Politinės partijos dėl lėšų stygiaus neketina išlaidauti per kitų metų vasario pabaigoje vyksiančius savivaldos rinkimus, teigia partijų atstovai.

Pasak pašnekovų, rinkimams skiriami biudžetai nebus dideli. Kai kurios partijos esą dar nėra suplanavusios savo biudžetų, daugiausia jos ketina leisti valstybės ir partijos narių lėšas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys BNS tvirtino, kad rinkimų finansavimu turės pasirūpinti partijos skyriai.

“Kadangi mūsų sprendimas grindžiamas ne centralizuotu veikimu, o pasitikėjimu skyriais, tai finansiniai klausimai yra tiesiog skyrių galimybių reikalas. Patys skyriai spręs, kiek jie galės sukaupti lėšų iš savo narių mokesčių ar kitų šaltinių rinkimams, o centriniu lygu mes tik dengiame būtinas išlaidas registracijos rinkimams”, – sakė V.Stundys.

Anot jo, iš centrinio rinkimų štabo planuojama skirti “kukli suma” – pirminiais duomenimis, ji neturėtų viršyti 300 tūkst. litų. Didžiąją jos dalį sudarys valstybės parama.

Konservatoriai per rinkimus norėtų iškovoti apie 350 mandatų.

Per rinkimus gauti 145 mandatus besitikinčio gauti Liberalų sąjūdžio Centrinio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis BNS sakė, kad šiuo metu vyksta biudžeto planavimas, jo sąmata turėtų būti patvirtinta sausio viduryje.

Artėjančių rinkimų biudžetą liberalas apibūdino kaip krizinį ir mažiausią per tą laiką, kai partija dalyvauja rinkimuose.

“Biudžetų patvirtintų nėra dėl to, kad bandome daryti kampaniją pagal kišenę. Pirmiausia norime numatyti, pasižiūrėti, kiek mes iš viso surinkti pinigų būsime pajėgūs, ir tik tada planuoti išlaidas – kad nebūtų, kaip daugumai partijų Lietuvoje, kai paskui velkasi įvairios skolų uodegos”, – teigė Š.Gustaitis.

Pasak liberalo, pajamas daugiausia sudarys valstybės skirtos ir partijos viduje surinktos lėšos. Labiausiai reklamuotis Liberalų sąjūdis ketina per internetą.

Darbo partijos, kuri planuoja gauti 230 mandatų, rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad daugiausia lėšomis turės rūpintis patys skyriai, nors iš partijos kasos ketinama skirti apie 440 tūkst. litų.

“Pati partija planuoja išleisti labai nedaug. Mes užsakome straipsnius spaudoje, o kiek skyriai planuoja, kol kas nežinau, nes bendrai, kaip partijos, nebus daroma nei lankstinukų, nei plakatų”, – pasakojo “darbietė”.

Anot jos, “darbiečiai” turi valstybės pervestus 290 tūkst. litų. “Apie 150 tūkst. litų mes turime susirinkti, dalis yra, bet tuo rūpinasi daugiau pats partijos pirmininkas”, – tvirtino V.Baltraitienė.

Lietuvos socialdemokratų partija norėtų turėti per 400 savivaldybių tarybų narių. Jos rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas BNS tvirtino, kad ir partija, ir atskiri rinkimuose dalyvaujantys skyriai skirs pinigų rinkimams.

“Dabar mes apie 300 tūkst. litų esame suplanavę (skirti – BNS) (…) Kiekvienas skyrius savivaldybėje atsidarė savo sąskaitą. Mes dalį skyrių parėmėme ir iš partijos turimų lėšų, ir skyriai, kiekviena savivaldybė toliau renkasi pagal savo pajėgumą, turėdama tam tikrą biudžetą”, – sakė J.Olekas.

Anot jo, partija neplanuoja didelės vieningos reklamos kampanijos, didžiausią dėmesį ketinama skirti susitikimams su rinkėjais.

“Daugiausia mes eisime per žmones (…) Mes centrine reklama neužsiimame, nes kiekvienas skyrius dirba savarankiškai ir todėl kokių nors masyvių klipų ar plakatų, ar straipsnių nėra”, – kalbėjo J.Olekas.

