Nuostata, pagal kurią dirbančių pensininkų pensijos sumažintos labiau nei nedirbančių, prieštaravo Konstitucijai; toks neproporcingumas neatitinka pagrindinio šalies įstatymo.

Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja Konstitucijai.

Tai, kad buvo nustatyta išimtis nemažinti pensijų 75–100 proc. darbingumo netekusiems asmenims (I grupės invalidumo pensininkams), bet jos netaikyti tokioje pat padėdyje buvusiems nuolatinės slaugos poreikį turintiems senatvės pensininkams, taip pat prieštaravo Konstitucijai.

Taip nusprendė nutarimą pirmadienį paskelbęs Konstitucinis Teismas.

Šie metai prasidėjo aistromis dėl Konstitucinio Teismo verdikto, kad Mokslo ir studijų įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Tuo ypač susirūpino socialdemokratai, kol kas tik viešais pareiškimais pareikalavę sušaukti neeilinę Seimo sesiją ir pamiršę, kad per ankstesnę kadenciją būtent jie analogiškas naujoves įdiegė reformuodami kolegijas. Šiuo metu aukštosios mokyklos labiausiai sunerimusios dėl sutarčių su studentais, nes jas reikės keisti, bet kol kas neaišku kaip. Savo ruožtu į valstybės lėšomis finansuojamas vietas įstoję studentai nebėra užtikrinti, kad po pusmečio jų padėtis nepasikeis.
Apie tai, ar vėl teks reformuoti reformą, kalbamės su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu.

