Žiniasklaidos laisvė yra “šventas principas”, dėl kurio Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) diskutuos Budapešte, Vengrijai priėmus prieštaringai vertinamą žiniasklaidos kontrolės įstatymą, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

“Ketinu aptarti šį klausimą”, – trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos vadovas, kuris penktadienį susitiks su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.

Europos Komisija sieks “padėties išaiškinimo ir, jeigu įmanoma, abejonių išsklaidymo” dėl sausio 1 dieną įsigaliojusio teisės akto, suteikiančio vyriausybei didesnę galią kontroliuoti privačius žiniasklaidos kanalus.

“Žiniasklaidos laisvė yra šventas principas, esminė vertybė”, – pridūrė J.M.Barroso.

Naujasis įstatymas suteikia didesnes galias Vengrijos žiniasklaidos priežiūros institucijai, kuri turės teisę skirti iki 720 tūkst. eurų (2,49 mln. litų) baudas už įžeidžiamą arba politiškai “nesubalansuotą” turinį.

Ši tarnyba taip pat turės teisę tikrinti dokumentus ir priversti žurnalistus atskleisti informacijos šaltinius, kai nagrinėjamos temos yra susijusios su nacionaliniu saugumu.

Šias žiniasklaidos “reguliavimo” priemones kritikavo Europos žmogaus teisių ir žiniasklaidos organizacijos.

Tuo tarpu Turkijos dienraštis “Hurriyet” trečiadienį savo vedamajame paragino atimti iš Vengrijos teisę pirmininkauti ES.

Tuo tarpu Briuselį pasiekė 194 puslapių ginčijamo įstatymo vertimas, kurį dabar nagrinėja Europos Komisijos teisininkai, tačiau oficialių išvadų nebus spėta paskelbti iki penktadienį vyksiančio susitikimo, trečiadienį sakė J.M.Barroso atstovas spaudai.

Pasak Vengrijos žiniasklaidos kanalo “Origo”, vertime į anglų kalbą nėra kai kurių originalaus įstatymo teksto dalių. Pabrėžiama, jog Europos Komisijai nebuvo pateikta informacija, jog baudos už pažeidimus galės būti skiriamos tik nuo liepos 1 dienos, kai Vengrija baigs pirmininkauti ES.

Tuo tarpu Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis) trečiadienį užsiminė apie galimą manevrų laisvę.

“Palaukime Europos Komisijos komentarų, o tada pažiūrėsime, kaip galima taisyti padėtį”, – jis sakė užsienio žurnalistams.

“Pažiūrėsime, kokie bus pareikšti komentarai ir kritika, o tada galėsime susėsti (ir tartis)”, – ministro žodžius citavo naujienų agentūra AFP.

Tuo tarpu pranešama, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį atsikirto Prancūzijai ir Vokietijai, kurios kritikavo jo šalyje neseniai priimtą prieštaringai vertinamą griežtą žiniasklaidos kontrolės įstatymą.

“Manau, kad Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybės į šiuos debatus reagavo skubotai ir bereikalingai”, – V.Orbanas sakė užsienio žurnalistams.

Vengrijos, kuri nuo sausio 1 dienos šešiems mėnesiams perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), premjeras sakė “džiaugiasi matydamas”, jog Vokietija sušvelnino savo poziciją, palyginus su gruodį išsakyta griežta Budapešto kritika.

“Tikiuosi, kad Prancūzija pasielgs lygiai taip pat, – pridūrė V.Orbanas. – ES turėtų spręsti, (ar naujasis Vengrijos įstatymas atitinka Bendrijos standartus)…, o ne prancūzai arba vokiečiai”.

“Nepamenu, kad Vengrija būtų kritikavusi Prancūzijos žiniasklaidos įstatymą”, – pabrėžė jis.

Kitaip nei Vengrijoje, Prancūzijoje galioja įstatymas, pagal kurį prezidentas gali skirti nacionalinės televizijos vadovą, “o aš niekada nesakiau, kad šis įstatymas nedemokratiškas”, pareiškė V.Orbanas

Paryžius anksčiau šią savaitę paragino Vengriją pakeisti naująjį žiniasklaidos kontrolės įstatymą, pabrėždamas, kad jis “nesuderinamas” su ES nuostatomis dėl žiniasklaidos laisvės.

