Teroro aktams drebinant pasaulį nuo Stambulo iki Džakartos (mažiausiai 2 civiliai ir 5 teroristai žuvo per kelis išpuolius Indonezijos sostinėje), ekspertai nagrinėja, kas gi skatina jaunus žmones prisijungti prie islamistų.

“Tai turi neraminti kiekvieną”, – BBC teigė Naujojo Pietų Velso (Australija) policijos vadovo pavaduotojas Catherine Burn.

Ji kalbėjo po to kai 15-metis buvo apkaltintas sąmokslu surengti išpuolį Australijoje. Anksčiau pranešta, kad viena iš dviejų mergaičių, kurios pabėgo iš namų Australijoje į Islamo valstybė (ISIS arba “Daesh”) Sirijoje, buvo mirtinai sumušta, nes bandė pabėgti. jai tebuvo 17-a. 15-metė jos draugė buvo nužudyta per mūšius 2014 m.

Nors dauguma islamistų vyresni nei paaugliai, tačiau pastarųjų dalyvavimas islamistinėje veikloje auga.

Jauni islamistai nėra tokie naudingi rengiant teroro išpuolius, bet jie labai praverčia skleidžiant ideologiją ir darant įtaką kitiems.

Suimtų nepilnamečių dėl teroro išpuolių rengimo Jungtinėje karalystėje nuo 2013-2014 m. iki 2014-2015 m. išaugo dvigubai – nuo 8 iki 15 asmenų. Iš viso dėl tokių kaltinimų 2014 m. suimta 315 asmenų, trečdaliu daugiau nei prieš tai metais.

Ekspertai teigia, kad tai rodo, jog jaunimo trauka islamo ekstremizmui auga.

“Mes matome, kad tai vyksta vis dažniau, ir vis dažniau susiję su Islamo valstybės kilimu, – tvirtina džichadizmo ekspertas Charlie Winteris. – Ir tai nėra atsitiktinumai.”

Pagrindinis “Daesh” taikinys – jauni žmonės nuo 16 iki 24 metų. Vokietijos radikalizacijos ir derakalizacijos studijų instituto vadovas Danielis Koehleris tvirtina, kad radikalizacijos procesas  gali prasidėti net nuo 11 ar 12 metų amžiaus.

Internetas – svarbiausia. ISIS pagamina vidutiniškai 30-40 geros kokybės video per dieną, beveik visomis kalbomis.

Jauni islamistai nėra tokie naudingi rengiant teroro išpuolius, bet jie labai praverčia skleidžiant ideologiją ir darant įtaką kitiems. Be to, prie jų lengviau prieiti. Paaugliams žymiai lengviau padaryti įspūdį ir užmegzti santykius. Didžioji darbo dalis taip pat atliekama lengvesniu būdu – internetu.

“Internetas – svarbiausia. ISIS pagamina vidutiniškai 30-40 geros kokybės video per dieną, beveik visomis kalbomis, – teigia D.Koehleris. – Jie turi maždaug 30-40 tūkst. “Twitter” paskyrų, o instrukcijos kaip vykdyti džichadą arba prisijungti prie ISIS yra lengvai prieinamos internete.”

Islamistai taip pat daug dėmesio skiria kitiems socialiniams tinklams, kaip kad “Ask.FM”, kurių vartotojai – jaunesnio amžiaus.

Bet ne tik tai patraukia jaunimą.

ISIS bando propaguoti alternatyvios kultūros idėją.

“Internetas vaidiną svarbų vaidmenį, tačiau ISIS išsiskiria savo atvirumu, – teigia Ch.Winteris. – Labiau prieinama ir bendraujanti.”

Priklausymas kolektyvui – tai ypač traukia jaunimą.

“ISIS bando propaguoti alternatyvios kultūros idėją. Jie sukūrė valstybės sukūrimo, demokratinio džichado idėją”, – priduria ekspertas.

Tai veikia ambicingus, idealų vedamus jaunuolius, bet erzina jų šeimas ir visuomenę. Marginalizacija – taip pat stumia į “Daesh” glėbį.

“Ideologija – labai svarbu, bet taip pat svarbu, kaip žmonės jaučiasi visuomenėje, kurioje gyvena,” – aiškina Ch.Winteris.

Jaunimo verbavimas vyksta ne tik internetu. Asmenys pritraukiami į islamistų grupeles per draugus. Jauniems žmonėms didelį įspūdį daro istorijos apie karą, kurias pasakoja jau ISIS pusėje kovoję asmenys. O tokių pasakojimų nesunku surasti tiek internete, tiek per pažįstamus ar draugus.

D.Koehleris priduria, kad jaunimas yra labiau pripratęs prie smurto medijoje nei suaugę ir tai vaidina irgi didelį vaidmenį įtraukiant juos į radikalų islamizmą.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

 

Turkija pranešė, kad teroro išpuolį Stambule įvykdė “Islamo valstybė” (ISIS arba “Daesh”). 8 vokiečių ir dviejų turkų gyvybę nusinešęs išpuolis turistų pamėgtame rajone – dar vienas ISIS kruvinas darbas.

Nuo 2014 m. rugsėjo “The New York Times” suskaičiavo 68 teroro išpuolius, kurie priskiriami ISIS ar jos simpatikams. Vien pernai buvo įvykdytas 61 toks teroro aktas. Pateikiame pastarųjų kelių mėnesių kruviną statistiką:

2016 m. sausio 8 d. išpuolis surengtas Hurgados (Egiptas) viešbutyje, kuriame taip pat buvo lietuvių. Nukentėjo du turistai. Lietuviai nenukentėjo.

2016 m. sausio 7 d. ISIS prisiėmė atsakomybę už išpuolį Kairo (Egiptas) viešbutyje. Niekas nenukentėjo.

2016 m. sausio 7 d. Filadelfijoje (JAV) vyras, “ISIS vardu”, šovė policininką ir jį sužeidė.

2016 m. sausio 4 d. Libijoje “Daesh” kovotojai bandė užimti naftos uostą. Per mūšius žuvo mažiausiai 7 žmonės.

2015 m. gruodžio 2 d. pora, įkvėpta ISIS, surengė žudynes Kalifornijos mieste San Bernardine (JAV). Žuvo 14 žmonių.

2015 m. lapkričio 24 d. ISIS teroristai užpuolė viešbutį šiaurės Sinajaus pusiasalyje (Egiptas). Žuvo 7 žmonės.

2015 m. lapkričio 13 d. per kelis koordinuotus išpuolius Paryžiuje žuvo daugiau nei 100 žmonių. Atsakomybę prisiėmė “Daesh”.

2015 m. lapkričio 12 d. per dvigubą savižudžių išpuolį Libane žuvo mažiausia 43 žmonės.

2015 m. lapkričio 4 d. su ISIS susijusi grupuotė prisiėmė atsakomybė už savižudžio išpuolį Egipte. Žuvo 4 policininkai.

2015 m. spalio 31 d. su “Daesh” susijusi grupuotė susprogdino Rusijos keleivinį lėktuvą, skridusį iš Egipto kurorto. Žuvo 224 žmonės.

2015 m. spalio 10 d. per du sprogimus Turkijos sostinėje Ankaroje žuvo daugiau nei 100 žmonių.

Visą originalų straipsnį rasite čia

Irako pajėgos trimituoja apie pirmą didžiulę pergalę prieš Islamo valstybę (ISIS arba “Daesh”) – atkovotas Ramadžio miestas centriniame Irake. Ar tai ilgai laukta ISIS žlugimo pradžia?

“The New York Times” rašo, kad pabėgėliai iš “Daesh” teritorijos tvirtina, jog islamistams sunkiai sekasi tvarkytis ir jie praranda visuomenės paramą.

Mes manėme, kad jie nori atsikratyti režimo, bet jie tapo vagimis.

Kai Sirijos vyriausybė nustojo jam mokėti atlyginimą, ilgametis naftos pumpavimo technologas gavo pasiūlymą pumpuoti ISIS kontrabandinę naftą į sunkvežimius už tris kartus didesnę algą. Vyras neatsispyrė pasiūlymui, bet dažnos egzekucijos dėl įtarimų šnipinėjant ir oro antskrydžiai gyvenimą pavertė nepakenčiamu. Jis taip pat nesusitaikė su mintimi, kad naftos pinigais naudojasi islamistai, o mokyklos ir ligoninės lieka uždarytos.

