BFL

Kiekvienas prabangų automobilį perkantis valstybinės įstaigos vadovas ne išlaidauja, o skatina vidaus vartojimą ir ekonomiką. „Bent jau taip galima iššifruoti finansų ministro pareiškimą, kad 2016 m. valstybės biudžeto išlaidos didinamos sąmoningai, siekiant skatinti vidaus vartojimą ir ekonomiką“, – piktinasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Dovilė Sujetaitė.

Aušra LĖKA

„Leisti ne savo pinigus, skolas užkrauti ateities kartoms ir teigti, neva darai gerą darbą, yra ekonomiškai trumparegiška ir moraliai ciniška“, – finansų ministro Rimanto Šadžiaus filosofiją, kodėl pučiamos valstybės biudžeto išlaidos, kritikuoja D.Su­jetaitė.

Ekspertę stebina, kad valdantieji nereaguoja nei į Europos Komisijos, nei į Valstybės kontrolės kritiką ir nemažina išlaidų. Priešingai: Seimas buvo užsimojęs jas dar padidinti beveik 800 mln., gerai bent tai, kad tam kelią užkirto Vyriausybė, atmesdama didžiąją dalį Seimo narių pageidavimų.

Nepaisant to, jog pagal ankstesnius valstybės projektus žadėta, kad 2016-aisiais biudžetas bus nedeficitinis, galutiniame projekte (šis „Veido“ numeris iškeliavo į spaustuvę dar iki galutinio balsavimo) žiojėja net 640,3 mln. Eur „skylė“, nors šiemet ji buvo vos ne perpus mažesnė – 343 mln. Eur. Kitąmet valstybės biudžeto pajamos sieks beveik 8,1 mlrd., o išlaidos – beveik 8,7 mlrd. Eur.

Biurokratija kainuos dar brangiau

Lėšų didinimą gal ir būtų galima pateisinti dėl įsipareigojimų kompensuoti pensijas, kelti atlyginimus mažiausiai uždirbantiems darbuotojams, didinti finansavimą krašto apsaugai ir vidaus saugumui. Bet, kaip pabrėžia D.Su­jetaitė, net ir šių išlaidų didinimas turėtų būti paremtas prioritetų perskirstymo principu: jei vienur jos didinamos, kitos, mažiau prioritetinės, turėtų būti mažinamos.

Tačiau sunku pateisinti vis brangstantį valstybės biurokratinį aparatą. 2016-ieji – Seimo rinkimų metai, tad papildomai kainuos valdžios pasikeitimas. Vien Seimo narių ir jų politinės komandos išeitinėms kompensacijoms numatyta beveik 1,8 mln. Eur.

Čia dar galima guostis, kad demokratija kainuoja. Bet didės ir kitos išlaidos: Seimui prireiks 100 tūkst. Eur daugiau nei šiemet tarptautinėms konferencijoms, susitikimams Seime  organizuoti, mokymų išlaidoms ir komandiruotėms padengti, 35 tūkst. Eur augs sumos kvalifikacijai kelti. Vyriausybės veiklai kitąmet reikės beveik 300 tūkst. Eur daugiau nei šiemet.

D.Sujetaitė stebisi: turime 370 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų armiją, tačiau Energetikos ministerija kitąmet papildomoms ekspertų konsultacijoms išleis milijonu daugiau, Ūkio ministerija – 290 tūkst. Eur daugiau nei šiemet.

Valstybės kontrolė prieš keletą metų yra atkreipusi dėmesį į rekordines valstybės išlaidas IT sistemoms modernizuoti. Šios srities profesionalai iš „Baltnetos komunikacijų“ yra lyginę, kad valstybės biudžete metams skirta suma prilygsta bent dešimčiai „Barclay“ investicijų į Lietuvą per penkerius metus arba už ją galima būtų pastatyti 25 duomenų centrus. Bet ir kitąmet planuojamos net penkiaženklės ar šešiaženklės sumos įvairių valstybės įstaigų IT sistemų tobulybei pasiekti. Vis dėlto sunku įžvelgti, kad dėl to sumažėtų išlaidų ar darbuotojų, o juk modernios technologijos turėtų leisti našiau dirbti.

