Pergalių nepašykštėjusią vasarą mūsų irkluotojai išlydės kovodami pasaulio pirmenybėse.

Ir akademinių valčių, ir baidarių bei kanojų irkluotojų vasaros pabaigoje laukia svarbiausios sezono varžybos: trys lietuvių valtys dalyvaus rugpjūčio 25–rugsėjo 1 d. Pietų Korėjoje vyksiančiame pasaulio irklavimo čempionate, dar arti dešimties mūsų šalies baidarių ir kanojų irkluotojų dėl teisės vadintis stipriausiais planetoje stos į kovą rugpjūčio 27–rugsėjo 1 d. Vokietijos Duisburgo vandens kanaluose.

Didelių pergalių vasara
Pats skambiausias mūsų šalies irkluotojų pergalių akordas šią vasarą atskriejo iš Kazanės. Kaimyninės Rusijos mieste vykusioje studentų universiadoje Lietuvos atstovai iškovojo dešimt medalių. Net šešis jų, ir visus auksinius, pelnė irklo meistrai: auksu pasipuošė porinės dvivietės įgulos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė, Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris bei vienvietininkas Mindaugas Griškonis. Prie jų tris tokios pat prabos apdovanojimus pridėjo kanojininkai: du aukso medalius iškovojo Jevgenijus Šuklinas, vieną – Ignas Navakauskas.
Dar reikėtų priminti, kad Lietuvos atstovams itin sėkmingai susiklostė birželį vykusios Senojo žemyno pirmenybės: Portugalijoje trečiąkart čempiono titulą iškovojo J.Šuklinas, Ispanijoje kaip porinės dvivietės įgula debiutavusios D.Vištartaitė su M.Valčiukaite taip pat pasipuošė Europos čempionių auksu, o R.Maščinskas su S.Ritteriu pelnė sidabrą.
„Šios pergalės neatsirado iš niekur. Irkluotojai augo, tobulėjo – tai sunkus darbas ir labai ilgas procesas, bet kol neiškovojama pergalių, niekas tų sportininkų nemato ir nepažįsta, – jokių stebuklų čia neįžvelgia Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinė sekretorė Inga Daukantienė, primenanti, kad dėl įvairių nepriteklių, ypač pirmaisiais nepriklausomybės metais, praradome nemažai gabių sportininkų, o geram irkluotojui išugdyti neretai ir dešimtmečio nepakanka. – Turi gerai veikti daug pasirengimo grandžių, vien sportininko ir trenerio jau nebepakanka – būtina turėti gerą inventorių, irklavimo bazių, svarbus netgi klimatas, todėl mūsų sportininkams būtina vykti treniruotis į šiltus kraštus. Vienas treneris dabar irgi lauke ne karys. Jam turi talkinti ne tik medikas, mokslininkas, biochemikas, bet ir IT specialistas, reikalingas judesio kreivei po vandeniu apskaičiuoti, – vardija pašnekovė. – Irklavimas sparčiai tobulėja, todėl ir mes privalome neatsilikti.“

Kita medalio pusė
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) prezidentas Aleksandras Alekrinskis, paklaustas, ar po J.Šuklino pergalių pagerėjo baidarininkų ir kanojininkų treniruočių sąlygos, patikina, kad Lietuvoje jos nelabai tepasikeitė, bet lyderiai nepritekliais neturėtų skųstis. „Pagrindinė irkluotojų bazė Trakuose pamažu atnaujinama, o Visagine tas pats J.Šuklinas retai besitreniruoja – visą geriausio šalies kanojininko laiką suryja treniruočių stovyklos ir varžybos. Pavyzdžiui, šią vasarą Jevgenijui teko daug startų – prie pasaulio ir Europos čempionatų prisidėjo universiada, kurioje jis paskutiniai metai galėjo dalyvauti“, – paaiškina A.Alekrinskis.
Vykti į Kazanę Jevgenijų paskatino ir tai, kad kanojų irklavimas ne visada įtraukiamas į studentų žaidynių varžybų programą. Jau dabar žinoma, kad kitoje universiadoje šios sporto šakos neliks, todėl ir buvo apsispręsta pasunkinti šį sezoną bei sudalyvauti dar vienose papildomose varžybose.
Prieš pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionatą Duisburge geriausi mūsų šios sporto šakos atstovai treniravosi Latvijoje. Be J.Šuklino, latvišką Limbažių ežero vandenį skrodė kanojininkai Jevgenijus Miasniankinas ir Tomas Gadeikis bei dviviečių baidarių įgulos – Aurimas Lankas su Edvinu Ramanausku ir Ričardas Nekriošius su Andrejumi Olijniku. „Jau daug metų prieš pagrindinius sezono startus mūsų irkluotojai treniruojasi pas kaimynus latvius. Ir sąlygos ten geros, ir toli vykti nereikia“, – pasirinkimą motyvuoja A.Alekrinskis.
Pasaulio irklavimo čempionate Lietuvai atstovausiantys penki irklo meistrai – vienvietininkas M.Griškonis ir dvi porinės dvivietės įgulos D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė bei R.Maščinskas ir S.Ritteris, iki planetos pirmenybių likus beveik dviem savaitėms, įveikti aklimatizacijos ir toliau ruoštis pagrindiniam sezono startui kartu su treneriais ir masažuotoju išvyko į tolimąją Pietų Korėją.

