„Business Software Alliance“ (BSA) duomenimis, Rytų Europa, taip pat ir Lietuva, nuolat įvardijama kaip viena iš piratavimo lyderių pasaulyje, tad nenuostabu, kad mūsų šalyje ši problema itin aktuali. Skelbiami duomenys rodo, kad kas antras kompiuterio turėtojas Lietuvoje naudojasi nelegalia programine įranga. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad nelegaliais būdais įvairią intelektinę nuosavybę (IN) naudoja net 60 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius žmonių mano, kad retkarčiais nelegaliai parsisiunčiamas filmas ar muzikos kūrinys niekam nepadaro žalos, tačiau ekspertų skaičiavimais, vien 2013 m. Lietuvos IN kūrėjai dėl nelegalios veiklos prarado 34 mln. eurų.

Tam, kad šie rodikliai ir piratavimo lygis šalyje pasikeistų, 2011 m. įkurtas klasteris „Clear Digital World“ (CDW), kurio veikloje šiuo metu aktyviai dalyvauja 15 narių.

„Įkurdami klasterį siekėme ne atlikti policininko vaidmenį ir vaikytis pažeidėjus, bet bendromis pastangomis sukurti technologijas ir sprendimus, galinčius užkirsti kelią neteisėtam intelektinės nuosavybės naudojimui skaitmeninėje erdvėje. Dalis dėl piratavimo prarastos sumos, žinoma, priklauso muzikos ir kino industrijai: atlikėjai ir autoriai priversti ieškoti įvairių būdų, kaip užsidirbti iš savo kūrybos, nes klasikinis laikmenų pardavimas sumenkęs, o skaitmeninis kūrinių pardavimas nė iš tolo nekompensuoja patiriamų nuostolių. Ekonomistų skaičiavimai rodo, kad intelektinė nuosavybė Lietuvoje sukuria 5,4 proc. BVP, o jos produktų eksportas sudaro net 6 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei pieno produktų eksportas“, – sako klasterio „Clear Digital World“, ieškančio optimalių piratavimo problemos sprendimų, rinkodaros vadovas Romanas Matulis.

Pasak jo, negerėjanti situacija ir toliau neigiamai veikia ne tik intelektinės produkcijos kūrėjus, bet ir kiekvieną vartotoją tiesiogiai: dėl mažėjančių pajamų kūrėjai ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojai turi ieškoti kitų būdų, kaip uždirbti iš savo produkcijos, o tai dažniausiai jų intelektinius kūrinius pabrangina. CDW klasterio tikslas – šviesti visuomenę ir pratinti žmones nepiratauti, suteikiant jiems galimybę norimą skaitmeninį turinį gauti teisėtai ir priimtinomis sąlygomis. Tačiau šiuo metu alternatyva nelegaliam filmų platinimui nėra pakankamai išplėtota – Lietuvoje kol kas neveikia pasaulinio lygio kino ir TV įrašų bibliotekos, o vietinis verslas nemato prasmės investuoti į skaitmeninio turinio platformas, kol šis yra laisvai pasiekiamas neteisėtais kanalais.

Apklausos duomenimis, atitinkamai net 11 ir 10 proc. apklaustųjų naudoja tik nelegaliu būdu įgytus filmus ir muzikos įrašus. Tačiau šie skaičiai, pasak R.Matulio, labai santykiniai, nes žmonės nėra linkę atvirai kalbėti šia tema: „Kita vertus, galimybių įsigyti muzikos įrašus ar teisėtai juos atkurti tikrai daugėja, tad praktinio poreikio piratauti nebelieka. Visuomenės sąmoningumas, nors ir labai iš lėto, didėja, o intelektiniai kūriniai imami traktuoti kaip bet kuris kitas produktas ar paslauga.“

Specialisto žodžius atkartoja ir 23 proc. „Spinter tyrimų“ apklausos respondentų, kurie teigia nelegalias kopijas iškeičiantys į legalių svetainių sukauptą turinį. Būtent alternatyvų turėjimas pirmiausia leistų sumažinti neteisėto įrašų atkūrimo mastą: 34 proc. apklaustųjų pagrindine priežastimi įvardija didelį nelegalių IN gaminių prieinamumą, 30 proc. nurodo, kad tai būdas sutaupyti pinigų, 24 proc. teigia nerandantys patogių būdų naudoti legaliai.

CDW šiuo metu vykdo projektą „UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas“ (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 eurų, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.

Informacinių technologijų įmonė „Blue Bridge“ – ne tik „debesų komputerijos“ pionierė Lietuvoje, bet ir viena labiausiai darbuotojų vertinamų įmonių.

Vaiva Sapetkaitė

Lietuviai nori dirbti „Blue Bridge“. Įmonė ne vienus metus karaliauja geidžiamiausių darbdavių tarp smulkiųjų ir vidutinių įmonių sąraše. Įdomu ir tai, kad „Blue Bridge“ patenka tarp 10 proc. pasaulio bendrovių, kurių darbuotojai labiausiai įsitraukę į savo darbus.

„Samdome tarptautinę rinkos tyrimų kompaniją TNS, kuri turi metodiką, kaip tirti darbuotojų įsitraukimą. Pasakymas „10 proc. pasaulio bendrovių“ reiškia, kad, remiantis pasauline jų duomenų baze, pagal sektorių, kuriame dirbame, „Blue Bridge“ patenka tarp 10 proc. turinčiųjų tokį aukštą darbuotojų įsitraukimo lygį“, – aiškina įmonės vadovas Dalius Butkus.

Beje, įdomi detalė: pagal atliktus psichologinius tyrimus jo vadovavimo stilius toks pat – D.Butkus priskirtinas prie įtraukiančių (angl. „participated“) vadovų.

Tomas Deržanauskas, ilgai dirbęs su tokiais įrangos gamintojais, kaip IBM ar „Samsung“, kurie bendradarbiavo su „Blue Bridge“, neblogai pažįsta ir kolektyvą, ir jo vadovą. Jis įsitikinęs, kad šiai įmonei pavyko sukurti unikalią organizacijos kultūrą, ištobulinti vadybinius procesus, ypač žmogiškųjų išteklių srityje.

„Blue Bridge“ kultūra lemia ypatingą dalyką IT industrijoje: itin menką darbuotojų rotaciją, labai didelį jų įsitraukimą, lojalumą, darbuotojų asmeninių ir įmonės vertybių susigretinimą. Kai matai, kad čia atsiranda muzikos grupės, kyla daug įvairių iniciatyvų, supranti, kad būtent tai daro kompaniją unikalią. Juk iš tikrųjų viską galima nukopijuoti: procesus, sprendimus, produktą, paslaugas, klientus, tačiau nukopijuoti įmonės organizacinės kultūros neįmanoma“, – teigia T.Deržanauskas.

Liaupsių įmonei negaili ir darbuotojai. Vienas „Veido“ kalbintas darbuotojas, paklaustas, ar tikrai viskas taip gražu, kaip visi kartoja, nesudvejojęs atsakė: „Taip, tai nereali įmonė.“ Pasak jo, čia iš tiesų pavyko sukurti šiltą atmosferą, be to, įmonėje viskas aišku: padaroma tai, kas pasakyta, gaunama tai, kas pažadėta.

Ar eidamas dirbti jis žinojo, kad „Blue Bridge“ grupė patenka tarp geidžiamiausių Lietuvos darbdavių ir ar tai jam buvo svarbu renkantis? „Be abejo. Jei ši įmonė – geidžiamas darbdavys, o kita ne, tai rinksiesi tą, kuri geidžiamesnė. Juk taip yra ne be reikalo“, – mano vaikinas.

Pats D.Butkus pabrėžia, kad į darbuotojus, kaip ir į klientus, įmonių grupėje žiūrima kaip į partnerius, tad rūpinamasi jų gerove. Ši nuostata yra svarbi „Blue Bridge“ filosofijos dalis.

„Daug darome, kad kompanijoje būtų gera atmosfera, darbuotojai turėtų geras darbo sąlygas. Daug investuojame ir į jų mokymus, tobulėjimą, rengiame įvairių konkursų, taip pat apdovanojame savo darbuotojus už vienokius ar kitokius pasiekimus, pavyzdžiui, kas kurį laiką renkame darbuotoją, kuris, klientų vertinimu, suteikė geriausią aptarnavimą, ir jis gauna geriausią automobilio parkavimo vietą – prie pat įėjimo. Be to, daug linksminamės įvairiuose įmonės renginiuose“, – pasakoja „Blue Bridge“ vadovas ir prideda, kad darbuotojams čia dirbti turi būti naudinga ne vien dėl pinigų.

