Vasario pabaigoje paaiškės geriausias jaunasis Lietuvos išradėjas. Išradimus kuriantys asmenys dar turi laiko iki vasario 25 d. pateikti paraišką ir pretenduoti gauti tarptautinį pripažinimą – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimą.
Jaunojo išradėjo rinkimus organizuoja Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija kartu su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru (VPB). Pirmą kartą Lietuvoje Jaunojo išradėjo apdovanojimas buvo įteiktas 2011 m.
„Vis dažniau pastebime, kad šalyje netrūksta kūrybingų, nestandartiškai mąstančių asmenybių, kurių darbai pelno pripažinimą ir užsienio rinkoje. Džiaugiamės turėdami galimybę tarptautiniu apdovanojimu įvertinti Lietuvoje kuriančius jaunuosius išradėjus ir paskatinti juos judėti pirmyn“, – sako VPB direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys.
Šiais metais konkurse gali dalyvauti išradėjai, kurie paraiškos gauti apdovanojimą padavimo dieną yra 18–25 metų amžiaus. Apdovanojimą jaunajam išradėjui sudaro Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos medalis ir pažymėjimas.
Į apdovanojimą gali pretenduoti tiek pavieniai išradėjai, tiek išradimo bendraautoriai, turintys patentuotų išradimų ar paduotų patento paraiškų Lietuvoje arba užsienyje. Kandidatūrą šiam konkursui gali pateikti patys išradėjai, siūlyti kandidatus turi teisę mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei kiti juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su kandidato veiklos sritimi.
Praėjusių metų Jaunojo išradėjo konkurso nugalėtojas – Kijeve gimęs ir Vilniuje šiuo metu gyvenantis išradėjas Aleksejus Zaicevskis. Jis sukūrė vaizdo kameros stabilizacijos sistemą, kurią galima pritaikyti lengvuosiuose pilotuojamuose skraidymo aparatuose. Sistema padeda iš oro filmuojamą vaizdą padaryti stabilesnį.
„Laikas bėga, technologijos keičiasi, todėl dabar visos mintys sukasi apie naujus išradimus“, – tikina Aleksejus. Šiuo metu vyras yra daugiau nei 30-ies išradimų patentų savininkas.
Pagrindinis šio apdovanojimo tikslas – skatinti jaunimą kurti išradimus, atkreipti akademinės visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.
Pasiūlymai kartu su kandidato išradimo aprašymu Valstybiniam patentų biurui gali būti teikiami iki 2014 m. vasario 25 d. paštu arba elektroniniu paštu award@vpb.gov.lt. Paštu teikiamus dokumentus reikia adresuoti „WIPO jaunojo išradėjo konkursui“, Valstybinis patentų biuras, Kalvarijų g. 3, Vilnius.
Daugiau informacijos pateikiama VPB tinklalapyje www.vpb.lt/index.php?&nn=739.
1967 m. įkurta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija (The World Intellectual Property Organization, WIPO) – Jungtinių tautų agentūra, kurios tikslas – kurti ir vystyti subalansuotą ir visiems prieinamą tarptautinę intelektinės nuosavybės  sistemą. Organizacija skatina kūrybiškumą, naujoves, prisideda prie ekonominės plėtros ir rūpinasi viešojo intereso apsauga.

Valstybinis patentų biuras (VPB) 2013 m. užregistravo 10,5 proc. daugiau patentų paraiškų nacionaliniams išradimams nei 2012 m. Taip pat per praėjusius metus paaugo ir prekių ženklų registracijų skaičius.
2013 m. VPB iš viso gavo 5 865 paraiškas pramoninės nuosavybės objektams (išradimams, dizainui, prekės ženklams registruoti), t. y. 26,7 proc. daugiau nei 2012 m. 2011 m. buvo gautos 4 629 paraiškos.
„Šie skaičiai yra džiuginantys ir jie liudija, kad patentų sistema atsigauna. Mūsų įmonės ir kiti patentų pareiškėjai ateityje tikisi sėkmingai investuoti, nes dažniausiai patentuojami naujausi technologiniai sprendimai, kuomet tikimasi jų komercinio panaudojimo“, – teigia VPB direktorius Rimvydas Naujokas
Nacionalinių patentų (išradimų) paraiškų augimas stebimas jau kelerius metus. 2013 m. Lietuvos pareiškėjų paduotų patentų paraiškų skaičius išaugo net 10,5 proc., lyginant su 2012 m. (nuo 124 iki 137 paraiškų). Lyginant 2011 m. ir 2013 m. statistiką, patentų paraiškų išaugo 26,8  proc. (nuo 108 iki 1372).
„Lygindami 2011 ir 2013 m. rezultatus matome, kad dėl krizės susitraukusi ekonomika diktavo žymiai mažesnius skaičius. Šis patentų skaičiaus didėjimas reiškia, kad į ekonomiką ir tam tikras ūkio šakas yra planuojamos investicijos bei yra viliamasi šių investicijų grąžos. Prie skaičiaus augimo prisideda ir technologiniai universitetai, kurie naudojasi vyriausybės teikiama parama ir noriai patentuoja sukurtus išradimus. Vadinasi, skatinimo mechanizmas veikia. Stebime teigiamas tendencijas, nes nacionalinėje teritorijoje patentuojama dažniausiai viliantis vėliau plėstis į užsienio rinką“, – tvirtina R. Naujokas.
Praėjusiais metais VPB išdavė nacionalinius patentus 93 išradimams ir patvirtino 1 309 Europos patentų galiojimą.
Padidėjęs Lietuvos Respublikos pareiškėjų aktyvumas matomas ir paduodant prekių ženklų paraiškas. 2013 m. Lietuvos Respublikos pareiškėjų paduotų nacionalinių prekių ženklų paraiškų skaičius išaugo 0,3 proc. Šių paraiškų 2013 m. gauta 2 277, 2012 m. – 2 270, 2011 m. – 2 287. „Prekių ženklų augimas rodo, kad ūkinė veikla, kuri susijusi su naujomis prekėmis arba paslaugomis, aktyvėja, nes į rinką paleidžiami nauji produktai. Tai – verslo veiklos rezultatas, verslo indėlis į ekonominės būklės gerėjimą“, – sako R. Naujokas.
Lietuvos verslininkai daug drąsiau žvalgosi į platesnes rinkas – pernai jie padavė 365 prekių ženklų paraiškų (kai tuo tarpu 2012 m. – 306) pagal tarptautines sutartis ir Europos Sąjungos reglamentus.

