Nors giriamasi, kad „Sodros“ pajamos bei išlaidos išliko stabilios ir metinis biudžeto deficitas tebėra mažesnis negu pernai, tačiau tuo itin džiaugtis negalime. Didžiausią dalį išlaidų sudarė išlaidos pensijų socialiniam draudimui, išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui sumažėjo 11,8 proc. (105,3 mln. Lt), o nedarbo socialiniam draudimui – 15 proc. (30 mln. Lt).

Ar tai reiškia, kad sumažėjo nedarbas? Deja, nedarbas išlieka toks pat. Namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis beveik negerėja.
Nesinori gyventojų gąsdinti, bet tikriausiai žmonės ir patys supranta – ateinantis šildymo sezonas pranoks net praėjusįjį, nors šis buvo vadinamas istoriškai brangiausiu Lietuvoje. Šildymo kainos vidutiniškai didės nuo 4 iki 6 proc. visoje šalyje, tačiau kai kuriuose miestuose vartotojai gali gauti ir 11 proc. didesnes sąskaitas. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, daug žadėjęs, taip ir nesugebėjo nieko padaryti, kad Lietuvai sumažėtų dujų kaina. Dujos brangsta – brangsta ir šildymas. Kenčia gyventojų kišenės, mažėja vartojimas, surenkama mažiau mokesčių į biudžetą.
Šalies ekonomika, kaip vaizdžiai sako ekspertai, plūduriuoja. Nors valdžiai priekaištaujama, kad ši nesiėmė esminių priemonių, kurios pagerintų verslo padėtį ir skatintų žmones kurti bei dirbti Lietuvoje, Vyriausybė tai praleidžia pro ausis. Nesugebėta objektyviai įvertinti susiklosčiusios situacijos, nėra strategijos, pagrįstos investicinės, biudžeto ir monetarinės politikos elementais. Kaip valdyti ekonomiką tam tikru jos vystymosi etapu, priklauso nuo daugelių dalykų bei niuansų. Kur kas atsakingiau reikia elgtis krizės metu, kai verslas bankrutuoja, o žmonės praranda pajamų šaltinį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės klaida – mokesčių reforma, dėl kurios smuko daugelio prekių ir paslaugų pardavimas vidaus rinkoje, atitinkamai susitraukė gamybos apimtys. Prispausti verslininkai, kurie galėjo būti ekonomikos variklis, bankrutavo arba pasirinko šešėlį, dėl to į šalies biudžetą buvo surenkama mažiau pajamų. Šešėlinė ekonomika šiandien sudaro 30 proc. BPV, o tai lėšos, kuriomis būtų galima ekonomiką gaivinti.
Konservatorių Vyriausybės priimti sprendimai nebuvo analizuojami rezultatų aspektu ir atitinkamai koreguojami. Pasirinkta lengviausia kryptis – periodiškai buvo mažinami valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų rodikliai. Anksčiau priimti ir santykinai efektyvūs sprendimai buvo naikinami. Sustojo programos, kurios jau veikė ir galėjo padėti ūkiui atlaikyti krizės smūgį. Kitos – turėjusios išjudinti kai kuriuos svarbius sektorius – nė nepajudėjo iš vietos, pvz., daugiabučių renovacijos programa. Užuot kažką keitę, ieškoję tinkamesnių variantų, konservatoriai tiesiog miegojo. Būdami opozicijoje parengėme naują daugiabučių renovacijos modelį, kuris, tikimės, bus palaimintas Seime, nes yra patrauklesnis eiliniam daugiabučio gyventojui, neverčiantis jo prisiimti banko paskolos naštos.
Dabar, kai finansų ministrė pradėjo kalbą apie kitų metų biudžetą, vienu klausimu norisi jai pritarti – taip, poreikiai visuomet yra didesni, negu leidžia kišenė, tačiau tam ir yra specialistai, privalantys atskirti prioritetines sritis nuo tų, kurios šiek tiek gali palūkėti. Taip, rinkimų metais rengti biudžetą sudėtinga, tačiau nepaisant to, ar jis rengiamas prieš rinkimus, tai turi būti daroma vienodai atsakingai.
Apie šios Vyriausybės išaugintą milžinišką skolą kaip Ingrida Šimonytė nekalbėsiu, tai tikrai atskira tema. Tačiau norisi papriekaištauti dėl nesugebėjimo panaudoti Europos teikiamos paramos. Ir tai nėra vien opozicijos kritika – prisiminkime, kaip ne kartą Europos Komisija baksnojo pirštu į Lietuvos klaidas, dėl kurių paramos teikimas buvo sustabdytas. Gal konservatoriams ir liberalams jau laikas pripažinti, kad ES lėšos nebuvo nukreiptos į produktyvius ekonomikos sektorius, neskatino darbo našumo augimo. Valdantieji ne kartą pabrėžė, kad ūkį gaivins spartesnis Europos pinigų panaudojimas, bet kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų, apie tai byloja skaičiai, to nereikia klausti nei voveraitės, nei ežiuko, kaip žaismingi žongliruoja ironiškomis frazėmis finansų ministrė.

SEB bankas pristatė, kaip vyks draudimo išmokų „Snoro“ indėlininkams išmokėjimo procedūra.