Žinoma, įmonė už tai iš darbuotojų tikisi didesnių pastangų ir geresnės darbo kokybės. Dėl šio bendro tikslo vadovas negaili savo laiko. „Niekada neturėjau kitokios, kaip tik „atvirų durų“, politikos. Tai neabejotinai padeda vadovavimui. Jei darbuotojams reikia pagalbos, ją jie turi gauti kaip įmanoma greičiau“, – teigia vadovas. Atrodo, toks požiūris iš tiesų atsiperka su kaupu.

Nesumeluotume, jei „Blue Bridge“ vadybą įvardytume kaip inovatyvią. T.Deržanausko manymu, prie to nemažai prisideda ir tai, kad D.Butkus baigė magistro studijas Baltijos vadybos institute („Baltic Management Institute“, BMI), priklausančiame penkių Europos verslo mokyklų konsorciumui, ir įgijo tarptautinės patirties. „Galimybė pasisemti naujausių pasaulinės vadybos žinių jam suteikė pakankamai gerą startinę poziciją ir leido įnešti gaivaus vėjo į Lietuvos IT industriją“, – įsitikinęs T.Deržanauskas.

Kokybė ir debesų kompiuterija

Jei reikėtų glaustai apibūdinti, į ką nukreiptas „Blue Bridge“ dėmesys, negalima praleisti dviejų aspektų: tikslo išlaikyti aukštą klientų aptarnavimo kokybę (tai tarp įmonės siekių įrašoma beveik kasmet) ir IT ateitimi tituluojamos debesų kompiuterijos srities plėtojimo.

Svarbiausi poliai, ant kurių stovi „Blue Bridge“, yra visai ne debesų kompiuterija, o duomenų centrų įrangos sprendimai, duomenų perdavimo tinklai (saugumo sprendimai), informacinių technologijų infrastruktūros valdymas ir priežiūra. Tai lemia, kad didžioji dalis „Blue Bridge“ produkcijos realizuojama vidaus rinkoje, o eksportuojama vos 1–2 proc.

„Didžioji dalis mūsų veiklos susijusi su užsienio įrangos gamintojais, eksportuojančiais į šitą rinką. Mes, imdami jų įrangą, teikiame klientams sprendimus. Su pasaulinio gamintojo įranga išeiti į kitas šalis, aišku, galima bandyti, bet nežinia, kiek tai duotų naudos. Konkuruotume produktu, kurį turi ir kiti, – dėsto D.Butkus. – Vis dėlto vystome debesų kompiuteriją. Tai mūsų produktas, per kurį žvalgomės į užsienio rinkas.“

Pabrėžtina, kad debesų kompiuterija yra nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ji plėtojama nepaprastai sparčiai, o prognozuojamas potencialas – didžiulis. Vadinasi, kuo anksčiau įšoksi į šį traukinį, tuo bus didesnė sėkmės tikimybė. Iš lietuvių anksčiausiai tuo susidomėjo būtent „Blue Bridge“.

„Debesų kompiuterija padarys didžiulę įtaką pačiai IT industrijai, tam, kaip žmonės gyvena, – įsitikinęs D.Butkus. – Nenorėdami pasilikti nuošalyje, ėmėme investuoti į šią sritį ir dabar dairomės savo nišos.“

Tiesa, tiek sumanymas, tiek debesų kompiuterijos elementai, bazinės technologijos egzistuoja jau kurį laiką. Jei naudojatės „Skype“ programa, prie šios idėjos jau esate prisilietęs.

„Veidas“ primena, jog debesų kompiuterijos koncepcija reiškia, kad vartotojas iš bet kokios pasaulio vietos patogiai, pagal poreikį per tinklo prieigą gali naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pavyzdžiui, kompiuteriniais tinklais, serveriais, duomenų laikmenomis, taikomosiomis programomis ar programinės įrangos tarnybomis), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų teikėjo įsikišimu. Kitaip tariant, vartotojui nereikia įsidiegti jokios papildomos įrangos, o norimomis paslaugomis jis gali naudotis per internetą. Žymiausi pasauliniai šios koncepcijos pavyzdžiai: „Google Docs“, „Google Drive“, „Apple iCloud“, „Microsoft Office 365“, „Skydrive“ paslaugos.

Filologas IT įmonės vadovo kėdėje

D.Butkus yra nestandartinis IT įmonės vadovas: jis studijavo ne informacines technologijas, programavimą ar kažką panašaus, kas būtų susiję su įmonės veiklos sritimi, o anglų filologiją, vėliau – verslo vadybą. Ar toks srities pakeitimas nebuvo per daug radikalus ir nesukėlė rūpesčių?

„Manyčiau, kalbėdami apie sprendimų kūrimą, vadovavimą informacinių technologijų įmonei, vis tiek pirmiausia kalbame apie žmones. Sukurtus sprendimus taip pat pardavinėja žmonės, iš jų perka kiti žmonės, kuriems patinki ir atrodai patikimas. Ar moki programuoti, ar ne, čia nėra labai reikšmingas dalykas net ir tokios įmonės vadovui“, – sako T.Deržanauskas.

Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis čia taip pat nemato problemos. Pasak jo, D.Butkus yra savo srities profesionalas, išmanantis, kaip vadovauti įmonei, ir gebantis pasiekti puikių veiklos rezultatų.

D.Butkus, atėjęs į dirbti į šią įmonę, vadovo kėdėn iš karto neatsisėdo. Jis yra įmonės senbuvis – prieš tapdamas vadovu, „Blue Bridge“ buvo spėjęs išdirbti apie dešimtmetį (buvo pardavimo ir rinkodaros vadovas), tad laiko daug ko išmokti tikrai turėjo.

Daliaus Butkaus dosjė

Amžius: 42 metai.

Išsilavinimas: bakalauras – anglų kalba, magistras – verslo vadyba.

Alma mater: LCC tarpautinis universitetas, vėliau – „Baltic Management Institute“ (BMI).

Darbo patirtis: „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius, „Blue Bridge“ pardavimo ir rinkodaros vadovas.

Pastarosios skaitytos knygos: Williamo Somerseto Maughamo „Of Human Bondage“; Denniso Greenbergerio ir Christine A.Padesky „Nuotaika paklūsta protui“.

Pomėgiai: golfas, tenisas, slidinėjimas, nardymas, taiči, kulinarija, kelionės.

Apie „Blue Bridge“

Pardavimo pajamos: 2013 m. – 88,9 mln. Lt, 2012 m. – 73,7 mln. Lt

Grynasis pelnas: 2013 m. – 6,3 mln. Lt, 2012 m. – 4,7 mln. Lt

Darbuotojų skaičius: 73
Investicijos į inovacijas: apie 15 proc. nuo pelno
Produkcijos eksportas: 1 proc.

Eksporto šalys: Latvija, Estija, Rusija

Svarbiausias tikslas: išlaikyti aukštą klientų aptarnavimo kokybę ir aukštą techninę kompetenciją

Šaltinis: „Blue Bridge“ informacija

Informacinės technologijos (IT) medicinos srityje suteikė naujų galimybių. Diagnostikos tikslumas didėja, medicininių duomenų bazių integracija leis suteikti greitesnę pagalbą, o naudojantis vadinamąja telemedicina net atokiausiame Lietuvos kampelyje bus galima gauti geriausių specialistų konsultacijas.

Vaiva Sapetkaitė

„Prieš dešimtmetį dabartinė medicinos pažanga būtų atrodžiusi tarsi mokslinė fantastika“, – sako Informacinių technologijų medicinoje asociacijos, IT medicinoje klasteriui priklausančios įmonės „Softneta“ vadovas Vytautas Baublys.

Apie IT paskatintą pažangą, vykstančius projektus ir tolesnes plėtros kryptis jis kalbasi su „Veidu“.

VEIDAS: Kaip Lietuvai sekasi šiame sektoriuje? Ar esame konkurencingi pasaulyje?

V.B.: IT medicinoje reikalauja tiesioginio bendravimo tarp gydymo įstaigos ir sistemų kūrėjų, prižiūrėtojų. Galimybė dirbti betarpiškai – didelis Lietuvos įmonių pranašumas Lietuvoje. Tiesa, ši tendencija pasaulinė: užsienio kompanijoms sunku įeiti į kitų šalių rinkas, nes kiekviena turi savo įstatymų bazę, kurią turi atitikti kuriama informacinė sistema. Turime pranašumą ir dėl didelės dalies aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių.

Mūsų produkcija konkurencinga: klasterio įmonės ją eksportuoja į trisdešimt šalių ir, kiek tenka keliauti po pasaulį, pamatę mūsų sukurtus sprendimus visi sako, kad tai didžiulis šuolis į priekį, jie kitokie. Dauguma bando sukurti produktą, tinkantį visiems, o mes kuriame individualiam klientui pritaikytas sistemas. Išanalizuojame gydymo įstaigą, nustatome, kaip viskas turėtų veikti, ir pagal tai pritaikome produktą. Tai brangiau, bet jo nauda gydymo įstaigai gerokai didesnė.