“Mes manėme, kad jie nori atsikratyti režimo, bet jie tapo vagimis”, – pabėgęs iš Sirijos teigė technologas.

Pasak jo ir kitų pabėgėlių, aviacijos antpuoliai bei antžeminės kurdų ir šiitų atakos spaudžia ISIS į kampą.

Kai kuriems islamistų kovojams buvo sumažintos algos, dalis jų pasitraukė. Pagrindinės paslaugos neteikiamos, o mažėjant pelnui iš naftos kontrabandos, “Daesh” bando atsigroti didinama mokesčius jų kontroliuojamų teritorijų gyventojams. Tai sukelia nepasitenkinimą net tarp simpatizuojančių islamistams.

“Tiek daug žmonių pabėga, – teigė mokytoja iš Sirijos, kuri pabėgo į Turkiją. – ISIS nori sukurti naują visuomenė, bet viskas baigsis tuo, kad jie liks vieni.”

Kai Sirijos vyriausybės išlaikomos mokyklos buvo uždarytos, ji atidarė neoficialią. Tačiau dėl nuolat vykdytų egzekucijų ji išsigando, kad anksčiau ar vėliau ateis jos eilė.

Kalifatui “dar labiau nei kada reikia ekspertų, profesionalų ir specialistų, kurie padėtų sustiprinti jo struktūrą ir patenkintų jų brolių musulmonų poreikius”, – buvo rašoma pernai oficialiame islamistų žurnale “Dabiq”, kuris leidžiamas anglų kalba.

Visuomenės parama yra svarbi ir jie jau nebeturi jos. Žmonės girdėjo gražius pažadus iš jų, bet nemato, kad jie būtų įgyvendinami.

Tačiau šis raginimas, regis, liko neišgirstas. Islamistams sunkiai sekasi surasti žmones, kurie galėtų prižiūrėti naftos gavybą, taisyti elektros tinklus ir teikti medicinines paslaugas. ISIS neoficialioje sostinėje Rakoje buvo uždaryta ligoninė, nes dauguma medikų pabėgo. Dėl draudimo vyrams medikams gydyti moteris, moterys nebeturi, kur kreiptis dėl sveikatos problemų.

“Visuomenės parama yra svarbi ir jie jau nebeturi jos, – kalbėjo anksčiau minėtas naftos technikas. – Žmonės girdėjo gražius pažadus iš jų, bet nemato, kad jie būtų įgyvendinami.”

Visą originalų tekstą skaitykite čia

Nepaisant JAV ir kitų šalių vykdomų bombardavimų, kurių taikinys išimtinai Islamo valstybės (ISIS arba “Daesh”) pajamų šaltiniai – naftos gavybos ir logistikos objektai, islamistai nesiruošia bankrutuoti… bent kol kas, rašo “Foreign Policy”.

Pasak “Thomson Reuters” 2014-ųjų studijos, ISIS valdo 2 trln. JAV dolerių turtą, kasmetinės pajamos siekia 2,9 mlrd. dolerių.

Jie tai vadina mokesčiais, bet mes tai vadiname prievartavimu.

Didelė dalis pinigų ateina per mokesčius, kuriais “Daesh” apkrovė gyvenančius jų valdomoje teritorijoje. Pavyzdžiui, 800 dolerių sunkvežimiui, įvažiuojančiam iš Jordanijos ir Sirijos, 5 proc. rinkliava socialinei gerovei ir atlyginimams, 200 dolerių kelių mokestis vairuotojams Irako šiaurėje; 50 proc. rinkliava už leidimą plėšti archeologinius paminklus Rakoje ir 20 proc. už tokią veiklą Alepe. Be to, ne musulmonai privalo mokėti religijos apsaugos mokestį, žinomą kaip “jizya”.

“Jie tai vadina mokesčiais, bet mes tai vadiname prievartavimu”, – “Foreign Policy” teigė Hansas-Jacobas Schindleris, JT Saugumo Tarybos grupės, kuri seka “Al Qaedos”, ISIS, talibų ir kitų teroristinių grupuočių veiklą, koordinatorius.

Anot Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos profesoriaus Fawazo Gergeso, kiekviena paslauga labai smarkiai apmokestinta. Tai ir šiukšlių išvežimas, ir elektros generatoriai, imami mokesčiai už nuomą ir net už vaikų mokyklas. Iš to ISIS surenka maždaug 30 mln. dolerių per mėnesį, teigia ‘Thomson Reuters”.

Kol nebus identifikuoti atskiri individai, kurie užsiima verslu su “Daesh”, tol nepavyks užkirsti kelio islamistų verslui.

2015 m. ‘The New York Times” ataskaitoje teigiama, kad mokesčių surenkama gerokai daugiau  - 2014 m. ši suma siekė 600 mln. dolerių.  Ta pati studija teigia, kad pajamos iš naftos – tik 100 mln. dolerių. Kiti ekspertai iki šiol manė, kad pajamos iš naftos yra pagrindinis “Daesh” pajamų šaltinis.

Ekspertė iš Naujosios Amerikos saugumo centro Elizabeth Rosenberg teigia, kad JAV sankcijos yra neveiksmingos. Kol nebus identifikuoti atskiri individai, kurie užsiima verslu su “Daesh”, tol nepavyks užkirsti kelio islamistų verslui.

Pasak Irako ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų Mohamedo Ali Alhakimo, ISIS vien iš prekybos archeologinėmis vertybėmis gauna iki 100 mln. dolerių.

“Nuotraukos iš palydovų rodo, kad plėšikavimas archeologinėse vietose yra pramoninio lygio”, – pranešė JAV Federalinis tyrimų biuras.

Libija – strategiškai svarbi ISIS, dėl savo georgrafinės padėties ji yra kryžkelėje tarp Artimųjų Rytų, Afrikos ir Europos.

Praėjusią gegužę JAV specialiosios pajėgos perėmė tikrą lobį per reidą ISIS naftos prekyba prižiūrėjusio Abu Sayyafo namuose. Tarp radinių – senoviniai tekstai, rašyti aramėjų kalba, kuria kaip manoma kalbėjo Jėzus Kristus.

Kartu “Daesh” dairosi kitų būdų užsidirbti. Vienas iš taikinių – Libija, kuriai priklauso didžiausi naftos ištekliai Šiaurės Afrikoje.

“Libija – strategiškai svarbi ISIS, dėl savo georgrafinės padėties ji yra kryžkelėje tarp Artimųjų Rytų, Afrikos ir Europos”, – teigiama JT grupės ataskaitoje.

“Daesh” lyderis Abu Bakras al-Baghdadi nusiuntė į Libiją keletą savo emisarų, kad šie suformuotų aljansus su vietos grupuotėmis ir galėtų įsitvirtinti šalyje. Šiuo metu Libijoje ISIS turi daugiau nei 2 tūkst. karių. Ir jei kol kas negali pasinaudoti Libijos naftos ištekliais, tai bent jau gali rengti išpuolius prieš juos išgaunančius.

“Mūsų vertinimu, jie negali iš to gauti pinigų, bet jie gali pabandyti padaryti, kad niekas kitas irgi negalės uždirbti”, – teigė H.J. Schindleris.

Jie gali ateiti ir atimti vieną ar dvi ožkas, bet ateis diena, kai nebebus ožkų.

Kita vertus, ekspertai abejoja, kad ISIS pavyks stabiliai išlaikyti savo pajamas. Adamas Chodorow, teisės profesorius iš Arizonos valstijos universiteto, kuris gilinosi į ISIS gebėjimą valdyti, mano, kad islamistų laukia liūdnos finansinės perspektyvos.

“Jie gali ateiti ir atimti vieną ar dvi ožkas, bet ateis diena, kai nebebus ožkų, – kalbėjo ekspertas. – Aš nemanau, kad jie sugebės surinkti dar daugiau pinigų.  Jie gali prievartauti, gali vogti , bet jei kalbame apie mokestinę sistemą – jų galimybės labai ribotos.”

F.Gergesas, kuris šiuo metu rašo ISIS istoriją, prognozuoja, kad žmonių santaupoms išsenkant, jie pradės bendradarbiauti su priešiškomis islamistams grupuotėms.

