybei kainuotų apie 25–26 mln. Lt, o paanalizavus politinių partijų reitingus aišku, kad liktų tas pats politinis spektras, gal tik kiek kitokiomis proporcijomis ir be Tautos prisikėlimo bei Krikščionių frakcijų.
VEIDAS: Kaip Tėvynės sąjungos vicepirmininkė, kurią frakciją rinktumėtės į partnerius, kad neišduotumėte rinkėjų?
I.D.: Gerų variantų nėra, todėl turiu siūlymą surengti mūsų elektorato apklausą. Už ką aš asmeniškai? Ieškočiau galimybių grįžti prie pokalbių su Krikščionių frakcija arba “darbiečiais”. Seime Darbo frakcijoje – protingi, veiklūs žmonės, kurie ir šiandien balsuojant daugiausia palaiko valdančiąją koaliciją. Man tai neatrodo neįmanoma, nors mūsų partijoje kai kam atrodo kitaip.
Dėl socialdemokratų – taip, tai stabili, patirties turinti politinė jėga. Tačiau korupcijos užkardymas, ypač energetikos srityje, – vienas svarbiausių Permainų koalicijos prioritetų, tad būtų sunku eiti kartu su socialdemokratais, nes šio tikslo jau nebepasiektume. Be to, socialdemokratų viduje yra įvairių srovių: jei jungtis su Algirdu Butkevičiumi ir jo komanda – viena kalba, o su kitais – kita.
Nereikėtų užmiršti ir karčios patirties: kai praėjusią kadenciją konservatoriai rėmė socialdemokratų mažumos Vyriausybę, dėl to tiek mūsų, tiek socialdemokratų elektoratas buvo sutrikęs.
VEIDAS: Vis dėlto kaip jaučiatės tokioje baloje – valstybėje tiek problemų, o Seimas suka ratelius aplink Liną Karalių ir Aleksandrą Sacharuką, nesibaigia skandalai dėl vadinamųjų kanceliarinių išlaidų?
I.D.: Šitoje baloje vanduo pajudėjo. Jei palyginsime šį ir ankstesnius Seimus, kad 18 ar 19 val. salėje būtų šimtas Seimo narių, tokių laikų neatsimenu, o dabar posėdžių taip nebepraleidinėja. Paskutinio ketvirčio parlamentinei veiklai skirtų lėšų sutaupėme apie pusę milijono ir nėra tokių kuriozų, kad kas pirktų servizų ar dar ką.
O jei kalbėsime apie apkaltą dviem Seimo nariams, tai, mano įsitikinimu, visų pirma negalima juokauti per rinkimus. Apkalta – nemaloni procedūra, bet ją turime užbaigti.