Lietuvą atranda. Pavyzdžiui, ką tik į Lietuvą dėl didelio projekto kreipėsi Nyderlandai. Tokių įmonių, jų klasterių pasaulyje nėra daug, tad sektoriuje didelis ne tiek konkuravimo, kiek bendradarbiavimo jausmas. Norima gauti papildomų žmogiškųjų išteklių, naujų žinių.

VEIDAS: Minėjote, kad vietinės įmonės turi pranašumą, bet Lietuvos įmonės užsienyje turi nemažai darbo. Kaip tai pavyksta?

V.B.: Užsienyje taikomas toks pat modelis kaip ir Lietuvoje, tai yra tiesiogiai dirbama su gydymo įstaigomis. Net verslo pasiūlyme esame numatę, kad mūsų darbuotojai projekto metu gyvens toje šalyje. Žinoma, sąnaudos dėl to labai išauga. Antra vertus, parduodame ne tik informacines sistemas, bet ir globaliai tinkamus produktus (dingsta vietinio tiekėjo pranašumas).

Vis dėlto šioje rinkoje daugiausiai pinigų kaupiasi didžiosiose ligoninėse, tad, norėdamas su jomis dirbti, turi pasiūlyti tai, ko nesiūlo kiti, kad ir didžiuliai gamintojai. Ne siūlome nepaslankų produktą, o pritaikome jį klientui. Tarkime, „Siemens“ negali pakeisti produkto: jis turi tūkstančius klientų ir visiems parduoda tą patį. Adaptavimo darbus daro tik tuos, kurie nekeičia struktūros, pavyzdžiui, pritaiko kalbą ar įveda kokią naują paslaugą. Mes neturime tūkstančių klientų, tad su kiekvienu galime dirbti individualiai, procesus pritaikyti prie esamos veiklos.

Akcentuočiau, kad prie mūsų konkurencingo stipriai prisideda tai, jog turime lankstesnių, platesnio profilio specialistų. Užsienio analitikas tikriausiai nė kiek nemokės programuoti, o mūsų kažkiek programuos, prireikus galės ir pardavinėti. Jei kalbame apie verslo modelį, kai produktą reikia pritaikyti ligoninei, tai mums nereikia siųsti šimto žmonių, darbą gali atlikti keli universalesni. Klientui nepatinka delsimas.

VEIDAS: Kokios pagrindinės kryptys, kuriomis IT medicinos srityje labiausiai plėtojamos?

V.B.: Reikėtų pabrėžti, kad Lietuva

šioje srityje yra tarp pirmaujančių pasaulio šalių. Kaip tik vykdomas Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų administruojamas projektas “Nacionalinė klinikinių sprendimų palaikymo sistema (NKSPS)”. Kuriamos inovatyvios gydytojų pagalbos sistemos, automatiškai diagnozuojančios ligas ir kaip patariamasis balsas atkreipiančios gydytojų dėmesį į tam tikrus požymius. Planuojama, kad nacionalinėje sistemoje bus galima automatiškai diagnozuoti skeletinį amžių, tuberkuliozę, atlikti širdies ligų automatinę diagnostiką iš širdies kardiogramų… Tikslumas turėtų siekti 80–90 proc.

Tai patariamoji diagnostika. Šitai kuria lietuviškos įmonės, bendradarbiaudamos su šalies universitetais, Santariškių klinikomis, naudodamosi per dvidešimtmetį šių klinikų surinktais medicinos duomenų archyvais. Žinoma, kol kas tai prototipas, bet tikėtina, kad po trejų ketverių metų tai taps labai aktyviai plėtojama sritimi. Ligų diagnostika apskritai yra sparčiai besiplečianti sritis.

Antra kryptis – medicininių duomenų bazės ir gydytojų palaikymo sistemos. Pasaulis globalėja ir yra planų, kad visa paciento informacija, ligos, kuriomis jis sirgo, keliautų su juo ir bet kurioje šalyje, įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui, bet koks gydytojas galėtų prieiti prie visos jo ligos istorijos.

Šalys, tokios kaip Lietuva, jau dabar žingsnia šia kryptimi. Pavyzdžiui, kuriamas medicininių vaizdų archyvas – nacionalinis tyrimų archyvas, kuris yra ESPBI (Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema) dalis. Kadangi duomenys bus laikomi centralizuotai, gydytojas kelių klavišų paspaudimu galės prieiti prie ligos istorijos, ankstesnių tyrimų rezultatų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Prieš trejus metus Lietuvoje išmaniaisiais įrenginiais naudojosi vos 30 proc. vartotojų, šindien šis skaičius ūgtelėjo iki 70 proc., ir tai, ekspertų manymu, dar ne galutinis rinkos įsisotinimas.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

„Naudodamiesi elektroniniu parašu, galime nebevaikščioti į banką, virtualiai apsipirkti, įregistruoti įmonę ar užsiregistruoti pas gydytoją. Mobiliosios programėlės gelbėja bendraujant, keliaujant, jomis naudojantis mūsų gyvenimas tampa vis mobilesnis ir patogesnis. Kita vertus, spartus gyvenimo tempas verčia ieškoti naujų būdų, kaip sutaupyti laiko“, – teigia parkavimo programėlę mobiliesiems telefonams sukūręs įmonės „Itero“ direktorius Mantas Žvironas.

Kas mėnesį ar savaitę po naują programėlę savo gyvenime pritaikantis IT specialistas neabejoja, kad Lietuva tampa mobilia ir išmania valstybe.

Remiantis asociacijos „FTTH Council Europe“ ir kompanijos „iDate“ 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, matyti, kad reguliariai, tai yra nors kartą per savaitę, internetu Lietuvoje naudojasi 65 proc. žmonių (ES vidurkis – 72 proc.), kasdien internetą savo gyvenime aktyviai taiko 53 proc. Lietuvos ir 62 proc. visos ES gyventojų. Po truputį mažėja ir niekad internetu nesinaudojusios visuomenės dalis: 2013 m. Lietuvoje tokių asmenų buvo 29, o ES – 20 proc.

Tačiau dar ne kiekvienas lietuvis išmano, kaip vieną ar kitą programėlę parsisiųsti į išmanųjį telefoną ir ja naudotis. Pasak „Danske“ banko verslo plėtros tarnybos vadovo Dariaus Jasinskio: „Jaunimui šie įgūdžiai tarsi įgimti, tačiau vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonėms gebėjimas naudotis aplikacijomis gerokai sunkiau įvaldomas.“

Bet tai nėra vienintelė mūsų bėda. Kaip pastebi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Ramūnas Čepaitis, Lietuvoje e. paslaugų ir jų vartotojų iš tiesų daugėja, bet kai kurios paslaugos vis dar nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.

Vienas ryškiausių tokių neužbaigto sprendimo pavyzdžių – elektroninės civilinės būklės liudijimų išdavimo paslaugos, teikiamos Gyventojų registro tarnybos. E. paslaugos kaip ir sukurtos: galima internetu registruoti gimimą, tėvystės pripažinimą, pateikti dokumentą santuokos prašymui įregistruoti, pasikeisti vardą, pavardę, tautybę, tačiau atsiimti dokumento vis tiek teks važiuoti į civilinės metrikacijos įstaigą. Taip nutinka, nes nepakeistas teisės akto reikalavimas, kad išduodama pažyma turi būti tik popierinė, ir neįvesta elektroninė.

Taigi kai kada viešųjų e. paslaugų rodikliai tėra apgaulingas pirmas įspūdis, už kurio slypi rankinis darbas, o tai, kad gyventojai nesinaudoja sukurtomis e. paslaugomis, deja, tereiškia viena – tiesioginius nuostolius valstybei.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Specialistai teigia, kad internetas artimiausioje ateityje bus vis dinamiškesnis, pritaikytas mobiliajai aplinkai – dėmesys bus telkiamas į vartotoją, jo poreikius naršant internete ir tinklalapio patogumą.

Nemažus pokyčius lems ir naujos HTML 5 technologijos atsiradimas, leidžiančios pasinaudoti įvairesnėmis funkcijomis bei suteikiančios galimybę parinkti įvairesnį svetainės dizainą. Pasak Wix.com sistemų architektų vadovo Yoav‘o Abrahami, rinkoje turėtų pasirodyti offline svetainės, riba tarp mobiliųjų programėlių ir mobilaus interneto kur kas susilpnės, o verslas ilgainiui visai persikels į elektroninę erdvę.

