"Veido" archyvas

Islandija referendume antrą kartą atmetė Vyriausybės planus išmokėti kompensacijas britams ir olandams

Islandijos gyventojai referendumu atmetė naujausią planą grąžinti Didžiajai Britanijai bei Olandijai 4 mlrd. eurų, prarastus per Islandijos bankų griūtį 2008-aisiais.

Daugiau nei pusė islandų nesupranta, kodėl iš savo lėšų turėtų grąžinti privačiame šalies internetiniame banke “Icesave” laikytus, o vėliau per krizę prarastus britų ir olandų indėlius.

Islandijos valdžia jau antrą kartą nesėkmingai bando susitarti su gyventojais, kad šie pritartų šalies įsipareigojimui atlyginti Didžiosios Britanijos ir Olandijos nuostolius, ir šiuo klausimu surengė referendumą. Nesėkmingai.

Priminsime, kad Islandijos bankas “Icesave” veikė Jungtinėje Karalystėje ir Olandijoje. Jis siūlydavo itin dideles palūkanas už indėlius, ir tuo susigundė apie 400 tūkst. abiejų šalių piliečių. Tačiau finansų krizės pradžioje bankas bankrutavo, o britai ir olandai prarado apie 4 mlrd. eurų. Tai sudaro 40 proc. Islandijos BVP. Įsipareigojimus padengti dėl neatsakingų bankininkų (ir tokių pat neapdairių indėlininkų) patirtus nuostolius prisiėmė Islandijos vyriausybė, nacionalizavusi bankrutavusį banką, tačiau Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas tokius įsipareigojimus pasirašyti atsisakė, tad prireikė jau dviejų referendumų – abiejų nesėkmingų.

Nepadėjo net tai, kad antrasis vyriausybės pasiūlymas (kurį ką tik atmetė rinkėjai) buvo kur kas švelnesnis nei pirmasis. Mat 2010 m. sausį per referendumą 93 proc. islandų pasipriešino valdžios ketinimams skolą grąžinti per trumpesnį laiką ir su kur kas didesnėmis palūkanomis: pernai svarstytas terminas būtų buvęs aštuoneri metai (nuo 2016 iki 2024 m.), o palūkanos būtų siekusios 5,5 proc.

Pagal naująjį susitarimą Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti per 30 metų – iki 2046-ųjų. Be to, 1,3mlrd. eurų skolos Olandijai palūkanos būtų buvusios 3 proc., o tos dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, – 3,3 proc.

Be to, vyriausybė aiškino, kad galutinė kaina valstybei būtų buvusi kur kas mažesnė nei tie 4 mlrd. eurų, nes didžioji dalis pinigų būtų atiduota išpardavus banko turtą.

Tačiau gyventojams skolos našta vis tiek būtų didelė: vien be palūkanų ši skola sudaro maždaug 12 tūkst. eurų vienam piliečiui, kurių Islandijoje iš viso yra 320 tūkstančių.

Laukia tarptautinė byla

Nenuostabu, kad gyventojai nemato reikalo šių pinigų mokėti. Tačiau politikai baiminasi, kad referendumo rezultatai pakenks tarptautiniam Islandijos įvaizdžiui ir prives iki precedento neturinčių teismų su Didžiąja Britanija ir Olandija, kurių vyriausybės tikina sieksiančios atgauti pinigus bet kokia kaina.

Mat Islandijoje trečio referendumo nebebus – šalies finansų ministras Steingrimuras J.Sigfussonas atmetė tokią galimybę. O kadangi Didžioji Britanija ir Olandija veikiausiai neapsigalvos dėl pinigų susigrąžinimo, byla keliaus į tarptautinį teismą – Europos laisvosios prekybos asociacijos priežiūros administraciją.

Didžiosios Britanijos iždo sekretorius Danny Alexanderas pavadino sprendimą nuviliančiu – dabar reikalas keliaus į teismą. Olandijos finansų ministras Janas Keesas de Jageris žadėjo konsultuotis su britais dėl tolesnių veiksmų prieš Islandiją, bet taip pat mano, kad byla atsidurs teisme. “Esu labai nusivylęs, kad sutartis dėl “Icesave” nepatvirtinta. Tai nėra gerai nei Islandijai, nei Olandijai. Derybų laikas baigėsi. Islandija tebėra įsipareigojusi grąžinti skolą. Dabar problemą spręs teismas”, – neabejoja Nyderlandų Karalystės finansų ministras.

