Lietuvos informacinių technologijų (IT) infrastruktūra yra viena pažangiausių pasaulyje – nosį šioje srityje nušluostome net turtingiausioms šalims. Vis dėlto šio pranašumo nesugebame išnaudoti savo konkurencingumui padidinti: viešasis sektorius iki šiol nesugebėjo sukurti centralizuotų duomenų bazių, o didžiosios privačios įmonės susitelkusios į valstybinių užsakymų atlikimą, o ne į inovatyvių produktų paiešką.
Apie tai, kodėl taip yra ir ko mums, trūksta kalbamės su įmonės „Inta“ direktoriumi, informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ prezidentu Vytautu Vitkausku.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip atrodo mūsų IT sektorius, palyginti su kitomis šalimis?
V.V.: Pirmiausia tikrai turime puikias išskirtines sąlygas – puikią infrastruktūrą, leidžiančią realizuoti aukšto lygio, kokybiškas el. paslaugas tiek piliečiams, tiek valstybės institucijoms. Mes pirmaujame Europoje ir esame šešti pasaulyje pagal namų ūkių, turinčių tiesioginę prieigą prie optinio kabelio, dalį (28,3 proc.), esame pirmoje vietoje Europoje pagal mobiliųjų telefonų naudojimą (turime 5 mln. aktyvių SIM kortelių). Tarp įmonių išplitusios el. paslaugos: 93 proc. pildo visokias el. formas, 23 proc. visų viešųjų pirkimų vykdomi elektroniniu būdu.
ES pirmaujame pagal elektroninę bankininkystę – ja naudojasi jau 54 proc. gyventojų. Išsiskiria ir mūsų interneto greitis: turime didžiausią pasaulyje užkrovos, informacijos gavimo iš interneto, greitį – 31,5 megabito per sekundę, kai ES vidurkis yra 13 megabitų per sekundę. Tai sukuria fantastines galimybes nuotoliniu būdu gauti informaciją.
O amerikiečių mokslininkų atlikti tyrinėjimai atskleidė, kad mūsų knaisiojimasis internete atėjęs iš pirmykštės santvarkos – tai tarsi maisto paieškos.
VEIDAS: Nors infrastruktūros požiūriu atrodome supervalstybė, kiek išnaudojame šią infrastruktūrą, kad padidintume savo konkurencingumą?
V.V.: Nepakankamai, nes trūksta strateginio centralizuoto valdymo, o biudžeto sudarymo metodika yra ydinga informacinių technologijų atžvilgiu. IT yra horizontalus dalykas, o pažiūrėkite, kas pas mus vyksta: „Jūs čia už modernias technologijas pasisakote, o kur mūsų tradicinės verslo kryptys?“ Kokios dar tradicinės verslo kryptys? Jūs paimkite ir valandai laiko išjunkite ūkininko ar miškininko mobilųjį telefoną. Tada aš pažiūrėsiu, kaip jis pakukuos apie tradicinę savo ūkio sritį.
Negalima priešinti šių dalykų, nes viskas neišvengiamai susipynė. O ką daro biudžetas? Kiekviena ministerija gauna savo krepšelį, o po to, pavyzdžiui, nusprendžia kurti duomenų bazę. Bet kaip, tarkime, ta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sukurta duomenų bazė susišnekės su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenų baze? Ar šiandien tardytojas turi priėjimą prie Narkologijos dispanserio ligonių duomenų bazės? Neturi. Tai kokia čia valstybėlė? Miestelis, kuriame gyvena 3 mln. gyventojų ir žaidžia ritualus: vienas valdininkas išsispausdina pažymą iš savo duomenų bazės ir fiziškai siunčia ją į kitą įstaigą. Taip neturi būti. Tai ir yra pagrindinis stabdys. Duomenų bazės turi būti centralizuotos ir sujungtos į vieną mazgelį. Kodėl valstybė mane turi gainioti? Kodėl turiu eiti į Registrų centrą ir pasiimti pažymą apie savo gyvenamąją vietą? Tai absoliuti atgyvena, bet tai gresia labai pavojingu dalyku – ryškiu valdininkų armijos sumažėjimu. Įsivaizduojate, kiek darbo vietų prarasime!
Darbo vietų prarasime, bet gal pinigų sutaupysime – gal valdininkai pagaliau pradės kurti kažkokias materialines vertybes, o ne žaisti popieriukų dėliojimą nuo kairiojo stalo kampo ant dešinio.
Gėda pripažinti: atvažiavo iš Tatarstano informatikos viceministrė ir pasirodo, kad Tatarstane tarp valstybės institucijų jau seniai įdiegtos centralizuotos duomenų bazės.
Užtai privatus sektorius reaguoja greitai: ėmė daugiau nei pusė šalies gyventojų naudotis el. bankininkyste, ir bankų aptarnavimo salėse darbuotojų iš karto gerokai sumažėjo.
VEIDAS: Infrastruktūros teikiamų galimybių neišnaudoja ne tik viešasis, bet ir privatus sektorius. Lietuvos IT įmonės juk daugiausia gyvena iš viešųjų pirkimų, projektinių programinės įrangos kūrimo užsakymų, ir nebelieka laiko kurti inovacijoms. Kodėl taip yra – ar Lietuvos įmonėms trūksta ambicingumo?
V.V.: Manau, kad vienas pagrindinių dalykų yra sukurtas baisus biurokratinis ritualas, jei toms inovacijoms nori gauti finansavimą. Paimkime paprastą dalyką:jei nori gauti pinigų, tai projektų finansavimas yra dalinis – gauni 40 ar 70 proc. finansavimo. Tad ką daro kiekvienas normalus pilietis? Galvoja, kaip sukurti mechanizmą, kad visas mano projektas būtų finansuotas iš to 70 proc. intensyvumo, – turi kažką klastoti, kurti muilo burbulus, kad pasidengtų visas projektas.
VEIDAS: Bet noras, kad valstybė pasirūpintų, kad ji kažką duotų, dvelkia sovietiniu požiūriu. „GetJar“, „Skype“ nelaukė finansavimo iš valstybės, o patys kūrė produktus, priešingai nei didžiosios mūsų IT įmonės, gyvenančios iš valstybinių pirkimų.
V.V.: Kodėl jūs taip manote, kad jos susitelkusios į valstybinius pirkimus?
VEIDAS: Tai jokia paslaptis. Jei yra kitaip, tai kur mūsų inovacijos, šalį garsinantys produktai, kur mūsų skaipai ir gūglai?
V.V.: Tas pats „GetJar“.
VEIDAS: Vienintelis. O kur kiti?
V.V.: Na, nėra, tai ką? Vadinasi, valstybė nesukūrė sąlygų pasireikšti genialiems žmonių gebėjimas.
VEIDAS: Juk tai tipinis lietuvio požiūris – sėdėti ir laukti, kad jam kažką duotų valstybė. O ar pačios įmonės neturėtų bandyti, ieškoti kelių?
V.V.: Jei valstybės institucija atsistoja ant „bačkos“ ir sako, kad reikia sukurti tam tikrą duomenų bazę, klausia, kas nori už tai gauti pinigų, visada atsiras kompanijų, kurios norės tai daryti, nes tai yra pinigai. Bet tas, kuris atsistoja, turi pareikšti: klausykit, jūs mums sukursite produktą, kuris susišnekės su VRM, SAM ir kitomis duomenų bazėmis, ir tai bus bendra sistema. Jei jis to nereikalauja, tada mes ir skęstame, kaip jūs sakote – tai mažas vyriausybinis užsakymas.
O kas gali paneigti, kad tam vyriausybiniam užsakymui kažkuri kompanija dar padėjo ir sąlygas surašyti? Nebūna taip? Čia juk maža valstybėlė, visi vieni kitus pažįsta. O sukurta sistema neveikia.
Ar buvo nors vienas nubaustas dėl to, kad sistema neveikia? Parodykite. Sveikatos apsaugos, ligonių apskaitos sistema veikia? Neveikia. Na, ir kas?
Susidaro užburtas ratas. Tada taip, aš su jumis sutinku – geriausia tada dirbti su valstybiniu sektoriumi, nes ten gali pasiekti didžiausią pelną, neduodamas rezultato.
VEIDAS: Ir vis dėlto kodėl didžiosios mūsų IT įmonės eina lengviausiu – ne naujų produktų paieškos, o projektinių užsakymų atlikimo keliu?
V.V.: Jūs pati atsakote: eina pagal esamą situaciją pelningiausiu keliu – mažiausiomis darbo sąnaudomis kuria didžiausią pinigų sumą. Pasirodo, kad tai valstybinis sektorius, nes jis strategiškai nesutvarkytas ir ten įmanomos didžiausios pelno maržos. Tai kaip jūs priversite kompaniją imtis darbo, kuris esant toms pačioms darbo sąnaudoms sukuria, tarkim, 100 tūkst. Lt pelno, o šalia stovi darbas, kuris su tokiomis pačiomis darbo sąnaudomis duoda pusę milijono pelno? Verslo struktūros uždirba pinigus – kur tie pinigai didesni, ten visi ir eina.
VEIDAS: Mes nuolat pabrėžiame orientaciją į žinių ekonomiką, inovacijas. Tai kaip tada tapsime inovatyvia šalimi?
V.V.: Jei nebus sukurta sąlygų, tai ir netapsime. O sąlygas kuria valstybė, ir tai būtų strateginis informacinių išteklių bei programų valdymas ir vėlgi – finansavimas. Žinoma, pinigų skyrimas be teisingos jų suteikimo strategijos yra tuščias tų pinigų švaistymas. Nuvažiavome į Izraelį – jie tokią programą, kaip Silicio slėnis, paleido 1992 metais, nes buvo didelis protų antplūdis iš Tarybų Sąjungos. Žmonės atvažiavo pliki, basi, bet su protu. Buvo reikalinga sukurti jiems finansinę bazę, ir valstybė ją sukūrė. Žinote, koks ten sėkmės procentas? Aštuoni iš dešimties. Kai išgirdau, man net žandikaulis atvėpo.
Ką tai rodo? Teisingą strategiją: dirbo tokie žmonės, kurie tikrai galvojo, kaip teisingai panaudoti tuos pinigus. Lietuvoje matau vieną strateginį pinigų panaudojimą – sukurtą infrastruktūrą. Kas toliau?
VEIDAS: Lietuva mėgsta girtis savo IT specialistais. O kaip jie atrodo, palyginti su kitų šalių darbuotojais?
V.V.: Manau, kad savo žiniomis ir darbo įgūdžiais atrodo gerai. Prieš 10–15 metų visi buvo susižavėję Pietryčių rinka – didžiuliai programišių fabrikai įsisteigė Indijoje, Kinijoje. Ir žinote, ko Vakarai atsikando? Azijietiškas mentalitetas (tai ne smerkimas ir ne rasizmas) pasižymi kolektyviniu mąstymo principu. Jis geriausiai pasimato žaidžiant krepšinį: kai reikia gintis, komanda draugiškai ginasi, bet kai žaidėjas gauna kamuolį ir jam reikia asmeniškai priimti sprendimus, „comedia finita“.
Programavimo srityje lygiai taip pat: rašant programą atsiranda galimybių ir vienaip padaryti, ir kitaip, bet dauguma azijiečių specialistų vengia atsakomybės. O ypač ryškiai tai matyti pagalbos centro (angl. help desk) veikloje, kaip pas mus „Barclays“. Kiekvienas atvejis, dėl kurio kreipiasi klientas, yra unikalus. Žinot, iki ko priėjo pasaulinė praktika? Jeigu paskambinus į pagalbos centrą atsiliepia žmogus su azijietišku akcentu, klientas iš karto meta ragelį. Jie neišsprendžia problemos, nes tai yra unikalus atvejis ir reikia rodyti iniciatyvą.
Remiantis tokiais veiksniais „Barclays“, kuris turi keletą tokių centrų – Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje ir Azijos šalyje, Didžiojoje Britanijoje atleidinėja žmones ir plečia veiklą čia, Lietuvoje. Tai rodo, kad Lietuvoje smegenų yra ir mokame inovatyviai mąstyti.