VEIDAS: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Mokslo ir studijų įstatymas kai kuriais aspektais prieštarauja Konstitucijai, mat sudaro prielaidas valstybei paneigti universitetų autonomiją ir nustato ydingą studentų vertinimą. Ar tai reiškia, kad reikės keisti reformos nuostatas iš esmės, ar tik taisyti atskiras jos dalis?
V.S.: Nors Konstitucinio Teismo nutarimas interpretuojamas įvairiai, pati reforma nestabdoma, tiesiog reikės tikslinti kelias įstatymo nuostatas. Įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą sudarytos institucijos, kurios Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, savo veiklą vykdys iki kadencijos pabaigos. Nors Teismas pripažįsta, kad universiteto taryba nėra aukštosios mokyklos valdymo institucija ir negali rinkti rektoriaus, tačiau išrinktojo įgaliojimai nenutrūksta iki kadencijos pabaigos. Šiuo požiūriu Teismo nutarimas nesukelia sumaišties.
Kitas aspektas, jei neskubame taisyti įstatymo, – ar Teismo nutarimas turės įtakos būsimiems priėmimams. Švietimo ir mokslo ministerijos, ekspertų nuomone, tokios įtakos nebus jau vien todėl, kad aukštosios mokyklos pagal Mokslo ir studijų įstatymo normas stojimo sąlygas privalo skelbti prieš dvejus metus. Kitaip tariant, šių metų abiturientai stojimo sąlygas žinojo prieš beveik trejus metus. Vadinasi, jiems jokios naujienos nėra ir sistema lieka toliau veikti.
Bet tai nereiškia, kad įstatymo nereikės taisyti. Apie 30 Konstitucinio Teismo nutarimo dalių skirta valdymo temai. Autonomija yra ne tik akademinė laisvė, bet ir galimybė aukštajai mokyklai pačiai nustatyti organizacinę, savo valdymo struktūrą. Teismo nutarime sakoma, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta tarybos samprata tokias ribas peržengia.
VEIDAS: Mokslininkai kritikuoja, kad rengiant aukštojo mokslo reformą per mažai buvo bendradarbiaujama su akademine visuomene, įtvirtinta dar didesnė Švietimo ir mokslo ministerijos įtaka, priklausoma nuo politinių skersvėjų, per universitetų tarybas išrinkti ministerijai palankūs kišeniniai vadovai.
V.S.: Politinių interpretacijų paskleidžiama įvairių. Centrinė vadybos figūra aukštojoje mokykloje išlieka, be abejo, rektorius.
Konstitucinis Teismas dar 2009 m. paaiškino, kad autonomija nėra visiškai savitikslis dalykas. Jos prasmė, paskirtis ir turinys pirmiausia susaistyti su aukštosios mokyklos atskaitomybe ir atsakomybe visuomenei. Diskutuodami kaip tik ir ieškojome atskaitomybės ir atsakomybės būdų, formų, kad būtų galima įveikti labai hierarchizuotų akademinių institucijų uždarumą ir įleisti šiek tiek gaivesnio oro. Beje, prieš priimant šį įstatymą, mūsų komitetas sulaukė maždaug tūkstančio įvairių pasiūlymų. Taigi diskusijoms erdvės užteko.
Universitetams pritaikytas valdymo modelis buvo iš esmės lygiai toks pat, kokį kolegijoms įtvirtino galiojimą baigęs 2000 m. Aukštojo mokslo įstatymas. Pagal jį kolegijos vadovą renka taryba, kurioje daug atstovų iš išorės. Konstitucinis Teismas ir šią dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai – taigi savo darbus reformą kritikuojantys socialdemokratai pamiršta.
Diskutuodami apie universitetų valdymo modelį rėmėmės kolegijų patirtimi. Šių direktoriai džiaugėsi, kad galų gale gali veikti labiau kaip vadybininkai, nepataikaudami savo akademinėms bendruomenėms.
VEIDAS: Kaip turės elgtis universitetai – perrašyti sutartis su studentais?
V.S.: Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, privalomosios studentų rotacijos kas dvejus metus nebelieka. Grįžtama prie ankstesnės reguliaraus studentų pasiekimų vertinimo tvarkos. Teisinis klausimas, kaip bus su tais studentais, kurie įstojo pernai ir pasirašė sutartis su universitetais, iškyla. Į jį turės atsakyti specialistai.
Seimo statutas nustato procedūrą, kad Seimo Teisės departamentas per mėnesį parengia siūlymus, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Po to jį teikia Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris taip pat per mėnesį priima sprendimą.
VEIDAS. Ši reforma – jau ketvirta. Ar jų ne per daug ir ar prieš pradedant reformą tam iš tiesų pasirengiama?
V.S.: Esminės švietimo reformos jau seniai buvo laukiama. Niekas negali pasakyti, ar ši bus paskutinė, nes Europoje vyksta labai spartūs šios srities kaitos procesai. Kad ir kiek sulaukdavome tarptautinių ekspertų vertinimų dėl mūsų mokslo ir studijų sistemos, vienas svarbiausių priekaištų būdavo aukštojo mokslo fragmentacija – labai smulkios institucijos ir išskaidytas mokslinis potencialas. Kitas nuolat kritikuotas aspektas – mokslo, studijų ir verslo sąveika. Tai ir šiandien tebėra aktualu, nes pagal inovatyvumą esame 25 vietoje iš 27 ES šalių. Švietimas – ta sritis, kurioje kaita yra kasdienė būsena. Šis įstatymas paklojo pagrindus sisteminei reformai, apie kurią kalbėta jau dešimtmetį, bet nesiryžta veikti.
VEIDAS: Ar universitetų sujungimas ir įsteigimas po vieną jų Vilniuje ir Kaune pagerintų aukštųjų mokyklų kokybę?
V.S.: Mokslo ir studijų įstatymas aukštųjų mokyklų optimizacijos tiesiogiai nemodeliuoja. Nors tam tikra motyvacija buvo. 150 mln. Lt ES fondų lėšų skirta aukštųjų mokyklų restruktūrizacijai. Ryžtingiau žengti pasiryžo tik du universitetai: Kaune Veterinarijos ir Medicinos akademijos, sukūrusios Sveikatos mokslų universitetą. Tai pavyzdys, kai universitetai ėmė telkti jėgas siekdami naujos kokybės ir pridėtinės vertės.
Vienintelių universitetų Vilniuje ir Kaune viziją suformulavę ekspertai universitetams pateikė labai rimtą provokaciją patiems pasvarstyti apie savo perspektyvą. Ateityje jų lauks bent du iššūkiai: demografinė duobė, padidinsianti kovą dėl kiekvieno studento, ir globalizacijos nulemta konkurencija, kai universitetai telkiasi, kuria tinklus bei kooperuoja mokslines pajėgas ir išteklius.
VEIDAS: Ar nesibaiminate, kad tokia neapibrėžta padėtis mūsų jaunuolius dar labiau paskatins rinktis studijas užsienio universitetuose?
V.S: Pakeisti tam tikrus visuomenės stereotipus pernelyg sunkus ir ne vienų metų darbas. Dažnai nors ir žemo lygio studijos užsienio universitete tampa prestižo požymiu. Manau, kad mūsų aukštosios mokyklos galėtų stipriau konkuruoti, siekdamos studijų tarptautiškumo.
Kelerių metų statistikos analizė rodo, kad daugiau kaip 80 proc. geriausius balus gavusių abiturientų renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
VEIDAS: Ne mažiau bėdų ir bendrojo ugdymo srityje. Kai kurie mokyklų direktoriai iš savo darbo vietos nepajudinami per 40 metų, klasės neužpildytos. Akivaizdu, kad mokyklų optimizavimo darbas iki galo nebaigtas.
V.S.: Apie mokyklų vadovų rotaciją buvo mąstoma, tačiau toks pokytis turi būti siejamas su visų valstybės sektoriuje dirbančių vadovų rotacija ar kadencijomis.
Iš demografinės duobės jau lipame – naujagimių skaičius užtikrintai peržengia 30 tūkst. Vis dėlto dar apie porą metų jausime pirmokų mažėjimą. Iki 2000-ųjų mokyklų tinklas visiškai neatitiko demografinės padėties, finansavome daug tuščių vietų. Per septynerius–devynerius metus mokyklų sumažėjo gana smarkiai. Ugdymo įstaigos stambėjo natūraliai spaudžiant demografiniams pokyčiams ir su mokinio krepšeliu atsiradusiems ekonominiams veiksniams.
VEIDAS: Ar pelnytai nuvertinta pagrindinė mokykla? Dabar turime stiprių pradinių mokyklų ir stiprių gimnazijų, bet 5–8 klasių mokinių rengimas ir pati sistema išties žemo lygio.
V.S.: Vienu metu dėmesys pagrindinei mokyklai buvo skiriamas, aiškiai pasakyta, kad tai centrinis švietimo sistemos segmentas ir kad čia kuriami asmenybės pamatai. Tačiau vėliau susikoncentravome į vidurinio ugdymo programas ir pasirengimą studijoms aukštosiose mokyklose. Pagrindinė mokykla tapo tarsi neprestižinė. Tai klaidingas tiek visuomenės, tiek kartais net ir pačių pedagogų požiūris.
VEIDAS: Šiandien daug kalbama apie pažangią mokyklą, bet ar šiuo metu moksleiviams sudaromos galimybės išlaisvinti kūrybiškumą, ar, priešingai, jie tik kala ir žengia vis didėjančio krūvio keliu?
V.S.: Turi būti suformuluoti labai aiškūs ugdymo standartai: į ką mes orientuojamės ir kokio tikslo turėtų siekti moksleivis. Viena mūsų švietimo sistemos bėdų yra perdėta orientacija į akademizmą. Nuošaly lieka savo gyvenime sėkmę kuriančiam žmogui privalomi dalykai – emocinis intelektas, motyvacija, socialiniai įgūdžiai ir t.t. Bendrąja prasme ugdymo turinys peržiūrimas ir mažinamas, suteikiant daugiau galimybių praktinei veiklai, kurioje formuojasi tam tikros žmogaus kompetencijos.
Visi tarptautiniai tyrimai rodo, kad mūsų vaikai atsilieka gamtos mokslų srityje, nes dėstoma pernelyg teoriškai ir akademiškai, prastėja skaitymo įgūdžiai. Tai rimtas iššūkis visai švietimo sistemai galvoti apie kokybę. Mokytojai atsakys – kaip sieksime kokybės, jei ugdymo turinys per platus. Štai čia ir yra valstybės uždavinys keisti ugdymo prioritetus.
VEIDAS: Viena vertus, ugdymo turinys per platus, kita vertus, poetas Marcelijus Martinaitis pasibaisėjo, kad iš pagrindinio lavinimo programų išgujami jau net ir lietuvių literatūros klasikai.
V.S.: Susiduriame su nuolatine įtampa tarp turinio, kuris kiekvienos srities specialistui labai svarbus, apimčių, bendrųjų ugdymo siekių ir mokinio krūvio bei jo fizinių galimybių. Ši dilema kartais išbalansuoja ir patį ugdymo procesą. Vis dėlto tam tikri teigiami poslinkiai vyksta, tik mūsų lūkesčiai visuomet būna didesni.

