Islandijos ugnikalnio išmestų dulkių judėjimą stebintys specialistai gerų prognozių pateikti negali, nes jų debesis pasipildo iš Vakaruose nenurimstančio vulkano bei toliau slenka į Rytus, teigia Lietuvos oro erdvę prižiūrinčios įmonės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius.

“Dulkės dengia vis didesnę teritoriją”, – BNS sakė jis.

Anot A.Raščiaus, Lietuvoje skrydžiai leidžiami vizualūs skrydžiai aukštyje iki 6 kilometrų, tuo tarpu orlaivių įgulų vadai patys sprendžia, kokiame konkrečiai aukštyje skristi. Tuo tarpu instrumentiniai skrydžiai, kuomet lėktuvus veda “Oro navigacijos” specialistai – neleidžiami.

Šeštadienį į tarptautinį Vilniaus oro uostą atskrido ir vėl į Maskvą grįžo Rusijos oro linijų “UTair” lėktuvas. Ši oro bendrovė sekmadienį taip pat planuoja skrydį į Vilnių, tačiau jį pavėlino – ketina įvykdyti ne ankstų rytą, o po pietų.

“Kaip ir Lietuva, vulkaninių dulkių iš dalies padengta Baltarusija ten leidžia skrydžius iki šešių kilometrų. “UTair” propelerinių lėktuvų ypatybės lemia, jog šie lėktuvai ir įprastai skrenda maždaug 6,5 kilometro aukštyje. Be to, jiems nėra taip pavojinga patekti į vulkaninių dulkių sankaupas, priešingai nei kitiems lėktuvams”, – sakė A.Raščius.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys ketvirtadienį visiškai sutrikdė oro susisiekimą Europos šalyse.

2010 m. balandžio 15 d. Pietų Centrinėje Islandijoje įvyko Eyjafjallajoekull vulkano išsiveržimas. Vulkaniniai pelenų debesys tvyro Šiaurės Europoje, po truputi judėdami Didžiosios Britanijos, Škotijos, Nyderlandų Karalystės ir Belgijos link. Specialistai informuoja, kad vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai, todėl pavojaus žmonių sveikatai nėra. Tačiau lėktuvo skrydžiams šie reiškiniai nėra palankūs.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu debesys išsisklaidys ir praras intensyvumą. Po vulkano išsiveržimo net į 11 km aukštį pateko smulkios uolienų dalelės, kurios kelia pavojų lėktuvų varikliams.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, pavojus žmonių sveikatai šiuo metu nenumatomas.

Kas yra vulkaniniai pelenai?

Tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.

Islandijos ugnikalnio prasiveržimas ir dėl pasklidusių dulkių suprastėjęs matomumas Europos oro erdvėje paralyžiuoja Lietuvos uostų darbą – dėl Islandijos ugnikalnio sukelto dulkių debesies visi Lietuvos oro uostai bus uždaryti iki 15 val. Lėktuvai neskrenda į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus ir iš jų.

Pasak aviacinės meteorologijos sinoptikės Eugenijos Kuliešaitės, vulkaniniai pelenai jau pasiekė vakarinį Lietuvos pakraštį, o, kaip prognozuoja Norvegijos meteorologai, lėtai vulkaninių pelenų debesis judės pietryčių kryptis.

Civilinės aviacijos administracijos Kęstutis Auryla Lietuvos televiziją informavo, kad dabar analizuojama situacija dėl skrydžių į Lietuvą ir iš jos.

“Kada bus atidaryta oro erdvė priklausys atlikus kruopščią analizę, tai daro Hidrometereologijos tarnyba pasinaudodama palydovinio stebėjimo duomenimis ir vulkaninės kilmės pelenų srautų judėjimu”, – sakė K.Auryla.

Pasak pareigūno, kol kas yra uždaryta oro erdvė šiaurės ir vakarų Europoje.

Vilniaus oro uostas tinklalapyje skelbia, kad skrydį iš Stokholmo penktadienį atšaukė “Skyways”, iš Kopenhagos – SAS, o iš Briuselio “Brussels Airlines”.