Liberalų ir centro sąjungos rinkimų štabo vadovas Artūras Melianas neatskleidė, kiek mandatų tikimasi laimėti, tačiau tvirtino, jog iškovoti jų siekia 35 savivaldybėse. Jis pasakojo, kad rinkimų biudžetas dar nėra sudarytas.

“Dar nėra aiškumo, tikrai negalėčiau pasakyti konkrečios sumos”, – BNS sakė politikas.

Liberalcentristo teigimu, partijos finansinė situacija nėra pati geriausia, stengiamasi taupyti.

“Kiekvienas skyrius finansuos savo lokalią rinkimų kampaniją (…) Centrinis štabas kažkiek išleis, bet tikriausiai didesnė dalis turbūt bus per lokalius štabus, todėl ir sunku atsakyti, kiek lėšų bus galutiniame variante”, – kalbėjo liberalcentristas.

Daugiausia pinigų ketina surinkti iš partijos narių, planuojama panaudoti ir dalį valstybės lėšų.

Rinkimų debiutantės Krikščionių partijos atstovas Albinas Pilipauskas teigė, kad partija dar nėra pateikusi Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų savivaldybėse sąrašų, todėl daugiausia laiko skiriama dokumentams tvarkyti, o ne finansiniams reikalams.

“Rinkimų kampanijai esame atsidarę specialiąją sąskaitą, tačiau šiandien ji yra tuščia, galima taip sakyti. Mes nesame visiškai įsiregistravę ir startavę rinkimuose”, – sakė Krikščionių partijos atstovas.

Jis svarstė, kad partija remsis privačių remėjų lėšomis.

“Mes nerenkame partijos nario mokesčio ir iš valstybės negauname finansavimo, tad esame priversti orientuotis į tai, kokią paramą suteiks vienas ar kitas remėjas”, – tvirtino A.Pilipauskas.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio vadovaujama partija norėtų laimėti apie 200 mandatų, tvirtino, kad iš privačių remėjų lėšų beveik nerinks. Anot jo, be užstato, rinkimams bus skiriama apie 300 tūkst. litų, kuriuos sudarys valstybės dotacija bei nario mokesčiai.

“Mūsų rinkimų kampanija bus kontaktinė, bendravimo su žmonėmis, ir tam daug pinigų nereikia. Televizijoje nebus nieko praktiškai, radijuje irgi praktiškai nieko nebus, centrinėje spaudoje praktiškai nieko nebus ir vietinėse (žiniasklaidos priemonėse – BNS) bus labai mažai”, – sakė R.Karbauskis.

Anot jo, rinkimų finansavimu rūpinsis centrinis rinkimų štabas, o ne skyriai.

“Mes iš principo viską darome per vieną sąskaitą. Visos lėšos surenkamos į centrinį rinkimų štabą, į vieną sąskaitą ir paskui finansuojamos visos veiklos visuose rajonuose”, – tvirtino valstiečių liaudininkų vadovas.

300 mandatų savivaldybėse siekiančios partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininko padėjėjas Vytautas Kamblevičius sakė, kad finansiniais klausimais per rinkimus turės rūpintis patys skyriai. Anot jo, partija iš savo lėšų remti skyrių dėl pinigų stygiaus negali.

“Kiekvienas skyrius save finansuoja, kiekvienas skyrius kiek ras lėšų, tiek ir panaudos (…) Kiekvienas skyrius verčiasi savo pinigais”, – tvirtino V.Kamblevičius.

Kitų metų vasario 27 dieną iš viso bus renkami 1526 savivaldybių tarybų nariai. Tai yra 14 tarybos narių mažiau nei per praėjusius rinkimus.

Pirmą kartą rinkimuose galės dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Per praėjusius penkerius metus išlaidos socialinei apsaugai išaugo dvigubai, antradienį pranešė Statistikos departametnas.

Socialinės apsaugos išlaidos 2009 metais siekė 19,5 mlrd. litų ir, palyginti su 2008 metais, išaugo 8 procentais, o palyginti su 2005 metais, – padvigubėjo.