„Tinklalapius šiandien užgriuvę tokie rūpesčiai, kurių dar visai neseniai net nebuvo: vos prieš keletą metų patraukliam internetinės svetainės vaizdui užteko pasitelkti svetainės optimizavimą paieškos sistemoms (SEO) ir palaikyti bent kiek dinamišką turinį, šiandien jau reikia pasirūpinti savo svetainių pritaikymu mobiliesiems telefonams ir jų turinio pateikimu socialiniuose tinkluose, – sako Y. Abrahami. – Nemažus pokyčius lėmė naujos HTML 5 technologijos atsiradimas, kuri leidžia pasinaudoti įvairesnėmis funkcijomis bei suteikia galimybę parinkti įvairesnį svetainės dizainą. Nors pati technologija iš esmės nėra tokia svarbi, ji suteikia galimybę vartotojams pateikti įspūdingesnį ir patogesnį svetainės dizainą, o tai kai kuriose rinkose ypač reikšminga.“

Pasak IT technologijų specialisto, interneto vartotojai, naudodamiesi tinklalapiuose integruotomis įvairiomis socialinėmis funkcijomis ir mobiliosiomis aplikacijomis, be jų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Ateityje riba tarp mobilaus interneto ir mobiliųjų programėlių turėtų išvis išnykti, todėl žaidimai nuo mobiliųjų programėlių pereis į mobilųjį interneto tinklą. Kitas pokytis – aktyvesnis vietos nustatymo paslaugos naudojimas: atsiras vietos nustatymo principu paremtų paslaugų, pavyzdžiui, segmentuotos reklamos pagal buvimo vietą ar vietinių įmonių paieška.

Išlepinti technologijų, vartotojai darosi išrankesni, ieško patogesnių, vartotojams „draugiškų“ aplikacijų ir tinklalapių, pritaikytų išmaniesiems telefonams. Viena pagrindinių tendencijų ateinančiais metais – interneto sklaida ir ryšio išlaidų mažinimas: prie interneto vartotojai bus prisijungę 24 val. per parą – internetinio ryšio savo kompiuteryje ar mobiliajame telefone vartotojai nebeišjunginės taupydami pinigus.

Pasak „Wix“ sistemų architektų vadovo, kita svarbi tendencija, kuri tęsiasi jau kurį laiką – „debesų“ technologija, leidžianti įmonėms savo paslaugas perkelti į internetinę erdvę. „Debesimis“ naudojasi vis daugiau vartotojų, savo duomenis laikantys Google Drive, Dropbox, Gmail ir kitose programose. Ši tendencija išliks ir laikui bėgant užims vis svarbesnę vietą.

„Tinklalapį galima pavadinti verslo inkaru internete: jis užtikrina, kad informacija apie įmonę bus surasta paieškoje, o toks ir yra įmonių tikslas – būti pastebėtiems. Vartotojams vis daugiau įsitraukiant į internetinę erdvę, verslo įmonių paieška taps vis svarbesne, todėl bus akivaizdu, kad turėti savo kompanijos internetinę svetainę – tiesiog privaloma. Į internetinę erdvę praverstų perkelti ir visus verslo palaikymo įrankius – tai leis kompanijai koncentruotis į tai, kas yra svarbiausia – pačiu verslu, – sako „Wix“ architektas Y. Abrahami. – Kitas žingsnis – visiškas verslo persikėlimas į internetą. Jeigu nėra didelio poreikio turėti „fizinę“ įmonės išraišką, o visi kompaniją palaikantys įrankiai perkelti į internetinę erdvę, verslui konkreti vieta reikalinga tik vykdomiems pardavimams. Toks verslo modelis leidžia efektyviau naudoti savo išteklius ir suteikia galimybę laisviau valdyti kompanijos biudžetą.“

Aštuntoji didžiausia Baltijos šalyse progreso konferencija LOGIN 2014 nepaliko abejingų ir šiemet – parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ per dvi dienas apsilankė daugiau kaip 3,5 tūkst. inovacijų gerbėjų. LOGIN „Lietuvos interneto apdovanojimai“ skirti geriausiems 42-ose kategorijose, o paskutinis užsienio svečias paliko Vilnių tik šį rytą, išsiveždamas pačius geriausius įspūdžius ir apie konferenciją, ir apie Lietuvą.

LOGIN 2014 metu su progreso gerbėjais bendravo ne tik 130 pranešėjų iš skirtingų pasaulio šalių, bet ir didžiausių kompanijų bei garsiausių prekių ženklų atstovai. Renginio erdvėje savo inovacijas lankytojams pristatė tokios kompanijos kaip „Dell“, „Microsoft“, „Paypal“, „Google“, „Mozilla“ ir kt.

LOGIN ilgametės partnerės, telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ atvežtas pirmojo mobiliojo telefono išradėjas Martin‘as Cooper‘is noriai bendravo su dalyviais, o laimingiausiems teko garbė nusifotografuoti rankose laikant revoliucinį, 2 kg sveriantį mobilųjį telefoną.

Progreso konferencijos metu prie nemokamo bendrovės „TEO“ teikiamo belaidžio interneto per valandą prisijungdavo maždaug 1-1,7 tūkst. renginio dalyvių. Per dvi dienas renginio erdvėse buvo atsisiųsta 300 Gb duomenų.

Renginyje dvi dienas dirbo daugiau nei 150 savanorių, o LOGIN komunikacijos partnerio „Ad verum“ spaudos centre apsilankė 120 žiniasklaidos atstovų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama renginio dalyvius dėkojo už LOGIN dalyvių progresyvų gyvenimo būdą, kuris išlaisvina mintis, stebina pasaulį ir kuria globalią ekonomiką: „Jūsų darbai įrašo Lietuvą į pažangiausių valstybių gretas, garsina ją kaip technologijų šalį, kur gimsta idėjos ir kuriasi duomenų ir technologijų centrai bei užsienio investicijas pritraukiantys startuoliai, tokie kaip „Vinted“ ar „Track Duck“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė Prezidentė. – Būtent LOGIN sukurta galimybė keistis idėjomis leido šimtams Lietuvos gyventojų paspausti „Enter“ mygtukus į sėkmę.“

Ne vienas LOGIN pranešėjas pasinaudojo proga susipažinti su Lietuva ir mūsų šalį paliko tik pasibaigus savaitgaliui. Amerikietis M. Cooper‘is, paragavęs šaltibarščių ir cepelinų, aplankęs Trakus, nenustojo kartoti, kokia Lietuva yra nuostabi šalis. Tik pirmadienį išvykęs australas, mokslo komunikatorius, filmų kūrėjas ir televizijos laidų vedėjas Derek‘as Muller‘is susipažino ir su naktiniu Vilniaus gyvenimu, ir mezgė pažintis su vietos verslininkais.

Antrus metus veikusioje „LOGIN Startup Fair“ platformoje, kurią organizavo VšĮ „Versli Lietuva“, buvo pristatytos 54 inovatyvios verslo idėjos, 40 komandų savo produktus pristatė specialiuose parodos stenduose. Startuolių mugėje naujų talentų ieškojo atstovai iš 24 rizikos kapitalo fondų ir 7 akseleratorių.

Dvi dienas trukusią progreso konferenciją tradiciškai uždarė menų fabrike LOFTAS vykę „Lietuvos interneto apdovanojimai 2014“ ir nepamirštamas vakarėlis, kuris tęsėsi iki aušros.

Kitais metais LOGIN progreso šauklius sukvies gegužės 7-8 dienomis.

Duomenų centrų ir informacinių sistemų valdymo lyderė Baltijos šalyse „Baltic Data Center“ (BDC) pasirašė naują trejų metų sutartį su DNB banku dėl informacinių technologijų (IT) infrastruktūros priežiūros Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

DNB grupės IT infrastruktūrą visose trijose Baltijos šalyse BDC prižiūri jau šešerius metus. BDC diegiami sprendimai leido bankui sėkmingai plėtoti veiklą ir užtikrinti verslo augimą sparčiai kintančioje aplinkoje. Pokyčius įvertino banko klientai, žengiantys koja kojon su IT naujovėmis.

„Mūsų klientai vis aktyviau naudojasi internetine bankininkyste, mokėjimo kortelėmis, išmaniaisiais įrenginiais. Tam, kad užtikrintume kokybiškas paslaugas savo klientams, privalome ne tik nuolat atnaujinti naudojamas IT sistemas, diegti inovatyvius sprendimus, bet ir užtikrinti aukšto lygio klientų duomenų saugumą bei sklandžią visos infrastruktūros veiklą“, – sako DNB banko prezidento pavaduotoja bei už banko verslo procesų aptarnavimo padalinių veiklą atsakinga valdybos narė Vaineta Barevičiūtė.

Pasirašytoje sutartyje apibrėžti nauji banko IT sistemų priežiūros reikalavimai, susitarta dėl pagrindinių ateities projektų. Šiuo metu abi kompanijos jau įgyvendina ypač patikimo tinklo, jungiančio duomenų centrus, atnaujinimo projektą.

