Neseniai praėjusių Kalėdų geidžiamiausių dovanų sąraše pirmavo išmanieji telefonai, planšetiniai ir nešiojamieji kompiuteriai. Nieko stebėtino – įrenginiai, palengvinantys gyvenimą, yra jau ne mados reikalas, o kasdienybė. Nors atrodo, kad šiais laikais naršymas internete prieinamas visiems, yra žmonių, kurie šia XXI amžiaus galimybe pasinaudoti gali gerokai rečiau. Vieni tokių – SOS vaikų kaime globojami vaikai.

Kompanijos „Samsung“ Vilniaus SOS vaikų kaime atliktas tyrimas atskleidė, kad vyriausi šios organizacijos auklėtiniai, 16–19 metų jaunuoliai, kompiuteriu naudojasi vos kelis kartus per savaitę, ir tik kas trečias – kiekvieną dieną. Savo elektroninį paštą 35 procentai respondentų tikrina rečiau nei vieną kartą per mėnesį. Mažiau nei 2 valandas prie kompiuterio praleidžiantys jaunuoliai daugelį tėvų greičiausiai nudžiugintų, tačiau šiuo atveju tokie rezultatai parodo SOS vaikų kaimo auklėtinių realybę – dažniau naudotis kompiuteriais šie jaunuoliai paprasčiausiai neturi galimybių.

SOS vaikų kaime ar kitoje ugdymo įstaigoje esančiais kompiuteriais jaunuoliai gali naudotis tik ribotą laiką. Krepšyje ar kišenėje esančių skaitmeninių įrenginių „topą“ sudaro mobilieji telefonai (43 proc.), išmanieji telefonai (29 proc.) ir MP3 grotuvai (21 proc.). Planšetėmis yra naudojęsi pusė apklaustųjų, likę  respondentai šio įrenginio apskritai nėra išbandę.

Pusę mokslams skirto laiko internete jaunuoliai skiria bendravimui su pedagogais, o 40 procentų – naršymui socialiniuose tinkluose. Populiariausia veikla – įvairių užduočių atlikimas, fotografijų ir kitokių iliustracijų siuntimas, taip pat muzikos paieška ir atsisiuntimas.

Tarp 14–15 metų auklėtinių SOS vaikų kaime dominuoja merginos. Visos jos nurodė namuose ar mokymo įstaigoje turinčios kompiuterius su interneto prieiga, tačiau kasdien jais naudojasi tik 57 procentai apklaustųjų. Beveik pusė (43 proc.) merginų iki šiol nebuvo išbandžiusios planšetinio kompiuterio.

Jaunesnio amžiaus vaikų asmeninių „technologinių stebuklų“ sąraše vyrauja įprastesni įrenginiai. Mobiliuosius telefonus turi 33 proc., MP3 grotuvus – 22 proc., išmaniuosius telefonus – 11 proc. apklaustųjų. Verta paminėti, kad šio amžiaus merginos labiausiai linkusios dalytis fotografijomis – į internetą nuotraukas kelia net 58 proc., muziką viešina – 42 proc. Mokymosi reikmėms internetu, dažniausiai el. paštu, susisiekiama su pedagogais, taip pat naršoma socialiniuose tinkluose.

Kol kas mažiausiai galimybių turi patys jauniausi, 10–13 metų, SOS vaikų kaimo auklėtiniai. 25 proc. šio amžiaus vaikų nurodė, kad kompiuteriu naudojasi mažiau nei 1 kartą per savaitę. Kasdien juo gali naudotis 40 proc. apklaustųjų. Namuose kompiuterį turi 59 proc., mokykloje – 41 proc. apklaustųjų. Mobilusis telefonas yra kas antro vaiko kišenėje, o išmaniuosius telefonus teigia turintys 11 proc. respondentų. Kaip ir galima tikėtis, savo telefonuose ar kompiuteriuose paaugliai bene labiausiai mėgsta žaisti žaidimus ir būtent žaidimai gerokai lenkia kitas technologijų panaudojimo galimybes.

Remiantis apklausos rezultatais galima teigti, kad ir patys jauniausi moka naudotis išmaniaisiais įrenginiais, tačiau ribotas technologijų prieinamumas sąlygoja nepakankamą žinių kiekį. Ir nors Lietuva gali didžiuotis bene didžiausia interneto sparta, tačiau dėl lėšų trūkumo ne kiekviena mokykla turi klasę su šiuolaikinėmis technologijomis.

„Tyrimo rezultatai atskleidė opią problemą – dėl išteklių trūkumo, technologijos naudojamos retai ir daugiausiai – pramogoms. „Samsung“ remiasi nuostata, jog technologijos yra įrankis, kuris gali ir turi būti naudojamas ugdymo procese, stiprinant kūrybiškumą bei mokymosi efektyvumą. Jau ne pirmus metus prisidedame prie SOS vaikų kaimo auklėtinių gerovės, todėl norime užpildyti spragą, susijusią su technologinių įgūdžių ir kompiuterinio raštingumo lavinimu. Šiais metais planuojame projektą, kurie prisidės prie vaikų gebėjimų ugdymo ir skatins kūrybinę saviraišką. Projektas dar rengiamas, detalesnę informaciją atskleisime artimiausiu metu. Tikime, kad šiuolaikinės technologijos padės įgyvendinti vaikų idėjas ir tokiu būdu padrąsins organizacijos auklėtinius aktyviau siekti užsibrėžtų tikslų bei tobulėti,“ – teigė „Samsung“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Kolegos profesoriai Juozas Vidas Gražulevičius ir Vytautas Getautis jau apie 20 metų demonstruoja, kaip nedidelės šalies mokslininkai bendradarbiauja su verslu kurdami pasaulines technologines naujoves.