Norite, kad ypatingos progos metu patalpoje virš svečių galvų praskrietų tikras debesis? Jūsų įgeidį įgyvendinti padės olandų menininko Berndnauto Smilde’o atrasta debesies formulė: esant tam tikram drėgnumui, slėgiui, apšvietimui ir kitoms sąlygoms, patalpoje kelioms akimirkoms susiformuoja toks pat darinys, kokį matome danguje.

Šį B.Smilde’o kūrinį žurnalas “Time” pavadino vienu geriausių 2012-ųjų išradimų, į kurių sąrašą buvo įtraukta ir nemažai kitų originalių ir netikėtų šiemet dienos šviesą išvydusių sprendimų. Tarp jų – 40 JAV dol. kainuojantis kompanijos “Black & Decker” išmanusis bevielis grąžtas ar Masačusetsto studentų sukurta slydimo medžiaga, kuri užtikrina, kad iš bet kokio ja padengto indo nepalikdamas jokio pėdsako išbėgs net, tarkime, tirščiausias pomidorų padažas.
Ypatingo įvertinimo sulaukė ir šiemet sukurtas namie naudojamas ŽIV testas – už 40 JAV dol. įsigytas “OraQuick” prietaisas per 20 minučių iš seilių nustato, ar žmogus nėra užsikrėtęs šiuo mirtinai pavojingu imunodeficito virusu.
Ne mažiau žmonijai naudingas ir šiemet dizainerės Gabrielės Diamanti išrastas saulės energija valdomas vandens distiliavimo įrenginys – jis gali padėti tūkstančiams trečiojo pasaulio šalių gyventojų, kuriems stinga šviežio vandens ir kurie, naudodami šį prietaisą, jūros vandenį galės paversti gėlu.

Suomiai sukūrė ne tik „Nokia“ telefonus – tai norėjo pasakyti knygos „100 Suomijos naujovių“ autorius, surinkęs daugiau nei šimtą Suomijoje gimusių naujovių socialinės politikos, sveikatos, aukštųjų technologijų ir kasdieninių pramogų srityje. Kai kurios iš jų padėjo suomiams išspręsti problemas, su kuriomis šiandien susiduriame ir mes.

