Europos bendrovių konsorciumas sukūrė langų su ventiliacijos sistema technologiją „Climawin“, pritaikytą tiek šiltam, tiek šaltam klimatui. Ši technologija žiemą, kai per langus ir vėdinimo sistemą prarandama daug pastato šilumos, padės kone ketvirtadaliu sumažinti šildymo išlaidas.

„Climawin“ taip pat turi patalpų vėsinimo funkciją, pritaikytą vasaroms ar šilto klimato juostoms. ES investicijomis finansuota technologija turėtų itin sudominti senų pastatų renovacijos dalyvius.

„Per langus pastatai netenka itin daug šilumos. Mūsų sukurta technologija iš esmės yra pasyvi rekuperacinė vėdinimo sistema. Praktinių tyrimų rezultatai parodė, kad standartinis pastatas, aprūpintas vien tik „Climawin“ langais, sutaupo 18-24 proc. šilumos”, – sako vienas projekto dalyvių Brianas O‘Brienas iš „Solearth Ecological Architecture“.

„Climawin“ užtikrins komfortą visose klimato juostose

Pasak Briano O‘Brieno, „Climawin“ sistema, pašildydama vėdinimo orą, padidins komfortą patalpose, orientuotose į šiaurę, rytus ir vakarus. Langų sistema turi ir vėsinimo funkcija, kuri atsiskleis šilto klimato zonose: langai praleidžia saulės šviesą, tačiau atspindi nepageidaujamą saulės karštį.

„Optimizuota šilumos varža, saulės energijos išnaudojimas ir saulės spindulių kontrolė leis ženkliai pagerinti pastato energetinį ir šiluminį efektyvumą. „Climawin“ sistema gali būti pritaikyta tiek gyvenamuosiuose, tiek komercinės paskirties pastatuose, kurie neturi efektyvios vėdinimo sistemos“, – teigia Brianas O‘Brienas.

Su langais intergruota vėdinimo sistema yra valdoma patalpose įrengtų jutiklių pagalba. Vėdinimo oras šildomas panaudojant ir saulės baterijų teikiamą energiją.

Palyginti su dabartinėmis langų ir vėdinimo sistemomis, „Climawin“ pasižymi daugybe pranašumų. Tai ir itin gera šilumos varža, automatiškai reguliuoja oro įtraukimas, dvigubas stiklų sluoksnis, oro filtrai, integruota belaidė jutiklių sistema, leidžianti įrengti „Climawin“ be papildomo laidų išvedžiojimo.

Septynių partnerių iš keturių šalių, – Danijos, Vokietijos, Airijos ir Portugalijos, – patirtis ir tyrimai užtikrina, kad „Climawin“ sistema sėkmingai veiks tiek šalto, tiek ir šilto klimato sąlygose.

Pasaulinio verslo perspektyvos

Naujoji technologija buvo kuriama ir tobulinama trejus metus. Produkto įvedimo į rinką stadiją šiuo metu vykdo trys projekto partneriai. „Climawin“ langai Europos rinkai bus pristatyti 2014 metų pabaigoje. Langų gamintojai taip pat galės įsigyti technologijos licenciją ir pritaikyti ją savo gaminiuose. Tikimasi, kad be Europos, itin svarbios „Climawin“ technologijos rinkos bus JAV, Kanada ir Rusija.

Europos tyrimų, inovacijų ir mokslo komisarės Máire Geoghegan-Quinn atstovas žiniasklaidai Michaelis Jenningsas sako, kad aplinką tausojančias technologijas gali sėkmingai vystyti smulkios ir vidutinės verslo įmonės. „Tai itin svarbu, nes tokios įmonės yra ekonomikos stuburas. Be to, panašios technologijos tarnauja ir visiems žmonėms ar verslo bendrovėms, nes ženkliai sumažina sąskaitas. Europos Sąjungos programa „Horizon 2020“ rems dar daugiau panašių tyrimų ir inovacijų projektų“, – sako Michaelis Jenningsas.

Vasarą padaugėja telefonų vagysčių, bet išmaniųjų telefonų amžiuje surasti pamestą ar pavogtą aparatą esama kur kas daugiau galimybių nei anksčiau – tereikia šiek tiek pastangų.