“Esame įsipareigoję atgauti šiuos pinigus ir sieksime, kol tai bus padaryta. Kaip šalis, taip pat patiriame finansinių sunkumų, ir šie pinigai mums padės”, – kompromisų nesvarsto Olandijos atstovai.

Tačiau procesas gali trukti kelerius metus, mat iš tiesų byla sudėtinga: iš dalies teisūs irtie, kurie teigia, kad valstybė privalo vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus arba nereikėjo jų apskritai prisiimti. Neklysta ir sakantieji, kad Islandijos mokesčių mokėtojų niekas teisiškai neįpareigoja padengti privataus banko praradimus, o sutartis užkrauna sunkią naštą tautai.

Vis dėlto tai, kad šalis turės bylinėtis, vienareikšmiškai yra prasta Islandijos nesutarimų su Didžiąja Britanija ir Olandija atomazga. Pasak Islandijos premjerės Johannos Sigurdardottir, kuri dvejus metus vadovauja centro kairiųjų koalicijai, gyventojai pasirinko tai, kas blogiausia.

Juolab kad Islandijos santykiai su Didžiąja Britanija pašliję nuo pat banko griūties – dar 2009-aisiais kilo Islandijos ir Jungtinės Karalystės diplomatiniai vaidai, kurie nedidina nei investuotojų pasitikėjimo Islandija, nei šansų šiai šaliai prisijungti prie Europos Sąjungos. Ypač jei teismo sprendimas bus neigiamas. “Jei jis bus neigiamas, tai reikš reikšmingas pasekmes islandams”, – perspėja Islandijos universiteto ekonomikos profesorius Gudmunduras Olafssonas.

Tiesą sakant, islandai patys nėra tikri, ar trokšta šios narystės. Pasak prezidento O.R.Grimssono, šalies sprendimas stoti į ES atsirado iš karto po bankų krizės, kai atrodė, kad kitų kelių nebeliko. Tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė: prie bankroto slenksčio buvo atsidūrusi Graikija, o štai dabar skubios pagalbos prašo Portugalija. “Pamatėme, kaip krizė keliauja iš vienos euro zonos valstybės į kitą, tai pakeitė visą ES paveikslą. Žinoma, galėtume prisijungti prie ES neįsivesdami euro, kaip Didžioji Britanija ar Danija”, – svarsto O.R.Grimssonas.

Taigi Reikjavikas neturi atsakymo, kaip elgtis: ar ir toliau siekti narystės ES, ar pasirašyti “taikos sutartis” su artimiausiomis jos narėmis, ar bandyti išsikapstyti patiems.

Ekonomika šlubuoja

Išsikapstyti gali būti ne taip jau paprasta. Ekonomistai pripažįsta, kad Islandija iš visų Europos šalių ekonominės krizės buvo paveikta labiausiai. Ji paprašė 5 mlrd. JAV dolerių paramos iš Tarptautinio valiutos fondo ir tapo pirmąja Vakarų šalimi, nuo 1976-ųjų gavusia tokią didelę finansinę pagalbą. O juk 2007 m. pagal vienam gyventojui tenkančio BVP rodiklį ji buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė. 2009 m. šis rodiklis krito 6,8 proc., o 2010-aisiais – dar 3,4 proc. Pernai nedarbas siekė 9,4 proc., infliacija – 5,5 proc.

O nukentėjo Islandija dėl to, kad jos ekonomika veikė kaip didelės rizikos draudimo fondai, krona nebuvo susieta su euru. Islandijos kronos vertė 2008 m. smuko kone perpus, o galimybių skolintis iš užsienio bankų beveik nebeliko.

Islandijos rinkėjai pasakė ryžtingą “Ne” referendume dėl to, ar pritarti persvarstytam susitarimui kompensuoti Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams nuostolius, patirtus 2008 metais žlugus bankui “Icesave”, rodo beveik galutiniai rezultatai, kuriuos sekmadienį citavo visuomeninis radijas RUV.

Suskaičiavus 70 proc. balsų buvo paskelbta, kad “Ne” balsavo 57,7 proc., o “Taip” – 42,3 proc. rinkėjų. Dėl tokio rezultato vyriausybė Reikjavike atsidurs nepatogioje padėtyje.