Pasak Vytauto Getaučio, Kauno technologijos universitetas, kuriame jis dirba, yra pasirašęs nemažai sutarčių su įvairiomis kompanijomis, vis paprašančiomis mokslininkų pagalbos.
„Būta daug projektų, tačiau bene labiausiai įsiminė bendradarbiavimas su „Samsung Electronics“, prasidėjęs 2000-aisiais. Tuomet Pietų Korėjos kompanija paprašė sukurti skylinius organinius puslaidininkius, kurių pagrindu gauti organiniai fotoreceptoriai būtų atsparūs organiniams tirpikliams, tempimui bei lankstymui. Užduotis buvo nepaprasta, tačiau per pirmus metus jau turėjome „Samsung“ atstovus tenkinančių rezultatų ir mūsų bendradarbiavimas prasitęsė. Iš viso jis truko šešerius metus“, – pasakoja V.Getautis.
„Bendradarbiavimas su šia kompanija buvo labai intensyvus, – kolegai antrina Juozas Vidas Gražulevičius, Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas. – Per visą laiką sukūrėme maždaug penkiasdešimt patentų.“
Šio profesoriaus teigimu, anuomet pasirašyta sutartis su „Samsung“ išgelbėjo universitetą ir jame dirbusius mokslininkus, nes iš valstybės gaunamas finansavimas tada buvo labai menkas. Pastaruoju metu jis gerokai padidėjo, ir bendradarbiavimas su užsienio kompanijomis tapo grįstas ne noru uždirbti, o siekiu kurti naujas technologijas.
„Mūsų veiklos sritis yra gana siaura ir Lietuvoje mažai pritaikoma – čia nėra pramonės, kuriai galėtume pasitarnauti. Buvo „Ekranas“, tačiau jie padarė netinkamą sprendimą, investavo į pasenusią kineskopinių ekranų technologiją. Tai juos iš konkurencinės kovos greitai eliminavo. Vis dėlto džiugu, kad savo paslaugas galime pasiūlyti užsienio kompanijoms“, – aiškina J.V.Gražulevičius.

Sulankstomas televizorius

Profesorių tandemo kuriamos technologijos gali būti pritaikomos gana plačiai, net ir lankstiesiems ekranams. Todėl nenuostabu, kad tokie mokslininkų laimėjimai traukia didelių užsienio kompanijų dėmesį. Pasak J.V.Gražulevičiaus, jau netrukus bus galima sukurti sulankstomą televizorių – naujausi ir pažangiausi šiuolaikiniai televizoriai yra puikus ateities tendencijų pavyzdys.
„Naujausių „Samsung“ išmaniųjų ekranų svoris ir korpuso plonumas atrodo įstabiai, juoba prisimenant senuosius, kineskopinius aparatus. Ir tai tik pradžia. Ateityje jie bus dar lengvesni ir plonesni“, – tikina profesorius.
Kalbėdamas apie išmaniąsias technologijas V.Getautis pabrėžia, kad jos yra neišvengiamos ir ateityje bus prieinamos kiekvienam. Jam pritaria ir kolega J.V.Gražulevičius: „Kiekviena technologinė inovacija, ypač kai kalbama apie informacines ar kitas vartotojams plačiai prieinamas technologijas, turi išgyventi pereinamąjį laikotarpį, kurio metu evoliucionuoja arba išnyksta.“
Prakalbęs apie technologijų evoliuciją, J.V.Gražulevičius prisiminė savo patirtį, susijusią su pirmaisiais kompiuteriais: „Įsivaizduokite, pirmąjį savo kompiuterį nusipirkau dar 1987 m., tačiau jį labai greitai pardaviau, nes man tuo prietaisu buvo itin sudėtinga naudotis. Tačiau po penkmečio, 1992-aisiais, man teko įsigyti kitą kompiuterį. Tuomet be tokio įrenginio jau buvo sunku išsiversti. Panašiai bus ir su dabar kylančiomis išmaniosiomis technologijomis – ateis laikas, kai jos bus neišvengiamos. O didelė jų pasiūla eliminuos nereikalingus variantus ir paliks tik pačius vertingiausius ir vartotojų dėmesio nusipelniusius sprendimus.“
Abiejų profesorių nuomone, šiuolaikiniai įrenginiai privalo būti ne tik pažangūs, bet ir nesudėtingai valdomi bei plačiai pritaikomi, tik tuomet jie bus reikalingi daugeliui žmonių. Išmaniuosius televizorius su interneto funkcija profesoriai mato kaip vieną iš galimų kandidatų, kurie galėtų patraukti vartotojų dėmesį ir tapti ne tik pramogų šaltiniu, bet ir darbo priemone.
„Per seminarus naudojame daug vaizdinės medžiagos, peržiūrime vaizdo įrašus iš įvairių mokslinių konferencijų, kitų universitetų profesorių paskaitas. Todėl čia puikiai praverčia „Samsung“ išmaniųjų televizorių galimybė informacijos ir vaizdo įrašų ieškoti internete ir demonstruoti tiesiai dideliame ekrane. Be to, jų ekranai yra LED tipo, todėl atkuriamas vaizdas ypač kokybiškas, jo ryškumo nesuprastina net į ekraną šviečianti saulė. O jie dar ir elektros energijos vartoja gerokai mažiau nei senieji LCD televizoriai“, – džiaugiasi J.V.Gražulevičius.