Mobilieji telefonai ir piniginės – dažniausi vagių taikiniai. Kas mėnesį Lietuvoje vidutiniškai pradedama apie 350 ikiteisminių tyrimų dėl mobiliųjų telefonų vagysčių, o vasaros mėnesiais šis skaičius perkopia 400. Žinant, kad nemaža dalis žmonių telefonus pameta, o dažnas praradęs telefoną, bet neturėdamas vilčių jį atgauti net nesikreipia į policiją, tampa aišku, jog iš tiesų tie skaičiai kelis kartus didesni. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorius “Tele2″ kas mėnesį vidutiniškai sulaukia maždaug tūkstančio prašymų blokuoti SIM kortelę.
“Prašymų apie 20 proc. padaugėja šiltuoju metų laiku, taip pat per didžiąsias šventes ir savaitgaliais. Tiesa, tai nereiškia, kad vasarą ar per šventes telefonų daugiau pavagiama, – tai tik reiškia, kad žmonės daugiau jų praranda, pavyzdžiui, plaukdami baidarėmis, ilsėdamiesi gamtoje ar po audringo vakarėlio”, – pastebi „Tele2″ atstovas Andrius Baranauskas.
Šiandien, kai jau 50 proc. naujų parduodamų telefonų yra išmanieji, telefono praradimas gali turėti kur kas skaudesnių pasekmių nei prieš penkerius metus: juk ne tik pradingsta metų metais kaupti ir kasdien reikalingi kontaktai, bet ir kyla grėsmė asmeninei informacijai – nuotraukoms, laiškams, priėjimui prie socialinių tinklų paskyrų ar elektroninės bankininkystės.
Vis dėlto sparčiai tobulėjant technologijoms šiuo metu jau gana nesunku ne tik apsaugoti konfidencialią informaciją praradus telefoną, bet ir greitai surasti patį aparatą – šiai prevencijai pakaks skirti vos keliolika minučių. Pirmiausia reikėtų įdiegti prisijungimo slaptažodį.
„Vienas paprasčiausių, bet kartu ir veiksmingiausių būdų, kaip apsaugoti telefoną, – asmeninis prisijungimo kodas, leidžiantis prie įrenginio ir jame esančios informacijos prisijungti tik jį žinančiam žmogui. Deja, jeigu tokio kodo nėra, o jūsų telefonas pateko į kitas rankas, net pakeitus SIM kortelę greičiausiai bus galima naudotis socialiniais tinklais, prie kurių buvote prisijungęs, žiūrėti nuotraukas ar klausytis muzikos, kurią saugojote telefone”, – įspėja mobiliojo ryšio operatoriaus “Bitė Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene Laura Bielskė.