Šį teisės aktą taip pat griežtai kritikavo Vokietija.

Premjeras Andrius Kubilius ne sykį žadėjo siekti, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 5,8 proc. BVP – tiek, kiek įsipareigota Europos Komisijai. Tačiau parlamente ir jis, ir visa valdančioji koalicija balsavo už šį pažadą pažeidžiantį įstatymą.

Mat likus porai dienų iki kitų metų biudžeto planų patvirtinimo, Seimas nutarė sumažinti akcizus alkoholiui. Tiesa, prezidentei Daliai Grybauskaitei vetavus šį įstatymą, pataisos dar kartą bus svarstomos parlamentarų.

Bet iš biudžeto plano jau buvo išbraukta 100 mln. litų pajamų – tiek, Finansų ministerijos nuomone, valstybei atsieis pigesnis alkoholis. Tiek pat padidėjo ir prognozuojama biudžeto skylė.

Kiekvienas 100 mln. litų trūkumas biudžete prilygsta 0,1 proc. kitų metų BVP. Tad Seimo priimtuose patobulintuose biudžeto planuose įrašyti skaičiai numato 5,9 proc. BVP deficitą. Tai viršija su ES suderėtą kitų metų deficito ribą.

Kad užglaistytų šį pažeidimą, Vyriausybės atstovai niekur oficialiai neskelbia, kokio dydžio valdžios sektoriaus deficitą numato parlamento patvirtinti biudžeto planai.

Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė “Lietuvos rytui” į šį klausimą neatsakė.

Parlamento priimtas biudžeto įstatymas tarsi prieštarauja pats sau. Mat numatytas įpareigojimas Vyriausybei išsyk jį tikslinti, jei paaiškėja, kad kitų metų valdžios sektoriaus deficitas viršija 5,8 proc. BVP.

Parlamentarams finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėjo apie grėsmę, kad jau balandį Vyriausybė siūlys biudžetą karpyti bent 100 mln. litų.

Europos Komisija 2006-aisiais Lietuvai neleido įsivesti euro, nes infliacija joje 0,1 proc. punkto viršijo nustatytą kriterijų.

Europos laikraščių leidėjų asociacija (ENPA) nusiuntė Estijos parlamento pirmininkei Ene Ergmai (Enei Ergmai) kreipimąsi, kuriame pareikštas susirūpinimas dėl ketvirtadienį priimto įstatymo “Dėl šaltinių apsaugos”.

“Mes labai susirūpinę dėl šio įstatymo, kuris gali būti rimtai pavojingas spaudos laisvei ir gali neigiamai atsiliepti žurnalistikai Estijoje”. – sakoma kreipimesi, kurį įstatymo priėmimo išvakarėse atsiuntė ENPA prezidentas Ivaras Rusdalas (Ivaras Rasdelas) ir kurį penktadienį paskelbė Estijos žiniasklaidos priemonės.

Kaip pažymi dokumento autoriai, įstatymas leidžia nuteisti žurnalistus kalėti ir paskirti laikraščiams dideles nuobaudas, jeigu jie nesutiks atskleisti savo šaltinių.

Kai įstatymas buvo rengiamas, kreipimesi į prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą (Tomą Hendriką Ilves) tarptautinės žurnalistų ir leidėjų organizacijos atkreipė dėmesį į tai, kad dokumentas kelia rimtą pavojų spaudos laisvei.

Šių metų kovo 18 dieną Estijos laikraščiai, protestuodami prieš įstatymo projektą, buvo išleisti su baltais tuščiais pirmaisiais puslapiais.

Tačiau, įstatymo priėmimo iniciatorius, buvęs demokratiškas žurnalistas, o dabar Estijos teisingumo ministras Reinas Langas ne kartą teigė, kad šie kreipimaisi ir protestai neva parašyti ir vyksta, remiantis neteisinga informacija.

Penktadienį didžiausi laikraščiai “Postimees” ir “Eesti Paevaleht” išspausdino įstatymą smerkiančius vedamuosius, paskelbė balsavusių už jį deputatų, atstovaujančių dešiniosioms valdančiosioms partijoms – Reformų partijai ir “Tėvynės sąjunga-Respublica”, pavardes, taip pat Žaliųjų partijos pirmininko Mareko Strandbergo, kurio balsas buvo lemiamas, pavardę.