Maždaug 230 tūkst. rinkėjų buvo paprašyta nuspręsti dėl pasiūlymo grąžinti Britanijai ir Nyderlandams 3,9 mlrd. eurų, kuriuos šios šalys išleido kompensacijoms 340-čiai tūkst. savo piliečių, netekusių pinigų, kai pasaulinės finansų krizės neatlaikė interneto bankas “Icesave”.

Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir (Jouhana Sigurdardoutir), kuri vadovauja centro kairiųjų koalicijai ir laikė šį susitarimą labai svarbiu Islandijai, išreiškė savo nusivylimą.

Ji sakė, kad tokie rezultatai yra šokas ir vyriausybei, ir parlamentui, kur 70 proc. deputatų pritarė minimam susitarimui prieš tai, kai valstybės vadovas atsisakė jį ratifikuoti ir sušaukė referendumą.

Naujausias susitarimas, dėl kurio trys šalys sunkiai tarėsi daugiau kaip dvejus metus, buvo laikomas palankesniu Islandijai nei ankstesnis susitarimas, kurį 2010 metų sausį per referendumą atmetė 93 proc. islandų.

Pagal naująjį susitarimą Islandija būtų galėjusi skolą sumokėti palaipsniui, iki 2046-ųjų. 1,3 mlrd. eurų skolos Nyderlandams palūkanos būtų buvusios 3 proc., o likusios dalies, kurią Islandija skolinga Didžiajai Britanijai, – 3,3 procento.

Be palūkanų šios skolos sudaro maždaug 12 tūkst. eurų vienam piliečiui, kurių Islandijoje iš viso yra 320 tūkstančių.

Laimėjus “Ne” stovyklai, Islandijos gali laukti bylinėjimasis Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) teisme, kuris gali trukti iki dvejų metų.

Neigiamas teismo sprendimas reikš “reikšmingas pasekmes islandams”, perspėjo Islandijos universiteto ekonomikos profesorius Gudmunduras Olafssonas (Gudmunduras Oulafsonas).

Islandijos derybininkas, JAV teisininkas Lee Buchheitas (Li Bačheitas), sakė, kad naujasis susitarimas “buvo geriausias, dėl kokio buvo galima suderėti tuo metu ir tomis aplinkybėmis”.

Premjerė J.Sigurdardottir sakė, kad “Taip” yra labai svarbus.

“Kuo ilgiau (reikalas dėl) “Icesave” lieka neišspręstas, tuo rimtesnės pasekmės bus islandų liaudžiai”, – praėjusią savaitę sakė ji.

Abi stovyklos prieš referendumą vykdė intensyvias kampanijas ir internetu bandė įtikinti neapsisprendusius rinkėjus.

“Ne” šalininkai perspėjo, kad šiuo susitarimu islandams bus užkrauta “neįtikėtina finansinė našta”, ir tvirtino, kad “niekada nebuvo jokios teisinės prievolės Islandijos piliečiams užsikrauti privataus banko nuostolius”.

“Taip” stovykla, kurią rėmė vyriausybė ir pagrindinė opozicinė konservatorių partija, teigė, kad tai buvo vienintelis būdas užbaigti šį ginčą “susitarimu, kuris iki minimumo sumažina išlaidas ir riziką Islandijai”.

Islandija žada “be problemų” sumokėti skolas

Reikjavikas, balandžio 10 d. (AFP-BNS). Islandija sekmadienį paskelbė, jog jai “ne problema” sumokėti skolas, nors dieną prieš tai jos rinkėjai referendume ryžtingai atmetė persvarstytą pasiūlymą sumokėti kompensacijas Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams dėl banko “Icesave” žlugimo 2008 metais.

“Islandijos valstybei visiškai jokia problema sumokėti savo skolas”, – spaudos konferencijoje pareiškė finansų ministras Steingrimuras Sigfussonas (Steingrimuras Sigfusonas).

“Islandijos rezervų daugiau nei pakanka visiems išmokėjimams ateinančiais metais padengti”, – pridūrė jis.

Suskaičiavus 70 proc. šeštadienį įvykusio referendumo balsų buvo paskelbta, kad 57,7 proc. rinkėjų balsavo prieš siūlymą sumokėti kompensacijas, o 42,3 proc. rinkėjų – už jį. Dėl tokio rezultato Reikjaviko vyriausybė atsidūrė nepatogioje padėtyje.