“Klausimas yra ne toks: Ar ISIS pralaimės? Klausimas, kiek ilgai tai užtruks. Ar tai 6-9 mėnesiai? Metai ar du? Va, koks yra tikrasis klausimas”, – optimistiškai kalbėjo jis.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

Po išpuolių San Bernardine (Kalifornijos valstija), JAV pareigūnai ne juokais sunerimo dėl internetinių Islamo valstybės (ISIS arba “Daesh”) simpatikų amerikiečių, kurie skleidžia propaganda ir verbuoja šalininkus virtualioje erdvėje, rašo “The New York Times”.

Kai vienišas paauglys Ali Aminas iš Virdžinijos valstijos susidomėjo “Daesh”, nutarė daugiau sužinoti apie ją internete. 17-metis imigranto iš Jemeno sūnus gyveno nuobodų priemiesčio vaikino gyvenimą ir greitai užmezgė ryšį su vyresniais ISIS šalininkais visame pasaulyje: Zubairu iš Didžiosios Britanijos, Uthmanu iš Pietų Afrikos Respublikos ir Abdullah iš Suomijos. Pastarasis ir paskatino vaikiną susikurti “Twitter” paskyrą pavadinimu “AmreekiWitness” arba “Amerikietis liudininkas”.

Įsitraukus į interneto, o ne realų pasaulį, mane užvaldė “virtuali” kova ir aš pamiršau, kas yra tikra: mano šeima, mano gyvenimas ir mano ateitis.

Netrukus Ali sugebėjo suburti keletą tūkstančių sekėjų, internete įsiveldavo į ginčus su Valstybės departamentu, susidraugavo su keliais žinomais ISIS propagandistais ir pats tapo žinomas tarp anglakalbių islamistų šalininkų. Kovą jis buvo suimtas.

“Pirmą kartą aš jaučiausi, kad mane ne tik vertina labai rimtai, bet ir prašo mano patarimų, – rugpjūtį teismui rašė paauglys, teigdamas, kad gailisi savo elgesio. – Įsitraukus į interneto, o ne realų pasaulį, mane užvaldė “virtuali” kova ir aš pamiršau, kas yra tikra: mano šeima, mano gyvenimas ir mano ateitis.”

Pasak ekspertų, tokių yra šimtai  ir jiems sunku būtų suteikti vieną profilį. Tarp tokių – ir trejetas paauglių giminaičių iš Čikagos, į penktą dešimtį įžengęs buvęs karinių oro pajėgų mechanikas iš Naujojo Džersio ir dviejų vaikų mama iš Filadelfijos. Jie beveik nieko neturėjo bendro, išskyrus tai, kad praleido savaites ar mėnesius internete skleisdami “Daesh” propaganda.

 

Kai kurie išreiškia pyktį dėl JAV užsienio politikos arba įžvelgia neteisybę musulmonų atžvilgiu. Kiti eina dar toliau ir bando susisiekti su “Daesh” arba imtis smurto savo apylinkėse.

Daugumai jų “nuotykis” su “Daesh” pasibaigia tragiškai. Rugpjūtį A.Aminas buvo nuteistas 11 metų kalėjimo. Dauguma amerikiečių, kurie pasiekia ISIS, dažniausia žūva mūšiuose Sirijoje ir Irake. San Bernardino šauliai buvo suvarpyti policijos kulkų tuoj po jų surengto išpuolio.

“Tai uždara bendruomenė, beveik klika, – teigia Seamusas Hughesas, vienas iš neseniai pasirodžiusios ataskaitos “ISIS in America” autorius. – Jie dalinasi “memais” ir jiems suprantamais juokeliais, terminais ir frazėmis, kurias suprastum tik tapdamas jų sėkėju.”

“Daesh” rėmėjų simboliai: juoda vėliava su baltais arabiškais užrašais, portretai islamistų, žali paukščiai, kurie simbolizuoja rojų, liūtai – “kariai-Alaho liūtai”.

George’o Washingtono universiteto tyrimo metu išnagrinėtas 71 asmuo, kuris nuo 2014 m. buvo apkaltintas sąsajoms su “Daesh”. 40 proc. buvo atsivertėliai į islamą. Dauguma jų jauni JAV piliečiai – vidutinis amžiaus 26 metai. Moterys sudarė 14 proc. kaltinamųjų.  Beveik visi jie buvo areštuoti, kai į jų pasisakymus internete dėmesį atkreipė Federalinis tyrimų biuras.

Surasti tokius internetinius islamistus nėrą labai sudėtinga. Kovo mėnesį Naderas Saadeh iš Naujojo Džersio interneto paieškoje įvedė “ISIS” ir netrukus siuntėsi valandas islamistų video. Balandį N.Saadeh jau įsigijo bilietą į Jordaniją ir tikėjosi per šią šalį pakliūti į Sirija bei prisijungti prie “Daesh”.

Smalsūs interneto naršytojai gali atpažinti “Daesh” rėmėjus pagal jų naudojamus simbolius: juoda vėliava su baltais arabiškais užrašais, portretai islamistų, tarp kurių garsusis “Al Qaeda” propagandistas Anwaras al-Awlaki, žali paukščiai, kurie simbolizuoja rojų, liūtai – “kariai-Alaho liūtai”.

Teigiama esą ISIS yra socialinis judėjimas, skirtas ginti musulmonus ir kovoti su globalios ekonomikos sistemos neteisybe; jis nediskriminuoja rasiniu ar nacionaliniu pagrindu ir t.t.

30-metė dviejų vaikų motina Keonnas Thomas iš Filadelfijos, kuri šiemet apkaltinta bandymu prisijungti prie ISIS, “Twitter” paskyroje veikė, kaip “Jauna liūtė”.

Kaip politikų šalininkai ar sporto fanai, “Daesh” rėmėjai viešina video įrašus, kuria “memus”, kuriais dalinasi su interneto draugais.

“Twitter” išlieka pagrindine tokių veikėjų arena, nes dauguma kitų socialinių tinklų griežtai prižiūri savo vartotojus. Kita vertus, “Twitter” pradėjus griežčiau į tai žiūrėti, “Daesh” šalininkai “persikrausto į ‘Telegram”, “Kik”, “WhatsApp” tinklus.

Javieras Lesaca, iš George’o Washingtono universiteto, teigia, kad nuo 2014 m. sausio “Daesh” sukūrė 1015 video pranešimų, tarp kurių 37 anglų kalba. Pastarieji skirti mobilizuoti prijaučiančius vakariečius.

Pasak eksperto, video sukurti pagal Vakarų skonį. Juose teigiama esą ISIS yra socialinis judėjimas, skirtas ginti musulmonus ir kovoti su globalios ekonomikos sistemos neteisybe; jis nediskriminuoja rasiniu ar nacionaliniu pagrindu; smurtą naudoja tik savigynai; vakariečiai, kurie prisijungė prie ISIS, yra normalūs žmonės; ir t.t.

Ir ši, į Vakarų vertybes orientuota propaganda veikia. Minėto paauglio A.Amino kelias į ISIS šalininkų būrį prasidėjo nuo pasipiktino Sirijos režimo smurtu prieš civilius.

 

Visą originalų tekstą skaitykite čia

Prancūzija pranešė, kad identifikavo trečiąjį koncerto Paryžiuje užpuoliką. Tai 23-ejų Fouedas Mohamedas-Aggadas iš Strasbūro. Per koordinuotus išpuolius Paryžiuje lapkričio 13 d. žuvo 130 žmonių, vien per minimo koncerto užpuolimą, kurį surengė trys teroristai, žuvo 90 žmonių.

Pasak BBC, policija jau identifikavo beveik visus teroristus, susijusius su teroro aktu, už kurį atsakomybę prisiėmė Islamo valstybė (ISIS arba “Daesh”). Manoma, kad tris atakas suplanavo Addelhamidas Abaaoudas, kuris buvo nukautas policijos kelios dienos po išpuolių.

Broliai vartojo alkoholį bei narkotikus ir visiškai nebuvo panašūs į islamistus.

Policija šiuo metu aktyviai ieško 26-erių Salah Abdeslamo, Prancūzijos piliečio, gimusio Briuselyje. Jis apibūdinamas, kaip labai pavojingas. Įtariama, kad būtent jis išnuomavo automobilį, kuriuo į koncertą atvyko trys užpuolikai. Prieš teroro aktus vyras taip pat išnuomavo dar vieną automobilį ir užsakė du viešbučio, netoli Paryžiaus, kambarius.