Ar žinojote, kad ramūs ir bendrauti daug nelinkę suomiai išrado ne tik trumpąsias SMS žinutes, bet ir bendravimo internetu IRC programą? Ar įtarėte, kad Molotovo kokteiliai – taip pat suomių, pritrūkusių ginklų, išradimas? O kaip Suomijoje atsirado dabar pasaulyje plintantis šiaurietiškas vaikščiojimas, kodėl Suomijos moksleiviai geriausiai pasirodo tarptautiniuose moksleivių žinių vertinimo tyrimuose, kodėl šioje šalyje buvo sukurtas valstybinis alkoholio monopolis ir kaip pavyko sumažinti aukų keliuose skaičių?
Visi šie atsakymai pateikti suomių politiko, gydytojo ir visuomenės veikėjo Ilkkos Taipale parengtoje knygoje „100 Suomijos naujovių“, kurioje jas trumpai aprašo gausus būrys intelektualų. Kai po septynerių metų pastangų I.Taipale išleido šią knygą anglų ir suomių kalbomis, suomiai ja visiškai nesusidomėjo. Tačiau kai ji sparčiai pradėta leisti kitomis kalbomis, sulaukta įvertinimo ir namie. Įdomu, kad šia knyga ypač domisi augančios Azijos šalys – Taivanas, Pietų Korėja, Japonija. Pietų Korėjos ambasadorius Suomijoje šią knygą su žmona išvertė savo pastangomis ir nemokamai išdalijo politikams, verslininkams, ekonomistams.
Apie iš Suomijos kilusias naujoves „Veidas“ kalbėjosi su knygos redaktoriumi I.Taipale ir jo žmona Vappu Taipale, taip pat prisidėjusia prie knygos rengimo.
VEIDAS: Koks buvo jūsų tikslas rengiant šią knygą?
I.T.: Visi kalbėjo tik apie technologines naujoves. Kai 1991 m. išgyvenome krizę, valstybė nusprendė skirti pinigų tik technologinėms naujovėms ir mokslui. Vappu dirbo Nacionaliniame socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos tyrimų ir plėtros centre (STAKES), kuris rūpinosi socialinėmis naujovėmis, todėl mes nusprendėme: pamokykime juos.
Į knygą įtrauktas ir Molotovo kokteilis, kuris byloja: kai neturi nieko – randi išeitį. Mes neturėjome ginklų, bet Žiemos karo metu išradome Molotovo kokteilius.
VEIDAS: Ar būtent todėl knygoje ir skiriate daugiausiai dėmesio socialinėms naujovėms, nors, statistikos duomenimis, Suomija pirmauja pagal informacines technologijas?
V.T.: Kas yra informacinė visuomenė? Tai nėra įrenginiai, kompiuteriai ar tinklai, tai protinis procesas. O ko jis reikalauja? Mokymosi, lankstumo, kūrybiškumo, darnumo, kalbų ir socialinių įgūdžių. Visa tai yra smegenyse. Štai kodėl mums reikia socialinio kapitalo, socialinių naujovių.
I.T.: Todėl mes sakome, kad net jei „Nokia“, ABB būtų viršūnėje, tai niekada nebūtų įmanoma be mūsų švietimo sistemos – nemokamo išsilavinimo visiems. Tai sukūrė pagrindą ir lygybei tarp vyrų bei moterų. Moterų daugėja pramoninėje visuomenėje ir net vadovybėje – visa tai dėl išsilavinimo.
V.T.: Gerovės visuomenė sukuria stabilumą, saugumą, tuomet nėra korupcijos. Tai gera vieta įmonėms veikti.
I.T.: Mūsų šalyje, kaip ir visose Vakarų šalyse, problema, kad verslas stengiasi kai kurias šias naujoves sugriauti siekdamas uždirbti pinigų. Todėl mano draugas sako: „Ilkka, po 20 metų tavo knygos pavadinimas bus „60 Suomijos naujovių.“ Bet manau, kad mes jas galime apginti. Nors buvo minčių apmokestinti studentus, atvykusius studijuoti iš už ES ribų, pradėta galvoti, kad tuomet niekas neatvyks. Jei reikės mokėti už mokslą, kam vykti į Suomiją – tai ES periferija, nauja kalba, šaltas klimatas ir nelabai draugiški žmonės.
VEIDAS: Iš tiesų suomiai nėra labai komunikabilūs, tad buvo įdomu sužinoti, kad būtent jie išrado ne tik SMS, bet ir IRC. Kas tai lėmė?
V.T.: Suomiams lengviau parašyti, negu pasakyti akis į akį. Yra toks anekdotas apie seniai susituokusią porą, tokią kaip mes – esame susituokę jau 50 metų. Žmona klausia vyro: „Kodėl tu niekada nepasakai, kad mane myli?“. O vyras sako: „Kartą informavau tave, kai tuokėmės. Jei pakeisiu savo nuomonę, informuosiu dar kartą.“
VEIDAS: Ar buvo sunku savo knygai surinkti daugiau nei šimtą naujovių?
I.T.: Šioje knygoje kai kurios naujovės labiau humoristinės, tarkime, lakrica (saldymedis), todėl iš antro leidimo, kuris pasirodys pavasarį, mes jas išimsime. Kai kurios šių naujovių tarptautinės – tai yra jos yra ir kažkur kitur.
Į vėlesnį leidimą bus įtraukta apie dešimt naujovių. Viena svarbiausių – kad Suomijoje visi oficialūs dokumentai turi būti skaidrūs ir atviri visiems. Tai buvo įgyvendinta jau 1780 m. Kita naujovė – gyventojų registras, kuriam jau daugiau kaip 400 metų. Jis buvo sukurtas labai anksti ir yra vienas geriausių visame pasaulyje – mes galime atlikti visas paieškas, tirti skirtingas ligas. Aišku, negalime žinoti visų naujovių. Aš pats pirmą kartą vieną iš socialinių naujovių išbandžiau 1956 m., kai berniukai mokykloje buvo mokomi gaminti valgyti ir namų ruošos.
VEIDAS: Kokios naujovės, jūsų požiūriu, yra svarbiausios?
V.T.: Manau, kad nemokama švietimo sistema yra svarbiausia, nes nuo jos viskas prasideda.
I.T.: Yra keli pagrindiniai dalykai: nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurių Lietuvoje nemėgstate, o Suomijoje jų turime 70 tūkst. Negali būti politiku nebūdamas 20-ies nariu bei vienos ar dviejų vadovu ir įkūrėju. Jų veikla apmokama, pavyzdžiui, iš lošimų aparatų duodamo pelno. Tokia sistema buvo sukurta jau prieš karą. Mes juokiamės, kad Suomijoje lošimų aparatai nėra mafijos rankose – jie yra NVO mafijos rankose. Tai nėra maži pinigai – apie 2 mlrd. eurų per metus. Šiais pinigais remiama vaikų gerovė, senų žmonių priežiūra, psichikos ligoniai, 24 valandas per parą paslaugas teikiantys namai.
Visuomenėje svarbiausias dalykas yra ryšys. Reikia stengtis eiti į kompromisus. Turime keturias dideles partijas: vieną kartą esi opozicijoje, bet kitą kartą – valdžioje. Darbo rinkoje jau nuo Žiemos karo veikia Trišalė taryba, kurioje kartu sprendimus priima profsąjungos, valstybė ir darbdaviai. Dar vienas svarbus dalykas – lygybė tarp vyrų ir moterų.
VEIDAS: Esate viena mažiausiai korumpuotų šalių pasaulyje. Ką galėtumėte patarti Lietuvai, kaip kovoti su šia problema?
I.T.: Pirmiausia kontroliuoti rinkimų kampanijai naudojamus pinigus. Pirmą kartą Suomijoje jų kontrolės imtasi 1966–1967 m. Valstybė pradėjo skirti subsidijas partijoms pagal tai, kiek narių jos turėjo parlamente – tai taip pat viena iš naujovių. Toks sprendimas sustabdė pinigų kaulijimą iš statybos ir kitų firmų. Prieš penkerius metus buvo priimtas įstatymas, kad kiekvienas išrinktas parlamento narys ar net miesto tarybos narys turi paskelbti, iš kur gavo lėšų, naudotų per rinkimų kampaniją. Parlamento narys turi paskelbti gavęs ne mažiau kaip 2 tūkst., o miesto tarybos – tūkstantį eurų. Trečias dalykas – bausmės už korupciją yra gana didelės. Ankstesnis ministras buvo nuteistas lygtinai dėl to, kad jo 60 metų gimtadienio šventės išlaidas apmokėjo trys verslininkai. Jie taip pat buvo nuteisti.
VEIDAS: Suomijoje romai gyvena butuose, o Vilniuje turime taborą, kuriame prekiaujama narkotikais, priglaudžiami vagys. Savivaldybė stengėsi kovoti su šia problema, griaudama nelegaliai pastatytus romų namus. Ką jūs galite patarti?
I.T.: Septintajame dešimtmetyje Suomijoje gimė judėjimai, tarkime, Lapkričio judėjimas, kuris siekė pagerinti užribyje esančių grupių padėtį. Romai buvo viena iš mūsų tikslinių grupių, ir labai greitai buvo priimtas įstatymas, kad valstybė suteiks 40 proc. subsidiją, jei savivaldybės pastatys namų romams. Iki tol romų vaikai nėjo į mokyklą, nė vienas romas Helsinkyje negyveno bute. Po to įstatymo priėmimo mes pradėjome rūpintis (ir tai truko dešimt metų), kad visi romai galėtų gauti namus. Dabar jie šiek tiek labiau išsilavinę, gyvena butuose, vaikai eina į mokyklas.
V.T.: Bet turite turėti omenyje, kad jie turi savo kultūrą. Jie priešinasi raštingumui, jie vertina savo papročius, pavyzdžiui, jaunesnis žmogus negali gyventi aukštesniame aukšte nei vyresnis, vyrai ir moterys negali naudotis ta pačia skalbimo mašina ir t.t.
VEIDAS: Bet dauguma problemų Suomijoje buvo išspręstos dėl turtingos socialinės gerovės politikos. Tokioms šalims kaip Lietuva, kurios neturi tokios sistemos, pasinaudoti jūsų patirtimi atrodo neįmanoma.
I.T.: Jūs tai padarysite, kai norėsite. Aišku, mes pokarinės visuomenės produktas: kai buvome vargšai, pradėjome dalytis su visais ir visi gavo. Kai buvome studentai, didelė problema Helsinkyje buvo benamystė. Mes pradėjome kampaniją, kad ilgalaikė benamystė būtų panaikinta. Pasirodė, kad pigiau suteikti benamiams būstus, negu įkišti juos į įstaigas, ligonines ir rūpintis plintančiomis ligomis. Kai išsprendi šią problemą, atsikratai ir smulkių nusikaltimų parduotuvėse bei gatvėse.
VEIDAS: Ką iš knygoje aprašytų naujovių galima perkelti į kitas šalis, pavyzdžiui, Lietuvą?
V.T.: Turite išsirinkti patys, nes tai dideli struktūriniai dalykai, tokie kaip švietimas, vaikų priežiūra. Jie reikalauja politinių sprendimų.
I.T.: Pavyzdžiui, jei norite ko nors pasiekti eismo saugumo srityje – galite tai pasiekti per penkerius metus. Vilniuje žmonės važinėja per greitai – jums reikia kamerų, kalnelių ir baudų. Helsinkyje nuo 1970 m. stengėmės sukurti teritorijas, kuriose būtų galima važiuoti tik 40 km/h greičiu. Užtruko 15 metų, bet dabar pagrindinėse gatvėse greitis yra 50 km/h, kitur mieste – 40 km/h, o miegamuosiuose rajonuose – 30 km/h. Be to, baudos pas mus labai didelės.
Šiandien vartau daugelį knygų apie Lietuvą – jos parašytos tokiu principu: ten graži bažnyčia, ten rasi tą ar aną, bet jūs turite idėjų: ir iš savo kultūros, ir iš senų laikų. Stenkitės jas visas surinkti.

