Seimo pirmininkė Irena Degutienė, atsižvelgdama į jai pateiktą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko prašymą, raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Gediminą Griną su prašymu spręsti NSGK pirmininko rašte įvardintuose VSD dokumentuose pateiktos informacijos išslaptinimo klausimą.

Rašte VSD vadovui Seimo pirmininkė pažymi, kad nėra susipažinusi su NSGK pirmininko rašte įvardintais dokumentais, tačiau savo prašymą grindžia minėtu NSGK vadovo prašymu ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio nuostatomis.

„Su minėtame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Anušausko rašte įvardintais dokumentais susipažinusi nesu, tačiau atsižvelgdama į komiteto pirmininko kreipimąsi ir vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio nuostatomis siunčiu jums minėtą dokumentą ir prašau spręsti jame keliamus klausimus pagal kompetenciją“, – rašte VSD generaliniam direktoriui rašo I. Degutienė.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako nepritarianti Vyriausybės sprendimui partijoms skirti 4 mln. litų 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimui.

“Toks sprendimas padarytas tikrai labai nelaiku ir kai pateikta Seimui visa eilė įstatymų projektų, kur mes pratęsiam taupymą, kadangi situacija nėra palanki ekonominė-finanansinė, tuo pačiu metu Vyriausybė priima tokį sprendimą. Tikrai aš tam nepritariu, tai padaryta ne laiku”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Tačiau tuo pačiu ji sakė, jog stiprios partijos ir biudžeto priemonės jas atriboti nuo galimų suinteresuotų įtakų 0 demokratijos skaidrumo garantas.

“Turėtumėm suvokti ir pasakyti atvirai visuomenėje – daugelyje demokratinių visuomenių partijos remiamos iš valstybės biudžeto, kad nebūtų priklausomos nuo tam tikrus interesus remiančių grupių”, – sakė parlamento vadovė.

Ministrų kabinetas praėjusią savaitę priėmė sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.

Įstatymas numato, jog politinės partijos turi teisę į dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimą, jei nepadarė šiurkščių politinės kampanijos finansavimo tvarkos pažeidimų ir per nustatytą laikotarpį atsiskaitė už skolas.

Pagal įstatymą, kompensacija gali siekti iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, jei tam skirti asignavimai atskirai numatomi valstybės biudžete.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotojo Pavelo Kujalio teigimu, iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų buvo kompensuota tik vieną kartą, 2002 metais. Nustatyta kompensavimo suma politinėms partijoms paskirstoma proporcingai jų politinės kampanijos išlaidoms.

VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos. Iš viso partijos maksimaliai galėtų pretenduoti į 6,3 mln. litų kompensacijas, skyrus 4 mln. litų, jos proporcingai šiek tiek sumažės.

Pagal patirtas išlaidas, valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų – 1,4 mln. litų.

Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtu siekti virš 746 tūkst., Naujajai sąjungai – 634 tūkst., partijai “Tvarka ir teisingumas” – 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui – 512 tūkst., Darbo partijai – 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai – 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.

Kadangi Vyriausybės skirta suma – 2 mln. litų mažesnė, nei galima maksimali kompensacija, partijos gaus atitinkamai mažiau.

Politinės partijos iš biudžeto šiemet dar gaus apie 5,5 mln. litų dotacijų, pusė šios sumos jau paskirstyta pavasarį, kita dalis laukia rudenį.

Valstybės biudžeto dotacija paskirstoma partijoms, gavusioms ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimuose, dotacijos dydis skaičiuojamas proporcingai gautam balsų skaičiui. Šiurkščių finansavimo tvarkos pažeidimų padariusioms partijoms dotacija neskiriama.

“Suprantu, kad šiandien gesiname gaisrą, bet juk norime, kad jį užgesinę rastume gyvų žmonių”, – beveik prieš metus interviu “Veidui” sakė tuomet Seimo pirmoji vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Tačiau būtent tuo dabar ir kaltinama Permainų koalicija – kad valstybės finansus suvaldė, tačiau nedarbo, skurdo, emigracijos sąskaita. Ką apie tai mano dabar jau Seimo pirmininkė I.Degutienė?

I.D.: Sutinku su kritika, tačiau yra dalykų, kurių pasekmės neišvengiamos. Čia kaip žmogui susirgus rimta liga – kad ir kaip ją gydytum, neigiamų pasekmių lieka. Neišvengiamai reikėjo subalansuoti valstybės finansus, ir tas darbas padarytas, tačiau, kaip ir prognozuota, taip buvo užprogramuotas didelis nedarbas. O dėl emigracijos turiu kitą pastabą: kai Lietuvos BVP kilo sparčiausiai iš ES valstybių, lietuvių (taip pat ir lenkų) emigracija vis tiek buvo didžiausia.