Seime svarstant, ar nuo kitų metų nereikėtų visiškai uždrausti alkoholio reklamos, parlamento rūmuose atvirai darbavosi neregistruoti lobistai, o alkoholio pramonės atstovai visuomenės nuomone manipuliavo iš piršto laužtomis apklausomis ir pasitelkę sporto aistruolius.

Praėjusią savaitę Seimas devynių balsų persvara nusprendė, kad alkoholio reklama Lietuvos žiniasklaidoje nuo 2012 m. nebus uždrausta. Tad jeigu prezidentė šių pataisų nevetuos, televizijos alkoholį galės reklamuoti nuo 23 iki 6 val. ryto, periodiniai leidiniai to negalės daryti tik pirmuosiuose puslapiuose, o alaus, natūralios fermentacijos vyno ir sidro bus leidžiama dar ir išorinė reklama.
Kaip paaiškėjo, Seimo nariams įtikinamesni pasirodė alkoholio pramonės atstovų argumentai, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas turės neigiamų pasekmių Lietuvos verslui, dar padidins nelegalią rinką, lietuviški prekių ženklai nebegalės konkuruoti su užsienietiškais. O alkoholio gamintojų remiamos sporto šakos esą neteks dosnių rėmėjų, milijonines pajamas praras ir žiniasklaidos priemonės.
Negana to, Seimo posėdžiuose suabejota ir alkoholio reklamos draudimo rezultatais visuomenės sveikatai, jos įtaka vaikams, jaunimui. Buvo netgi tvirtinama, kad reklama neskatina vartojimo. Mokslinė ir analitinė informacija, tyrimų rezultatai, įrodantys, kad yra priešingai, daugelio Seimo narių neįtikino. Pavyzdžiui, Higienos instituto duomenys, kad Lietuvoje nuo 2001 m. masiškai pradėjus reklamuoti alkoholinius gėrimus per šešerius metus vaikų iki 14 metų apsinuodijimų alkoholiu padaugėjo 17 kartų. O 2008 m. įsigaliojus griežtesniems alkoholio reklamos ribojimams 30 proc. sumažėjo mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo, užfiksuotas 40 proc. mažesnis neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius, 31 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių ir 27 proc. mažiau žmonių apsinuodijo alkoholiu.
Nors Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai tvirtina, kad efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės yra alkoholinių gėrimų akcizo didinimas, alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas ir visiškas jų reklamos draudimas, mūsų Seimo nariams tai nė motais. Štai Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys praėjusią savaitę prieš balsavimą dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo stebėjosi, kodėl mes norime atrodyti šventesni už šventus, kai nė viena Europos šalis, išskyrus Norvegiją, nėra priėmusi tokių drastiškų sprendimų. Tačiau ragindamas kolegas nepritarti itin griežtiems alkoholio reklamos ribojimams jis pamiršo, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal suvartotą alkoholį kiekį, pagal savižudybių skaičių, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse.