Atitinkamai “Chech Airlines”, LOT, SAS, “airBaltic” ir “Skyways” neplanuoja penktadienį vykdyti dalies skrydžių iš Vilniaus.

Užsienio žiniakslaida teigia, kad dėl ugnikalnio veiklos suprastėjus oro sąlygoms, Europoje galėjo būti atšaukta paie 5 tūkst. skrydžių.

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išspjautų vulkaninių pelenų debesys ketvirtadienį visiškai sutrikdė oro susisiekimą Šiaurės Europoje.

Buvo uždarytos Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Europos valstybių oro erdvės, uždarytas pagal keleivių srautus pirmąją vietą Europoje užimantis Londono Hitrou oro uostas ir atšaukti šimtai skrydžių.

Britų Civilinės aviacijos administracija pranešė, jog mažiausiai iki 18 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku bus draudžiami visi ne pirmos skubos skrydžiai. Airijos valdžia taip pat aštuonioms valandoms uždarė šalies oro erdvę.

Skrydžiai buvo sustabdyti ne tik Hitrou oro uoste, bet ir antrajame bei trečiajame pagal keleivių srautus Londono Getviko bei Stanstedo oro uostuose. Hitrou oro uoste buvo atšaukta ir dešimtys skrydžių į Jungtines Valstijas.

Kol kas neaišku, kada tiksliai skrydžiai bus atnaujinti.

Briuselio, Amsterdamo, Ženevos ir Paryžiaus oro uoste iki vidurnakčio buvo atšaukti visi skrydžiai Šiaurės Europos kryptimi.

Tuo tarpu pačioje Islandijoje šimtai žmonių paliko savo namus gelbėdamiesi nuo potvynio, kilusio, kai trečiadienį antrą kartą per mažiau nei mėnesį išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui ėmė tirpti šalia esantis ledynas.

Iki trečiadienio vakaro dėl tirpstančio ledyno vandens lygis upėse pakilo iki 3 metrų.

Pelenų debesis nesutrikdė darbo Islandijos Keblaviko oro uoste ir nesukėlė problemų sostinėje Reikjavike, tačiau paveikė pietrytinę salos dalį.

Pasak meteorologų, ketvirtadienio rytą viename pietrytiniame Islandijos rajone matomumas tesiekė 150 metrų.

Ūkininkams buvo patarta neišleisti gyvulių, kad jie neėstų vulkaninių pelenų, kurie pavojingi dėl juos sudarančių aštrių uolienų ir mineralų dalelių.

Islandija lyg skuduru per veidą tėškė užsienio šalims, besitikinčioms atgauti kompensacijas už Islandijos banke prarastus indėlius.

“Mes išsireikalausime savo pinigus iš Islandijos, nesvarbu, kiek tam prireiks laiko”, – užtikrintai teigia Didžiosios Britanijos kancleris Alistairas Darlingas.

Tuo tarpu Islandijos pilietis Akurevi Geitungeris klausia: “Bet kodėl aš turėčiau būti finansiškai atsakingas už godžių britų nuostolius mano šalies banke?”. Šiuos jo žodžius, atstojančius visos tautos balsą, nepaliaujamai cituoja Islandijos žiniasklaida.

Prieš savaitę surengtame referendume islandai aiškiai pasakė – ne, nemokėsime kompensacijų britų ir olandų indėlininkams, kurių indėliai 2008-aisiais “sudegė” kartu su Islandijos banku “Icesave” ir visa Islandijos finansų sistema.

Pasakė “ne”, nors teismo jau buvo įpareigoti tai daryti. Juk Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos vyriausybės šiuos pinigus, kurie sudaro apie 3,8 mlrd. eurų, jau buvo prisiteisusios iš Islandijos vyriausybės ir turėjo juos atgauti per 14 metų, iki 2025-ųjų.

Bėda ta, kad Islandija tokių pinigų neturi – iš kur juos ims, jei pati skolinasi iš Tarptautinio valiutos fondo ir užsienio kreditorių, kad tik kaip nors atkurtų žlugusią šalies finansų sistemą.

