Netrukus prasidės globalus konfliktas tarp trijų įtakingiausių bendrovių internete, kurios susirems dėl galimybės kontroliuoti žmonių komunikaciją.

„Facebook“ (kurios sudėtyje yra „Chat“, „Messages“, el. pašto paslaugos) prieš „Apple“ (visuose jos įrenginiuose integruota žinučių sistema „iMessage“) ir „Google“ (el. pašto paslauga „Gmail“, „GChat“, „Hangouts“).

Jei viena iškils ir taps akivaizdžia lydere, ji galės nulemti, kaip ateityje žmonės bendraus skaitmeninėje erdvėje. Skamba neblogai, tiesa? Taip ir yra, tvirtina Josh Constine, portale techcrunch.com publikuotame straipsnyje.

Prieš keletą savaičių „Facebook“ pradėjo šį karą pakeisdama visų savo vartotojų profilio kontaktinę informacinę, t.y. vietoj anksčiau buvusių „Gmail“, „MobileMe“ bei kitų el. pašto adresų atsirado „@facebook.com“ galūnė. Kodėl? Tai ataka prieš „Google“ ir „Apple“.

Šiuo metu pasiekėme SMS žinučių viršūnę, tad jau kitais metais išsiunčiamų SMS kiekis mažės – dėka atsiradusių alternatyvų. Taigi kuri bendrovė užims SMS‘ų vietą? Šiame straipsnyje aptarsime kiekvienos bendrovės kavaleriją ir galimybes laimėti.

Pasiruošimas karui

Per pastaruosius keletą metų visi trys konkurentai nuosekliai ir planuotai ginklavosi artėjančiam internetinių žinučių karui. Tik pastarosiomis savaitėmis pasirodė pirmieji manevrai, bet jau artimiausiu metu galime matyti ir rimtesnes atakas.

„Facebook“

2010-ųjų lapkričio mėnesį „Facebook“ suvienijo visas savo susirašinėjimo platformas: greitųjų žinučių paslaugą „Chats“, žinučių paslaugą „Messages“ ir elektroninį paštą su „@facebook.com“ galūne. Taigi visų šių paslaugų žinutės patenka į vieną bendrą gautų žinučių (angl. inbox) aplankalą.

Daugeliu atveju šis sprendimas vartotojams išėjo į naudą. Tarkim, jūs siunčiate draugui trumpąją žinutę, tačiau draugas staiga atsijungia ar nueina nuo kompiuterio. Jūsų žinutę draugas galės pamatyti vėliau prisijungęs kitu įrenginiu, tarkim, mobiliojo telefono.

Ir jeigu išsiuntėte žinutę kolegai, kuris jums rašant prisijungė prie „Facebook“ portalo, jis gaus „chat‘inę“ žinutę. Anksčiau buvo galima savanoriškai užregistruoti savo „Facebook“ elektroninį paštą, o nuo šių metų balandžio – jį gavote automatiškai, norite to ar ne. Jeigu kas nors jums siunčia elektroninį laišką į „@facebook.com“, jį taip pat rasite tarp bendrų žinučių.

2011-ųjų liepą socialinis tinklas ėmė bendradarbiauti su „Skype“, kuri suteikė vaizdo pokalbių galimybę „Facebook“ tinklo vartotojams. Taip pat kompanija įsigijo „Beluga“, kuria paremta „Messenger“ aplikacija – alternatyva paprastoms žinutėms.

„Facebook“ pranašumai – tai didžiausias socialinis tinklas (kiekybinė persvara karuose yra labai svarbi), populiariausios mobiliosios aplikacijos, didžiulis lankytojų praleidžiamas laikas svetainėje ir augantis reklamos tinklas, apjungiantis visus išvardytus dalykus.

Vartotojų identifikacija yra esminis bendravimo aspektas, suteikiantis garantiją, kad šneki su tuo žmogumi, kurio ieškai. „Facebook“ neturi savo techninės įrangos ar operacinės sistemos, tačiau puikiai veikia visuose įrenginiuose ir platformose – štai kodėl „Facebook“ turi didžiausią potencialą laimėti žinučių karą.

„Google“

Kai „Gmail“ tapo populiariausia elektroninio pašto platforma bendrovė nusprendė, kad pagrindinė greitųjų žinučių paslauga bus „GChat“ (formaliai žinoma „Google Talk“ pavadinimu). Daugybė žmonių pasirinko šią platformą, nes manė esantys pernelyg subrendę „IRC“ tinklui, o taip pat dėl to, kad nenorėjo būti dažnai trukdomi nepažįstamų žmonių „Facebook“ tinkle.

2010-ųjų rugsėjo mėnesį „Google“ įsigijo grupinių pokalbių aplikaciją „Plannr“ ir sėkmingai ją integravo į 2011-ųjų birželį startavusį „Google+“ socialinį tinklą. Neseniai įtakingas internetinių tendencijų tinklaraštis „GigaOm“ paskelbė, kad „Google“ nusprendė sujungti visas savo žinučių programas – „Hangouts“, „Chat“ ir „Messenger“ – į vieną bendrą platformą, kurioje bus galima siųsti žinutes, bendrauti balsu bei vaizdais.

Didžiausias „Google“ turtas yra jos įvairovė. Jai priklauso mobilioji operacinė sistema „Android“. Ji bendradarbiauja su „Samsung“ kurdama techninę įrangą. Jai taip pat priklauso svarbus „Motorola Mobility“ padalinys. Ji turi daug grynųjų pinigų ir socialinį tinklą „Google+“ (turintį 250 mln. vartotojų). Tačiau svarbiausia yra tai, kad „Google“ priklauso populiariausia elektroninio pašto paslauga „Gmail“.

„Apple“

2010 metų birželį startavo „Apple“ vaizdo pokalbių paslauga „FaceTime“, tačiau norėdami ja pasinaudoti abu pašnekovai privalėjo turėti naujausią „iPhone“ telefoną. Vėliau „Apple“ išplėtė paslaugos galimybes ir dabar ji taip pat pritaikyta staliniams bei nešiojamiems kompiuteriams.

2011-ųjų spalį startavo „iMessage“ žinučių platforma („iOS“ įrenginiams), kuri be kita ko leidžia siųsti nuotraukas bei kitokio pobūdžio failus. Gali būti, kad „FaceTime“ ir „iMessage“ platformos bus sujungtos į vieną.

Nors turi didžiulį grynųjų pinigų rezervą, bendrovės „Apple“ šansai laimėti šį karą yra mažiausi. Bendrovė neturi jokio socialinio tinklo, o jos „socialumas“ iš dalies priklauso nuo „Facebook“. Bendrovė gali kontroliuoti savo įrenginių vartotojų žinutes, tačiau ne kiekvienas nori pirkti „Apple“ produktus.
Nugalėtojo laimikis

Taigi per artimiausią mėnesį visos trys kompanijos turės puikiai sustyguotas žinučių platformas – veikiančias tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek mobiliuose įrenginiuose. Tikriausiai, be teksto bus galima siųsti nuotraukas bei vaizdus. Turėtų būti ir persiuntimo el. paštu bei kitais kanalais (RSS, SMS žinutėmis) galimybė.

Visos kitos žinučių platformos (tarkim, „Microsoft“ bendrovė „GroupMe“ bei visi SMS žinučių portalai) turėtų būti ruošiami pardavimui vienai iš trijų minėtų bendrovių. Jos tiesiog neturi šansų.

Ant kortos pastatyta tiesioginės komunikacijos kontrolė. Turinys, be jokios abejonės, yra svarbus. Viena iš priežasčių yra ta, kad turinys pritraukia masinį vartotojų kiekį, o tai didina vartotojų praleistą laiką svetainėje. Pastarasis rodiklis yra svarbus siekiant parduoti reklamą.

Žmonės myli turinį, tačiau žmonėms reikia tiesioginio komunikacijos kanalo. Nesvarbu, kuri bendrovė kontroliuoja didžiausią informacijos kiekį (šiuo atveju – „Google“ ir „Facebook“). Svarbu, kurios bendrovės kanalais ta informacija sklinda (šalia tos informacijos bus galima patalpinti ir reklamą).

Nereikia pamiršti, kad natūraliosios kalbos apdorojimas ir analizė leidžia nustatyti, kokios žinutės ir jų fragmentai šiuo metu yra populiariausi ir taip patikslinti reklamos auditoriją. Taigi šio karo nugalėtojas taps dar turtingesnis. Tiek pajamų iš reklamos, tiek gaunamos informacijos prasme.

Kaipgi ta reklama prie žinučių atrodys? Veikiausiai, neįkyriai, gal tik iš pradžių. Žmonės įpras, kaip įprato prie reklamos, rodomos virš „Gmail“ laiškų. „Apple“ pergalė šiame kare reikštų ir didesnius įrenginių pardavimus. Vartotojai norės naujausios žinučių platformos, todėl turės pirkti naujus įrenginius.

Taigi ant kortos pastatyta daug, todėl šios bendrovės įsivels į didelį mūšį. Jos išleis didžiules sumas, sudarys sąjungas (jei tik reikės), atliks agresyvius manevrus, net jei teks paaukoti kokybę. Bet atlygis dosnus, tad tikrai vertas pastangų.
Pirmieji šūviai paleisti

„Facebook“ žinojo, kad paslėpus tikruosius vartotojų el. paštus ir pakeitus juos į savo „@facebook.com“ adresus, žiniasklaida ims apie tai šnekėti ir išpūs didžiulį burbulą (tikėtina, jog šis straipsnis taip pat nebūtų pasirodęs). Šis pasikeitimas galėjo įvykti ir subtiliau bei tyliau, tačiau, rodos, „Facebook“ tylos nenori.

Socialinis tinklas „Facebook“ į elektroninio pašto rinką įžengė pavėluotai, ypač lyginant su „Google“, tad daugelis vartotojų taip ir neparodė savanoriško intereso susikurti savo el. pašto paskyrą. Susiklosčius tokiai situacijai, „Facebook“ tiesiog „pakrikštijo“ kiekvieną vartotoją nauju el. pašto adresu – be jokio perspėjimo ir pasirinkimo.

Kaip į tai atsakys „Google“ ir „Apple“? „Google“ galėtų uždrausti rodyti turimą „Facebook“ profilį savo socialinio tinklo „Google+“ skyreliuose „Apie mane“, ir tai nepadarytų daug žalos bendrovei. Taip pat „Google“ galėtų sukurti savo žinučių platformą „Android“ operacinei sistemai („Facebook“ turi „Messenger“ aplikaciją). O „Apple“ galėtų atsisakyti integruoti „Facebook“ į savo operacinę sistemą.

Tačiau vargu ar „Apple“ apsimoka ignoruoti „Facebook“. Abi bendrovės veikiau galėtų viena kitą papildyti, kadangi turi bendrą priešą – „Google“ – atakuojantį tiek vieną, tiek kitą keliais frontais.

Taigi pripažinusi savo prastą padėtį internetinio susirašinėjimo tarnybų kare, „Apple“ galėtų bendradarbiauti ir iš to gauti papildomos naudos – dar daugiau „iPhone“ ir „iPad“ pardavimų.

Tikriausiai Markas Zuckerbergas apskaičiavo agresyvaus „Facebook“ vartotojų kontaktinės informacijos pakeitimo riziką ir žinojo, kad socialinis tinklas gali prarasti kelių milijonų IT sritį išmanančių vartotojų pasitikėjimą. Tačiau „Facebook“ vis dar yra Socialinis Tinklas. Ir kelias dienas truksiantys skundai to nepakeis. Tai nėra draugiška konkurencija, tai karas. O kiekvienas karas turi pasekmes.

technologijos.lt

Šiuo metu Lietuva pirmauja pasaulyje mobiliojo ryšio paslaugų srityje ir operatoriai neketina šių pozicijų užleisti. „Tele2“ paskelbė iš pagrindų modernizuosianti savo tinklą, o štai „Omnitel“ tinklo modernizacija jau įsibėgėjo.

Birželio pradžioje „Omnitel“ paskelbė baigusi modernizuoti mobiliojo ryšio tinklus Vilniuje bei Kaune ir atnaujinusi beveik trečdalį tinklo. Iki šių metų pabaigos bendrovė planuoja atnaujinti pusę savo mobiliojo tinklo, o likusią dalį – per dvejus ateinančius metus. Kaip teigia įmonės atstovai, „Omnitel“ yra viena pirmųjų „TeliaSonera“ grupės įmonių, kuriose pradėta vykdyti tinklo modernizacija. Be Danijos, kurioje tinklas jau atnaujintas, šiuo metu jo modernizacija vyksta Lietuvoje ir Norvegijoje, šiemet tinklo atnaujinimas bus pradėtas ir Suomijoje.
Kitas šalies operatorius – „Tele2“ apie planuojamą savo tinklo atnaujinimą paskelbė balandžio pabaigoje. Ši bendrovė atnaujinimo darbus planuoja baigti iki 2013 metų pabaigos. Abu operatoriai didžiausią dėmesį skiria bazinių stočių pakeitimui. Kodėl operatoriai suskubo modernizuoti savo tinklus?

3G internetas pasiekiamas ne visur

Viena priežasčių, paskatinusių mobiliojo ryšio operatorius atnaujinti savo tinklus, yra noras pagerinti trečios kartos interneto paslaugų kokybę. Šių metų kovo viduryje Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paskelbė duomenis apie UMTS tinklo aprėptį. Nors oficialiai skelbiama, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai šalies teritorijos yra padengta sparčiu mobiliojo interneto ryšiu, iš tikrųjų juo pasinaudoti galima tik ten, kur yra stiprus arba vidutinis UMTS signalas. Tokio signalo aprėptis kelis kartus mažesnė ir siekia keliolika, geriausiu atveju – kelias dešimtis procentų.
Minėti mobiliojo ryšio operatoriai didžiausią dėmesį skiria bazinių stočių pakeitimui. Būtent tai tinklo daliai, kuri ženklia dalimi „atsakinga“ už ryšio aprėptį ir kokybę. Pavyzdžiui, „Omnitel“ skelbia, kad visose atnaujintose savo stotyse įdiegė HSPA+ technologiją, kurios teorinis greitis siekia 84 Mb/s, arba šešis kartus daugiau nei anksčiau naudotų technologijų.

