Gabija SABALIAUSKAITĖ
Moterų – penktadalis, du 25-mečiai
Seime turėtų šiek tiek sumažėti moterų, kurios po 2012 m. rinkimų sudarė beveik ketvirtadalį parlamento. Po šių metų antrojo rinkimų turo mandatus gavo 30 moterų, jos sudaro kiek daugiau kaip penktadalį, skaičiuojant nuo 141 parlamentaro. 2012 m. į Seimą buvo išrinktos 35, o 2008-aisiais – 26 moterys.
Per šiuos Seimo rinkimus partijų sąrašuose vyravusi „mada“ atsinaujinti ir pasiūlyti rinkėjams naujos kartos politikų galėjo lemti tai, kad 2016–2020 m. kadencijos parlamentaras šiek tiek pajaunėjo.
2012 m. išrinkto parlamentarų amžius vidurkis buvo 52,8 metų, šiemet jis svyruoja apie 51-erius. Po praėjusių Seimo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiavo 12 išrinktų 25–34 metų amžiaus kandidatų. Šį kartą 15 išrinktųjų į Seimą yra ne vyresni kaip 34 metų amžiaus, o nepriklausomybės karta pamažu artėja prie Seimo rūmų: du Seimo nariais išrinkti kandidatai yra gimę 1990-aisiais.
2016–2020 m. tautos atstovai turi turto, verto maždaug 17,9 mln. eurų. Tokią sumą sudaro 141 išrinkto kandidato deklaracijose nurodomas privalomas registruoti turtas, taip pat visi kartu jie nurodo turį apie 4,8 mln. eurų piniginių lėšų.
25-erių Rūta Miliūtė nori tikėti, jog gavo rinkėjų balsų už tai, kad yra jauna, išsilavinusi politikos mokslų bakalaurė, o ne dėl pavardės, kuri yra tokia pati kaip ir garsios politinių laidų vedėjos. R.Miliūtė baigė politikos mokslų studijas Vilniaus universitete (VU), studijuoja magistrantūroje, jau spėjo padirbėti rinkodaros vadybininke dienraštyje „Kauno diena“, AB „Teo“ pardavimo projektų koordinatore, o dabar yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) veiklos koordinatorė.
Po antrojo turo mandatą R.Miliūtė gavo „pasislinkus“ LVŽS sąrašui, kai vienmandatėse apygardose laimėjo virš jos buvę „valstiečių“ kandidatai. Partijos rinkimų sąraše R.Miliūtės pavardė buvo įrašyta 114 vietoje, tačiau rinkėjai pakėlė ją į 28 vietą, greičiausiai manydami, kad balsuoja už žurnalistę Ritą Miliūtę.
LVŽS sąraše – dar du šuolininkai. Buvusiam konservatoriui Egidijui Vareikiui rinkėjai pakišo trampliną iš paskutinės, 141-os sąrašo vietos iššauti į 23-ią, o tada jau tiesiai į Seimą. Šilutės vienmandatėje apygardoje laimėjo Alfredas Stasys Nausėda, kuris, tikėtina, taip pat dėl savo pavardės po pirmojo turo padarė nemenką rokiruotę partijos sąraše, nes dalis LVŽS elektorato manė, kad šis ūkininkas – ekonomistas Gitanas Nausėda.
23 dienomis už R.Miliūtę vyresnis Virginijus Sinkevičius, antrajame ture Šeškinės vienmandatėje apygardoje nurungęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Audronių Ažubalį. Aberistvito ir Mastrichto universitetų absolventas, dalyvavęs jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“, buvo naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autorius ir redaktorius, stažavosi Lietuvos atstovybėje Vašingtone, dirbo Europos politikos analizės centre (CEPA) projektų vadovo padėjėju Vašingtone, buvo Lietuvos pašto tarptautinės grupės projektų vadovas. LVŽS deleguotas V.Sinkevičius dabar vadovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupei.
Vyriausi šios kadencijos Seimo nariai greičiausiai bus 75 metų amžiaus „tvarkietis“ Juozas Imbrasas, 73-ejų socialdemokratas gydytojas, diplomatas Antanas Vinkus.
Didžiausias turtas – milijonų vertės, mažiausias – 0 eurų
2016–2020 m. tautos atstovai turi turto, verto maždaug 17,9 mln. eurų. Tokią sumą sudaro 141 išrinkto kandidato deklaracijose nurodomas privalomas registruoti turtas, taip pat visi kartu jie nurodo turį apie 4,8 mln. eurų piniginių lėšų.
Bet milijonieriai (pagal privalomo registruoti turto vertę) Seime kol kas tik du: LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, turintis per 2 mln. eurų privalomo registruoti turto (ir 9,4 mln. eurų vertės vertybinių popierių, meno kūrinių bei juvelyrinių dirbinių) ir 1 mln. eurų viršijančio turto savininkas liberalas prof. Kęstutis Glaveckas.