Vyriau­sybės informacijos valdymo ir apsaugos sistemų tobulinimo projektui, pradėtam 2005 m., kitąmet vėl skirta 942 tūkst. Eur, Seimo posėdžių salės infrastruktūros ir programinei įrangai modernizuoti – 206 tūkst. Eur, valstybės informacinių  sistemų ir registrų saugos atitikties vertinimui atlikti – 25 tūkst. Eur ir t.t.

LLRI ekspertė D.Sujetaitė apgailestauja, kad mokesčių mokėtojų pinigais ir kitąmet bus dengiami valstybinių įmonių nuostoliai, pavyzdžiui, 2 mln. Eur turėtų gauti Lietuvos paštas nuostoliams dėl paslaugų teikimo ir leidinių pristatymo į nuostolingus regionus kompensuoti.

Mokytojų atlyginimams didinti numatoma skirti papildomus 9 mln. Eur. Tačiau šalia šio džiugaus mokytojams skaičiaus normalu būtų pateikti planą, kiek sumažės mokytojų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šių metų gegužę paskelbtoje studijoje nežinia keliasdešimtą kartą atkreipė dėmesį, kad Lietuvos viešasis sektorius išsipūtęs ne pagal Europos standartus ir daugiausia dėl itin didelio švietimo darbuotojų skaičiaus: pagal mokytojų ir mokinių skaičiaus santykį lenkiame net turtingiausias Europos šalis.

Kai darbuotojų nepagrįstai daug, menkos ir algos, o dėl to darosi sunku išlaikyti kvalifikuotą personalą. Tad, nepaisant santykinai aukšto valstybės išlaidų švietimui lygio (Lietuvoje – 5,6 proc., euro zonoje – 4,8 proc. BVP), mūsų švietimo kokybė, pagal įvairius tarptautinius tyrimus, atsilieka nuo ES vidurkio.

TVF studijoje atkreiptas dėmesys, kad ir Lietuvos valstybės lėšų sveikatos apsaugai lygis artimas ES vidurkiui, bet sveikatos sektoriaus rezultatai – tarp blogiausių. Tačiau nuolat skundžiantis lėšų sveikatos apsaugai stygiumi, užuot investavus į medicinos priemones, nutarta geriau kreiptis tiesiai į Dievą: 124 tūkst. Eur numatyta skirti Respublikinės Šiaulių ligoninės koplyčiai įrengti.

O efektyvumui, kokybei, skaidrumui teismuose didinti 2016 m. prireiks beveik 5,3 mln. Eur iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Vieną stogą dengia 10 metų

Stebuklais, ne kitaip galima pavadinti kai kurias valstybės investicijas į statybas. Valstybės negebėjimo investuoti simbolis – jau trylika metų, nuo 2002-ųjų, vykdomas Valsty­bės saugumo departamento pastato projektas. Į jį jau investuota per 130 mln. Eur. Pastatą planuota baigti 2007 m., paskui – 2016 m., dabar – 2020 m. Kitąmet jam skirta per 4,3 mln., o iki 2020 m., LLRI skaičiavimu, teks išleisti dar mažiausiai 35,8 mln. Eur.

Ką ten didžiulį pastatą, jei Konstitucinio Teismo stogą valstybė planuoja suremontuoti per 10 metų. Šiemet tam ketinama skirti dar 164 tūkst. Eur. Nuo 2006 m. renovuojama Martyno Mažvydo biblioteka, Muzikos ir teatro akademijos pastatas Tado Kostiuškos g., o pabaigos dar nematyti.