Pirmą kartą Lietuvoje surengtame nacionalinių išradimų konkurse dalyvavo 12 išradėjų, kurie pateikė 18 patentuotų išradimų. Kol kas nei vienas iš jų į gamybą neįdiegtas. Jų brėžiniai, schemos, modeliai eksponuojami inžinerinės pramonės parodoje „BaltTechnika“. Antrą parodos dieną buvo paskelbti 3 perspektyviausi išradimai, o jų autoriai apdovanoti specialiais prizais, kuriuos įsteigė konkursą remianti bendrovė „ELFA Distrelec“.

Išradimai buvo vertinami pagal jų novatoriškumą, parengties lygį, idėjos pritaikymo galimybes ir aktualumą mūsų šalies ūkiui. Nominacijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“ daugiausiai balsų surinko Eugenijaus Šatkovskio išradimas – saulės elementas su paslėptos tekstūros emiteriu. „Variklių“ temoje labiausiai atitinkančiu vertinimo kriterijus buvo pripažintas Alekso Alfonso Pašilio išilginio judesio generatorius arba variklis. Perspektyviausiu išradimu nominacijoje „Energijos kaupimo-paskirstymo sistemos“ tapo Tomo Glumbako centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema.

Specialiu Technologijų inovacijų centro prizu buvo apdovanotas daugiausiai išradimų pateikęs Kęstutis Usevičius. Tarp 6 šio išradėjo konkursui pateiktų išradimų – šiluminė mašina, šiluminis reaktorius, energijos kaupimo iš aplinkos sistema, pakopinis kolektorius ir kt.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus hab. daktaro E. Šatkovskio užpatentuotas saulės elementas su paslėptos tekstūros emiteriu skirtas saulės šviesos energijai konvertuoti į elektros energiją. Techninis rezultatas gautas laboratoriniuose bandiniuose, o tyrimai šiuo metu tęsiami bendradarbiaujant su silicio saulės elementų gamintoja „Precizika-met SC“. Pasak E. Šatkovskio, tai ne vienintelis jo išradimas. Daugiau kaip 40 metų fizikos srityje dirbantis mokslininkas yra užpatentavęs dar 6 išradimus.

Klaipėdos universitete techniku dirbančio Alekso Alfonso Pašilio išilginio judesio generatorius galėtų būti pritaikytas jūros bangų elektrinių statybai. Pasak išradėjo, visame pasaulyje šia kryptimi dirba daugybė mokslininkų, Lietuvoje – jis vienintelis. Kaip teigia anksčiau radiotechniku dirbęs A. A. Pašilis, jį visuomet domino elektromagnetiniai reiškiniai. Ne vienerius metus daug keliavęs, laisvalaikiu užsiimdavo tyrinėjimais, eksperimentais, taip „žaidžiant“ su ritėmis bei magnetais atsirado ne viena gera idėja, tarp jų – ir išilginio judesio generatorius. Šiuo metu tvarkomas šio išradimo europinis patentas. Išradėjas turi ir daugiau užpatentuotų įvairių rūšių generatorių.

Tomo Glumbako išradimas, skirtas centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos efektyvumui didinti. Statybų srityje dirbantis T. Glumbakas visuomet domėjosi energetika ir ieškojo įvairių idėjų šilumos tiekimo efektyvumui didinti. Jo išradimu yra susidomėjusių įmonių, su jomis šiuo metu pasirašinėjamos sutartys dėl bendradarbiavimo. T. Glumbakas dirba ne vienas – grupę iš viso sudaro 4 žmonės, kurie ketina užpatentuoti ir daugiau išradimų iš energetikos srities.