Ruošiasi 4G bangai

Lietuva laikoma viena labiausiai mobiliųjų technologijų srityje pažengusių šalių. Tačiau ši sritis šiais laikais vystosi bene sparčiausiai iš visų technologijų. Kas šiandien yra naujausia ir pažangiausia, rytoj jau gali būti pasenę. Dar nespėjome apsiprasti su trečios kartos mobiliuoju internetu, o operatoriai jau pradėjo siūlyti 4G paslaugas. Bet šios iš niekur neatsiranda – joms reikalinga tinklo pertvarka.
Kol kas telefonai su 4G ryšiu dar nėra plačiai paplitę. Parduodami modeliai su įdiegta LTE technologija (tai 4G standartas) yra brangūs ir paprastiems vartotojams neįperkami. Gerokai daugiau galimybių mėgautis iki 80 Mb/s sparta gali kompiuterių savininkai, prieš tai įsigiję specialų modemą. Jei tikėsime „Omnitel“, kuris šiuo metu yra vienintelis 4G tiekėjas mūsų šalyje, naujausios kartos ryšys prieinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio centruose.
Šiuo metu 4G poreikis gal ir nėra didelis, bet ši padėtis gali greitai pasikeisti, ypač atsižvelgiant į tai, kaip greitai didėja internetu perduodamų duomenų kiekis ir kaip sparčiai gausėja prie pasaulinio tinklo prisijungusių įrenginių. Operatoriai mato šias tendencijas ir iš anksto stengiasi pasirengti 4G paklausos šuoliui.

Išmanizacijos cunamis

Viena ryškiausių dabartinių mobiliojo sektoriaus tendencijų yra vadinamoji rinkos išmanizacija. Šiais laikais tapo madinga pirkti ne paprastą telefoną, bet išmanųjį. Nesvarbu, kad daugiau nei pusė vartotojų tokį įrenginį naudoja tik pokalbiams. Pamažu žmonių sąmonė turėtų pasikeisti, ir telefone vartyti interneto puslapius arba skaityti elektroninius laiškus taps taip pat įprasta, kaip ir juo skambinti. Tuo labai suinteresuoti mobiliojo ryšio operatoriai, nes interneto paslaugos telefone yra papildomai apmokestinamos ir duoda jiems papildomų pajamų. Šioje srityje mobiliojo ryšio tiekėjai mato dideles perspektyvas, tad net ėmė šviesti savo klientus, ką reiškia telefonų išmanumas ir kaip jį kuo plačiau panaudoti.
Vis dėlto rinkos išmanizacija turi ir antrą pusę: didėjantis „pagal paskirtį“ naudojamų išmaniųjų telefonų kiekis apkrauna operatorių tinklus. Dėl to suprastėja ryšio sparta ir kokybė. Šią problemą išspręsti gali jau minėta tinklo modernizacija, kurią šiuo metu ir vykdo operatoriai.

Aktualusis interviu
Apie savo tinklų modernizavimą viešai paskelbė du operatoriai – „Omnitel“ ir „Tele2“. Kokios priežastys paskatino šias permainas, pasiteiravome „Omnitel“ prezidento Antano Zabulio.
A.Z.: Tinklas atnaujinamas todėl, kad klientams būtų lengviau ir greičiau naudotis visomis paslaugomis.
Lietuvoje vis daugiau žmonių naudojasi išmaniaisiais įrenginiais – apie 60 proc. mūsų parduodamų telefonų yra išmanieji. Plėtojasi vadinamosios „machine-to-machine” (M2M, liet. “įrenginys įrenginiui”) paslaugos, pagrįstos mobiliuoju internetu. Kol kas jomis Lietuvoje daugiausia naudojasi verslo klientai, tačiau pasaulinės tendencijos rodo, kad M2M vis aktyviau skverbiasi ir į privačių vartotojų gyvenimą. Netolimoje ateityje daugelis prietaisų (nuo automobilių iki šaldytuvų) turės prieigą prie mobiliojo tinklo. Tam bus naudojamos juose integruotos SIM kortelės.
Pasak pasaulinių prognozių, “daiktų internetas” – viena perspektyviausių verslo plėtros sričių ir netgi savotiška trečioji didžioji mobiliojo ryšio inovacija po pokalbių mobiliuoju telefonu ir mobiliojo interneto. Visam tam reikalingas kokybiškas, patikimas ir stabilus duomenų perdavimo tinklas.
– O ar tinklo modernizavimas turės kokios nors įtakos balso paslaugoms?
A.Z.: Mūsų skaičiavimu, balso paslaugų kokybė, atlikus modernizaciją Kauno ir Vilniaus miestuose, pagerės 15 proc. Be jokios abejonės, vartotojai tai pajus.
– Kodėl reikėjo gerinti ryšio kokybę – ar ji iki šiol buvo nepakankama?
A.Z.: Galvojame ne apie šiandieną, kai mūsų vartotojai naudojasi plačiausiu 3G tinklu ir kokybišku ryšiu, bet jau apie rytojų ir išmaniųjų įrenginių įsigalėjimą mūsų kasdienybėje. Mūsų tikslas yra įdarbinti išmaniuosius telefonus, kad vartotojai išnaudotų juose įdiegtas programas ir visas galimybes. Jau dabar duomenų perdavimas mūsų tinkle kiekvienais metais auga kartais. Rytoj galbūt augs dešimtimis kartų, ir mes norime būti tam pasirengę.
– Kaip pakis 4G paslaugų kokybė ir kokių konkrečių pokyčių įvyks šioje srityje baigus tinklo atnaujinimą?
A.Z.: Modernizuodami tinklą, naujose bazinėse stotyse mes įrengiame visas technologijas – tiek 2G, 3G, tiek ir 4G. Šiuo metu 4G ryšiu jau yra padengti Kauno ir Vilniaus miestai, vasarą „Omnitel“ 4G atkeliaus į pajūrio kurortus, o šių metų pabaigoje šiuo ryšiu padengsime ir kitus didžiuosius miestus – Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį.
Su 4G mes pirmiausia orientuojamės į vietoves ir vartotojus, kurie neturi visai arba turi minimalų kito spartaus interneto pasirinkimą. Nerastume verslo centro, kuriame nebūtų fiksuotojo šviesolaidžio ir „Wi-Fi“ (belaidžio tinklo), o miestų miegamųjų rajonų, aplinkinių gyvenviečių gyventojai tokių galimybių dažnai neturi. Tad jiems 4G ryšys gali tapti vartais į spartųjį internetą ir suteikti didelį informacijos kiekį, pvz., filmų ar nuotraukų perdavimo galimybes.
Planuojame, kad sulig tolesne plėtra 4G ryšys dengs didžiąją miestų dalį. 4G vartojimą paskatins ir naujų 4G įrenginių – išmaniųjų telefonų ir ypač planšetinių kompiuterių su jiems pritaikytu vaizdo turiniu – atsiradimas bei paplitimas Lietuvoje, taip pat platesnis 4G galimybių panaudojimas versle.
– Skelbiama, kad 3G tinklo galimybių išplėtimas prisidės prie didesnio išmaniųjų įrenginių įdarbinimo. Kaip tai atrodys praktikoje?
A.Z.: Modernizuotas tinklas 3G vartotojui pirmiausia reiškia didesnį greitį ir didesnę aprėptį, arba paslaugos prieinamumą. Šiuo metu matome, kad modernizuotame 3G tinkle vartotojams sparta padidėjo vidutiniškai apie 20 proc. Ir šį pokytį galima pajusti nekeičiant turimų kompiuterio modemų bei telefonų. Interneto spartos didėjimas Vilniuje ir Kaune po tinklo atnaujinimo jau atsispindi ir RRT matavimuose. Tokio spartos didėjimo galima laukti ir kitos vietovėse, kai tinklo įranga jose bus atnaujinta. Visa tai gerina vartotojo potyrius naudojantis išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais.

2025-ieji atrodo ldar abai toli, tačiau ateities pamatai dedami jau šiandien. Pažvelkime, kaip pasikeis informacinės technologijos po gero dešimtmečio.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos informacinių technologijų ir telekomunikacijų sritis žengė platų žingsnį. Šiandien mūsų šalis tiek Europoje, tiek ir pasaulyje pirmauja pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, Lietuva taip pat patenka į pirmą dvidešimtuką pagal vidutinę interneto spartą, šalyje kiekvienam gyventojui tenka beveik po dvi mobiliojo ryšio korteles, gerai išvystyta internetinė bankininkystė, Lietuvoje po truputį diegiamas naujausios kartos 4G mobilusis internetas.
Daugumą šių žygdarbių šalies IT sektorius atliko būtent per pastaruosius dešimt metų, kuomet įvyko tam tikras lūžis – informacinės technologijos prasiskverbė į kiekvieno paprasto vartotojo namus. „Prieš dešimt metų IT žinios dar buvo išskirtinumas, dabar tai jau būtinybė, „privalomos programos“ dalis“, – teigia Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims. Pasak jo, dingo technologijų neprienamumas ir akademiškumas – šio dešimtmečio viduryje visi (ne tik lietuviai) pradėjo masiškai keltis į socialinius tinklus, o tai padėjo demokratizuoti internetą. Technologijų vartotojai Lietuvoje yra aktyvūs ir žingeidūs visose amžiaus ir socialinės grupėse – per dešimtmetį stipriai sumažėjo socialinė atskirtis technologijų srityje.
„Yra ir neigiamų pokyčių – kartais tenka konstatuoti kad jaunosios kartos žinios tampa kiek paviršutiniškos“, – pastebi M.Bieliūnas. Pašnekovas cituoja Nicholaso Carro knygą „The Shallows“, kurioje autorius daro įžvalgą, jog žmonių suvokimas tampa paviršutinišku, viskas bandoma daryti probėgšmiais dėl didžiulės informacinės perkrovos, kurią sąlygoja prieigos prie interneto plitimas ir mobilumas.
Panašią informacinių technologijų demokratizaciją, kuri pakeitė ir IT verslą, pastebi ir verslininkas Ilja Laurs, įkūręs mobiliųjų programėlių parduotuvę „GetJar“. „Šiandien IT verslas Lietuvoje pereina nuo korporatyvių sprendimų prie galutinio vartotojo produktų, kuriems kurti ir pardavinėti nereikia didžiulių kompanijų“, – pastebi I.Laurs.
Pasak pašnekovo, prieš dešimt metų IT verslas buvo uždaras, prieinamas tik didelėms kompanijoms, kurios dažniausiai dirbo su stambiais klientais ar valstybinėmis įmonėmis. Šiandien Lietuvoje tokias įmones keičia maži ir sėkmingi startuoliai (angl. start up), kuriems pradines lėšas skiria rizikos kapitalo fondai. „Svarbu ir tai, kad lietuviai šiandien kuria produktus tarptautinei rinkai, o ne tik Lietuvai“, – patikslina I.Laurs. M.Bieliūnas priduria, kad IT profesionalai Lietuvoje mokomi suvokti ne tik savo konkrečią sferą, bet ir aplinkines disciplinas, daugumai suteikiami gilūs akademiniai tiksliųjų mokslų pagrindai.
Tai yra pastarojo dešimtmečio pasiekimai, už kuriuos galime save pagirti, tačiau daug svarbiau neužmigti ant laurų – juk artimiausi dešim dvidešimt metų daug svarbesni. Todėl pažvelkime, kurlink judės pasaulio IT sektorius – sprendžiant iš dabartinių pasiekimų Lietuva neabejotinai koja kojon žengs kartu.

Besikeičiančių paradigmų metas

Šiandien dažnam Vakarų vartotojui būdinga nuolatinio buvimo „ryšio ribose“ būsena, kurią skatina internetas ir konkrečiai – socialiniai tinklai, keičiantys žmonių psichologiją bei gyvenimo būdą. M.Bieliūnas spėja, kad socialiniai tinklai ilgainiui įsiskverbs į darbo organizavimą, ypač turint omenyje debesų technologijų integraciją. Pastaroji technologija vystysis dar labiau – tad po penkiolikos metų kompiuteris taps tik sąsaja su debesyse saugomais duomenimis bei ten pat veikiančiomis programomis ar žaidimais.
Visgi daug įdomesnis yra šiandienos informacinių technologijų socialinis ir filosofinis aspektas. Tarkime, socialiniai tinklai bei kitos priemonės pakeitė bendravimą iš modelio „vienas su vienu“ į „vienas su visais“, o galbūt ir net dar toliau – į globalaus kaimo modelį „visi su visais“. Šis bendravimo masiškumas keičia privatumo sąvoką, todėl per artimiausius keliolika metų bus pradėti kurti teisiniai ir filosofiniai informacinių technologijų atneštų pokyčių vertinimai.
„Šiandien žmonija nebespėja apmąstyti visų pokyčių ir pasėkmių, kurias atneša naujausios technologijos, – svarsto I.Laurs. – Tarkim H.Fordui masiškai pradėjus pardavinėti automobilius, iš pradžių juos vairuoti galėjo ir girti žmonės.“ Pasak pašnekovo, turės praeiti daugiau nei keli dešimtmečiai, kol žmonija apmąstys visus IT naujovių atneštus pokyčius bei sukurs tinkamą juridinę bazę – tad 2025 m. tikrai turėsime tam tikrus apmatus.
Kitas šiandien aktualus klausimas yra autorinių teisių apsauga ir dėl jos kylantis konfliktas, kurį rodo protestai dėl šias teises bandančių apsaugoti tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, ACTA. Pasak I.Laurso, šiandien esame priešrevoliucinėje būsenoje, kai „apačios (vartotojai) nenori, o viršūnės (įrašų kompanijos) negali“ – todėl per artimiausius penkiolika metų prekybos modelis iš esmės pasikeis.
„Senasis verslo modelis, orientuotas į fizinę prekybą autoriniu turiniu yra visiškai nesuderinamas su internetu, todėl visiškai išnyks – 2025-aisiais turėsime keletą naujų, daug lankstesnių modelių“, – yra įsitikinęs I.Laursas. Tą rodo ir faktas, kad atsiranda šios srities reformas žadančios politinės jėgos – tarkime Švedijoje ir Vokietijoje ypač sustiprėjusios Piratų partijos pozicijos.
Pasak M.Bieliūno, tiek muzikos industrija, tiek kompiuterinių programų licencijos debesų kompiuterijoje taip pat eina mažesnių ir lankstesnių mokėjimų kryptimi – prenumeratos ir nedidelių pirkimų modeliai, mokama tik už tai kas panaudojama.