Ką jis veikė per pačius išpuolius – neaišku. Jo brolis Brahimas susisprogdino. Įtariama, kad S.Abdeslamas nuvežė tris savižudžius į stadioną.

Kelios valandos po išpuolių automobilį su juo prie Belgijos pasienio sustabdė policija. Mašinoje buvo dar du vyrai. Patikrinusi dokumentus policija juos paleido.

Pasak Belgijos policijos, abu broliai Abdeslamai žinomi dėl kriminalinės praeities. Teigiama, kad S.Abdeslamas buvo įkalintas už apiplėšimą ir ten esą susipažino su A.Abaaoudu, kuris suplanavo išpuolius Paryžiuje.

Abu broliai gyveno liūdnai pagarsėjusiame Briuselio “Molenbeek” rajone, kurį pareigūnai vadina islamistų kalve.

31-erių S.Abdeslamo brolis Brahimas susisprogdino prie vienos Paryžiaus kavinių. Šiais metais jis keliavo į Turkija, iš kur norėjo patekti į Siriją. Bet Turkijoje Brahimas buvo sulaikytas ir deportuotas į Briuselį. Policija jį apklausė ir vėliau paleido. Abu broliai gyveno liūdnai pagarsėjusiame Briuselio “Molenbeek” rajone, kurį pareigūnai vadina islamistų kalve. Pasak kaimynų, jis 2014-ųjų spalį išgelbėjo 5 vaikus iš degančio namo.

Brahimui priklausė baras, kurį esą valdė jo brolis. Aplinkinių teigimu, abu broliai vartojo alkoholį bei narkotikus ir visiškai nebuvo panašūs į islamistus.

Išpuolių pagrindiniu organizatoriumi laikomas 28-erių A.Abaaoudas, kaip spėjama, pats dalyvavo išpuoliuose. Jis išaugo tame pačiame Briuselio rajone, kaip ir broliai Abdeslamai. Manoma, kad prie ISIS jis prisijungė 2013 m. Vyras siejamas su keliais šiemet sužlugdytais teroro išpuoliais. Jis slapstėsi Atėnuose ir sėkmingai paspruko nuo vietos policijos.

Kitas išpuolių dalyvis – 29-erių Omaras Ismailas Mostefai, Prancūzijos pilietis, alžyrietiškos kilmės. Jis susisprogdino koncerto salėje. Omaras gimė ir augo skurdžiame Paryžiaus rajone. Buvo gerai žinomas policijai – nuo 2004 m. iki 2010 m. buvo teistas už kriminalinius nusikaltimus 8 kartus. Pasak aplinkinių, jis buvo visai nepanašus į ekstremistą, tačiau Prancūzijos policija jau 2010 m. įrašė jį į įtariamų islamistų sąrašą. Vis dėlto tai nesutrukdė vyrui keliauti į Siriją, apsilankyti Alžyre.

2014 m. jo 67-erių tėvas nuvyko į Siriją ir nesėkmingai bandė atkalbėti sūnų nuo dalyvavimo ISIS grupuotėje.

28-erių Samy Amimouras – kitas koncerto užpuolikas, kuris susisprogdino. Jis gyveno Paryžiaus priemiestyje ir buvo žinomas Prancūzijos žvalgybai. 2012 m. vyras buvo apkaltintas terorizmu, nes planavo vykti į Jemeną. Bet S.Amimouras sugebėjo pasislėpti nuo pareigūnų. Jo vardu buvo išduotas tarptautinis arešto orderis. 2014 m. jo 67-erių tėvas nuvyko į Siriją ir nesėkmingai bandė atkalbėti sūnų nuo dalyvavimo ISIS grupuotėje.

Trečiasis koncerto užpuolikas, kurį tik dabar policija įvardino – Fouedas Mohamedas-Aggadas. 2013 m.  jis su vyresniu broliu Karimu bei dar 8 vyrais iš gimtojo Strasbūro nuvyko į Siriją. Po kelių mėnesių, kai du iš grupės žuvo, visi sugrįžo namo, o Fouedas liko ir sugrįžo į Europą tik prieš pat Paryžiaus atakas.

Stadione susisprogdino Afmadas al-Mohammadas. Rastame jo siriškame pase teigiama, kad jis buvo 25-erių metų amžiaus iš Idlibo mieste. Vis dėlto pareigūnai mano, kad pasas padirbtas. Pirštų antspaudai parodė, kad jis atvyko per Graikiją, kaip pabėgėlis iš Sirijos.

Hasna gimė imigrantų iš Moroko šeimoje ir įsitraukė į radikalų veikla visai neseniai.

Kitas savižudis stadione – 20-metis Bilalas Hadfi. Jis nepateko į stadiono vidų ir susisprogdino prie įėjimo. Vyras buvo Prancūzijos pilietis, bet gyveno Belgijoje. Pareigūnai teigia, kad žinojo, jog jis buvo išvykęs kariauti už ISIS į Siriją

M al-Mahmodas – taip policija įvardijo trečiąjį savižudį stadione. Jis kartu su A.al-Mohammedu į Prancūziją atvyko per Graikiją, kaip pabėgėlis.

Teroristų grupuotei taip pat priklausė jos lyderio A.Abaaoudo pusseserė Hasna Aitboulahcen. Hasna gimė imigrantų iš Moroko šeimoje ir įsitraukė į radikalų veikla visai neseniai. Ji žuvo per policijos reidą kartu su pusbroliu, kelios dienos po teroro išpuolių. Dar vienas vyras per reidą susisprogdino pats.

29-erių Jawadas Bendaoudas buvo suimtas per tą patį reidą. Jis įtariamas išnuomavęs butą A.Abaaoudui ir jo pusseserei. Vyras, kuris anksčiau kelis kartus buvo teistas ir sėdėjo kalėjime, teigia, kad kažkoks draugas paprašė jo pasirūpinti ta porele.

Belgijoje taip pat buvo suimti 27-erių Mohammedas Amri ir 21-erių Hamza Attouh. Jie kaltinami po išpuolių paėmę S.Abdeslamą ir nuvežę jį į Briuselį.

39-erių Abraimi Lazezas buvo irgi suimtas Belgijoje. Jo automobilyje aptikti du ginklai ir kraujo dėmės. Jis taip įtariamas S.Abdeslamui padėjęs pabėgti iš Prancūzijos. Belgijos policija taip pat ieško 29-erių Mohamedo Abrini, kuris įtariama nuvežė S.Abdeslamą į Paryžių.

26-erių Belgijos pilietis Ahmadas Dahmani buvo suimtas Turkijoje. Jis įtariamas padėjęs pasiruošti teroro aktams Paryžiuje.

Visą originalų tekstą skaitykite čia.

Po išpuolio Kalifornijos San Bernardino mieste ir vis didėjančios oponentų kritikos dėl nesėkmingos kovos su terorizmu JAV prezidentas Barackas Obama iš Ovalinio kabineto kreipėsi į tautą. Pateikiame pagrindinius B.Obamos kalbos punktus:

1. San Bernardine įvykdytas teroro aktas, kurį netiesiogiai paskatino Islamo valstybė (ISIS arba “Daesh”).

2. JAV suintensyvins oro atakas prieš ISIS, bet didelių antžeminių pajėgų nesiųs, nes esą būtent to nori ISIS.

3. Negalima pasiduoti terorizmo baimei namuose ir nukreipti pyktį prieš musulmonus.

4. Reikia detaliau tikrinti be vizų į JAV atvykstančius užsieniečius.

5. Kongresas turėtų uždrausti parduoti ginklus tiems, kurie yra specialiuose JAV vyriausybės sąrašuose bei apriboti puolamųjų ginklų įsigijimą.

“Terorizmo grėsmė didelė, bet mes ją įveiksime”, – pareiškė B.Obama.

 

Visą originalų tekstą skaitykite čia.

Žudynės Kalifornijos San Bernardino mieste sukrėtė Ameriką. 14 gyvybių nusinešęs išpuolis ypač šokiravo dėl to, kad jį surengė amerikietis su savo žmona. Kaip Syedas Rizwanas Farookas tapo teroristu, aiškinasi “The Washington Post”.

Gali būti, kad S.R.Farooko žmona Malik dar prieš atvykstant į JAV buvo įsitraukusi į radikalių islamistų veiklą ir taip pat įtraukė vyrą.