Konkurse dalyvavo tik nuo 2000 iki 2012 metų užpatentuoti išradimai energetikos srityje, o tokių Lietuvoje iš viso yra apie 70. Konkursui iš viso buvo pateikti 28 išradimai, po pirmosios atrankos jų liko 18. Daugiausiai išradimų – 9 – buvo pateikta nominacijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“, „Variklių“ nominacijoje buvo vertinami 5 išradimai, „Energijos kaupimo-paskirstymo sistemų“ nominacijoje – 4 išradimai. Išradimus vertino žurnalo „Energijos erdvė“ vyr. redaktorius Bronius Rasimas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslo direkcijos direktorius Vaidotas Vaišis, Lietuvos techninės bibliotekos Patentinės informacijos centro skyriaus vedėjas Vytautas Guobys, Vilniaus patentų biuro Išradimų skyriaus ekspertė Daiva Pagirytė ir biuro Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Marius Astikas. Komisijos teigimu, dauguma iš vertinimui pateiktų išradimų yra novatoriški ir praktiškai pritaikomi, tik gaila, kad neaiškus jų konkurencingumas tarptautiniu mastu įvertinant realiai egzistuojančius analogus.

Šios idėjos sumanytoja Vaida Balčiūnienė sako, kad Lietuvoje yra daug neišnaudotų technologinių bei žmogiškųjų resursų, kurie galėtų būti pritaikomi praktikoje. „Tik reikia tuos resursus parodyti, todėl ir rengiame konkursą pramonės parodoje, tikėdamiesi praminti takelius, kur verslas galėtų susitikti su išradėjais, o išradimai galėtų rasti pritaikymą praktikoje“, – aiškina V. Balčiūnienė.

Kaip teigia konkursą remiančios bendrovės „ELFA Distrelec“ vadovas Tomas Vaišvila, jie ne pirmą kartą remia įdomias idėjas ir jų įgyvendinimą. „Prisidėdami prie šio konkurso, norime paskatinti visus domėtis aktualiomis temomis ir bandyti sukurti naudingus prietaisus, kuriuos būtų galima naudoti ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoti“, – sako T. Vaišvila.

Išradimų ekspozicija surengta parodoje „BaltTechnika“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO gegužės 22-24 dienomis. Įėjimas į parodą nemokamas.

Daugiausiai išradimų pagrindu sukurtų produktų parduoda lazerių ir biotechnologijų kūrėjai bei gamintojai.

Nedidelėse aukštųjų technologijų bendrovėse, neretai atskilusiose nuo universitetų skyrių, Lietuvos mokslininkai kuria, gamina ir į platųjį pasaulį paleidžia nemažai inovatyvių gaminių. Prieš daugelį metų su verslu pradėję bendradarbiauti siekdami išlaikyti save ir savo kolektyvus, dabar jie neretai skatinami jau kito motyvo – pamatyti savo sukurtas inovacijas praktikoje ir koja kojon žengti su naujausiomis tendencijomis. Šalyje verdant diskusijoms, kad mokslą ir verslą Lietuvoje skiria praraja, šie mokslininkai – pavyzdys, kad šią prarają įveikti galima. „Veidas“ pažvelgė, kokie lietuvių išradimai ir inovacijos sėkmingiausiai prigijo šiandieninėje rinkoje.

Sukūrė lazerinį prietaisą daugybei ligų gydyti

Liūdna konstatuoti, bet Lietuvoje išradimų pagrindu sukurti gaminiai – dar pakankamai retas reiškinys. Valstybinių patentų biuro statistika rodo, kad Lietuvoje šiuo metu galioja apie 300 lietuvių sukurtų patentų, tačiau per metus sudaromos tik 3–4 licencinės sutartys, kai už tam tikrą atlygį autorius suteikia galimybę patentu laikinai naudotis kitiems subjektams ir pasirašomos 5–6 teisių perdavimo sutartys, kai nuosavybės teisės į išradimą parduodamos. Tai labai menka dalis, turint omenyje, kad per metus Lietuvoje išduodama apie šimtas naujų patentų.
Kad komercializuojama tik labai nedidelė išradimų dalis, savo pavyzdžiu patvirtina ir daugiau nei dvidešimt metų UAB „Lazerinės technologijos centrui“ vadovaujantis ir lazerinius prietaisus medicinai kuriantis Rimantas Kanapėnas – iš daugiau nei 300 jo sukurtų išradimų komercializuota tik 10–15 proc. Sėkmingiausiai rinkoje prigijo ir didžiausią paklausą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turi mokslininko sukurtas lazerinis prietaisas LMP-010M, skirtas gydyti įvairiausias sąnarių, dantų, skrandžio, kvėpavimo takų ir daugelį kitų ligų, taip pat sumušimus, žaizdas. R.Kanapėnas skaičiuoja, kad nuo 2005 m. pardavė apie tūkstantį tokių prietaisų, Lietuvoje kainuojančių 1,9 tūkst. Lt, užsienyje – apie 5 tūkst.
„Jį naudoja gydymo įstaigos, reabilitacijos centrai, bet daugiausiai perka privatūs asmenys individualiam naudojimui. Jis gali būti naudojamas ne mažiau kaip dešimtyje medicinos sričių“, –  prietaiso unikalumą pabrėžia R.Kanapėnas.  „Lazerinės technologijos centre“ sukurti ir parduodami ne tik lazeriai medicinai, bet ir elektrinis raumenų treniruoklis, prietaisas vyrų ir moterų seksualinėms problemoms šalinti, testometras vaisingoms nevaisingoms dienoms nustatyti.
Lazerininkai ir biotechnologai Lietuvoje parduoda bene daugiausiai inovacijomis arba išradimais paremtų produktų, o daugiausiai išradimų komercializuoja tokie mokslininkai, kaip R.Kanapėnas – pasukę į verslą ir įkūrę įmones. Garsiausi pavyzdžiai – Viktoras Butkus, įkūręs įmonę „Fermentas“ ir ją pardavęs JAV koncernui „Thermo Fisher“, Algirdas Bumelis, įsteigęs „Sicor Biotech“, Saulius Grigiškis, vadovaujantis „Biocentrui“ ir visos lazerių kompanijos.