Investuotojų asociacijos valdybos narys, turto valdymo įmonės „INVL Asset Mana­gement“ fondų investicijų vadovas Vaidotas Rūkas lygina: „Verslo įmonės, investuotojai projektus vykdo kitaip – nusistato kažkokį protingą laikotarpį ir per jį projektą užbaigia. Ekonomiškai efektyviau imti ir pabaigti pradėtus projektus, bet politikams „vertingiau“ kasmet visiems skirti po truputį.“

V.Rūko manymu, apskritai valstybės investicijos dėliojamos ne pagal prioritetus, dėl kurių politikai būtų sutarę, o toms sritims, kuriose galima gauti ES lėšų.

D.Sujetaitė atkreipia dėmesį ir į valstybės pomėgį investuoti į didžiulius rūmus. Štai Valdovų rūmams kitąmet numatyta 10 mln. Eur. Kitąmet 1,3 mln. Eur planuojama skirti valstybės už 5,6 mln. Eur įsigytų Sporto rūmų rekonstrukcijai. Nors jau giriamasi, kad rūmus rekonstravus ir pritaikius konferencijoms, kultūros renginiams, koncertams per 15 metų jie galėtų duoti 110 mln. Eur pajamų, tačiau, LLRI skaičiavimu, kad tai įvyktų, valstybei dar reikės investuoti mažiausiai 20 mln. Eur.

Valstybės investicijų programoje yra ir sensacingų užmojų. Pavyzdžiui, Edukologijos universitetas jau antrą dešimtmetį 500 vietų valgyklą rekonstruoja į biblioteką-valgyklą. Kitąmet mokesčių mokėtojai už tai užmokės 500 tūkst. Eur. Gal ji iš aukso?

O paanalizavus Seimo narių įregistruotus papildomus siūlymus dėl biudžeto lengva atsekti, kurioje rinkimų apygardoje jie išrinkti, mat siūlo remontuoti mokyklas ar parapijų namus jų rinkimų apygardoje. Investicijų eksperto V.Rūko vertinimu, regionai sulaukia net daugiau dėmesio nei didieji miestai. Vertinant sąnaudų ir naudos analizės principu toks pataikavimas savo rinkėjams labai neefektyvus.

Efektas trumpalaikis

„Beveik 2 mln. Eur Seimo narių išeitinėms kompensacijoms gal ir paskatins jas gavusiųjų, tačiau ne jų rinkėjų vartojimą. O milijonai Valdovų rūmams, keliams ir renovacijoms – ar tai ekonomikos skatinimas?“ – D.Sujetaitės nuomone, daug valstybės biudžeto eilučių neatitinka finansų ministro tezių apie biudžeto orientaciją didinti vartojimą ir skatinti ekonomiką.

Ji sutinka, kad investicijos į statybas iš dalies duoda postūmį vidaus paklausai, pavyzdžiui, išauga statybos paslaugų poreikis, tačiau tai trumpalaikis efektas, o ne sisteminės reformos, kurios iš tikrųjų skatintų ekonomiką.

„Kol šiame „skatinime“ pamirštamas žmogus, galiausiai nebus kam naudotis nei naujais pastatais, nei naujais keliais. Užuot ėmusis ilgalaikių žmonių pajamų didinimo sprendimų ar pensijų reformos, valdžia siūlo trumpalaikius sprendimus – kelia minimalią algą, keliais eurais padidina pensijas. Taip norėdama pamaloninti savo rinkėjus, iš tikrųjų valdžia juos apgauna. Neva rūpinamasi, kaip padidinti žmonių pajamas, tačiau nesprendžiamos ilgalaikės šalies problemos“, – kritikuoja Vyriausybę ir valdančiąją daugumą LLRI ekspertė.

Jos manymu, jei iš tikrųjų norima skatinti vartojimą, tai galima padaryti efektyvesniais būdais, nei išlaidaujant. Kažkodėl pamirštama, kad mažesni mokesčiai irgi skatina ekonomiką. Paprastas būdas – mažinti darbo apmokestinimą ir palikti didesnę žmonių uždirbamų pajamų dalį.