2009 metais socialinės apsaugos išlaidos sudarė 21,3 proc. BVP, ir tai buvo vienas mažiausių rodiklių ES, teigia departamentas.

Vienam šalies gyventojui tenkančios socialinės apsaugos išlaidos 2009 metais siekė vidutiniškai 5,8 tūkst. litų ir, palyginti su 2008 metais, išaugo 9 procentais. 2009 metais sparčiausiai didėjo išlaidos išmokoms, susijusioms su nedarbu (87 proc.), socialinės atskirties sumažinimu (59 proc.) ir išmokoms šeimoms ir vaikams (24 proc.).

Išlaidos su senatve susijusioms išmokoms ir paslaugoms ir toliau dominavo – 2009 metais jos buvo 7,7 mlrd. litų, arba 40 proc. visų išlaidų socialinės apsaugos išmokoms ir paslaugoms.

Pagrindinis socialinės apsaugos finansavimo šaltinis yra darbdavių socialinės įmokos. 2009 m. jos sudarė 49 proc. visų socialinės apsaugos pajamų. Valdžios sektoriaus įmokos sudarė 33 procentus.

Naujausios mažmeninės prekybos tinklo “Rimi Lietuva” apklausos duomenimis, šių metų Šv. Kalėdų stalo patiekalams didesnė Lietuvos šeimų dalis (43 proc.) nėra linkusi išlaidauti ir planuoja skirti ne daugiau nei pernai – nuo 50 iki 200 litų. Tuo tarpu 34 proc. apklaustųjų planuoja išleisti mažiau ir tik 8 proc. kalėdiniam stalui ketina skirti daugiau pinigų nei pernai.

Didžioji dauguma apklaustųjų savo šventinio stalo neįsivaizduoja be tradicinių patiekalų – kūčiukų (71 proc.), kalėdaičių (48 proc.), silkės (41 proc.) ir aguonų pieno (25 proc.). Tyrimo duomenimis, tik Dzūkijoje populiariuosius kūčiukus nurungia kalėdaičiai, o Pietryčių Lietuvoje – naminiai kepiniai.

Pagrindinės šventinių pirkinių tendencijos, kaip rodo ir tyrimo duomenys, RIMI prekybos centruose šiemet išlieka labai panašios kaip ir pernai.

“Įvertinę pusės gruodžio mėnesio mūsų pirkėjų krepšelį, pastebėjome, jog ne mažesnio susidomėjimo nei pernai sulaukia ne tik tradiciniai kalėdiniai patiekalai – kūčiukai, žuvies produktai, grybai ir įvairūs kepiniai, bet ir žaislai, knygos, smulki buitinė technika. Šiemet mūsų pirkėjas šiek tiek daugiau linkęs įvertinti kokybę ir už ją mokamą kainą, – sako J. Bagdonaitė.

Atsižvelgdami į šventinius šio laikmečio pirkėjų įpročius, RIMI prekybos centrai šiais metais siūlo dar platesnį populiariausių produktų asortimentą – daugiau šviežios antienos, žąsienos, triušienos, gurmanams – fazano mėsos, didesnį atvėsintos žuvies ir keptos žuvies pasirinkimą. Anot “Rimi Lietuva” atstovės ryšiams su visuomene, nors panašu kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet pirkėjai bus linkę daugiau gaminti namuose ir pirkti mažiau pusgaminių, tikimasi, jog tokie gaminiai, kaip kūčiukai, aguonų pienas, spanguolių kisielius, silkė su grybais ar aguoninis pyragas sulauks ne mažesnio pirkėjų dėmesio nei pernai.

Kaip rodo naujausio mažmeninio prekybos tinklo inicijuoto tyrimo duomenys, pirkėjai vertina galimybę visus šventiniam stalui reikalingus maisto produktus įsigyti vienoje vietoje ir net du trečdaliai apklaustųjų (66 proc.) teigia, jog Kūčių ir Šv. Kalėdų stalui maisto produktus perka prekybos centruose. Tuo tarpu šeštadalis (17 proc.) šventėms apsiperka turguje, o 13 proc., tarp kurių daugiausia kaimų gyventojai, maisto produktus perka mažose maisto parduotuvėse.