Liepos 11–15 d. Galvės ežeras primins greitkelį – Trakuose dėl pasaulio jaunimo iki 23 metų irklavimo čempionato medalių kovos per tūkstantį jaunųjų planetos irkluotojų.

Pasaulio jaunimo čempionato kovos prasidės trečiadienį, liepos 11-ąją, bet irklavimo trasa oficialiai atidaryta nuo liepos 8 d. Patys pirmieji dalyviai į Lietuvą atkeliavo dar birželio pabaigoje, o iki liepos 10-ąją Trakų pilyje rengiamo pasaulio jaunimo iki 23 metų čempionato atidarymo Lietuvos irklavimo sostinėje sulauksime irkluotojų iš daugiau nei šešiasdešimties šalių.

Trakuose – visų žemynų atstovai
Šis pasaulio jaunimo čempionatas – ne pirmos Lietuvoje rengiamos tokio pobūdžio tarptautinės irkluotojų varžybos. 2002 m. Trakuose vyko pasaulio jaunių pirmenybės, 2006 m. mūsų šaliai buvo patikėta teisė organizuoti pasaulio studentų, o 2008-aisiais – pasaulio meistrų pirmenybes. Vis dėlto tiek šalių irkluotojų, kiek jų bus šiame jaunimo čempionate, Galvės ežeras dar nėra regėjęs. „Daug varžybų dalyvių mums ne naujiena, bet šitiek šalių atstovų Trakai tikrai dar niekada nėra matę. Prieš tai rengti čempionatai šiuo požiūriu buvo kuklesni“, – kuo šios pirmenybės išskirtinės, paaiškino Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinė sekretorė Inga Okulevičienė.
Pašnekovė priminė, kad Tarptautinė irklavimo federacija vienija 136 valstybes, tad čempionatuose dalyvauja ne tiek ir daug – apie pusę narių: „Čia nėra kažkoks laikinas šios sporto šakos populiarumas ar priešolimpinis ažiotažas. Tiesą sakant, pasaulio jaunimo pirmenybėse mažiau dalyvių ir nebūna.“
Dalyvaujant tokiai gausybei irkluotojų surengti aukšto lygio čempionatą – nemenkas uždavinys. Bet prieš šias irklavimo varžybas organizatoriams teko dar vienas galvos skausmas – rasti, kur apgyvendinti visus sportininkus, trenerius ir teisėjus, iš viso per 3 tūkst. žmonių. „Pamatėme, kad Trakuose ir aplink juos apgyvendinimo paslaugų sektorius dažniausiai orientuotas į poilsį gamtoje, o mums reikėjo keturių ar bent jau gerų trijų žvaigždučių viešbučių. Todėl viskas, kas Trakuose yra pastatyta ir vadinama viešbučiais ar moteliais, praktiškai mūsų jau užimta“, – pasakojo I.Okulevičienė. Taip pat užsakytos aplink Trakus esančios tinkamos kaimo turizmo sodybos, nemažai sostinės viešbučių.