Seimo narius apdorojo neregistruotas lobistas

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovo Naglio Puteikio tvirtinimu, didžiausią darbą dėl to, kad buvo atšauktas visiškas alkoholio reklamos draudimas, nudirbo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas. „Jis du mėnesius stovėjo prie įėjimo į Seimo posėdžių salę ir parlamentarus po vieną išsivesdavo už kampo pasikalbėti. Ponas Galadauskas papirkinėjo ne pinigais, o pažadais, kad balsavusieji už alkoholio pramonei naudingą įstatymą gaus pirmuosius žiniasklaidos puslapius. Taip jis apdorojo pusę Seimo narių“, – tikina N.Puteikis.
Visuomenininkas Juozas Dapšauskas taip pat pastebėjo, kad S.Galadauskas per tarpinius įstatymo svarstymus bėgiojo nuo vieno Seimo nario prie kito. „Jis buvo beveik apsigyvenęs Seime. Net vasarą, kai daugelis parlamentarų atostogavo, slampinėjo po Seimo mūrus“, – sako J.Dapšauskas.
Tokia neregistruoto lobisto veikla bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies parlamente būtų sukėlusi skandalą. O Lietuvoje alkoholio pramonės atstovas veikė niekieno netrukdomas. Galiausiai Seimo narys Vydas Gedvilas, užtikrindamas nuolatinį Aludarių gildijos prezidento prieinamumą prie parlamentarų, paskyrė jį visuomeniniu savo padėjėju.
„S.Galadausko elgesys buvo toleruojamas visų Seimo narių. Be to, net tie, kurie balsavo prieš įstatymo pataisas, dabar bijo pasirašyti po kreipimusi į prezidentę dėl įstatymo vetavimo“, – dėsto N.Puteikis. Ir priduria, kad parlamentarai įbauginti alkoholio pramonės atstovų, tad besąlygiškai jiems paklūsta.
„Spaudimo Seimo nariams nebuvo: nei kyšių siūliau, nei į mišką vežiau. Tik dirbau savo darbą – argumentuotai gyniau Aludarių gildijos narių interesus. O asociacijos vadovo veikla pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nelaikoma lobistine. Be to, demokratinėje šalyje asociacijos vadovui niekas negali uždrausti dėstyti savo nuomonės“, – teisinasi S.Galadauskas.
Aludarių gildijos prezidentas mano, jog nevyriausybinių organizacijų atstovai spekuliuoja neįrodytais faktais, kad reklama skatina alkoholinių gėrimų vartojimą, nes nori užsikabinti medalius kaip aktyvūs kovotojai su girtuoklyste. Taip pat tarptautinėse konferencijose pasigirti, kad Lietuva buvo labai netoli to, kad visiškai uždraustų alkoholio reklamą. „Ar amerikiečiai, italai, kanadiečiai ir kitų šalių valdžios atstovai mažiau myli savo vaikus, kad leidžia reklamuoti alkoholį? Reklama nėra tokia paveiki, kad skatintų alkoholio vartojimą. Tai tik viena iš priemonių, padedanti apsispręsti, ar rinktis vieną, ar kitą prekės ženklą“, – neabejoja S.Galadauskas.
Pasak jo, uždraudus reklamuoti alkoholį lietuviška produkcija negalėtų konkuruoti su užsienietiška. Mat jau dabar nereklamuojamas pigus baltarusiškas alus yra užėmęs 6–8 proc. Lietuvos rinkos. „Jeigu nebus Anykščių vyno ar „Švyturio“ alaus interneto puslapių, bus sudarytos nelygiavertės konkurencijos sąlygos, nes, pavyzdžiui, bacardi.com ar carlsberg.com ir toliau bus pasiekiami“, – argumentus, kodėl uždraudus reklamą nukentėtų Lietuvos verslas, dėsto S.Galadauskas.