S.R.Farookas gimė Čikagoje, pabaigęs universitetą dirbo Pietinėje Kalifornijoje. Pasak aplinkinių, vyras buvo ramus ir pamaldus. Jis ieškojo žmonos ir ją rado toli nuo JAV. Pora susituokė, tapo tipiškais Amerikos priemiesčių gyventojais, susilaukė kūdikio. Bet praėjusią savaitę pora išgarsėjo visame pasaulyje – San Bernardino mieste nužudė 14 žmonių ir sužeidė dar 21. Kodėl?

Pasak vienos iš versijų, gali būti, kad S.R.Farooko žmona Malik dar prieš atvykstant į JAV buvo įsitraukusi į radikalių islamistų veiklą ir taip pat įtraukė vyrą.

28-erių gimė iš Pakistano į JAV emigravusioje šeimoje. San Bernardine baigė mokyklą, o vėliau valstijos universitetą. Dirbo higienos inspektoriumi ir tikrino restoranus bei viešus baseinus. Nors jis buvo vienišius, tačiau jį pažinojo daug žmonių.

29-erių Malik nuolat nešiojo hidžabą, iš po kurio matydavosi tik akys. Ji nevairavo automobilio. Kai vyras eidavo melstis į mečetę, ji laukdavo jo automobilyje. Iš jos gimtojo Pakistano pranešta, kad Malik gimė pasiturinčioje šeimoje ir užaugo Saudo Arabijoje. 2007 m. ji sugrįžo į Pakistaną, universitete įgijo farmacininkės išsilavinimą. Anot vieno iš jos draugų, Malik pasikeitė maždaug 2009-aisiais, kai pradėjo daugiau dėmesio skirti islamo studijoms, nei farmacijos paskaitoms. Madrasoje (religinėje mokykloje) ji praleisdavo kiekvieną vakarą.

“Mes vienas kito klausėme: “Kas nutiko su Malik?” – kalbėjo jos draugas Rani, kuris kartu su Malik studijavo. – Ji tapo tokia religinga, tokia rimta ir tokia susikoncentravusi į islamo mokymus. Ji net neteko susidomėjimo savo studijomis.”

Malik visą laiką dėvėjo burką. Paskaitų metu niekada nesėdėjo pirmose eilėse bei nebendravo su jaunais vyrais. Ji net bandė sunaikinti visas savo nuotraukas, kurias buvo padarytos jai studijuojant universitete.

“Ji buvo konservatyvi, bet rami,” – kalbėjo jos dėstytojas Atifas Nisaras Ahmadas.

Po keturių valandų poros automobilį apsupo policija ir po susišaudymo abu buvo nukauti. Jie iššovė 76 kartus, policija 380 kartus.

Kitas dėstytojas atkreipė dėmesį, kad mergina niekada viešai nediskutavo apie savo įsitikinimus, nors šis skatindavo studentų diskusijas apie mokslą, filosofiją ir medicininę etiką.

2013-aisiais pabaigusi studijas Malik vėl sugrįžo į Saudo Arabiją. Manoma, kad ten ji susipažino su S.R.Farooku, kuris žmonos ieškojo internetu. 2014 m. jie oficialiai susituokė JAV.

Kaip teigia Amiras Abdul-Jalilas, kuris pažinojo Farooką iš apsilankymų San Bernardino mečetėje, S.R.Farookas tikino, kad jo ir Malik šeimos sutarė dėl poros vestuvių.

“Kai jis vedė, mūsų santykiai pasikeitė”, – kalbėjo A.Abdul-Jalilas.

Kad S.R.Farookas nutolo nuo visų, pripažino ir kitas jo draugas.

“Kai jis susituokė, jam svarbiausia tapo tik jis ir jo šeima”, – kalbėjo Rashidas Thompsonas.

JAV pareigūnai pranešė, kad S.R.Farookas bandė susisiekti su teroristine grupuote “Al-Shabab”, veikiančia Somalyje ir “Jabhat al-Nusra”, kuri siejama su “Al Qaeda” Sirijoje.

Pora paliko savo kūdikį S.R.Farooko motinai ir trečiadienį 11 val. ryto surengė žudynes vietos bendruomenės centre. Tuoj po susišaudymo Malik per mobilų telefoną “Facebook” socialiniame tinkle prisiekė ištikimybę Islamo valstybei (ISIS arba “Daesh”). Po keturių valandų poros automobilį apsupo policija ir po susišaudymo abu buvo nukauti. Jie iššovė 76 kartus, policija 380 kartus.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia.

Sirijoje ir Irake vis daugiau teritorijų užimanti grupuotė „Islamo valstybė“ (ISIS) savo kelyje šluoja visus svarbiausius kultūros paminklus, kuriais iki šiol žavėjosi visas pasaulis ir kurių daugelis įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Praėjusią savaitę šie kovotojai užminavo ir padėjo bombų senovinėje Sirijos Palmyros miesto dalyje, kurioje yra UNESCO saugomas didžiausias ir geriausiai išsilaikęs 2 tūkst. metų Senovės Romos architektūros paminklų kompleksas su daugybe kolonų ir milžiniškais nekropoliais.

Tiesa, kol kas nežinia, ar džihadistai šį objektą, kuriuo pasigėrėti anksčiau kasmet atvykdavo šimtai tūkstančių turistų iš viso pasaulio, tikrai ketina sunaikinti, tačiau liūdna patirtis byloja, kad jie kovoja ne tik prieš grobiamų valstybių pajėgas, bet ir prieš jų kultūros paveldą.

Štai kovo mėnesį Irako mieste Mosule ISIS suniokojo istorinę X a. Šv. Jurgio (arba Markourgas) vienuolyno bažnyčią, priklausiusią chaldėjų apeigų katalikams, ir buldozeriais sulygino greta buvusias krikščionių kapines. Netrukus teroristai išplatino vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip jie degina senovinius Mosulo bibliotekos rankraščius, niokoja universitetus ir daužo skulptūras muziejuose. „Kultūrinis valymas“ neaplenkė Mosule buvusio didžiulės istorinės, kultūrinės ir meninės vertės Mesopotamijos paminklo – šedu statulos, kurios amžius skaičiuojamas nuo 4-ojo tūkstantmečio prieš mūsų erą.

Kūjais ir buldozeriais jie suniokojo ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus senovinius Hatros bei Nimrudo miestus.

UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova, mėgindama paaiškinti tokį viduramžišką teroristų elgesį, konstatuoja, kad tai „naujas sisteminio naikinimo etapas, kurio metu siekiama sugriauti etninių ir religinių mažumų paveldą, suvokiant, kad būtent kultūrinė įvairovė yra Irako siela“.

 

 

Per pasaulį nusirito pasipiktinimo banga dėl teroristinės islamistinės grupuotės „Islamo valstybė Irake ir Sirijoje“ (ISIS) naikinamų senovinių vertybių. Internete pasklido įrašas, kaip ISIS nariai Mosule, Šiaurės Irako mieste, siaubia centrinį  muziejų, kūjais bei grąžtais niokodami neįkainojamas Asirijos ir Akado imperijų statulas. Kai kurios jų datuojamos net VII a. pr. Kr.

Civilizuotam pasauliui nesuvokiamas ir ISIS kovotojų pateiktas šio pasibaisėtino išpuolio pretekstas: asirai ir akadai buvę politeistai, garbinantys netikrus dievus, tad islamistai esą seka Alacho pranašo Mahometo, kuris kadaise užimtose teritorijose naikino kitų netikrų dievų atvaizdus, pavyzdžiu.

Tai ne pirmas teroristinės grupuotės išpuolis, padaręs nepataisomą žalą istoriniam paveldui. Dažnu jos taikiniu tampa bibliotekos, universitetai ir, žinoma, kito tikėjimo šventyklos. Tarkime, praėjusių metų gruodį ISIS sudegino Mosulo universiteto centrinę biblioteką, Anbaro provincijoje pradėjo tikrą knygų naikinimo vajų ir kt. Dėl ISIS kaltės žmonija neteko bent apie 100 tūkst. vertingų knygų ir rankraščių. Tarp jų buvo net siekiančių aštuonis šimtmečius.