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (VPT) patvirtino naujas rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms, organizuojančioms mobiliojo ryšio pirkimą. „Tele2“ vertinimu, naujosios rekomendacijos prisidės prie viešųjų pirkimų skaidrumo ir užkirs kelią didelei daliai piktnaudžiavimų.

Ypač svarbi rekomendacijų naujovė – reikalavimas atskirai pirkti ryšio paslaugas, telefonus bei kitą įrangą ir interneto kompiuteryje paslaugas. Iki šiol šie pirkimai dažniausiai būdavo vykdomi kartu.

„Biudžetinės įstaigos permokėdavo arba už telefonus, arba už ryšio paslaugas. Be to, buvo galima lengvai eliminuoti nepageidaujamą konkurenciją paskelbus, kad bus perkamas tik vienos ar kelių bendrovių turimas telefono aparatas“, – teigė Gediminas Šarkanas, „Tele2“ paslaugų pardavimo verslo klientams vadovas.

Nuo šiol, biudžetinėms organizacijoms perkant telefonus, kompiuterius ar kitą įrangą, konkursuose galės dalyvauti ne vien mobiliojo ryšio operatoriai, bet ir įrangos gamintojai bei importuotojai. Iki šiol juos dažniausiai eliminuodavo pirkėjų reikalavimas kartu teikti ir ryšio paslaugas; išaugusi konkurencija galiausiai sumažins aparatų kainas.

Ryšio paslaugų pirkimai taip pat taps skaidresni – tai skatins operatorius siūlyti dar geresnes kainas.

„Tokiu būdu reikalavimas atskirti pirkimus padės biudžetinėms organizacijoms sumažinti išlaidas ryšiui ir gauti tą pačią paslaugų kokybę“, – nurodė G. Šarkanas.

VPT skelbtais duomenimis, biudžetinės organizacijos už ryšio paslaugas kasmet permoka per 26 mln. Lt.

„Bitė Lietuva” jau daugiau nei 2 metus visiems savo tiek privatiems, tiek verslo klientams suteikia galimybę įsigyti paslaugas atskirai nuo įrangos. Tokiu atveju paslaugų teikimo sutartys yra neterminuotos. Įrangą klientas gali įsigyti iš „Bitės” už visa kainą arba išsimokėtinai pasirašęs atskirą įrangos įsigijimo sutartį, – komentuoja “Bitė Lietuva” gen. direktorius Chrisas Robbinsas.

Šis principas galiojo ir privačiam, ir viešajam sektoriui. Pati perkančioji organizacija ir iki šiol galėjo pasirinkti kaip pirkti paslaugas – apjungiant ar atskirai išskaidant paslaugų pirkimą, su įranga ar įrangą įsigyjant atskirai. Taigi naujienos čia nėra.

Didžiausia Viešųjų pirkimų problema, kuri iki šiol išlieka neišspręsta, kad perkama vadovaujantis vienu kriterijumi – kaina, nepakankamai vertinant kokybę. Kaina šiuo metu yra praktiškai vienoda, todėl turi būti atsižvelgiama ir į kitus kriterijus.

Nors daugelyje sektorių jau akivaizdu, kad įsigyjant paslaugas ar prekes vadovaujantis vien kaina galiausiai kainos išauga arba suteikiamos paslaugos ar produktai neatitinka kokybės reikalavimų. Tai, kas sumokama faktiškai, neatitinka to, kas buvo minima susitarime, kaina gerokai didesnė. Deja, šioje srityje kažkodėl VPT pokyčių nesiima.

Naujos VPT rekomendacijos -
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=454507&p_query=&p_tr2=2

Classmates in school

Pagal tai, kaip technologijomis praturtintos aštuntokų ir vienuoliktokų pamokos, Lietuva sugebėjo aplenkti net Norvegiją, likusią antroje vietoje. Beje, mažiausiai galimybių prisiliesti prie IT per pamokas turi Italijos ir Graikijos moksleiviai. Tokie duomenys paaiškėjo po Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo.
Lietuvos mokytojai yra tarp pažangiausių vertinant ir tai, kokią laiko dalį jų pamokose sudaro mokymasis naudojantis IT. Pasirodo, bent ketvirtadalį pamokų pasitelkdami IT veda dagiau nei trečdalis visų šalies mokytojų, o tai vienas geriausių rezultatų Europoje.
Žinoma, viena yra mokytojų entuziazmas naudotis technologijomis, o visai kas kita – jų gebėjimas tai daryti. Deja, pagal mokytojų, gebančių naudotis IT per pamokas, procentą nesiekiame ES vidurkio, nors tokių mokytojų vis tiek ne taip jau mažai – nuo 56 iki 62 proc., nelygu kokio amžiaus vaikus jie moko.
Deja, nors technologijos Lietuvos mokyklose pritaikomos gana plačiai, šalies moksleiviai palyginti labai prastai parengiami galimiems interneto ir ypač socialinių tinklų keliamiems pavojams.
Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad Lietuva yra paskutinė Europoje pagal tai, ar moksleiviai mokomi atsakingai naudotis internetu ir socialiniais tinklais, nes tiek tarp ketvirtokų, tiek tarp aštuntokų ar vienuoliktokų Lietuvoje yra mažiausiai (atitinkamai 6, 9  ir 7 proc.) moksleivių, kurie mokykloje supažindinami su atsakingo naudojimosi socialiniais tinklais ir internetu principais.

Informacinės technologijos jau po 5–10 metų taps kasdienybe ne tik IT sektoriuje dirbantiems specialistams ar naujovėmis besidomintiems jaunuoliams. Manoma, kad netrukus pažangios technologijos taps net prie lovos prikaustytų ligonių ar vaikus prižiūrinčių namų šeimininkių kasdienybe.

Konferencijos „TEDxVilnius“ lektorius iš JAV Jimas Poisantas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad iki 2018 m. beveik visi planetos gyventojai turės prieigą prie interneto, o informacinės technologijos bus pagrindinis ekonominės sėkmės garantas.
Lietuva gali didžiuotis, kad šia linkme yra pažengusi išties toli. Juk vis dar pirmaujame pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, tik nuo keleto Europos valstybių atsiliekame pagal vidutinę interneto spartą. Internetu, Statistikos departamento duomenimis, naudojasi apie 70 proc. šalies gyventojų, o mobiliuoju internetu, kaip skelbia Informacinės visuomenės plėtros komiteto atliktas tyrimas, – apie ketvirtadalį visų šalies gyventojų.
Vis dėlto labiausiai IT priartėjimą prie kasdienio gyvenimo rodo senolių naudojimasis technologijomis. Pasirodo, internetu šiandien naudojasi jau 14 proc. vyresnio amžiaus žmonių, nors prieš metus tokių buvo perpus mažiau.
Vis populiaresni įvairūs IT sprendimai ir tarp mažamečių vaikų, kurie, pavyzdžiui, vis labiau domisi vaikiškomis elektroninėmis knygomis.
Na, o akivaizdžiausiu įrodymu, kad visuomenė IT įsileido į savo kasdienybę, ekspertai vadina tokias sritis, kaip elektroninės pajamų ar turto deklaracijos, e.parašas, internetinė bankininkystė, e.medicina.