Jaunių debiutas
Trakuose irkluotojai varžysis dėl 21 medalių komplekto, taigi tiek pat bus ir rungčių. Čempionato rengėjai gali registruoti savo atstovus dalyvauti visose varžybose, bet nuspręsta, kad iš daugiau nei penkiasdešimties mūsų irkluotojų komandos Lietuvai atstovaus apie tris dešimtis sportininkų. Nuostata tokia: jei rezultatas nežada būti geras, tada jo visai nereikia, verčiau irkluotoją dar metus brandinti, ugdyti ir netraumuoti siunčiant ten, kur jo laukia autsaiderio vaidmuo.
O ar turime perspektyvaus jaunimo ir kokios mūsiškių galimybės pretenduoti bent į vieną apdovanojimą? „Auga labai daug žadanti pamaina“, – trumpai mūsų jaunimą apibūdino tarptautinės kategorijos irklavimo teisėja I.Okulevičienė.
Merginų porinė dvivietė Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė, kurios pernai tapo pasaulio ir Europos jaunių čempionėmis, šiemet birželio pradžioje Slovėnijoje apgynė Senojo žemyno jaunių čempionių titulą. Trakuose merginos išbandys jėgas su vyresniais irkluotojais. „Manome, kad šios jaunos merginos ir rungtyniaudamos su vyresniais varžovais turėtų mus nudžiuginti savo rezultatais. Tai pačios didžiausios mūsų viltys, – merginoms gerų žodžių negailėjo LIF generalinė sekretorė ir paminėjo dar vieną perspektyvią porinę dvivietę, šįsyk vaikinų – Ievos brolį Aurimą Adomavičių ir Dominyką Jančionį, jaunus irkluotojus, taip pat pirmąsyk stosiančius į jaunimo čempionato startą. – Nors jie ką tik perėjo iš jaunių į jaunimo grupę, iš jų mes irgi tikimės puikių rezultatų.“

Prioritetas – olimpinės žaidynės
Patys perspektyviausi, tarptautiniuose vandenyse pergalių jau iškovoję jaunieji mūsų irkluotojai šiose planetos pirmenybėse nedalyvaus. Jie su varžybomis Galvės ežere atsisveikino per Jonines vykusią jubiliejinę penkiasdešimtąją „Gintarinių irklų“ regatą ir toliau rengiasi Londono žaidynėms.
„Šį jaunimo čempionatą ir olimpines žaidynes skiria labai nedaug – geras mėnuo, todėl mūsų lyderis 2010 m. pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių čempionas ir pernykštis bronzinis prizininkas Rolandas Maščinskas nusprendė savo noru atsisakyti medalio ir pasaulio jaunimo pirmenybėse nestartuoti. Rolandas labai norėjo susigrumti su vienvietininkais ir įrodyti, kad yra geriausias, bet šis startas, be jokios abejonės, turėtų įtakos jo pasirodymui Londone, todėl nuspręsta dėl olimpiados paaukoti šį čempionatą“, – paaiškino I.Okulevičienė.
Kita olimpinių žaidynių debiutantė dukart pasaulio jaunimo čempionė Donata Vištartaitė su jaunimo pirmenybių dalyviais šiemet jau nebegali varžytis dėl amžiaus cenzo.
Priminsime, kad Londono olimpinėse žaidynėse, be R.Maščinsko ir D.Vištartaitės, Lietuvai dar atstovaus du Europos čempionai – vienvietininkas Mindaugas Griškonis ir Rolando porininkas Saulius Ritteris.