„Šiais laikais patikimumas matuojamas ne saugyklos sienų storiu, o tuo, koks yra jose laikomų duomenų saugumo lygis. BDC, plėtodama IT paslaugas, siekia aukščiausiojo lygio saugumo ir kokybės standartų. Tai liudija ir tarptautinio komercinio banko pasitikėjimas mumis. Vertiname šį pasitikėjimą ir keliame sau reikalavimą viršyti lūkesčius, todėl nuolat investuojame į kompetenciją ir paslaugų naujoves“, – teigia BDC generalinis direktorius Aleksandras Samuchovas.

Per šešerius bendradarbiavimo metus BDC DNB bankui įrengė apsaugotą nuo elektromagnetinio spinduliavimo požeminį duomenų centrą, įdiegė specialiai bankui skirtą IT struktūrą, sujungė kelių valstybių IT sistemas į vieną. Įgyvendindama itin svarbius projektus, BDC trumpam laikotarpiui skirdavo iki 16 kartų daugiau darbuotojų nei reikia įprastai DNB banko IT sistemų priežiūrai – bankui nereikėjo rūpintis IT specialistų paieška, buvo garantuojama, kad darbai bus atlikti  kokybiškai ir laiku.

Pati didžiausia kompiuterijos tendencija, nekintanti jau daug metų, atspindi žmonijos raidą: informacinės ir komunikacijos technologijos (IKT) daro vis didesnę įtaką visų mūsų gyvenimui. Nepaisant ekonominių krizių, karų, stichinių nelaimių, kompiuterių, televizorių, telefonų ir kitos smulkesnės elektronikos svarba pamažu vis didėja. Keičiasi tik technologijų pavadinimai, įrenginių forma ir turinys.

Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių karai įgijo naują pagreitį ir persikėlė į naują sritį – mobilųjį internetą. 2014 m. kova turėtų tik paaštrėti, o operatoriai mus, be jokios abejonės, nustebins naujais pasiūlymais ir ryšio planais. Atrodo, kad mobilusis ryšys toliau pigs, jei ir ne absoliučiąja verte – mažesniu mėnesiniu mokesčiu, tai santykine – vieno gigabaito kaina.
Daugiausiai pokyčių reikėtų laukti sparčiojo 4G ryšio pagal LTE technologiją srityje. „Tele2“ žadėjo 2013 m. pabaigoje pradėti naują 4G plėtros etapą. Iki šiol ši bendrovė siūlė spartųjį mobilųjį internetą tik keliuose, ne pagrindiniuose šalies miestuose. Lapkričio mėnesį „Tele2“ paskelbė laimėjusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skelbtą aukcioną dėl teisės naudotis 800 MHz dažnių ruožu, kuris leis sparčiau plėtoti 4G ryšį kaimiškose Lietuvos vietovėse. Ar 2014 m. „Tele2“ su savo 4G įžengs į didžiausius Lietuvos miestus ir sostinę, kur dabar karaliauja „Omnitel“? Jei tai įvyks, mobiliojo ryšio rinkos laukia naujos pyrago dalybos.
Kol kas 4G LTE rinkoje yra tik du žaidėjai – „Omnitel“ ir „Tele2“. „Bitė“ laikosi konservatyvios politikos ir neskuba diegti naujos kartos mobiliojo interneto, bet vargu ar tai truks ilgai. Anksčiau ar vėliau „Bitė“ bus priversta pasiūlyti savo klientams spartesnį mobilųjį internetą.

Televizijos ir interneto samplaika
Televizija vis dar išlieka svarbia žiniasklaidos priemone, tačiau jos pozicijos smarkiai braška. Tradicinė žiniasklaida patiria didelį interneto spaudimą. Jei dabartinės tendencijos išliks, 2014 m. turėtų tapti lūžio tašku žiniasklaidos rinkoje.
Portalo „FutureTimeline.net“ duomenimis, 2014 m. daugiau nei pusė JAV gyventojų nacionalines ir tarptautines naujienas seks internete. Auditorijos pokyčiai verčia televizijos kompanijas ieškoti naujų būdų, kaip pasiekti žiūrovus. Vienas sprendimų – TV ir interneto konvergencija. Socialinė žiniasklaida, mobiliosios technologijos ir spartėjantis interneto ryšys suteikia galimybę televizijai atgimti nauju pavidalu.
Televizijos transformacijos požymių matyti ir Lietuvoje. Lapkričio mėnesį šalyje pradėta siūlyti nauja „Teo“ televizijos paslauga „Interneto.tv“, kurią bendrovė vadina nauju skaitmeninės televizijos raidos etapu. Anglišku terminu vadinama „multiscreen TV“, arba „TV Everywhere“, paslauga nėra labai didelė naujovė pasaulyje: jau kelerius metus ji veikia „Netflix“, „Hulu“ ar „Google TV“ pavidalu. Ji suteikia galimybę žiūrėti TV laidas kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ir planšete visur, kur yra interneto ryšys. Viena bėda, kad šios paslaugos praktiškai neprieinamos lietuviams. Lietuvoje atskiri transliuotojai, tokie kaip LRT, pradėjo siūlyti kažką panašaus, bet tik vieno ar kelių kanalų lygmeniu. „Teo“ tapo pirmuoju televizijos paslaugų teikėju, kuris pasiūlė legalų naujos kartos interneto televizijos variantą mūsų šalyje. 2014 m. reikėtų laukti kitų transliuotojų atsako šioje srityje.
Naujos kartos televizija taip pat turės įtakos reklamos rinkai ir pareikalaus senų stereotipų atsisakymo bei naujo požiūrio į produktų ir paslaugų reklamavimą.
Tradicinė televizija taip pat nestovi vietoje. Artimiausius kelerius metus reikėtų laukti „Ultra HD“ technologijos proveržio. „Ultra HD“ apima naujos kartos ekranus, kurių vaizdo kokybė pakelta į kitą lygmenį, ir jiems skirtą turinį. „UltraHD“, arba „4K“, raiška yra keturis kartus didesnė už šiuo metu standartu tapusios „Full HD“ technologijos raišką. Naujo tipo televizoriai dar retenybė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Trūksta ir tokiems įrenginiams skirto turinio (TV transliacijų). Bet visa rinka neišvengiamai juda „Ultra HD“ raiškos kryptimi ir 2014 m. šis judėjimas turėtų įgauti naują pagreitį.

Nauji atsiskaitymo būdai
Apie mobiliojo mokėjimo, elektroninių piniginių technologijas šnekama ne vienus metus, bet jos kol kas sunkiai skinasi kelią. Idėja sumokėti už prekes parduotuvėse naudojant tik telefoną yra graži, bet reikalauja esminių bankinių atsiskaitymų, mobiliojo ryšio infrastruktūros ir įstatymų bazės pokyčių. Taip pat turi pasikeisti ir vartotojų požiūris į pinigus bei mokėjimus, o jis tebėra konservatyvus.
Nepaisant kliūčių, nauji, pažangesni atsiskaitymo būdai randa vietą visų mūsų gyvenime. Daugelio ekspertų nuomone, per artimiausius kelerius metus reikėtų laukti proveržio ir šioje srityje. Pripratome prie savitarnos kasų didžiuosiuose prekybos centruose, mažėja atsiskaitymų grynaisiais, populiarėja pirkimas internetu. Belieka žengti dar vieną žingsnį ir pradėti mokėti telefonu. Tuo labiau kad pagrindas jau padėtas: veikia elektroninio parašo infrastruktūra, vis daugiau telefonų turi integruotą RFID technologiją (ji reikalinga mokėjimams telefonu realiose parduotuvėse).
Yra ir mūsų šalyje veikiančių sistemų, tokių kaip prieš kelerius metus įdiegta „MokiPay“ mobilioji piniginė. Spalio mėnesį bankas „Citadele“ paskelbė kartu su bendrove „WoraPay“ kuriantis naują paslaugą, kuri leis banko klientams atsiskaityti restoranuose, degalinėse ir kituose fiziniuose atsiskaitymo už prekes bei paslaugas taškuose, naudojant išmanųjį telefoną.

LOGIN 2014 organizatoriai pradeda pasiruošimą jau aštuntąjį kartą vyksiančiai didžiausiai Baltijos šalyse progreso ir technologijų konferencijai. Spalvingi progreso vizionieriai, kūrybinės dirbtuvės, verslo startuoliai, geriausiųjų apdovanojimai, dvi naujos platformos – „Game Fest“ ir „Digital Job Market“ – tai tik maža dalis to, kas laukia kitų metų balandžio 10-11 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Organizatoriai skelbia, jog prekyba išankstiniais bilietais jau prasidėjo. Įsigyti juos pigiau galima iki sausio 15 dienos.