Laukia šuolis medicinos srityje

Ypatingo proveržio naudojant IT tikimasi iš viešojo sektoriaus. Tai ypač pasakytina apie sveikatos priežiūros institucijas. Statistika byloja, kad šiuo metu tik pusė visų sveikatos priežiūros įstaigų naudoja kompiuterius medicininių tyrimų duomenims apdoroti ir saugoti, daugiau nei trečdalis – medicininiams dokumentams rengti. Kiek daugiau nei pusė sveikatos priežiūros įstaigų (58,8 proc.) turi elektronines pacientų duomenų bazes, kuriose kaupiami pacientų demografiniai duomenys, informacija apie pacientų sveikatos būklę bei suteiktas paslaugas.
Tikro IT šuolio sveikatos priežiūros institucijose laukiama maždaug po penkerių metų, kai visos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų būti sujungtos į bendrą IT sistemą.
Priminsime, kad šiuo metu jos naudojasi skirtingomis informacinių technologijų sistemomis: privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema (SVEIDRA), pacientų klinikinių duomenų tvarkymo sistema, medicininių vaizdų (radiologijos, rentgeno) tvarkymo sistema (PACS), bendros išankstinės pacientų registracijos sistema.
Tuomet, kai visos ims naudotis bendra sistema, galėsime džiaugtis ne tik pažanga registruojant pacientus ar kaupiant apie juos duomenis, bet ir pažangiausiomis pasaulyje sveikatos stebėsenos priemonėmis. Mat jau netolimoje ateityje, tikėtina, pacientų sveikata, pasitelkus mobiliuosius įrenginius ir vykstant IT plėtrai medicinos įstaigose, bus stebima nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, duomenys apie širdies veiklą, kvėpavimo takų funkciją, arterinį kraujospūdį ir kt. jau po 5–10 metų medikams atkeliaus tiesiai iš pacientų mobiliųjų telefonų.
Žinoma, IT vis plačiau taikomos ir diagnostikos bei gydymo srityje. “IT panaudojimas padeda užtikrinti ir gerina ligų prevenciją, sveikatos būklės diagnostiką, gydymą, stebėseną ir net gyvenimo būdo tvarkymą”, – aiškina ligonių kasų atstovai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Informacinių technologijų srityje artimiausiu metu progresas bus susijęs su patogumo didinimu vartotojams. “Omnitel” vadovo Antano Zabulio vertinimu, artėja laikas, kai daug kam atlikti užteks vieno mygtuko paspaudimo. Mobiliosios aplikacijos iš esmės pakeis žmogaus gyvenimą – padidins sveikatos apsaugos kokybę, saugumą keliuose, namų patogumą ir netgi pilietiškumą. Bet svarbiausia – technologijos ne atitolins, o kaip tik suartins žmones, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ir pažiūrų. Apie tai kalbamės su A.Zabuliu.

VEIDAS: Dar neseniai IT sektoriuje bendrovės konkuravo technologinėmis naujovėmis ir netikėčiausiais sprendimais. Dabar, regis, nebesukuriama kažko naujo, o tik tobulinami seni išradimai. Kokios tendencijos vyraus netolimoje ateityje?
A.Z.: Iš tiesų anksčiau daugiausiai buvo kalbama apie technologinius sprendimus. Dabar apie tai beveik nešnekama. Tiek dabar, tiek ateityje bus koncentruojamasi į duomenų perdavimą, nes duomenų vartojimas nuolat didės. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad netrukus vienas vartotojas vidutiniškai naudos 1 Gb duomenų per parą, todėl turės egzistuoti įrenginiai, kurie tokį duomenų kiekį galės užtikrinti.

VEIDAS: Kam žmogui tiek duomenų, kam jie bus naudojami? Ar tiek duomenų reikės kasdienei informacijai gauti?
A.Z.: Daugės įvairių su duomenų perdavimu susijusių paslaugų. Jau netrukus taps itin svarbi e. medicina. Tai reiškia, kad mobilusis įrenginys bus susietas su įvairiais davikliais, siunčiančiais informaciją apie žmogaus sveikatos būklę tiesiai į sveikatos priežiūros centrus, o gydytojai galės nuotoliniu būdu stebėti savo pacientų savijautą. Tai bus viena labiausiai spurtuosiančių sričių IT srityje.
Be to, bus toliau plėtojama e. parašo technologija, leidžianti dokumentus pasirašyti bet kurioje šalyje.

VEIDAS: Lietuva buvo viena pirmųjų, įdiegusių e. parašą. Ar galima sakyti, kad šioje srityje išlaikysime pirmūnės poziciją?
A.Z.: Iš tiesų buvome patys pirmieji. Tai buvo valstybinė programa, numačiusi, kad e. parašu naudosis 300 tūkst. vartotojų. Dabar jų šalyje turime 100 tūkst. Kad e. parašas toliau judėtų į priekį, reikalingas verslo ir valdžios sutarimas. Jau vyksta diskusijos dėl antrojo e. parašo įgyvendinimo etapo.

VEIDAS: Technologijos prisidės prie sveikatos apsaugos, leis pasirašyti dokumentus. O kaip technologinis progresas keis žmogaus socialinį gyvenimą, bendravimą su artimaisiais? Ar netapsime dar didesni individualistai?
A.Z.: Priešingai. Juk technologijos jau dabar leidžia žmonėms aktyviai dalyvauti įvairiuose procesuose ir juos stebėti. Pavyzdžiui, kartu su socialinių tinklų plėtra atsiranda daugiau skaidrumo politikoje. Institucijų pažadų įgyvendinimą (kad ir suremontuoti aikštelę ar renovuoti pastatą) žmonės gali stebėti ir vertinti padedami įvairių aplikacijų. Taigi mobilieji įrenginiai kaip tik skatina įsitraukti ir dalyvauti.

VEIDAS: Nebeminite telefonų, tik mobiliuosius įrenginius. Kokių įrenginių dar gali atsirasti netolimoje ateityje?
A.Z.: Skaičiuojama, kad iš viso prietaisų, kuriuose bus naudojama SIM kortelė, pasaulyje jau greitai bus apie 20 mlrd. Tai ir tie patys telefonai, ir išmanieji televizoriai, šaldytuvai, automobiliai. Jau dabar išmanieji automobiliai dėl 4G ryšio į pavojų sureaguoja greičiau nei vairuotojai. SIM kortelės padės atverti vartus, įjungti pastato šildymą. Kitaip sakant, bus orientuojamasi į žmogaus gyvenimo komforto didinimą. Artėja diena, kai daug kam atlikti pakaks vieno mygtuko paspaudimo.
Neabejoju, kad išmanumo daugelyje įrenginių tik daugės, tačiau pasakyti, kokių dar prietaisų atsiras ateityje, nelengva. Juk ir Steve’as Jobsas, kažkada prabilęs apie ateities technologijas, buvo laikomas lengvu bepročiu.

VEIDAS: Lietuva IT srityje buvo viena pirmūnių visame pasaulyje. Ar nenutiks taip, kad paskubėję galiausiai liksime paskutiniai, nes dar ne vienus metus naudosime pirmąsias, jau pasenusias technologijas, o kitose taip neskubėjusiose šalyse bus diegiami naujausi išradimai?
A.Z.: Jei kalbame apie infrastruktūrą, šioje srityje pokyčiai nėra tokie žaibiški, kad kasmet atsirastų vis naujų technologijų. Infrastruktūra reiškia pinigus, ir labai gerai, kad jie investuoti Lietuvoje. Infrastruktūros požiūriu ir dabar esame pirmame pasaulio penketuke. Be to, Lietuva kitas šalis aplenkė prašokdama kai kuriuos etapus.

VEIDAS: Kiek ta infrastruktūra yra pasirengę naudotis žmonės?
A.Z.: Kai kurie tikrai labai toli nuo technologijų, ir tas atotrūkis toliau didės. Žinoma, kai kurios naujovės ateina savaime, be jokio raginimo ar programų, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos pajamų deklaravimo sistema prigijo stebėtinai gerai. Tačiau daugeliu kitų atvejų reikalingos skatinimo programos, nes diegiant technologijas žmogus dažnai pamirštamas. O juk naudojimasis technologijomis yra ir taupa, ir dinamika.

VEIDAS: Kaip toje dinamiškoje IT rinkoje keisis mobiliojo ryšio operatorių vaidmuo? Ar daugėjant paslaugų ir galimybių jie netaps nišiniais rinkos žaidėjais?
A.Z.: Kai “Nokia” išgyveno geriausius savo laikus, apie juos sukosi per tūkstantį mažesnių bendrovių, kūrusių naujas aplikacijas. “Nokia” jas naudodavo ir iš to laimėdavo visi. Dabar mobilieji operatoriai skatina universitetus kurti naujas aplikacijas ir plėsti jų naudojimą, nes tai naudinga patiems operatoriams. Kaip “Nokia” gaudavo savotišką desertą iš mažesnių bendrovių, taip mobiliojo ryšio operatoriai dabar mėgaujasi aplikacijų kūrėjų produktais.

VEIDAS: Tačiau “Nokia” aukso amžius baigėsi. Kas laukia Lietuvoje veikiančių operatorių ir kiek, jūsų manymu, jų liks?
A.Z.: JAV veikia trys operatoriai, ir ten vyksta labai rimta diskusija apie tai, kad jų yra per daug. Manoma, kad veikiant vienam operatoriui kur kas lengviau plėtoti infrastruktūrą. Tai nereiškia, kad operatoriai turi išnykti. Jie gali kooperuotis, bendradarbiauti. Tokių užuomazgų jau pastebima ir Europoje.