Laikraščiai kreipėsi į prezidentą T.H.Ilvesą, prašydami nepasirašyti įstatymo. Iš viso už įstatymo priėmimą balsavo 51 deputatas iš 101, “prieš” buvo 12, 1 susilaikė.

Įstatymas įveda šalyje tokią sampratą kaip “įspėjamosios nuobaudos”. Nuobauda gali būti paskirta už, pavyzdžiui, įžeidžiamus šūksnius gatvėse arba persiuntimą tretiesiems asmenims elektroninių laiškų, kuriuose yra melagingų teiginių”, sakoma dokumento paaiškinime.

Išansktinės nuobaudos gali būti skiriamos už nepatikusį įstaigos ar pavienių asmenų veiklos vertinimą, neteisingų duomenų publikavimą, žmogaus vardo ar jo atvaizdo panaudojimą be leidimo.

Nors paaiškinime sakoma, kad įstatymas taikytinas visiems, taip pat ir privatiems asmenims, Estijos žiniasklaidos priemonės vertina jį kaip, pirmiausia, nukreiptą prieš juos. Pavyzdžiui, įstatymas leidžia teismams skirti žiniasklaidos priemonėms nuobaudas už “išankstinę žalą” dėl medžiagos, kuri gali pasirodyti “įžeidžiama”, publikavimą.

Seimas vakar 103 balsais priėmė sprendimą Pilietybės įstatymą svarstyti iš naujo.Parlamentarai išklausė argumentus, kuriais rėmėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę vetavusi šį lapkričio pradžioje priimtą įstatymą. Ar Seimas pritars krašto vadovės pateiktoms pataisoms, paaiškės gruodžio 2-ąją.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Prezidentės dekretą pristačiusi jos patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė teigė, kad naująjį Pilietybės įstatymą valstybės vadovė vertina teigiamai – “didžioji dauguma nuostatų yra sveikintinos”. Tačiau kelios jų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė Europos Sąjungos ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, grupė, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Todėl D.Grybauskaitė siūlo jų atsisakyti. “Prezidentė, grąžindama minėtas įstatymo nuostatas svarstyti iš naujo, norėtų dar kartą pabrėžti, jog pilietybė nėra vien formali kategorija, o konstitucinė vertybė, todėl ją pirmiausia reikia vertinti vertybiniu, o ne vartotojišku požiūriu”, – sakė S.Cirtautienė. Prezidentės vardu patarėja ragino parlamentarus atskirti du klausimus – pagarbos Konstitucijai ir dvigubos pilietybės, kuriuos gali spręsti tik visa tauta referendumu.

„Lietuvos žinių“ teigimu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, susipažinęs su D.Grybauskaitės dekretu, neslėpė nuostabos. “Ten yra kur kas daugiau pataisų, nei buvo skelbiama. Įdomu, kad taisomos net tos nuostatos, kurias pasiūlė pati prezidentūra”, – stebėjosi parlamentaras, beveik metus kuravęs įstatymo projekto tobulinimą. Pasak komiteto vadovo, įstatymo nuostatos buvo svarstytos daugybę kartų, rengti specialūs klausymai. Visuose darbuose dalyvavo ir prezidentūros atstovai.

S.Šedbaras neatmetė galimybės, kad valdantieji gali ir nepritarti prezidentės pateiktoms pataisoms. “Spręsime, kaip elgtis, svarstysime, diskutuosime. Tam turime visą savaitę. Gal siūlymai ir pagrįsti, bet juos pateikti galima buvo anksčiau”, – LŽ sakė S.Šedbaras. Jis mano, kad geriausias būdas, nesvarbu, ar Seimas pritars prezidentės pataisoms, kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Politiko teigimu, bet kokiu atveju teks pratęsti dabartinio Pilietybės įstatymo galiojimą, kuris baigiasi būsimų metų sausio 1-ąją, nes KT nespės labai greitai pateikti teisės akto vertinimo.

“Visą laiką laikiausi nuoseklios pozicijos, kad visi išeiviai turėtų turėti teisę išsaugoti dvigubą pilietybę, ir manau, kad diskusiją taip ir reikėtų kelti: ar esame už tai, kad išsaugotume pilietybę, ar ne. Ir tik po to kelti klausimą, ar Konstitucija leidžia mums tokią politinę nuostatą įgyvendinti, ar ne. Nes kai iš karto supainiojami du klausimai, niekaip ir nerandame atsakymo”, – tokią nuomonę apie naująjį įstatymą vakar išsakė premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vadovas taip pat mano, kad racionaliausia būtų dėl šio įstatymo kreiptis į KT. Tai Seimas ir planavo daryti.