SEB bankas, kurį valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pasirinko draudimo išmokų lėšoms „Snoro“ indėlininkams mokėti, paskelbė, kaip vykdys šią procedūrą. Per šį banką bus mokamos draudimo išmokos gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms. Nors kol kas iš valstybės įmonės SEB bankas nėra gavęs lėšų išmokoms mokėti, bankas pradeda parengiamuosius procedūros darbus – indėlininkai jau gali bankui pateikti prašymus dėl pageidaujamo būdo išmokai gauti. SEB bankas taip pat pradėjo kurti SEB mobiliąsias komandas – jos atvyks į 40 miestelių, kuriuose nėra SEB banko padalinių.
Nuo gruodžio 1 dienos prašymą išmokėti išmoką bus galima užpildyti internetu – prisijungus prie SEB banko paslaugų internetu sistemos. Šiuo būdu prašymą pateikti galės banko „Snoras“ indėlininkai, sudarę su SEB banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Tai greičiausias ir patogiausias būdas pateikti prašymą. Tokios galimybės neturintys indėlininkai prašymą nuo šiandien gali pateikti užsukę į artimiausią SEB banko padalinį. Į miestus ir miestelius, kur SEB banko padalinių nėra, laikinai atvyks SEB mobiliosios komandos, kurios priims gyventojų prašymus.
„Suprantame, kad daugeliui gyventojų ir įmonių, laikiusių lėšas banke „Snoras“, yra itin svarbu išmokas gauti kaip įmanoma greičiau, todėl stengiamės formalumų procesą kuo labiau supaprastinti. Banko „Snoras“ indėlininkų sąrašus ir apskaičiuotas draudimo išmokas mums pateiks „Indėlių ir investicijų draudimas“. Laukdami šios informacijos ir lėšų, skirtų išmokėti indėlininkams, pradedame rinkti gyventojų ir įmonių prašymus, kokiu būdu jie norės gauti draudimo išmokas. Norime atkreipti dėmesį, kad lėšos iš draudimo įmonės kol kas nepervestos, todėl gyventojai ir įmonės neskubėdami gali pateikti prašymus jiems patogiu laiku ir būdu“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Pasak jo, skubėti nebūtina ir dėl to, jog prašymo pateikimo bankui laikas nesuteiks pirmumo išmokai gauti – jos bus išmokamos „Indėlių ir investicijų draudimo“ nustatyta tvarka. Be to, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymas numato, kad gauti draudimo išmoką indėlininkas gali per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Miesteliuose, kur SEB banko padalinių nėra, gyventojus aplankys SEB banko mobiliosios komandos. „Jau kuriame komandas, kurios pagal iš anksto paskelbtą grafiką lankysis 40-yje Lietuvos miestų ir miestelių Lietuvos pašto skyrių. Tokiu būdu mūsų darbuotojai padės regionų gyventojams užpildyti prašymus dėl pasirinkto būdo draudimo išmokai gauti ir surinks juos. Gyventojų pageidavimu šie SEB darbuotojai atidarys gyventojams sąskaitas SEB banke, gyventojai galės užsisakyti SEB banko mokėjimo kortelę, bet neatliks grynųjų pinigų operacijų. Taigi mes aplankysime šiuos miestus jų gyventojų patogumui, todėl nebūtina vykti į kitus miestus“, – sakė V. Doveika. Jis atkreipė dėmesį, kad šios komandos vilkės apranga, pažymėta SEB banko simbolika, turės SEB banko darbuotojų pažymėjimus, ji laikinai atvyks į  40 Lietuvos pašto padalinių, o visa informacija apie SEB mobiliųjų komandų apsilankymus gyventojams bus iš anksto skelbiama tų regionų spaudoje ir banko interneto svetainėje.
Indėlininkai, kurie pageidaus išmokas SEB banke gauti grynaisiais pinigais, prašymus bankui pateikti galės tuomet, kai bus paskelbta viešai, kad pradedamos mokėti indėlių draudimo išmokų lėšos. Draudimo išmokos bus išmokėtos nemokamai.
Išsami informacija apie visą draudimo išmokų mokėjimo procedūrą pateikiama SEB banko kanalais: banko svetainėje www.seb.lt (puslapyje Svarbi informacija banko „Snoras“ indėlininkams), specialiu telefonu (8~5) 268 2886.

BFL

Tie socialinių išmokų gavėjai, kurie neturi sąskaitos kitose kredito įstaigose, raginami ją atsidaryti. Žmonių patogumui su bankais yra sutarta, kad tokiu atveju papildomai prašymų „Sodros“ skyriams nereikės pristatyti, patys bankai kiekvieną dieną pristatys „Sodrai“ žmonių užpildytus prašymus.

Su socialinių išmokų gavėjais, kurie dar nėra pasikeitę sąskaitos, „Sodra“ susisieks asmeniškai ir informuos, ką reikėtų daryti, kad socialinės išmokos ar pensijos juos pasiektų be trukdžių ir kuo greičiau.

Gyventojai, jau turintys sąskaitą kitoje kredito įstaigoje, turėtų kreiptis į teritorinį „Sodros“ skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išmokų pervedimo į kitą sąskaitą. Daugiau informacijos: www.sodra.lt.