Žmogaus ir kibernetinės mašinos sąjunga

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai sutaria, kad apie 2025-uosius vienaip ar kitaip bus „kompiuterizuoti“ beveik visi mus supantys daiktai – jie bus sujungti į taip vadinamąjį daiktų internetą. Tai reiškia, kad išmanūs bus ne tik telefonai, bet ir šaldytuvai, automobiliai, dulkių siurbliai ir kiti buities prietaisai – vis spartėjanti miniatiūrizacija leis į juos montuoti aibę jutiklių, pagal kurių surinktus duomenis, sprendimus priims juos veikiantys procesoriai.
„Jei kompiuterinė programa pajėgi padaryti logišką sprendimą – kodėl šių pareigų jai neatiduoti?“, – retoriškai klausia M.Bieliūnas. Pasak pašnekovo, dauguma atvejų tai net saugiau: kompiuterinės sistemos tarp savęs komunikuoja tiklsiau ir greičiau negu žmogus, todėl gali greičiau įvertinti aplinkybes ir priimti tinkamą sprendimą.
Tačiau progreso kryptis – glaudus žmogaus ir tecnologijų gebėjimų apjungimas, kai žmogiškasis intelektas yra išplečiamas papildomomis galimybėmis. Šiandien naudodamiesi interneto paieška, tam tikra prasme irgi praplečiame savo smegenų galimybes technologinėmis priemonėmis. „Google“ neseniai pristatė papildytos realybės (angl. augmented reality) akinių prototipą „Project Glass“, pro kuriuos matomas vaizdas papildomas kita informacija. Panašius projektus savo laboratorijose rengia ir kitos IT sektoriaus lyderės – kompanijos „Microsoft“ ar „Samsung“.
Pirmieji žingsniai žengti žmogaus ir kompiuterio sąsajos tobulinimo srityje. Juk gerus trisdešimt metų vienintelis būdas duoti nurodymus kompiuteriui buvo klaviatūra ir pelė. Tačiau prieš keletą metų kompanija „Apple“ savo telefonuose išpopuliarino liečiamąjį ekraną – toks valdymas daug intuityvesnis. Šiandien „Apple“ žengė dar toliau – jos telefonuose veikianti programėlė „Siri“ supranta balso nurodymus ir daugeliu atveju atsako balsu, be to, kompanijos inžineriai jai yra suteikę net ir šiokį tokį charakterį. Tuo tarpu, „Microsoft“ prie du metus sukūrė „Kinect“ įrenginį, kuriuo tiek žaidimus, tiek programas galima valdyti balsu ir kūno judesiais.
„Juk dažnam iš mūsų praverstų papildomas gigabaitas anglies nanovamzdelių pagalba sukurtos darbinės atminties „įmontuotos“ šalia gamtos duotos smegenų atminties“, – linksmai pranašauja M.Bieliūnas. Žinoma, tokia prognozė 2025 metams atrodo drąsiai, tačiau tik žvelgiant į ateitį tiesiškai. Tuo tarpu išradėjas, inžinerius ir futurologas Raymondas Kurzweilas, remdamasis Moore’o dėsniu, teigia, kad visos technologijos vystosi eksponentiškai.
„Paimkime žmogaus genomo iššifravimą – 1990-aisiais kai buvo atlikti pirmieji darbai ir buvo iššifruota tik apie viena dešimttūkstantoji dalis kodo, beveik visi mokslininkai įvertinę tuometines technologijas teigė, kad šis darbas užtruks vos ne šimtą metų“, – prisimena R.Kurzweilas. Tačiau visas žmogaus genomas galutinai buvo iššifruotas apie 2003 m. – tokį tempą uždavė eksponentiškai tobulėjančios technologijos.
Todėl neverta skubėti pasmerkti šiandien per drąsiai atrodančias prognozes, nes žmogus negali aiškiai įvertinti, kokia ateitis slypi už eksponentinio IT vystymosi posūkio.

Informacinių technologijų sritis 2025 metais
1. Daiktų internetas. Dauguma mus supančių daiktų bus išmanūs – sujungti į tinklą, jie galės atlikti savarankiškus sprendimus.
2. Technologijų miniatiūrizacija. Nanotechnologijos inžinerijoje bei medicinoje leis kurti mikroskopinius prietaisus bei robotus.
3. IT užkariaus biologiją ir mediciną. Šiandien prasidėjusi gyvybės mokslų kompiuterizacija leis iš esmės keisti žmogaus sveikatą ir amžių.
4. Kompiuterio ir vartotojo sąsaja. 2025-aisiais bus daugiau kompiuterių valdymo būdų – balsu, judesiais, smegenų bangomis.
5. Papildytoji realybė. Per artimiausią dešimtmetį bus sukurti prietaisai, kurie leis tikrovėje matomus daiktus papildyti nauja informacija.
6. Debesų technologijos. Kompiuteris galiausiai taps tik portalu į debesyse esančias programas bei saugomus duomenis.
7. Dirbtinis intelektas. Visos aukščiau išvardintos sritys leis priartinti savarankiškai mąstančios mašinos sukūrimą.
8. Robotikos vystymasis. Vis daugiau gyvenimo sričių bus palikta įvairiems robotams – tą lems tobulėjantis dirbtinis intelektas.
9. Autorinių teisių apsaugos pasikeitimas. 2025 m. veiks daug lankstesni autorinio turinio platinimo verslo modeliai.
10. Privatumas ir duomenų apsauga. Bus sukurti aiškūs teisiniai ir moraliniai kriterijai, kurie reglamentuos žmonių elgesį virtualioje erdvėje.

Pagrindinis greito mobiliojo interneto plėtros variklis – rinkos „išmanizacija“. Koks tai reiškinys ir kas mobiliojo ryšio vartotojų laukia ateityje?

Trijuose ketvirtadaliuose Lietuvos teritorijos veikia spartus trečios kartos mobilusis ryšys. Tokią išvadą galima padaryti iš kovo pradžioje Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtų duomenų apie UMTS tinklų tikėtinas aprėpties zonas. Palyginti su situacija prieš porą metų, kai greitas mobilusis internetas buvo pasiekiamas tik didmiesčių ir jų apylinkių gyventojams, darytina išvada, kad progresas šioje srityje labai didelis. Dauguma vartotojų jau turi galimybę pasirinkti ryšio su internetu tiekėją ne tik iš tradicinėmis laidinėmis, bet ir belaidėmis technologijomis grįstų sprendimų.
Anksčiau mobiliojo ryšio operatoriai nežadėjo tokio greito 3G tinklo plitimo. Netgi buvo šnekų, kad mobilusis internetas niekada nepasieks atokesnių vietovių, bet šiandien matome visai kitokį vaizdą. Kas privertė operatorius pakeisti taktiką ir daugiau lėšų investuoti į 3G plėtrą? Kodėl UMTS tinklas taip greitai pradėjo augti? Apie šias ir kitas mobiliojo ryšio tendencijas kalbamės su „Omnitel“ prezidentu Antanu Zabuliu.

– Jūsų vertinimu, kada ateis ta diena, kai sparčiojo mobiliojo interneto tinklas aprėps 100 proc. šalies teritorijos?
A.Z.: Diena, kai trečios kartos UMTS tinklu bus padengta visa arba beveik visa teritorija, ateis greitai. Tačiau prasmingiau kalbėti ne apie teritorijos padengimą UMTS apskritai, o apie teritorijos (ir populiacijos) padengimą tokiu trečios kartos ryšio tinklu, kurį mes vadiname išmaniuoju.
Išmanizacija ir išmanieji įrenginiai į mūsų gyvenimą atėjo tvirtai ir ilgam, šiandien išmanusis telefonas nėra jokia naujovė, juos turi vis daugiau gyventojų. Beveik kas antras mūsų parduodamas telefonas yra išmanus. Kaip gyventojai naudosis išmaniaisiais telefonais? Ar įsigytas telefonas veiks tik kaip paprastas, ar teiks naudų, dėl kurių ir yra perkamas? Kiek laiko bus siunčiamas failas ar kiek laiko – dvi sekundes ar dvi minutes – atsidarinės interneto puslapis? Būtent išmanusis, arba aukšto dažnio signalo, 3G ryšys ir lemia greitį, sklandų naudojimąsi ir kartu gerą vartotojo patirtį.
Išmaniuoju 3G mes jau esame padengę teritorijas, kuriose žmonės naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, – miestus, kitas gyvenamąsias vietoves, kelius. Iš tiesų šiuo metu žmogus, įsigydamas išmanųjį telefoną, turėtų sau užduoti klausimą, ar jis gyvena ir dažniausiai būna tokiose vietose, kurios padengtos išmaniuoju tinklu, koks tokio tinklo padengimas ir koks dažnis yra jo gyvenamojoje vietovėje. Tą galima pasitikrinti pagal Ryšių reguliavimo tarnybos paskelbtą medžiagą.
– Kodėl didžiausias skirtumas tarp operatorių yra patikimas (ne mažesnis nei -95 dBm signalo lygis) tinklo pasiskirstymas? Kas lemia ryšio kokybę: didesnis stotelių kiekis, jų veikimo kokybė ar kitos priežastys?
A.Z.: Tinklo patikimumą lemia stočių kiekis. Realus patikimo 3G ryšio atstumas nuo stoties yra 1–3 km, todėl nuo to, kiek operatorius yra pastatęs 3G stočių bei kokiu tankumu, ir priklauso patikimo ryšio zona. „Omnitel“ 3G tinklą sudaro daugiau kaip 760 bazinių stočių.
– Kokie yra pagrindiniai spartaus mobiliojo ryšio (3G, 4G) vystymosi varikliai? Kas verčia operatorius daugiau investuoti į naujas ryšio technologijas: vartotojai ar pačių technologijų raida?
A.Z.: Technologijų raida rūpinasi mokslininkai, o operatoriai investuoja į technologijas, kurios reikalingos vartotojams. Mes esame tas operatorius, kuris pirmas numato būsimą klientų poreikį ir siūlo sprendimus. 3G plėtra, išmanizacija, 4G atėjimas – natūrali vartotojų poreikį greičio, patogumo ir efektyvumo atžvilgiu patenkinanti raida. Kaip rodo patirtis, paskui mus, atsilikdami kelerius metus, paseka ir kiti.
Manome, kad drauge su „išmanizavimusi“ baziniai vartotojų poreikiai, kurių pagrindas yra balso ryšys, tampa „higiena“, savaime suprantamu dalyku. Dabar jau klientui reikia ir išmaniojo telefono, ir kokybiško duomenų perdavimo (3G) ryšio, ir visko papildomai, ką galima padaryti išmaniuoju telefonu kokybiškame tinkle.
Išmaniesiems įrenginiams skirto tinklo plėtros apsukų negalime mažinti, nes vartotojui to reikia ir dar daugiau reikės ateityje. Dėl to mes jau šiandien norime skatinti valstybės raidą bei technologinę lyderystę skatindami išmanizaciją, kuri tiesiogiai siejasi su efektyvumu.
Kita vertus, jei kalbėsime apie investicijas, mes, operatoriai, matome, kad mažėjant kainoms lėšų, kurias galėtume investuoti į tinklo plėtrą ir naująsias technologijas, gali likti vis mažiau. Pinigai iš niekur neatsiranda, juos reikia užsidirbti, tačiau valstybės politika su viešaisiais pirkimais stabdo pažangą ir ateities efektyvumą. Raginama žiūrėti į minutės kainą, į atskirus mokėjimo už paslaugas elementus, tačiau įmonėms ir žmonėms reikalingi ne atskiri elementai, o visas sprendimas, priklausantis nuo žmogaus poreikių. Šiuo požiūriu „Humanos“ parduotuvių principų, kai perkamos minutės, o ne sprendimai, taikymas netinka telekomunikacijų rinkai.
– Kodėl dabartiniams vartotojams reikalingas greitas internetas telefone? Kokio tipo veikla, mobiliosios programos (aplikacijos) ar įrenginiai labiausiai apkrauna tinklą?
A.Z.: Žmonėms jau seniai nepakanka skambučio ir SMS funkcijų. Juk kas yra išmanusis telefonas? Tai nešiojamasis kompiuteris kišenėje. Kad šiandien prisijungtum prie interneto, nebereikia neštis kompiuterio ir jungtis modemo – viskas kompaktiška ir patogu.
Privatiems vartotojams skirtų mobiliųjų programų prikurta labai daug. Jų kūrimo ratas įgavo pagreitį, ir tai yra džiugu. Šiandieninė įranga leidžia perkelti į ją netikėčiausias mintis, kurios gali būti realizuotos per vienus arba kitus sprendimus.
Reikėtų dar aktyviau išnaudoti programų „verslas – verslui“ potencialą. Kaip rodo pasaulinė praktika, jis yra didžiulis ir daugelis įmonių jau dabar norėtų įgyvendinti tokius sprendimus. Manau, kaip tik šiemet bus ieškoma sprendimų, kurie būtų naudingi verslams plėtoti.
Kai kalbama apie tinklo apkrovą, aplikacijos nėra ta paslauga, kuri jį stipriai apkrauna. Tinklo išteklius aktyviausiai naudoja pramoginės paslaugos, tokios kaip vaizdo įrašų žiūrėjimas „YouTube“ socialiniame tinkle arba televizija.
– Kokias tendencijas jūs matote dabartinio mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto vartojimo srityje? Ar vartotojai išnaudoja visas operatorių jiems suteikiamas galimybes, ar jūsų UMTS plėtra yra kol kas investicija į ateitį?
A.Z.: UMTS tinklo plėtra tęsiasi kartu su vartojimo augimu. „Omnitel“ tinkle perduodamų mobiliųjų duomenų srautai kasmet padidėja maždaug dviem trečdaliais. Per 2011 m. mūsų tinklu perduota 68 proc. daugiau duomenų nei užpernai (nešiojamaisiais kompiuteriais, telefonais, planšetiniais kompiuteriais, kita mobiliojo ryšio įranga). „Omnitel“ išmaniųjų telefonų pardavimas pernai, palyginti su 2010-aisiais, didėjo daugiau kaip 70 proc.
Išmaniųjų telefonų turėtojų apklausa, atlikta praėjusią vasarą naudojant „Omnitel Trends“ programėlę, parodė: net 88 proc. apklaustųjų teigia, kad įsigiję išmanųjį telefoną pradėjo daugiau naršyti internete. 42 proc. išmaniųjų telefonų turėtojų pabrėžia, kad tokiu telefonu naršo internete, nes tai daryti tapo lengviau.
– O kokios ketvirtos kartos technologijų perspektyvos Lietuvoje? Ar jau yra jų poreikis? Kada, jūsų manymu, 4G technologijos išstums 3G?
A.Z.: Ketvirtos kartos technologiją LTE pavadinčiau mobiliuoju šviesolaidiniu internetu. „Omnitel“ 4G greitis prilygsta greičiausiems šviesolaidinio interneto planams – iki 80 megabitų per sekundę. Be abejo, ši technologija Lietuvoje jau turi savo rinką ir savo pirkėją. Pradėkime nuo to, kad ne visos įmonės ir privatūs vartotojai turi galimybes įsivesti šviesolaidį. Jeigu gyveni užmiestyje, jeigu tavo įmonė nuomojasi patalpas ir nenori didelių investicijų į infrastruktūrą, išeitis – mobilusis 4G ryšys. Tai sprendimas renginių organizatoriams, žurnalistams, dirbantiems karštuose taškuose, statybų rangovams, mobiliems apsaugos ir policijos postams – visiems, kuriems reikia persiųsti didelius failus, rengti vaizdo transliacijas neturint nuolatinio prisijungimo prie šviesolaidžio tinklo. Ką jau kalbėti apie priemiesčius, nuosavų namų kvartalus, kurių nepasiekia optinis kabelis.