Praėjusį šeštadienį vykusiame valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavime europarlamentaras Vytautas Landsbergis paragino frakcijos narius palaikyti prezidentės pataisas. “Didžiausia klaida būtų atmesti prezidentės veto ir praleisti progą peržiūrėti įstatymą iš esmės”, – sakė profesorius. Politiko nuomone, dabartiniame įstatyme trūksta konstitucinių vertybių, paaiškinimų, “kas yra Lietuvos pilietis, iš kur jis yra atsiradęs”.

“Labai džiaugiamės, kad Pilietybės įstatymas pagaliau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje, jei išlįs kokių nors trūkumų, galima bus jį pataisyti”, – lapkričio 4-ąją Seimui priėmus Pilietybės įstatymą LŽ džiaugėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Jos nuomone, Seimas pagal savo galimybes palaimino optimalų įstatymo variantą. Tuomet R.Narušienė vylėsi, jog prezidentė jį pasirašys. PLB pirmininkė buvo įsitikinusi, kad kreiptis į KT dėl įstatymo nėra jokio reikalo, nes Seimas priėmė politinį, o ne teisinį sprendimą

Nors naminė degtinė Lietuvoje jau daugelį metų yra nelegalus produktas, vargu ar surasi nors vieną suaugusį žmogų, kuris nėra ragavęs samanės. Bene 15 metų Seime ir Vyriausybėje kunkuliuoja aistros dėl „naminukės“ įteisinimo, tačiau jokių rezultatų iki šiol nepasiekta.

„Spėjama, kad rytoj Vyriausybė nepritars Seime įregistruotoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti stiprių tradicinių alkoholinių gamybą kaimo turizmo sodybose, nes pataisose nėra numatyta gamybos kontrolės mechanizmų“,- teigia žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Vyriausybei apsvarsčius minėtas pataisas, sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys žurnalistams nurodė kelias priežastis, kodėl, jo vadovaujamos ministerijos nuomone, Vyriausybė tokioms pataisoms neturėtų pritarti.

“Tai, ką siūloma įteisinti kaip tradicinius namų gamybos alkoholinius gėrimus, nėra apibrėžta Alkoholio kontrolės įstatyme, kas būtų laikoma tradiciniais namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais. Aš esu įsitikinęs, kad produktas, kuris visuomet buvo nelegalus, negali būti laikomas tradiciniu alkoholiniu gėrimu, turiu omenyje, naminę degtinę. Kitas dalykas, Seime patvirtinta Vyriausybės veiklos programa numato veiksmus ir siekius mažinti alkoholio sunaudojimą”, – kalbėjo R.Šukys.

Anot jo, jei būtų numatyta, kad naminukės legalizavimas būtų kaimo turizmo dalis arba kulinarinio paveldo įteisinimas, o “gamybos procesas būtų demonstruojamas, duodama paragauti, dovanojama turistams”, tai prieštarautų dabartinėms įstatymo nuostatoms, kurių nesiūloma keisti.

Tad gaminti naminę degtinę kol kas tenka pogrindžio sąlygomis. Dabar įstatymai už naminės degtinės, raugalo arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą numato administracines baudas nuo 300 iki 1500 litų.

Taip pat kaime per darbymetį nereti atvejai, kai dalis užmokesčio už darbą atseikėjama pinigais, dalis – namine degtine. Ypač tai praktikuoja senyvo amžiaus kaimo žmonės. Todėl dažnas kaimo gyventojas išvaro nedidelį kiekį šio gėrimo – ne parduoti, o grynųjų pinigų trūkumui kompensuoti. Ekonominiai dėsniai veikia ir kaime – kam pirkti 16-18 litų kainuojančią „valstybinę“, kurios stiprumas siekia 36-40 laipsnių, jei už triskart mažesnę sumą (5-6 Lt.) gali nusipirkti 60 laipsnių stiprumo naminės.