Maždaug 230 tūkst. rinkėjų buvo paprašyta nuspręsti dėl pasiūlymo grąžinti Britanijai ir Nyderlandams 3,9 mlrd. eurų, kuriuos šios šalys išleido kompensacijoms 340-čiai tūkst. savo piliečių, netekusių pinigų, kai pasaulinės finansų krizės neatlaikė interneto bankas “Icesave”.

Vilniuje viešintis Islandijos užsienio reikalų ministras Ossuras Skarphedinssonas (Esuras Skarpjedinsonas) teigia, jog žvejybos klausimų sprendimas nulems, ar ši šalis taps Europos Sąjungos (ES) nare.

“Žvejybos plotai nulems sutartį su ES. Mano nuomone, tai visiškai priklausys nuo žvejybos klausimų sprendimo”, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė O.Skarphedinssonas, paklaustas, ar Islandija vis dar nori tapti ES nare.

“Aš esu buvęs žvejys, aš žvejybos vietų biologas ir užsienio reikalų ministras. Mes esame žvejų tauta. Tai yra pirmasis atvejis, kai tauta, turinti didžiausius interesus žvejybos plotuose, derasi su ES. Todėl mums reikia supratimo, lankstumo ir išradingumo, kurį ES tiek daug kartų yra parodžiusi spręsdama specifines mūsų problemas”, – kalbėjo ministras.

Jis pripažino, kad neseniai islandų palaikymas narystės ES atžvilgiu buvo kiek smukęs, tačiau pažymėjo, jog pastaruoju metu parama stojimui į Europos klubą vėl išaugo.

“Naujausios apklausos rodo, jog 65 proc. islandų nori, kad Vyriausybė tęstų derybas ir parvežtų sutartį. Todėl aš optimistas”, – kalbėjo O.Skarphedinssonas.

Manoma, kad derybose dėl narystės Briuselis reikalaus Islandijos visiškai atsisakyti banginių medžioklės, kuri yra sena islandų tradicija. Islandai taip pat susirūpinę, kad gali netekti išskirtinių teisių į žvejybos zonas, kuriose gausu atlantinių ir juodadėmių menkių. Taip pat baiminamasi dėl užsienio investicijų į žvejybos sektorių, sudarantį pusę Islandijos eksporto apyvartos.

Britų ir olandų vyriausybės nori, kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko “Icesave” sąskaitose per jo griūtį 2008 metais.

320 tūkst. gyventojų turinti sala pateikė prašymą priimti į Bendriją 2009 metais po šalį sukrėtusios bankų sistemos griūties.

2010 metų birželį Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas dėl Islandijos narystės ES.

Islandijos bendrovė “Plastprent Group”, kurios pagrindinė veikla yra plastiko produkcijos gamyba, atsisakė plastikinių maišelių verslo Lietuvoje ir nuo 2003 metais valdytą Kauno bendrovę “Gerovė” pardavė vietos investuotojams.

Nauji “Gerovės” akcininkai planuoja didinti eksporto apimtis į Europos šalies ir atsikovoti rinką ir Kinijos produkcijos tiekėjų, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Pasak “Gerovės” direktoriaus ir savininko Jauniaus Ramoškos, su buvusiais įmonės akcininkais ketina išsaugoti partneriškus santykius – Islandija Kauno bendrovei yra patraukli eksporto rinka. Pardavimus užsienyje ketinama smarkiai plėsti – siekiama, kad eksportas į Europos šalis išaugtų nuo 10 proc. apyvartos iki 30 proc., o vėliau – ir iki 50 procentų.

Ilgą laiką “Gerovė” buvo viena iš pagrindinių plastikinių maišelių tiekėjų didiesiems prekybos tinklams – įmonė, kuri viena pirmųjų šalyje pradėjo gaminti bioskaidžius maišelius, buvo užėmusi apie 40 proc. vidaus rinkos. Tačiau šuo metu didžiąją dalį maistui skirtų maišelių prekybos centrai įsigyja iš importuotojų, įvežančių gaminių iš Kinijos.

Pagrindinė “Gerovės” produkcija – maišeliai produktams, šiukšlių maišai, reklaminiai maišeliai. Pernai bendrovės apyvarta viršijo 11 mln. litų.

Islandija ketina grąžinti skolas Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos gyventojams, kurie prarado santaupas žlugus šalies bankui “Icesave”, pranešė Nyderlandų finansų ministras.

Pasak Jano de Jagerio, skolos bus pradėtos grąžinti 2016 metų liepos mėnesį ir neužtruks ilgiau nei iki 2046 metų sausio 1 dienos.