Manipuliavo tautos nuomone

Beje, į kovą dėl alkoholio reklamos įstatymo kiti alkoholio pramonės atstovai patys nesivėlė – įtaką visuomenei ir Seimo nariams jie darė kitų rankomis. Štai į įstatymo pataisų svarstymo posėdį buvo atvykę netgi krepšinio sirgaliai su Tomu Balaišiu-Sėkla priešakyje. Jie ragino parlamentus pagalvoti, kokia žala bus padaryta Lietuvos sportui, netekus didžiausio rėmėjo – alkoholinių gėrimų gamintojų. Žiniasklaidoje taip pat pasipylė straipsniai skambiomis antraštėmis, kad alkoholio reklamos draudimas – Lietuvos verslo žlugdymas. Be to, buvo pateikiami gyventojų apklausos duomenys, kad 52 proc. lietuvių nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą, nes tai nepadėsią sumažinti alkoholio vartojimo. „Ši tautos nuomonė – parodija. Mat šį pavasarį ir prieš kelerius metus atliktų apklausų rezultatai buvo priešingi – pusė lietuvių pritarė visiškam reklamos uždraudimui“, – tvirtina J.Dapšauskas.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po balsavimo dėl alkoholio reklamos įstatymo pataisų pabrėžė, kad argumentų ir už, ir prieš buvo išklausyta apsčiai iš įvairių organizacijų atstovų. Vis dėlto Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga tvirtina, kad parlamentarai, norėdami išvengti viešumos, kaitaliojo posėdžių laiką, rengė uždarus posėdžius. „Sveikatos komiteto darbotvarkėje buvo skelbiama, kad vienas paskutinių posėdžių bus uždaras. Tad nevyriausybininkai į jį nevyko, tačiau paaiškėjo, kad durys buvo uždarytos ne visiems – Aludarių gildijos prezidentas dalyvavo. Tiek diskusijų visuomenėje keliantis klausimas buvo sprendžiamas slepiantis nuo visuomenės, bet informuojant alkoholio gamintojus“, – apgailestauja A.Veryga.
Jo teigimu, parlamentarai piktybiškai atsisakė klausyti savo pačių tvirtinamos nepriklausomos ekspertinės institucijos – Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijų. Negirdomis buvo praleisti ir Lietuvos mokinių parlamento, penkiasdešimties kitų nevyriausybinių organizacijų, kultūros žmonių, Bažnyčios hierarchų raginimai neaukoti savo šalies vaikų sveikatos dėl alkoholio gamintojų pelno.
Be to, Seimo narys Rimas Antanas Ručys, būdamas AB „Stumbras“ akcininkas, be jokios sąžinės graužaties sprendžia su alkoholio politika susijusius klausimus ir net nemano nuo jų nusišalinti.
„Parlamentas yra šalies smegenys, priimančios sprendimus, nuo kurių priklauso viso organizmo – šalies funkcionavimas, tačiau šias smegenis ėda smegenų vėžys, kurio pagrindinė priežastis yra elementaraus išsilavinimo stoka ir liguista meilė pinigams“, – apibendrina A.Veryga.

11–15 m. berniukų buvo apsvaigę nuo alkoholio du ir daugiau kartų (proc.)
1996 m.
Prancūzija    11
Šveicarija    12
Latvija    27
Lietuva    29
Estija    29

1998 m.
Šveicarija    11
Prancūzija    13
Lietuva    18
Estija    20
Latvija    22

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija

Alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje (tenka gryno alkoholio litrais vienam gyventojui)
2001 m. 10
2005 m. 10,7
2008 m. 11,4
2009 m. 10,9
2010 m. 11,3
Šaltinis: Statistikos departamentas

Alkoholinės psichozės (naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų)
2006 m. 38,1
2007 m. 43,1
2008 m. 36,2
2009 m. 25,0
2010 m. 24,3

Šaltinis: Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

Antradienį Seimui planuojama pateikti “prabangos” mokesčių įstatymų projektus.

Juose siūloma apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, palūkanas už vertybinius popierius, paskolas ar bankuose laikomus indėlius, jachtas, lėktuvus, automobilius ir motociklus, – praneša ELTA.

1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčiu siūloma apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą.

15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu siūloma apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Taip pat siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, burines jachtas ir lėktuvus, išskyrus oro balionus.

Pagal projektą, mokestis už automobilius ir motociklus bus skaičiuojamas po 0,5 lito už 1 kilovatą per mėnesį. Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 litų už burinės jachtos gabaritinio ilgio metrą per kalendorinį mėnesį, jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Bendrosios aviacijos orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūloma taikyti 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokesčio tarifą už kalendorinį mėnesį.

Pagal projektą, mokesčio mokėtojai yra asmenys, valdantys automobilius, motociklus, burines jachtas ar bendrosios aviacijos orlaivius. Neapmokestinamos specialios paskirties transporto priemonės; specialiosios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; automobiliai, pažymėti diplomatiniais valstybinio numerio ženklais; profesionalaus sporto veikloje naudojamos transporto priemonės; valstybės orlaiviai ir savadarbės transporto priemonės.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas tikisi, kad priėmus naujus įstatymus į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.

Po ilgų politinių debatų priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas ir baigiami rengti jo įgyvendinamieji teisės aktai. Nors jie užpildo žaliosios energetikos teisinio reguliavimo spragą ir įtvirtina jos plėtros gaires iki 2020 m., kritika nerimsta.