Naujienų agentūra BNS informuoja:

“Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES direktyviniai dokumentai reglamentuoja pareigą griežtai kontroliuoti alkoholinių gėrimų gamybą tiek gamybos, tiek realizacijos proceso metu saugumo ir kokybės požiūriu. Pateiktame įstatymo projekte šie klausimai nėra išspręsti”, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.

“Be abejonių, yra ir kitokių požiūrių, o galutinis sprendimas bus priimtas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, matyt, bus balsuojama”, – sakė R.Šukys.

A.Macijauskas savo ruožtu teigė, jog, Žemės ūkio ministerijos nuomone, kaimo turizmo sodybas turintys ūkininkai galėtų naminukę gaminti, “nes tokia praktika yra daugelyje Europos valstybių”.

“Išreiškėme nuomonę, kad pritartume tokiam grupės Seimo narių siūlymui, tačiau sutinkame su Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, kad norint iš esmės pritarti tokiam įstatymo pakeitimui reikėtų atkreipti dėmesį, jog pagal dabartinę pakeitimo redakciją nėra užtikrinama kontrolė, nėra numatoma, kas ir kaip išduos licencijas, kokios ekonominės sankcijos bus taikomos už pažeidimus”, – aiškino A.Macijauskas.

“Jeigu įstatymo iniciatoriai papildytų projektą minėtais dalykais, galėtume toliau svarstyti tokio įstatymo priėmimą. Man atrodo, Vyriausybės išvada tokia ir bus, kadangi projekte nėra numatyti išvardyti dalykai, Vyriausybė šitokiam projektui nepritars”, – dėstė viceministras.

Pasak jo, ūkininkai, turintys kaimo turizmo sodybas, “yra subrendę alkoholinių gėrimų gamybai”, Žemės ūkio ministerija būtų linkusi leisti ūkininkams savo sodybose naminę degtinę pardavinėti. Tai esą sumažintų nelegalios prekybos apimtis ir biudžetui duotų apie 8 mln. litų pajamų per metus.

Minėto įstatymo pataisose yra numatyta, kad ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai “leidžiama per kalendorinius metus gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų ne didesnės kaip 65 tūrio procentų etilo alkoholio koncentracijos alkoholinių gėrimų”.

„Respublika“ rašo:

„Be samanės žlunga tradicijos. Vyriausybė jau trečią kartą grįžta prie siūlymų legalizuoti naminę degtinę. Sveikatos apsaugos ministerija savo neigiamos nuostatos nepateikė, o štai Žemės ūkio ministerija net užsakė tyrimus, kurie neva įrodo samanės naudą šalies ekonomikai.

Pernai Seimas po pateikimo pritarė grupės Seimo varių siūlymui, numatančiam galimybę gaminti ir parduoti ribotą kiekį – iki 1000 litrų per metus ne stipresnės nei 65 laipsniai naminės degtinės kaimo turizmo sodybose kaip tradicinio kulinarinio paveldo produktą.

Šiuo metu policijos pareigūnai, aptikę naminės degtinės fabrikėlius, jų pagamintą kulinarinį paveldą sunaikina, naminės varymo aparatus konfiskuoja, o degtindariai baudžiami administracinėmis baudomis.

Samanės šalininkai aiškina, kad kaimo turizmo sodybų svečiams būtų demonstruojamas naminės degtinės gamybos procesas, o produktą svečiai galėtų vartoti vietoje arba nusipirkti kaip tradicinį lietuvišką suvenyrą.

ŽŪM atstovai sako, kad „kaimo turizmo sodybose jokia gamyba nevyksta, norima legalizuoti ir reglamentuoti tų gėrimų gamybą, kad ja užsiimtų ūkininkai, turintys kaimo turizmo sodybas“.

Svarbiausia, kad samanės gamintojai valstybės iždą papildytų 8,8 mln. Lt akcizo mokesčio. Dar 1,5 mln. Lt sudarytų įplaukos už licencijas. Namudine alkoholio gamyba užsiimtų iki 300 registruotų ūkių, turinčių kaimo sodybas.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministras  Raimundas Šukys yra neva kategoriškas: „Aš esu įsitikinęs, kad produktas, kuris visada buvo nelegalus, negali būti laikomas tradiciniu alkoholiniu gėrimu, turiu omenyje naminę degtinę“.