J.De Jageris įspėjo, jog “Icesave” istorija dar nesibaigė”, nes šį susitarimą dar turi patvirtinti Islandijos parlamentas, prezidentas ir vyriausybė.

Ministras apibūdino susitarimą kaip “svarbų žingsnį procese, nes visi Islandijos derybininkai susitarimą pasirašė”.

Nyderlandai siekia atgauti prarastus 1,3 mlrd. eurų su 3 proc. palūkanų normomis.

Finansų ministras nenurodė, kokia suma turės būti grąžinti Didžiajai Britanijai, tačiau palūkanų norma bus didesnė – 3,3 procento.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos finansų ministerijos atstovė sakė, jog šalis “sveikina šį naują Islandijos pasiūlymą dėl “Icesave” ir laukia sėkmingo problemos sprendimo”.

Kovo mėnesį surengtame referendume Islandijos gyventojai nepritarė siūlymui kompensuoti nuostolius Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų klientams, tačiau vyriausybė pareiškė ketinanti toliau tęsti derybas.

Islandijai prieš dvejus metus priėmus sprendimą dėl bankų įsipareigojimo nevykdymo, šalies ekonomika gali atsigauti sparčiau nei užsienio gelbėjama Airija, mano ekspertai.

Mokesčių mokėtojų skolų našta Islandijoje yra gerokai mažesnė negu Airijoje, kurioje 2008 metais nustatyta valstybės garantijų bankų sektoriui sistema subyrėjo ir bankai atsidūrė ties žlugimo riba.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, Islandijos biudžeto deficitas šiemet sieks 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir iki 2012 metų bus visiškai likviduotas.

Airijos deficitas 2010 metais sieks 32 proc. BVP ir iki 2012 metų, kaip manoma, bus sumažintas iki 9,1 proc. BVP.

Islandijos biržos indeksas OMX šiemet pakilo 17 proc. ir nusileido tik pagrindiniams Danijos ir Švedijos indeksams.

Nedaug gyventojų turinčioje Islandijoje šeštadienį prasidėjo neįprasti rinkimai: iš eilinių piliečių renkami atstovai, kurie parašys naują šalies konstituciją per tiesioginės demokratijos procesą, pradėtą šaliai brendant iš didelės finansų ir ekonomikos krizės.

Šimtai žmonių varžosi dėl galimybės būti išrinktiems į 31 narį turinčią Konstitucinę Asamblėją, kuri bus sušaukta ateinančių metų pradžioje. Šis procesas kelia didžiulį pasididžiavimą atokios vulkaninės salos gyventojams, kuriems per pastaruosius kelerius metus teko atlaikyti nemažai išbandymų.

“Pirmąkart pasaulio istorijoje šalies konstitucija peržiūrimas tokiu būdu – tiesioginės demokratijos procese”, – sakė komiteto, kuriam patikėta organizuoti Konstitucinę Asamblėją, atstovė Berghildur Erla Bergthorsdottir (Berghildur Erla Bergtoursdoutir).

Islandija savo konstitucijos iki šiol nebuvo parašiusi. 1944 metai įgijusi nepriklausomybę nuo Danijos šalis pataisė buvusios suverenės pagrindinio įstatymo kelis sakinius, nurodydama, kad Islandija yra nepriklausoma respublika, o žodis “karalius” buvo pakeistas į “prezidentas”. Nuo to laiko buvo nuolat planuojama konstituciją peržiūrėti iš esmės.

Spaudimas imtis veiksmų sustiprėjo po Islandijos ekonomikos griūties 2008 metais, kai prie parlamento (Altingo) pastato susirinko eilinių piliečių minia, kuri savo pasipiktinimą išreiškė žvangindama puodus, keptuves ir statines.

Pastaroji krizė buvo įvertinta ne vien kaip ekonomikos, bet ir valdymo sistemos ir reguliuojančių institucijų nesėkmė. Daugelis islandų mano, kad griežčiau suformuluotas konstitucinis pagrindas, tame tarpe aiškesnis valdžios padalijimas, būtų galėjęs sumažinti finansų ir ekonomikos kracho padarytą žalą arba netgi būtų leidęs jo išvengti.