VEIDAS: Ar įsivaizduojate, kad Lietuvoje galėtų bendradarbiauti “Omnitel”, “Bitė” ir “Tele2″?
A.Z.: Ne tik įsivaizduoju, bet taip ir yra. Pavyzdžiui, jei mūsų bokštas stovi vietovėje, kurioje neleidžiama statyti naujų bokštų, leidžiame juo naudotis ir, tarkime, “Bitei”. Sąvoka “mano daržas” buvo aktuali anksčiau, o šiandien bendradarbiavimas yra neišvengiamas. Reikia išmokti dalytis infrastruktūra.

2013-aisiais IT rinkoje vyraus keletas tendencijų: smarkiai augs mobiliųjų taikomųjų programų segmentas, didės informacijos analizės ir apsaugos sistemų paklausa bei drąsių ir ryžtingai inovacijas diegiančių žmonių poreikis.

Elektroninės piniginės ir išmanieji televizoriai
2013-ieji bus svarbūs ir lemtingi daugumai mobiliųjų įrenginių gamintojų. Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti frazę „mobiliųjų programų proveržis“. Neseniai analitinės kompanijos IDC atlikto tyrimo duomenimis, 2017 m. pasaulinė mobiliųjų mokėjimų rinka pasieks trilijoną JAV dolerių.
„Didžioji dalis šios sumos atiteks vadinamajam mobiliosios komercijos segmentui, kuriam priklauso tiek skaitmeninė medija telefonu, tiek interneto parduotuvės. Kita pagal dydį kategorija, mano nuomone, bus bekontaktės NFC (angl. Near Field Communication) technologija pagrįstos transakcijos“, – prognozuoja įmonių grupės “Penki kontinentai” valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas.
Reikėtų patikslinti, kad NFC – tai belaidis duomenų perdavimo būdas iki 10 cm atstumu. Veikimo principu jis panašus į „Bluetooth“, bet prisijungiant prie kito prietaiso NFC nereikalauja skirti daug laiko identifikacijai, ryšys užmezgamas beveik akimirksniu (per kelias dešimtąsias sekundės dalis). Specialistų nuomone, pagrindinė NFC taikymo sritis – bekontakčiai mokėjimai per mobiliuosius telefonus, kuriuos, taikant specialų lustą ir programinę įrangą, lengvai galima paversti el. piniginėmis. Pasauliniai mobiliųjų įrenginių tiekėjai ir pardavėjai jau pradėjo rimtai kovoti dėl vietos šioje rinkoje. Norėdami išsaugoti pozicijas, jie nuolat kuria naujus sprendimus ir siūlo vis patrauklesnių bei patogesnių paslaugų.
Telekomunikacijų srityje I.Dadašovas išskiria „Hybridcast“ – infrastruktūros sistemą, kuri artimiausiu metu turėtų tapti komercine paslauga, kuriama derinant televizijos galimybes ir internetą bei siekiant sukurti daugybę televizijai skirtų paslaugų.
To pavyzdys – išmanioji „Skynet“ IP televizija, savo žiūrovams siūlanti išplėstą interaktyvių galimybių rinkinį. Šios televizijos kūrėjai TV ekrane siūlo ne tik peržiūrėti savo ir savo draugų socialinių tinklų paskyras, bet ir parašyti komentarą ant draugo “sienos” ar pažymėti patikusias publikacijas, nuotraukas.
Taigi konkurencinės didžiųjų rinkos žaidėjų kovos nugalėtojai – galutiniai vartotojai, jau 2013 m. sulauksiantys daug naujų patogių paslaugų. „Esu įsitikinęs, kad ir ateityje mobiliųjų programų rinka augs bei taps dar paklausesnė tiek socialinėje, tiek korporatyvinėje srityje“, – prognozuoja „Penkių kontinentų“ vadovas.

Didės duomenų saugojimo ir apdorojimo sistemų poreikis
Didžiausiose pasaulio korporacijose mobilieji įrenginiai jau pritaikomi informacijos srautams valdyti. Jiems didėjant, be informacijos saugojimo, sisteminimo ir analizės neįmanoma vykdyti pagrindinių įmonės funkcijų ir priimti sprendimų. Taigi vis dažniau kyla klausimas, kur saugoti tokį milžinišką kiekį duomenų.
„Mano nuomone, didelės apimties duomenų problemą jau dabar padeda spręsti, o ateityje dar efektyviau spręs duomenų saugyklos (įskaitant mobiliąsias programas ir tokius instrumentus, kaip „Dashboard“). Bet kokią nestruktūruotą informaciją jos apdoroja, padaro skaidrią ir prieinamą klientui. Beje, kalbėdamas apie duomenų saugyklas turiu galvoje ne tik telekomunikacijų ar bankų sektorių, bet ir tokias sritis, kaip medicina, energetika, švietimas ir kt.“, – sako I.Dadašovas.
Pastaruoju metu pasaulyje itin populiarėja ir „Big Data“ (liet. „dideli duomenys“) – tai naujas požiūris į inovacijas, konkurencingumą bei darbo našumą. 2013 m. daugelis pradės taikyti technologijas, leidžiančias apdoroti didelį duomenų kiekį. Taigi „Big Data“ rinka taps didesnė ir kasmet augs.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ilją Laursą tiksliausiai ir trumpiausiai galima apibūdinti taip – tai žinomiausias pasaulyje lietuvis verslininkas, pelnantis „Žmogaus, kuris keičia pasaulį” kategorijos tarptautinius įvertinimus, sulaukęs asmeninio kvietimo Davoso ekonomikos forume pasidalyti savo įžvalgomis su pasaulio ekonomikos ir politikos elitu.
Su mobiliųjų programėlių bendrovės „GetJar” steigėju ir vienu vadovų šįsyk kalbamės ne tiek apie tai, kas 2013-aisiais keisis IT srityje, kiek apie tai, kas pakis visuomenės gyvenime, net vertybių hierarchijoje.