„Verslo žinios“ praneša:

Vyriausybė jau kone metus neišdėsto savo pozicijos dėl galimybės ūkininkams legaliai varyti naminę degtinę. Svarstoma, kad ministrų kabinetas iš esmės pritaria šiai idėjai, tačiau reikalaus, jog būtų nustatytas griežtesnis šio verslo kontrolės mechanizmas.

Seimas pernai spalį po pateikimo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios kaimo turizmo sodybų savininkams leistų gaminti naminės gamybos gėrimus – ne daugiau kaip 1000 litrų per metus. Vyriausybė jau tris kartus, tačiau nesėkmingai bando sudėlioti savo išvadą dėl naminės varymo.

Aušrys Macijauskas, žemės ūko viceministras, pažymi, kad Latvija neseniai priėmė tokį įstatymą. „Sutinkame sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, kad norint iš esmės pritarti tokiam įstatymo projektui reikėtų atkreipti dėmesį į kontrolę.

„Slovakijoje, Čekijoje ūkininkas gali pasidaryti naminės degtinės, tačiau jis negali jos pardavinėti, o vadinamojo austriška sistema numato, kad ūkininkas gali ir pardavinėti gėrimus, tačiau tik toje vietoje, kur jie gaminami. Mes linkstame prie austriškos sistemos“, – sakė A. Macijauskas. Jis prognozuoja, kad įteisinus naminės degtinės darymą kaimo ūkiuose, nelegalios degtinės varymas sumažėtų.“

„Delfi“ skelbia:

Kone po metų prie naminės degtinės dalinio legalizavimo grįžę ministrai ir vėl išsiskirstė nepriėję prie bendros nuomonės. Siūlymas leisti ūkininkams kaimo turizmo sodybose virti ir pardavinėti naminę degtinę pritarimo nesulaukia jau ne vienerius metus.

„Alkoholio kontrolės įstatyme nėra apsibrėžta, kas būtų laikoma tradiciniais namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais. Aš esu įsitikinęs, kad produktas, kuris visuomet buvo nelegalus, negali būti laikomas tradiciniu alkoholiniu gėrimu, turiu omenyje, naminę degtinę, apie kurią dažniausiai kalbama“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

Jo vadovaujama ministerija ne kartą pateikė neigiamą išvadą dėl šio siūlymo. Ministras priminė, kad Seimas yra patvirtinęs Vyriausybės programą, kurioje nurodomas siekis mažinti alkoholio suvartojimą.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra linkusi pritarti pasiūlymui, tačiau prieš tai esą reikėtų numatyti, kokia bus kontrolė, kokios ekonominės sankcijos grėstų, numatyti, kas ir kaip išduos licencijas, kaip bus galima jų netekti.

„Kaimo turizmo sodyboje nieko legalizuoti nereikia, nes tokios gamybos ten paprasčiausiai nėra. Mes norime reglamentuoti tų gėrimų gamybą, kad šia gamyba galėtų užsiimti ūkininkai, turintys kaimo turizmo sodybas. Ten jau yra kontrolė, nes šiose sodybose gaminamas maistas, jos nuolat yra tikrinamos“, – sakė ŽŪM viceministras Aušrys Macijauskas.

Seimas dar pernai pradėjo svarstyti siūlymą kaimo turizmo sodybose virti ir parduoti ribotą kiekį „naminukės“ ne stipresnės nei 65 laipsniai. Šiuo metu šio gėrimo gamyba gyventojams yra uždrausta.

Seime yra įregistruotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Akcizų ir Alkoholio kontrolės įstatymų pataisos, numatančios, kad ūkininkui, turinčiam kaimo turizmo sodybą ir Žemės ūkio ministerijoje užsiregistravusiam kaip amatininkui-degtindariui, būtų leista mokant pusę dabartinio akcizo per metus pagaminti ne daugiau tūkstančio 0,5 litro talpos „naminukės“ butelių.

Šiuo gėrimu ūkininkas galėtų vaišinti savo sodybos svečius, o dalį parduoti savo sodyboje.

„Mes negalime apsimesti, kad veiksmas nevyksta, jis tiesiog vyksta nelegaliai. Mes važinėjame po kaimynines šalis ir matome, kaip ši problema yra sprendžiama. Nedideliais kiekiais vartojama naminė degtinė nesukels grėsmės tautai, tiesiog norintys paragauti šio gėrimo galės padaryti tai saugiau“, – DELFI anksčiau sakė vienas iš septynių parlamentarų, įregistravusių „naminukę“ legalizuojančias įstatymų pataisas, Audrius Endzinas.