Kitas LLRI siūlomas būdas – sumažinti PVM. Jį didinant nuo 18 iki 19, vėliau iki 21 proc. buvo žadama, kad šis pokytis laikinas, krizės laikotarpio. Bet šalies ūkis augs jau septintus metus iš eilės, o apie mažesnį PVM tarifą nebekalbama, nors tai leistų atpiginti maistą, degalus, drabužius ir kitas būtiniausias prekes. O didesnis PVM tarifas skatina vengti mokesčių ir prisidėti prie šešėlinės ekonomikos.

„Tikrasis ekonomikos skatinimas turėtų būti ne kuo didesnis išlaidavimas, o atsakingas lėšų naudojimas ir galimybė patiems žmonėms spręsti, kur savo pinigus panaudoti. Deja, teikiant šį biudžetą apie tai nepagalvota“, – apgailestauja LLRI ekspertė D.Sujetaitė ir primena liaudies išmintį: veltui išleistas pinigas – velniui džiaugsmas, žmogui žala.

ukio-ministerija22

Ūkio ministerijos valdininkų priemokoms prie algų per pirmąjį šių metų ketvirtį skirta per 223 tūkst. litų. Iš jų jau išmokėta 170,2 tūkst. litų, rašo “Lietuvos rytas”.

Ūkio ministerijos valdininkams priemokos prie algų buvo mokamos už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų, skubių, svarbių ir sudėtingų užduočių vykdymą.

Kaip ir kitų institucijų atstovai, ministerijos valdininkai prie savo algų gavo ir priedus už valstybės tarnybos stažą ir kvalifikacines klases. Už tai jiems jau išmokėta 212,5 tūkst. litų.

Kaip priedai ir priemokos kartu sudėjus priskaičiuota per pusę milijono litų – 503,7 tūkst., iš jų išmokėta 382,8 tūkstančio.

Tuo metu Aplinkos ministerija per pirmąjį šių metų ketvirtį kaip priemokas prie atlyginimų priskaičiavo kelis kartus mažiau nei Ūkio ministerija – 45,7 tūkst. litų, kurie atseikėti “už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos”.

Tiesa, priedams už tarnybos stažą ir kvalifikaciją ši ministerija šiemet jau skyrė 364,9 tūkst. litų.

Ūkio ministerijoje dirba 228 žmonės, Aplinkos – 233.

Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, paklaustas, kodėl jo ministerijoje šiemet mokama tiek priemokų prie darbuotojų algų, teigė, jog ministerijoje dirba daug pakaitinių darbuotojų ir kad žmonės turi daug papildomos veiklos.

Atsigaunant pasaulio ekonomikai ir Lietuvos finansų ministerijai optimistiškai prognozuojant šių metų bendrojo vidaus produktu augimo tendencijas, verslas turėtų pradėti galvoti apie spartesnį investicinių projektų įgyvendinimą.

Tačiau, anot analitikų, ne pirmo būtinumo išlaidas vis dar reikia drastiškai karpyti, taip pat nereikėtų investuoti lėšų į sritis, kurios nėra susijusios su pagrindine įmonių veikla, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Praktika rodo, kad pirmieji metai po krizės gali būti lemiami, suteikiantys daugiau galimybių, tad įmonės turėtų atsikratyti nuogąstavimų dėl ateities ir drąsiau imtis įgyvendinti investicinius projektus”, – tvirtina “Nordea Bank Lietuva” ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot jo, investicijos sveikintinos bet kurio ekonominio ciklo metu, o pokriziniu laikotarpiu – ypač. Dar svarbiau, kad investuojama būtų į tai, kas ateityje kurs pridedamąją vertę arba mažins sąnaudas – pavyzdžiui, į energetikos projektus.

Investicijų valdymo ir verslo strategijų bendrovės “Strata” partnerės ir Finansų analitikų asociacijos prezidentės Daivos Rakauskaitės teigimu, esant sparčiam augimui įmonės gali susidurti su apyvartinių lėšų stygiumi, tad pinigų judėjimas turėtų būti suplanuotas laibai tiksliai.