Toliau eskaluojamas įstatymo netobulumas ir tariamos grėsmės atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, o tai klaidina visuomenę ir potencialius investuotojus, nors dabar skaidrumo ir aiškumo čia reikia labiausiai. Bene daugiausiai kritikos sulaukia įstatyme numatyta elektrinių įrengtoji galia, iki kurios valstybė skatins atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Pavyzdžiui, vėjo energijai tokia skatinimo apimtis siekia 500 MW. Įvertinus šiandien veikiančių vėjo elektrinių bendrąją įrengtą galią – apie 170 MW, nustatyta skatinimo apimtis nėra maža. Tačiau subliūškus pirminiams neribotų skatinimo apimčių siekiams, bet kokia apibrėžta apimtis kritikams atrodys nepakankama ir ribota.
Valstybės skatinimas atsinaujinančių išteklių energetikai reiškia garantuojamą didesnę kainą už parduotą elektros energiją ir kitas lengvatas. Visos jos tampa vartotojų mokamos elektros energijos kainos dalimi. Dažnai nurodoma, kad vidutinėje elektros energijos kainoje, kuri šiais metais lygi 44,33 ct/kWh, žaliosios elektros energijos dalis yra vos 0,86 ct. Tačiau pridėjus balansavimo sąnaudas, prijungimo prie elektros tinklų nuolaidas, sistemos rezervui palaikyti skiriamas subsidijas, ši dalis išauga bent trigubai. Todėl neišvengiamai vienu esminių aspektų planuojant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą yra jos poveikis elektros energijos kainai.
Šiuo metu Lietuvoje taikomi skatinimo tarifai, pavyzdžiui, 30 ct/kWh vėjo energijai ar nuo 1,51 iki 1,63 Lt/kWh saulės energijai, yra ekonomiškai itin patrauklūs, palyginti su elektros energijos rinkos kaina – 15,5 ct/kWh. Tad investuotojams būtų paranku naudotis nesibaigiančiais valstybės, o tiksliau – vartotojų teikiamo skatinimo resursais. Tačiau vien dabartiniais mastais planuojama, kad iki 2020 m. skatinamos elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekis išaugs daugiau kaip penkis kartus. Todėl vienintelis realus būdas valdyti elektros kainos didėjimą yra reguliuojamos atsinaujinančių išteklių energetikos skatinimo apimtys – tą ir įtvirtinto naujasis įstatymas.
Taip pat nuogąstaujama, kad įstatyme įtvirtintas galios aukcionų ir „rinkos plius“ modelis neva atbaidys visus paskutinius investuotojus į atsinaujinančių išteklių energetikos sektorių. Vis dėlto tiek teismų praktikoje, tiek Konkurencijos tarybos išaiškinimuose formuluojama pozicija, kad ribotas visuomenės gėris turi būti paskirstomas vadovaujantis proporcingumo ir nediskriminavimo principais – taip, kad nė vienam iš rinkos dalyvių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Dėl objektyvių ekonominių priežasčių Lietuvoje nėra galimybės užtikrinti visos žaliosios energetikos skatinimo, o ir tinklų pralaidumas nėra begalinis. Todėl vienintelė objektyvi galimybė užtikrinti skaidrų ir proporcingą skatinimo apimčių paskirstymą yra būtent viešasis konkursas arba aukcionas.
Įstatyme įtvirtintas „rinkos plius“ modelis reiškia, kad bus atsisakoma iki dabar galiojusių fiksuotų tarifų ir gamintojams bus mokamas priedas prie rinkos kainos, nurodytas aukciono laimėtojo. Būtent priedo prie rinkos kainos dydžiu ir konkuruos potencialūs investuotojai. Iš to tikimasi laimėti elektros energijos kainos flange, pritraukti naujų investuotojų, gebančių projektus įgyvendinti efektyviau. „Rinkos plius“ modelis sudaro galimybę galios aukcionus laimėti tiems investuotojams, kurie gali pasiūlyti efektyvesnes arba pigesnes technologijas. Taigi taip tikimasi įdiegti šiek tiek ūkiškumo taupant vartotojų pinigus.
Įstatymas nėra tobulas, tačiau suteikia vilties šiame sektoriuje pamatyti daugiau skaidrumo, konkurencijos, daugiau rinkos sąlygomis veikiančių dalyvių. Ar tai pasiteisins, išaiškės per artimiausius metus. Svarbiausia, kad žaidimo taisyklės investuotojams į žaliąją energetiką bus aiškios, rinkoje galimybių yra, tad belieka jomis pasinaudoti.

Seimui teikiamos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Administracinių bylų teisenos ir Konstitucinio Teismo įstatymų pataisos, kuriomis siekiama paspartinti bylų nagrinėjimą, padaryti teisminį procesą greitesnį, ekonomiškesnį ir paprastesnį.

“Būtina gerinti asmenų teisių apsaugą administraciniuose teismuose, sudaryti galimybes greičiau ir taupiau išspręsti ginčus su valstybinėmis ar vietos valdžios institucijomis. Tai užtikrins efektyvesnį administracinių teismų darbą, o kartu sustiprins visuomenės pasitikėjimą visa teismų sistema”, – teigia Prezidentė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisomis siekiama pakeisti iki tol galiojusią žodinio bylų nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje tvarką, išplečiant galimybes administracines bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

Be to, teikiamu projektu siūloma keisti šiuo metu galiojančią ydingą teisėjo nušalinimo klausimų sprendimo tvarką administraciniuose teismuose, kai nušalinimą pavedama spręsti pačiam teisėjui, kuriam nušalinimas yra pareikštas. Pataisomis siūloma nustatyti, kad teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas, pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, o jei byla nagrinėjama kolegialiai, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai, kuriems nušalinimas nėra pareikštas.

Pasak šalies vadovės, kreipimųsi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar teisės aktai atitinka Konstituciją ir įstatymus padaugėjo dešimteriopai. Kai kurių Konstitucinio Teismo sprendimų tenka laukti daugiau nei vienerius metus. Todėl būtina spartinti tokių bylų nagrinėjimą, kad sprendimas būtų priimtas ir paskelbtas, kol klausimas visuomenei dar yra aktualus.