„Kasmet LOGIN stengiasi atrasti save iš naujo, tad ir kitų metų konferencijoje žengsime dar vieną žingsnį į priekį – kalbėsime apie dabartinio interneto atskyrimą nuo senojo. Šiandien šis, neatsiejama gyvenimo dalimi tapęs reiškinys, yra įžengęs į naują etapą – „Daiktų internetą“ (angl. Internet of things). Kitas etapas bus „visko internetas“, kai kiekvieną sekundę jungsis vis daugiau žmonių, procesų, duomenų, įvairiausių elektronikos ir technikos įrenginių, telefonų bei jutiklių“, – sako LOGIN projekto vadovė Ieva Dirvonskaitė. Anot jos, pastarasis etapas savo potencialą pasieks per artimiausią dešimtmetį, tačiau LOGIN ją nagrinės jau 2014 m. renginyje, kurio tema bus „Internetas yra viskas“ (angl. Internet of everything).

Konferencijos dalyviams organizatoriai ruošia dvi visiškai naujas platformas. „LOGIN Game Fest“ savo sėkmės istorijomis, idėjomis bei vizijomis dalinsis geriausi žaidimų kūrėjai ir žaidėjai iš Lietuvos bei užsienio. Taip pat pirmą kartą vyks ir vyks skaitmeninė darbo mugė „LOGIN Digital Job Market“, skirta padėti jauniems specialistams ir naujų talentų ieškančioms įmonėms rasti vieniems kitus.

Geriausi pirmuosius žingsnius žengiantys jaunieji verslininkai bus kviečiami dalyvauti jau antrą kartą vyksiančioje startuolių mugėje „LOGIN Startup fair“ ir varžytis dėl prizų „Startup Pitch“ konkurse.

LOGIN 2014 pranešimams ir renginiams bus skirtos net 7 salės, tad dalyviai turės galimybių mėgautis įdomiu ir kaskart vis kitokiu konferencijos turiniu. Dvi dienas truksiančią konferenciją jau penktą kartą vainikuos „Lietuvos interneto apdovanojimai 2014“.

Iki sausio 15 d. organizatoriai kviečia įsigyti pigesnius išankstinius bilietus į LOGIN 2014. Studentai ir moksleiviai pirmą kartą gali įsigyti ribotą skaičių bilietų už 85 Lt. Vėliau bilietų kainos augs.

2007 m. prasidėjęs kaip Lietuvos tinklaraštininkų konferencija, LOGIN išaugo į tarptautinį renginį. Per septynerius metus savo vizijomis LOGIN metu dalijosi tokios iškilios asmenybės, kaip Steve‘as Wozniak‘as („Apple“), Bas‘as Lansdorp‘as („Mars One“), Peter‘is Sunde („The Pirate Bay“), Darko Dujič‘ius („Google“), Jimmy‘s Wales‘as („Wikipedia“), Corrado Tomassoni‘is („PayPal“) ir kiti. 2013 m. LOGIN pritraukė daugiau kaip 3500 dalyvių ir 80 pranešėjų iš viso pasaulio.

2014 – 2016 m. informacinių ir ryšių technologijų specialistų paklausa Lietuvoje penkis kartus viršys pasiūlą. IRT darbuotojų poreikis sieks 17,5 tūkst. specialistų, o Lietuvos aukštųjų mokyklų suformuota pasiūla – 3,2 tūkst. Tokias prognozes atskleidžia asociacijos „Infobalt“ atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, ateinančiais metais 91 proc. įmonių planuoja priimti naujų IRT specialistų, labiausiai didinti jų skaičių planuoja mikroįmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Visgi mažoms kompanijoms konkuruoti pritraukiant naujus darbuotojus, lyginant su didžiosiomis įmonėmis, yra sudėtinga dėl ribotos finansinių išteklių ir karjeros galimybių pasiūlos. Be to, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad informatikos, elektronikos ir kitas IRT pakraipos studijas renkasi apie 6 proc. visų stojančiųjų, iš kurių mokslus baigia tik pusė (51 proc.) įstojusiųjų.

„Keletą metų užsienio investuotojai ir augančios Lietuvos IT kompanijos ypatingą dėmesį skiria darbuotojų paieškai. Girdime apie augimo ir naujų darbo vietų kūrimo planus, matome kaip per keletą metų įdarbinančios įmonės išugdo kelis šimtus ar net tūkstantį gerai apmokamų IRT profesionalų. Tačiau jų plėtros ir tolesnio kokybiškų darbo vietų kūrimo galimybes riboja mažėjantis jaunų specialistų skaičius. Su šia problema susiduria daugelis Europos šalių ir jos sprendimui reikalingi neatidėliotini veiksmai, kurie sudarytų jaunimui sąlygas įgyti paklausią kvalifikaciją ir padėtų kurti naujas darbo vietas“, – sako Andrius Plečkaitis, asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas.

Prognozuojama, kad 2014 – 2016 m. IRT įmonės įdarbins apie 4,5 tūkst. specialistų, iš kurių apie trečdalį sudarys ne IRT pakraipos studijų programas baigę, tačiau reikalingą kvalifikaciją savarankiškai įgiję darbuotojai bei iš užsienio sugrįžę specialistai. Todėl, didėjant konkurencijai dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, augs visų dydžių įmonių išlaidos darbo užmokesčiui, o tai didins paslaugų bei produktų kainas ir turės pasekmių šalies konkurencingumui.

„Informacinių technologijų specialistų skaičius ir jų teikiamos paslaugos tiesiogiai susiję su šalių ir regionų konkurencingumu. Europos Komisijos duomenimis, 40 proc. produktyvumo ir 25 proc. BVP augimo kyla būtent iš IRT panaudojimo. Taigi keldami IRT specialistų trūkumo klausimą, pirmiausia kalbame ne apie paties sektoriaus poreikius, bet apie šalies ekonomikai svarbių kitų Lietuvos ūkio sektorių ir visos Europos Sąjungos konkurencingumą“, – teigia Edmundas Žvirblis, „Infobalt“ vykdantysis direktorius.

Tyrimą „IRT specialistų pasiūla ir paklausa Lietuvoje: prognozės 2014 – 2016 m.“ spalio mėn. atliko asociacija „Infobalt“. Tyrime dalyvavo 78 verslo įmonės.

Vienas prekybos technologijų bendrovės „New Vision Baltija” įkūrėjų Evaldas Budvilaitis jai vadovauja ilgiau nei dvidešimt metų. Vis dėlto stagnacija čia net nekvepia – inovatyvumo ir veržlumo šiai įmonei galima tik pavydėti.

“Įmonė „New Vision Baltija“ patenka tarp dvidešimties svarbiausių IT paslaugų įmonių Baltijos valstybėse, o Lietuvoje ji yra dešimtuke”, – teigia asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis.
Ši bendrovė teikia verslo valdymo sprendimus, sistemų integravimo bei priežiūros paslaugas prekybininkams ir, kaip teigia patys, parduoda ne produktus, kaip atskirus vienetus, bet produktų rinkinį individualiai kliento problemai spręsti.
Kadangi įmonė dirba su daugybe skirtingų partnerių visame pasaulyje, ji gauna labai daug pačios naujausios informacijos, nuolat jaučia rinkos pulsą, dėl to gali nujausti, kokie nauji produktai galėtų būti įdomūs bei naudingi klientams, ir netrunka jų pateikti. “Gal bus keista ir paradoksalu išgirsti, bet savo srityje „New Vision Baltija“ visame regione lygiaverčių konkurentų neturi”, – tvirtina E.Budvilaitis.
Šiuo metu „New Vision Baltija“ biurus turi penkiose šalyse, tačiau aktyviai veikia net septyniose. Kaip juokauja pats vadovas, lengviau pasakyti, su kuo iš civilizuotų valstybių jų įmonė nedirba, nei išvardyti, su kuo dirba. Svarbiausi įmonės klientai yra didesnieji prekybos centrų tinklai, tad į Baltijos šalis žiūrima kaip į bendrą namų rinką.
„Nuo 2004-ųjų mūsų verslo modelis nusistovėjo ir mes teikiame vienodas paslaugas Baltijos šalyse, o nuo 2008-ųjų visiškai persitvarkėme į kompaniją, kuriai, tarkime, Ryga ir Klaipėda visais atžvilgiais yra tas pats. Skirtumas tik tas, kad turime vesti atskirą buhalterinę apskaitą“, – aiškina vadovas ir patikslina, jog vis dėlto pasirinktas toks verslo modelis, kad didžioji dalis mokesčių sumokama ir daugiausiai darbuotojų dirba Lietuvoje.
Šalia aktyvaus darbo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur „New Vision Baltija“ užsirekomendavo kaip sistemų integravimo inovatorė, įmonė siekia dirbti ir platesniuose vandenyse: šiuo metu tikslinėmis rinkomis pasirinktos Rusija ir Suomija, kur bandoma plėstis per ten įkurtas antrines įmones.
Tačiau plėtra šiai bendrovei nėra savitikslė. “Plėtra ir inovacijos svarbu, bet patenkinti esami klientai – svarbiau, – tikina E.Budvilaitis. – Esami klientai yra pagrindinis mūsų prioritetas. Juk mes dirbame su verslo sistemomis, kurios, kad veiktų tinkamai, turi būti aptarnaujamos nuolat. Ir ne tik aptarnaujamos: sistemos turi būti nuolat tobulinamos. Mes jau seniai supratome, kad labiausiai verslui padeda klientų rekomendacijos.”
Įmonės vadovas pabrėžia, kad jų veikloje pasitikėjimas yra esminis dalykas. Tai galioja ir skverbiantis į naujas rinkas, nes didelės tarptautinės bendrovės nelinkusios pasitikėti naujais žaidėjais. Tuo buvo galima įsitikinti „New Vision Baltija“ stengiantis įeiti į Suomijos rinką: nors šioje šalyje aktyviai dirbama jau kelerius metus, tik dabar į šią įmonę imama žvelgti rimtai ir atsiranda pirmųjų užsakymų.
„Kadangi visi mūsų klientai dideli, „persilaužę“ ir užsitarnavę jų pasitikėjimą, pasistūmėsime daug. Pavyzdžiui, darome ir kitą didelį projektą su vienu Rusijos prekybos tinklų, turinčiu apie 7 tūkst. parduotuvių. Pavykus čia (o jau matyti, kad bus gerai), atsiras dar daugiau naujų galimybių“, – prognozuoja E.Budvilaitis.