Beje, įsprausta į kampą, Islandija į tuos pačius kreditorius kreipėsi prašydama papildomai paskolinti ir atsiskaitymui su Didžiąja Britanija bei Danija. Deja, atsakymas buvo neigiamas. Tai reiškė vienintelį dalyką: pinigų reikės prašyti iš gyventojų. Jei tiksliau – apie 60 tūkst. eurų iš kiekvienos islandų šeimos, arba maždaug po 100 eurų iš kiekvieno suaugusio Islandijos piliečio kiekvieną mėnesį iki 2025-ųjų.

Beje, Islandijos vyriausybė net nežinojo, kaip vėliau grąžintų šiuos pinigus gyventojams, ir svarstė miglotą “kompensavimo mechanizmą”. Tačiau, užuot ką nors nusprendusi, ėmėsi žingsnio, kurį visa Europa dabar vadina akibrokštu ir precedento neturinčiu atveju: Islandijos valdžia pakvietė visus islandus prie balsadėžių ir paprašė jų pačių pareikšti nuomonę, ar Islandija apskritai turi atsiskaityti su Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų indėlininkais. Priminsime dar kartą – iš savo kišenės.

Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis islandams neliko nieko kita, kaip atsakyti “ne”. Pritariančiųjų atsiskaitymui su užsieniečiais buvo vos 1,8 proc.

Nepatikima ir neteisinė

Po šio referendumo britai tik skėsčioja rankomis: “Tai niekur neregėtas įžūlumas”. Nyderlandų atstovai žengia dar toliau ir blokuoja TVF paskolos pervedimą Islandijai (tai antroji pinigų dalis, dar pernai pažadėta Islandijai ir sudaranti apie 2,1 mlrd. eurų).

Ir pats TVF nebenori su Islandija turėti jokių reikalų – o jeigu Islandija ims ir ateityje surengs panašų referendumą dėl paskolų grąžinimo kreditoriams?

Žinoma, analitikai šį Islandijos referendumą vadina neteisėtu, nepadoriu, įžūliu, drastišku ar kaip tik norite. Islandai savo ruožtu nesuka galvos. Šalies prezidentas Olafuras Grimssonas net džiūgauja: šalies piliečiai aktyvūs, neabejingi, įsitraukę į šalies ekonominį gyvenimą – juk balsuoti atėjo beveik visi balsavimo teisę turintys islandai. O paklaustas, kaipgi bus su kompensacijomis Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams, atsainiai atsako: “Pagyvensim – pamatysim”.

Dėl visų šių sprendimų, veiksmų ir žodžių Islandija ilgam prarado pasitikėjimą. Tiek užsienio valstybių, tiek kreditorių. Kyla grėsmė, kad jos viltys tapti kandidate į ES, kurios dar prieš mėnesį buvo tokios realios, bus palaidotos daugeliui metų. Šalis nebegaus paramos ir tarptautinių paskolų, o kreditoriai dar labiau sumažins šalies skolinimosi reitingus (“Moodys” tai žada padaryti jau šią savaitę), ir islandams teks mokėti dar didesnes palūkanas.

Štai Islandijos naujienų portalas “IceNews” klausia, ar tik Islandija ir vėl netaps neturtingiausia Europos šalimi, kokia buvo iki pat XIX a. Juk nebegaudama jokių paskolų, mokėdama didžiules palūkanas, rizikuodama prarasti žvejybos kvotas ir netekti prekybos partnerių, o kartu prarasti nemažas pajamas iš pernai ūgtelėjusio eksporto, Islandija pati save pasmerkia lėtai mirčiai.

Na, o kaip dėl atsiskaitymo su užsienio indėlininkais, dėl kurių ir kilo visa ši tarptautinė sumaištis?
Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas atsargiai užsimena, kad bus pradėtas naujas derybų su Islandija etapas. Nyderlandai irgi pasirengę švelninti poziciją. Juo labiau kad Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir nepritaria referendumo surengimui ir linkusi šį klausimą spręsti teisiniu būdu.

Vis dėlto gali būti, kad Islandija gaus daugiau laiko pinigams grąžinti, gali būti, kad ir suma bus sumažinta. Tik klausimas, ar tai bus Islandijos laimėjimas, ar kaip tik, susumavus visus kitus praradimus, – skaudus pralaimėjimas?