Piknikas gamtoje – viena smagiausių vasaros pramogų, kurią dažnai renkasi ir lietuviai, ypač ilgaisiais savaitgaliais. Kruopščiai apgalvoję, kokius daiktus ir maisto produktus pasiims į išvyką, iškylautojai retai iš anksto apsvarsto, kaip elgsis su jų atliekomis. Vienos didžiausių šalyje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „VSA Vilnius“ duomenimis, tik labai maža dalis iškylautojų tinkamai sutvarko pikniko atliekas, kiti tai daro neteisingai ar net palieka šiukšles tiesiog stovyklavietėje.

„Geri orai padidina ne tik iškylautojų skaičių, bet ir gamtoje paliktų atliekų kiekį. Pikniko metu daugiausiai susidaro plastiko ir buitinės, rečiau – stiklo ir popieriaus atliekos. Gyventojų, kurie ne tik surinktų, bet ir tinkamai išrūšiuotų tai, kas liko iš pikniko – vienetai. Nors iš tikrųjų sutvarkyti pikniko atliekas yra labai paprasta, tam tereikia minimalių žinių ir noro“, – sakė „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad yra 5 principai, kuriais vadovaujantis pikniko atliekų tvarkymas bus paprastas ir užtruks vos keletą minučių:

1.Gėrimų skardinės – prie plastiko atliekų
Alaus, sidro ir giros skardinės, taip pat žirnelių ir pupelių konservų dėžutės, dangteliai nuo marinuotų daržovių stiklainių ir visas kitas metalines pakuotes meskite į geltoną plastiko konteinerį. Virš plastiko rūšiavimo linijos būna įrengtas magnetas, surenkantis metalines pakuotes.

2.Sutepta riebalais? Prie buitinių atliekų!
Jei plastikinis marinuoto šašlyko pakelis nešvarus, meskite jį į buitinių atliekų konteinerį. Ten pat turėtų atsidurti iškyloje panaudoti riebalais sutepti vienkartiniai indai ir įrankiai, dantų krapštukai, tuno, šprotų, turistų pusryčių konservų dėžutės. Žinoma, jei turite galimybę jas išplauti, taip ir padarykite, o tada meskite į plastiko konteinerį.

3.Kartoninė „TetraPak“ pakuotė – į geltoną konteinerį
„TetraPak“ pakuotės, kokioje paprastai parduodamos sultys ar pienas, rūšiavimas reikalauja šiek tiek įgūdžių ir žinių. Nors dalį šios pakuotės sudaro kartonas, ją reikia mesti į plastiko konteinerį. Tai vienintelė kartoninė pakuotė, kurią reikia mesti drauge su plastikiniais buteliais nuo vaisvandenių ar vandens. Tiesa, rekomenduojama nuo jų nuimti kamštelius ir įmesti atskirai, kadangi jiems pagaminti paprastai naudojamas kitos rūšies plastikas.

4.Ant saldainių ir sausainių pakuočių ieškokite perdirbimo ženklo
Atpažinti, kur mesti saldainių ir sausainių pakuotes, nesunku: jei pakuotė popierinė, ją meskite į popieriaus konteinerį; jei celofaninė ir viduje padengta spindinčia medžia – plastiko; jei pakuotė nepaženklinta perdirbimo ženklu – prie buitinių atliekų. Lietuvoje perdirbamos pakuotės pažymėtos dviem besisukančiomis rodyklėmis.

5.Anglys – ne trąša
Jei iškylavote vietoje, kur nėra laužavietės, sudegusias anglis reikėtų gerai užgesinti, kad neįsipliekstų gaisras, ir išmesti į arčiausiai esantį konteinerį. Anglys nėra trąša, todėl jų išpurtyti miške nereikėtų. Lygiai taip pat klaidinga manyti, kad gamtoje reikėtų palikti obuolių graužtukus, saulėgrąžų lukštus ar vaisių kauliukus: jų vieta – buitinių atliekų konteineryje.

BFL

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad vasarą padažnėja išvykų į gamtą, todėl galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų pagausėjimo. Vasaros laikotarpiu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis, tokiomis kaip salmonelioze, šigelioze, kampilobakterioze, ešerichioze ir kt.

Šias ligas sukeliančios bakterijos šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekusios į maisto produktus – daugintis. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastis.

Dažniausiai apsinuodijama greitai gendančiu maistu, tokiu kaip: karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt., bei nurijus patogeniniais mikroorganizmais užteršto atvirų vandens telkinių vandens.

Pagrindinė žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra švarios rankos ir švari aplinka.

Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja  Orina  Ivanauskienė pataria:

• Ruošiantis į kelionę ar į gamtą, įsidėti ilgai negendančių maisto produktų.
• Užkandžiams gamtoje pasiimti – šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių.
• Vykstant į gamtą kelioms dienoms labai svarbu įvertinti kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jei ten nebus šaldytuvo, geriamo vandens.
• Maistą termoizoliacinėse talpose laikyti ne ilgiau kaip vieną dieną.
• Neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje.
• Maistui ir indų plovimui vartoti tik švarų geriamą vandenį.
• Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vandens nepatektų į burną.
• Prieš valgį nusiplauti rankas su muilu.
• Kelionės ar išvykos metu turėti drėgnų servetėlių rankoms.
• Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.
• Vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis.

Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patartina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.