PROGNOZĖS: Visų pirma apie jums artimiausią sritį: ar 2013-aisiais, jūsų prognozėmis, kokius nors pokyčius IT srityje bus galima vadinti revoliucija?
I.L.: Labiau tiktų sakyti ne “revoliucija”, o “evoliucija”, tačiau, drįstu prognozuoti, žmonija dar nematė tokio naujo prietaiso bumo, kokio 2013-aisiais sulauks planšetiniai kompiuteriai. Jie stipriai tobulėja ir nenustebčiau, jei 2013-aisiais pamatytume itin plonus, lengvus, patogius, greitus „Samsung” (kuriam, manau, 2013 m. „Apple” bus priverstas užleisti IT lyderio pozicijas) planšetinius kompiuterius. Be to, jie stipriai pinga. Davoso ekonomikos forume pristatytos pirmos indiškos planšetės, tekainuojančios 20 JAV dolerių, tai yra pigiau nei knyga. Tai jau būsimo masinio vartojimo proveržio simptomas.
Planšetės, palyginti su kitais kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais, kūdikiai – joms vos dveji treji metai, tačiau jų kiekis po kokių penkerių metų bus dešimteriopai didesnis nei kompiuterių ar mobiliųjų telefonų, nes tai prietaisai, kurie dėl savo patogumo ir debesų technologijų bus naudojami viskam.
O kai taip veržliai vystosi kuri nors technologija ar prietaisas, tai neišvengiamai keičia ir kitus verslus. Šiuokart tai paveiks informacijos sklaidą, knygų leidybą, pramogas. Praktiškai viskas bus skaitmenizuota, o visu šiuo turiniu bus galima daug greičiau naudotis. Pavyzdžiui, vadovėliai mokyklose kai kuriose šalyse jau dabar po truputį keičiami į planšetinius.
PROGNOZĖS: Ar tai reiškia popierinių knygų, periodinių leidinių mirtį?
I.L.: Šie verslai stipriai sumažės, bet tai nereiškia, kad išnyks kartu su popieriniu variantu. Londone prekybos centre siūlo nemokamai imti mokamą „The Independent” ir dar suteikia nuolaidą kefyrui. Tačiau labai daug leidinių, ypač kokybiškų, atsiradus elektroninei prekybai ne tik nesunyko, bet net išsiplėtė. Pavyzdžiui, mokslo populiarinimo žurnalas „Focus” nebuvo platinamas už Didžiosios Britanijos ribų, o dabar žmonės visame pasaulyje gali elektroniniu būdu už jį sumokėti ir skaityti.
Lygia greta vyks du procesai: neišvengiamai mažės leidinių, nes didės konkurencija: juk anksčiau pusiau geras mokslinis leidinys galėjo išsilaikyti mūsų pasaulio pusėje, nes analogiškas leidinys kitoje pasaulio pusėje su juo nekonkuravo, o dabar išliks tik kokybiškiausi. Ir kokybė gerės, nes kai turinį parduoti visam pasauliui, gali daugiau uždirbti ir daugiau investuoti į tą turinį.
Kita tendencija – turinio kiekis neišvengiamai didės, ir smarkiai: anksčiau kokiam dėstytojui išleisti knygelę kelių šimtų egzempliorių tiražu buvo sudėtinga, nes reikėjo viso leidybos mechanizmo, o dabar tereikia parašytą tekstą, įkelti į planšetinį kompiuterį, ir jokių papildomų leidybos bei platinimo išlaidų.
Tokios tendencijos bus ir kitose srityse. Drįstu spėlioti, kad po trejų metų 90 proc. turinio ir pramogų bus elektroniniai. Ir stipriausias tai paskatinsiantis veiksnys bus planšetinio kompiuterio išpopuliarėjimas, nes šis prietaisas bus pigesnis nei knyga ir patogesnis.
PROGNOZĖS: Žinoma, svarbiausia – ne forma, o turinys. Bet kaip „popierinių” sričių virsmas į elektronines pakeis, pavyzdžiui, Lietuvos knygų ar leidinių lietuvių kalba padėtį, nes ji juk šiek tiek kitokia nei anglakalbių?
I.L.: Man, pavyzdžiui, keistos nuolat Lietuvoje girdimos kalbos apie bibliotekas, jų išlikimo tapatinimą su tautos išsilavinimu. Tai skamba nelogiškai, nes žinias perduoti internetu daug efektyviau. Nesakau, jog bibliotekos nėra vertybė, bet jų steigimo koncepcija buvo ta, kad vieną knygą galėtų skaityti kuo daugiau žmonių. Tačiau tą pačią funkciją galima atlikti efektyviau ir didesniais mastais visiškai nemokamai, pasitelkus internetą, visą biblioteką įrašant į kiekvieno moksleivio planšetinį kompiuterį. Tai turės daug didesnę įtaką tautos žinių lygiui.
PROGNOZĖS: Vis dėlto Lietuvoje, ypač provincijoje, interneto skvarba menkesnė nei kai kuriose kitose šalyse. Per kiek metų iki Lietuvos gali ateiti planšetinių kompiuterių bumas ir su tuo susiję pokyčiai?
I.L.: Pagrindinė priežastis, kodėl ne visi Lietuvos žmonės naudojasi internetu ir kompiuteriu, yra kai kam neįkandama jo kaina. Jei planšetinis kompiuteris kainuos 20 ar 50 Lt ir bus keturiasdešimt kartų pigesnis nei paprastas, jį galės nusipirkti daug daugiau žmonių. Pavyzdžiui, Indijoje pajamų lygis žemesnis nei Lietuvoje, bet toliausiuose kaimuose tų prietaisų skvarba didėja.
PROGNOZĖS: Sakote, „popieriniai” verslai nemirs, o pats labiau tikite internetiniais. Tačiau Lietuvoje internetas tapatinamas su nemokama informacija ir paslaugomis.
I.L.: Dabar vos ne vienintelis leidybos verslo modelis Lietuvoje yra leidinių pardavimai plius reklama, bet juk atsiranda įvairesnių galimybių užsidirbti ir dauguma jų – vartotojui teikiant nemokamą turinį. Tik pora pavyzdžių. Sakykime, turiu internetinį madų žurnalą: informaciją atiduodu nemokamai, nepaisant, kad į ją investuoju. Skaitytojai atsifiltruoja, todėl reklamos užsakovas sutiks mokėti daugiau, nes jo informacija pasieks būtent tą tikslinę auditoriją.
Kita galimybė – reklaminių žodžių pardavimas internete. Jie turi skirtingą vertę. Sakykim, raktinį žodį „žaislai” galiu nupirkti už 10 ct, o už žodžius „privati sala” ar “privatus lėktuvas” jau gali tekti mokėti tūkstantį dolerių. Sandorio vertė tokia didelė, nes už kiekvieną paspaudimą reklamos užsakovas sutinka mokėti šimtą dolerių. Pasitelkdamas naujus verslo modelius gali uždirbti daugiau nei iš tradicinių.
Dar vienas aspektas: kartu su internetu išsitrynė ir griežta riba tarp turinio kūrėjų profesionalų bei vartotojų. Vikipedijos fenomenas rodo, kad jie gali ne tik prilygti, bet net pranokti profesionalų kuriamą turinį: ne vienas tyrimas įrodė, kad Vikipedija tikslesnė, išsamesnė ir kokybiškesnė nei enciklopedija “Britannica”, šimtmetį kuriama profesionalų.
Jei kažkas kažką daro kokybiškai, ir dar nemokamai, iš noro padėti žmonėms, pasidalyti, pamatyti savo pavardę prie straipsnio ar dar dėl kokių motyvų, ir jei internetas bei naujoji ekonomika sudarė galimybes taip kurti kažkokią gerovę, vadinasi, tie, kurie iš to anksčiau uždirbdavo pinigus, nukenčia. Bet žiūrint iš visuomenės pozicijų tai pozityvu.
Apskritai žmonijos pažangos istorijoje finansinė motyvacija tikrai ne vienintelė ir net ne stipriausia. Drįsiu spėti, kad dauguma geriausių žmonijos kūrinių – nuo meno šedevrų iki „Apple” produktų – sukurta ne dėl pinigų, o Steve’as Jobsas, jau turėdamas milijardus, neturėjo vien finansinės motyvacijos užsidirbti iš naujų produktų.
PROGNOZĖS: Ką dar revoliucingi pokyčiai, susiję su naujųjų technologijų bumu, keis visuomenės gyvenime?
I.L.: Naujosios technologijos pradeda konfliktuoti jau ne tik su tradiciniais verslais, bet ir su pamatiniais dalykais – vertybių sistema. Kaip parodė tyrimas, šiuo metu 25 proc. skyrybų JAV įvyksta dėl feisbuko. Toks fenomenas, kaip visiškas žmonių atvirumas – ką darai, apie ką galvoji, kur buvai, su kuo, – jau nebėra privatumo objektas: net jei pats feisbuke neparašei, kad buvai vakarėlyje, parašys kas nors kitas.
Kitas moderniųjų technologijų skatinamos globalizacijos šalutinis požymis – nacionalinio identiteto praradimas. Pavyzdžiui, Holivudo filmų „gėrio ir blogio modelis” skleidžiamas visame pasaulyje. Arba pusę elektroninių laiškų lietuviai rašo “švepluojančia” lietuvių kalba, o vos ne pusė žodžių – tarptautinių. Bet globalizacijos laikotarpiu tai neišvengiama, nes vienas kertinių jos požymių yra standartizacija, ir tik taip galima pasiekti masto ekonomikos.
Ne mano kompetencija spręsti, kas gerai, kas blogai. Bet visuomenė, mokslininkai, politikai turėtų kelti klausimą, kiek esame pasiryžę keisti ligšiolines vertybes – tiek tautines, tiek moralines, tiek ekonomines – mainais į pasinaudojimą globalizacijos masto gerove ir kur yra identiteto išsaugojimo riba, kurios niekada neperžengsime.
PROGNOZĖS: Pavyzdžiui, ką turėtume aukoti, kad taptume inovatyvūs kaip Silicio slėnis?
I.L.: Jei iš tikrųjų to norime, tai kertasi su viena mūsų kertinių vertybių – socialinėmis garantijomis ir griežtu darbo santykių reguliavimu. Pavyzdžiui, JAV klesti naujos įmonės, nes darbo rinka ten labai liberali – darbuotojas gali bet kuriuo metu atsisakyti darbo, kaip ir darbdavys – bet kurią akimirką atleisti darbuotoją. Inovacijų pagrindas – eksperimentas, bet statistika rodo, kad nesėkmingų eksperimentų versle yra dešimtkart daugiau nei sėkmingų, tačiau jei darbdavys negali atleisti priimtų į darbą žmonių, jis eksperimentuos su mažesniu noru. Darbo rinkos liberalizavimas tiesiogiai siejasi su inovacijų skaičiumi.
Tad, kaip visuomenė, turime apsispręsti, ar geriau vystytis lėčiau, bet būti daugiau socialiai apsaugotiems. Kol į tokius klausimus neatsakysime, labai lengva tiesiog išmesti pinigus į balą, nes jei investuosime į naujų verslų atsiradimą, bet nekeisime darbo įstatymų, investicijos bus neefektyvios.
PROGNOZĖS: Darbą pradėjo nauja Lietuvos Vyriausybė. Ką jai patartumėte?
I.L.: Valstybės vaidmuo – ne remti ar skatinti verslą, bet užtikrinti žaidimo taisyklių laikymąsi. Netgi žalinga, jei taisyklių daug, bet neužtikrinama, kad jų būtų laikomasi. Klasikinis pavyzdys – algos vokelyje: kaip gali įmonė, kuri atsiskaito skaidriai, konkuruoti su ta, kuri moka vokeliuose, jei atlyginimų sąnaudos skiriasi dvigubai? Laimi nesąžiningieji. Tada jau geriau jokių įstatymų – bent jau visi konkuruos pagal tuos pačius principus.
Štai Niujorke prieš kelerius metus beveik trečdaliu sumažėjo nusikalstamumas, kai tuometis meras Rudolphas Giuliani pasakė, kad nebus jokios tolerancijos grafičiams ir šokinėjimui per metro turniketus, nes jei paauglys mato, kad nebaudžiama už mažus nusikaltimus, tai imsis ir didesnių. Ir Lietuvoje reikia spręsti banalias įstatymų laikymosi problemas.
O aštriausias klausimas Lietuvai – mokslas. Daug politikų giriasi, kad Lietuvoje dvigubai daugiau nei kitose šalyse turinčiųjų aukštojo mokslo diplomą. Tačiau svarbu ne kiekybė, bet kokybė, o ji prasta, verslo studijų – taip pat. Didžioji dalis laiko sąnaudų išeikvojama politiniams ginčams dėl finansavimo, o ne dėl mokslo kokybės. Reikia iš principo keisti švietimo principus, kurie neužtikrina kokybės, nes neišsilavinusi tauta neturi perspektyvų šiuolaikiniame pasaulyje, juolab konkuruodama inovacijų srityje.