Pamestą telefoną rado naudodamiesi mobiliąja programėle

Svarbu žinoti, kad tūkstančiai mobiliųjų programėlių, kuriomis užversti išmaniųjų telefonų vartotojai, šiandien skirtos ne tik pramogai. Jos taip pat gali tapti efektyvia prevencine priemone. Štai vieną ankstyvą savaitgalio rytą į sostinės policijos pareigūnus kreipėsi pora, tvirtindama, kad pametė išmanųjį telefoną. Surasti pamestą telefoną ir grąžinti jį savininkams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pirmojo poskyrio viršininkui Anžejui Jankevičiui truko vos 12 minučių. Kaip tai pavyko padaryti?
„Į policiją atėję vyras ir moteris iš karto pranešė, kad telefonas yra Žirmūnų mikrorajone, nes telefone buvo įdiegta programėlė, leidžianti nustatyti jo buvimo vietą. Žmonės atsinešė nešiojamąjį kompiuterį, tad pažiūrėję į žemėlapį pamatėme, kad toje vietoje yra degalinė. Nuvažiavę prie degalinės radome ten stovinčius kelis taksi automobilius. Kadangi pora atpažino automobilį, kuriuo naktį važiavo iš klubo, paprašėme vairuotojo jį aprodyti. Net vairuotojas nežinojo, kad po priekine keleivio sėdyne guli pamestas išmanusis telefonas, kurio garsas buvo išjungtas”, – apie sėkmingai pasibaigusį atvejį pasakojo A.Jankevičius.
Tokių telefono vietą nustatyti padedančių programėlių šiandien prikurta dešimtys, tad išmanūs išmaniųjų telefonų naudotojai turėtų atkreipti į jas dėmesį.  O svarbiausia – daugelis jų nieko nekainuoja. Štai nemokamai įsidiegus mobiliąją programėlę „Where‘s is My Droid” savo telefoną galima apsaugoti keliais būdais. Pavyzdžiui, jei iš kito numerio į savo telefoną bus nusiųstas iš anksto užprogramuotas slaptažodis, atėjus žinutei, net jeigu garsas išjungtas, telefonas gali imti skambinti, vibruoti ar netgi įjungti garso sireną. Taip bus lengviau surasti patalpoje pamestą telefoną. O jei telefonas buvo pavogtas, nusiuntus kitą slaptažodį galima gauti apytiksles koordinates, kur jis yra. Šioje programėlėje galima nustatyti net funkciją, kad telefonas fotografuotų ir siųstų nuotraukas, kurios būtų prieinamos tik naudotojui, į programėlės kūrėjų tinklalapį. Turint tokius duomenis, policijai surasti pavogtą telefoną būtų kur kas lengviau.
„Policija ieško ne tik pagrobtų, bet ir pamestų telefonų. Dažnai telefonai pamirštama taksi, klubuose, baruose, todėl mes skatiname žmones diegtis tokias programėles, kuriomis naudojantis galima per pusvalandį išsiaiškinti, ar telefoną pavogė, ar jis buvo pamestas. Jei žmonės naudotųsi šiomis naujovėmis, tai ne tik palengvintų darbą mums, bet ir padidėtų tikimybė rasti pamestą ar pagrobtą turtą, o valstybė sutaupytų biudžeto lėšų. Tačiau situacija tokia, kad retokai pasitaiko atvejų, kai dingusiuose ar pavogtuose telefonuose būna įdiegtos tokios programėlės. Programėlių diegimu, taip pat kaip draudimu, dažnas susirūpina jau po to, kai daiktas dingsta”, – pabrėžia A.Jankevičius.
Kitos programėlės, skirtos telefono vietai nustatyti ar priversti jį skambėti, – „Lookout”, „PhoneSecure”, „Find My iPhone” ir pan. Tiesa, kad šios programėlės veiktų, reikia, jog būtų įjungtas ir telefonas, ir GPS funkcija. L.Bielskė priduria, kad kiekvienas išmaniųjų gamintojas yra numatęs programėles, kurios pasitarnauja nelaimės atveju. Pavyzdžiui, “BlackBerry” puslapyje “BlackBerry Protect” prisiregistravusiems vartotojams siūlo keletą paslaugų: tarkime, įrenginio savininkas gali stebėti, kur šiuo metu yra jo telefonas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Švietimo programa „Bitės Išmaniųjų mokykla“ tapo „Password 2013“ apdovanojimų laureate. Ji išrinkta efektyviausia pernai vykdyta tradicine rinkodaros kampanija ir efektyviausia metų rinkodaros kampanija. „Bitės Išmaniųjų mokykloje“ visų operatorių vartotojai supažindinami su išmaniųjų telefonų galimybėmis, jų naudojimo specifika ir naujomis technologijomis.

„Programa nebuvo ir nėra skirta pelnyti apdovanojimų ar pelnyti pripažinimą – jos dėmesys buvo sutelktas į vartotoją. „Bitės Išmaniųjų mokykloje“ atsakydami į vartotojams rūpimus klausimus apie išmaniuosius su jais kalbėjome paprasta, jiems suprantama kalba. Todėl jaučiamės pamaloninti, kai mūsų darbą įvertina ne tik vartotojai, bet ir nešališka komisija. „Bitėje“ tikime, kad svarbu daryti, o ne kalbėti, ir rezultatai yra puikūs“, – sako telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.

„Bitės Išmaniųjų mokyklas“ vartotojai surasti gali visuose bendrovės salonuose Lietuvoje. Juose jie yra nemokamai supažindinami su išmaniųjų telefonų galimybėmis ir jų pritaikymu kasdieniame gyvenime. Klientams konsultantai įdiegia el. pašto, socialinių tinklų programas, moko kaip parsisiųsti reikalingų programėlių.