Beveik visą antrąją sausio savaitę Las Vegase vyko tradicinė vartotojų elektronikos paroda „CES 2012“, kurioje šiais metais savo produktus pristatė daugiau nei 3 tūkst. gamintojų ir kurioje apsilankė apie 140 tūkst. lankytojų.
Šių metų parodoje daugiausiai dėmesio sulaukė trys produktų grupės – televizoriai, planšetiniai kompiuteriai bei ypač ploni nešiojamieji kompiuteriai, vadinamieji „ultrabook“.
Televizorių gamintojai šiemet nebeakcentavo trimačio vaizdo. Šių dienų mados klyksmas – ypač kontrastingi didelės įstrižainės (55 colių) ir ploni (apie 4 mm storio) organinių šviesos diodų (OLED) televizoriai, kuriuos pristatė LG bei „Samsung“. Televizoriaus prieiga prie interneto jau paseno – šiemet pasirodys vis daugiau judesiais ir balsu valdomų ekranų.
Planšetinių kompiuterių parodoje šiais metais kur kas mažiau nei pernai, kai buvo pristatyta ištisa lavina nekokybiškų „iPad“ klonų. Tačiau dabar gamintojai visą dėmesį kreipia į įrenginių kokybę bei nedidelę kainą – šią strategiją padiktavo neseniai pasirodžiusi „Amazon Kindle Fire“ planšetė.
O štai bendrovė „Intel“ toliau skatina „ultrabook“ madą – lengvus ir plonus nešiojamuosius kompiuterius, kurie gali tapti atsaku „Apple“ gaminamiems superploniems „Macbook Air“. Tokius įrenginius pristatė beveik visi nešiojamųjų kompiuterių gamintojai ir net jų įprastai negaminanti LG.
Sulėtėjęs ekonomikos augimas privertė peržvelgti iki šiol daugumos gamintojų propaguotą strategiją, kai pirkėjas buvo skatinamas kas dvejus trejus metus pirkti vis naują produktą. Šiemet vis daugiau gamintojų siūlo pasitelkus programinę įrangą atnaujinti ir papildyti savo gaminių galimybes.

Turėdami verslo analizės būdu surinktus duomenis galite žiūrėti ne į veidrodį, bet pro langą į ateitį

Kiekviena didesnė įmonė Lietuvoje turi įsidiegusi vieną arba kelias informacines sistemas, kurias naudoja savo veiklai plėtoti. Šiandien mažai kas abejoja jų reikalingumu ir nauda bet kokio lygio organizacijoms. Šioms sistemoms sudėtingėjant, didėjant jų kiekiui, plintant naujoms interneto ir kompiuterinių įrenginių technologijoms, įmonės, tiek naudojančios sistemas, tiek ir jas kuriančios, susiduria su naujais iššūkiais.

Apie IT sprendimų rinkos tendencijas „Prognozės“ kalbasi su vienos didžiausių Lietuvoje ir Šiaurės Baltijos regione informacijos valdymo sprendimų bendrovių „Affecto“ vadovais ir specialistais: „Affecto“ grupės prezidentu Pekka Eloholma ir vyresniuoju viceprezidentu Hannu Nymanu, „Affecto Lietuva“ direktoriumi Kęstučiu Naujokaičiu, individualių informacinių sprendimų departamento direktoriumi Romualdu Budriūnu ir veiklos analizės departamento direktoriumi Viktoru Bulavu.

PROGNOZĖS: Kokios jūsų prognozės dėl IT paslaugų užsienyje ir Lietuvoje?

H.N.: Didės įmonės informacijos valdymo (angl. EIM) sprendimų, įskaitant veiklos analizės sprendimus, poreikis. Šiandien svarbiausias visų sprendimus priimančių įmonės darbuotojų iššūkis – kaip pagerinti esminės informacijos gavimą iš didžiulio duomenų kiekio.

Tai ypač aktualu ir viešajam sektoriui: paskolų krizė ir taupymo programos privertė taupyti, o būtent pažangesnės informacinės sistemos suteikia daug galimybių efektyvinti vis daugiau vidaus procesų. Ši tendencija taip pat padidins siūlomų elektroninių sprendimų kiekį, nes el. sprendimai gali sumažinti biurokratinių procesų poreikį, jie leidžia piliečiams lengviau susisiekti ir bendrauti su viešuoju sektoriumi.

PROGNOZĖS: Kokie IT sprendimai populiariausi dabar ir kokie bus populiarūs ateityje?

H.N.: Viena pagrindinių tendencijų IT sprendimų srityje – vartotojai vis daugiau naudoja pramogų. Visos socialinės komunikacijos rūšys ir paslaugos, tokios kaip vaizdinis turinys ar „Facebook“, plėsis tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kita su tuo susijusi tendencija – socialinių tinklų ir funkcijų integravimas į įmonėms skirtus sprendimus. Jaunesni darbuotojai galimybę pasinaudoti panašiomis į socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“ ar diskusijų forumus funkcijomis įmonės sistemose laiko šių dienų norma. Tačiau kol kas tokios funkcijos įmonėse vis dar retos. Tikimės, kad socialinių tinklų funkcijos įmonių vidinėse sistemose labiau paplis, tačiau jų realizavimo modeliai smarkiai varijuos.

Verslo sprendimų srityje, kurioje mes dirbame, žodžių junginys „kolaboratyvioji verslo analitika“ (angl. „collaborative BI“ – K.I) yra vienas madingiausių. Jis apima ne tik įvairių socialinės medijos rūšių panaudojimą, bet ir interaktyvesnio dokumentų bendrinimo ir sprendimų priėmimo įmonės viduje galimybes.

PROGNOZĖS: Kaip IT padeda verslo analizės srityje?

P.E.: Verslo analizė – tai verslo informacijos, kuri kaupiama skirtingose informacinėse sistemose, valdymas. Jos panaudojimas tapo didžiausiu iššūkiu visoms įmonėms. Šiandien jos naudojasi begale skirtingų informacinių sistemų, kurios kiekvieną dieną sukaupia vis didesnį duomenų kiekį. Kas pusantrų metų įmonių viduje saugomas verslo informacijos kiekis padvigubėja. Tai prilygsta sprogimui. Europoje tai greičiausiai augantis įmonių IT sistemų segmentas.

Verslo analizės sprendimas – tai sukurti sąsają tarp skirtingų IT sistemų ir svarbiausią informaciją apie veiklą pateikti vartotojams. Šiems galbūt jau yra prieinama tokia informacija, bet ji bevertė, nes išbarstyta po įvairias sistemas ir pateikiama netinkama forma.

Verslo analizės būdu surinkta informacija padeda geriau suprasti verslo procesus ir atlikti efektyvesnę jų analizę, padeda pamatyti tendencijas ir prognozuoti ateitį. Ji padeda priimti svarbius sprendimus ir optimizuoti veiklą, pagreitina atsaką į pokyčius. Tai leidžia įmonei didinti savo pelną.

PROGNOZĖS: Kokioms įmonių veiklos sritims galima pritaikyti verslo analizės sprendimus?

P.E.: Ją galima taikyti biudžeto, pajamų ir išlaidų, išteklių ir žmonių samdymo planavimui, tiekimo grandinės optimizavimui, ryšių su klientais ir rinkodaros analizei. Turėdami verslo analizės būdu surinktus duomenis jūs galite žiūrėti ne į veidrodį, bet pro langą į ateitį.

Planuojame, kad verslo analizės sprendimų sritis, kuriai ir mes skiriame daugiausiai dėmesio ir kurioje užimame lyderio poziciją Šiaurės Baltijos regione, augs ir šiais metais. Tą patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ – 2012 m. ji prognozuoja 6 proc. metinį verslo analizės rinkos augimą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvių sukurta atsiskaitymų mobiliuoju telefonu sistema „Mokipay“ tapo pirmąja tokia pasaulyje.

Apie tai, kad telefonas pakeis nuo banknotų, monetų ir banko kortelių plyštančią piniginę kalbama nuo pat išmaniųjų telefonų atsiradimo. Šis tas ir padaryta: pernai pasaulyje 100 mln. žmonių naudojosi mobiliojo atsiskaitymo už prekes paslaugomis. Nors ir itin novatoriškos, šios paslaugos dažnai yra ribotos, pavyzdžiui „Starbucks“ išmaniojo telefono programėlė leidžia atsiskaityti už kavą tinklo kavinėse, tačiau užėjus į prekybos centrą telefonas nebepadės – vėl reikės ieškoti grynųjų ar banko kortelės.
Atverdama besiformuojančią mobiliųjų mokėjimų rinką lietuvių bendrovė „Mokipay Europe“ iškart žengė vieną žingsnį į priekį. Mokėjimo procesą susieję su specialiu lipduku, turinčiu NFC lustą, jie net ir senutę „Nokia“ įgalino tapti pinigine – tereikia šį lipduką priklijuoti ant telefono nugarėlės. Greitai lipdukų nebereikės – jau kitais metais NFC lustai bus integruoti į daugelį naujų telefonų.
NFC, arba „Near Field Communication“, – technologija, leidžianti užmegzti ryšį tarp šalia esančių mobiliųjų įrenginių. Atsiskaitymo „Mokipay“ procesas vyksta taip: atėjęs į parduotuvę, barą, klubą ar kitą vietą, kurioje yra „Mokipay“ skaitytuvas, ir išsirinkęs prekes pirkėjas prideda mobilųjį telefoną su „Mokipay“ lipduku prie specialaus skaitytuvo. Telefono ekrane atsiranda informacija apie mokėjimą. Jei prekių suma neviršija 10 Lt, pinigai automatiškai nuskaičiuojami, jei viršija – telefonu reikia įvesti PIN kodą. Išleista suma nuskaičiuojama nuo specialios „Mokipay“ sąskaitos.
Iš pirmo žvilgsnio tai tas pats, kaip atsiskaityti banko kortele, tačiau „Mokipay“ turi daug papildomų funkcijų, apie kurių reikalingumą nepagalvoji, kol nepradedi jomis naudotis. Banko kortelė negali pasakyti, kiek šiuo metu joje yra pinigų, negali parodyti, kurioje picerijoje didžiausios nuolaidos, negali vienu metu įkūnyti penkių lojalumo kortelių, negali pateikti pastarosios savaitės išlaidų suvestinės. „Mokipay“ gali.
Svarbiausia, kad „Mokipay“ nėra baigtinis produktas, jos funkcijų sąrašas nuolat pildomas. „Nėra tikslinga kalbėti apie galutinį projekto užbaigimą, nes sistema nuolat plečiama, didinamas panaudojimo galimybių spektras, pavyzdžiui, „Mokipay“ paslauga bus pritaikyta mokyklose“, – pasakoja „Mokipay Europe“ įkūrėjas, taip pat informacinių technologijų ir verslo konsultavimo bendrovės ERP generalinis direktorius Markas Zbarskis.
Lietuva su „Mokipay“ susipažino šį rudenį vykusio Europos krepšinio čempionato dienomis. Sistema buvo įdiegta didžiuosiuose miestuose, kuriuose vyko varžybos. Tai buvo pirmoji tokia pasaulyje visiems telefonams pritaikyta, su specifiniu prekės ženklu (kaip „Starbucks“ atveju) nesusieta ir nacionaliniu mastu išplėtota atsiskaitymo mobiliuoju telefonu infrastruktūra. Kitais metais Londono olimpinėse žaidynėse analogišką modelį pritaikys „Google“, šiuo metu dirbanti prie savojo „Google Wallet“. Tačiau tada jau bus 2012-ieji.