I.Laursas: “Reikia iš principo keisti švietimo principus, kurie neužtikrina kokybės, nes neišsilavinusi tauta neturi perspektyvų šiuolaikiniame pasaulyje.”
Jei investuosime į naujų verslų atsiradimą, bet neliberalizuosime darbo įstatymų, pinigus mesime į balą.

Darbo vieta tampa mobili, o darbdaviai socialinius tinklus darbo vietoje jau ne draudžia, o ima propaguoti.

„Microsoft“ yra viena tų kompanijų, kurios diktuoja IT madas. Apie tai, kokią informacinių technologijų ateitį mato ši bendrovė, „Prognozėms“ papasakojo jos padalinio Lietuvoje generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.

PROGNOZĖS: Kokios, jūsų nuomone, pagrindinės informacinių technologijų tendencijos vyraus pasaulyje 2013 m.?
K.K.: Pagrindinės tendencijos bus šios: mobilumas, debesų kompiuterija, socialinių tinklų panaudojimas verslo aplinkoje ir didelių duomenų apdorojimo sprendimai, dar vadinami verslo analitika.
PROGNOZĖS: Kas naujo prognozuojama didinant IT mobilumą?
K.K.: Mobilumas neatsiejamas nuo kitos sąvokos – „IT konsumerizacijos“ (demokratizacijos). Tiek mobilumo, tiek konsumerizacijos esmė – žmogus gali prieiti prie informacijos iš bet kur, bet kada ir su bet kuriuo įrenginiu.
Dabar žmogus vidutiniškai turi po keturis išmaniuosius įrenginius: stalinį, nešiojamąjį, planšetinį kompiuterį, telefoną. Labai dažnai jis įsigyja šiuos įrenginius pats ir naudoja juos tiek namie, tiek darbe. Ir didelių, ir mažų įmonių IT vadovai nebegali ignoruoti darbuotojų poreikio atsinešti į biurą savo įrenginių ir juos naudoti darbui su įmonės duomenimis. Įmonės verčiamos keistis ir ieškoti būdų, kaip integruoti į savo IT infrastruktūrą vartotojų asmeninius telefonus ar kompiuterius. Tam reikia išspręsti informacijos saugumo, infrastruktūros pertvarkymo, vartotojų autentifikavimo klausimus.
Konsumerizacija glaudžiai susijusi ir su mobilios darbo vietos sąvoka bei laisvuoju darbo stiliumi. Tarkime, darbe savo kompiuteriu pradedu kurti dokumentą, pavakare važiuodamas namo ir pakliuvęs į spūstį skaitau tą patį dokumentą telefone, o vakare, grįžęs namo, tęsiu teksto redagavimą planšetėje.
Darbo iš bet kur stilius, mobilumas yra labai stipri IT srities tendencija. Bendrovės turėtų tai suvokti, ir dauguma jau suvokia, atitinkamai pakoreguoja savo strategiją, darbo praktiką ir IT ūkį taip, kad darbuotojams būtų suteikta naujų galimybių. Tuomet ekonomija, personalo produktyvumas ir pasitenkinimas pereina į aukštesnį lygį. Iki 2015 m. į maždaug 50 proc. JAV sudarytų darbo sutarčių bus įtrauktos mobilios darbo vietos galimybės.
PROGNOZĖS: Socialiniai tinklai – jau nebe naujovė. Kodėl paminėjote juos kaip ateities tendenciją?
K.K.: Nauja yra šių tinklų atėjimas į verslo segmentą. Anksčiau įmonėse, o kai kuriose ir dabar, buvo draudžiama jungtis prie socialinių tinklų darbo metu, jie buvo blokuojami. Tačiau, kaip rodo tyrimai, 46 proc. tokiose įmonėse dirbančių jaunosios kartos darbuotojų vis tiek jungiasi prie socialinių tinklų nepaisydami draudimų. Tad viskas linksta prie to, kad socialiniai tinklai tampa ne tik leidžiami, bet ir propaguojami. Daug įmonių atranda juose naudos: reklamuoja savo paslaugas, sužino potencialių klientų ar vartotojų nuomonę, kviečia į akcijas, nes pasiekiamumas yra labai didelis. Geras praktinio pritaikymo pavyzdys – darbuotojų paieška per socialinius tinklus, tokius kaip „LinkedIn“ arba „Facebook“, funkcijos „Like“ pritaikymas mūsų programoje „Microsoft Dynamics CRM“, padedantis greitai sužinoti klientų ar partnerių nuomonę.
PROGNOZĖS: Kaip dar galima panaudoti versle socialinius tinklus?
K.K.: Yra viešieji socialiniai tinklai ir yra vidiniai tinklai. Įmonės pradeda diegti savo viduje socialinius tinklus kaip intraneto portalų alternatyvą. Jie naudojami vidinės informacijos pranešimams skelbti, komentuoti. Vidiniai socialiniai tinklai, tokie kaip „Yammer“, sumažina nekontroliuojamą el. laiškų srautą, informacijos išsibarstymą po skirtingus šaltinius, labiau įtraukia žmones į komandinį darbą, skatina viso įmonės kolektyvo tarpusavio bendravimą.
PROGNOZĖS: Apie debesų kompiuteriją šnekama jau seniai. Kokie pokyčiai laukia verslo šioje srityje?
K.K.: Debesų kompiuterija žinoma seniai, bet tik dabar įgauna aiškias formas ir pradeda duoti naudos. Vadinamasis debesis jau nėra vien tik mada, tai tapo kiekvienos įmonės strategijos dalimi. Kuo toliau, tuo debesų kompiuterijos sprendimai bus naudojami plačiau ir gausiau, nes jie glaudžiai susiję su mobilumu ir IT konsumerizacija. Šiais laikais informacija turi būti saugoma debesyje. Tik laiko klausimas, kada žmonės pradės nebematyti skirtumo tarp duomenų saugojimo vidiniame tinkle ar nuosavuose kompiuteriuose ir debesyje. Šio suvokimo trūkumas yra vienintelė šiandien belikusi debesų kompiuterijos problema. Nutolusiose saugyklose laikomos informacijos saugumas ir prieinamumas užtikrinamas netgi geriau negu vietoje saugomos informacijos, nebent į IT ūkį investuojamos labai didelės lėšos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Per pastaruosius porą dešimtmečių informacinės technologijos ir internetas pasaulį pakeitė neatpažįstamai. Pažvelkime, kaip šie veiksniai pakeitė Lietuvą ir kaip mes pakeitėme IT?

Teliko pora savaičių, kai Lietuvoje bus visiškai išjungta analoginė antžeminė televizija ir pereita prie skaitmeninių transliacijų, – tai nemažus pokyčius šalies vartotojams reiškiantis projektas, kurio sėkmę įvertinti galėsime tik po kelerių metų. Nepaisant to, kad televizijos transliacijų skaitmeninimas yra žingsnis į priekį, kyla klausimas, ar nevertėtų žengti į priekį dviejų žingsnių, – juk televiziją transliuoti galima būtų ir mobiliuoju internetu, kai šio skvarba šalyje gana didelė.
Iš tiesų IT srityje progresas dažnai vyksta eksponentiškai, o ne tiesiškai, todėl sudėtinga numatyti, kurios technologijos „iššaus“, o kurios užges, dorai taip ir neištobulintos. Juk retas aktyviai besinaudojusiųjų kompiuteriais ir internetu prieš keliolika metų tuo metu galėjo nuspėti daugumą didžiausių IT sritį neatpažįstamai pakeisiančių technologijų ar įvykių. Tarkime, „Google“ iš naujo sukūrė internetinę paiešką, elektroninį paštą bei dar keletą svarbių paslaugų, „Amazon“ įsuko internetinę prekybą, „Facebook“ parodė, kaip turi veikti tikras socialinis tinklas, „Apple“ padarė revoliuciją, sukurdama išmanųjį telefoną ir planšetinį kompiuterį, bei perkūrė prekybą skaitmeniniu turiniu, „YouTube“ iš esmės pakeitė mūsų suvokimą apie filmus internete.
Ir nors lietuviai negali pasigirti tokiais didelio masto projektais ar produktais, vis dėlto per pastaruosius keliolika metų turėjome savo šalyje keletą tikrai reikšmingų IT įvykių, kurie palietė beveik kiekvieno piliečio kasdienybę ir pakeitė mūsų įpročius. Juk šiandien Lietuva pasaulyje pirmauja pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, esame ketvirti pagal interneto spartą, mūsų šalyje ypač gerai veikia internetinės bankininkystės paslaugos. Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, beveik visos įmonės su valstybės institucijomis bendrauja internetu.
Deja, yra ir kita medalio pusė: lietuviai nenoriai perka prekes internetu, jaučiama didžiulė rinkos atskirtis, dėl kurios šalyje filmai, muzika bei kitoks skaitmeninis turinys dažniausiai pirataujamas, lietuviams sunkiai sekasi kurti programinę įrangą, o rizikos kapitalas, galintis remti naujus produktus, vis dar žengia pirmuosius žingsnius.
Tad nors skaitmeniniai keliai nutiesti, juos dažniau išnaudojame turinio vartojimui (nelegaliam), o ne jo kūrimui. Todėl „Veidas“ bandė pažvelgti atgal ir įvertinti, kokie lietuviški IT projektai bei įvykiai gali būti laikomi reikšmingiausiais ir svarbiausiais kiekvienam iš mūsų. Taip pat bandėme suprasti, kodėl IT srities technologijos šalyje vystėsi būtent taip, o ne kitaip, ir ko šiandien trūksta, kad to proveržio būtų daugiau.