Tyrimas taip pat parodė, kad švenčių dienomis lietuviai leidžia laiką ne tik namuose, bet lankosi ir svečiuose ir dažniausiai draugams bei giminėms neša pyragus, sausainius (45 proc.) ir vyną (29 proc.).

Š. m. lapkričio 12 d. – 22 d. tyrimų bendrovės “Baltijos tyrimai” atlikto “Rimi Lietuva” inicijuoto kalėdinių pirkimo įpročių tyrimo metu buvo apklausta 1003 Lietuvos gyventojai, nuo 18 m. amžiaus.

Per pirmąjį pusmetį įvairiems savo veiklos poreikiams tenkinti valstybės institucijos išleido 72 mln. litų.

Didžioji dalis lėšų – 39 mln. litų – teko transporto išlaidoms padengti, 21,4 mln. litų – komandiruotėms, 4,8 mln. litų – reprezentacijai, po 3 mln. litų – kvalifikacijai kelti ir ekspertams samdyti, rašo “Lietuvos žinios”.

Kvalifikacijai kelti iš 2010 metams numatytų 15,5 mln. litų panaudota 22 proc. šios sumos, konsultantams samdyti iš 29 mln. litų – 12 procentų.

Seimo Audito komiteto surinktais duomenimis, per pirmuosius šešis metų mėnesius daugiausia lėšų reprezentacijai – 1,5 mln. litų – išleido Užsienio reikalų ministerija su pavaldžiomis įstaigomis). Po pusę milijono šioms reikmėms skyrė Krašto apsaugos ministerija (459 tūkst. litų) ir Seimo kanceliarija (448 tūkst. litų). Ministro pirmininko tarnyba reprezentacijai atseikėjo 282 tūkst. litų, Prezidentūra – 176 tūkst. litų.

Daugiausia lėšų transportui (su pavaldžiomis įstaigomis) per pirmąjį pusmetį išleido Policijos departamentas – 12,4 mln. litų, perpus mažiau – Krašto apsaugos ministerija (6,4 mln. litų). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiems tikslams skyrė po 2,4 mln. litų. Per milijoną litų transportui išleido Aplinkos (1,3 mln. litų), Vidaus reikalų (1,3 mln. litų) bei Užsienio reikalų (1,2 mln. litų) ministerijos. Žemės ūkio ministerija tam skyrė 819 tūkst. litų, Seimo kanceliarija – 294 tūkst. litų.

Stropiausiai kvalifikaciją per pirmąjį metų pusmetį kėlė Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai. Šiam tikslui jie panaudojo 443 tūkst. litų. Kiek mažiau tam skyrė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (292 tūkst. litų), Krašto apsaugos (291 tūkst. litų) bei Sveikatos apsaugos (270 tūkst. litų) ministerijos su pavaldžiomis įstaigomis.

Aktyviausiai konsultantų paslaugomis per minėtą laikotarpį naudojosi Finansų ministerija, šiam tikslui išleidusi 1,2 mln. litų. Maždaug po 300 tūkst. litų įvairiems ekspertams sumokėjo Nacionalinė mokėjimo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros bei Lietuvos mokslo taryba.

Daugiausia išlaidų komandiruotėms per šešis mėnesius turėjo Krašto apsaugos ministerija su pavaldžiomis įstaigomis, ji išleido 3,6 mln. litų. Milijonu mažiau – 2,6 mln. litų – komandiruotėms panaudojo Užsienio reikalų ministerija.

Trečioje vietoje liko Policijos departamentas, kelionėms išleidęs 1,1 mln. litų. Kiek mažiau komandiruotėms finansuoti skyrė Kūno kultūros ir sporto departamentas (963 tūkst. litų). Nuo Seimo kanceliarijos, per pusmetį komandiruotėms išnaudojusios 653 tūkst. litų, nedaug atsiliko Aplinkos (629 tūkst. litų) ir Ūkio (603 tūkst. litų) ministerijos. Finansų ministerija darbinėms kelionėms išleido pusę milijono litų.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad kilo tam įtarimų, jog ne visos institucijos komitetui pateikė tikslius jų veiklą apibūdinančius skaičius. Todėl kai kurie duomenys bus tikrinami ir papildomai analizuojami.