UNESCO šią išpuolių bangą prieš bibliotekas pavadino vienu didžiausią žalą padariusių bibliotekų kolekcijų naikinimo aktų žmonijos istorijoje. Tiesa, dalis tekstų tokio likimo išvengė – jei buvo islamiški. Deja, nepaisant didžiulės žalos, ISIS islamistinė grupuotė perspėja, kad tai tik pradžia, taigi jų užimtose teritorijose galima laukti dar ne vieno panašaus incidento.

Šiek tiek vilčių teikia spėliojimai, kad gal ne visi sunaikintais laikomi tekstai iš tiesų yra sunaikinti ir bent nedidelė dalis jų – pačių vertingiausių – gali būti parduoti juodojoje rinkoje.

Diplomatija. Sausio pabaigoje Vilniuje atidaryta Izraelio ambasada. Apie dvišalius Lietuvos ir Izraelio santykius, jų perspektyvas, žydų diasporą, padėtį Artimuosiuose bei Vidurio Rytuose „Veidas“ kalbasi su Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje Amiru Maimonu.

 

VEIDAS: Lietuvos ir Izraelio santykiai užmegzti prieš 22 metus, o Izraelio ambasada Vilniuje atidaryta tik dabar. Ar tai ilgas, ar trumpas laikas?

A.M.: Faktas yra tai, kad dabar esame čia ir galiausiai ambasada atidaryta. Galiu atvirai pasakyti – kai atsikūrė trys Baltijos valstybės ir buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, mums buvo labai sunku nuspėti, kaip šie santykiai plėtosis toliau. Tada, remiantis daugiausia geografiniais sumetimais, buvo nuspręsta atidaryti Izraelio ambasadą Latvijoje. Mintis buvo ta, kad ambasada Latvijoje aprėps ir kitas Baltijos valstybes. Vis dėlto vėliau suvokėme mūsų dvišalių santykių svarbą ir, nepaisant griežtų biudžeto apribojimų, buvo nuspręsta atidaryti ambasadą Vilniuje. Galiu pasakyti, kad daugiausia Izraelio užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano dėka šiandien čia esame. Jis negavo reikalingo finansavimo iš iždo, kai buvo rengiamasi atidaryti naują ambasadą, tad panaudojo tam Užsienio reikalų ministerijos biudžetą, kad ši ambasada būtų atidaryta.

VEIDAS: Ar biudžeto apribojimai – vienintelė priežastis, kodėl ambasada Vilniuje atidaryta tik dabar, ar vis dėlto buvo kažkokių Lietuvos ir Izraelio santykių aspektų, kurie kliudė?

A.M.: Tai tik biudžeto klausimas. Mūsų filosofija tokia, kad netgi tada, kai yra pozicijų skirtumų (nesakau, kad jų nebūta) – verčiau veikti. Diplomatai sugeba perteikti ir gauti aiškias žinias, kurių priešingu atveju nebūtų.

VEIDAS: Ar esama kokių nors žingsnių, kuriuos, jūsų nuomone, Lietuvos valstybė turėtų žengti, kad Lietuvos ir Izraelio santykiai oficialiu lygmeniu būtų dar geresni?

A.M.: Aš išties esu nustebintas palankaus priėmimo. Galiu pateikti pavyzdį: šiandien susitikau su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi, žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene ir man iš tiesų buvo džiugu girdėti, kad jie taip nori sustiprinti dvišalius Lietuvos ir Izraelio santykius beveik kiekvienoje srityje. Šiandien kaip tik pakviečiau žemės ūkio ministrę dalyvauti svarbioje tarptautinėje Izraelio žemės ūkio parodoje „Agritech“. Ji gavo pakvietimą, ir tikimės ją pamatyti Izraelyje. Taip pat tikiuosi, kad 2015 m. bus įmanoma surengti ministro pirmininko apsilankymą mūsų šalyje. Taigi  dėl mūsų santykių esu nusiteikęs labai optimistiškai, esu padrąsintas bendros atmosferos, noro stiprinti dvišalius valstybių ryšius.

VEIDAS: Kiek žinome, Europos Sąjungoje svarstyta dėl tam tikrų sankcijų Vakarų Krante esančių žydų nausėdijų produkcijai. Ar tai kaip nors veikia Izraelio santykius su Lietuva?

A.M.: Sankcijos nebuvo paskirtos. Yra vidinių diskusijų ES dėl galimybės pažymėti etiketėse produktus, eksportuojamus iš Vakarų Kranto teritorijų, tiesiog suteikti vartotojams teisę žinoti, iš kur konkrečiai atvežami produktai.

Kitas dalykas, kurį padarė ES, – sukūrė gaires, susijusias su minėtomis teritorijomis, bet jokios sankcijos nebuvo pritaikytos. Dėl to nematome jokių kliūčių prekiauti su Lietuva ir toliau ieškome galimybių pagerinti mūsų prekybinius ryšius. Yra didžiulis potencialas padidinti prekybos apimtis. Galiausiai eksportas iš Vakarų Kranto apskritai yra labai nežymus. Kalbame apie 20–30 mln. dolerių per metus, o tai yra menkas dydis, palyginti su visu Izraelio eksportu.

VEIDAS: O ar teko susidurti su lietuvių verslininkais, veikiančiais Izraelyje?

A.M.: Taip, ir netgi gavau iš jų dovaną. Praėjusią savaitę susitikau su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais, prieš tai susitikau su „Verslios Lietuvos“ žmonėmis, planuoju susitikti su „Investuok Lietuvoje“. Aptariame tris didelius šių metų renginius.

VEIDAS: Ar greta Izraelio premjero Benyamino Netanyahu kvietimo emigruoti į Izraelį, išsakyto Europos žydams, esama ir kokios nors imigracijos į Izraelį intensyvinimo programos?

A.M.: Aš asmeniškai susijęs su pagarsėjusiu žydų išgabenimu iš Etiopijos į Izraelį. Tai buvo operacija „Saliamonas“. Buvau vyriausias šios oro transporto operacijos koordinatorius 1991 m. Galiu pasakyti, kad tai yra vienas pagrindinių Izraelio valstybės pamatų – mes tęsime absorbavimo politiką. Kaip žinote, mes neturime konstitucijos, bet turime du pamatinius įstatymus. Vienas jų nusako teisė sugrįžti. Tai reiškia, kad kiekvienas žydas, nesvarbu, kur jis ar ji gyventų, turi prigimtinę teisę imigruoti į Izraelio valstybę. Vyriausybės užduotis jį priimti, suteikti tai, ką vadiname „absorbavimo paketu“, tai yra mokymus, išsilavinimą, paskolas, stipendijas bei panašius dalykus. Tikiu, kad ši politika tęsis.

Tikriausiai prisimenate, kad žlugus Rytų blokui Izraelis absorbavo milijoną imigrantų žydų iš buvusios Sovietų Sąjungos. O tuo laiku tai buvo apie 20 proc. visų Izraelio gyventojų, tada žydų Izraelyje gyveno apie 5 mln. – ir mes sugebėjome absorbuoti tą milijoną.

Nors nebandau kalbėti už mūsų ministrą pirmininką, manau, jis iš tiesų stengėsi ne paraginti žmones palikti savo namus. Aš pritariu Prancūzijos prezidento François Hollande’o ir kitų Prancūzijos garbių žmonių pasisakymams, kad Prancūzija nebūtų Prancūzija be žydų kilmės žmonių, bet vis dėlto manau, jog B.Netanyahu bandė perduoti žinią, kad visada yra galimybė sugrįžti į Izraelį, kur galima gyventi kaip žydui be jokių baimių ar nerimo.

VEIDAS: Iš maždaug 8 mln. Izraelio gyventojų apie 80 proc. yra žydai. Kiek dar gyventojų galėtumėte sau leisti priimti?

A.M.: Nemanau, kad kyla klausimas, kiek galėtume priimti. Nemanau, kad būtų pokyčių Izraelio politikoje. Jei prireiktų, Izraelis absorbuotų ir vieną, ir du, ir tris milijonus žydų. Kiek iš viso pasaulyje yra žydų?

VEIDAS: Apie keturiolika milijonų.

A.M.: Pasakėte tikslų skaičių, o vis dėlto esama manančiųjų, kad mūsų pasaulyje yra šimtai milijonų. Kai buvau paskirtas į Jungtinę Karalystę, britų studentų klausdavau apie Izraelio dydį. Man atsakydavo, kad jis didesnis už Didžiąją Britaniją, šiek tiek mažesnis nei JAV. Klausdavau apie populiacijos dydį. Man atsakydavo – 250 mln., 300 mln. Tada parodydavau jiems tikrus skaičius, ir jie būdavo šokiruoti.