„Sodros“ duomenimis, iš daugiau nei 65 tūkst. socialinio draudimo išmokų gavėjų, gavusių jas per banką „Snoras“, šiandien tų, kuriems vėluoja lapkričio mėnesio socialinės išmokos, yra apie 500. Visi jie paraginti atsidaryti naujas sąskaitas kituose bankuose ir tuomet jiems lėšos bus pervestos. Problemų pirmadienį, t.y. lapkričio 28 d., galėtų kilti tik dirbantiems pensininkams, jei jie nebūtų atsidarę sąskaitų kituose šalies bankuose, kadangi tądien jiems bus pervedamos pensijos. Dirbančių pensininkų, kurie gaudavo pensijas per banke „Snoras“ esančias sąskaitas, yra apie 3 tūkst.

Primename, kad Lietuvos bankui nusprendus paskelbti banką „Snoras“ nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros iškėlimo, nuo šiandien žmonės „Snoro“ bankomatuose bei „Snoras“ skyriuose nebegalės išsiimti pinigų ar atlikti finansinių operacijų – „Snoro“ bankomatai ir skyriai neveikia.

BFL

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad „Sodra“ pamažu kapstosi iš duobės ir jos biudžeto deficitas mažesnis nei planuoti 2 mlrd. Lt. Tačiau daugelis Lietuvos žmonių linkę abejoti „Sodros“ ateitimi ir nepasitiki pačia socialinio draudimo sistema, o socialinės paramos teikimo tvarką apskritai laiko ydinga. Apie tai, ar pavyks įgyvendinti žadėtas esmines pertvarkas ir atgaivinti piliečių pasitikėjimą „Sodra“, kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

VEIDAS: Valstybė ir toliau klimpsta į skolas ir prie to labai prisideda „Sodra“, kurios biudžeto deficitas – apie 2 mlrd. Lt. Skolintis reikės dar apie 3,5 mlrd. Lt. Ar ilgai skolintais pinigais mokėsime pensijas ir pašalpas?

D.J.: Jei skolinamasi atsakingai, suvokiant, kad skolos bus grąžintos, tai nėra blogai. Dabartiniai mūsų turimi duomenys liudija, kad „Sodros“ padėtis gerėja. Ji netgi geresnė, nei galėjome tikėtis, ypač žinodami užsienio valstybių kontekstą.

Taigi šiandien „Sodros“ deficitas – 1852,8 mln., o ne 2,1 mlrd. Lt, kaip buvo planuota. Per 10 šių metų mėnesių „Sodra“ gavo 8,8 mlrd. Lt pajamų ir tai yra 2 proc. daugiau, nei planuota, o palyginti su praėjusiais metais – 56 proc. daugiau.

Tikimės, kad 2019–2020 m. bus grąžintos visos „Sodros“ paskolos, o nuo 2020 m. šis socialinio draudimo fondas jau turi pradėti kaupti rezervą būsimiems sunkmečiams.

VEIDAS: Iš „Veide“ paskelbtos sociologinės apklausos sužinome, kad gana daug Lietuvos gyventojų nepasitiki „Sodra“ ir nemano, kad ji gyvuos ilgai. Ar ryžtumėtės sklaidyti šias gyventojų abejones?

D.J.: Kalbėti apie galimą „Sodros“ bankrotą tikrai nėra jokių prielaidų. Juo labiau kad valstybė savo biudžetu garantuoja „Sodros“ ateitį. O kad toji ateitis būtų atsakingai suprojektuota, prieš porą metų teko imtis sunkių sprendimų.

Esu įsitikinęs, kad pasitikėjimas „Sodra“ didės. Rimtos alternatyvos jai nematau. Dar šiemet pavasarį pavyko pasiekti sutarimą Seime, kad būtų patvirtintos tiek socialinio draudimo, tiek pensijų sistemos pertvarkos gairės, o tai – jau ilgalaikiai sprendimai. Nutarta skatinti papildomą privatų draudimą antros, trečios pakopos pensijų fonduose, bet pagrindine (bazine) sistemos dalimi laikyti „Sodrą“.

VEIDAS: Dar ir šiandien nesutariame, ar laikas buvo nuo kitų metų atkurti pensijas, kokios buvo mokamos iki krizės. Kiek šiam tikslui numatyta papildomų lėšų?

D.J.: Senatvės ir netekto darbingumo pensijoms iki buvusio lygio atkurti prireiks atrėžti 495 mln. Lt iš beveik 22,5 mlrd. Lt nacionalinio biudžeto. Iš viso senatvės pensijoms išmokėti iš biudžeto skiriama apie 8 mlrd. Lt.

Nereikėtų pamiršti ir ankstesnių Vyriausybių įsipareigojimo 88 tūkst. gyventojų grąžinti 1995–2002 m. pensijų nepriemokas, iš viso 263 mln. Lt, kuriuos išmokėsime irgi 2012-aisiais.

Norėčiau pasidžiaugti, kad įveikėme išties sunkų laikotarpį, ir nei pensijos, nei kitos socialinės išmokos nevėlavo. Jei prisiminsime ankstesnę, vadinamąją Rusijos krizę, pensijos vėluodavo mėnesiais.

VEIDAS: Tačiau panašių „malonių“ negaus kiti pensininkai ar motinos, tuo laikotarpiu auginusios vaikus. Įrodinėti, kad vieni pinigai buvo uždirbti, o kiti – ne, galima, bet įvairioms socialinėms grupėms atrodo, kad tai neteisinga ir netgi neteisėta.

D.J.: Šiuo atveju tenka vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad senatvės pensininkams praradimai turi būti kompensuoti.

