Šiandien ne tik keliauti paprasta, bet ir į praėjusius amžius nusikelti nesudėtinga. Ir tam nebūtina net gaišti eilėse prie garsiausių pasaulio muziejų ar vaikštinėti po etnografinius kaimus. Galima tiesiog apsistoti pilyse, vienuolynuose ar švyturiuose, skaičiuojančiuose ne vieną šimtmetį, ir pabandyti atsiriboti nuo šiuolaikinių technologijų bei skubėjimo.

Senųjų laikų statinius į savo kelionių maršrutą įtraukia dažnas keliautojas – juk vienuose jų galima pasigėrėti senovinių daiktų ekspozicijomis, kituose pasivaikščioti po sodus ar parkus, o trečiuose patirti nepakartojamos vakarienės nuotykį. O kai kuriuose senuosius laikus menančiuose pastatuose galima ir kiek ilgiau apsistoti bei pasimėgauti viduramžių romantika, nes ten įkurti viešbučiai.

Pasirenkite netikėtumams

Vyno klubo įkūrėjai Rasa ir Arūnas Starkai teigia aplankę jau nemažai senovių pilių ir rūmų, o Ispanijoje gyvenančią fotografę bei dailininkę Editą Juškevič ypač žavi viduramžių vienuolynai. Visi trys mūsų pašnekovai teigia, kad apsistoję senoviniuose pastatuose jie patyrę įvairiausių netikėtumų.
Pasak ponios Rasos, romantiškai nusiteikę keliautojai, kurie domisi vynu ir gurmaniškais patiekalais, keliaudami, pavyzdžiui, po Italijos ar Prancūzijos vyno regionus, dažnai pamatys ūkių, kuriuose galima pernakvoti senoviniuose pastatuose. Tiesa, kainos nėra mažos, toks malonumas kainuoja apie 415–485 Lt. Na, o pačiuose garsiausiuose vyno regionuose, pavyzdžiui, Prancūzijos Bordo, tai kainuos dar brangiau.
„Klysta tie keliautojai, kurie mano, kad mokėdami tokius pinigus jie gaus prabangą kaip moderniame viešbutyje. Iš tiesų jie gaus autentiškumą. Dažnai aš pati sau tyliai dėl to autentiškumo nusikeikiu, bet paskui sakau, kad noriu pažinti ir patirti. Tada nepatogumai ir netikėtumai nebeerzina”, – sako R.Starkus ir priduria, jog paprastai tenka susitaikyti ir su tuo, kad seni pastatai turi specifinį pelėsio kvapą, kad vidury vynuogyno dažnai neveiks belaidis interneto ryšys, kad kambaryje gali nebūti televizoriaus, o jei jis bus, tai nebus elektros lizdo.
Štai prieš apsistodamas Italijos Abrucų regiono XVa. Semivicolli pilyje turi būti gerai pailsėjęs, nes šalia esančios bažnyčios senutėlis kunigas varpais skambina kas pusę valandos nuo ryto iki vakaro. O apsigyvenus Prancūzijos Bordo regione esančioje XVIII a. Canon pilyje apskritai reikia pradėti mąstyti kitaip. “Gyvenimas šioje pilyje priminė Pedro Almodovaro filmus, nors buvo galima ir Mary Shelley siaubo romaną “Frankenšteinas” prisiminti, – šypsodamasi sako R.Starkus. – Kambarių durys čia nerakinamos, tad jei susiruoši išeiti, viską turi pasiimti arba palikti ir nesukti galvos. Dažnoje pilyje apima prieštaringi jausmai ir nuotaikos. Kartą visoje pilyje likau visiškai viena, užsiplikiau puodelį kavos ir įsitaisiau prie lango. Staiga supratau atsidūrusi vidury kapinių, mat kambario langas atsivėrė tiesiai į šeimos antkapius.”

Vienuolių gyvenimo ritmu
Panašus vaizdas pro vienuolyno celės langą išgąsdino ir menininkę E.Juškevič, pirmą kartą nakvojusią senutėliame nedidelio Ispanijos kaimo vienuolyne Monasterio de Ucles. „Man siaubą sukėlė vien mintis, kad miegosiu šalia numirėlių, tiesa, pasaulį palikusių prieš kelis šimtus metų”, – sako Edita ir priduria, kad tada visą naktį taip ir neužmigo, tačiau vėliau keliaudama pro vienuolynus priprato prie tokios kaimynystės.
Pasak Editos, vienuolynai – keliautojui puiki viešbučio alternatyva. Tačiau juos renkantis tenka gerokai paplušėti, kad rastum tikrai išskirtinę, autentišką vietą, kurioje galėtum gyventi kaip senovės vienuolis: keltis su saule, melstis, valgyti, dirbti ūkyje ar pagelbėti žmonėms. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie vienuolynai priima tik vyrus arba tik moteris. Tačiau gyvenimas juose palieka neišdildomų įspūdžių.
Tikrai verta apsistoti XII–XV a. Monasterio de La Oliva Ispanijoje ar pernakvoti garsiajame Bulgarijos Rilos vienuolyne. O keliaujant per tokią šalį, kaip Moldavija, kurioje turizmo infrastruktūros beveik nėra, nakvynei galima rinktis X a. Senojo Orchėjaus ar XI a. Cipovos vienuolynus. Rilos vienuolyne nakvynė kainuoja apie 40–50 Lt, Moldavijos vienuolyne – apie 60 Lt. Dalis vienuolynų apskritai priima už auką, kurios dydį nustato patys keliautojai.
Yra ir vienuolynuose įkurtų prabangių viešbučių, pavyzdžiui, Paryžiuje esantis “Hotel de Abbaye St.Germain”, įkurtas XVII a. abatijos pastate, ar Ispanijos Almagro miestelio XVI a. vienuolyne įkurtas “Parador de Almagro”, kur aplink keturiolika puošnių kiemelių išdėstytose celėse šiandien ilsisi keliautojai. Tiesa, nakvynei čia reikėtų atidėti ne vieną šimtą litų.