Anot analitikės, todėl dabar itin svarbu neišlaidauti neesminiams dalykams ir nebekartoti klaidos, kokia buvo padaryta investuojant į nekilnojamąjį turtą – nekilnojamojo turto bumo pirkiniai per krizę tapo nelikvidūs ir žemyn nutempė visą verslą.

Finansinių konsultacijų ir apskaitos įmonės “Findir Consulting” vadovas Mindaugas Dabulis taip pat teigė, kad įmonėms būtina sustyguoti finansinius srautus. Anot jo, tie, kas skaičiuoja augančius užsakymus, jau galėtų pradėti konsultuotis su bankais dėl galimybės prireikus paskolinti apyvartai.

Svarbiausia, anot M.Dabulio, kad net apčiuopiamas augimas sulaikytų akcininkus nuo noro išsimokėti pinigus kaip dividendus ar premijas ir palikti juos investicijoms.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako nepritarianti Vyriausybės sprendimui partijoms skirti 4 mln. litų 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimui.

“Toks sprendimas padarytas tikrai labai nelaiku ir kai pateikta Seimui visa eilė įstatymų projektų, kur mes pratęsiam taupymą, kadangi situacija nėra palanki ekonominė-finanansinė, tuo pačiu metu Vyriausybė priima tokį sprendimą. Tikrai aš tam nepritariu, tai padaryta ne laiku”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Tačiau tuo pačiu ji sakė, jog stiprios partijos ir biudžeto priemonės jas atriboti nuo galimų suinteresuotų įtakų 0 demokratijos skaidrumo garantas.

“Turėtumėm suvokti ir pasakyti atvirai visuomenėje – daugelyje demokratinių visuomenių partijos remiamos iš valstybės biudžeto, kad nebūtų priklausomos nuo tam tikrus interesus remiančių grupių”, – sakė parlamento vadovė.

Ministrų kabinetas praėjusią savaitę priėmė sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.

Įstatymas numato, jog politinės partijos turi teisę į dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimą, jei nepadarė šiurkščių politinės kampanijos finansavimo tvarkos pažeidimų ir per nustatytą laikotarpį atsiskaitė už skolas.

Pagal įstatymą, kompensacija gali siekti iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, jei tam skirti asignavimai atskirai numatomi valstybės biudžete.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotojo Pavelo Kujalio teigimu, iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų buvo kompensuota tik vieną kartą, 2002 metais. Nustatyta kompensavimo suma politinėms partijoms paskirstoma proporcingai jų politinės kampanijos išlaidoms.

VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos. Iš viso partijos maksimaliai galėtų pretenduoti į 6,3 mln. litų kompensacijas, skyrus 4 mln. litų, jos proporcingai šiek tiek sumažės.

Pagal patirtas išlaidas, valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų – 1,4 mln. litų.

Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtu siekti virš 746 tūkst., Naujajai sąjungai – 634 tūkst., partijai “Tvarka ir teisingumas” – 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui – 512 tūkst., Darbo partijai – 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai – 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.

Kadangi Vyriausybės skirta suma – 2 mln. litų mažesnė, nei galima maksimali kompensacija, partijos gaus atitinkamai mažiau.

Politinės partijos iš biudžeto šiemet dar gaus apie 5,5 mln. litų dotacijų, pusė šios sumos jau paskirstyta pavasarį, kita dalis laukia rudenį.

Valstybės biudžeto dotacija paskirstoma partijoms, gavusioms ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimuose, dotacijos dydis skaičiuojamas proporcingai gautam balsų skaičiui. Šiurkščių finansavimo tvarkos pažeidimų padariusioms partijoms dotacija neskiriama.

Pernai Seime tvirtinant apkarpytą šių metų biudžetą ministerijos stengėsi irgi atrodyti kukliai ir oficialiai skelbė, kad šiais metais reprezentacijai išleis itin menkas sumas.