Klientai – nuo „Siemens“ iki „Samsung“

Jau daugiau kaip du dešimtmečius versle sukasi ir mokslininkas Juozas Gecevičius, įkūręs bendrovę „GTV“. Robotizuotas linijas pramonei gaminanti įmonė savo gaminius eksportuoja į daugybę šalių, o tarp klientų yra tokie garsūs vardai, kaip „Siemens“, kuris įsigijo lietuvių sukurtą vandens apskaitos prietaisų tikrinimo liniją. J.Gecevičius atskleidė, kad šiuo metu bręsta dar keli stambūs projektai – šveicarų investicinis fondas svarsto galimybę pastatyti metalo dirbinių gamyklą Lietuvoje, naudodamas „GTV“ sukurtą technologiją. Tiesa, savo naujovių J.Gecevičius nepatentuoja, nes tvirtina, kad tuomet jas lengvai nusižiūrėtų konkurentai, o nedidelė įmonė neišgalėtų samdytis brangių advokatų ir apsiginti. „Patentuojant robotizuotą sistemą, tenka atskleisti pernelyg daug informacijos, todėl pagal ją net vidutinio lygio projektavimo organizacija gali pradėti gamybą“, – aiškina J.Gecevičius.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir mokslininkas Povilas Adomėnas, kontraktus su užsienio elektronikos ir organinės chemijos kompanijomis turintis jau daugybę metų – jo ir kolegų produktai keliauja į Vokietiją, Japoniją, Lenkiją. Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto Skystųjų kristalų laboratorijos vedėjas ir įmonės „Tikslioji sintezė“ vadovas P.Adomėnas pasakoja, kad dar sovietmečiu jis su kolegomis įmonėms pradėjo pardavinėti skystuosius kristalus, o šiuo metu specializuojasi dviejose srityse: pirma, gamina tarpinius produktus organinei elektronikai – OLED medžiagas, iš kurių gaminami ploni šviečiantys sluoksniai, naudojami naujos kartos mobiliųjų telefonų, televizorių ekranuose, o antra sritis – medžiagos, įeinančios į organines saulės baterijas. „Mes nuo pat pradžių buvome orientuoti į darbus, kurių kažkam reikia. Mūsų sąraše – 300 medžiagų, iš kurių trisdešimt niekas kitas pasaulyje negamina“, – pabrėžia P.Adomėnas.
Fizikinių technologijų mokslinių tyrimų centro Optoelektronikos skyriaus vadovas Arūnas Krotkus taip pat prisidėjo kuriant „purpurinę“ laboratorijos  įmonę – UAB „Teravil“. Mokslininkas vadovavo kuriant technologiją, kurios pagrindu sukurtus prietaisus įmonė šiuo metu sėkmingai parduoda Japonijoje, Kinijoje, Singapūre, Australijoje. Šie prietaisai – optoelektroninės technologijos, skirtos spektroskopiniams matavimams teraherciniame diapazone. Tokių prietaisų gamintojų rinkoje praktiškai nėra, o „Teravil“ užsakovai – įvairios mokslinės laboratorijos. Šiuos prietaisus bandoma taikyti medicinoje, pramonėje, taip pat saugumo tikslais – pavyzdžiui, su jais galima per atstumą aptikti sprogstamąsias, narkotines medžiagas. O po kelerių metų lietuviai galbūt rinkai pasiūlys dar svarbesnį produktą. Pasirodo, Lietuvos mokslininkai kartu su Dundee universitetu Škotijoje kurs dujų sensorius medicinai. „Tikimės pradėti taikyti juos oro matavimams – iškvepiamame ore yra dešimtys, jei ne šimtai molekulių, kurios gali būti panaudotos įvairiausių ligų diagnostikai, tokių kaip plaučių vėžys, astma, cukrinis diabetas“, – pasakoja A.Krotkus.
Dar vieni sėkmingai su užsienio kompanijomis bendradarbiaujantys mokslininkai – KTU profesoriai chemikai Juozas Vidas Gražulevičius ir Vytautas Getautis, pardavę keletą patentų „Samsung elektronics“ kompanijai, o šiuo metu turintys kontraktą su didžiausia chemijos kompanija pasaulyje „BASF“ iš Vokietijos.
Prie sėkmingo inovacijų pardavimo rinkoje sparčiai juda ir KTU profesorius Arminas Ragauskas, savo sukurtus technologinius sprendimus patentuojantis JAV. Ankstesni šio mokslininko išradimai jau sėkmingai virtę produktais – jo sukurtus industrinius matuoklius, kurie naudojami šilumos apskaitai industriniuose objektuose, kelioliką metų sėkmingai gamina ir pardavinėja įmonė „Axis industries“.
Šis mokslininkas kartu su kolegomis taip pat sukūrė ir unikalią ultragarsiniu matavimu paremtą technologiją, kuri leidžia stebėti smegenis, neimplantuojant į jas įvairiausių jutiklių. Iki šiol niekas pasaulyje tokios technologijos nesugebėjo sukurti. Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai – jei jie bus sėkmingi, po metų ar dvejų šie prietaisai bus gaminami Lietuvoje ir eksportuojami į JAV ir ES rinkas. Ši naujovė sulaukė didžiulio susidomėjimo JAV – rezultatų nekantriai laukia JAV karinės oro pajėgos, NASA, daugybė ligoninių, kuriose atliekami klinikiniai tyrimai. „Šita technologija tokia pat reikšminga bet kurioje neuropatologijos srityje kaip ir kraujospūdžio matavimo technologija kardiologijoje“, – lygina A.Ragauskas.
Aktyviai savo išradimus komercializuoja ir Biotechnologijų instituto mokslininkai.