Tačiau vertinant per valstybės prizmę atrodo vienaip, o per konkretaus žmogaus – visai kitaip. Dabar, suvaldę valstybės finansus, turime konceptualiai peržiūrėti visą mokesčių politiką, kad spręstume jau kitus uždavinius. Kai kurie mokesčių pakeitimai nedavė lauktų rezultatų, be to, turime atsižvelgti į nedarbo mastus. Skaudžiausia, kad šiandien daliai žmonių trūksta pinigų net maistui. XXI amžiuje, kad ir po baisios finansinės krizės, žmonės neturi badauti – juk ne karo metas. Todėl visų pirma turime grįžti prie PVM lengvatų maisto produktams. Kitose valstybėse PVM mėsai, daržovėms mažesnis, kai kur net nulinis, tad ir mes turime dar kartą peržiūrėti šią sritį. Nuo pat pradžių, ir ne aš viena Tėvynės sąjungoje, buvau kitos nuomonės ir dėl PVM knygoms, spaudai. Dabar vyksta parengiamieji darbai – Finansų ministerija skaičiuoja, analizuoja ir, manau, rudens sesijoje Vyriausybė pateiks projektus. Kodėl ne pavasario sesijoje? Taip staigiai tokie įstatymai nesidaro. Kartą jau paskubėjome, daugiau naktinio įstatymų priiminėjimo nebus.

VEIDAS: Tačiau ar neteks naktinėti, kad priimtumėte visus apskričių reformai būtinus įstatymus, – juk iki liepos 1 d., kai neliks apskričių administracijų, nepilni du mėnesiai? Beje, iš Vyriausybės, ministerijų tenka girdėti, kad Seimo nariai – vienų ar kitų sričių neoficialūs lobistai, todėl strigdo Saulėlydžio komisijos siūlymų, kitų įstatymų projektų priėmimą.

I.D.: Kovo 10 d. prasideda pavasario sesija, o mums iš Vyriausybės sakoma: jūs turite bent iki balandžio 1 d. priimti visus apskričių reformai reikalingus įstatymus. O jų aštuoniasdešimt. Šiandien juos vis dar forsuojame, jei viskas aišku, priimame tą pačią dieną ypatingos skubos tvarka. Bet tikrai nepraleisime nekokybiškai parengtų ar kontroversiškų, ypač susijusių su žeme.

Seime – ne lobistai, o blaiviai mąstantys žmonės, kurie grįžę iš savo apygardų pasakoja, kaip žmones gąsdina nežinia, nes kai kur ir žemės reforma nesibaigusi, žemė negrąžinta, o pagal siūlymus vienur žemės valdytojai būtų vieni, kitur kiti.

Pasigendame aiškios sistemos ir ne blokuojame, bet analizuojame projektus, o jei jie pasirodys nekokybiški, grąžinsime Vyriausybei tobulinti. Dar kartą sakau: naktinio įstatymų šturmo nebus – ne karo metas. Jei ministerijos, atsakingos už tų įstatymų parengimą, jų laiku nepateikė, Seimas bet kaip bet kokių įstatymų nepriiminės. Taip pasakiau ir ministrui pirmininkui.

VEIDAS: Esate sakiusi, kad pleištą tarp Seimo ir Vyriausybės bando įsprausti ir interesų grupės, nepatenkintos kova su įsisenėjusia korupcija ir kitomis negerovėmis. Tačiau tiek sveikatos apsaugos sistemoje, tiek savivaldoje, tiek kituose skandaluose dėl įtarimų korupcija įkliuvo naujos valdžios žmonės, Seimo Antikorupcijos komisijai tebevadovauja prieštaringai vertinamas Kęstas Komskis, o Jums už siūlymą pakeisti komisijos vadovą grasinama teismais.

I.D.: Jei paanalizuosime, kiek prieš penkerius metus ir kiek dabar išaiškinama korupcijos atvejų, matau STT žingsnį, kad ir nedidelį, į priekį. Žinoma, tokiuose procesuose reikia laiko, tačiau suiminėjami ir viceministrų, ir vicemerų lygio įtariamieji. Labai svarbi ir kova su kontrabanda. Tačiau net jei vykdytojai sugaunami, nuobaudos mažutės, o kas yra kontrabandos užsakovai, taip ir neišsiaiškinama. Žodžiu, siūlą pagauname, tačiau kamuolio iki galo neišvyniojame, todėl siūlome įvesti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, kad nebūtų galimybės slėpti nelegalių pajamų. Taip pat ketiname smarkiai sugriežtinti bausmes už kontrabandą.