Manau, kad dauguma žydų nepaliks namų. Europoje turime du pagrindinius „fortus“: vieną Jungtinėje Karalystėje, kitą – Prancūzijoje. Ten sudėjus būtų 750–800 tūkst. JAV vis dar būtų keletas milijonų, bet didžiausia žydų populiacija šiandien jau gyvena Izraelyje. Praeityje dauguma žydų gyveno diasporoje.

VEIDAS: Turite kaimynus palestiniečius, kurie nelabai jums draugiški. Iš čia kyla tam tikras demografinis spaudimas Izraeliui. Kokį vadinamosios palestiniečių demografinės bombos poveikį prognozuotumėte Izraeliui?

A.M.: Manau, tai viena priežasčių, kodėl tikime, kad yra vienintelis sprendimas – dvi valstybės: palestiniečių valstybė ir žydų valstybė. Nuoširdžiai tikiu, kad, nepaisant dabartinės aklavietės, priešiškumo, neapykantos, galiausiai abi pusės atnaujins derybas dėl taikos ir ras būdų peržengti savo skirtumus. Tikiu, kad ne tik galime, bet ir privalome susėsti ir peržengti likusias taikos derybų kliūtis. Nėra kitos alternatyvos. Abi pusės turės padėti skaudžių aukų, ir tikiuosi, kad tai atsitiks anksčiau, o ne vėliau.

VEIDAS: Koks Vakarų Kranto gyvenviečių vaidmuo šiame procese ir ką Izraelis yra pasirengęs paaukoti tam, kad būtų pasiekta taikos sutartis?

A.M.: Paprastai manoma, kad naujakurių gyvenvietės yra pagrindinė kliūtis, tačiau esu tikras, kad naujakurių gyvenvietės nebus kliūtis pasirašyti ar pasiekti taikos susitarimą su palestiniečiais. Taip sakau ne tik todėl, kad esu diplomatas ir atstovauju Izraelio valstybei, bet ir todėl, kad pats esu Izraelio kariuomenės kapitonas ir dalyvavau Jamito nausėdijos evakuacijoje. Tai buvo didžiausia žydų gyvenvietė Sinajaus pusiasalyje. Įvykdėme tai, kai buvo pasirašytas taikos susitarimas su Egiptu. Taip pat pasielgėme dar kartą 2006-aisiais, kai vienašališkai pasitraukėme iš Gazos Ruožo ir iškėlėme Izraelio piliečius iš šios teritorijos.

Manau, šiandien kiekvienam aišku, o ir oficialūs dokumentai tai rodo, kad dabar abi pusės kalba apie 1967 m. sienas su tam tikrais minimaliais pakeitimais. Kai 2000-ųjų liepą Izraelio premjeras Ehudas Barakas susitiko su to meto Palestinos lyderiu Yasseru Arafatu, E.Barakas pasiūlė jam 96 proc. 1967-aisiais okupuotos teritorijos. O likusius 4 proc. teritorijos pasiūlyta apsikeisti. J.Arafatas tuomet atmetė šį pasiūlymą, ir ne konkrečiai šį punktą, bet kai kurias kitas taikos plano sąlygas.

Ateities taikos tarp palestiniečių ir žydų klausimas nesiremia į naujakurių gyvenvietes, bet yra susijęs su kitomis labai rimtomis problemomis. Palestiniečiai reikalauja, jog, kad ir kur gyventų, turėtų teisę sugrįžti į savo gimtinę. Ir jie kalba ne apie ateities Palestinos valstybę, bet apie Tel Avivą, Haifą ir Jafą. Su tuo mes niekada negalėsime sutikti. Todėl kai tik mes kalbame apie derybų rezultatus, kalbame apie dviejų valstybių sprendimą: Palestinos valstybę ir žydų valstybę. Ir palestiniečiai, norintys atvykti į ateities Palestinos valstybę, turės galimybę tai padaryti.

VEIDAS: Ar tai, kad Švedija ir kai kurios kitos valstybės pripažino Palestinos nepriklausomybę, palengvino taikos procesą? Kaip jūs prognozuojate, kokie bus Izraelio ir tų valstybių, kurios pripažino Palestiną, santykiai?

A.M.: Kaip sakiau, norint, kad mes pasiektume ir baigtume taikos derybas, reikia, kad abi pusės pradėtų derėtis. Tikime, kad tarptautinė bendruomenė turėtų sutelkti savo veiksmus į tai, jog abi pusės iš tiesų pradėtų derėtis. Aš nenoriu teigti, kad tik palestiniečiai atsisako tai daryti. Tiesiog manau, kad tarptautinė bendruomenė turėtų spausti abi puses vienodai. Problema ta, kad kai kurios valstybės nusprendė tai daryti vienašališkai. Sakyčiau taip: jeigu palestiniečiai suvoks, kad jie gali kai ką gauti net nepradėję derybų, jie neturės jokio noro tęsti taikos derybas, ir štai kodėl mes esame labai susirūpinę Švedijos vyriausybės sprendimu pripažinti Palestinos valstybę.

Nėra taip, kad mes prieštarautume šiai idėjai, – mes tiesiog manome, jog šiuo metu nėra tinkamas laikas apdovanoti nei palestiniečių, nei žydų. Dabar laikas spausti abi puses, priversti jas tęsti taikos derybas ir rasti sutarimą. O tuomet galima apdovanoti žydus, apdovanoti palestiniečius, girti juos ir daryti viską, kas tik patinka. Štai kodėl mes esame nepatenkinti dėl Švedijos ministro pirmininko Stefano Lofveno sprendimo.

VEIDAS: Kaip jūs vertinate Izraeliui kylančių grėsmių konfigūraciją: „Hamas“, ISIS, „Hezbollah“, Iranas. Galbūt, galite jas suskirstyti į grupes: didelės grėsmės, mažesnės grėsmės? Kokia šiandien visuminė grėsmė Izraeliui, sudėjus visus veiksnius?

A.M.: Manau, egzistuoja trys grėsmių grupės. Pirmoji grupė – tai Musulmonų brolija Egipte, „Hamas“ Gazoje, taip pat Musulmonų brolija Turkijoje, nors mes Turkijos netraktuojame kaip priešiškos valstybės. Minėtų organizacijų ideologija, jų filosofija yra tai, dėl ko mes visi turime būti susirūpinę. Kita grėsmių grupė, žinoma, yra radikalizmo išplitimas. Paminėjote ISIS. Tai nėra organizacija, kuri būtų toli nuo Izraelio, – su ja susiduriame Golano aukštumose Sirijoje. Pastaruoju metu daug nekalbame apie „Al Qaedą“, bet ji vis dar egzistuoja. Visos šios organizacijos yra aplink mus – tai „Hezbollah“, ISIS, „Al Qaeda“, Musulmonų brolija ir „Hamas“.

Yra ir dar viena grupė, į kurią įeina Iranas. Tikriausiai prisimenate garsų britų ir amerikiečių filmą „The Scarlet Pimpernel“, pasakojantį apie anglų didiką, kuris apsimesdamas kvailiu gelbėdavo prancūzų didikus. Buvo tokia daina: „Jis čia, jis ten, jis yra visur“. Iranas yra visur, jūs visur galite atrasti iraniečių pėdsakų. Galite sakyti, kad tai dalis Izraelio propagandos ir panašiai, tačiau aš galiu tik pakartoti JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry žodžius, kai jis prieš savaitę kalbėjo apie Ukrainos krizę. Jis sakė, kad „tai nėra kaltinimas be pagrindo“. Ir aš galiu pasakyti tą patį: kai kalbame apie „Hezbollah“ – kokią ginkluotę jie naudoja? Jie naudoja Irane pagamintas ginklų sistemas, ar tai būtų „Katyusha“, ar C-802 žemė-jūra raketų sistemos ir taip toliau. Esame dėl to labai susirūpinę, nes tai nėra tik finansinė ar karinė pagalba „Hezbollah“ arba „Hamas“. Galima prisiminti keletą atvejų, kai mes sulaikėme laivus, kurie mėgino įvežti ginklų.