“Iš praktikos galiu pasakyti, kad labiausiai valstybės institucijos išlaidauja per pirmąjį ir ketvirtąjį metų ketvirtį. Bijau, kad taip bus ir šiemet”, – sakė L.Graužinienė.

Pasak L.Graužinienės, ne kartą Seimui, prezidentūrai ir Vyriausybei siūlyta efektyviau naudoti automobilių ūkį, tačiau konkrečių žingsnių taip ir nesulaukta.

L.Graužinienės žiniomis, iš ministerijų tik Teisingumo ministerija apsisprendė įdiegti kitokį tarnybinių automobilių naudojimo modelį. Ministerija nutarė atsisakyti turimų mašinų ir pirkti transporto paslaugas.

Kaip sakė teisingumo ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė, paslaugos pirkimo konkurso rezultatai turėtų paaiškėti šią savaitę. Tokiu būdu tikimasi per metus sutaupyti beveik 100 tūkst. litų, iki šiol ministerija transportui išleisdavo apie 190 tūkst. litų.

Kalbėdama apie komandiruočių išlaidas, L.Graužinienė atkreipė dėmesį, kad per pusmetį labai dideles sumas kelionėms išleido Aplinkos ir Ūkio ministerijos. Aplinkos ministerija teisinosi, kad nemažai lėšų pareikalavo pasaulinė paroda Šanchajuje, o Ūkio ministerija, anot komiteto pirmininkės, nesiteikė net paaiškinti, kur panaudojo pinigus.

Nuo spalio savivaldybių tarybos įpareigotos nustatyti atsiskaitymo už kanceliarines išmokas tvarką, tačiau neaišku, ar su vietos politikų pateiktomis ataskaitomis galės susipažinti gyventojai.

Atsiskaitymo tvarka ir terminai turėtų būti numatyti tarybų veiklos reglamentuose, už kurių pataisų ir papildymų rengimą atsakingų vietos politikų nuomonės dėl ataskaitų viešinimo išsiskiria.

Kauno savivaldybės Tarybos veiklos reglamento ir procedūrų komisijos pirmininkė, konservatorė Ramutė Prievelienė teigė abejojanti, ar sprendimas dėl ataskaitų viešinimo yra reikšmingas.

“Bet aš nežinau, ar čia toks labai jau svarbus dalykas yra viešinti, nežinau, kaip atrodys tarybos nariams. Mes priimsime bendrą sprendimą”, – BNS sakė R.Prievelienė.

Jos teigimu, atsiskaitymą už kanceliarines išmokas numatančiai Vietos savivaldos įstatymo pataisai pritaręs Seimas “turėjo pagalvoti ir atitinkamai įvertinti miestų tarybų narių darbą ir pagalvoti, kaip su jais turėtų būti atsiskaitoma už jų sugaištą laiką, už įdėtą sveikatą, nervus ir kai kuriuos prarastus darbo įgūdžius”.

“Vis dėlto, tai yra labai rimtas darbas, jeigu stengiesi dėl žmonių. Nes tai nėra politika. Savivaldybių tarybų narių darbas yra grynai ūkinė, praktinė veikla, o ne politika”, – dėstė Kauno savivaldybės Tarybos veiklos reglamento ir procedūrų komisijos pirmininkė.

Priekaištų Seimui turėjo ir Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vidmantas Plečkaitis. Pasak jo, atsiskaitymą už kanceliarines išmokas numatanti Vietos savivaldos įstatymo pataisa nėra tinkamai parengta, o ataskaitų viešinimas pataisose nenumatytas.

“Apie tai nei įstatyme nieko nėra, čia jau spręs tarybos nariai patys. (…) Tokį siūlymą Seimas turėjo paruošti kaip reikia, o ne galvos skausmą”, – teigė Nuolatinei komisijai reglamentui rengti ir koreguoti pirmininkaujantis liberalcentristas.

Tuo metu Vilniaus savivaldybės tarybos Veiklos reglamento redakcinei komisijai pirmininkaujantis Vidas Urbonavičius sakė, jog ataskaitos visuomenei turėtų būti prieinamos.

