"Veido" archyvas

Klaipėdos universitetas į valstybės finansuojamas studijas įstojusiems antros pakopos studentams neužtikrina teisės studijuoti nemokamai visą studijų laikotarpį ir taip pat pažeidžia Mokslo ir studijų įstatymą, teigia Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

“Universitetas kas semestrą šiems studentams organizuoja konkursą nemokamoms studijų vietoms užimti. Lietuvos studentų sąjunga tokius aukštosios mokyklos veiksmus vertina kaip studentų teisės į nemokamą mokslą pažeidimą ir prašo valstybės institucijų pagalbos”, – teigiama antradienį išplatintame studentų atstovų pranešime.

LSS teigia ketinanti kreiptis į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, kad būtų pripažinta, jos studentų teisė į nemokamą mokslą buvo pažeista, ir jiems būtų atlyginta žala.

Studentų atstovai pabrėžia, kad šiuo metu magistrantams įstatymu užtikrinta teisė studijuoti nemokamai visą studijų laiką. Tam nustatytos dvi sąlygos – įstoti į valstybės finansuojamą vietą ir studijuoti taip, kad nebūtum šalinamas. Mokslo ir studijų įstatyme, kitaip nei iki tol galiojusiame Aukštojo mokslo įstatyme, teisė spręsti dėl valstybės finansavimo perskirstymo antros pakopos studijų eigoje aukštosioms mokykloms nesuteikta.

Pasak LSS, galimybė kas semestrą keisti vietomis mokančius ir nemokančius už mokslą antros pakopos studentus Klaipėdos universitete įtvirtinta 2009 metų rugsėjį, kai šiuo klausimu universiteto Senatas priėmė specialų nutarimą.

“Universiteto Senato sprendimas priimtas pažeidžiant įgaliojimų ribas, nes tuo pačiu klausimu įstatymu jau buvo išreikšta valstybės valia”, – pažymima pranešime.

Studentų atstovai primena, kai panašus atvejis anksčiau užfiksuotas Lietuvos edukologijos universitete (buvusiame Vilniaus pedagoginiame universitete). Tačiau bendraujant su šios aukštosios mokyklos administracija esą pasiektas susitarimas, jog studentams, kurie nukentėjo nuo universiteto vykdomos finansavimo perskirstymo tvarkos, bus kompensuoti patirti nuostoliai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis Seimas numatė mažesnes maksimalias baudas už sunkius ekonominius ir finansinius nusikaltimus nei siūlė šalies vadovė.

Seimas praėjusią savaitę priėmė BK pataisas, kuriomis padidino baudas už nusikaltimus, tačiau palyginti su pirminiu D.Grybauskaitės pateiktu pataisų variantu siūlytų maksimalių baudų dydis sumažintas penkis kartus.

Pasak prezidentūros pranešimo, Seimo nustatytos maksimalios baudos už kontrabandą ir kitus ekonominius nusikaltimus yra per menkos, todėl siūloma didžiausias baudas už mažiausiai pavojingus nusikaltimus padidinti nuo 13 tūkst. iki 65 tūkst. litų, už sunkius nusikaltimus – nuo 39 tūkst. iki 195 tūkst. litų.

“Nebaudžiami kontrabandininkai ir kiti ekonominiai nusikaltėliai vis labiau pelnosi visų Lietuvos žmonių ir valstybės sąskaita. Dabar galiojančios baudos iš nelegalaus verslo lobstantiems asmenims yra juokingos, palyginti su jų gaunama nauda. Bausmė turi būti tokia, kad daryti nusikaltimo neapsimokėtų”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, didelės piniginės baudos yra veiksmingiausia nuo nusikaltimų atgrasanti priemonė kovojant su tokiais nusikaltimais, tokiais kaip kontrabanda ar pridėtinės vertės mokesčio grobstymas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras sakė, jog baudas didinti ne taip drastiškai nutarta įvertinus, kad nusikaltę asmenys nebus pajėgūs sumokėti 10 kartų išaugusių baudų, keliaus į kalėjimą, o tai valstybei tik kainuos papildomai.

“Prezidentė ir mes taip pat manėme, kad tai yra per mažas dydis, prezidentė visus tuos dydžius siūlė didinti vienodai – 10 kartų, mes siūlėme perpus sumažinti prezidentės siūlymus – padidinti, bet ne tiek drastiškai, turint minty, kad jei negalės baudos sumokėti, vargu, ar ji turės drausminį poveikį”, – žurnalistams sakė S.Šedbaras.

Komiteto vadovas neigė, kad mažesnės baudos ir toliau leis kontrabandininkams išvengti griežtos atsakomybės, tvirtindamas, jog Baudžiamasis kodeksas numato kitas priemones, pavyzdžiui, nepagrįstomis lėšomis įgyto turto konfiskavimą.