Vis dar egzotika

Šiuo metu „Mokipay“ veikia 219-oje vietų, išsibarsčiusių po 13 Lietuvos miestų ir kaimų. Sistema vis dar yra egzotika tiek prekybos vietoms, tiek klientams, atsiskaitymas mobiliuoju kol kas netapo įpročiu. Ilgainiui išryškėjo ir sistemos minusai: pervedinėti pinigus į atskirą „Mokipay“ sąskaitą nėra patogu, norisi, kad ji būtų susieta su banko sąskaita; krepšinio čempionato metu buvusios, specialiai „Mokipay“ vartotojams skirtos nuolaidos čempionatui pasibaigus nebėra tokios viliojančios; koją kiša ir žmogiškasis veiksnys – kartais patogiau barmenui duoti grynųjų, nei stebėti, kaip šis bando prisiminti, kaip veikia „Mokipay“ skaitytuvas.
Pagiriamieji žodžiai „Mokipay“ ir tokie įvertinimai, kaip Metų gaminio titulas informacinių technologinių srityje, atrodo, visų pirma skirti avansu, vertinant sistemos potencialą ateityje, o ne rezultatus šiandien. Kaip ir kitur pasaulyje, revoliucijos mobilieji atsiskaitymai kol kas nesukėlė, piniginės – vis dar mūsų kišenėse.
Vis dėlto čia ir slypi „Mokipay“ kūrėjų stiprybė. Jie nesiekia kuo greitesnės sėkmės su kuo mažesnėmis investicijomis. Priešingai – investuoja į šiuo metu dar kokono stadijos esančią mobiliųjų atsiskaitymų rinką, nes žino, kad inovacijos nelaukia, ir galiausiai šampaną gers tie, kurie buvo greitesni ir sukaupė daugiau patirties.
Akivaizdu, kad šis projektas neapsiribos Lietuvos rinka, to neslepia ir patys kūrėjai. Pirmoji numatyta plėtros stotelė – Gruzija. Vėliau greičiausiai bus atsigręžta į Vakarus. „Ruošiamės paleisti didelės apimties projektus, planuojame diegti paslaugą kitose Europos šalyse, taip pat aktyviai dirbame prie elektroninės komercijos projektų“, – nenorėdamas atskleisti detalių 2012-ųjų prioritetus vardija M.Zbarskis.
„Mokipay“ sėkmės atveju jis atsistos ant Lietuvos IT verslo pjedestalo, kur šiuo metu patogiai įsitaisęs Ilja Laursas.

„Mokipay“ įkūrėjo M.Zbarskio tikslas 2012 m. – sistemos plėtra už Lietuvos ribų

Šiuo metu „Mokipay“ skaitytuvai įrengti 219-oje vietų, ir šis skaičius nuolat didėja

Beveik kiekviena didžioji IT bendrovė turi susikūrusi savo viziją, kaip atrodys ateitis, kurią, žinoma, iš esmės pakeis jų produktai.

Prieš savaitę bendrovė „ExoPC“ pristatė savo kūrinį – „ExoDesk“ darbo stalą su liečiamuoju paviršiumi, kuris nebus skirtas tik klaviatūrai ir pelei pasidėti. Vartotojas galės matyti įvairių programų langus ir juos valdyti liesdamas pirštais – toks stalas padės dar patogiau dirbti ir pramogauti bei susitvarkyti su informacijos kiekiu, kasdien atakuojančiu paprastus žmones.
Beje, gamintojai žada, kad šis stalas rinkoje pasirodys jau kitais metais ir kainuos kelis kartus pigiau nei panašus „Microsoft Surface“ gaminys. Pastarasis įrenginys prieš kelerius metus atrodė neįtikimai ne tik dėl technologijos sudėtingumo, bet ir dėl savo kainos, siekiančios apie 20 tūkst. Lt. Tad įdomu žvilgtelėti, kokias ateities technologijas savo slaptose laboratorijose rengia didžiausios IT bendrovės. Ir nors kai kurie aprašyti projektai atrodo lyg iš fantastinių filmų, gali būti, kad mūsų gyvenime jie atsiras greičiau, nei tikėjomės.

„Microsoft“: virtualios realybės pasaulis

Šios bendrovės padalinys „Microsoft Research“ šiandien turi apie 700 aktyvių projektų, kuriuose inžinieriai, programuotojai ir mokslininkai ieško naujų technologijų ir jų panaudojimo būdų. Tačiau „Microsoft“ jau žengė vieną svarbų žingsnį į ateitį – tai žaidimų valdymo judesiais įrenginys „Kinect“. Šis prietaisas turi ne tik kamerą, bet ir vaizdo gylio jutiklius, leidžiančius ekrane atkurti trimatį žaidėjo atvaizdą, kuris realiu laiku atkartoja judesius. Nors įrenginys skirtas žaidimams valdyti, ilgainiui jis tapo tiek mėgėjų, tiek profesionalių išradėjų mėgstamiausiu įrankiu.
„Kinect“ ypač gerai tinka papildytos realybės (angl. augmented reality) kūrimui ir sprendimams, kai realaus pasaulio vaizdas, filmuojamas kamera ir matomas ekrane, papildomas virtualiais objektais. Tarkime, jau dabar vienas didžiųjų Europos drabužių prekiautojų „TopShop“, keliose savo parduotuvėse įrengė virtualias „Kinect“ persirengimo kabinas, kuriose leidžiama „pasimatuoti“ drabužį, jo net neapsirengiant.
Bandymai kurti patobulintą realybę nėra svetimi „Microsoft“ laboratorijose – jau dabar kalbama apie tokius akinius, kurie vartotojui ant realaus pasaulio daiktų „projektuotų“ įvairią papildomą informaciją. Tokiu atveju bet koks paviršius galėtų tapti ekranu, tad šiandien taip populiarėjantys mobilieji įrenginiai (išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai) tiesiog išnyktų.
Nujausdama „Kinect“ perspektyvumą, „Microsoft“ šiais metais įsteigė specialią programą, skirtą naujoms nedidelėms IT įmonėms (angl. startups), „Kinect Accelerator“, kuri padės kurti naujus šio įrenginio panaudojimo būdus. Puikus pavyzdys – lietuviška įmonė „Etronika“, kuri sukūrė elektroninės bankininkystės sistemą, valdomą „Kinect“. Tai nėra ypač aktuali ir reikalinga paslauga, tačiau įmonės atstovai savo sukurtą technologiją jau demonstravo Silicio slėnyje.

„Apple“: belaidė elektra kiekvienuose namuose

Mokslininkai jau senokai svajoja apie galimybę perduoti elektros srovę be laidų – vien ko verti paslaptingomis legendomis apaugę Nikolos Teslos eksperimentai. Šiandien jau žengti pirmieji žingsniai, kad šio mokslininko siekis perduoti elektros energiją be laidų būtų įgyvendintas. Jau dabar galima įsigyti kroviklių, ant kurių reikia padėti įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, ir jo baterija bus įkrauta. Tačiau toks kroviklis vis tiek turi būti įjungtas į elektros lizdą.
Atrodo, kad inovacijų lyderė „Apple“ taps pirma bendrove, kurios įrenginiai artimiausiu metu bus įkraunami be laidų. Įmonė šiais metais įregistravo patentą, kuriame aprašytas kitoks belaidis elektros perdavimo būdas į „Apple“ įrenginių akumuliatorius, o numatomas atstumas iki jų gali siekti net kelis metrus.
Šis elektros perdavimo būdas sudomino ir kelias kitas bendroves. Pavyzdžiui, „Fulton Innovation“ pristatė naujovišką elektromobilių kroviklį, kuris gali būti montuojamas kelio dangoje: tereikia pastatyti automobilį virš jo, ir vienu metu bus įkraunamas ne tik jo akumuliatorius, bet ir visi įrenginiai, esantys vairuotojo kišenėje. Nors ši technologija atrodo tolima, tačiau iškalbingas yra faktas, kad belaidį elektros perdavimą tobulinanti bendrovė „WiTricity“ šiais metais gavo nemažą finansavimą iš multimilijardinės korporacijos „General Electric“.

„Google“: ateities pranašavimo programa

Pažvelgus į vieną šios interneto paieškos gigantės projektą, atrodo, kad jai neužtenka interneto paieškos, galinčios nuspėti internautų sugalvotus paieškos žodžius, – „Google“ nutarė tapti ateitį spėjančiu orakulu. Kalbama apie bendrovę „Recorded Future“, į kurią nemažai investavo „Google Ventures“ bei JAV centrinė žvalgybos valdyba.
„Recorded Future“ teikia įrankius analitikams, padedančius pastebėti dabarties bei praeities įvykių sąryšius ir iš tos informacijos formuojančius tikimiausias ateities tendencijas. Paieškos įrankiai skenuoja ir renka didžiulį kiekį internete esančios informacijos, ieško „nematomų“ sąsajų tarp dokumentų, žmonių ir įvykių – galiausiai klientui pateikiami suprantamai vizualizuoti rezultatai. Kaip teigiama bendrovės tinklalapyje, ši paslauga gali padėti įmonėms plėtoti verslą ar pasirinkti, kur investuoti, arba valstybės institucijoms ieškoti ryšių tarp galimų teroristų. Tačia, ko gero, nebūtų per drąsu teigti, kad tokia paslauga netrukus gali tapti prieinama ir paprastiems vartotojams.
Dar viena ryški „Google“ kuriama technologija, kuriai numatyta šviesi ateitis, yra automobilis, vairuojantis pats save, – projektas „Google Driverless Car“. Ši sistema naudoja duomenis iš „Street View“ vaizdų, o viduje veikiantis dirbtinis intelektas „orientuojasi“ pagal informaciją, gaunamą iš ant automobilio sumontuotų vaizdo kameros, radaro, lidaro ir GPS imtuvo. Atliekant „Google Driverless Car“ bandymus automobilis be vairuotojo sėkmingai nuvažiavo 1600 km.
Ši technologija tikrai turi ateitį: kompiuteris tikslesnis už žmogų, jis nepavargsta, be to, tokie automobiliai, sujungti su transporto srautų stebėjimo sistemomis, galėtų judėti taip, kad niekada nesusidarytų spūsčių.

„Sony“: rengiama televizorių (r)evoliucija

Dar visai neseniai bendrovės „Sony“ televizoriai buvo laikomi šios rūšies įrenginių etalonu. Tačiau šį rudenį pateiktos įmonės finansinės ataskaitos rodo, kad rinkoje ji jau kurį laiką yra užleidusi lyderės poziciją korėjietiškoms bendrovėms „Samsung“ bei LG. Tą prieš kelias savaites pripažino ir „Sony“ vadovas Howardas Stringeris, interviu „Wall Street Journal“ pareiškęs, kad jų kompanija nebegali gaminti tokių televizorių, kokie yra dabar, nes kiekvienas jų pagaminamas televizorius nuostolingas. Nieko keista, kad šį rudenį „Sony“ paskelbė apie 1,2 mlrd. dolerių nuostolius, o H.Stringeris pažadėjo, kad „Sony“ iš esmės pakeis savo gaminamus televizorius.
Pirmasis tokios revoliucijos aidas prieš kelias dienas jau pasirodė rinkoje – tai „HMZ-T1 Personal 3D Viewer“ įrenginys. Tai didelės raiškos trimatį vaizdą projektuojantys akiniai, kurie pakeičia 19 metrų įstrižainės ekraną, matomą iš 20 metrų atstumo, – IT apžvalgininkai, išbandę šį įrenginį, gyrė 3D vaizdo kokybę. Ir nors šie akiniai yra nepatogūs, o kaina siekia 800 dolerių (juk tai televizorius vienam žmogui), vis dėlto galima manyti, kad „Sony“ žengia teisingu televizorių evoliucijos keliu.

„Philips“: modernūs ekologiški namai

Olandai visada pirmavo, kurdami buityje mus supančių objektų dizainą. Tačiau šiais laikais dizaino negana – žymi olandų bendrovė „Philips“ šiais metais pristatė ypač ekologišką ateities virtuvės viziją. Pavadintas „Microbial Home“, šis projektas numato, kad visos virtuvėje susidariusios organinės atliekos yra sumalamos ir įmetamos į specialų konteinerį su mikrobais, kurie iš atliekų gamina metano dujas. Jos surenkamos į specialius konteinerius ir naudojamos dujinei viryklei bei virtuvės apšvietimui.
Įvairios plastiko atliekos būtų smulkiai sumalamos ir sudedamos į įrenginį, kuriame, panaudojant stiprius enzimus bei grybų gebėjimą ardyti medžiagas, šis plastikas „maitintų“ grybus, kuriuos vėliau būtų galima valgyti, žinoma, jei plastikas nebuvo nudažytas toksiškais dažais.
„Microbial Home“ numato ir kitokį maisto saugojimo būdą, kuriam nereikia šaldytuvo, bei organines buityje panaudoto vandens filtravimo sistemas. Žinoma, tokia virtuvė šiandien dar nebūtų įmanoma, tačiau ekologiškoje ateityje ji taps būtinu kiekvienų namų atributu.