Išradimai iš būtinybės

Lietuvoje mokslininkai daugiausiai kuria ir parduoda mokslui ar verslui reikalingus inovatyvius ir sudėtingus sprendimus, tačiau buityje praverčiančius daiktus dažniausiai sukuria gyventojai, spręsdami juos kankinančias problemas. Štai šaltkalvis Stasys Šaduikis iš Mikališkių kaimo išrado ir užpatentavo efektyvius spąstus kurmiams, kuriuos iki šiol pardavinėja už kelias dešimtis litų. Vilnietis Šarūnas Davainis sukūrė masažinį stalą, kurio unikalumas –  masažo metu naudojami infraraudonieji spinduliai, šildantys masažuojamą kūną, o dvi vilnietės Justė Šoblinskaitė ir Rita Pivoriūnaitė – bato kulną saugančią priemonę.
Yra ir dar vienas išradėjų tipas – verslininkai, kurie išradėjais tampa iš būtinybės, nes ieško efektyvesnių ir inovatyvesnių sprendimų savo veikloje. Štai įmonė „Antrocelas“ sugalvojo komponentą asfalto mišiniams, kuris dangą padaro atsparią šalčiui ar liūtims, o ūkininkas, pievagrybių auginimo įmonės „Baltic Champignons“ savininkas Kęstutis Jusčius įdiegė tris išradimus pievagrybių auginimo srityje.
„Išradimai gimė ieškant efektyvesnės gamybos sprendimų ir siekiant sunaudoti mažiau energetinių resursų. Šiame versle dirbame 20 metų, o technologijos, kurią buvo galima užsienyje nusipirkti, pradėjo nepakakti, tad ėmėme ieškoti kitų būdų – patys sukūrėme įrenginius ir dalis inovacijų pasiteisino“, – dėsto Vilniaus universitete vadybą baigęs K.Jusčius.
Patentavimo klausimais konsultuojančios advokatų kontoros „Metida“ patentinė patikėtinė Birutė Dauderienė pastebi, kad sėkmingiausiai išradimus komercializuoja juos sukūrusios įmonės, inovacijas iškart įdiegiančios į gamybą ir patikrinančios, o gyventojams ar mokslininkams neretai pritrūksta lėšų vien užpatentuoti savo gaminį.
Beje, išradėjai vienbalsiai tvirtina, kad komercializavimo procesas labai sudėtingas ne tik dėl to, kad brangiai kainuoja sukūrimas, patentavimas, pagaminimas, tyrimai, klientų paieška, bet dar ir dėl to, kad ne visada išradimas gali pasiteisinti praktikoje. Pavyzdžiui, mokslinės įrangos platinimu užsiimanti įmonė „Energenas“ 2008 m. nusprendė pasukti į išradimų komercializavimo sritį, tačiau iki šiol iš to pinigų neuždirba. Kitas minimas barjeras – Lietuvoje beveik nėra investuotojų, kurie pasiryžtų rizikuoti ir investuoti į išradimus.
Tiesa, dabar priėjimo prie lėšų ir bendradarbiavimo galimybių tarp verslo ir mokslo vis daugėja – ypač dėl įvairių ES programų. Bet norint paskatinti išradimų komercializavimą, labai svarbus dar vienas aspektas – reikia keisti požiūrį į pačią patentavimo praktiką. „Stengiamės aiškinti, kad žaisti patentavimą neapsimoka. Reikia rimtai galvoti ir užsiimti komercializavimu iš anksto, kad atsipirktų patentavimo lėšos ir patentas padėtų sukurti verslą arba toliau jį plėtoti“, – pataria B.Dauderienė.

“Tie, kurie neturi tikslo, pasmerkti visą gyvenimą dirbti tiems, kurie jį turi”, – ši sena išmintis tinka kalbant ne tik apie žmones, bet ir apie valstybes.

Stebint ir nagrinėjant, tarkime, Kiniją, Vokietiją ar Izraelį, dėl jų tikslų abejonių nekyla, o štai apie Lietuvą to tikrai nepasakysi. Kažkokių svajonių gal ir turime, bet tokių gana išplaukusių, be to, mes tarp jų stipriai blaškomės, o ir tų išsikeltų tikslų ne užtikrintai siekiame, bet nuolat dvejojame arba jų link traukiame aplinkkeliais.
Ko gero, pats rimčiausias šio laikmečio mūsų tikslas – energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos, bet net ir praėjus 22 metams po nepriklausomybės atkūrimo su šio tikslo įgyvendinimu esame kokie penki metrai nuo starto linijos maratono distancijoje.
Dar vienas mūsų tikslas – tapti moderniu paslaugų centru Rytų ir Vidurio Europoje. Bet ar tapome? Taip, premjeras Andrius Kubilius pavažinėjo po užjūrius, pridalijo kvietimų investuoti Lietuvoje ir trys tarptautinės kompanijos mūsų šalyje įsteigė savo skambučių centrus, bet tuo viskas baigėsi. Be to, tai buvo jau senokai: nei pernai, nei šiemet jokių stambių banginių Lietuva nesugundė. Galiausiai ir premjeras prarado ūpą tuos investuotojus medžioti.
Galbūt taip atsitiko todėl, kad valdantieji pamatė, jog pasirinktas tikslas – klaidingas. Kaimyninė Lenkija pasirinko kur kas išmintingesnį tikslą – gamybos plėtrą: nuo 2000 metų šalyje pristatyta tūkstančiai fabrikų ir gamyklų, be to, ši valstybė dar pasistengė kilstelėti savo gaminių kokybės kartelę. Matydamas, kad šių gaminių dar ir kaina nesikandžioja, supranti, kodėl jų paklausa skirtinguose regionuose stipriai išaugo, o Lenkijos eksportas pasiekė neregėtas aukštumas. Taip pat supranti, kodėl nedarbas kaimynų šalyje toks nedidelis, o ekonomika auga net per krizę.
Labai svarbu ir tai, kad tarptautinės kompanijos skambučių centrus iš Lietuvos gali iškelti per savaitę, vos tik ras patrauklesnę valstybę, o gamyklų iš Lenkijos investuotojai tikrai neiškels. Taigi lenkai išlošia trigubai. Ir vien todėl, kad kažkada pasirinko teisingus prioritetus ir tikslus.
Beje, mūsų politikai yra prikalbėję ir apie dar vieną mūsų neva tikslą – kad mes dar ir mokslo srityje bandysime nustebinti pasaulį ir čia esą spurtuos mūsų mokslo slėniai. Bet ir vėl pradėjome ne nuo to galo. Už ES pinigus prisistatėme pastatų mokslo slėniams, įsirengėme infrastruktūrą ir laboratorijas, bet mokslo išradimų dėl to beveik nepadaugėjo. Kitaip tariant, mes elgiamės panašiai kaip kokie Jungtiniai Arabų Emyratai, tik šie turtingi naftos pinigų ir gali sau leisti brangias klaidas. Jie irgi prikūrė begalę mokslo slėnių ir parkų, prisikvietė žymių vardų korporacijų, pristatė ištaigingų pastatų, bet pasaulyje pastebimu mokslo centru netapo. Jei kalbėtume apie padarytus išradimus ir gautus patentus, tai JAE nuo, tarkime, kokio Izraelio atsilieka 240 kartų. Pabrėžiu – kartų, o ne vienetų.
Lietuva, nors ir būdama neturtinga, kažkodėl nusprendė sekti JAE, o ne Izraelio pavyzdžiu. Taigi, ko gero, dar ilgokai pasaulį stebinsime savo provincialumu, o ne išradimais.