Inovacijos tokio tipo įmonei – būtinybė

Nepaisant požiūrio, jog svarbiausia, kad būtų patenkinti jau esami klientai, inovacijoms bendrovėje „New Vision Baltija“ skiriamas didelis dėmesys. Tai įrodo ir faktas, kad 2008 m. ji tapo Žinių ekonomikos įmone.
Vienas pirmųjų „New Vision Baltija“ darbuotojų Saulius Kargaudas, dabar vadovaujantis įmonei „Kemek Engineering“, aiškina, kad tokio tipo įmonėms abu šiuos dalykus būtina suderinti: „Plečiantis, stengiantis įeiti į naujas rinkas, iš akių negalima pamesti jau esamų klientų ir kartu daug dėmesio būtina skirti vidaus rinkai, antraip tavęs rinkoje greitai gali nebelikti. O kadangi tai yra technologijų įmonė, ji nori nenori turi nuolat pasiūlyti ką nors naujo.”
Nors pažvelgus į bendrovės pajamų struktūrą matyti, kad maždaug pusę apyvartos sudaro svetimų produktų pardavimas, o kitą pusę – savo paslaugų, programinės įrangos kūrimas, diegimas ir aptarnavimas, jei kalbėtume apie grynąją sukuriamą vertę, apie 90 proc. sudarytų jų pačių produktai ir paslaugos.
Taigi bendrovėje „New Vision Baltija“ į inovacijas investuojama nuolatos: bendros išlaidos šioje srityje jau viršija 2 mln. Lt (iš jų daugiau nei pusė skirta visiškai naujiems produktams kurti). Ši tendencija nesikeičia jau ne vienus metus. Be to, kaip pabrėžia E.Žvirblis, ši įmonė atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sukurti integruoto savitarnos sistemų sprendimo, skirto mažmeninei prekybai, prototipą.
Pats E.Budvilaitis išskiria dvi pagrindines inovacijų kūrimo ir diegimo kryptis: pirmiausia padėti prekybininkams sumažinti sąnaudas ir tinkamiau aptarnauti pirkėjus: „Daug dėmesio skiriame sąnaudų mažinimui atsiskaitymo taške. Į tai įeina viskas, kas susiję su kasų zonos optimizavimu ir pertvarka, pradedant nuo prekybos tinklo „Iki“ įdiegtų „Bitučių“ ir baigiant mobiliuoju apsipirkimu. Antra, kuriame inovacijas, padedančias parduoti daugiau: čia, pavyzdžiui, dirbame su lojalumo sistemomis, su duomenų apie pirkėjus analizavimu, leidžiančiu tinkamiau personalizuoti pasiūlymus.“
O kas, jo manymu, didžiausią potencialą turės ateityje? Ponas Evaldas neabejoja, kad išmanieji prietaisai. Be abejo, „New Vision Baltija” stengsis tai vienaip ar kitaip išnaudoti. Pavyzdžiui, jau šį mėnesį jie pristatys naują savo produktą – mobiliąją lojalumo kortelių piniginę „Lwallet“. Ji ne tik leis nebesinešioti daugybės susikaupusių kortelių (ir išvengti apmaudo, kai kokią nors iš jų pamiršti būtent tada, kada jos labiausiai reikia), bet ir padės prekybininkams geriau surinkti duomenis apie pirkėjus bei išvengti šiems neaktualių pasiūlymų siuntimo. „Tai nėra itin nauja, bet tikrai patogu“, – neabejoja vadovas.

Pasaulyje mokslo ir paveldo komunikacija įgyja naujų, interaktyvių formų, per kurias vartotojas gauna ne tik informacijos, bet ir potyrių. Tačiau Lietuvoje kol kas daugelį jaunąją kartą Y pasiekti bandančių paveldo komunikacijos projektų (išskyrus retas išimtis) vykdo senoji karta X, ne visada suprantanti tinklaveikos visuomenės poreikius.
Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu dr. Rimvydu Laužiku.