Galimybė atsinaujinti
1972 m. Trakuose pastatytas „Dinamo“ sporto draugijos irklavimo kompleksas nepriklausomybės metais rimtesnių finansinių injekcijų sulaukia prieš didelius tarptautinius turnyrus. Prieš šių metų planetos jaunimo pirmenybes žiūrovų patogumui buvo išvalyta Galvės ežero pakrantė, nugriautas ir pastatytas naujas finišo bokštelis bei sutvarkyta irklavimo trasa – pakeisti susidėvėję ir aprūdiję trosai. „Tokie renginiai – viena iš galimybių atnaujinti irklavimo infrastruktūrą Trakuose, pagerinti irkluotojų treniruočių sąlygas. Tokią gauname finansinę tarptautinių čempionatų rengimo naudą, kitomis aplinkybėmis atsinaujinti vargu ar pavyktų, nes pinigų infrastruktūrai gerinti labai sudėtinga išprašyti“, – patikino I.Okulevičienė.
Ankstesnių pirmenybių lietuvių organizacinius gebėjimus įvertinusi labai gerai, Tarptautinė irklavimo federacija Lietuvai patikėjo ir pasaulio jaunimo iki 18 metų čempionatą, kuris vyks kitąmet. „Taip jau nutiko, kad tenka dvynukus gimdyti, tik pamečiui“, – juokauja I.Okulevičienė.
Koks turėtų būti šis čempionatas, kad būtų galima ir apie trynukus, ir apie suaugusiųjų čempionatą galvoti? „Kad čempionatas būtų geras, pirmiausia turėtų nenutikti nieko bloga. Juk varžybos vyksta ne salėje ar stadione, o ant vandens. Jei, neduokdie, kas nors nutiktų sportininkui, ne taip paprasta būtų jį pasiekti. Dar labai norime gero oro, nes tai pusė renginio sėkmės. Per ankstesnius tris čempionatus oras buvo lyg pagal užsakymą – beveik tropinis, o varžyboms pasibaigus prasidėdavo liūtys. Labai norėtume, kas ši tendencija išliktų“, – viliasi pašnekovė.

Ekskursija į praeitį
Lietuvos irklavimo istorija skaičiuojama nuo 1885 m. Klaipėdoje įkurto pirmojo sporto klubo. Aktyviai irklavimo klubai buvo steigiami ir bazės statomos praėjusio amžiaus trečiąjį ir ketvirtąjį dešimtmetį. Per Antrąjį pasaulinį karą išgrobstytos ar sunaikintos, irklavimo bazės sparčiai vėl ėmė kilti septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį. Tai viena seniausių Lietuvoje plėtojamų sporto šakų.
Jos populiarumą rodo ir lietuvių SSRS rinktinėje iškovoti patys aukščiausi apdovanojimai – olimpiniai medaliai: keturi sidabro ir aštuoni bronzos. 1960 m. iš Romos du Lietuvos irkluotojai – Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna – parsivežė sidabro medalius. 1968 m. šiems ir dar dviem lietuviams sėkmingas buvo Meksikos Chočimilko ežeras: be A.Bagdonavičiaus ir Z.Juknos, bronzos medaliais pasipuošė dar du aštuonvietę irklavę lietuviai – Vytautas Briedis ir Juozas Jagelavičius. 1976 m. pirmąkart į olimpinių žaidynių programą įtraukus moterų irklavimą, iš Monrealio bronzą parsivežė lietuviška porinė dvivietė Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė, sidabrą pelnė aštuonvietės įgulos narė Klavdija Koženkova. Dar vieną sidabrinį apdovanojimą Monrealyje iškovojo porinės keturvietės irkluotojas Vytautas Butkus. 1980 m. Maskvoje bronzą pelnė aštuonvietę irklavę Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas.
Didžiausias nepriklausomos Lietuvos irkluotojų olimpinis laimėjimas – 2000 m. Birutės Šakickienės ir Kristinos Poplavskajos iškovoti bronzos medaliai.

Eugenijus Levickas, 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių prizininkas, buvęs LIF prezidentas ir tarptautinės kategorijos irklavimo teisėjas
Sporto šakos populiarumas priklauso nuo rezultatų. Mano sportavimo laikais buvo daug entuziastų ir keletas talentingų trenerių. Pamažu ėmė kilti naujos irklavimo bazės, buvo investuojama į šią sporto šaką – ir rezultatai gerėjo. Kad ir kaip ten būtų, daug ką lemia pinigai, kurių irklavimas dabar stokoja. Kita vertus, Lietuvoje vykstančios tarptautinės irklavimo varžybos, tokios kaip netrukus prasidėsiantis pasaulio jaunimo čempionatas, populiarina šią sporto šaką ir skatina jaunimą ateiti į irklavimo bazes.