Konstitucinio Teismo įstatymo pataisomis siekiama paspartinti konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimą – sudaryti galimybę bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vienu metu nagrinėti ne vieną, o kelias bylas, taip pat suteikti įgaliojimus Konstituciniam Teismui byloje gautus prašymus išskirti į atskiras bylas, jeigu prašoma ištirti kelių teisės aktų ar nuostatų atitiktį Konstitucijai ar įstatymams.

BFL

Vilniaus universitetas (VU) ir jo studentų atstovybė kreipėsi Seimą, ragindami kuo skubiau pakeisti įstatymą, kad studentų gaunama materialinė parama nebūtų įskaičiuojama į šeimos pajamas, sprendžiant dėl galimybės skirti socialines pašalpas.

Atitinkamos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pataisos įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate, tačiau studentai baiminasi, kad neįtraukus į pavasario sesiją jų priėmimas nusikels rudeniui, praneša VU.

Projekte numatyta galimybė savivaldybių socialinės rūpybos skyrių darbuotojams, skiriant socialinę pašalpą, neatsižvelgti į stipendijas ir kitą iš aukštųjų mokyklų gaunamą materialinę paramą.

Aukštosios mokyklos atstovai tvirtina, kad šiuo metu galiojantis įstatymas užkerta kelią daliai socialiai remtinų studentų gauti socialines pašalpas ir socialines stipendijas. Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad į šeimos pajamas įskaičiuojamos visos aukštųjų mokyklų studentams skiriamos išmokos, išskyrus socialinę stipendiją.

“Socialiai remtinas ir labai gerai besimokantis, visuomeniškai aktyvus studentas, gavęs kad ir nedidelį paskatinimą iš universiteto, gali atimti socialinę pašalpą iš visos savo šeimos bei pats netekti socialinės stipendijos. Studentai dabar skaičiuoja, ką labiau apsimoka rinktis: pašalpas ar stipendijas. Sistema viena ranka duoda, kita atima”, – pranešime cituojama VU Akademinio konsultavimo ir paramos studentams skyriaus vedėja Rasa Matonienė.

VU Studentų atstovybės socialinės srities koordinatorė Roma Fedosejevaitė teigė, kad dažnai sulaukiama studentų klausimų dėl stipendijų įtraukimo į pajamas. Pasak jos, tokia situacija atima motyvaciją siekti geresnio studijų rezultato ir mažina studentų pasitikėjimą ne tik universitetu, bet ir pačia valstybe.

“Blogiausia, kad iš studentų atimama galimybė gauti priklausantį paskatinimą už savo darbą ar būtiną paramą. Jei pati pašalpa ar stipendija būtų tokio dydžio, kad iš jos galima būtų pragyventi, didelės bėdos gal ir nebūtų. Bet šiuo metu kiekviena prarandama galimybė labai skaudi. Tenka ilgai skaičiuoti, ar verta studentui prašyti finansinės paramos. Stipendija yra, o norinčių ją gauti – ne”, – sako R. Fedosejevaitė.

R. Matonienė teigė, jog studentus remia ne vienas išeivijos fondas ar universiteto garbės daktaras, tačiau jų teikiamos paramos socialiai remtini studentai bijo prašyti.

Scanpix

Pagal įstatymą, terorizmo grėsmei žymėti Rusija taikys panašią spalvų sistemą, kokia naudojama JAV. Reali terorizmo grėsmė bus žymima tamsiai mėlyna spalva, didelė grėsmė – geltona, o kritiška – raudona spalva. Prezidentas spręs, kokių priemonių imtis pagal nustatytą grėsmės lygį.

“Mums reikia kompleksinės sistemos, kad nuspręstume, kokių prevencijos priemonių imtis atsiradus terorizmo grėsmei. Tai leis laiku imtis veiksmų prieš terorizmą”, – rašoma įstatymo projekte.

Įstatymas pasirašytas praėjus mėnesiui po savižudžių sprogdintojų išpuolio Maskvos metro metinių

BFL

Ateitininkų federacija reiškia paramą Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo projektui. Manome, kad ypač svarbu, jog atlikusiems privalomąją karo tarnybą būtų suteikiamos lengvatos stojant į pirmosios pakopos ir vientisinių studijų programas bei taikomas dalies už studijas sumokėtos kainos kompensavimo principas.

Atrodo, kad šiandien tautiškumą suprantame tik kaip krepšinio pergalių ženklą – skanduojame Lietuva, automobilius pasidabiname vėliavėlėmis. Kiek iš tokių Lietuvos mylėtojų paklausti, ar gintų Lietuvą, atsakytų tvirtą „taip“? Manome, kad karo tarnybą atlikęs asmuo drąsiau stotų į kovą „vardan tos Lietuvos“ ir nebijotų ginklo kovoje su priešu.

Jaunuolis, nesuvokiantis Tėvynės vertės ir nepasiruošęs jos ginti, nėra vertas savos valstybės investicijos – jo mokslo finansavimo. Karo tarnyboje asmuo subręsta, išmoksta atpažinti grėsmes valstybei, jas įvertinti bei esant reikalui panaudoti savo žinias ir jėgas: ginti tai, kas brangu, – Tėvynę Lietuvą.

