Bankrotai, kurių dažniausia priežastis buvo įskola bankams, darosi vis retesni – dabar Lietuvoje jau kurį laiką stebimas bankrotas įmonių, kurios nebeturi didesnių įsipareigojimų bankams, tačiau ekonomikos sunkmečio sąlygomis išsilaikyti nesugebėjo. Šią tendenciją įžvelgia Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkė Renata Kaladytė.
Jos teigimu, šiuo metu dažniausiai bankrutuoja statybos ir prekybos įmonės. „Statybos įmonės vis dar bankrutuoja dėl bankų vykdomos kreditavimo politikos pasikeitimo, o prekybos įmonės bankrutuoja dėl negebėjimo tinkamai konkuruoti su prekybos centrų vykdoma sutartine politika“, – sako ekspertė.
Tiesa, bankrotų skaičius gerokai sumažėjo. Šiemet per pirmą pusmetį bankroto procedūros pradėtos 672 įmonėms – pernai per tą patį laikotarpį bankrutavo 792 įmonės, o 2009 m. – 984 bendrovės.
Pasak R.Kaladytės, administratoriai iš praktikos žino, kad naujus verslus dažniausiai „nužudo“ nesugebėjimas sumokėti mokesčių (ypač “Sodrai”). Pradinis 10 tūkst. Lt įstatinis kapitalas dažnai būna per mažas, kad įmonė per pirmus metus sugebėtų įvesti prekę ar paslaugą į rinką ir kartu sumokėti visus mokesčius.

Kreditų biuro “Creditinfo” duomenimis, rugsėjo mėnesį įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 2 proc. (50 mln. litų), lyginant su praėjusiu mėnesiu ir siekė 4,05 mlrd. litų.

Tačiau trečiojo šių metų ketvirčio įmonių pradelstų skolų augimo tempai buvo vieni mažiausių, lyginant su kitais ketvirčiais. Rugsėjo mėnesį įmonės padengė įsiskolinimų už 128 mln. litų arba 11 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį.

“Remiantis verslo įsiskolinimų duomenimis, tikėtina kad metų pabaigoje skolų pokyčiai pasieks nulinį augimą. Teigiami pokyčiai matyti ir skolininkų skaičiuose, kurie šiais metais buvo penkis kartus mažesni nei pernai. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu, teigiamai kito ir transporto, pramonės bei žemės ūkio bendrovių apyvartos. Tikėtina, kad transporto sektorius šiais metais viršys žemą 2009 metų apyvartų lygį ir priartės prie 2008 metų lygio, kuomet buvo pasiekta 15 mlrd. apyvarta. Pastaruoju metu fiksuojame daugiau teigiamų pokyčių, tačiau tokius duomenis reikėtų vertinti selektyviai ir atidžiai stebėti neigiamų perspektyvų sektorius”, – teigia kreditų biuro “Creditinfo” kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Lėčiausiai atsigaunantys sektoriai yra nekilnojamojo turto, statybų, viešbučių ir restoranų. Pastarųjų perspektyvos išlieka neigiamos, o tai patvirtina sumažėjęs šių sektorių įmonių skaičius ir pelningų bendrovių dalis. Iš viso minėtų sektorių skolos siekia 2,4 mlrd. litų arba 60 proc. visų įmonių pradelstų skolų. Daugiausiai, minėtieji verslo sektoriai, yra skolingi bankams ir kredito unijoms.

Bankrutuojančių įmonių skaičius pagal bylos iškėlimo datą rugsėjį nežymiai padidėjo 9 atvejais, lyginant su rugpjūčiu, tačiau išliko žemesnis nei paskutinių devynių mėnesių vidurkis. “Sparčiausiai bankrotų atvejų rizika augo prekybos ir paslaugų sektoriuose, o didžiausia bankroto tikimybė vis dar išlieka statybos ir nekilnojamo turto, viešbučių ir restoranų sektoriuose”, – sako kreditų biuro “Creditinfo” kredito rizikos vadovė.

“Creditinfo” duomenimis, iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų įsiskolinimų ir vidutinė skola siekė 47 tūkst. litų.