Gyvenamoji statyba miško teritorijoje turi būti leidžiama tik su griežtai apibrėžtomis išimtimis, teigia Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Interviu Žinių radijui trečiadienį ji tvirtino, kad Seimas dabar svarsto sudėtingus ir painius įstatymo pakeitimus. Įstatymą keisti siūloma atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.

“Ten, kur yra privatus miškas, jis gali tapti vienoje-kitoje vietoje panašus į kolektyvinį sodą su tvoromis. Mes turime aiškiai žinoti, kas tai yra išimtinė teisė, ir ji įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta”, – sakė Seimo pirmininkė.

Lietuvoje yra apie 250 tūkst. miško savininkų. I.Degutienės nuomone, galimi trys atvejai, kuomet miškuose būtų galima statyti būstą.

“Pirma, buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje tik tada, kai prieš okupaciją, konfiskavimą ten ir buvo namų valda. Antras atvejis galimas – natūraliai neapaugusius miško plotus – pieveles, kur irgi galima būtų suformuoti namų valdą. Ir dar vienas – gyvenamas namas su statiniais, statytas iki 1995 metų, iki Miškų įstatymo priėmimo. Tuomet būtų aišku, kokios tos išimtys”, – teigė ji.

Jos teigimu, Seimo nariai pateikė labai daug skirtingų pataisų, prieštaringas nuomones išsako visuomenė.

“Antradienį buvo grupės piketuojančių – vieni už vieną variantą, kiti už kitą. Turbūt reikėtų priminti vieną dalyką ir atkreipti dėmesį, kad dėl iki šiol galiojusių griežtų miško įstatymo apribojimų, turbūt gražiausios Lietuvos vietos ir liko neužstatytos. Tačiau Miškų įstatymą reikėjo taisyti, nes Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, pabrėžiu – išimtiniais atvejais, galima miško paskirties žemėje formuoti namų valdą. Todėl buvo sudaryta darbo grupė parengti įstatymo projektą”, – teigė Seimo pirmininkė.

Jos nuomone, labiausiai baiminamasi, kad miškai nebūtų užstatyti.