Galimybė vienu prisilietimu atsiskaityti už smulkius pirkinius ir paslaugas, rezervuoti bilietus, gauti nuolaidas, identifikuoti vartotojo duomenis – tokį tikslą prieš daugiau nei metus užsibrėžė grupė įmonių, susibūrusių į „E- verslo klasterį“.

E. paslaugų verslas – vis dažniau linksniuojama frazė

E. paslaugų verslas tai ne tik sparčiai populiarėjanti tendencija, palengvinanti ir supaprastinanti kasdienius atsiskaitymus, bet ir puiki priemonė Lietuvos įmonių kūrybiniam potencialui stiprinti bei galimybė didinti Lietuvos gyventojams teikiamų e. paslaugų kiekį ir įvairovę – realizuoti vartotojų poreikius. Savo kasdieninėje veikloje vartotojai siekia patogumo, kadangi didžiulis gyvenimo tempas ir sparčiai besivystančios technologijos atveria galimybes tam, apie ką seniau buvo galima tik pasvajoti. Be to, e. paslaugų verslas kuria sąlygas Lietuvos verslo įmonėms optimizuoti vykdomų projektų kaštus, didinti konkurencingumą, užtikrinti didesnį gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų populiarumą bei pasiekiamumą.

ES parama –  vis didėjančiam e. paslaugų poreikiui realizuoti

„E-verslo klasteris“ buvo viena iš kompanijų, pasinaudojusių ES parama pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+”. Buvo žengtas drąsus žingsnis – pradėta įgyvendinti idėja, kuri gana plačiai naudojama Japonijoje ir kai kuriose Azijos šalyse.

Tendencija vienu prisilietimu atsiskaityti už smulkius pirkinius ar paslaugas – kopijavimą, spausdinimą užkandžius, gėrimus, bilietus į renginius ir išsaugoti duomenis, užsisakyti knygas bibliotekoje, kaupti nuolaidas, lojalumo programų taškus bei identifikuoti vartotoją yra gana nauja. Panašios mokėjimo sistemos diegimu gali pasigirti tokie gigantai kaip kompanija „Google“ neseniai pristačiusi atsiskaitymų sistemą „Google Wallet“ bei „Visa“ su mokėjimo paslauga „Visa payWave“, kurios veikia NFC technologijos pagrindu.

„Lietuvos e. paslaugų rinka vertinama apie 1,5 mlrd. Lt. Remiantis tarptautinių tyrimo kompanijų duomenimis, per artimiausius 5 metus e. paslaugų poreikis pasaulyje išaugs nuo 2,5 iki 7 kartų. Ambicijos realizuoti tai, ko dar nėra Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių, tikėjimas projekto sėkme bei potencialu ir buvo tie pagrindiniai motyvai, paskatinę jungtis į e. paslaugų klasterį“, – kalba „E-verslo klasteris“ direktorius Dr. Albinas Bačiliūnas.

Atsižvelgiant į pastaruoju metu vis ryškėjančią tendenciją – mažėjantį įprotį atsiskaityti grynaisiais pinigais, „E-verslo klasteris“ ketina plėsti teikiamų e. paslaugų galimybes, suteikiančias vartotojams patogų, saugų bei greitą būdą atsiskaityti už įvairius pirkinius ir paslaugas.

Lietuvos įmonės noriai priima ir palaiko inovacijas

Siekiant įgyvendinti tokius projektus reikia nemažai laiko įrodyti sinergijos naudą. Tačiau inovacijos Lietuvoje visada laukiamos, kadangi egzistuoja išvystyta ir plati įvairių paslaugų rinka, o verslo įmonės ieško vis naujų galimybių panaudoti sukauptą patirtį. „E-verslo klasterio“ tikslas – suburti panašia veikla užsiimančias įmones, kurios bendradarbiaudamos rastų efektyviausius sprendimus.

„Aš esu įsitikinęs, kad kartu kurti verslą geriau nei atskirai. Juolab, kad sukurta e. paslaugų verslo sistema yra patraukli tuo, jog egzistuoja rinka, kurioje galima teikti minėtas paslaugas taupant tiek vartotojų, tiek verslo įmonių kaštus bei laiką, optimizuoti paslaugų administravimo išlaidas“, – teigia  Dr. Albinas Bačiliūnas.

Klasterio sukurtas sprendimas – daugiafunkcinė elektroninių paslaugų sistema, suteikia neribotas galimybes įmonėms teikti savo paslaugas integruotoje sistemoje, apimančioje įvairias verslo sritis. Kompanijos, susijungusios į klasterį turi nemenką patirtį kuriant įvairias daugiafunkcines korteles, kuriose integruojama daugybė galimybių.

E-paslaugų klasteris šiuo metu vienija šiuos narius: UAB „E-verslo klasteris“ (klasterio koordinatorius), UAB „Ambernetas“, UAB „Viena sąskaita“, UAB „Baltpay“, UAB „BMG Consulting“,  UAB „Midpoint systems“, UAB „Pardavimo automatai“, UAB „Selteka“, UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ ir Kauno technologijos universiteto telekomunikacijų ir elektronikos fakultetą.

Ilgalaikėje perspektyvoje „E-verslo klasteris“ yra užsimojęs plėsti bendrus interesus turinčių įmonių ratą ir suformuoti klasterio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūrą: įrengti mokslinių tyrimų bei mokymo centrus, kuriuose bus įgyvendinami bendri klasterio narių MTTP projektai, kaupiamos žinios apie e. paslaugų rinkas bei technologijas, plėtojama atvirų standartų e. paslaugų sistema.

Per dešimtmetį IT diegimui valstybės sektoriuje išleista daugiau kaip 1,83 mlrd. Lt mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos lėšų. Tačiau kone ketvirtadalyje projektų užsibrėžtų tikslų pasiekti nepavyko. O tai reiškia, kad milijonai litų buvo išleisti beprasmiškai.

Prieš metus į Kauno klinikinę ligoninę susijungusios „Raudonojo kryžiaus“ ir 2-oji klinikinė ligoninė iki šiol taip ir netapo vienu kūnu – bendros informacinės sistemos nėra, tad XXI amžiuje pacientų dokumentus darbuotojai turi vežioti 15 kilometrų iš vieno pastato į kitą. Su tokia realybe šiandien susiduria šios ligoninės pacientai ir gydytojai, nors jau 34 mln. Lt išleista dešimtmetį besitęsiančiam projektui „e. sveikata“, turinčiam sujungti gydymo įstaigas į bendrą sistemą, leidžiančią keistis duomenimis ir perkelti dalį paslaugų į elektroninę erdvę.
„IT projektai Lietuvoje trunka per ilgai, susidaro didelės sumos, bet rezultato nepasiekiama. Projektai dažnai pradedami neturint pagrindimo, kai kuriais atvejais galbūt net vaikomasi mados ir negalvojama apie tai, ką šis projektas duos institucijai“, – apžvelgdama atliktus auditus „Veidui“ tvirtino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Nors tiksliai niekas nėra suskaičiavęs, kiek mokesčių mokėtojų ir ES lėšų iššvaistyta neveikiantiems IT projektams įgyvendinti ar nereikalingai įrangai pirkti, vien Valstybės kontrolės auditai atskleidė, kad neefektyviai panaudota apie 109 mln. Lt. Tačiau tokį skaičių Valstybės kontrolė gavo ištyrusi tik keturis projektus, tad neabejotinai sumos yra gerokai didesnės.
„Šiaip jau pasaulyje kas penktas IT projektas dažniausiai būna nesėkmingas. Ar mes pasiekėme tokį rodiklį? Manau, ne. Teigti, kad lėšos IT diegimui Lietuvoje naudojamos efektyviai, negalima, nes nėra tokio žmogaus, tokios institucijos, kurią būtų galima pavadinti atsakinga už valstybės informacinių sistemų valdymą. Dėl to investicijos fragmentinės, daug kas padaroma ne iki galo, neintegruojama tarpusavyje. Didžiausia problema, kad nėra teisingo ir gero sistemų valdymo, kiekviena ministerija daro, ką nori“, – kritikuoja įmonės „Microsoft“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Glodas.

Bando praryti dramblį – ir paspringsta

Iš Valstybės kontrolės atlikto projektų audito paaiškėjo, kad daugiausiai lėšų beprasmiškai iššvaistyta Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuotam projektui – Lietuvos mokslo ir studijų informacinei sistemai (LieMSIS) kurti. Jos kūrimas truko daugiau kaip dešimt metų, kaina siekė 51 mln. Lt, tačiau planuoto tikslo – sukurti bendrą visų mokslo ir studijų institucijų integruotą informacinę sistemą – taip ir nepasiekta.
M.Glodo manymu, šis projektas nepavyko dėl dviejų priežasčių: diegti jį atiduota universitetams ir bandyta apžioti per didelį kąsnį. „Dramblį galima suvalgyti, bet reikia jį valgyti mažais gabaliukais, o šiuo atveju kurta sistema iš karto visiems universitetams ir bandyta apimti daug modulių – apskaitos, studijų valdymo ir t.t.“, – klaidas vardija M.Glodas.
Beje, šiuo atveju įtariamas ne tik aplaidumas – Valstybės kontrolė, pastebėjusi, kad gali būti turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigų neatlikimo požymių, audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
Antrą vietą daugiausiai kainavusių nevykusių projektų sąraše užima viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos Lietuvoje kūrimas. Nors siekiant, kad su tuo pačiu el. bilietu žmogus galėtų važinėti viešuoju transportu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, 2004–2010 m. išleista 33,8 mln. Lt, tokios galimybės iki šiol taip ir neatsirado. Milijonai išleisti, tačiau baigti ne visi el. bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbai, neįgyvendinta šių sistemų sąveika tarp miestų, o už 2,9 mln. Lt įsigyta el. bilieto įranga iki šiol dulka nenaudojama.
Prie projektų nevykėlių rikiuojasi ir elektroninės sveikatos informacinės sistemos plėtra, vykdoma jau dešimt metų. Valstybės kontrolė konstatavo, kad projektai buvo pernelyg ambicingi ir nedavė planuotų rezultatų, o iš 34 mln. Lt net 15,2 mln. panaudota neefektyviai. Vieno ligoninėje dirbančio IT inžinieriaus tvirtinimu, šio projekto yda tokia, kad bendrą sistemą nuspręsta kurti jau po to, kai visos ligoninės įsidiegė atskiras vidines programas. Be to, bendros sistemos kūrėjai nebendradarbiauja su ligoninėse įdiegtų sistemų kūrėjais. „Tai tas pats, kas surinkus namą bandyti po juo įgrūsti pamatus“, – kodėl nepavyksta įgyvendinti elektroninės sveikatos projekto, aiškina specialistas.
9 mln. Lt vėjais paleisti ir diegiant valstybės tarnautojų pažymėjimų panaudojimą elektroninėje erdvėje – Valstybės kontrolės audito metu nustatyta, kad panaudoti valstybės tarnautojų pažymėjimus el. erdvėje atliekant tarnybines funkcijas beveik nėra galimybių.
G.Švedienės nuomone, dažniausios šių projektų neįgyvendinimo priežastys – silpnas IT projektų valdymas, teisės aktai, leidžiantys skirti lėšas nepakankamai pagrįstoms idėjoms, ir alternatyvų nebuvimas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktorius Valdas Kišonas priduria, jog neefektyviam lėšų panaudojimui kelią atveria ir tai, kad ne visos valstybės institucijos pajėgios samdytis kompetentingus IT specialistus, o vadovų dėmesys rezultatams per mažas: dažnai neparengiama teisinė bazė, kad projektas galėtų veikti. „Labai dažnai Lietuvoje būna ne techninė, o teisės aktų problema“, – tvirtina V.Kišonas.

Lėšos naudojamos neefektyviai

Už mokesčių mokėtojų pinigus daugybę metų kurti, bet taip ir neįgyvendinti projektai yra tik akivaizdžiausias lėšų švaistymo pavyzdys. Esama ir ne tokių akivaizdžių. „Aš vertinčiau, kad lėšų švaistymas būna dvejopas: vienas švaistymo tipas – senieji švietimo sistemos, sveikatos apsaugos projektai, kai pinigai išleisti, o nieko nėra. Kitas – kai įgyvendinamas geras projektas, bet jis nenaudojamas, nes visuomenė nėra tam pasiruošusi“, – atkreipia dėmesį M.Glodas.
Kaip tokį pavyzdį jis mini Lietuvos piliečio ID kortelę, kuri įgalina pasirašyti elektroniniu parašu. „Kartais tiesiog stebina, kiek verslininkų nežino apie tokią galimybę. Kaip gerą pavyzdį galiu nurodyti estus – Estijoje tarp verslo institucijų turbūt jau nebeegzistuoja popierinių sutarčių ir pasirašinėjama elektroniniu parašu. Lietuvoje techninių priemonių tam yra, bet jos nenaudojamos. Pritrūko projekto dalies, pagal kurią turėtų būti pasirūpinta informacijos sklaida, gyventojai apmokyti, kaip naudotis“, – aktualią problemą iškelia M.Glodas.
V.Kišonas pritaria, kad švietimo veiklai, gebėjimų ugdymui projektą vykdančios institucijos skiria nepakankamai dėmesio, todėl gyventojai vadovaujasi stereotipais ir baiminasi pradėti naudotis naujomis elektroninėmis paslaugomis.
Beje, IVPK duomenimis, šiandien žinybos efektyviai panaudoja tik 20 proc. turimų elektroninių priemonių – vienos neišnaudoja jų galimybių, o kitos atskirai perka tokius pačius produktus savo reikmėms. Tai dar vienas atvejis, kai mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami vėjais.
„Jei institucija mano, kad jai reikia duomenų centro, tai yra serverio, ir jį įsigyja, bet pirmus metus panaudoja tik 20 proc. vietos, tokiu atveju ištekliai panaudojami neefektyviai. Antras dalykas – šiandien įvairias licencijas kiekviena institucija perka atskirai, o jei pirktų centralizuotai, kaina būtų gerokai mažesnė. Mokesčių mokėtojų lėšos turi būti naudojamos atsakingai – pirkti tiek, kiek reikia, ir racionaliai naudoti. Lietuvoje to nėra“, – apgailestauja V.Kišonas.
Iš tiesų, Lietuvos valstybinės ir biudžetinės įstaigos informacinių technologijų priežiūrai per metus skiria įspūdingą sumą – iki 200 mln. Lt.
Valstybės kontrolė ir IVPK tikisi, kad dešimtmetį trunkančias problemas ir neefektyvų mokesčių mokėtojų pinigų leidimą padės išspręsti šiuo metu Seime įregistruotas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas. V.Kišonas aiškina, kad priėmus šį įstatymą būtų sudarytas pagrindas centralizuotam IT ūkio valdymui valstybės mastu – visos IT sistemos būtų diegiamos ir prižiūrimos per vieną centrą. Skaičiuojama, kad tada būtų racionaliau panaudojami įsigyjami ištekliai.
“Vyriausybė samdė ESTEP kompaniją, kuri atliko ekonominę projekto analizę ir pateikė išvadas, kad priėmus įstatymą ir pradėjus veikti pagal šį modelį valstybė per metus galėtų sutaupyti 25–100 mln. Lt IT diegimui ir priežiūrai“, – pabrėžia V.Kišonas.