Lietuva vadinama krepšinio šalimi, tačiau greta populiariausios sporto šakos visada yra keletas kitų, kurių aktualijomis domisi visa valstybė. „

Veidas“ pasidomėjo, kurios sporto šakos artimiausiais metais gali pasitraukti į šešėlį, o kurios – nušvisti naujomis spalvomis.

Sportininkai labai dažnai vadinami geriausiais savo šalies ambasadoriais. Be to, jie skatina patriotizmą ir įkvepia jaunimą sportuoti. Sporto specialistai pastaraisiais metais nuolat skambina pavojaus varpais, kad vaikai vis mažiau juda, jų sveikata prastėja. O kas geriausiai skatina vaikus rinktis aktyvų gyvenimo būdą? Be abejo, motyvuojantys pavyzdžiai. Jei vaikas mato, kad sportuoja tėvai, jei vedasi jį į varžybas, jam tai bus nemažas įkvėpimo šaltinis. Galutinius bajerus sulaužo ryškiai matomos profesionalų pergalės.

„EuroBasket 2011“ įkvėpė rinktis krepšinį

Nėra geresnio paskatinimo vaikui pradėti lankyti krepšinio treniruotes, nei savo akimis pamatyta Lietuvos rinktinės pergalė. Lietuvoje krepšiniui papildomos reklamos nereikia, tačiau praūžęs Europos čempionatas vis tiek sukėlė naują susidomėjimo šiuo sportu bangą. Visos jaunuosius krepšininkus ugdančios įstaigos sulaukė daug didesnio naujokų antplūdžio nei ankstesniais metais. Štai Arvydo Sabonio krepšinio centras Kaune treniruotes lankyti norinčių vaikų sulaukė net dvigubai daugiau nei pernai.
„Būsi kaip Linas Kleiza! Mesi diską kaip Virgilijus Alekna! Žaisi futbolą kaip Marius Stankevičius!“ – geresnio paskatinimo sporto naujokams tiesiog negali būti. Tokios asmenybės yra kelrodės žvaigždės savo atstovaujamai sporto šakai. Kuo aukščiau kyla sportininko žvaigždė, tuo didesnį valstybės finansavimą gauna tos sporto šakos federacija, tuo daugiau vaikų nori lankyti būtent jos treniruotes.
Deja, pastovumu šioje srityje Lietuvoje gali pasigirti tik krepšinis. Futbolą gelbsti užsienio žvaigždžių populiarumas ir garsių kitų šalių klubų mačų transliacijos per televiziją. Kitų sporto šakų atstovai gali tvirtinti, kad sėkmė yra labai įnoringa paukštė.

Karalienė liks be karaliaus?

Bene didžiausia krizė, jei kalbėtume apie pirmo ryškumo žvaigždžių turėjimą, po nepriklausomybės atkūrimo netrukus gali ištikti sporto karalienę lengvąją atletiką. V.Aleknos žvaigždė po truputį leidžiasi, Živilė Balčiūnaitė diskvalifikuota dėl dopingo vartojimo, Austra Skujytė jau nepriskiriama prie septynkovės varžybų favoričių, nors dėl apdovanojimų kovoja visada. Apie kitus Lietuvos lengvosios atletikos lyderius – Liną Grinčikaitę, Darių Draudvilą, Eglę Balčiūnaitę kol kas galima kalbėti tik kaip apie kylančias žvaigždes.
Sudėtingos padėties iliustracija galima laikyti ir televiziją. Anksčiau Europos ir pasaulio lengvosios atletikos čempionatai buvo tiesiog privalomi nacionalinio transliuotojo programoje, buvo užsakomos išskirtinės disko metimo varžybų transliacijos, kad lietuviams per V.Aleknos pasirodymus nereikėtų žiūrėti į tuo metu stadione bėgančius ar į aukštį šokančius sportininkus. Buvo tiesiog neįsivaizduojama, kad didžiausia lengvosios atletikos metų šventė nebūtų transliuojama Lietuvoje. Deja, pastaruosius dvejus metus būtent taip ir yra.
2010-aiaisis Lietuvos televizija atsisakė planų įsigyti Europos čempionato transliacijų teises, o vienas jos vadovų Rimvydas Paleckis nedvejodamas kaip vieną priežasčių nurodė pernelyg mažas mūsų sportininkų galimybes kovoti dėl aukščiausių vietų. Šiemet pasaulio lengvosios atletikos čempionatas per mūsų televizijas taip pat nerodytas. Esą dėl to, kad iš dalies sutapo su Europos krepšinio čempionatu.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva vis dėlto nesutinka, kad jos sporto šakai gresia krizė: „Mūsų kelrodė žvaigždė, lengvosios atletikos veidas vis tiek yra V.Alekna. Jis treniruojasi ir Londone kovos dėl medalio. Dar sunku pasakyti, kas galėtų užimti V.Aleknos, kaip Lietuvos lengvosios atletikos simbolio, vietą po olimpinių žaidynių. Yra keletas kandidatų, nenorėčiau išskirti kurio nors vieno.“
Pašnekovė puikiai vertina jaunąją kartą ir atkreipia dėmesį į universiados vicečempionais šiemet tapusius sprinterį Rytį Sakalauską bei šuolininkę į aukštį Airinę Palšytę. Abu jie per pasaulines studentų žaidynes pasiekė Lietuvos rekordus.
LLAF generalinė sekretorė tikina, kad pastarųjų metų olimpinių, Europos ir pasaulio čempionų titulų stygius nenumalšino vaikų noro lankyti lengvosios atletikos treniruotes. „Vaikų yra daug, tik neturime kur jų visų pakviesti sportuoti, – dėl bazių stygiaus apgailestauja N.Medvedeva. – Vaikų lengvosios atletikos treniruotėse daugėja, Vilniuje ir Kaune jie net netelpa į mūsų grupes.“