Ateitininkų federacija vienija moksleivius, studentus ir mokslus baigusius organizacijos narius. Vienas iš 5 principų, kuriais vadovaujasi organizacija yra tautiškumas. Organizacijos nariai ugdomi būti aktyvūs Lietuvos piliečiai, atsakingi už save ir savo artimą.  Organizacija vienija per 3 000 narių Lietuvoje, antra tiek – išeivijoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad šeima – tai sutuoktiniai su vaikais.

Opozicijoje esantys socialdemokratai tokią nuostatą kritikuoja ir sako besibaiminantys, kad gali nukentėti ne santuokoje gyvenantiems tėvams gimę vaikai.

Projekte šeimos sąvoką apibrėžia kaip “sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti”.

Iki šiol įstatymuose šeimos sąvoka nėra apibrėžta – Konstitucija numato, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters

sutarimu, šeima pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu, tačiau nėra nurodoma, kokia ji.

Civiliniame kodekse atskiro šeimos apibrėžimo irgi nėra, bet skyriuje apie šeimos teisiniams santykiams taikytiną teisę numatomos sutuoktinių, taip pat tėvų ir vaikų teisės bei pareigos.

Sąvoka “šeima” pirmą kartą apibrėžta tik Seimo patvirtintoje Valstybinėje šeimos koncepcijoje, kurioje šeima laikoma tik santuokoje gyvenantys žmonės. Tačiau čia esama ir apibrėžimo nepilna šeima – kurioje “santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų”.

Šeimos politikos pagrindų projektą teikianti SADM teigia, jog jis parengtas siekiant apibrėžti šeimos politikos pagrindus, sudarančius prielaidas vykdyti “nuoseklią, konceptualią, ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką”.

Šeimos politikos pagrindų įstatyme, be sąvokų apibrėžimo ir pagrindinių principų, kuriais remiantis turėtų būti vykdoma šeimos politika, numatyta steigti šeimos politiką formuosiančias atskiras institucijas – tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją, visuomeniniais pagrindais veikiančią Nacionalinę šeimos tarybą, Šeimos tarybos savivaldybėse.

Šeimos politikos koncepciją aštriai kritikavusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, jog teikiamos įstatymo nuostatos, dar labiau siaurinančios šeimos apibrėžimą, prieštarauja tiek Vaiko teisių apsaugos konvencijai, tiek Konstitucijai, tiek, anot jos, sveikam protui.

“Toks apibrėžimas prieštarauja ir elementariam sveikam protui. Tikiuosi, Seime bus pakankamai sveikos nuovokos jo nepriimti. Įstatymas į paribį nustums ir ne santuokoje gyvenančius tėvus su vaikais, ir išsiskyrusių tėvų auginamus vaikus”, – BNS sakė B.Vėsaitė.

Pasak B.Vėsaitės, jei formuojant šeimos politiką dėl lengvatų ar paramos ji bus teikiama tik į siūlomą sąvoką pakliūnančioms šeimos, bus diskriminuojami ne santuokoje gimę, vienišų tėvų vaikai.

“Visi vaikai valstybei turi būti lygūs, nepriklausomai nuo to, kokį asmeninį gyvenimą pasirinko gyventi jų tėvai”, – sakė parlamentarė.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje nesusituokusiems tėvams 2008-aisiais gimė 28 proc. visų mažylių, o nuo 1990 metų Lietuvoje ne santuokose gimusių vaikų procentas šoktelėjo 4 kartus – nuo 7 iki 28 procentų. ES vidurkis – 35,1 procento.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.

Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

“Mano pagrindiniai motyvai yra tai, kad visoms tautinėms Lietuvos mažumoms būtina padėti tapti lygiaverčiais piliečiais, tai yra padėti jiems integruotis į Lietuvą, jaustis lygiaverčiais, būti gerbiamais, mokėti mūsų brangią kalbą”, – sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė sakė pati mokanti “beveik visas tautinių mažumų kalbas”.

“(Galiu) kalbėti galiu beveik su visais lygiai kokybiškai jų kalba. Labai norėčiau, kad tokią pagarbą pademonstruotų ir tautinės mažumos – Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje”, – sakė šalies vadovė.

Ji pabrėžė, kad sąlygos, kurias turi tautinės mažumos Lietuvoje, yra geriausios lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.

“Visos kitos sąlygos yra geriausios, kokias turi mūsų mažumos Lietuvoje lyginant su kitomis ES šalimis. Taigi aš tik didžiuojuosi, kad Lietuva suteikia labai geras sąlygas mūsų visoms mažumoms mokytis, augti, kalbėti savo kalba ir gerbti tą šalį, kurioje gyvena”, – teigė D.Grybauskaitė.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Lietuvos pareigūnai teigia, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas jokiu būdu negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes.

Pabrėžiama, kad lenkų tautinės mažumos atstovai Lietuvoje savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos.

Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąją kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba, pažymi Lietuvos pareigūnai.

Oficialusis Vilnius taip pat teigia, kad naujosiomis nuostatomis lenkams nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei turi lietuviai Lenkijoje.

Tačiau Lietuvos lenkų sąjunga tikina, kad dešimtys tūkstančių lenkų Lietuvoje nepritaria permainoms, kurias pavadino “priverstiniu gyvenimo normų nustatymu”.