Tačiau yra dar vienas aspektas – žmogiškasis veiksnys. Pati mačiau muitinės turimą vadinamąjį rentgeną, kuriuo galima užfiksuoti bet kokią kontrabandą. Tačiau susitikimuose man sakė – pagalvokit, kokį muitininkai tegauna atlyginimą, o praleido porą “fūrų”, ir iki grabo lentos užteks. Taip ir atsakiau: gal šiais laikais nuvalkioti tokie žodžiai, kaip sąžinė, garbė, moralė, ar viskas tik perkama?

O dėl K.Komskio – ką turėjau daryti, jei gaunu laiškų iš Pagėgių, Tauragės, Šilutės, kuriuose jis vietinių gyventojų viešai įvardijamas kaip galimai turintis ryšių su kontrabandininkais, apie tai rašo ir vietos žiniasklaida. Natūralu, jog kreipiausi į opoziciją, kuriai priklauso Antikorupcijos komisijos pirmininko postas, kad pakeistų vadovą. Man aiškina, kad kol nepateiksiu faktinės medžiagos, turiu jo atsiprašyti, o jei neatsiprašysiu, mane paduos į teismą už šmeižtą. Tačiau aš prašau opozicijos įvertinti ne teisiškai, bet politiškai, ar gali toks žmogus, kurį visuomenė viešai sieja su kontrabandininkais, dirbti Antikorupcijos komisijos pirmininku. O jei bus faktų, bus ir teisinis įvertinimas.

VEIDAS: Seime vėl inicijuojama nauja tyrimo komisija, kuri aiškintųsi, ar politikai netrukdo teisminiams tyrimams. Ar nemanote, kad Seimas kartais bando perimti prokuratūros ir teismo funkcijas?

I.D.: Esu prieš Seime organizuojamas tyrimo komisijas, ypač tais atvejais, kai vyksta koks ikiteisminis tyrimas. Seime yra komitetai, kurie ir turi užsiimti parlamentine kontrole, tačiau kontroliuoti, o ne kištis į ikiteisminius tyrimus. Konstitucijoje įteisintas valdžių atskyrimas, ir politikų kišimasis į teismų, prokuratūros darbą kvepėtų diktatūrinės valstybės modeliu. O tyrimo komisijos dažnai skirtos tik orui suvirpinti: ketvirta kadencija Seime, bet niekada nesu mačiusi normalaus jų darbo rezultato, nors visi būname įtraukti į jų darbą, jo svarstymus.

VEIDAS: Tad ar reikėtų Seimui spausti ir naują VSD vadovą dėl garsiųjų pažymų?

I.D.: Seimo valia buvo išreikšta – VSD įpareigotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikti tas pažymas. Gyvename parlamentinėje valstybėje, tad Seimo nutarimus reikia vykdyti.

VEIDAS: O ar Seimas apskritai veiksnus toliau efektyviai dirbti, kai valdantieji prarado daugumą? Kokią matote išeitį iš tokios patinės situacijos?

I.D.: Jei lyginsime ankstesnius Seimus ir šį, įstatymų kokybė bei kiekybė dabar net geresnė nei anksčiau, kai buvo aiški dauguma. Natūralu: reikia daug daugiau ieškoti sąlyčio taškų, diskutuoti, daryti nuolaidas, o ne, kaip anksčiau būdavo, daugumos balsais – buldozeriu, kaip vieni ant kitų sakydavome, priimti įstatymus. Kita vertus, darbas daug sunkesnis, nes reikia įtikinėti, rengti daugiau pasitarimų.

Praėjusią kadenciją buvo mažumos Vyriausybė, padėtis – dar keblesnė, tačiau kitoks buvo laikmetis. Dabar reikia neatidėliojant priiminėti sprendimus, kad valstybė greičiau išeitų iš krizės, o ir valdantieji, ir opozicija teturi po 70 balsų. Tad akivaizdu, kad arba Permainų koalicija, arba šiandieninė opozicija turi ieškoti papildomų partnerių.
Trečias variantas pats nemaloniausias ir brangiausias – rengti priešlaikinius Seimo rinkimus. Tai valstybei kainuotų apie 25–26 mln. Lt, o paanalizavus politinių partijų reitingus aišku, kad liktų tas pats politinis spektras, gal tik kiek kitokiomis proporcijomis ir be Tautos prisikėlimo bei Krikščionių frakcijų.