Natūralu, kad jaunesnis žmogus gali kelti klausimą, kodėl jis, dirbdamas ir mokėdamas tikrai dideles įmokas, turi išlaikyti tą, kuris neaišku kiek ir ar iš viso mokėjo „Sodrai“. Tačiau šioje vietoje norėčiau kalbėti apie kartų solidarumą. Dar senais laikais geriausia „Sodra“ buvo pati šeima ir tuomet niekas neklausdavo, kodėl vaikai turi išlaikyti tėvus.

Pensijų kompensavimo įstatymų projektai dar svarstomi. Juo labiau kad ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs, jog tik sukaupusi reikalingus išteklius valstybė turėtų kompensuoti neišmokėtą pensijų dalį. Pirmiausia bus kompensuojama vyresnio amžiaus ir daugiau praradusiems pensininkams. Prognozuojame, kad negautos lėšos galėtų būti pradėtos išmokėti nuo 2014 m., tačiau tai tikrai nesitęs dešimtmečiais.

VEIDAS: Sulaukęs pensinio amžiaus žmogus tiesiog varomas iš darbo, o papildomai dirbti nėra motyvacijos, nes dirbdamas negauna dalies pensijos. Gal numatyta įstatymų pataisų, leidžiančių pensininkams dirbti neatskaitant pensijos dalies?

D.J.: Kad pensinis amžius vėlinamas laipsniškai iki 2026 m., jau apsispręsta, bet iki to laiko turi būti parengti teisės aktai ir užtikrinta galimybė lanksčiai išeiti į pensiją: pats žmogus galės apsispręsti, kada jam baigti darbinę karjerą. Be to, bus galima derinti dalinę pensiją su nepilna darbo diena. Kiekvienas žinos, kiek likęs dirbti papildomai gaus pensijos. Analizuodami kitų šalių patirtį, norime sukurti šiuolaikišką modelį.

1995–2002 m. buvo apsispręsta, kad jei dirbi – pensija tiesiog nemokama. Pastaruosius dvejus metus galiojo nuostata, kad ne pats darbo faktas, o gaunamos pajamos turi įtakos senatvės pensijos dydžiui. Nuo 2012 m. sausio 1 d. grįžtame prie ankstesnės tvarkos, kai senatvės pensija mokama nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba ir kiek uždirba.

VEIDAS: Dėl didelio emigracijos masto daugybė darbingo amžiaus lietuvių socialinius mokesčius moka užsienio valstybėse, o Lietuvoje dirbantieji išlaiko emigrantų tėvus ir vaikus. Nejau nėra jokių svertų šiai situacijai ištaisyti?

D.J.: Negalime ignoruoti ES įtvirtinto laisvo žmonių judėjimo principo. Vadovaujantis šiuo principu, žmonėms nenurodysi, kur kaupti lėšas senatvės pensijai – Lietuvoje ar svetur. Todėl nepritariu jokioms priverstinėms priemonėms, juk jau pasimokėme iš geležinės uždangos laikų. Savo ruožtu valstybė turi sudaryti sąlygas, kad kiekvienas pilietis matytų savo ateitį būtent Lietuvoje.

VEIDAS: Mūsų paramos varguoliams teikimo sistema dažnai neatitinka realios situacijos ir paramą gauna arba visiškai asocialūs, arba pajamas slepiantys asmenys. Gal yra pasiūlymų ar projektų, kaip šią sistemą išgryninti?

D.J.: Mane žeidžia, kai valstybė išmoka piliečiui socialinę pašalpą ir laiko, kad su juo jau atsiskaityta. O kad tas pilietis tuos pinigus leidžia, pavyzdžiui, alkoholiui, tai įrodymas, jog valstybė iki galo neatlieka savo misijos.

Mūsų pasiūlytame naujame Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatytos skatinimo dirbti priemonės sveikiems ir darbingo amžiaus žmonėms. Tiems, kurie nebeturi jėgų atitrūkti nuo skurdo spąstų ir įpratę gyventi tik iš pašalpų, grįžti į darbo rinką padės socialiniai darbuotojai. Seime pagaliau pavyko įrodyti, kad socialiniu darbuotoju gali dirbti aukštąjį profesinį išsilavinimą turintis asmuo. Jo funkcija – ne vien pašalpos išmokėjimas ar maisto atvežimas į namus, o būtent pagalba išmokant žmogų gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą visuomenėje.

Mūsų įstatymo projekte siūloma, kad jei sveikas ir darbingas žmogus kasmet gyvena tik iš pašalpų, išmokos mažinamos, o vėliau ir visiškai nebemokamos. Jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, mažinamas pašalpos mokėjimas ir vėliau lėšos nukreipiamos tik vaikų priežiūrai.

Manau, esminis dalykas, kad bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos ir savivalda imasi organizuoti tokios paramos – pagalbos teikimą. Kaimynai galės naudotis viešaisiais finansais ir kartu su savivaldybe spręsti, kiek ir kam mokėti.

Akmenės, Šilalės, Raseinių, Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybės jau apsisprendė dalyvauti eksperimente, kuris tęsis trejus metus ir vėliau bus pereita prie vieno modelio.

VEIDAS: Tai reiškia, kad plėsis viešasis sektorius?

D.J: Nebūtinai. Šie savanoriškos veiklos metai parodė, kad Lietuvoje yra daug pagalbos ranką vargstantiesiems ištiesti pasiryžusių žmonių. Taip pat aktyvios nevyriausybinės organizacijos „Caritas“, „Raudonasis Kryžius“, „Maisto bankas“ ir kitos.