Apdovanojimuose „Password 2013“ nugalėtojus rinko komisija, sudaryta iš reklamos, rinkodaros ir rinkos tyrimų specialistų. Nugalėtojai buvo vertinami pagal tris kriterijus: įžvalgą, įgyvendinimą ir rezultatus.

Įgyvendinat programą vartotojams kuriama papildoma vertė, mezgamas tvirtesnis ryšys su „Bite“ ir suteikiama galimybė susipažinti su naujais produktais. Šie rezultatai atsispindėjo ir bendrovės teikiamų paslaugų statistikoje – „Bitės“ interneto telefone vartotojų skaičius augo beveik 70 proc. labiau nei rinkos vidurkis.

Kovo pradžioje pasaulio rinkai buvo pristatytas naujausias “Samsung” išmanusis telefonas “Galaxy IV” – lengvesnis, didesniu ekranu, patvaresne baterija ir galingesne fotokamera.

Tačiau ekspertai pastebi, kad “Samsung”, kaip ir kiti išmaniųjų telefonų gamintojai, pastaruoju metu tik tobulina jau anksčiau sukurtas technologijas, bet nepasiūlo vartotojams nieko revoliucingo ar tikrai naujo.
Tą pat galima pasakyti ir apie “Apple” naująjį išmanųjį telefoną „iPhone 5“ – jis iš tiesų yra šiek tiek plonesnis, lengvesnis, galingesnis ir greitesnis, turintis didesnį ekraną, bet tai tėra patobulinimai, o ne esminiai pakeitimai.
“Apple” gerbėjai iš šio naujojo ir labai laukto modelio tikėjosi tikrai daugiau. “Naujasis “iPhone5″ beveik nesiskiria nuo savo pirmtako, be to, iš esmės eina koja kojon su konkurentų siūlomais naujausiais išmaniųjų telefonų modeliais: daugelis telefonų dabar gali pasigirti ir GG LTE jungtimi, ir keturių colių ekranu ar dvigubu procesoriumi”, – pastebi portalo “ZDNet” ekspertai.
Senų technologijų tobulinimą, o ne naujų kūrimą, pripažįsta ir patys išmaniųjų telefonų gamintojai. “Dabartinė revoliucija yra evoliucija, nes išmanusis telefonas jau yra baigtas, belieka tik dar labiau jį tobulinti”, – sutinka “Apple” atstovai, kažkada vadinti naujausių technologijų ir sukrečiamų naujovių šaukliais bei aiškinę, kad inovacijoms nėra ribų.
“Išmanieji telefonai paprasčiausiai tapo masinio vartojimo preke, kaip kažkada internetas. Dabar tokius telefonus turi daugelis, o nustebinti rinką kokiais nors ypatingais stebuklais būtų labai sunku. Belieka susitaikyti, kad išmaniųjų telefonų revoliucijos era baigėsi. Prasideda kasdienio jų naudojimo epocha”, – tvirtina ekspertas Robertas Evattas iš “World Staff”.

Šiuo metu išmaniaisiais telefonais Lietuvoje naudojasi jau apie 17 proc. gyventojų, per metus besinaudojančiųjų šiais įrenginiais padaugėjo 5 proc. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas mobiliųjų įrenginių vartotojų tyrimas „Mobile Life“, kuriame dalyvavo 1730 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.
Šiuo metu išmaniaisiais telefonais naudojasi kas antras studentas ir moksleivis, beveik kas trečias tarnautojas bei ketvirtadalis vadovaujamas pareigas einančių asmenų. Deja, kol kas šie skaičiai yra apie dukart mažesni nei išsivysčiusiose šalyse bei 11 proc. mažesni už pasaulio vidurkį.
Pasak TNS LT projektų vadovės Ingos Bitinaitės, jaunesni vartotojai išnaudoja daugiau išmaniųjų telefonų funkcijų, tiesa, daugiausia pramoginio pobūdžio. O vyresni, be skambinimo ir trumpųjų žinučių siuntimo, išmaniaisiais dažniau tikrina el. paštą, skaito naujienas ar ieško informacijos internete.
Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ atliktos išmaniųjų telefonų vartotojų apklausos atskleidė, kad net 94 proc. jų kasdien naudojasi mobiliuoju internetu – iš jų daugiau nei penktadalis tinkle praleidžia daugiau nei tris valandas arba visą dieną. Taip pat paaiškėjo, kad apie 56 proc. išmaniųjų telefonų savininkų naudojasi praktiškomis paslaugomis, tokiomis kaip tvarkaraščiai, kalendoriai, el. paštas, o pramogoms šiuos įrenginius naudoja apie 26 proc. vartotojų.
Vis dėlto dalis išmaniųjų telefonų savininkų Lietuvoje vis dar neišnaudoja šių įrenginių potencialo. Pavasarį telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ atliktas tyrimas parodė, kad 60 proc. išmaniųjų telefonų savininkų Lietuvoje savo įrenginiuose neturi mobiliojo interneto paslaugos, o 41 proc. juos naudoja tik skambinti ir trumposioms žinutėms rašyti.