Ilgo kelio pradžia regionuose

Priminsime, kad prieš dešimtį metų buvo inicijuotas nemažai naudos visuomenei davęs viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektas – aljansas „Langas į ateitį“. Jame savo jėgas suvienijo „Omnitel“, „Lietuvos telekomas“ (dabar “Teo”), „Alna“, „Sonex“ (dabar ATEA), SEB bankas, „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“) bei šalies savivaldybės. Įgyvendinant projektą buvo pradėti steigti vieši interneto prieigos taškai, apmokomi bibliotekininkai bei organizuojami gyventojų mokymai, kaip naudotis internetu, skirti kompiuteriniam raštingumui didinti.
Vėliau aljanso pradėtą veiklą pratęsė ES remiamos PHARE socialinės ekonominės sanglaudos programos finansuojamas projektas „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“. Galutinis rezultatas – 2008-aisiais interneto taškų tinklas apėmė jau per 800 interneto prieigos vietų, dažniausiai regionų bibliotekose arba mokyklose. „Šis aljansas padarė fantastišką darbą. Paprasti žmonės, iki tol baiminęsi technologijų, išmoko jomis naudotis, daug kam ir darbą padėjo susirasti“, – prisimena Antanas Zabulis, bendrovės „Omnitel“ vadovas.
Interneto “knygnešiu” Lietuvoje tapo ir bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas – jo ir žmonos Melindos fondo inicijuotas projektas „Bibliotekos pažangai“ internetą atvedė į dar 1276 bibliotekas. „Jei neklystu, šiandien Lietuvoje kas aštuonis kilometrus galime rasti po biblioteką, kurioje nemokamai galima prisijungti prie interneto bei gauti konsultaciją“, – pabrėžia Andrius Plečkaitis, asociacijos „Infobalt” inovacijų vadovas.
Tiesa, kai kurie „Veido“ pašnekovai pastebėjo, kad iki šiol neišspręstas vienas svarbus minėtų projektų aspektas: bibliotekos, kuriose yra interneto prieiga, dirba įprastu darbo laiku, tad jų paslaugomis naudotis patogiausia nebent tik moksleiviams ir senjorams. Todėl bibliotekoje stovintis kompiuteris, kuris patogiausiu metu, vakare po darbo, yra užrakinamas, – ne pats išmintingiausias ir patogiausias pasirinkimas.
Pasak “Veido” pašnekovų, kita kompiuterių ir interneto skverbtį į lietuvių namus paskatinusi iniciatyva buvo mokesčių lengvata kompiuteriams įsigyti ir internetui įsivesti, galiojusi ketverius metus nuo 2004-ųjų. Per visą šį laikotarpį tokia lengvata pasinaudojo beveik pusė milijono pirkėjų, kai kurie net po kelis kartus. „Šio projekto postūmis buvo didžiulis – tuo metu ypač daug Lietuvos šeimų įsigijo pirmuosius savo kompiuterius, ir netgi su legalia operacine sistema“, – pabrėžia IT srities ekspertas ir tinklaraštininkas Džiugas Paršonis, su liūdesiu pridurdamas, kad visi išvardyti projektai baigėsi, ir apie jokį panašių idėjų tęstinumą net nėra kalbama.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Norint išmaitinti augančią žmonių populiaciją, per artimiausius kelis dešimtmečius pasaulio ūkininkams reikės beveik padvigubinti maisto produkcijos kiekį. Pažvelkime, kokios naujausios technologijos žada jiems padėti ir kaip jos prigyja Lietuvoje.

Pernai įvairią įrangą ūkininkams gaminanti vokiečių įmonė „Fritzmeier“ pristatė naujausią savo tiksliojo ūkininkavimo prietaisą „Isaria“. Šis įrenginys turi kelias infraraudonųjų spindulių kameras, kurios atpažįsta augalų spalvą bei vešlumą, – pagal tai nustatomas azoto kiekis javuose. „Isaria“ montuojamas traktoriaus priekyje ir per sekundę gali atlikti iki tūkstančio matavimų. Gauta informacija patenka į borto kompiuterį, kuris apskaičiuoja, kokį trąšų kiekį tam tikroje lauko vietoje turi išpilti trąšų barstytuvas. Taip kiekviena lauko dalis gauna individualią trąšų dozę: ten, kur augalai skurdesni, trąšų pilama daugiau, o kur jų lapija vešli – mažiau.
Miuncheno technikos universitete atlikti lauko bandymai parodė, kad „Isaria“ leidžia sutaupyti apie 15 proc. trąšų. Tikslusis ūkininkavimas tampa vis aktualesnis Europos žemdirbiams: nors „Isaria“ kainuoja apie 100 tūkst. Lt, per metus jų parduota jau daugiau nei šimtas egzempliorių.
O kita didelė žemės ūkio technikos gamintoja „Claas“ pasiūlė analogišką įrenginį „Crop Sensor“. Australų bendrovė „Agri Con“ jau yra sukūrusi panašiai veikiantį prietaisą, atpažįstantį piktžoles ir galintį reguliuoti purškiamų herbicidų kiekį. Ten, kur nėra piktžolių, nuodingų cheminių medžiagų nepurškiama, todėl, pasak „Agri Con“ atstovo Peero Leitholdo, šis įrenginys galėtų padėti sutaupyti beveik 50 proc. herbicidų (ir ūkininko pinigų).
Taigi naujausios kompiuterinės ir komunikacijų technologijos leido atsirasti naujai sričiai – precizinei, arba tiksliajai, žemdirbystei (angl. precision farming), kai ūkininkų naudojami prietaisai leidžia labai tiksliai realiuoju laiku nustatyti įvairius veiksnius, darančius įtaką derliui ar prieaugiui, duomenis apibendrinti bei išanalizuoti ir vėliau operatyviai juos keisti.
Jau minėti įrenginiai kol kas žengia pirmuosius žingsnius, tad pažvelkime, kokias technologijas šiandien sėkmingai diegia ir gan plačiai naudoja Lietuvos ūkininkai.

Tikslūs traktoriai ir karvių melžimo robotai

„Prieš penkerius metus Lietuvos ūkininkai gan nepatikliai žvelgė į precizinės žemdirbystės instrumentus, tačiau šiandien lietuviams nebereikia aiškinti, kokią naudą duoda šios technologijos“, – tvirtina Vidmantas Liutkauskas, UAB Mobiliųjų sprendimų centro vadovas.
Pasak V.Liutkausko, vieni populiariausių tarp Lietuvos ūkininkų šiandien yra autopilotai – ypač tikslios automatinės žemės ūkio technikos vairavimo sistemos. Tokie įrenginiai naudojasi ypač tiksliais GPS palydovų ir mobiliojo ryšio operatorių siųstuvų duomenimis, todėl traktorius ar kombainus gali vairuoti savarankiškai, iki 2,5 cm tikslumu – vairuotojui tereikia apsukti techniką lauko gale. Ši technologija itin svarbi sėjant ar sodinant. Tarkime, jei sodinant daržoves vagos nors kiek iškryps, nuimant derlių kombainais daržovės gali būti sužalojamos ar net sutraiškomos. Tačiau ir tręšiant ar purškiant herbicidus tokie autopilotai padeda tolygiai padengti visą lauką – iš tiesų net ir labiausiai patyręs ūkininkas nesugebėtų taip tiksliai vairuoti žemės ūkio technikos.
Kitas populiaraus naujausių technologijų panaudojimo žemės ūkyje pavyzdys – kontrolė. Specialūs GPS siųstuvai ūkininkui praneša, kokiame lauke dirba skirtinga žemės ūkio technika, kokiu greičiu ji juda, kaip apkrautas variklis, kaip panaudojami degalai, – visi šie duomenys sumaniam žemdirbiui padeda optimizuoti ūkyje atliekamus darbus. Tai ypač praverčia didesniuose ūkiuose, kur dažnai dirba samdomi darbuotojai, kurie ne visada tinkamai atlieka visus darbus, tad kontrolės mechanizmas padeda stebėti jų darbo kokybę.
Beje, naujausios technologijos naudojamos ne tik žemdirbystės, bet ir gyvulininkystės srityje. Tarkime, karvių ūkiai yra priversti stambėti – dėl to didesnėse bandose daug sudėtingiau stebėti kiekvieno gyvulio sveikatą, primilžį bei kitus individualius duomenis, tokius kaip rujos laikotarpis. Karvių reprodukcijos procesai glaudžiai susiję su pieno primilžiu, tad nepastebėjus ir praleidus kelis rujos ciklus, stipriai krinta karvės pieningumas. Be to, kad duotų daugiau pieno, šiuolaikinės karvės su pašaru gauna vis daugiau proteinų, vitaminų ir mineralų, taip išsiderina galvijų metabolizmas, ir natūralūs procesai, tokie kaip ruja, vis sunkiau pastebimi.
„Laikydamas kelių šimtų karvių bandą ūkininkas susiduria su problema: tradiciniu būdu stebėti kiekvieną galviją nėra galimybių. Juolab kad naujosios kartos ūkininkai kartais net nenori eiti į fermą – juk ten nemalonūs kvapai“, – tikina Albinas Šulinskas, bendrovės „DeLaval“, parduodančios įvairius įrenginius pieno gamybos ūkiams, vadovas.
„DeLaval“ gamina specialius judesio jutiklius, kurie dedami karvei ant kaklo ir fiksuoja galvijo elgesį, kaip aktyviai jis juda, o po to šią informaciją siunčia į centrinį kompiuterį. Tad ūkininkas išmaniuoju telefonu prie jo gali prisijungti iš bet kokios vietos ir bus perspėtas, jei tam tikro gyvulio elgesys pasikeitė dėl rujos arba ligos. Šveicarijos bendrovė „Anemon“ neseniai pristatė savo prietaisą, kurį sudaro ne tik judesio jutiklis, bet ir atskiras termometras, dedamas į karvės genitalijas, – dėl to šis prietaisas daug tiksliau nustato karvės rują bei išsiunčia ūkininkui SMS žinutę.
Karvių melžimas fermose jau seniai yra vienas labiausiai technologizuotų procesų, tačiau pastaruoju metu šį darbą savarankiškai ir, beje, daug geriau nei žmogus gali atlikti melžimo robotai. Šiandien Lietuvos ūkiuose jau yra keliolika tokių robotų. Jie veikia tokiu principu: karvės, pajutusios koncentruotų pašarų kvapą, ateina į specialų gardelį, kuriame roboto ranka nuplauna tešmenį, pamasažuoja jį ir tada užmauna melžimo aparatą. Robotas turi vaizdo kamerą, nuskenuojančią trimatį karvės tešmens ir spenių vaizdą, todėl įrenginys kiekvieną karvę melžimui paruošia ir melžia visiškai individualiai. Toks robotas turi galimybę netgi realiuoju laiku tirti pieno sudėtį – taip galima laiku pastebėti įvairias ligas, gadinančias pieno kokybę.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvoje 2012 m. antrojo ketvirčio paslaugų eksporto augimo tempas buvo didžiausias tarp trijų Baltijos šalių. Stipriai prie to prisidėjo šalies IT paslaugų eksportas, kuris, lyginant su 2011 m. antruoju ketvirčiu, išaugo dvigubai – nuo 33,5 mln. litų iki 62,9 mln. litų.