VEIDAS: Dėl nepreciziškai taikomų procedūrų Lietuvos darbo biržos vadovo grąžinimas į ankstesnes pareigas valstybei kainuos beveik 300 tūkst. Lt. Ar Vidas Šlekaitis ir toliau dirbs Darbo biržos vadovu?

D.J.: Su grįžusiu į darbą V.Šlekaičiu sutarta, kad jis toliau tęs ne tik struktūrines Lietuvos darbo biržos reformas. Postą užleisti turėjęs Mindaugas P.Balaišaitis dirba mano visuomeniniu patarėju. Jis ir toliau dalyvaus Darbo biržos veikloje, padėdamas tas reformas įgyvendinti.

Esu įpareigojęs surengti nepriklausomą auditą, kuris atsakytų, ar ministerijos darbuotojai tinkamai atliko savo pareigas, ar kvalifikuotai parengė teisės aktus, ar ministerijai buvo tinkamai atstovaujama teismuose ir ar yra galimybių bei prielaidų išieškoti žalą iš atsakingų asmenų.

VEIDAS: Ar neketinama sugrįžti prie ankstesnės bedarbio pašalpų mokėjimo sistemos, tai yra vėl padidinti nedarbo išmokas?

D.J.: Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriame numatoma palikti dabartinį maksimalų bedarbio pašalpos mokėjimo lygį. Manau, kiekvienam kur kas svarbiau dirbti, o ne gyventi iš bedarbio pašalpos. Ji gali būti tik trumpalaikė išeitis. Esame pradėję įdomių projektų, kai sudaromos trišalės sutartys tarp bedarbio, darbdavio ir Darbo biržos. Tai vadinamoji vaučerinė sistema. Šiuo metu prie bandomųjų projektų prisidėjo keliasdešimt mūsų šalyje veikiančių įmonių, su kuriomis bendradarbiaudamos teritorinės darbo biržos organizuoja bedarbių profesinį mokymą, po kurio žmonės bus garantuotai įdarbinti.

Europos parlamentaras iš Lietuvos Zigmantas Balčytis su oficialiu klausimu kreipėsi į Europos Komisiją dėl galimai neteisėto Europos Sąjungos neveikimo, suvienodinant tiesiogines išmokas ES šalių ūkininkams.

Anot Z. Balčyčio, 2002 m. spalio 24-25 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo patvirtintos išvados dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo ir nustatytas konkretus jų suvienodinimo tvarkaraštis.

Remiantis šiuo tvarkaraščiu, jau 2007 m. turėjo būti pasiektas 40 proc. ES tiesioginių išmokų ūkininkams vidurkio rezultatas, 2011 m. jis turėjo sudaryti 80 proc., o 2013 m. naujųjų ES šalių tiesioginių išmokų dydis turėjo pasiekti 100 proc. ES vidurkio. Šiuo metu realus suvienodinimas Lietuvoje siekia tik apie 57 proc. , o Latvijoje sudaro vos 33,3 proc. ES vidurkio.

Europarlamentaro teigimu, šie skaičiai, rodo, kad 2002 m. Europos Tarybos sprendimo dėl išmokų suvienodinimo yra nesilaikoma.

„Tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo modelis, kurį ateinančiam finansiniam 2014-2020 metų laikotarpiui siūlo Europos Komisija, numato, kad išmokos naujųjų ES šalių narių ūkininkams nepasieks ES vidurkio ir iki 2020 m.,”- sako Z. Balčytis.

„Prašau Europos Komisijos atsakyti, kodėl nebuvo laikomasi Europos Vadovų Tarybos nustatyto tvarkaraščio dėl tiesioginių išmokų vienodinimo, o pagal naujai siūlomą modelį ateinančiam finansiniam laikotarpiui, apskritai, šis procesas nukeliamas neribotam laikui,“ – klausiama Europos parlamentaro rašte Europos Komisijai.

Europos parlamentaro nuomone, ženkliai mažesnės tiesioginės ES išmokos naujųjų ES šalių ūkininkams yra labai žalingos nes, užkerta kelią minėtoms valstybėms narėms vienodomis sąlygomis konkuruoti ES žemės ūkio rinkoje, silpnina šių šalių ekonomikos pajėgumus ir mažina jų žemės ūkio sektoriaus vystymosi perspektyvas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių grupė „Agrowill Group“, įvertinusi Europos Komisijos (EK) ateities planus žemės ūkio srityje, mano, kad EK ir po 2013m. nepagrįstai ribos Lietuvos galimybes lygiaverčiai konkuruoti ES žemės ūkio rinkoje.

Europos Komisija (EK) paskelbus bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. reformos projektą, Europoje kilo pagrįstas nepasitenkinimas dėl diskriminacinių sąlygų ūkininkams, rengiami piketai.