“Eiliniams piliečiams, kurie nėra tiesiogiai suinteresuoti išlaikyti esamą padėtį, labai svarbu dalyvauti konstitucijos peržiūroje, – sakė Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir (Jouhana Sigurdardoutir). – Tikimės, kad ši nauja konstitucija taps nauju socialiniu susitarimu, vesiančiu į atkūrimą ir susitaikymą; ir kad tai įvyktų, privalo dalyvauti visa tauta.”

Šie rinkimai tapo dar vienu neįprastu posūkiu vos 32 tūkst. gyventojų turinčioje Šiaurės šalyje, kuri anksčiau buvo laikoma ekonomikos stebuklu ir kurios finansų sistema žlugo praktiškai per vieną naktį.

Pasaulinė finansų krizė sukėlė sumaištį Islandijos politikoje ir ekonomikoje. Šalies bankai žlugo 2008 metų spalį; kartu su jais krito ir valiuta – Islandijos krona. Nedarbas ir pragyvenimo kaštai nepaprastai padidėjo. Užsienio valiuta paimtos paskolos staiga pabrango dukart, triskart arba net keturiskart, nusmukus kronos kursui.

Konstitucinę Asamblėją sudarys 25-31 narys, bet jos galutinis dydis bus nustatytas pagal lyčių santykį, taip pat vadovaujantis lygių galimybių principu. Ji bus sudaryta iš eilinių piliečių, išrinktų per tiesioginį balsavimą. Kandidatuoti gali kiekvienas pilietis, išskyrus prezidentą, įstatymų leidėjus ir Asamblėjos organizacinio komiteto narius.

Asamblėja naujos konstitucijos projektą pateiks kitais metais. Šiame procese Asamblėjos nariai galės naudotis medžiaga, surinkta per kitą anksčiau šiemet įvykdytą neįprastą projektą, kai tūkstantis atsitiktinai išrinktų 18-89 metų amžiaus islandų išdėstė savo požiūrį, koks turėtų būti pagrindinis šalies įstatymas.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Europos Sąjungos (ES) valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį iš principo sutarė pradėti derybas su Islandija dėl jos prisijungimo prie Bendrijos, pranešė Ispanijos diplomatijos vadovas Miguelis Angelis Moratinosas (Migelis Anchelis Moratinosas).

Jų sprendimą ketvirtadienį vyksiančiame viršūnių susitikime dar turės formaliai patvirtinti ES lyderiai, tačiau “yra principinis susitarimas pradėti narystės derybas su Islandija”, sakė ispanų ministras žurnalistams.

Europos Komisija, kuri ves derybas su Reikjaviku 27-ių Bendrijos valstybių narių vardu, šių metų vasarį rekomendavo pradėti derybas su Islandiją, kuri 2008-aisiais smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės.

Briuselis priėjo prie išvados, kad Islandija, kuri jau yra NATO narė, atitinka visus būsimai narei keliamus politinius ir ekonominius kriterijus, pakurstydama Reikjaviko viltis, kad šalis jau 2012-aisiais galės prisijungti prie bloko, jei tam referendume pritars salos gyventojai.

Islandija jau priklauso nevaržomo judėjimo Šengeno erdvei, ji yra Europos ekonominės erdvės ir Europos bendrosios rinkos narė.

Politikos analitikai sako, kad Islandija prie Bendrijos tikrai gali prisijungti kur kas anksčiau už kitas kandidates, ypač Turkiją ir buvusios Jugoslavijos respublikas, tokias kaip Serbija.

Islandija pateikė prašymą prisijungti prie ES ir įsivesti eurą 2009 metų liepą. Daugiausiai problemų derybų metu gali kilti dėl kitų Europos šalių patekimo į Islandijos žvejybos zoną.

Santykius su Reikjaviku taip pat temdo britų ir olandų reikalavimai, kad Islandija išmokėtų kompensacijas iš biudžeto bankrutavusio internetinio banko “Icesave” indėlininkams iš užsienio.

Islandijos gyventojai, dengiami pelenų, pavertusių žalius laukus juodos ir pilkos spalvų dykuma, nuogąstauja, kad gali nubusti dar didesnis ugnikalnis, esantis šalia išsiveržusio Ejafjadlajokudlio.

Maždaug 800 žmonių buvo evakuoti, kai iš Ejafjadlajokudlio ėmė veržtis į padangę pelenų stulpai. Dabar pavojus praėjo ir dauguma vietos gyventojų sugrįžo į savo namus įvertinti patirtos žalos.