Druskininkų meras, Lietuvos savivaldybės asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas taip pat teigė ataskaitų viešinime “nieko blogo nematantis”.

“Kiekviena savivaldybė apsispręs, bet nematau nieko blogo”, – sakė socialdemokratams Druskininkų savivaldybės taryboje atstovaujantis R.Malinauskas.

Nuo spalio 1-osios įsigalios Vietos savivaldos įstatymo pataisos, numatančios, jog savivaldybių tarybų nariai už kanceliarinėms išlaidoms padengti skiriamą išmoką turės atsiskaityti.

Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka turėtų būti nustatyta tarybos veiklos reglamente. Vilniuje tarybos nariai gauna 600 litų siekiančias kanceliarinėms išlaidoms padengti siekiančias išmokas, Kaune – maždaug 1,2 tūkst., Klaipėdoje – 700 litų.

Dalyvavimas NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų misijoje Afganistane kitąmet Lietuvai gali kainuoti per 60 mln. litų.

Krašto apsaugos ministerija BNS pranešė, kad 2011-aisiais yra planuojamas 64,2 mln. litų poreikis.

Pasak ministerijos, 2010 metais Vidurio ir Pietų Azijos regionui – iš esmės Afganistanui – planuojamos išlaidos sudaro 61,5 mln. litų, įskaitant 11,5 mln. litų likutį, esantį banke užsienyje, kuris perėjo iš 2009 metų ir yra naudojamas 2010-aisiais.

Lietuva nuo 2005 metų vadovauja Goro provincijos atkūrimui. Šiuo metu Gore tarnauja vienuoliktoji Lietuvos karių pamaina – iš viso apie 150 karių.

Afganistano pietuose, Kandaharo provincijoje, dislokuotas Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas “Aitvaras”, kuris operacijas vykdo kaimyninėje Zabulo provincijoje.

Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos kariams dalyvauti tarptautinėse operacijose iki 2013 metų pabaigos.

Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui vis tebesvarstant, kaip kitąmet pajamų ir išlaidų skirtumą sumažinti 4,5 mlrd. Lt, “Veidas” to paklausti nusprendė Lietuvos gyventojų.

Taigi iš tyrimų bendrovės “Prime consulting” naujausios apklausos sužinome, kad absoliuti dauguma (daugiau nei du trečdaliai) apklaustųjų tvirtina, jog geriausias būdas taupyti – sumažinti valstybės valdymo ir biurokratijos išlaidas.

Nors A.Kubilius tikina, esą šis rezervas jau išsemtas, “Veido” atskleisti faktai apie viešąsias įstaigas rodo, kad ministerijose dar esama daug taupymo galimybių. Tuo tarpu premjero idėją įvesti naujus ar didinti jau esamus mokesčius palaiko labai menkas respondentų nuošimtis (vos 4,2 proc.) Premjeras A.Kubilius pareiškė, kad kitąmet skirtumą tarp pajamų ir išlaidų teks sumažinti 4,5 mlrd. Lt.

Jūsų vertinimu, kuris būdas šiam skirtumui sumažinti būtų geriausias?

Mažinti valstybės valdymo ir biurokratijos išlaidas   67,8 proc.
Mažinti socialines išmokas   21,6 proc.
Kita   5,2 proc.
Įvesti naujus mokesčius (nekilnojamojo turto, automobilių ir kt.) 3 proc.
Nežinau   1,2 proc.
Didinti akcizų mokesčius   0,8 proc.
Didinti PVM mokestį   0,4
Mažinti išlaidas viešajam sektoriui (medicinai, švietimui, policijai ir kt.)   0 proc.

Kurių metų pirmasis pusmetis jums buvo sunkesnis?

Abiejų metų pusmečiai buvo vienodai sunkūs   38 proc.
2009-ųjų   32,4 proc.
2010-ųjų   25,4 proc.
Pastarieji 20 mėnesių man nebuvo sunkūs   3,6 proc.
Nežinau / nesakysiu   0,6 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 31 d. – birželio 2 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Harvardo verslo mokyklos bendradarbis Christianas Ketelsas (Kristianas Ketelsas) sako, kad biudžeto deficitas išlieka Lietuvos problema ir artimuoju laikotarpiu su tuo reikės kovoti toliau karpant išlaidas.