„Dabar skirtingų ES šalių žemės ūkis subsidijuojamas skirtingai ir paramos skiriasi kelis kartus – štai Baltijos šalių ūkininkams skiriamos 3 kartus mažesnės išmokos nei ES vidurkis. Šios situacijos iš esmės nenumatyta keisti ir ateityje. O Lietuvai tai reiškia, kad Lietuvos žemdirbiai ir toliau bus diskriminuojami lyginant su Vakarų Europos žemdirbiais, – teigia „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius. – Konkuruoti su užsienio šalių mėsos, pieno gamintojais bus sunku ir Lietuvos rinkoje, nes įvežtinės produkcijos savikaina bus mažesnė nei pagaminta Lietuvoje. O Lietuvos pirkėjui tai reikš viena – jis ir toliau už maistą Lietuvoje mokės brangiau nei, tarkime, Olandijoje ar Vokietijoje.“

„Agrowill Group“ valdybos pirmininkas pasisakė už būtinybę nuo 2014 m. vienodinti subsidijas visoms ES šalims, sukuriant vienodas konkurencines sąlygas.

V.Bagavičius atkreipė dėmesį ir į dar vieną EK planuose numatomą ribojimą – ES parama bus mažinama stambesniems, efektyviau dirbantiems ūkiams, taikant viršutines tiesioginių išmokų ribas.

„Europos Sąjungos piliečiai tikisi turėti sveiką ir įperkamą maistą. Stambesni ūkiai gali dirbti efektyviau ir mažinti produkcijos savikainą, kuri reiškia ir mažesnes galutines maisto kainas. Jei išmokos bus mokamos tik mažesniems ūkiams, tokiu atveju arba ūkiai bus priverstinai skaidomi į mažesnius, arba bus įteisinta nesąžininga diskriminacija. Manome, kad parama turi būti teikiama pagal dirbamos žemės plotus, o ne pagal tai, kiek ūkis generuoja pajamų. Dirbtinai skatinamas ūkių skaidymas Lietuvai reikš, kad ir toliau išliksime smulkūs gamintojai, negalintys konkuruoti su stambiomis Europos ir pasaulio bendrovėmis“, – teigia V.Bagavičius.

Jis pabrėžė, kad ES kelia labai aukštus reikalavimus produkcijos kokybei. Norint pasiekti tokią kokybę, ūkininkams būtinos modernios technologijos, kurias įsigyti maži ūkiai neturi finansinių galimybių. Todėl, norint konkuruoti ES rinkoje, ūkius Lietuvoje būtina stambinti, skatinti ūkininkų kooperaciją.

Vienos didžiausių žemės ūkio bendrovių valdybos pirmininkas teigia, kad paskelbti ES žemės ūkio planai reikalauja dar ilgų diskusijų ir interesų derinimo, o Lietuvos žemdirbiams svarbu, kad valstybė dėtų visas pastangas siekdama, kad parama Lietuvos žemdirbiams nebūtų mažesnė negu Vakarų Europoje..

BFL

Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi socialinės paramos sistemą Lietuvoje, konstatavo, kad ji turi spragų, ir ragina ją taisyti. Siūloma, pavyzdžiui, socialinės pašalpos dydį diferencijuoti pagal tai, kiek laiko asmuo įsiregistravęs Darbo biržoje, taip pat keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems Darbo biržoje bent šešis mėnesius, kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Anot VK, socialinės paramos sistema Lietuvoje nėra pakankamai teisiškai reglamentuota: įstatymuose neapibrėžta, kas yra socialinė parama, kokios yra jos sudedamosios dalys ir kokių konkrečių tikslų siekiama skiriant tam tikras socialines išmokas.

“Taip sudaromos prielaidos socialinei paramai skirtas valstybės biudžeto lėšas naudoti ne pačiu efektyviausiu būdu”, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu socialinės pašalpos dydis yra mažesnis už apskaičiuotą minimaliems poreikiams tenkinti dydį, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį dydį skaičiuoja neturėdama aiškių kriterijų ir nesant teisinio reglamentavimo, todėl negalima įvertinti, ar minimaliems poreikiams tenkinti pašalpos dydis apskaičiuojamas pagrįstai.

“Auditoriai siūlo keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsiregistravusiems darbo biržoje bent šešis mėnesius, kad jiems būtų skiriama socialinė pašalpa, šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijos – šeimai netikėtai netekus pajamų, ji pusę metų gali likti be socialinės paramos”, – sakoma pranešime.

Pasak auditorių, tais atvejais, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra nedaug mažesnės ar tokio paties dydžio kaip pajamos, gautos iš socialinės paramos išmokų, šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad teisės aktai sudaro prielaidas nedirbančiam darbingam asmeniui neribotą laiką mokėti fiksuotą socialinę pašalpą. Auditoriai siūlo socialinės pašalpos dydį diferencijuoti pagal tai, kiek laiko toks asmuo įsiregistravęs darbo biržoje.

“Pavyzdžiui, penkių asmenų šeimos, kurioje abu dirbantys tėvai gauna minimalią algą, pajamos yra tokios pat, kaip ir šeimos, kurioje abu tėvai nedirba ir gauna tik socialinę paramą”, – teigia VK.

Auditoriai taip pat pabrėžia, kad socialinės pašalpos dydis priklauso nuo asmens ir jo šeimos pajamų, tačiau nėra nustatytų aiškių kriterijų, kodėl vienos asmens gautos lėšos įskaičiuojamos į šeimos pajamas, o kitos ne. Auditorių nuomone, į asmens ir šeimos pajamas neturėtų būti įskaičiuojamos išmokos, kurios turi aiškią tikslinę paskirtį, kuri nesusijusi su asmens minimalių poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, socialinė parama mokinio reikmėms įsigyti ar gauta labdara piniginėmis lėšomis konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, medicininei operacijai atlikti ar būstui po gaisro atstatyti. Kitos išmokos, tokios kaip išmoka vaikui, gali būti panaudojamos asmens minimaliems poreikiams tenkinti, todėl turėtų būti siejamos su pajamomis, kas leistų paramą naudoti taupiau ir tikslingiau.