Įpėdinių paieškos

Permainos ir šiuolaikinėje penkiakovėje. Anksčiau prieš bet kokias varžybas Lietuva buvo rami – Andrejus Zadneprovskis ir Edvinas Krungolcas bent vieną medalį būtinai parveš. Tačiau A.Zadneprovskio karjerą nutraukė traumos, o E.Krungolcui šis sezonas buvo nesėkmingas. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės veidu galėjusi tapti Donata Rimšaitė dabar vilki Rusijos rinktinės sportinį kostiumą.
Penkiakovės estafetę ateityje turėtų perimti Justinas Kinderis ir Laura Asadauskaitė, tačiau kol kas neaišku, ar jie pajėgs tapti tokiais pergalių garantais, kokie buvo A.Zadneprovskis ir E.Krungolcas.
O štai sunkiojoje atletikoje tebevyksta Ramūno Vyšniausko įpėdinio paieškos.

Nauji lyderiai

Regis, neseniai kiekvienas lietuvis, prižadintas vidury nakties, būtų galėjęs pasakyti, kad geriausios Lietuvos dviratininkės yra Edita Pučinskaitė, Diana Žiliūtė bei seserys Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės. Niekam nereikėjo aiškinti, ir kas yra Raimondas Rumšas. Šie dviratininkai per visas plento dviračių varžybas kovojo dėl aukščiausių vietų.
Lietuvos dviračių sporte apsisuko tam tikras ratas ir į pirmą vietą sugrįžta trekas. Dabar didžiausia pedalus minanti Lietuvos sporto žvaigždė yra būtent šios dviračių sporto šakos atstovė Simona Krupeckaitė. Galima sakyti, kad geriausia 2010 m. Lietuvos sportininkė tvirtai artėja prie to statuso, kurį Lietuvoje turėjo Seulo olimpinių žaidynių treko čempionai Gintautas Umaras ir Artūras Kasputis.
Panaši metamorfozė įvyko ir baidarių bei kanojų irklavimo srityje. Pastarąjį dešimtmetį visa šalis žinojo tik du šios sporto šakos lyderius – baidarininkus Egidijų Balčiūną ir Alvydą Duonėlą. Kanojininkus visi buvo tarsi užmiršę. Dabar E.Balčiūnas ir A.Duonėla dar bando atrasti vietos benuvažiuojančiame didžiojo sporto traukinyje, o į pirmąsias pozicijas įsiveržė kanojininkai Jevgenijus Šuklinas, Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis.

Įsiminkite M.Griškonį!