2011 m. IT paslaugų eksportas augo 40 proc., dvigubai greičiau nei bendras paslaugų eksportas. Šiemet augimas – triženklis, toks pagreitis atskleidžia, kad Lietuva yra konkurencinga pasauliniu mastu ir pradeda sėkmingai tai išnaudoti.

„Stabilų Lietuvos IT paslaugų eksporto augimą lemia aukštas mūsų šalies IT įmonių konkurencingumo lygis. Dar prieš porą metų Lietuvos įmonės užsienio rinkose daugiausiai konkuravo žemais darbo kaštais. Dabar Lietuvos IT sektoriaus įmonės vis dažniau dalyvauja pasaulinėse parodose, sukūrė ne vieną didelio atgarsio pasaulyje sulaukusį produktą ir taip nuolat didina Lietuvos kaip šalies žinomumą. Tai savaime didina ir eksportą – atsiranda naujų klientų, didėja užsienio investicijos į Lietuvos IT sektorių“, – sako Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, didžiausią IT paslaugų eksporto vertę – 15 mln. litų per 2012 m. antrąjį ketvirtį – sukuria eksportas į Daniją. IT paslaugų eksportas į šią šalį sudaro daugiau nei penktadalį viso Lietuvos eksporto. Antroje vietoje pagal eksporto mastus ir vertę yra Singapūras (10 mln. litų ir 16,6 proc. viso šalies eksporto), trečioje – JAV, vėliau seka Suomija ir Vokietija.

„Didžiausią įtaką tokiam sparčiam IT paslaugų eksporto augimui padarė tiesioginės užsienio investicijos į IT paslaugų segmentą. Pastaraisiais metais Danijos įmonės investavo į kelias nemažas IT paslaugų įmones Lietuvoje – tai stipriai paveikė mūsų šalies IT sektoriaus eksportą. Be to, įtakos turėjo ir sustiprėjusi vietos įmonių orientacija į eksporto plėtrą, kurią paskatino Europos Sąjungos paramos priemonės“, – sako Andrius Plečkaitis, asociacijos „INFOBALT“ inovacijų vadovas.

Pagal VšĮ „Versli Lietuva“ duomenis, labiausiai prie tokio smarkaus IT paslaugų eksporto augimo prisidėjo Singapūro rinka, į kurią eksportas išaugo 10,4 mln. litų. Vis dėlto sunku įvardinti tendencijas, lėmusias paslaugų eksporto augimą į šią šalį, jas bus galima pateikti tik įvertinus ateinančių ketvirčių statistinius duomenis.

„Singapūras – visiškai nauja ir perspektyvi rinka Lietuvos IT sektoriui. Dar 2011 m. statistiniuose duomenyse, TOP 5 Lietuvos IT eksporto krypčių sąraše Singapūro nebuvo. Tai įrodymas, kad įmanoma pradėti eksportą ir į naujas rinkas, ir Lietuvos IT sektorius yra tam pakankamai pajėgus. Vis dėlto eksportas į dar nepaliestas šalis dažnai nebūna paprastas, o didžiausias barjeras, kurį tenka įveikti įmonėms – dialogo užmezgimas“, – sako A. Plečkaitis.

Pasak A. Plečkaičio, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. viduryje IT paslaugų eksportas nestipriai mažėjo, dabartinis augimo tempas ypač džiugina ir rodo, kad investicijos ir dėmesys užsienio rinkoms bei investuotojams atsiperka, o IT paslaugų įmonės, kurios sudaro tris ketvirtadalius IRT sektoriaus įmonių, yra vis aktyvesnės užsienyje ir įsijungia į tarptautines rinkas. Dialogą su potencialiais užsienio partneriais, ypač Rytų rinkose, megzti būtų kur kas lengviau, jei prie to daugiau prisidėtų ir Lietuvos valdžios atstovai.

„Verslo misijoje ar parodoje kartu su įmonėmis dalyvaujantis, tarpvalstybinius susitarimus pasirašantis kitos šalies ministras, premjeras ar net prezidentas patraukia daugiau potencialių klientų ir vietos žiniasklaidos dėmesio“, – sako A. Plečkaitis.

Pasak A. Plečkaičio, kai kurių tarpvalstybinių sutarčių dėl investicijų ir apmokestinimo pasirašymas trunka per ilgai, todėl valdžiai skiriant daugiau dėmesio ir paspartinus sutarčių derinimo procesus būtų galima tikėtis geresnių rezultatų.

Lietuvos bendrovės “BAIP grupė” valdoma Norvegijos įmonė „Norway Registers Development“ kartu su partneriais iš Lietuvos bus atsakinga už elektroninės mokesčių deklaravimo sistemos projektavimą, plėtojimą ir įgyvendinimą keturiose Rytų Karibų valstybėse.

“Norway Registers Development” su jungtinės veiklos partneriais UAB “NRD” ir UAB “Alna Software” rugsėjo pabaigoje Santa Lusijoje pasirašė metų trukmės, daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių (apie 2,7 mln. litų) vertės sutartį.

“BAIP grupės įmonės su partneriais laimėjo Pasaulio banko remiamą Rytų Karibų valstijų organizacijos skelbtą konkursą, kuriame dalyvavo šeši tiekėjai iš viso pasaulio. Prieš metus įsigiję Norvegijos įmonių grupę “Norway Registers Development”, turinčią ilgametę patirtį daugiau kaip 40-yje šalių, atsivėrėme duris į tarptautines rinkas, į kurias sieksime žengti kartu su kitomis Lietuvos informacinių technologijų įmonėmis“, – komentavo “BAIP grupės” vadovas Kazimieras Tonkūnas.

Projekto Rytų Karibuose vadovas, UAB „NRD“ generalinis direktorius Alvydas Arnoldas Šidlauskas pasakojo, kad tai pirmas konkursas, laimėtas mokesčių srityje užsienio rinkose.

„Didelis iššūkis keturiose šalyse įdiegti elektroninę deklaravimo sistemą per gana trumpą projekto įgyvendinimo laikotarpį – paslaugas turime suteikti iki 2013 metų liepos 31 dienos. Tačiau mūsų ir partnerių “Alna Software“ įgyvendinti projektai Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kita patirtis Lietuvoje turėtų lemti sėkmingus projekto rezultatus. Manau, tai didelis laimėjimas turėti galimybę perkelti lietuviškus gerosios praktikos pavyzdžius į tokius tolimus kraštus ir taip prisidėti prie informacinių technologijų plėtojimo viešajame sektoriuje, ekonomikos skatinimo, viešųjų paslaugų teikimo kokybės pasaulio mastu“, – sakė A. Šidlauskas.

Lietuvos jungtinės veiklos partnerių laimėtas projektas skirtas plėtoti tiesiogiai internetu vykdomos registracijos ir elektroninio mokesčių deklaravimo posistemio sąsajas su mokesčių valdymo sistema. Projekto tikslas – suprojektuoti, sukurti ir įdiegti mokesčių elektroninio deklaravimo sistemos grafinę sąsają, kuri vykdytų elektronines sąveikas atliekant registravimo, mokesčių ir kitų deklaracijų pildymo veiksmus, elektroninius mokesčių mokėjimus.

„Su „BAIP grupei“ priklausančia bendrove „NRD“ jau kurį laiką kooperuojamės ir sėkmingai įgyvendiname projektus Lietuvoje, todėl kvietimas prisijungti prie tarptautinio konsorciumo buvo patrauklus. Mūsų bendrovė bus atsakinga už trečdalį projekto darbų. Tikimės, kad bendras darbas bus sėkmingas ir visiems naudingas“, – teigė “Alna Software” direktorius Artūras Gruodis.

Projektą Rytų Karibuose remiantis Pasaulio bankas moderniausiomis integruotomis elektroninės valdžios taikomosiomis programomis siekia didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą, kokybę ir skaidrumą regione.