Elektroniniai akiniai, automatiškai keičiantys lęšių židinio nuotolį, akiniai nuo saulės su mikrokameromis ir ausinėmis, skirti neregiams bei akiniai su išmaniųjų telefonų technologijomis – tai tik keletas revoliucingų 2011 metais pristatytų akinių rinkos naujovių. Jau netolimoje ateityje šie modernūs prietaisai pakeis įprastinius akinius ir pasiūlys plačiajai visuomenei visą spektrą nuostabą keliančių galimybių.

Praėjusiais metais modernios technologijos itin sėkmingai veržėsi į akinių rinką. Vasarą JAV, o kiek vėliau ir Europos rinkai buvo pristatyti pirmieji elektroniniai akiniai, automatiškai prisitaikantys prie skirtingu atstumu žmogaus matomų objektų. Gamintojų teigimu, tokie akiniai tinka tiek skaitymui, tiek ir žiūrėjimui į tolį, mat žmogus dėvintis akinius gali pakeisti akinių židinio nuotolį automatiškai, tai yra, palenkęs galvą, arba rankiniu būdu, palietęs akinių rėmelyje paslėptą jungiklį.

Metų pabaigoje mokslininkai prakalbo ir apie naują iššūkį – kontaktinius lęšius, kuriuose vaizdas būtų projektuojamas tiesiai prieš akis. Naudojantis jau sukurtais lęšiais bandoma skaityti elektroninius laiškus, naudotis kitomis išplėstinės tikrovės paslaugomis. Didžiausia iškilusi kliūtis jau praeityje – po ilgų bandymų mokslininkams pavyko priversti žmogaus akį susifokusuoti ties vaizdu, kuris projektuojamas lęšio paviršiuje. Natūralu, kad ryškus vaizdas matomas tuomet, kai stebimas objektas yra bent už kelių centimetrų nuo akies, tačiau mokslininkams pavyko pritaikyti lęšius taip, kad juose rodomas vaizdas būtų ryškūs. Planuojama, kad artimiausiu metu tokiais kontaktiniais lęšiais bus galima skaityti ir tekstą.

Spartėjant mobiliojo interneto tinklams bei didėjant išmaniųjų telefonų galimybėms, vis daugiau vartotojų įsigyja šiuos nedidelius nešiojamus kompiuterius primenančius prietaisus, kurie gali atlikti begales naudingų ir pramoginių funkcijų. Tad kodėl viena iš jų negalėtų pagelbėti silpnaregiams? Oksfordo universiteto mokslininkai jau dabar pluša ties projektu, kurio rezultatai gerokai palengvintų regos sutrikimų kamuojamiems žmonėms. Konstruojant akinių rėmelius bandoma pritaikyti technologijas, kurios iki šiol buvo diegiamos tik išmaniesiems telefonams ar kompiuteriniams žaidimams. Rėmeliuose ir akinių lęšiuose įmontuotos vaizdo kameros bei LED sistemos šviesos ir spalvų signalai, kuriais būtų užkoduoti tiek buities reikmenys, tiek žmonių veidai ir silpnai matančiam žmogui pagelbėtų geriau orientuotis aplinkoje. Tokio tipo išmanieji akiniai, pasak kūrėjų, sugebėtų netgi garsu skaityti laikraščius – identifikuotas tekstas būtų įgarsinamas ir transliuojamas per specialias ausines.

