Žmogaus biometriniai bruožai, tarkime, veidas, pirštų atspaudai ar delno atvaizdas, šiais laikais jau plačiai naudojami asmens tapatybei atpažinti. Tiesa, patikimiausia biometrinės identifikacijos forma yra laikoma akies rainelės atpažinimas, nes jos raštas kiekvieno žmogaus unikalus.

Iki šiol akies rainelės rašto atpažinimas plačiai analizuotas teoriniu lygmeniu, bet idėjų įgyvendinimas dažnai strigo. Taip buvo dėl to, kad siekiant kokybiškai atpažinti akies rainelės raštą žmogaus veidas prieš kamerą turėdavo išbūti apie tris sekundes, nutolęs 5–10 cm atstumu. Dėl šios priežasties norint užtikrinti didelio žmonių srauto praeinamumą reikėjo daugybės brangiai kainuojančių kontrolės punktų.
Bet taip buvo iki šiol, nes Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto mokslininkai išrado įrenginį, nuskaitantį akies rainelę iš maždaug penkių metrų atstumo, todėl einant pro duris žmogui nereikia net stabtelėti. Negana to, įrenginys sukurtas naudojant plataus vartojimo ir viešai prieinamą įrangą, kuri smarkiai sumažina sąnaudas ir leidžia greitai jį surinkti.
„Mūsų įrenginys geba atpažinti judančio žmogaus tapatybę. Dėl šio unikalaus bruožo jo panaudojimas gali būti labai platus – pradedant pasienio kontrolės punktais ir baigiant komercinėmis patalpomis ar verslo centrais. Tokį įrenginį galima pritaikyti ir didelių auditorijų tyrimuose, kai analizuojamos žmonių reakcijos, arba esant bet kokiai kitai situacijai, kai iš didelio žmonių būrio reikia atpažinti vieno ar daugiau asmenų tapatybę, pavyzdžiui, teroro prevencijai“, – aiškina projekto koordinatorius Tomas Grigalis.
Dėl judančio žmogaus tapatybės identifikavimo prietaiso praktinio pritaikymo neabejoja ir projekte dalyvavęs privačios bendrovės „Nsoft“ direktorius Lukas Radvilavičius: „Lietuvoje toks asmens tapatybės atpažinimo metodas nebuvo naudojamas dėl dviejų priežasčių – didelių įrangos sąnaudų ir asmens duomenų reguliavimo. O štai Europos Sąjungoje situacija kitokia: pritaikymo pavyzdžių galima rasti pakankamai daug – nuo sporto klubų iki oro uostų.“

Švedijos studentai pademonstravo, kaip jie įsivaizduoja ateities mobiliuosius įrenginius. Išmanųjį telefoną primenantis koncepcinis įrenginys, pavadinimu „Rimino“, prisitaiko prie žmogaus poreikių visose situacijose ir tarsi įsilieja į gyvenimą.

Švedijos Umea universiteto Dizaino instituto studentai siekė įrodyti, kad mobilieji įrenginiai turi būti kuo paprasčiau ir lengviau valdomi, patys „suprastų“, ko vartotojui tuo metu reikia, ir neblaškytų jo pašalinėmis funkcijomis.

Tam „Rimino“ išnaudotų visas išmaniųjų telefonų galimybes ir leistų vienu metu naudoti kelias skirtingas technologijas. Pavyzdžiui, pokalbio metu jo dalyviai galėtų ne tik šnekėti, bet ir siųsti vieni kitiems įvairaus pobūdžio informaciją. Tarkim, pašnekovas žemėlapyje galėtų nupiešti, kur jis tuo metu yra ir kaip pas jį galima ateiti, o šią informaciją realiuoju laiku matytų kitas pašnekovas. Arba užtektų įrenginiui „parodyti“ laiką, kiek dar reikia virti vakarienę, ir jis pats nustatytų priminimą. Taip pat būtų galima sujungti kelis „Rimino“ įrenginius tiesiog sustumiant juos vieną greta kito.

Ekrane būtų galima rašyti tiesiog ranka ar tušinuku. Jis atpažintų ranka parašytą tekstą ir, tarkim, jei tai adresas, – įjungtų žemėlapį bei parodytų, kaip tą vietą pasiekti.

„Rimino“ įrenginys būtų panašaus dydžio kaip kortų kaladė, jo ekranas naudotų el. popieriaus technologiją ir būtų jautrus prisilietimams. Be to, jį valdyti būtų galima ne tik maigant ekraną, bet ir spaudant galinę įrenginio pusę.

Pakavimo automatus, skirtus maisto pramonei, gaminanti Marijampolės bendrovė “Fasa” kuria naujos kartos pakavimo įrenginį, kuris galėtų sėkmingai įsitvirtinti tokiose kylančiose rinkose kaip Indija, Pakistanas, Iranas.

Projektavimo darbai prasidėjo šiemet, kai naujam gaminiui sukurti iš Europos Sąjungos fondų įmonei buvo skirta beveik 1 mln. litų parama, antrątiek prisidės pati įmonė, pirmadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

“Fasa” vadovas Audrius Budraitis tvirtina, kad naujas automatas, palyginti su gaminamais, bus našesnis maždaug du kartus: iki 130-150 pakelių per minutę. Be to, jis galės pakuoti ne tik sviestą, margariną, mėsą, bet ir saldumynus. Tokių įrenginių, anot direktoriaus, prašo arabų šalys.

Naują automatą, jei nebus jokių netikėtumų, pirkėjams planuojama pasiūlyti jau po metų. Per metus būtų galima pagaminti 60-80 tokių automatų.

Pernai priėmusi 16 naujų žmonių, “Fasa” šiemet įdarbintų dar tiek pat, bet norimų specialistų nėra.