Pastarųjų metų Lietuvos mokslininkų laimėjimai nenuteikia optimistiškai: mokslininkų, norinčių užregistruoti savo išradimus, mūsų šalyje labai jau mažai.

Per metus Valstybiniam patentų biurui pateikiama tik iki šimto paraiškų kokio nors išradimo patentui gauti. Pasak Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus vedėjo Zenono Valasevičiaus, daugiau nei pusė besikreipiančiųjų yra fiziniai asmenys. O iš mokslo institucijų dažniausiai kreipiasi Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).
Štai VGTU mokslininkai šiemet pateikė aštuonias paraiškas patentams gauti (pernai – vienuolika). „Ar išradimas bus užpatentuotas, paaiškėja po pusantrų metų, tačiau beveik visiems VGTU mokslininkų išradimams patentas suteikiamas“, – tvirtina VGTU Mokslo direkcijos atstovė Vaiva Laukaitienė.
Jos duomenimis, šiemet gauti jau penki patentai. Užpatentuotas ugniai atsparus betonas, taip pat prietaisas kampų matavimo tikslumui nustatyti. Pernai buvo užpatentuotas bioreaktorius ir biodujų gamybos būdas, taip pat kompostavimo įrenginys, leidžiantis sumažinti į sąvartynus išvežamų atliekų kiekį bei išspręsti nemalonaus atliekų kvapo problemą.
Kasmet maždaug po dešimt paraiškų patentams gauti pateikia ir KTU mokslininkai. Šiemet buvo užpatentuotas vibracinis nuotekų valymo ir nukenksminimo įrenginys, sumažinantis mikrobų koncentraciją valymo įrenginiuose ir vandentiekio sistemose. Taip pat užpatentuotas ir vidinio kraujagyslių valymo įrenginys. Pernai patentas suteiktas teleskopinei antenai, kuri skirta automatiniam ryšiui palaikyti tarp skraidančių objektų ir Žemėje esančio operatoriaus, žmogaus funkcionalumo kontrolės sistemai, kuri gali būti panaudota pavieniui atsakingą darbą dirbančių žmonių savijautos kontrolei.
Lietuvos mokslininkų sąjungos vicepirmininko Vyginto Gončio manymu, išradimai Lietuvoje dar retas dalykas, mat jiems reikia kur kas daugiau lėšų, nei mūsų mokslininkai turi. Tad lietuviai dažniau gilinasi į teorines sritis. „Vakarų Europos šalyse mokslininkams skiriamas dešimt kartų didesnis finansavimas, tad ir išradimų ten padaroma kur kas daugiau“, – mano V.Gontis.

Sostinės prekybos ir pramogų centre „Ozas“ atidaryta žymiausio visų laikų išradėjo, Renesanso epochos italų mokslininko Leonardo da Vinci išradimų paroda. Joje pristatomi 28 eksponatai – nuo sraigtasparnio ir tanko prototipų iki garsiojo „Vitruvijaus žmogaus“ ir garsiausių paveikslų reprodukcijų. Pusė parodos eksponatų – interaktyvūs. Darbo dienomis nuo 17 iki 20 val. ir savaitgaliais nuo 13 iki 16 val. po parodą rengiamos nemokamos ekskursijos.

"Veido" archyvas

Lietuviai savo išradimus patentuoja mažiausiai Europoje – pagal šį rodiklį visoje Europos Sąjungoje lenkiame tik rumunus.

Naujaisiais “Eurostato” duomenimis, Lietuvoje milijonui gyventojų per metus tenka vos dvi paraiškos Europos patentų biurui, teikiančiam europinius išradimų patentus. Rumunija atsilieka dar labiau – čia milijonui gyventojų tenka vos viena paraiška per metus. Tuo tarpu visų kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai dėl patentų kreipiasi daug dažniau: Latvijoje milijonui gyventojų tenka 8, Estijoje – 17, o daugiausiai išradimų registruojančiose Švedijoje ir Vokietijoje – atitinkamai 298 ir 261. ES vidurkis šiuo metu sudaro 117 paraiškų patentui per metus. Pasaulyje europinių patentų statistikoje pirmauja JAV, Japonija ir Korėja.

“Lietuvių, kurie gauna europinį patentą ir jis įsigalioja mūsų šalyje, yra vienetai”, – konstatuoja Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus vedėjas Zenonas Valasevičius. Paraiškų patentui Lietuvoje gauti pateikiama taip pat nedaug: Valstybinio patentų biuro duomenimis, per metus sulaukiama apie šimto tokių paraiškų. Jau daugelį metų šis rodiklis yra stabilus ir kinta nedaug. Tai rodo, kad lietuviai išradimų kuria nedaug ir dažnai nemato prasmės juos patentuoti.

"Technologijų" archyvas

Kokios naujovės įeis į Žemės gyventojų buitį artėjant 2100 metams? Prognozėmis dalijasi Niujorko kolegijos teorinės fizikos profesorius Michio Kaku.