Vilniuje vykstančiame Baltijos plėtros forume dalyvaujantis ekspertas įspūdingu pavadino Baltijos šalių gebėjimą mažinti atlyginimus sprendžiant viešojo sektoriaus deficito problemą, tačiau pabrėžė, kad regionui būtina “nauja augimo istorija”.

“Su tuo (deficitu – BNS) reikia kovoti struktūriškai. Artimuoju laikotarpiu tai reiškia karpymus, bet reikia ir augimo. Be augimo nėra tvirtų sprendimų viešųjų finansų iššūkiams, kurie vis dar egzistuoja”, – antradienį žurnalistams sakė Ch.Ketelsas.

“Reikia sukurti naują augimo istoriją šiam regionui, o tai reikalauja intensyvaus dialogo visuomenėje ir ekonomikoje, tarp viešojo ir privataus sektoriaus, įtraukiant universitetus, pagalvoti, ką mes galime sukurti, kur yra Baltijos šalių konkurenciniai pranašumai”, – sakė ekonomistas.

Mokslininko teigimu, nors Baltijos šalys iš išorės atrodo panašios, tačiau iš tiesų yra skirtingose situacijose, todėl kiekviena šalis turi rasti savo atsakymus.

“Estija anksčiau padarė didesnius karpymus viešajame sektoriuje ir tai padeda jiems sparčiau atsigauti. Lietuva visada šiek tiek atsiliko vystydamasi, ir pradžioje tai galbūt padėjo, tačiau ir Lietuva pateko į gilią krizę. Svarbu rasti nacionalinius atsakymus, o ne vieną atsakymą visam regionui”, – sakė Ch.Ketelsas.

Remiantis Valstybės kontrolės ataskaita, iš 70 mln. litų valstybės institucijų išlaidų tyrimų, konsultavimo ir teisės paslaugoms daugiau nei 60 mln. litų išlaidų tenka 2007-2008 metams, kuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė.  Andriaus Kubiliaus Vyriausybė minėtoms paslaugoms išleido 5 kartus mažiau nei ankstesnioji – 2009 metais išleista 5,8 mln. litų.

“Pastaruoju metu pasirodžius spekuliacijoms apie išaugusias ministerijų išlaidas teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms, jų pagrįstumas kelia didelių abejonių”, – teigiama ministro pirmininko spaudos tarnybos pranešime. Vyriausybė ragina Seimo Audito komitetą atidžiai išanalizuoti, kas ir kada išvaistė valstybės lėšas, kartu įvertinti atsakomybę tų, kurie, artėjant krizei, nesiėmė mažinti ministerijų išlaidų.

Kaip rodo Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikti skaičiai, ankstesnioji Vyriausybė vien per 2007-2008 metus išleido daugiau nei 62 mln. litų, tuo tarpu dabartinė Vyriausybė per 2009 pirmuosius tris ketvirčius išleido apie 5,8 mln. litų. Ataskaitoje teigiama, kad 2007 metais teisinėms, tyrimų ir konsultavimo paslaugoms išleista daugiau nei 28 mln. litų, 2008 metais – daugiau nei 34 mln. litų. Praėjusiais metais ministerijų išlaidos sumažėjo – 2009 metais per pirmuosius tris ketvirčius išleista 5,8 mln. litų, tai yra penkis kartus mažiau nei 2007-2008 metais.

Daugiau nei 80 Seimo narių per pirmąjį šių metų ketvirtį cento tikslumu panaudojo visą parlamentinei veiklai finansuoti skiriamą sumą – 6402 litus. Didžiosios dalies likusių parlamentarų išlaidos viršija 6 tūkst. litų.

Tuo tarpu Seimo narius, nepriartėjančius prie maksimalios sumos, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų: Seimo pirmininkė Irena Degutienė išleido 541 litą, Algirdas Butkevičius – 1024 litus, Loreta Graužinienė – 2330 litų, Gediminas Kirkilas – 2205 litų, Andrius Kubilius – 2100 litų, Eligijus Masiulis – 2700 litų, Emanuelis Zingeris – 3217 litų.