Aplink kalną esančius laukus, namus ir automobilius dengia kelių centimetrų pelenų sluoksnis. Pelenų taip pat pateko ir į būstus.

“Dabar čia nelabai gerai”, – sako Gudni Thorvaldssonas (Gudnis Torvaldsonas), vasarą dirbantis fermoje, kur laikoma 50 avių ir 40 arklių. Jo kotedžas buvo sandariai uždarytas, bet pelenų vis tiek pateko į vidų. Gyvuliai taip pat yra priedangoje.

“Mes pamatėme pelenus virš kalnų, bet paskui vėjas papūtė į mūsų pusę ir juos atnešė čia. Pelenai krito visą naktį ir visą kitą dieną. Šeštadienį buvo tamsu kaip naktį”, – sakė G.Thorvaldssonas.

Savo ruožtu Ana Birna Thrainsdottir (Ana Birna Trainsdoutir), gyvenanti nedidelėje fermoje pakrantėje, sakė, kad prarado laiko suvokimą, kai pelenų pūga pavertė dieną naktimi.

“Aš džiaugiuosi, matydama saulės šviesą, bet mus visus uždengė pelenai – 20 centimetrų pelenų. Tai labai blogai. Mes tiesiog laukiame lietaus. Paprastai mes juo nesidžiaugiame, bet dabar labai norime, kad imtų lyti”, – sako ji.

“Aš nuogąstauju, kas bus toliau. Ar dar bus pelenų per išsiveržimą? Mes to nežinome, ir tai labai blogai – nežinoti, kas bus toliau”, – sako A.B.Thrainsdottir.

Vulkanologai mano, kad Ejafjadlajokudlio išsiveržimas gali pažadinti didesnį Katlos ugnikalnį, bet tai nebūtinai turi įvykti. pastarąjį kartą ugnikalnis buvo prabudęs 1918 metais.

Ant Katlos yra kur kas storesnis ledo sluoksnis nei ant Ejafjadlajokudlio, kur, susidūrus magmai ir ledui, pakilo milžiniškas debesis, šešias dienas paralyžiavęs oro susisiekimą Europoje.

Profesorius Pallas Einarssonas (Palas Einarsonas) iš Žemės instituto mano, kad pagrindinė problema nubundant Katlai bus potvynis, kai lavos srautai susileis su ledynu, kurio storis – 600-700 metrų. Pasak jo, tada gali plūstelėti vandens tiek, kiek jo yra Amazonėje, ir susidaryti naujas pelenų debesis.

“Katla ateina tada, kai ateina. Mes jau 20 metų laukiame jos nubudimo. Katla išsiveržia kartą per šimtą metų. Pastarąjį kartą tai buvo 1918 metais, taigi dabar jau atėjo laikas”, – sakė A.B.Thrainsdottir.

Su ja sutinka ir G.Thorvaldssonas: “Mes nežinome, ar įvyks tai (Katlos nubudimas) dabar, bet žmonės to bijo. ji kur kas pavojingesnė”.

Lietuvos oro erdvė į Islandijos ugnikalnio paskleistų vulkaninių dulkių kontūrą, sinoptikų duomenimis,  vis dar patenka, tačiau jos orlaiviams nesudaro jokių problemų.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla BNS sakė, jog visi į Vilniaus oro uostą atvykę orlaiviai yra apžiūrimi specialistų.

“Lėktuvai yra apžiūrimi pagal specialią programą, jokių pokyčių ar pažeidimų nėra. Realiai vykstančių skrydžių duomenys rodo, kad  vulkaninės dulkės lėktuvų nepaveikia”, – sakė jis.

CAA vadovo teigimu, Lietuvos oro erdvėje maždaug 6,5-8 kilometrų  aukštyje tvyrančių vulkaninių dulkių debesis, naujausiais duomenimis, yra gerokai sumažėjęs.

Anot oro erdvę prižiūrinčios ir skrydžius koordinuojančios įmonės  “Oro navigacija” generalinio direktoriaus Algimanto Raščiaus, dabar  atnaujinti skrydžius, numatytus tvarkaraštyje, labiau kliudo tai, kad jie vis dar negalimi kai kuriose kitose šalyse.