Pirmauja muitinė, atsilieka gaisrinė

Nors IT skiriamų lėšų iššvaistymo atvejų Lietuvoje daugybė, nuo nepriklausomybės atkūrimo sukurta ir tikrai efektyvių, piliečių gyvenimą palengvinusių ir laiką taupančių sprendimų. Tarp geriausių projektų pašnekovai mini Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Registrų centro įdiegtas IT sistemas.
O nagrinėjant Statistikos departamento duomenis išryškėja labiausiai kompiuterizuotos ir daugiausiai elektroninių paslaugų teikiančios įstaigos: pažangiausia pagal šį kriterijų muitinė, o labiausiai atsilieka gaisrinė ir policija. Statistikos departamento duomenimis, muitinė vartotojams 100 proc. teikia elektronines paslaugas, tuo tarpu tik 4,9 proc. priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų turi elektroninį puslapį. Šiek tiek geriau atrodo teisėsaugos ir teisėtvarkos įstaigos, tačiau iš esmės jų laimėjimai tėra gana vidutiniški. „Teisėsaugos sektorius iki šiol pritaikė labai mažai IT sprendimų. Jie tiesiog nebuvo sugalvoję idėjų, tačiau kitąmet turėtų pradėti veikti el. policijos projektas, kurio tikslas – kad piliečiai galėtų įvairiomis ryšių priemonėmis pranešti apie pažeidimus“, – informuoja V.Kišonas.
Apžvelgdamas Lietuvos valstybinio ir viešojo sektoriaus pažangą per dešimtmetį IT srityje M.Glodas progresą vertina vidutiniškai. „Lietuvoje yra kelios neblogai susitvarkiusios sistemų salos – VMI, “Sodra”, Registrų centras. Kita vertus, kartais matyti sistemos fasadas, ir žmogui atrodo, kad jis aptarnaujamas elektroniniu būdu, bet už to fasado slypi rankinis darbas. Anksčiau maniau, jog Estija – tik geras rinkodaros pavyzdys, bet dabar tenka daug dirbti ir savo akimis matyti, kad Estijoje tikrai toliau šioje srityje nueita“, – pažangių Baltijos kaimynų pranašumą dar vienoje srityje pabrėžia M.Glodas.

IVPK reikalauja, kad Vilniaus miesto savivaldybė grąžintų 5 mln. Lt ES paramos, skirtos el. bilieto projektui

Lėšos IT sričiai
Metai    Lėšos iš valstybės biudžeto (kartu su ES parama), mln. Lt
2000    21,8
2001    80,5
2002    90,5
2003    162,3
2004    178,9
2005    198,9
2006    153,9
2007    132,2
2008    202,4
2009    147,5
2010    208,3
2011*    253,9
Iš viso    1,83 mlrd. Lt

* planuojama skirti

Šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros komitetas

Neefektyviausio lėšų panaudojimo atvejai

Projektas    Neefektyviai panaudota lėšų, mln. Lt

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, organizacijų informacijos sistemų integravimas ir pertvarkymas    51
Viešojo transporto elektroninio bilieto sistemos Lietuvoje    33,87
Elektroninės sveikatos informacinės sistemos plėtra    15,21
Valstybės tarnautojų pažymėjimų panaudojimas elektroninėje erdvėje    9
Iš viso    109
Šaltinis: Valstybės kontrolė

Labiausiai pažengusi muitinė, atsilikusi – policija ir gaisrinė

Įstaigų teikiamos el. paslaugos (teikia proc. visų įstaigų)

Ministerijos    Savivaldybės    Teisėsaugos įstaigos    Teisėtvarkos įstaigos Muitinės įstaigos    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigos

Turi interneto svetainę    99    91,1    45,2    100    100    4,9
Teikia informaciją    91,8    88,6    35,6    85,7    100    2,4
Galimybė parsisiųsti formas    80,4    77,2    13,7    57,1    100    4,9
Galimybė grąžinti užpildytas formas    17,5    17,7    1,4    0    100    2,4
Administracinė procedūra be popieriaus    13,4    8,9    2,7    0    100    0
Automatiškai užpildoma turima informacija    9,3    5,1    1,4    0    100    0

* priskaičiuojamos ir atskaitingos įstaigos

Šaltinis: Statistikos departamentas

Lietuvoje daugėja IT inovacijas kuriančių bendrovių. Kas dažniausiai jų laukia – pelnas ar bankrotas?

Šių metų vasarą Lietuvoje buvo pristatyta nauja elektroninių mokėjimų paslauga „MokiPay“, kurią sukūrė lietuvių bendrovė „MokiPay Europe“. Ši elektroninė piniginė dėl savo paprastumo galėtų tapti mokėjimo kortelių alternatyva – norint atsiskaityti už pirkinius, tereikia priglausti mobilųjį telefoną, ant kurio užklijuotas „MokiPay“ lipdukas, prie specialaus aparato. Šiame lipduke ir yra saugomos virtualios lėšos – visa sistema paremta pasaulyje vis labiau populiarėjančia bekontakte NFC (angl. near field communication) technologija.
Pirmuoju „MokiPay“ sistemos krikštu tapo rugpjūtį ir rugsėjį vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas, o šiandien Lietuvoje esama apie 300 prekybos taškų, kuriuose už pirkinius jau galima atsiskaityti tiesiog pamosavus mobiliuoju telefonu. Tiesa, kol kas taip pirkti gali tik „Omnitel“ abonentai, tačiau netrukus galimybę naudotis šia paslauga turės ir „Tele2“ klientai.
„MokiPay“ gali tapti pirma ryškia lietuviška inovacija, kuri sulauks pripažinimo ir plataus taikymo. Lietuvių bendrovė, ko gero, eina teisingu keliu, mat artimiausioje ateityje šis atsiskaitymo būdas tik populiarės. Pavyzdžiui, telekomunikacijų ir ryšių srities tyrimų bendrovė „Juniper Research“ prognozuoja, kad apie 2014-uosius bekontakte NFC technologija paremti atsiskaitymai visame pasaulyje sudarys apie 50 mlrd. JAV dolerių.
Tą rodo faktas, kad šia sritimi rimtai susidomėjo ir didelės užsienio kompanijos. Pavyzdžiui, rugsėjį oficialiai pradėjo veikti interneto milžinės „Google“ sukurta ir panašiu principu veikianti elektroninių mokėjimų paslauga „Google Wallet“. Deja, kol kas ji veikia tik JAV, tik viename telefono aparate „Google Nexus S“, kuris turi įdiegtą NFC mikroschemą ir yra pririštas prie ryšio operatoriaus „Sprint“ tinklo. 2012 m. panašią sistemą „Isis“ ketina pristatyti trys didžiausi JAV ryšio operatoriai, savo planų turi ir mokėjimų bendrovė „PayPal“, NFC lipdukais telefonus apklijuoti siūlys Vokietijos telekomunikacijų bendrovės („Mpass“ mokėjimų sistema) bei Slovakijoje populiarus bankas „UniCredit“.
Kol kiti dar tik ruošiasi, lietuvių sistema sėkmingai veikia, todėl bendrovės „MokiPay Europe“ atstovas Mindaugas Rutkauskas tikisi kitais metais jau turėti apie 100 tūkst. vartotojų ir pradėti plėtrą į kitas Baltijos bei Skandinavijos valstybes.
Ar ši naujovė taps lietuvišku „Skype’u“ – parodys tik laikas. Tačiau net jei ji iš pirmo karto ir nepavyktų, tai dar nereikštų, kad šią sistemą laikas laidoti. IT inovacijų istorijoje daug mažiau iš pirmo karto pasisekusių technologijų ar produktų pavyzdžių – dažniau sėkmė aplanko tik po kelių nevykusių bandymų.

Korporacijos neapsaugotos nuo „numirusių“ projektų
Dar 1985 m. žymus vadybos teoretikas, vadinamas šiuolaikinės vadybos tėvu, Peteris Ferdinandas Drukeris savo knygoje „Innovation and Entrepreneurship“ pabrėžė, kad tarp inovacijos ir jos komercinio realizavimo praeina kelerių ar keliolikos metų „brandinimo“ laikotarpis. Tuo metu gali įvykti net keletas nesėkmingų bandymų į rinką paleisti produktus, paremtus tam tikra inovacija. Šiais metais IT srities analitikų kompanijos „Planview“ atliktų tyrimų duomenimis, tik apie 50 proc. produktų komercinis startas būna sėkmingas.
Iš tiesų, dauguma didžiųjų IT bendrovių, kurių technologijos šiandien formuoja mūsų kasdienius įpročius, yra išleidusios visą debesį nepasiteisinusių produktų, nors jiems buvo „įsuktos“ rimtos reklamos kampanijos. Vien per pastaruosius keletą metų viena didžiausių IT korporacijų „Microsoft“ sugebėjo išleisti net kelis tokius produktus – operacinę sistemą „Windows Vista“, muzikos grotuvą „Zune“ ir išmanųjį telefoną KIN. Visi buvo perkami vangiai, o telefonas apskritai išimtas iš prekybos po dviejų mėnesių, nepaisant to, kad jam kurti išleista apie milijardą dolerių. Labai panaši lemtis šiais metais ištiko ir „Hewlett Packard“ pristatytą planšetinį kompiuterį „TouchPad“, kuriam sukurti prireikė 1,2 mlrd. dolerių.
Nuo tokio likimo neapsaugota net ir brangiausia pasaulio kompanija laikoma „Apple“ – per visą savo gyvavimo laikotarpį ji yra pristačiusi apie dešimt nesėkmingų produktų. Vertėtų paminėti keletą ryškiausių.
Viena pirmųjų nesėkmių yra 1983 m. išleistas asmeninis kompiuteris „Apple Lisa“, turintis grafinę vartotojo aplinką bei valdomas pele – pirmasis į šiuolaikinį asmeninį kompiuterį panašus prietaisas. Deja, jo kaina nebuvo tokia „sėkminga“ – beveik 10 tūkst. anuometinių dolerių, tad šiandien ši suma būtų dvigubai didesnė. O 1993 m. „Apple“ pristatė planšetinio kompiuterio „iPad“ protėvį „MessagePad“ (kartais dar vadinamą „Newton“) – šis įrenginys savo galimybėmis stipriai lenkė to laiko technologijas, tačiau komerciškai nepasiteisino.
2005 m. „Apple“ žengė į mobiliųjų telefonų sritį ir kartu su „Motorola“ pristatė telefoną „ROKR E1“ – tai buvo pirmas toks įrenginys, kuris veikė su tuomet dar gan nauja skaitmenine muzikos parduotuve „iTunes“. Deja, telefone tilpo tik šimtas muzikos kūrinių ir didelės komercinės sėkmės jis nesulaukė.
Kitos technologijos rinkoje pabūna ilgiau, kol joms ateina paskutinioji. Pavyzdžiui, prieš penketą metų „Toshiba“ pristatė naują, ypač talpų optinių diskų formatą, turėjusį pakeisti populiariuosius DVD diskus – HD-DVD. Iš karto kilo konkurencinė kova su kompanijos „Sony“ proteguojamu „Blu-ray“ formatu. HD-DVD ilgą laiką buvo šios dvikovos favoritas, mat neilgai trukus rinkoje atsirado įkandami HD-DVD leistuvai, o savo filmus šioje terpėje platinti sutiko kelios didelės studijos. Deja, 2008 m. „Warner Bros.“ paskelbė, kad jos platinami filmai bus leidžiami „Blu-ray“ diskuose – to pakako, kad „Toshiba“ atsisakytų savo pačios sukurto HD-DVD formato.
Tiesa, gali būti, kad laimėjęs diskų formatas neilgai džiaugsis savo pergale – spartėjant interneto ryšiui, vis daugiau kino bei muzikos turinio yra transliuojama tiesiogiai į kompiuterius internetu. Tačiau net ir nokautuota HD-DVD technologija nenuėjo užmarštin – ją patobulino ir dabar savo reikmėms ketina naudoti Kinija, neseniai pristačiusi naują diskų formatą CH-DVD.