Trejus metus dirbusi tarpžinybinė darbo grupė atlikusi tyrimą nustatė, kad naminė degtinė yra kulinarinis paveldas.

„Tai yra Lietuvos kulinarinis paveldas, kuris yra saugotinas ir eksponuotinas. Taigi būtų rodoma atvirai, kaip degtindarys daro degtinę. Atlikti tyrimai taip pat rodo, kad šis produktas yra nekenksmingas žmogaus sveikatai, jis yra vartotinas, be abejo, normaliais kiekiais“, – sakė Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos asamblėjos pirmininkas Vytenis Neverdauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra draudžiama prekyba alkoholiu nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. Taip pat nuo šių metų pradžios draudžiama vartoti alkoholį automobilio salone bei vežtis atidarytą svaigalų pakuotę. Masiniuose renginiuose ir mugėse nebeleidžiama prekiauti stipriais alkoholiniais gėrimais, tačiau ir toliau galima nusipirkti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 proc., parodose – 13 proc. Šių sugriežtinimų iniciatorius, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas yra pasiryžęs leisti alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija artimiausiu metu visuomenei pristatys parengtą Vaikų prievolės išlaikyti savo tėvus įstatymo koncepciją.

Pagal šios koncepcijos nuostatas, įteisinus vaikų prievolę išlaikyti tėvus, gerėtų tėvų socialinė padėtis, būtų skatinamas solidarumas šeimoje, didėtų gimstamumas ir skatinamas įsivaikinimas, sumažėtų teisminių ginčų dėl vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus, mažėtų bedarbystė, šešėlinė ekonomika, nusikalstamumas. Šis įstatymas būtų siūlomas ir kaip alternatyva pensinio amžiaus ilginimui, praneša LiCS.

“Neabejoju, kad dalis visuomenės šią naujovę priims priešiškai. Vieni tikins, kad išlaikymas turi būti pagrįstas laisva valia. Bus abejojančių, ar vaikas privalo išlaikyti tėvus, jie šie prie jo ugdymo ir materialinės gerovės visai neprisidėjo arba ar iš šeimos išėjęs ir mokėti alimentus vengęs tėvas gali pretenduoti į išlaikymą. Tačiau noriu patikinti, kad rengiant šią koncepciją, buvo apsvarstyti visi įmanomi variantai, nes žinant, kiek Lietuvoje yra skyrybų, neabejotinai daugumoje šeimų bus komplikuoti santykiai. Esu įsitikinęs, kad toks įstatymas reikalingas, ir esame pasirengę diskusijai”, – sakė LiCS frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas.

Pasak politiko, parengti tokią koncepciją paskatino tai, kad šiandien išlaikymo reikalingas žmogus, esant prastiems santykiams su vaikais, išlaikymą gali prisiteisti tik per teismą. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra įtvirtinta tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareiga, tačiau remiantis teismų praktika pastebima tendencija, kad ši pareiga labiau siejama su tėvų pareiga išlaikyti vaikus. Be to, Civiliniame kodekse nėra detalizuojama, kaip vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus turėtų būti realizuojama.

Ateityje būtų siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kai iš pilnamečių dirbančių vaikų apmokestinamų pajamų (atskaičius mokesčius) kiekvienam iš tėvų būtų nuskaitoma po 5 proc. Išmoka būtų skaičiuojama nuo visų vaiko gaunamų apmokestinamų pajamų, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą įvaikinę vaiką globėjai laikomi vaiko tėvais ir jiems būtų taikomos visos įstatyme numatytos tėvų teisės ir pareigos.

Jei tėvai gyvena skyrium arba yra išsiskyrę ir vienas iš tėvų, kuriam teismo sprendimu yra priteisti alimentai ir jis šią pareigą vykdo, tokiam tėvui ar motinai taip pat priklauso išlaikymas iš vaikų. Kai tėvai gyvena skyrium arba yra išsiskyrę ir vienas iš tėvų, kuriam teismo sprendimu yra priteisti alimentai ir jis šios pareigos nevykdo daugiau nei 1/3 apimtimi, tokiam tėvui ar motinai vaiko išlaikymas nepriklauso.