“Be to, visų skrydžių greitai atnaujinti ir vykdyti nebūtų įmanoma”, – BNS sakė A.Raščius.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas po Islandijos ugnikalnio išmestų  dulkių Europoje sukeltos oro susisiekimo krizės antradienį darbą vėl pradėjo mažomis apsukomis. Jis anksti ryte išleido Rusijos bendrovės “UTair”  lėktuvą į Maskvą, skraidoma užsakomaisiais poilsiniais reisais. Keturiomis valandomis pavėlavęs – apie 16 val. 40 minučių planuoja tūpti Maltos oro linijų “Air Malta” lėktuvas iš Maltos.

Vilniuje atšaukti ryte turėję vykti reguliarieji skrydžiai į Rygą,  Prahą, Miuncheną, Kopenhagą, Amsterdamą ir Taliną.

Antras pagal dydį Kauno oro uostas pranešė, kad jame antradienį oro bendrovės “airBaltic” ir Ryanair” atšaukė skrydžius į Rygą, Londoną ir Briuselį, tačiau Latvijos “airBaltic” galbūt įvykdys 18 val. 30 minučių skrydį į Latvijos sostinę.

Palangos oro uoste atšaukti keli antradienio skrydžiai į Kopenhagą,  Rygą, Oslą, tačiau Skandinavijos SAS 15 val. 10 minučių gali skristi į  Kopenhagą.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio apylinkėse pirmadienį buvo užregistruoti nauji stiprūs požeminiai smūgiai, tačiau iš jo kraterio spjaudomų vulkaninių pelenų, kurių debesis privertė uždaryti daugelį Europos oro uostų, stulpas pažemėjo iki maždaug dviejų kilometrų, pranešė Islandijos meteorologijos biuras.

“Pelenų stulpas dabar labai žemas – nedaug aukštesnis, nei du kilometrai”, – Meteorologijos biuro geologas Hjorleifuras Sveinbjornssonas (Hjorleifuras Sveinbjorsonas) sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

Praėjusią savaitę, kai prasidėjo šis išsiveržimas, iš kraterio besiveržiantys pelenai kildavo į 11 kilometrų aukštį.

“Stiprūs šiaurės vejai neša pelenus į pietus. Užregistravome stiprių vulkaninių virpesių, todėl tikriausiai vyksta kažkokie pokyčiai ugnikalnio paviršiuje. Tikėtina, kad ten liejasi lava”, – pridūrė geologas.

Lietuvos erdvė yra atidaryta – nuo sekmadienio 19.15 val. orlaiviams skristi per ją nebeliko jokių apribojimų. Sprendimą skristi ir atsakomybę prisiima orlaivių pilotai.

Oro erdvę prižiūrinčios įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius BNS patvirtino, kad pasikeitusių orų dėka vulkaninių dulkių, atneštų iš Islandijos ugnikalnio, Lietuvos oro erdvėje nebeliko.

“Išsilaisvinome nuo vulkaninių dulkių – spaudžiant anticiklonui jų nebeliko. Nuo 19.15 val. oro erdvė yra visiškai atidaryta, orlaiviams netaikome jokių apribojimų. Dabar lengviau išvardinti šalis, kurių oro erdvėse skrydžiai kaip nors ribojami”, – sakė jis.

Anot “Oro navigacijos” vadovo, oro erdves atveria Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, iš dalies Vokietija. Tuo tarpu Latvijos erdvė bus uždaryta iki pirmadienio ryto, apribojimai galioja Skandinavijos šalyse, problemų dėl ugnikalnio išmestų kietųjų dalelių tebeturi pietinė Lenkija, tai kelia šiek tiek problemų oro tranzitui per šią šalies teritorijos dalį.

“Jeigu toliau laikysis anticiklonas, kuris stumia vulkanines dulkes Šiaurės link, jų oro erdvėje gali nebūti dar kelias dienas”, – prognozavo A.Raščius.

Jo vertinimu, pirmadienį Lietuva sulauks daugiau skrydžių negu pastarosiomis dienomis. Per vulkaninių dulkių debesį Vilnių pasiekdavo tik Rusijos ir Ukrainos oro bendrovių lėktuvai.

“Tačiau pirmadienį gali iškilti kita problema – galime tiesiog nespėti aptarnauti lėktuvų, kurių aptarnaujame apie 60 per valandą. Tikėtina, kad daugiausiai skrydžių gali įvykti pirmadienį pirmoje dienos pusėje”, – sakė “Oro navigacijos” generalinis direktorius.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys nuo ketvirtadienio visiškai sutrikdė oro susisiekimą Europos šalyse.