2000-aisiais prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes mažai tautiečių buvo girdėję apie Dainą Gudzinevičiūtę. Po žaidynių šaulė tapo viena didžiausių šalies sporto žvaigždžių. 2008-aisiais toks pat likimas ištiko buriuotoją Gintarę Volungevičiūtę-Scheidt.
Pagrindiniu kandidatu į analogiškus 2012-ųjų atradimus šiuo metu galima būtų vadinti irkluotoją Mindaugą Griškonį. Su sportu susiję žmonės gali prieštarauti tokiam įvertinimui, nes irkluotojas šiemet jau antrą kartą tapo Europos čempionu. Tačiau ar daug kas 2000-aisiais žinojo, kad D.Gudzinevičiūtė dar 1989 m. buvo tapusi pasaulio čempione? Mūsų šalyje tikras sporto žvaigždes kuria tik olimpinės pergalės, o M.Griškonis kitąmet Londone bus vienas didžiausių savo rungties favoritų.
Akademinis irklavimas Lietuvoje turi labai senas tradicijas, tačiau po 2000-ųjų Sidnėjuje Kristinos Poplavskajos ir Birutės Šakickienės iškovotų bronzos medalių šios sporto šakos atstovai ilgai neturėjo kuo pasidžiaugti. Į buvusias aukštumas irklavimą grąžino M.Griškonis.
Netikėtai Europos irklavimo čempionais šiemet tapo ir porinę dvivietę irklavę Saulius Ritteris bei Rolandas Maščinskas, tačiau jiems dar reikės įrodyti, ar gali į tokias pozicijas pretenduoti nuolat ir konkuruoti su M.Griškoniu dėl Lietuvos irklavimo simbolio vardo.
Ar Lietuvos irklavimo federacija (LIF) pajuto M.Griškonio pergalių rezultatus? „Efektas labai didelis, – džiaugiasi LIF generalinė sekretorė Inga Okulevičienė. – Anksčiau mums visada trūkdavo inventoriaus. Mindaugo dėka atsirado daugiau rėmėjų, gamintojai daro didesnes nuolaidas. Tik bėda, kad to inventoriaus dabar neturime kur dėti, labai trūksta bazių. Nauja M.Griškonio valtis kainuoja 30 tūkst. Lt, tokios bet kur nenumesi.“
Pasak LIF vadovės, norinčių lankyti irklavimo treniruotes vaikų niekada netrūko, juo labiau kad šį sportą žmonėms labai rekomenduoja ir medikai. „Tačiau Mindaugo indėlis ir čia tikrai juntamas, – teigia I.Okulevičienė. – Jo pergalės paskatina, priverčia atsigręžti į šį sportą daugiau žmonių. Jos rodo, kad įdėtas darbas atsiperka, po ilgo ir nuoseklaus darbo būna rezultatai.“

Londono olimpinėse žaidynėse planuojamos vietos
(pagal 2010 m. spalio 28 d. LTOK patvirtintą sąrašą)

Sportininkas    Planuojamos vietos

Baidarių ir kanojų irklavimas
J.Šuklinas    3–9
R.Labuckas ir T.Gadeikis    4–9
E.Balčiūnas    4–9
A.Duonėla    8–12

Buriavimas
G.Volungevičiūtė-Scheidt    1–8

Dviračių sportas
S.Krupeckaitė    1–6
G.Gaivenytė    1–6
V.Sereikaitė    4–8
R.Leleivytė    4–8
K.Sosna    4–8

Graikų ir romėnų imtynės
M.Ežerskis    5–8
A.Kazakevičius    5–8
M.Mizgaitis    3–8
E.Venckaitis    5–10
V.Venckaitis    8–12

Lengvoji atletika
V.Alekna    1–6
A.Skujytė    6–12
D.Draudvila    6–12
L.Grinčikaitė    8–16

Irklavimas
M.Griškonis    4–8
Krepšinis
Vyrų rinktinė    1–6

Plaukimas
G.Titenis    4–8
V.Janušaitis    4–8

Stalo tenisas
R.Paškauskienė    9–16

Sunkioji atletika
A.Didžbalis    4–8
R.Vyšniauskas    4–8

Šaudymas
D.Gudzinevičiūtė    4–8

Šiuolaikinė penkiakovė
E.Krungolcas    1–10
J.Kinderis    3–8
L.Asadauskaitė    4–10