MAXIMA GRUPĖ, UAB, konsoliduota apyvarta 2011 metais, palyginti su 2010 metais, išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 7,767 mlrd. litų, skaičiuojant be PVM.

Grupės įmonių apyvartos augo visose šalyse, labiausiai Estijoje – 13,3 proc., ir Bulgarijoje – 7,3 proc. Lyginamuoju laikotarpiu MAXIMOS grupės įmonių investicijos į verslo palaikymą ir plėtrą siekė 219 mln. litų.

„Praėjusiais metais MAXIMA GRUPĖS įmonių apyvartos augo ir buvo didesnės nei 2010-aisiais. Tačiau teigti, kad vartojimas atsigauna, kol kas būtų anksti. 2011 metais apyvartų augimą lėmė vykdyta parduotuvių tinklo plėtra ir infliacija, bet ne augantys parduotų prekių kiekiai. Pirkėjai ir toliau išlieka racionalūs, taupo, perka akcijos prekes ir aktyviai naudojasi nuolaidomis“, – sako MAXIMA GRUPĖ, UAB, generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius.

Pasak MAXIMA GRUPĖS vadovo, 2012 metais nesitikima staigaus vartojimo atsigavimo, todėl įdėmiai stebima ekonominė situacija užsienio ir vietos rinkose. Grupė planuoja nuosaikią plėtrą užsienyje. Pirkėjams bus stengiamasi pasiūlyti platų prekių asortimentą bei naudingų akcijų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas šviežio maisto gamybai ir prekybai.

Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovės MAXIMA LT, UAB apyvarta analizuojamu laikotarpiu augo mažiausiai iš visų grupės įmonių – 5,0 proc. ir sudarė 4,409 mlrd. litų. Kitos grupei priklausančios įmonės „Ermitažas“ apyvarta augo 8,9 proc. ir pasiekė 176,5 mln. litų.

MAXIMA Latvija apyvarta 2011 metais augo 6,6 proc. ir pasiekė 1,962 mlrd. litų. MAXIMA Eesti apyvarta išaugo 13,3 proc. ir pasiekė 1 mlrd. litų. MAXIMA Bulgarija pasiekė 214 mln. litų apyvartą – tai 7,3 proc. augimas palyginti su 2010 metais.

MAXIMA GRUPĖ, UAB, yra 2007 m. įregistruota kontroliuojančioji bendrovė, valdanti mažmeninės prekybos įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje, kurias sudaro 463 prekybos centrai MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX, T-MARKET, T-MARKET EXPRESS: Lietuvoje jų –  221, Latvijoje – 136, Estijoje – 65, Bulgarijoje – 41. MAXIMA GRUPĖS, UAB, valdomose įmonėse visose šalyse dirba daugiau kaip 27,5 tūkst. darbuotojų.

"Veido" archyvas

Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį naudotų ir naujų automobilių pirkimo sandorių rezultatai jau vejasi 2008-uosius metus. 8,6 procento „pritrūko“ daugiausia dėl to, kad naujų automobilių sandoriai šalyje vis dar labai atsilieka nuo 2008 metų rezultatų. Tačiau naudotų automobilių sandorių rinkoje įvyko tik 4,2 procento mažiau nei 2008 metais. Ekspertai prognozuoja, jog antrąjį šių metų ketvirtį šie ir kiti rinkos rodikliai turėtų būti dar geresni nei pirmąjį.

Šių metų sausio–kovo mėnesių automobilių sandorių rezultatus lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2010 metais, akivaizdus smarkus naujų ir tranzitinių automobilių sandorių skaičiaus augimas. Taip pat ir toliau fiksuojamas naujai į šalį įvežtų automobilių skaičiaus didėjimas.

„Iš sandorių statistikos matyti, jog automobilių rinka pagaliau „pabudo“ iš dvejų metų kritimo ir sąstingio. Naudotų ir naujų automobilių sandorių skaičius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo net trečdaliu ir pasiekė 1,18 milijardo litų apyvartą. Toks augimas įvyko daugiausia dėl to, kad beveik dvigubai didėjo naujai į šalį įvežamų automobilių kiekis“, – sako Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.