Gediminas Navaitis, išleidęs 3072 litų, irgi patenka tarp mažiausiai išleidusių, tačiau parlamentaras pernai birželį paskelbė išvis šių lėšų atsisakantis.

Tuo tarpu parlamentaro G.Navaičio ataskaitos rodo, jog šias lėšas jis naudojo visus metus – 2009 metų paskutinį ketvirtį išleido 1186 litus, trečią ketvirtį – 1941 litą.

Kaip rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos, didžioji parlamentinei veiklai skiriamų lėšų suma, kaip ir anksčiau, atitenka transporto nuomai ir eksploatavimui. Už visas parlamentinei veiklai skiriamas lėšas transporto priemonę nuomojasi Seimo narys Linas Karalius.

Iš viso per pirmą šių metų kanclerį Seimo nariai išleido 847 tūkst. 796 litus, maždaug 400 tūkst. litų mažiau nei praėjusių metų ketvirtį (1,25 mln. litų), tačiau sumažėjimą lėmė ne tiek parlamentarų taupumas, kiek sumažėjusi skiriama suma bei smukęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).

Nuo šių metų sausio 1 iki gruodžio Seimo nariui išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU dydžio suma. Iki tol ši suma siekė 1,5 VMDU.

Seimo nariai per pirmus tris šių metų mėnesius, lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, parlamentinei veiklai išleido maždaug 400 tūkst. litų mažiau. Seimo pirmininkės atstovo Juozo Ruzgio pateiktais duomenimis, sausio – kovo mėnesiais parlamentinei veiklai Seimo nariai išleido apie 848 tūkst. litų. Tuo metu paskutinį praėjusių metų ketvirtį parlamentarai išleido 1,25 mln. litų.

Parlamento vadovė Irena Degutienė trečiadienį sakė, kad sugriežtinus parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarką, atsirado daugiau skaidrumo ir padidėjo Seimo narių sąmoningumas.

“Tai iš tikrųjų yra visiškai kita situacija, negu kad buvo anksčiau, ir svarbiausia, kad atsirado ir viešumas, ir skaidrumas, ir parlamentarų sąmoningumas”, – “Žinių radijui” teigė I.Degutienė.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai priklausančios politikės, tokio skaidraus lėšų panaudojimo modelio, koks šiandien yra Seime, nėra jokioje kitoje institucijoje.

“Turbūt tokio skaidraus lėšų panaudojimo modelio, koks šiandien yra Seime, jūs jokioje institucijoje nerasit, todėl, kad tai yra ir vieša, kiekvienas galim tinklapį Seimo atsiversti, ir kas ketvirtį pasižiūrėti, kaip ir kur buvo panaudotos mokesčių mokėtojų lėšos, skirtos parlamentarų parlamentinei veiklai”, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Seimo nariams pateikus pirmojo šių metų ketvirčio parlamentinių išlaidų panaudojimo ataskaitas, I.Degutienės teigimu, “kuriozų” jose nebėra.

“Tokių kuriozų, kur būdavo perkami servizai ar maisto produktai (…) tikrai nebėra”, – sakė politikė.

Praėjusių metų lapkritį Seimo valdyba pritarė pataisoms, griežtinančioms parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarką, o šių išlaidų kontrolė perduota Seimo kanceliarijos Finansų departamentui.

Nuspręsta nebeleisti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudoti įvairiems mokymams, kursams, nakvynei Lietuvos viešbučiuose, svečių maitinimui.

Parlamentarai taip pat yra priėmę Seimo Statuto pakeitimus, kuriais nuo 3,2 tūkst. litų iki maždaug 2 tūkst. litų per mėnesį sumažintos reprezentacijai ir parlamentinei veiklai skirtos lėšos.

Iniciatyvos mažinti parlamentinei veiklai skirtas lėšas bei griežtinti jų kontrolę kilo, kai paaiškėjo, jog parlamentarai už šiuos pinigus įniko nuomotis prabangius automobilius.