"Scanpix" nuotr.

Negalutiniais duomenimis, 42 žmonės žuvo, beveik 240 sužeista po teroristinio išpuolio viename didžiausių Europoje Stambulo Atatürko oro uoste. Trys užpuolikai įsiveržė į oro uostą, pradėjo šaudyti „Kalašnikov“ automatais, o vėliau susisprogdino. Manoma, kad užpuolį įvykdė vadinamosios „Islamo valstybės“ (ISIS aeba “Daesh”) teroristai.

Teroristai į oro uostą atvyko taksi automobiliu. Vos pasiekę automobilių stovėjimo aikštelę, jie pradėjo šaudyti. Oro uoste dirbantys pareigūnai mėgino juos nukauti, tačiau trijulė atbėgo iki pastato prieigų, pasiekė metalo detektorius ir ten susisprogdino. Saugumo patikros Turkijos oro uostuose atliekamos tiek prie įėjimo, tiek ir išvykstant.

Tai buvo jau 13-asis didesnio masto teroro aktas Turkijoje vien per 2016-uosius.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasmerkė išpuolį, pavadindama jį niekingu teroro aktu. Panaši buvo ir Turkijos sąjungininkų Vakaruose reakcija. O Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino stiprinti bendrą tarptautinę kovą su teroru. „Jeigu valstybės, kaip ir visa žmonija, nesugebės suvienyti pajėgų ir bendrai kovoti su teroristinėmis organizacijomis, visos galimybės, kurias su baime nešiojamės savo galvose, išsipildys viena po kitos“, – sakė prezidentas.

Tai buvo jau 13-asis didesnio masto teroro aktas Turkijoje vien per 2016-uosius. Žiauraus teroro griebiasi ne tik ISIS, bet ir nepriklausomybės siekianti Kurdistano darbininkų partija.

Vasario mėnesį Turkijos sostinėje Ankaroje, laukiant prie šviesoforo, sprogo sprogmenų prikimštas automobilis. 28 žmonės žuvo, daugiau nei 60 buvo sužeista. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė kurdų kovotojai. Kitas kruvinas sprogimas Ankaroje įvyko jau po mėnesio, kovo 13-ąją, kai sprogmenų pilnas automobilis BMW rėžėsi į autobusą. 37 žmonės žuvo, 125 buvo sužeisti. Turkijos ministras pirmininkas dėl išpuolio taip pat apkaltino kurdų separatistus.

Net keturis kartus šiemet ata­kuotas ir Stambulas. Be išpuolio Atatürko oro uoste, didžiausias Turkijos miestas išgyveno atakas sausio, kovo ir birželio mėnesiais. ISIS prisiėmė atsakomybę už išpuolį prie Mėlynosios mečetės. Tąkart susisprogdinus savižudžiui žuvo 13 žmonių, sužeista dar 14. Dvylika žuvusiųjų – iš Vokietijos į Turkiją atvykę turistai. Kovą savižudis sprogdintojas susisprogdino priešais savivaldybę, nužudydamas penkis žmones. Dėl išpuolio apkaltinta ISIS. Birželio 7-ąją dar vienas sprogimas Stambulo centre nužudė 12 žmonių.

Vis dažnesnės atakos prieš Turkiją susijusios su didesniu valstybės įsitraukimu į kovą su ISIS.

Teroristų taikiniais tampa ir mažesni Turkijos miestai. Balandį savižudis sprogdintojas atakavo Bursą, gegužę – Dijarbakyrą ir Gaziantepą, birželį – Midijatą. Šių išpuolių taikiniais dažniausiai tapo policijos pareigūnai. Nuo pat šių metų pradžios rytinius Turkijos regionus taip pat pasiekia ISIS leidžiamos raketos, šiemet jau pražudžiusios 21 žmogų.

Vis dažnesnės atakos prieš Turkiją susijusios su didesniu valstybės įsitraukimu į kovą su ISIS. Iš pradžių Turkija didesne grėsme už ISIS vadino Basharo al Assado režimą ir aktyviai kampanijoje prieš teroristus nedalyvavo. Tačiau pastaruoju metu šalies pozicija pasikeitė. Pernai Turkija leido JAV lėktuvams naudoti Incirliko oro bazę skrydžiams Irake ir Sirijoje vykdyti. Ji taip pat gerokai sustiprino sienos apsaugą ir ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų užsienio kovotojų skverbimąsi į šalį.