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kaip pasikeitė kultūros paveldo sklaida populiarėjant technologijoms?
R.L.: Technologijų poveikį galime vertinti dvejopai. Viena vertus, tai puikus įrankis. Kita vertus, technologijos pakeitė visuomenę. Sociologai kalba apie tinklaveikos visuomenės susiformavimą. Pasaulyje gausu tyrimų apie vadinamąsias X, Y ir Z kartas, kurių santykis su technologijomis, informacijos poreikiai, suvokimas ir požiūriai yra visiškai skirtingi. Y karta (arba vadinamoji tinklo karta) gimė ir augo aplinkoje, kurioje asmeninis kompiuteris dar nebuvo įprastinė namų interjero detalė, tačiau ji namuose atsirado gana anksti, kartai dar neįžengus į paauglystę. Lietuvoje šios kartos tyrimai nėra tokie populiarūs kaip Vakaruose. Mūsiškė tinklo karta būtų gimusi vėliau nei JAV – maždaug 1995–2005 m., taigi ši karta mokosi mokyklose, o dalis jų jau atvėrė ir universitetų duris.
Kalbėdami apie mokslo ir paveldo komunikaciją, manau, turėtume atskirti dvi potencialias kryptis – informacijos sklaidą ir potyrio komunikaciją. Pirmuoju atveju orientuojamės į auditoriją, kuri siekia žinių, antruoju – į tuos, kurie siekia „patirti“ mokslą ar praeitį. Tinklaveikos visuomenėje pirmoji erdvė yra tolygiai siaurėjanti, o antroji – besiplečianti. Problema ta, kad šiuo metu mokslo ir paveldo komunikacijos pranešimus konstruoja X kartos atstovai, kurie ne visada supranta Y kartą, ir tada komunikacija tampa neefektyvi. Užverčiame jaunimą faktais, datomis, skaičiais ir nereikšmingomis smulkmenomis, kurias galima rasti internete, užuot pasistengę sudominti ir pastūmėti juos link potyrio, savarankiškos žinių paieškos. Taigi norėdami išnaudoti technologijas, turime nemažai dėmesio kreipti į turinį, jo pateikimą.
Informacijos sklaidos požiūriu įdomus 2010 m. IBM pristatytas superkompiuteris „Watson“, kuris bendraudamas žmonių kalba gali pateikti atsakymus „į visus klausimus“. Ši idėja artėja prie ateities bibliotekos vizijos, išdėstytos 2002 m. išleistoje Herberto Wellso knygos „Laiko mašina“ ekranizacijoje: holograminis „bibliotekininkas“ sukauptomis žiniomis pakeičia visas knygas. Tiesa, atsakyti į filosofinio pobūdžio klausimus jam sekėsi kur kas sunkiau.
Mokslo patirčių požiūriu komunikacijos kanalų turime įvairių. Įdomus reiškinys yra mokslo parkai, kurių bene artimiausias mums įkurtas Varšuvoje. Tai didžiulis atrakcionų parkas, nuo kitų besiskirianti tuo, kad jame esantys eksponatai leidžia patirti mokslo žinias, o ne „kalti“ jas kaip mokykloje.
Kita įspūdinga potyrio technologija pristatyta 2012 m., kai Koačelos slėnio muzikos festivalyje buvo pademonstruotas 1996 m. mirusio repo dainininko 2PAC holograminis koncertas. Technologija, leidžianti iš filmuoto vaizdo generuoti „realius“ 3D vaizdus, galėtų tapti neįtikėtinai efektyvia paveldo komunikacijos priemone. Įsivaizduokime, kad pagal filmuotus vaizdus autentiškai atkuriama 1944 m. sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje operacija ir norintieji gali joje „realiai“ sudalyvauti.
VEIDAS: Lietuvoje mokslo ar paveldo populiarinimas išnaudojant technologijas dažniausiai suvokiamas kaip komunikacija interneto puslapyje. O kokios yra pasaulinės tendencijos?
R.L.: Skaitmenines priemones mes dažnai pradedame naudoti įprastai, nekūrybingai ir jos nesukuria pridėtinės vertės. Pavyzdžiui, šiuolaikinio muziejaus ekspozicijoje populiaru pastatyti kompiuterius su liečiamaisiais ekranais, juose rodyti interneto tinklalapį ir manyti, kad tai efektyvus skaitmeninių technologijų panaudojimas. Tik ar verta žmogui važiuoti iki muziejaus, kad pamatytų interneto tinklalapį? Gal geriau jį ir siūlyti internete, o muziejuje rodyti tikrus dalykus?
Populiarindami paveldą turime suprasti, kad, tarkime, muziejaus ekspozicija yra vientisa komunikacinė erdvė, kurioje esantys objektai privalo papildyti vieni kitus, išplėsti medijų lauką. Muzikos instrumentų muziejuje Berlyne esu matęs liečiamuosius ekranus, kuriuose buvo galima pasirinkti bet kurį ekspozicijos instrumentą ir pažiūrėti vaizdo įrašą, kaip juo yra grojama, pasiklausyti jo muzikos. Tai gera praktika. Lietuvoje technologijos gerai išnaudojamos gal tik Pinigų, Technikos ir Jūrų muziejuose.
Kita vertus, mokslo ir paveldo komunikacijai Lietuvoje trukdo per daug griežta intelektinės nuosavybės apsauga. Dėl jos daugelis žmonių ar institucijų, net ir turėdami pakankamai išteklių bei idėjų, negali jų įgyvendinti. Tai priežastis, kodėl „Google Books“ turime nedaug lietuviškų knygų.
Skaudus klausimas – ir suskaitmeninto paveldo naudojimas komerciniams tikslams. Šiuo požiūriu Europos Komisijos pozicija yra vienareikšmė: viskas, kas suskaitmeninta panaudojant biudžeto lėšas, turi būti laisvai prieinama visuomenei, net ir komerciniams tikslams. Juk žmonės ir verslo subjektai, mokėdami mokesčius už tai jau sumokėjo ir neturėtų mokėti antrąkart. Tik ar tikrai toks požiūris yra tvirtas Lietuvoje?
VEIDAS: O koks mokslininkų požiūris į paveldo sklaidą? Ar suprantama jos reikšmė ir ar mokslininkai noriai dalijasi žiniomis?
R.L.: Mokslininko ir visuomenės santykis formavosi šimtus metų. Pagal senovinę sampratą (šiek tiek pašaržuojant), mokslininkas buvo žmogus, kuris daro visiems labai svarbų darbą, bet šis neturi būti suprantamas visuomenei. Šių laikų pasaulyje mokslininko atsiskaitomumas daugelį tyrimų finansuojančiai visuomenei yra neišvengiamas. Tik klausimas, ar pats mokslininkas turi populiarinti savo tyrimų rezultatus. Mokslui populiarint reikia daug laiko, papildomų išteklių. Sukurti pranešimą pradinukams yra visai kas kita, nei parašyti mokslinį straipsnį ar paskaityti paskaitą studentams. Ne visi mokslininkai gali komunikuoti savo atradimus, o ir neturi galėti. Juk mokslininko tikslas – iš esmės naujų žinių kūrimas ir jei jis tai daro gerai, tai yra puiku. Neturėtume reikalauti daugiau.
Tarpininku tarp mokslo ir visuomenės turėtų tapti profesionalus kultūros komunikacijos specialistas. Jis turi surasti visuomenei patrauklias temas, surinkti medžiagą iš mokslinių straipsnių, monografijų ir perduoti ją skirtingoms auditorijoms, šioms suprantama forma ir kalba.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, koks yra Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų indėlis į mokslo ir paveldo komunikacijos projektus?
R.L.: Švietimo ir mokslo ministerija bei Kultūros ministerija prisideda prie paveldo komunikacijos projektų finansavimo, ir tai džiugu. Tačiau kartais pasigendu šių institucijų glaudesnio bendradarbiavimo, strategiškai orientuotos valstybės politikos ir drąsesnių komunikacijos idėjų. Dėl ko komunikuojame paveldą? Ar tik tam, kad perduotume žinias? O gal ši komunikacija turi ugdyti patriotišką, pilietinę visuomenę?
Išlieka požiūris, kad kultūrinė veikla, mokslo, paveldo populiarinimas tik suryja pinigus ir nesukuria jokios pridėtinės vertės. 2012 m. atliktas muziejų tyrimas parodė, kad muziejams skiriamos lėšos vertinamos ne kaip investicija, o kaip labdara. Gerai, kad daug lėšų (dažniausiai Europos Sąjungos) skiriama pastatų renovacijai, infrastruktūrai, tačiau jų menkai teskiriama ekspozicijų kūrimui, kasdieninėms muziejaus komunikacinėms veikloms, darbuotojų atlyginimams.
Panaši padėtis ir bibliotekose, o juk ten – didžiulis potencialas mokslo komunikacijai. Taip neišnaudojamas valstybėje jau turimas potencialas, kuris nesulaukdamas pakankamų investicijų menksta. Juk negalime tikėtis, kad minimalus mėnesinis atlyginimas pritrauks aukštos kvalifikacijos jaunų specialistų dirbti muziejuose ar bibliotekose.
Lietuvos karo akademijos atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos paveldas įtraukiamas į informacinius karus. Iškreiptų mokslo žinių komunikacija naudojama prieš Lietuvos visuomenę. O kaip mes priešinamės? Ar suprantame, kad mokslo ir paveldo komunikacija yra informacinio karo priemonė?
Pasaulis seniai yra supratęs, kad viena veiksmingiausių paveldo, istorijos mokslo žinių komunikacijos priemonių yra kinas. Ar mes Lietuvoje turime ką pasiūlyti savo piliečiams? O ar sukūrėme bent vieną kokybišką kompiuterinį žaidimą Lietuvos istorijos tema? Manau, kad tokiose vietose labai reikia to, ką vadiname politine valia, ir tai yra svarbi Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų veiklos erdvė.
VEIDAS: Kaip manote, ar interneto vartotojai gaus vis daugiau naujienų apie paveldą ir mokslo atradimus, ar vyks stagnacija?
R.L.: Kai kalbame apie mokslo ar paveldo komunikaciją, klausimas apie būtinąjį informacijos kiekį visada yra probleminis. Jei alegoriškai lygintume industrinę ir tinklaveikos visuomenes, tai pirmosios simbolis galėtų būti enciklopedija, o antrosios – „Google“.
Industrinės visuomenė apsišvietusio žmogaus idealas buvo „vaikščiojanti enciklopedija“ – asmenybė, atsimenanti kuo daugiau informacijos ir kuo įvairesniais klausimais. Tačiau to nebereikia tinklaveikos visuomenėje, kai didžiuliai informacijos masyvai lengvai pasiekiami internetu. Industrinėje visuomenėje didžiulio kiekio informacijos perdavimas buvo tikslas, tinklaveikoje informacijos valdymas virto priemone, padedančia ugdyti naujo pobūdžio kompetencijas: kūrybiškumą, kritinį mąstymą, informacinius ir komunikacinius gebėjimus, gebėjimą dirbti grupėje.
Šių laikų žmonės moka po kelias kalbas, o mokslo žinių, paveldo informacijos internete yra tikrai daug. Tad čia kelčiau kitokį klausimą: kaip paskatinti žmones labiau domėtis jau esama informacija arba kaip išugdyti jų informacinį raštingumą, gebėjimą efektyviai susirasti teisingą informaciją? Internetas – tik priemonė. Kur kas svarbiau, kad žmonės norėtų ir gebėtų tuo pasinaudoti.
Viena Lietuvos paveldo komunikacijos bėdų – siekis perteikti daug žinių ir mažai praeities jausmo. Žinių visada galima rasti bibliotekoje ar „Google“, tačiau žmogus turi pamilti savo kraštą, jo praeitį, kad imtųsi ieškoti tų žinių. Jei ant dviejų skirtingų svarstyklių lėkštelių dėtume formalias istorijos žinias ir istorijos jausmą, meilę istorijai, vienareikšmiškai būčiau už jausmą ir meilę.