VK taip pat kritikuoja atvejus, kai iš esmės identiškoms socialinėms grupėms skiriama skirtinga socialinė parama.

“Pavyzdžiui, vaikams, globojamiems šeimynose, tenka didesnė socialinė parama nei globojamiems globos institucijose ar šeimose. Didinant išmokas šeimynoms 2009 metais siekta paskatinti jų kūrimąsi, tačiau audituojamu laikotarpiu jų skaičius nepadidėjo”, – teigiama pranešime.

Auditoriai taip pat nustatė, kad savivaldybėms perdavus teisę pačioms spręsti, ar į nemokamą maitinimą įtraukti ir pusryčius, 19 savivaldybių mokiniams visiškai neskyrė nemokamų pusryčių, nors pašalpų gavėjų skaičius jose išaugo beveik 2,5 karto. Auditorių vertinimu, socialiai remtiniems vaikams turėtų būti užtikrinama vienoda socialinė parama.

Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavo aiškiai reglamentuoti socialinės paramos sistemą, patvirtinti minimalių poreikių skaičiavimo metodiką, o socialinės pašalpos dydį susieti su minimaliu gyvenimo lygio dydžiu.

2010 metais socialinei paramai Lietuvoje panaudota beveik 2 mlrd. litų.

Šiemet didesnes išmokas visoje Lietuvoje gavo tik tėvai, auginantys vaikus nuo metų iki dvejų. “Sodros” duomenimis, ši pašalpa padidėjo vidutiniškai 15 proc. (pernai ji siekė 1760 Lt, šiemet – 2028 Lt).

Tačiau absoliučiai visos kitos išmokos Lietuvoje mažėjo. Tarkime, motinystės (arba tėvystės) pašalpa mažesnius (t.y., iki 1 m.) vaikus auginantiems tėvams sumažėjo 15 proc. (nuo vidutiniškai 2617 Lt išmokos pernai iki 2224 Lt šiemet). Vidutinė senatvės pensija šiemet irgi yra 8,2 proc. mažesnė nei pernai.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialisto Mariaus Petrausko, nedidėjo ir jokios individualios išmokos ar pašalpos. Tiesa, kai kuriais atvejais padidėjo bendra vienai ar kitai išmokai skiriama suma. Pavyzdžiui, vienkartinei paramai mokinio reikmenims įsigyti pradedant naujus mokslo metus šiemet buvo skirta 23 mln. Lt – 2 mln. Lt daugiau nei pernai. Tačiau tik todėl, kad beveik 13 tūkst. padaugėjo šios paramos gavėjų.

Valstiečių liaudininkų sąjungai pagrasinus nutraukti politinę paramą valdančiajai koalicijai, premjeras Andrius Kubilius trečiadienį pareiškė, kad sprendimas dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams buvo atidėtas pačių valstiečių liaudininkų prašymu.

“Sprendimas dėl išmokų ūkininkams buvo atidėtas savaitei pačių valstiečių liaudininkų prašymu, kad būtų detaliau apsvarstytas. Premjeras yra įsitikinęs, kad svarstomas sprendimas yra labai geras ūkininkams”, – BNS premjero poziciją perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

Tris atstovus Seime turinčių valstiečių liaudininkų lyderis Ramūnas Karbauskis BNS sakė ketvirtadienį partijos tarybai teiksiąs siūlymą nutraukti paramos sutartį, nes valdantieji esą nevykdo įsipareigojimų. Tarp svarbiausių minimos tiesioginės išmokos žemdirbiams.

Valstiečiai liaudininkai yra įsipareigoję nereikšti ir nepalaikyti nepagrįstų interpeliacijų ministrui pirmininkui, ministrams bei nepasitikėjimo Vyriausybe.

Valdančioji Permainų koalicija šiuo metu parlamente turi 69 Seimo narių palaikymą iš 140.

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris apgailestauja, kad įstatymas dėl motinystės išmokų mažinimo priimtas, nesvarsčius jų siūlymo – minimalią visiems vienodą išmoką skirti iš biudžeto, o kitą dalį, susietą su buvusiomis pajamomis, stažu ir vidutiniu atlyginimu, mokėti iš “Sodros”.

Antradienį per spaudos konferenciją sambūrio atstovės aiškino, kad tiek iš biudžeto, tiek iš “Sodros” skiriamas išmokas būtų galima susieti su esama ekonomine padėtimi, įtraukiant į formulę vidutinį atlyginimą.

“Nuolat buvo kalbama ir pati prezidentė tikrai sakė ne kartą, jog išmokų mažinimas turėtų numatyti tiek tų pačių jau paskirtų išmokų mažinimo kompensavimą, tiek kompensavimą visomis kitomis priemonėmis. Šiuo atveju pati prezidentė, prieš metus gražiai pradėjusi savo veiklą nuo motinystės išmokų mažinimo veto, po metų staiga kažkodėl priėmė sprendimą, jog nebereikia nei kompensavimo, nei atitinkamų priemonių numatymo, nei reformos”, – per spaudos konferenciją sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė Rasa Paulavičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad skubos tvarka buvo priimamos pataisos, kurių rezultatai bus jaučiami tik ateityje, ji kaip abejotinas vertino ir kai kurias procedūras.

“Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasielgė labai abejotinai surinkęs perbalsavimo posėdį, kai vyko prezidento laidotuvės, ir didžioji dalis opozicijos būtent laidojimo ceremonijoje dalyvavo”, – komiteto posėdį, kuriame pakeistas neigiamas pataisų atžvilgiu sprendimas, prisiminė R.Paulavičienė.

Sambūrio atstovės teigė renkančios nepatenkintų tėvų skundus dėl sumažintų motinystės ir tėvystės išmokų bei ketina jiems atstovauti teisminiuose procesuose.

“Matome vienintelę galimybę – teismus, taigi eisime per teismus”, – teigė R.Paulavičienė.

“Iš esmės sambūris nėra prieš reformas, sambūris nėra prieš mažinimą, mes puikiai suvokiame, kad situacija yra bloga. Puikiai žinome, kad ekonomika tikrai rieda žemyn ir kilimo į viršų nelabai matyti. Bet reikia suprasti, kad uždarant duris reikia praverti langą”, – kalbėjo sambūrio atstovė Rita Baltaduonytė-Leonienė.

Spaudos konferencijoje kaip galimas kompensavimo būdas nurodytas neapmokestinamo minimumo kėlimas tėvams, darželių prieinamumo didinimas.

“Tiesiog mokėti procentaliai arba nemokėti procentaliai visada bus didelė pagunda, tai yra lengviausias kelias. Davei 100 procentų, apsisukai, davei 50 procentų, paskui galbūt ir nieko nedavei, paskui vėl, kai būsit geros, paglostysim. Toks mechanizmas yra žlugdantis. Protingos šeimos planuoja savo situaciją ne tam, kad pasipelnytų, bet tam, kad vaikas užaugtų kiek įmanoma saugesnėje aplinkoje. Kad planuotum, išmokos turi būti ilgalaikės”, – dėstė R.Paulavičienė.

Praėjusią savaitę prezidentės pasirašytos pataisos numato numato, kad nuo 2011 metų liepos vaikus iki dvejų metų auginantiems tėvams bus galima pasirinkti, kiek laiko jie norės auginti vaiką, gaudami paramą iš valstybės – dvejus ar vienerius metus.

Jeigu šeima nutars išmokas rinktis dvejus metus, tada pirmaisiais vaiko auginimo metais išmoka sudarytų 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, antraisiais – 40 proc., bet tuomet jau būtų neribojama tėvų galimybė dirbti – dėl papildomų pajamų nemažėtų motinystės ir tėvystės išmoka.

Tiems, kas nutars vaiką auginti tik 1 metus, iš “Sodros” bus mokama 100 proc. gauto atlyginimo pašalpa.

Seimas šeštadienį po pateikimo pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisai, kuria būtų iki 2012 metų pratęsiama šiuo metu galiojanti išmokų vaikams skyrimo tvarka. Seimas dar balsuos dėl pataisos priėmimo.

Seimas ketina tęsti tvarką, kuomet “vaiko pinigus” galės gauti šeimos, kuriose auga vaikai iki 2 metų, jeigu tėvai negaus motinystės (tėvystės) pašalpos arba ją gaus, tačiau pašalpos dydis bus mažesnis nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio – šiuo metu tai sudarytų 525 litus.

Tokios šeimos galės gauti 0,75 bazinės socialinės išmokos (BSI, kuri siekia 130 litų) dydžio – 97,5 lito išmoką per mėnesį.

0,4 BSI dydžio 52 litai tėvams, auginantiems vaikus nuo 2 iki 7 metų, būtų mokami, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančiųjų pajamos vienam asmeniui per mėnesį nesieks 525 litus (1,5 VRP dydžio). Tokio paties dydžio “vaiko pinigų” galės tikėtis ir šeimos, auginančios daugiau negu tris vaikus nuo 7 iki 18 metų.

Partijos “Tvarka ir teisingumas” prezidiumas partijos nariams Kauno miesto savivaldybės taryboje nurodė atsisakyti galimų išmokų jų šeimos nariams, kurios priklausytų po jų mirties.

Kauno miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę priėmė sprendimą, kuriuo remiantis buvusių Kauno miesto politikų mirties atveju jų artimieji galės gauti beveik 4 tūkst. litų išmokas.

Už tokį sprendimą balsavo ir kai kurie tarybos “tvarkiečiai” – juos partijos prezidiumas įpareigojo artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje pateikti sprendimo projektą dėl piniginių išmokų skyrimo tvarkos atšaukimo.

Pagal praėjusią savaitę patvirtintą vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašą, mirus buvusiam miesto savivaldybės tarybos nariui ar merui, jo artimieji galės gauti 130 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpą. Maždaug 3900 litų išmoka būtų skiriama iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto.

“Tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaujama konservatorių mero A.Kupčinsko, priėmė sprendimą, kuriuo dėka išmokos mirusiems tarybos nariams būtų kone keturis kartus didesnės už valstybės pašalpą mirties atveju paprastų žmonių artimiesiems, parodo antro pagal dydį Lietuvos miesto politikų norą išsiskirti iš juos rinkusių piliečių. Mūsų partijos nuostata – visi piliečiai prieš įstatymus turi būti lygus ir “tvarkiečiai” tokios nuostatos privalo siekti visur ir visada”, – sako TT prezidiumas išplatintame pareiškime.