Reta inovacija pasiseka iš pirmo karto
Analitikų kompanijos „Planview“ duomenimis, net penktadalis projektų „nužudoma“ iki pristatymo – dažniausiai tam, kad po kurio laiko idėja būtų prikelta naujo produkto pavidalu. O nemažai komerciniu požiūriu nesėkmingų inovacijų patobulinamos ir vėliau atgimsta kaip nauji produktai. Pavyzdys galėtų būti „Apple“ – viena tų kompanijų, kurios savo nesėkmių nepalieka dulkėti sandėliuke. Asmeninį kompiuterį „Lisa“ pakeitė „Macintosh“, nemažai „MessagePad“ sumanymų atgimė „iPad“ pavidalu, stilingo dizaino, bet nesėkmingas „The Cube“ vėliau virto miniatiūriniu „Mac Mini“, o „iTunes“ telefono „ROKR E1“ idėjos buvo perkeltos į po dvejų metų debiutavusį „iPhone“.
Ne visos technologijos išlieka savo „gimtosiose“ kompanijose – dažnai komercinė sėkmė aplanko, kai technologiją panaudoja jau kita įmonė. Štai 2003 m. mobiliųjų telefonų milžinė „Nokia“ pristatė novatorišką mobiliojo telefono ir nešiojamojo žaidimų kompiuterio hibridą „Nokia N-Gage“, kurio valdymas buvo nepatogus, o kaina – astronominė. Projektas ilgai negyvavo, tačiau idėja buvo verta išlikti – šiandien bet kuriuo išmaniuoju telefonu galima žaisti žaidimus, ir ši sritis vis tobulėja.
Dažniausiai iki to laiko, kol aplanko sėkmė, kompanijoms tenka išgyventi daugybę nevykusių bandymų. Vienas geresnių pavyzdžių yra nuotaikingo žaidimo, skirto išmaniesiems telefonams, „Angry Birds“ kūrėjų – suomių studijos „Rovio“ vargai. Ši pramoga tapo ypač populiari – ją yra parsisiuntę ir žaidžia apie 350 mln. vartotojų. Tačiau pasak „Rovio“ rinkodaros skyriaus vadovo Peterio Vesterbacko, „mums prireikė aštuonerių metų ir 51 nesėkmingo bandymo, kad „Angry Birds“ padėtų tą vienintelį aukso kiaušinį.“
Taip pat žinomi ir kompanijos „Google“ bandymai įsiterpti į socialinių tinklų rinką, kurią nuo pat 2004-ųjų sėkmingai yra okupavęs „Facebook“. Kol kas atrodo, kad šiais metais visas pastangas gana sėkmingai vainikavo „Google+“ socialinis tinklas. Nors iki tol „Google“ bandė išties įnirtingai, tačiau nesėkmingai: 2004 m. paleistas socialinis tinklas „Orkut“, kuris išpopuliarėjo tik Brazilijoje, 2009-aisiais pristatytas elektroninio pašto ir socialinio tinklo hibridas „Google Wave“ (uždarytas po metų), 2010-aisiais – „Google Buzz“, sukėlęs nemažai klausimų dėl „Google“ požiūrio į vartotojų privatumo apsaugą.
Dar dažniau sėkmingas inovacijas nusiperka didelės kompanijos ir vėliau paverčia jas vykusiais projektais arba sunaikina. Štai vien „Google“ yra nusipirkusi visą būrį socialinių tinklų inovacijas sukūrusių kompanijų: „Dodgeball“, „Picasa“, „Aardvark“, „Jaiku“ ar „Slide“. Išliko tik „Picasa“ sprendimai, o visos kitos kompanijos buvo „suvalgytos“. Dauguma jų steigėjų įkūrė naujas įmones, kurios generuoja naujas idėjas – tiek sėkmingas, tiek ne.
Situaciją puikiai apibendrina viename JAV inovacijų tyrimų instituto „Industrial Research Institute“ straipsnyje publikuota mintis, kad iš pirmo karto komercinės sėkmės sulaukia tik viena iš trijų tūkstančių naujų idėjų.

Politikai nepraleidžia progų pasidžiaugti išplėtota Lietuvos informacinių technologijų infrastruktūra, tačiau nulipę nuo tribūnų pamiršta, kad infrastruktūrą reikia ir išnaudoti.

Pasimetimas tarp valstybės plėtros prioritetų – bendra Lietuvos valdžių problema. Tačiau dėl vieno buvę ir esami aukščiausi šalies pareigūnai sutaria: Lietuvos ateitis neatsiejama nuo informacinių technologijų (IT).
Informacinės visuomenės kūrimą, kaip prioritetą, dar 2003 m. yra deklaravęs net įprastai “ūkininku” laikytas prezidentas, vėliau ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, nors tada internetu naudojosi tik kas ketvirtas šalies pilietis ir didelė dalis manė, kad jiems pasaulinis tinklas niekada nebus reikalingas.
Šią tradiciją tęsia ir dabartinis premjeras Andrius Kubilius, dar 2001 m. siūlęs Lietuvos ekonomikos ateitį sieti su klasteriais, arba žinių ekonomikos branduoliais, o pernai pareiškęs, kad Lietuva sieks tapti Šiaurės Baltijos šalių aukštųjų technologijų centru.
Ryšių su visuomene specialistai tokius pasisakymus sveikintų: kalbėdami apie inovacijas politikai rodo, kad yra šiuolaikiški ir žinantys daugiau už rinkėjus (kiek prieš dešimtmetį gatvėje sutiktų žmonių būtų galėję paaiškinti sąvoką “klasteris”? Kiek jų tai padarytų dabar?..). Tačiau deklaracijos lieka deklaracijomis, o tikrieji inovatoriai – programuotojai, IT srityje dirbantys verslininkai – dažnai palikti dirbti patys sau, nesulaukdami ne tik paskatinimo, bet ir užsakymų iš valstybinio sektoriaus.

IT boingą turime, trūksta keleivių ir pilotų

Politikai apie informacines technologijas kalba ne be pagrindo. Verslo konkurencija (prisiminkime penkerių metų senumo mobiliojo ryšio tiekėjų kovas, lėmusias itin sparčią šio sektoriaus plėtrą) ir ES lėšos lemia tai, kad šiuo metu pirmaujame Europoje pagal plačiajuosčio interneto greitį, esame viena iš septynių pasaulio valstybių, turinčių ketvirtos kartos internetą. Per dešimtmetį namų ūkių, turinčių kompiuterį, padaugėjo nuo 8,1 iki 53,8 proc. Prie šių kompiuterių užaugę jaunuoliai tapo pripažintais programuotojais. Pavyzdžiui, lietuvių sukurta nuotraukų redagavimo programa “Pixelmator” per 20 dienų “Apple” parduotuvėje uždirbo milijoną dolerių. Kitas pavyzdys – taip pat lietuvio Iljos Laurso bendrovė “GetJar”, pasaulinėje mobiliųjų programėlių rinkoje atsiliekanti tik nuo tų pačių “Apple”.
Sąrašą galima tęsti, bet jo išvada atrodo aiški: Lietuva turi tiek infrastruktūrą, tiek intelektinių išteklių tapti pirmaujančia IT šalimi. Tačiau tam reikia, kad šia kryptimi verslas ir valstybės sektorius žengtų vieningai ir palaikytų vienas kitą. Kaip metaforiškai apibūdina “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis, kad į Lietuvos IT infrastruktūros boingą susėstų tiek keleiviai, tiek pilotai ir jis pakiltų.
Didžiausios Baltijos šalyse mobiliojo ryšio bendrovės vadovas boingą į pakilimo taką bandė nukreipti pernai, siūlydamas ambicingą projektą “Informacinė Via Baltica”. “Mūsų noras buvo, kad 80 proc. žmonių Lietuvoje turėtų elektroninio raštingumo pagrindus, kad šeimų, turinčių plačiajuostį internetą, skaičiaus irgi pakiltų iki 80 proc. Pagal pasaulinę statistiką, iš tūkstančio žmonių, kurie yra prijungiami prie plačiajuosčio interneto, sukuriama 80 darbo vietų. Kiekvieni 10 proc., kuriais padidėja plačiajuosčio interneto skverbtis, duoda šaliai 1,5 proc. BVP augimo. Tai būtų leidę atsirasti didžiuliam valdžios sektoriaus modernumui, didėtų BVP, būtų sukurta nemažai naujų darbo vietų”, – ir dabar visus projekto skaičius tiksliai prisimena A.Zabulis.
Tąkart buvo apskaičiuota, kad įgyvendinti “Informacinę Via Balticą” kainuotų 0,5 mlrd. Lt, tačiau ši suma atsipirktų jau per pirmuosius vykdymo metus. Negana to, visą reikalingą finansavimą bendrovė siūlė skirti išimtinai iš ES struktūrinių fondų.
Akivaizdžiai lobistinis, bet didžiuliu postūmiu į IT plėtrą galėjęs tapti projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. “Stabdyti reformas yra labai lietuviška. Jei kažkas pasiūlo gerą idėją, atsiras dvidešimt tokių, kurie bandys ją paneigti. Susitarimo stokos pas mus labai trūksta”, – nesėkmės detalių nekonkretizuoja A.Zabulis, kuris taip pat yra visuomeninis premjero konsultantas informacinės visuomenės klausimais.

Debesų kompiuterija – pernelyg nauja, kad pasiektų valstybės tarnybą

Kitą iškalbingą pavyzdį randame bendrovėje “Blue Bridge”, skelbiančioje, kad ji pirmoji Lietuvos rinkai pasiūlė debesų kompiuterijos paslaugas. “Debesų kompiuterija” – gana skambus ir vis dar šiek tiek mistinis terminas. Pats tas viešoms politikų kalboms apie IT inovacijas, juolab kad pastaraisiais metais apie duomenų perkėlimą “į debesį”, t.y. į virtualų serverį, lengvai pasiekiamą iš bet kurio prie interneto prijungto kompiuterio, visame pasaulyje kalbama kaip apie neišvengiamą ateities technologinį sprendimą.
Atrodytų, IT pažangą deklaruojantys politikai turėtų skatinti šią technologiją ir patys ja naudotis. “Blue Bridge” klientų sąrašai sako ką kita: jų teikiamomis debesų kompiuterijos paslaugomis iš viso valstybinio sektoriaus naudojasi vienintelė Lietuvos verslo paramos agentūra. Užuot tapęs šios ar kitos panašios bendrovės klientu ir taip paskatinęs IT verslą bei kartu optimizavęsis, valdžios sektorius lieka prie senųjų investicijų į fizinius serverius.
“Tai sistemos klausimas. Debesų kompiuterija yra paslauga, o valdžios institucijos apskritai bet kokių paslaugų stengiasi pirkti mažiau, jos perka konkrečias prekes”, – padėties nedramatizuoja “Blue Bridge” pardavimo ir rinkodaros direktorius Dalius Butkus.
Jis sako ir nesitikėjęs, kad įvedus į rinką naują paslaugą valdžios institucijos iškart pradės ja naudotis: “Kol kas mūsų klientai yra daugiausia privačios bendrovės, nes jos nėra taip “surištos” su biudžeto eilutėmis, gali leisti sau eksperimentuoti. Tačiau technologija yra pakankamai išplėtota, dėl to valdžiai tereikia apsispręsti, kurie duomenys gali būti perkelti “į debesį”, o kurie turi būti saugomi vidiniame serveryje. Visiškai realu, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks.”

VMI inovacija kasmet sutaupo septynis milijonus

Žinoma, teigti, kad valdžios sektorius visiškai neskatina IT plėtros šalyje, taip pat būtų klaida. Sveikintina beveik dešimtmetį veikiančios naudojimąsi internetu ir informacinį raštingumą skatinančios asociacijos “Langas į ateitį” veikla, dar 2008 m. apdovanota Europos Komisijos aukso medaliu. Pagyrimo nusipelno ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inicijuota elektroninio mokesčių deklaravimo sistema. Paslauga naudojasi devyni iš dešimties klientų, jiems tai leidžia išvengti eilių, o inspekcijai per metus sutaupyti apie 7 mln. Lt. Kiek būtų sutaupyta, jei analogiškai pasielgtų 20–30 institucijų?
Tiesa, net ir VMI projektas nėra baigtas iki galo. Kaip pastebi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Džiugas Paršonis, sistema veikia tik tuomet, kai “išklausai ir neprieštarauji” inspekcijos turimiems tavo pajamų apskaičiavimams: “Jei ne – laukia klaiki biurokratija, mėnesiai visokių pažymų, jų kopijų ir sąskaitų nešiojimo. Nors iš esmės puiku, kad deklaravimas vyksta naršyklėje, bet dėl minėtos priežasties nelabai laukiu daugiau analogiškų ne iki galo baigtų sistemų.”
Problema ta, jog kol kas panašių, net ir ne iki galo baigtų valstybės tarnybos inicijuotų el. sprendimų yra per mažai, kad įvyktų proveržis. Priešingai – kai kurios ankstesnės geros iniciatyvos užmirštamos. Pavyzdžiui, Dž.Paršonis primena prieš trejus metus egzistavusią galimybę perkant naują kompiuterį susigrąžinti dalį mokesčių. “Sakyčiau, kad tai buvo didžiausias valdžios žingsnis iš esmės gerinant technologijų padėtį Lietuvoje. Tuo metu kompiuterius įsigijo daugelis sunkiau gyvenančių šeimų, kurios anksčiau pirkinį atidėliojo. Buvo gražu, gera, naudinga šaliai ir jos verslui, mokslui ir švietimui, bet… dabar tie kompiuteriai jau paseno. Klausimas, ar šiandien gyvename turtingiau nei 2007–2008-aisiais? Ko gero, ne. Todėl naujos senstančios technikos pamainos daugelio namuose gali ir neatsirasti. O tai jau žingsnis atgal”, – konstatuoja interneto specialistas.
Naujoje šalies strategijoje “Lietuva 2030″ vėl pasidžiaugiama išplėtota IT infrastruktūra, “sumaniąją ekonomiką” ketinama inicijuoti “sukuriant moderniausias informacines technologijas ir skaitmeninę infrastruktūrą”. Kad ir kokios tos moderniausios technologijos būtų, aišku viena: norint, kad Lietuvos IT boingas pakiltų, reikės daugiau, nei vien deklaracijų.