Konkrečios Lietuvos pasitraukimo datos iš Goro provincijos, kur tarnauja apie 150 lietuvių karių, nėra svarstomos, pirmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Eitvydas Bajarūnas.

Susitikęs su Vilniuje viešinčiu Goro provincijos gubernatoriumi Abdullah Haiwadu (Abdula Haivadu), URM atstovas pabrėžė, kad sprendimą, kada perduoti atsakomybę už provinciją vietos pareigūnams, priims ne Lietuva.

“Konkrečios išėjimo iš Goro datos nesvarstomos. Atsakomybės perdavimo procesui yra nustatyta procedūra, kurios mes, kaip ISAF nariai, turime laikytis: vyksta provincijų vertinimai, bendra ISAF ir afganų komisija sprendžia, kuri provincija jau pasirengusi”, – žurnalistams sakė E.Bajarūnas.

Jis pabrėžė, jog Lietuva darys viską, kad Goro provincija rudenį būtų įvardinta, kurioje pasirengta perduoti atsakomybę.

“Jei mūsų hipotezė yra teisinga ir šį rudenį Goro provincija paskelbiama tarp tų provincijų, kuriose prasidės atsakomybės perdavimas, tai nereiškia, kad rudenį Lietuvos kariai iš ten išeina. Tai reiškia, kad Lietuvos kariai pradės atsakomybės perdavimo procesą, kuris gal prasidės nuo Čagčarano miesto ir plėsis į provincijos gilumą”, – aiškino diplomatas.

Jis pabrėžė, kad iš Goro pasitraukus Lietuvos kariams ten neliks ir civiliai, nes situacija dar nebus tokia, kad būtų galima išsiversti be karių apsaugos. Todėl, anot jo, reikės sugalvoti, kaip išlaikyti Lietuvos įsitraukimą į situaciją Gore fiziškai nebūnant šioje provincijoje.

A.Haiwadas žurnalistams sakė, kad saugumo situacija Gore yra geresnė nei kitose Afganistano regionuose, tačiau neprognozavo, kada galėtų būtų priimtas sprendimas perduoti atsakomybę vietiniams.

“Goras yra gana ramus ir stabilesnis nei kitos provincijos. Mano nuomone, Gore būtų daug lengviau, jei karinė provincijos atkūrimo grupės dalis išvyktų, nei tokiose provincijose kaip Helmandas ar Farah, kurios yra ne tokios stabilios”, – sakė Goro gubernatorius.

“Prezidentas Hamidas Karzajus ir tarptautinė bendruomenė yra priėmę sprendimą, kad iki 2014 metų pabaigos Afganistanas pajėgs atsistoti ant savo kojų”, – teigė A.Haiwadas.

Pagal galiojantį Seimo nutarimą, Lietuvos kariai į tarptautines operacijas Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose gali būti siunčiami iki 2013 metų pabaigos.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė anksčiau yra sakiusi, kad Lietuvoje linkstama bent jau dalį karių iš Afganistano Goro provincijos išvesti 2012 metų pabaigoje.

Lietuva nuo 2005 metų vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. Tai bendra civilinė ir karinė misija, NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų dalis. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.

NATO yra pasirengęs kitais metais pradėti perduoti atsakomybę už saugumą Afganistane patiems afganams – tai bus pirmasis žingsnis pagal planą iki 2014 metų pabaigos išvesti iš šios šalies beveik visas užsienio pajėgas, penktadienį sakė JAV lyderiai.

Kai kurie NATO ir Pentagono aukšto rango pareigūnai išreiškė abejonę dėl galimybių laikytis 2014 metų termino, nes didėja Talibano keliama grėsmė silpnai Afganistano vyriausybei.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) Lisabonoje prieš NATO viršūnių susitikimą sakė, kad Jungtinės Valstijos ir Aljansas įsiklausė į Afganistano prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) raginimą dėl 2014 metų termino.

H.Karzai dalyvaus šiame viršūnių susitikime ir šeštadienį susitiks su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

“Rytoj susitarsime dėl perdavimo … pradžios … kitais metais, ketindami ir (turėdami) tikslą Afganistano saugumą 2014 metais perduoti Afganistano vyriausybei ir liaudžiai, – po susitikimo su Portugalijos užsienio reikalų ministru žurnalistams sakė H.Clinton. – Tuo pačiu metu bus tęsiami įsipareigojimai dėl civilinės paramos”.

Kitos NATO valstybės, kurios Afganistane patiria vis didesnių nuostolių, taip pat ragina kovos veiksmuose dalyvaujančias pajėgas išvesti iki 2014 metų pabaigos.

“Tikrai nenorime vaidinti kovinio vaidmens, … bet net ir tada, po 2014-ųjų, kai kontrolę perims afganų vyriausybė, jiems reikės pagalbos ir patarimo”, – BBC radijui sakė britų gynybos sekretorius Liamas Foxas (Lajemas Foksas).

NATO lyderiai šio viršūnių susitikimo metu oficialiai paskelbs išvedimo strategiją, vildamiesi pagaliau užbaigti karą, kuriame, daugelio nuomone, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms sekasi prastai. Per šį jau dešimtmetį trunkantį konfliktą Afganistane žuvo daugiau kaip 2,2 tūkst. užsienio karių.

Lyderiai taip pat patvirtins naują NATO viziją ateinantiems 10-čiai metų ir akcentuos būtinybę šiam kariniam 28 valstybių aljansui ir ateityje būti pasirengusiam panašioms misijoms – nepaisant nesėkmių Afganistane.

OBAMA RAGINA PRADĖTI DIALOGĄ

Prieš Lisabonos viršūnių susitikimą straipsnyje ir interviu B.Obama sakė, kad JAV pajėgų Afganistane mažinimas prasidės kitų metų liepą, ir dar kartą patvirtino įsipareigojimą dėl susitaikymo su Talibanu.

“Amerika ir mūsų sąjungininkai NATO tvirtai remia … procesą, kuriuo siekiama vėl integruoti į visuomenę tuos talibus, kurie sutinka su tam tikrais pagrindiniais dalykais: jie turi atsisakyti smurto, nutraukti savo ryšius su “al Qaeda” ir sutikti gyventi pagal afganų konstitucijos taisykles”, – ispanų laikraščiui “El Pais” sakė B.Obama.

“Šis susitaikymas prasideda dialogu su sukilėlių pajėgomis ir jam privalo vadovauti patys afganai”, – pridūrė JAV prezidentas.

NATO aukšto rango civilinis atstovas Kabule Markas Sedwillas (Markas Sedvilas) šią savaitę sakė, kad dėl prastos saugumo situacijos kai kuriuose regionuose gali reikėti pratęsti minimą terminą ir kad Afganistanas gali susidurti su itin dideliu – “vakarietiškais standartais – smurto lygiu.

Pentagonas ketvirtadienį nurodė, kad 2014 metų data yra tik “siekiamybė” ir kad ji gali būti pasiekta ne visur.

Lyderiai taip pat turėtų susitarti išplėsti raketinės gynybos sistemą ir akcentuoti bendradarbiavimo su strateginėmis partnerėmis, tokiomis kaip Rusija, svarbą plečiant tiekimo kelius į Afganistaną.