VEIDAS: Kaip Tėvynės sąjungos vicepirmininkė, kurią frakciją rinktumėtės į partnerius, kad neišduotumėte rinkėjų?

I.D.: Gerų variantų nėra, todėl turiu siūlymą surengti mūsų elektorato apklausą. Už ką aš asmeniškai? Ieškočiau galimybių grįžti prie pokalbių su Krikščionių frakcija arba “darbiečiais”. Seime Darbo frakcijoje – protingi, veiklūs žmonės, kurie ir šiandien balsuojant daugiausia palaiko valdančiąją koaliciją. Man tai neatrodo neįmanoma, nors mūsų partijoje kai kam atrodo kitaip.

Dėl socialdemokratų – taip, tai stabili, patirties turinti politinė jėga. Tačiau korupcijos užkardymas, ypač energetikos srityje, – vienas svarbiausių Permainų koalicijos prioritetų, tad būtų sunku eiti kartu su socialdemokratais, nes šio tikslo jau nebepasiektume. Be to, socialdemokratų viduje yra įvairių srovių: jei jungtis su Algirdu Butkevičiumi ir jo komanda – viena kalba, o su kitais – kita.

Nereikėtų užmiršti ir karčios patirties: kai praėjusią kadenciją konservatoriai rėmė socialdemokratų mažumos Vyriausybę, dėl to tiek mūsų, tiek socialdemokratų elektoratas buvo sutrikęs.

VEIDAS: Vis dėlto kaip jaučiatės tokioje baloje – valstybėje tiek problemų, o Seimas suka ratelius aplink Liną Karalių ir Aleksandrą Sacharuką, nesibaigia skandalai dėl vadinamųjų kanceliarinių išlaidų?

I.D.: Šitoje baloje vanduo pajudėjo. Jei palyginsime šį ir ankstesnius Seimus, kad 18 ar 19 val. salėje būtų šimtas Seimo narių, tokių laikų neatsimenu, o dabar posėdžių taip nebepraleidinėja. Paskutinio ketvirčio parlamentinei veiklai skirtų lėšų sutaupėme apie pusę milijono ir nėra tokių kuriozų, kad kas pirktų servizų ar dar ką.

O jei kalbėsime apie apkaltą dviem Seimo nariams, tai, mano įsitikinimu, visų pirma negalima juokauti per rinkimus. Apkalta – nemaloni procedūra, bet ją turime užbaigti.

Geidžiamiausia premjere išlieka Seimo pirmininkė, viena Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderių Irena Degutienė.

Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Kad ši politikė geriausiai tiktų būti ministre pirmininke, balandį manė 15,5 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 15,3 proc.

Po I.Degutienės, geriausias premjeras gyventojams atrodytų socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius (9,9 proc.), Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas (7,2 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (6 proc.), dabartinis premjeras ir TS-LKD lyderis Andrius Kubilius (5,5 proc.).

Per mėnesį šiek tiek smuktelėjo A.Kubiliaus populiarumas – manančių, kad jis geriausiai tinka užimti ministro pirmininko pareigas, kovą buvo 6,9 proc.

Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis (3,2 proc.), “Tvarkos ir teisingumo” partijos pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas (3 proc.), šios partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis (2,6 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,5 proc.), liberalcentristas Artūras Zuokas (2,5 proc.).

Paskutiniu metu dalyvavimu kontrabandoje netiesiogiai kaltinamas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis gina savo poziciją.

Penktadienį jis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas išnagrinėti ir nustatyti, ar Seimo pirmininkė Irena Degutienė elgėsi ir vis dar elgiasi etiškai, deramai, nepažeidžia Politikų etikos kodekso, viešoje erdvėje siedama K. Komskį su nusikalstama veika – kontrabanda.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad ne ji priima sprendimus dėl pensinio amžiaus ilginimo ar trumpinimo ir kad Seime dar nėra registruota teisės akto projekto, kuriuo būtų numatoma ilginti pensini amžių.

Tai parlamento vadovė sakė susitikusi su piliečiais, kurie jai perdavė parašus, surinktus priešinantis pensinio amžiaus ilginimui.

“Puikiai suprantu, kad šis klausimas svarbus ir aktualus daugeliui Lietuvos žmonių. Tačiau ne aš sprendžiu pensinio amžiaus nustatymo klausimą, – sakė I. Degutienė. – Labai gerbiu visų Lietuvos piliečių nuomonę, todėl šiuos parašus perduosiu Seimo Socialinių reikalų komitetui ir apie tokią nuomonę informuosiu visus Seimo narius”.