Vieno didžiausių optikos tinklų Lietuvoje „Fielmann“ vadovo Gintauto Kersnausko manymu, pastarųjų metų inovacijos tik patvirtina, kad ir šiais metais išmaniųjų telefonų technologijos vis labiau brausis į akinių rinką. Rimtus ketinimus veržtis į optometrijos pramonę, G.Kersnausko nuomone, iliustruoja dar 2008 metais amerikiečių technologijų giganto „Apple“ įsigytas vadinamųjų „iGlasses“ patentas. „Stebėti futbolo varžybas ne TV ekrane, o individualiai per akinius sporto aistruoliams būtų keblu, tačiau idėja akiniuose įdiegti GPS sistemą ar video – foto kamerą atrodo gana viliojanti ir praktiška, – sako G. Kersnauskas. Žvelgdamas į ateitį optikų tinklų vadovas vis dėlto prognozuoja, kad artimiausiu metu nei išmanieji, nei elektroniniai akiniai įprastinių korekcinių akinių iš rinkos neišstums, bet taps dar viena pramoga modernių technologijų entuziastams.

Išmanieji telefonai keičia ne tik žmonių gyvenimą, bet ir visą telekomunikacijų sektorių – jame veikiančioms bendrovėms tenka gerokai pasukti galvą, kaip suspėti su sparčiomis permainomis. Rinkos tyrimų bendrovės IDC duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį įvyko prognozuotas persilaužimas – į Vakarų Europos rinką pateko daugiau išmaniųjų telefonų negu įprastų. Naujų paprastų telefonų pasiūla sumenko 29 proc., iki 20,4 mln. vienetų, o išmaniųjų telefonų padidėjo 48 proc., iki 21,8 mln. vienetų. IDC prognozuoja, kad 2015 m. pasaulyje bus parduota net apie milijardą išmaniųjų telefonų.
IDC analitikų manymu, išmaniųjų telefonų ir ypač planšetinų kompiuterių paplitimas bus toks didelis, kad iki 2015 m. daugiau JAV interneto vartotojų prie interneto jungsis per mobiliuosius prietaisus negu per asmeninius kompiuterius. Ši tendencija taip pat ryškės ir Vakarų Europoje bei Japonijoje.
Prognozuojama, kad per mobilųjį telefoną žmonės ne tik seks naujienas ar skaitys elektroninį paštą, bet ir pirks – jau dabar Europoje, ypač Didžiojoje Britanijoje, stebima mobiliosios prekybos plėtra. Šiuo metu 10 proc. prekių iš Didžiosios Britanijos elektroninės prekybos svetainės “eBay” nuperkama naudojantis išmaniuoju telefonu. Praėjusį mėnesį iš “eBay” buvo nupirkta 2 mln. prekių, tarp jų – namas ir 276 tūkst. Lt vertės “Ferrari” automobilis.
Į šiuos pokyčius privalės reaguoti telekomunikacijų bendrovės. Štai Švedijos telekomunikacijų bendrovės “Tele2″ technologijų vadovas Joachimas Hornas prognozuoja, kad iki 2013 m. duomenų srautas mobiliaisiais bendrovės tinklais viršys balso paslaugas. Beje, pasaulinėje rinkoje pirmą kartą duomenų srauto pergalė prieš balso paslaugas užfiksuota 2009 m. pabaigoje.
Tyrimo centro “Garner” duomenimis, šiemet duomenų srautas, palyginti su praėjusiais metais, pasaulinėje rinkoje didės 23 proc. ir duos 315 mlrd. JAV dolerių pajamų. Didėjantis duomenų srautas reiškia, jog mobiliojo ryšio tinklų operatoriai turi tobulinti tinklus ir didinti jų pralaidumą, kad sugebėtų teikti kokybiško interneto paslaugas. Kita vertus, “Garner” atkreipia dėmesį, kad mobiliųjų operatorių pajamos didėja lėčiau nei duomenų srautai ir bendrovėms tenka ieškoti išeičių, kaip paspartinti pajamų gausėjimą.