Bet labiausiai mus jaudina Irano mėginimai įgyti galimybių susikurti branduolinį ginklą. Ne dėl to, kad mes manytume, jog jie neturi tam teisės, – kiekviena šalis turi teisę plėtoti taikią branduolinę programą. Bet yra akivaizdžių abejonių dėl Irano taikios programos. Ir apie tai kalbame ne tik mes – Tarptautinė atominės energetikos agentūra apie tai praneša savo reguliariose ataskaitose. Esame susirūpinę, nes Irano lyderiai daugiau nei vieną kartą viešai išreiškė ketinimą ir ragino sunaikinti Izraelio valstybę. Todėl turime būti susirūpinę.

Visos šios trys grėsmių grupės lemia, kad Izraelis yra ne itin draugiškų kaimynų apsuptyje. Liekame prie savo politikos, kad Izraelis visuomet ginsis pats.

VEIDAS: Ar egzistuoja Izraelio pozicija dėl ginklų pardavimo Ukrainai arba atvirkščiai – Rusijai? Kiek žinome, vykstant konfliktui Gruzijoje Izraelis ginklų nepardavė?

A.M.: Turime labai atsakingą gynybos eksporto politiką. Buvau tas, kuris kuravo Eksporto kontrolės departamentą Izraelio užsienio reikalų ministerijoje. Priklausiau sunkiai dirbusiai komandai, prisidėjusiai prie Izraelio įstatymų koregavimo. Šiandien turime sistemą, pagal kurią Izraelio gynybos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija yra lygiaverčiai partneriai. Izraelis neparduos ginklų į konfliktą įsivėlusiai šaliai. Ko aš taip pat bandysiu siekti – tai sustiprinti Lietuvos ir Izraelio gynybinius ryšius.

VEIDAS: Kaip vertinate Rusijos tarpininkavimą dėl taikos Sirijoje?

A.M.: Nesu Rusijos specialistas, bet, manau, įvykiai Libijoje lėmė rusų elgesį Sirijoje. Jei atsimenate, jie parėmė NATO intervenciją Libijoje. Mano nuomone, rusai nebuvo pasirengę NATO įsikišimo mastui, todėl jie labai nenoriai žiūri į tai, kad būtų panaudoti tokie patys metodai Sirijos problemai spręsti. Todėl jie nenorėjo ultimatumo dėl Sirijos turimų cheminių ginklų.

Galiausiai stebėtina, kad neprireikus panaudoti karinės jėgos Sirijoje buvo pasiekti tokie patys rezultatai. Didžioji dalis cheminių ginklų iš Sirijos buvo atimta. Tai, beje, mūsų požiūriu, yra teigiamas poslinkis.

VEIDAS: Ačiū už pokalbį.

 

Ar verta susitaikyti su Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado režimu, kad tik būtų įveikta teroristinė organizacija ISIS?

 

Rima Janužytė

 

Metų pradžioje JAV prezidentas Barackas Obama Sirijoje ir Irake besiplečiančią teroristinę organizaciją ISIS palygino su jaunių krepšinio rinktine, besimatuojančia „Lakers“ marškinėlius. O Sirijos diktatorių Basharą al-Assadą vadino didžiausiu blogiu, kurį būtina išrauti su šaknimis.

Bet per dvylika mėnesių viskas apsivertė aukštyn kojomis. ISIS dabar laikoma tokia rimta grėsme, kad dėl pergalės prieš ją ryžtamasi net politikai, kurioje atsiranda vietos ir paties Assado režimui.

Žinoma, viešai tokiais planais niekas nesidalija. Tačiau prieš kelias savaites „Washington Post“ išplatino slaptą Ženevoje įsikūrusios organizacijos „Centre for Humanitarian Dialogue“ (Humanitarinio dialogo centras) dokumentą, bylojantį apie virtinę numatomų paliaubų tarp paskirų Sirijos sukilėlių grupių ir Assado režimo pajėgų, kurios ilgainiui turėtų atvesti iki susitaikymo politiniu lygmeniu. Reaguodamas į dokumento nutekinimą, minėtos organizacijos vadovas Davidas Harlandas nutarė atidengti ir likusias kortas.

Beje, šios organizacijos, apie kurią daugelis su politika tiesiogiai nesusidūrusių žmonių nėra nė girdėję, užduotis – tarpininkauti sprendžiant sudėtingus tarptautinius konfliktus. Galima sakyti, kad tai tarsi savotiškas „taikos lobizmas“. Pavyzdžiui, siekiant taikių rinkimų Tunise, Humanitarinio dialogo centras vedė derybas tarp islamistų ir sekuliaristų. Afganistane jis derasi su Talibanu, na, o Sirijoje dar pernai jam teko nelengva užduotis siekti paliaubų atskirose susirėmimų vietose. Nutekintame dokumente svarbiausia mintis yra ta, kad nei režimas, nei sukilėliai nėra pajėgūs laimėti, o nesibaigiantis konfliktas yra puiki terpė klestėti ISIS. Tad esą vienintelis būdas įveikti šią organizaciją Sirijoje yra taika tarp dviejų kovojančių pusių.

Jei bus ryžtasi tokiam planui, visai gali būti, kad B.al-Assadas bus vienintelis Arabų pavasario išbandymą išlaikysiantis diktatorius, kurio ne tik niekas nenuvertė, bet dar ir „pastatys“ atgal.

 

Kitos priemonės nepadeda

 

Politikams darosi aišku, kad kitomis priemonėmis ISIS įveikti nelabai išeina. JAV vadovaujama sąjungininkių koalicija nuo rugpjūčio 8-osios, kai prasidėjo ISIS pajėgų atakos Irake, įvykdė daugiau nei 500 antskrydžių, bet organizacija ir toliau veikia kuo puikiausiai. Vėliau JAV drauge su Bahreino, Jordanijos, Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pajėgomis Sirijoje įvykdė dar per 400 į ISIS nukreiptų atakų.

Negana to, JAV pajėgos devynis kartus iš oro apšaudė į Vakarus nuo Alepo miesto esančias teroristų rengimo bazes. Rugsėjo 30 d. pirmą ataką prieš ISIS surengė ir Didžioji Britanija.

Problema ta, kad sąjungininkai nelabai turi į ką taikytis: ISIS kovotojai yra išsisklaidę ir gerai užsimaskavę, o konkrečių objektų, kuriuos galima bombarduoti, nėra. Jungtinių Tautų duomenimis, tik vienos iš keturių misijų metu per pastaruosius tris mėnesius numetama bent viena bomba arba apšaudomi ISIS kovotojai. Tad trys ketvirtadaliai lėktuvų grįžta į bazę be jokių rezultatų.

Vienintelė išimtis – ISIS užimtos naftos perdirbimo gamyklos, kurias sunaikinti ryžtasi siekiant šią teroristų irštvą palaužti bent finansiškai. Rugsėjo 24-ąją B.Obama nurodė „sunaikinti mirties tinklą“ Sirijoje, tad pasitelkus naikintuvus ir bepiločius orlaivius (dronus) buvo susprogdinta 12 ISIS kontroliuojamų Sirijos naftos perdirbimo gamyklų.

Tačiau Sirijos užsienio reikalų ministras Walidas al-Moualemas teigia, kad kelis mėnesius vykstantys JAV vadovaujami antskrydžiai nepadėjo bent susilpninti „Islamo valstybės“ kovotojų. Jo nuomone, vienintelis būdas susidoroti su ISIS – priversti Turkiją sustiprinti sienų kontrolę ir užkirsti kelią užsienio kovotojų srautui į Siriją.

„Jeigu Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ir Vašingtonas neprivers Turkijos sustiprinti sienų kontrolės, tada jokios pastangos eliminuoti ISIS nepadės“, – teigia W.al-Moualemas.

Skeptiškai jis vertina ir JAV ketinimą virš šiaurinės Sirijos dalies nustatyti neskraidymo zoną. Esą tai ne tik neduotų naudos, bet ir pakenktų Sirijos vientisumui, mat reikštų faktinį šalies padalijimą.

Jis ragina JAV nedelsti ir imti koordinuoti savo veiksmus su Sirijoje prieš ISIS kovojančiomis pajėgomis. Kitaip sakant, galima manyti, kad irgi ragina daryti tą patį, apie ką kalbama slaptose pažymose, – sutaikyti Assado režimo šalininkus su sukilėliais ir drauge surėmus pečius įveikti ISIS, kol ši neįveikė visų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.