Neturtingiausi – jauniausi parlamentarai: privalomo registruoti turto neturi 27-erių liberalė Aušrinė Armonaitė bei jauniausia parlamentarė R.Miliūtė, deklaravusi 0 eurų privalomo registruoti turto ir 0 eurų piniginių lėšų.
Nors jos bendraamžis V.Sinkevičius nurodo turįs 227 tūkst. eurų turto ir tokia suma lenkia nemažai vyresnių politinių bendražygių.
Įdomu, kad jokio privalomo registruoti turto esą neturi ir konservatorius Mykolas Majauskas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas,
vienintelė „Lietuvos sąrašo“ partijos atstovė ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė, socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir LVŽS deleguotas istorikas prof. Eugenijus Jovaiša.
Istorikai, fizikai, medikai, teisininkai
Absoliuti dauguma netrukus darbą pradėsiančio Seimo narių turi aukštąjį išsilavinimą, yra keletas profesorių, dar keli studijas pradėję, bet turi tik vidurinį išsilavinimą. Pavyzdžiui, LVŽS atstovė Greta Kildišienė įstojo į Vilniaus kolegijos Teisės fakultetą, bet vėliau emigravo į Didžiąją Britaniją. Grįžusi atnaujino studijas ir pavasarį gaus aprangos technologijų ir verslo specialybės diplomą. Justas Džiugelis pradėjo ištęstines finansų studijas Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje.
Pagrindinė seimūnų alma mater – Vilniaus universitetas, kuriame išsilavinimą ar vieną iš diplomų įgijo bent keliasdešimt parlamentarų.
Po keliolika parlamentarų išsilavinimą arba vieną iš diplomų įgijo tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete, ASU), Kauno medicinos institute (dabartiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete, LSMU), Kauno politechnikos institute (dabartiniame Kauno technologijos universitete, KTU), Lietuvos policijos akademijoje ar Lietuvos teisės universitete (dabartiniame Mykolo Romerio universitete, MRU). Naujajame Seime turėtų būti maždaug 12 gydytojų, 10 agronomų, 7 istorikai, 6 fizikai, 5 žurnalistikos absolventai, apie 12 pedagogų, maždaug po 20 inžinierių ir teisininkų.
Darbo patirtis: ūkis, verslas ir universitetas
Mažiausiai pažįstami rinkėjams buvo LVŽS deleguoti kandidatai, kurie laimėjo ne tik kovą daugiamandatėje apygardoje, bet ir dvikovas vienmandatėse, kur nurungė ir ne vieną politikos senbuvį. LVŽS kandidatai gal ir naujokai nacionalinėje politikoje, bet ne visai žali, nes nemažai jų dirba savivaldybėse, nebe pirmus metus yra išrenkami į tarybą.
Kaip ir dera pagal partijos pavadinimą, LVŽS deleguotų kandidatų veikla neretai susijusi su žemės ūkiu. Pavyzdžiui, A.S.Nausėda, Valius Ąžuolas, Petras Nevulis yra ūkininkai, Aurimo Gaidžiūno įkurta įmonė „Auridana“ prekiauja naudota agrotechnika. Du išrinkti kandidatai – tiesiai iš ūkininkams atstovaujančių Žemės ūkio rūmų: jų pirmininkas Andriejus Stančikas ir vicepirmininkas Bronius Markauskas. Dar du – G.Kildišienė ir Tomas Tomilinas – LVŽS deleguoto europarlamentaro Bronio Ropės talkininkai.
Nemažai LVŽS deleguotų Seimo narių dirba universitetuose: prof. dr. E.Jovaiša yra LEU Istorijos fakulteto dekanas, prof. dr. Viktoras Pranckietis vadovauja ASU Agronomijos fakultetui, ASU dėsto dr. Arvydas Nekrošius, LSMU dirba dr. Kęstutis Mažeika, MRU – doc. dr. Agnė Širinskienė, Šiaulių universitete – prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, dviprasmiškais pareiškimais apie Rusijos ir Ukrainos propagandą pagarsėjęs doc. dr. Mindaugas Puidokas dirba KTU.
Daugiausiai išrinktų parlamentarų nurodo mokantys angliškai, rusiškai ir lenkiškai.
Nemažai kandidatų nurodė mokantys dar vieną Europos kalbą – ar prancūzų. Jauniausia Seimo narė R.Miliūtė ir liberalas Simonas Gentvilas moka norvegų kalbą. Buvęs kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas galėtų susikalbėti japoniškai, keli parlamentarai kalba ispaniškai, keturi – itališkai, o konservatorius dr. Mantas Adomėnas bei A.Širinskienė moka ir lotynų kalbą.
Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA
Loading ...