Pasak jo, tranzitinių (laikinai šalyje registruotų) automobilių sandorių skaičius sausį–kovą net pasiekė rekordą – 27,3 tūkst. Šis skaičius perkopė 2008 metų pirmojo ketvirčio rezultatą ir pralenkė jį perpus, o lyginant su pernai metais, augimas – net 143 proc. Pagrindinė laikinai registruotų automobilių augimo priežastis yra Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos muitų sąjunga, kuriai nuo liepos 1 d. įsigaliojus muito mokesčiai naudotiems automobiliams išaugs iki 12 kartų.

Autoplius.lt vertinimu, vidutinės parduotų naudotų ir naujų automobilių kainos sausio–kovo mėnesiais buvo atitinkamai 10,9 tūkstančio ir 67,8 tūkstančio litų. Šiuo laikotarpiu daugiausia (33,6 proc.) parduota 11–15 metų amžiaus automobilių. Sandoriuose užfiksuota tik 12,9 proc. automobilių, jaunesnių nei penkeri metai, tačiau jie sudaro beveik pusę (43,1 proc.) rinkos apyvartos. Vidutinis Lietuvoje registruoto automobilio amžius balandžio mėnesį – 14,6 metų.

Naudotų automobilių pirkėjų skonis jau daugelį metų nesikeičia – tarp dažniausia parduotų automobilių 8 iš 10 yra vokiškų markių: lyderiais išlieka „VW Passat“ (8 proc.) bei „VW Golf“ (6,9 proc.). Naujų automobilių pirkėjai dažniausiai renkasi „Nissan“ (15,4 proc.), „Volkswagen“ (15,1proc.) bei „Skoda“ (13,3 proc.) markės automobilius.

Pasak V. Daukšo, antrąjį šių metų ketvirtį naujų automobilių poreikis turėtų augti, nes pamažu atsigauna pagrindinis naujų automobilių pirkėjas – verslas. „Naudotų į Lietuvą įvežamų automobilių kiekis, kuris pastaruosius dvejus metus buvo gana mažas, veikiausiai taip pat didės, tik didelio šuolio dėl nuolat augančių degalų kainų tikėtis nereikėtų. Tranzitinių ir iš Lietuvos išvežamų automobilių sandorių skaičius antrąjį ketvirtį augs, tačiau nuo liepos 1 d. gali drastiškai kristi, jeigu, kaip planuojama, padidės muitų mokesčiai. Ko gero, šis sąstingis truks ne trumpiau nei pusmetį, kol verslas suras naujų pardavimo kanalų“, – prognozuoja ekspertas.

Lietuvoje pernai, preliminariais Registrų centro duomenimis, sudaryta 18,9 tūkst. butų ir 6,2 tūks. individualių namų įsigijimo sandorių – atitinkamai 29,9 proc. ir 19,1 proc. daugiau nei 2009 metais.

Tik ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį sudaryta 4,9 tūkst. butų ir 1,7 tūkst. namų įsigijimo sandorių – atitinkamai 17,1 proc. ir 25,8 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009 metų laikotarpį, tačiau 0,9 proc. ir 0,8 proc. mažiau nei pernai liepos-rugsėjo mėnesiais.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Eika” duomenimis, tik Vilniuje pernai parduota daugiau kaip 5,3 tūkst. butų, arba beveik 33 proc. daugiau nei 2009 metais. Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto plėtotojų Vilniuje pernai įsigyta 1,25 tūkst. butų, arba vidutiniškai apie 100 butų per mėnesį.

Beveik 65 proc. naujų butų pardavimų Vilniuje pernai sudarė ekonominės klasės butai, kurių kaina šiuo metu svyruoja nuo 2,7 tūkst. iki 4,3 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Apie 28 proc. sostinėje parduotų naujų butų buvo vidutinės klasės, kurių kainos yra nuo 4,3 tūkst. iki 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą, 7 proc. sandorių teko prabangiems butams, kurių kainos yra didesnės kaip 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

“Eikos” duomenimis, Vilniuje didžiausias pardavimų aktyvumas naujo būsto rinkoje buvo pirmąjį 2010 metų pusmetį, kai buvo didžiausia pasiūla, o kainos buvo žemiausiame lygyje. Paskutinį 2010-ųjų ketvirtį išryškėjo patrauklių butų trūkumas, todėl pardavimo tempai šiek tiek sumažėjo.

Lietuvoje, Registrų centro duomenimis, pernai taip pat sudaryti 39,8 tūkst. žemės sklypų įsigijimo sandorių – 16,1 proc. daugiau nei 2009 metais. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, žemės sklypų įsigijimo sandorių skaičius išaugo 20 proc. iki 11,2 tūkstančio.