O savižudiškos teroristų atakos vis labiau tampa pagrindiniu ISIS kovos ginklu. Praradę iliuzijas vykdyti tolesnę teritorinę ekspansiją ir iš esmės atsitraukę į gynybines pozicijas, „Islamo valstybės“ kovotojai griebėsi terorizmo visame pasaulyje.

Turkų ir kurdų nesantaika suintensyvėjo pernai liepą, nutraukus dvejų metų paliaubas. Konflikte dalyvauja ir Sirijos kurdai, remiantys ilgametį Turkijos kurdų nepriklausomybės siekį. Turkijos saugumo institucijos pabrėžia, kad kurdų kovotojai prasiskverbė į valstybę kartu su pabėgėlių iš Sirijos banga.

Praradę iliuzijas vykdyti tolesnę teritorinę ekspansiją ir iš esmės atsitraukę į gynybines pozicijas, „Islamo valstybės“ kovotojai griebėsi terorizmo visame pasaulyje.

Teroristinės atakos skaudžiai kerta Turkijos ekonomikai, ypač šaliai reikšmingam turizmo sektoriui. Stambulą vis dažniau aplenkia kruiziniai laivai, mažėja užsakomųjų skrydžių. Vis daugiau sportininkų, besibaiminančių dėl savo saugumo, taip pat nedrįsta keliauti į šią valstybę.

BFL

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį pasmerkė išpuolius, kuriais siekiama supriešinti Lietuvos visuomenę, ir paragino teisėsaugos institucijas surasti bei nubausti nesantaikos kurstytojus.

A. Ažubalio pareiškimą Užsienio reikalų ministerija paskelbė po pirmadienio vakarą Vilniuje įvykdyto išpuolio prieš paskaitos apie antifašizmą dalyvius.

“Kaip provokaciją vertinu tokius veiksmus, kai minime Holokausto aukų atminimo dieną. Tai įžūlus iššūkis ne tik patyrusiems šią tragediją, Lietuvos žydų bendruomenei, visame pasaulyje pasklidusiems litvakams, bet ir kiekvienam padoriam mūsų visuomenės nariui”, – URM pranešime cituojamas ministras.

Jis teigė tikintis Lietuvos visuomenės ir valstybės bei teisėsaugos institucijų branda.

“Tautinės nesantaikos kurstytojai turi būti kuo greičiau rasti ir turi sulaukti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos bausmės. (…) Kraštutinių visuomenės grupių rasistiniai išpuoliai kenkia mūsų valstybės ir visuomenės tarptautiniam autoritetui, todėl raginu teisėsaugos institucijas imtis dar aktyvesnių koordinuotų veiksmų su jais kovojant”, – sakė A. Ažubalis.

Anot URM vadovo, Vyriausybė ir toliau dės pastangas holokausto aukų atminimui įamžinti ir pasitelkiant švietimą didinti visuomenės toleranciją. Pasak jo, kovojant su rasistiniais išpuoliais gali prisidėti kiekvienas šalies pilietis.

Pirmadienio vakarą Vilniuje prieš paskaitos apie antifašizmą dalyvius surengtas išpuolis – į patalpas A. Strazdelio gatvėje, kur tuo metu vyko paskaita apie antifašistus, įbėgo kaukėti asmenys. Jie įmetė du dūminius užtaisus ir pasišalino.

Pasak “Lietuvos ryto” televizijos, išpuolį įvykdę asmenys gali būti susiję su kariuomene, nes, pirminiais duomenimis, išpuolio vietoje rastus dūminiai užtaisus naudoja ir kariškiai.

Vėliau Krašto apsaugos ministerija paskelbė, jog policija neturi duomenų, kad Vilniuje įvykdytame išpuolyje prieš antifašizmo paskaitos dalyvius, būtų dalyvavę su Lietuvos kariuomene susiję asmenys.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė apgailestaujanti, jog po incidento žiniasklaidoje buvo skubotai išplatinta nepatvirtinta asmeninėmis prielaidomis paremta šešėlį Lietuvos kariuomenei metanti informacija.