Dabar kai kurios ministerijos nurodo, kad reprezentacijai atseikės kone devynis kartus daugiau lėšų nei skelbė pernai, rašo “Lietuvos rytas”.

Bene labiausiai rūbą mainė didžiausi taupymo politikos šaukliai – Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pastaroji institucija pernai skelbė, kad šiemet reprezentacijai skirs vos 33 tūkst. litų. Tačiau Seimo Audito komitetui ji jau pranešė, kad planuoja išleisti 294 tūkst. litų.

Finansų ministerija pernai žadėjo, jog reprezentacijai išleis 91 tūkst. litų, bet dabar Seimo komitetui nurodė, kad ši suma išaugs iki 403 tūkst. litų.

Finansų ministerijos Ekonomikos departamento valdininkai negalėjo aiškiai atsakyti, kodėl taip smarkiai pakilo jų apetitas. Jie tik priminė, kad tokias išlaidas valstybės institucijos per metus gali planuoti savo nuožiūra, o biudžeto projekte neginčijamai įtvirtinami tik bendriausio pobūdžio skaičiai.

Be to, abi ministerijos lyg pasiteisindamos nurodė, kad didžioji dalis pinigų bus sumokėta iš Europos Sąjungos kišenės.

Energetikos ministerija, pernai skelbusi, kad šiemet reprezentacijai išleis 65 tūkst. litų, šiemet ji šį skaičių kone padvigubino iki 120 tūkst. litų.

Tiktai Žemės ūkio ministerija planuotas išlaidas reprezentacijai sumažino nuo 345 iki 120 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos savo duomenų Audito komitetui apskritai nepateikė.

“Aiškinsimės, kodėl ministerijos perrašinėja savo planus. Kviesime ministrus ar kitus atsakingus pareigūnus – tegu pagrindžia išlaidavimą”, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė.

Tuo metu Ministro pirmininko tarnyba, kad L.Graužinienė klaidina visuomenę.

Anot tarnybos pranešimo, praėjusių metų metų rudenį nutarta nuo 2010-ųjų Europos Sąjungos techninės paramos lėšas įtraukti į biudžeto asignavimus tose ministerijose ir institucijose, kurios administruoja ES paramą. ES techninės paramos lėšomis finansuojama ne tik su ES paramos administravimu susijusioms reprezentacinėms funkcijoms (daugiausia – darbo susitikimams) išlaidos, taip pat mokama ir dalis darbo užmokesčio, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo ir kitų bendrų institucijų išlaidų.

Anot Ministro pirmininko tarnybos, šis sprendimas sudarė sąlygas institucijų planuose aiškiai įvardyti planuojamų išlaidų finansavimo šaltinius bei teikti informaciją apie atliktas išlaidas pagal konkrečias funkcinės klasifikacijos sritis, tuo pačiu įvardinant lėšų šaltinius.

“Todėl L.Graužinienė, sakydama, kad ministerijos perrašinėja savo reprezentacinių išlaidų planus, manipuliuoja nelygiaverčiais skaičiais ir klaidina”, – teigiama Vyriausybės pranešime.

Teigiama, kad iš viso per 2009 metus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sutaupė 23 mln. litų, sumažindama išlaidas reprezentacijai, transportui, komandiruotėms. Šioms reikmėms Vyriausybė išleido dvigubai mažiau lėšų nei ankstesnė Vyriausybė 2008 metais.

Finansų ministerija per šių metų pirmą ketvirtį reprezentacijai panaudojo 6 tūkst. litų, Energetikos ministerija – 18,6 tūkst. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reprezentacijai šiais metais numato išleisti ne 33 tūkst., o 28 tūkst. litų.

Praėjusią savaitę Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą pakeisti ankstesnių Vyriausybių priimtą tvarką ir apriboti valstybės institucijų bei įstaigų reprezentacinių lėšų naudojimą.