“Smerkiame antisemitizmą, bet kokią kitą diskriminaciją dėl rasės, tautybės, lyties ar pažiūrų. Lietuvos kariuomenėje ugdoma pagarba kultūrų įvairovei – tautinėms, religinėms, kalbinėms mažumoms”, – cituojama R. Juknevičienė.

Du Stokholmo centre nugriaudėję sprogimai buvo “teroristinis nusikaltimas”, sekmadienį paskelbė Švedijos slaptoji tarnyba SAPO.

“Pradedame tyrimą pagal Švedijos įstatymus dėl teroristinio nusikaltimo”, – sekmadienį, kitą dieną po minimų sprogimų judriame Švedijos sostinės rajone, per spaudos konferenciją sakė SAPO saugumo departamento vadovas Andersas Thornbergas (Andersas Tornbergas).

Judrioje Stokholmo gatvėje netoli Drotningatano sprogus automobiliui, tame rajone po parduotuves vaikščiojusius žmones apėmė panika. Netrukus po pirmojo sprogimo toje pačioje gatvėje nugriaudėjo ir antras.

Įtariamas sprogdintojas, kurio tapatybė viešai neskelbiama, žuvo, bet A.Thornbergas spaudos konferencijoje sakė, jog neaišku, ar jis planavo pats susisprogdinti.

“Jei tai buvo mirtininko ataka, Švedijoje tai būtų naujiena”, – sakė jis.

Premjero Fredriko Reinfeldto (Fredriko Reinfelto) atstovė sakė, kad vyriausybė šios atakos kol kas nekomentuos. Stokholmo policija pranešė, kad patruliavimas bus sustiprintas.

“Tyrimą perėmė SAPO”, – minimoje spaudos konferencijoje sakė Stokholmo policijos viršininkas Erikas Widstrandas (Erikas Vidstrandas).

Policija šeštadienio išpuolio motyvų nekomentuoja, bet viena švedų naujienų agentūra pranešė 10 minučių prieš pirmąjį sprogimą gavusi elektroninį laišką, kuriame minima musulmoniškąjį pasaulį papiktinusi Pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūra ir švedų kariai Afganistane.

A.Thornbergas nepatvirtino vietos žiniasklaidos pranešimų, kad žuvęs vyras sprogmenis turėjo prisitvirtinęs prie kūno.

Švedija, kurioje iki šiol nebuvo jokių didelių teroro išpuolių, spalio 1 dieną dėl Švedijoje veikiančių grupių “veiklos pokyčių” padidino parengtį galimiems teroro išpuoliams nuo “žemo” iki “aukštesnio” laipsnio.

SAPO generalinis direktorius Andersas Danielssonas (Andersas Danielsonas) tuo metu sakė, jog tai pirmas kartas, kai parengties laipsnis Švedijoje yra toks aukštas.

Saugumo policija tuo metu taip pat nurodė, kad terorizmo grėsmė Švedijoje išlieka žema, palyginti su situacijomis kitose Europos šalyse, ir kad greitu metu nesitikima jokių išpuolių.

JAV konsultantė terorizmo klausimais Evan Kohlmann (Evan Kolman) sakė, kad Švedijoje jau kuris laikas yra maža karingų islamistų bendruomenė. Tačiau, jos nuomone, šeštadienio incidentas – jeigu buvo išpuolis – yra vieno žmogaus darbas.

“Tačiau, atsižvelgdama į šios atakos mastą ir taikinį, įtariu, kad tai yra vietinis ekstremistas, kuris galėjo turėti arba neturėti ryšių su kokia nors tikra teroristine organizacija, – sakė ji. – Visoje Šiaurės Europoje matėme panašių kovotojų-vienišų vilkų, kurie vienaip ar kitaip buvo įsiutę dėl tos karikatūros polemikos, bandymus įvykdyti išpuolius”.

A.Thornbergas sakė, kad šeštadienio išpuolis nepakeis parengties laipsnio šalyje.