BFL

Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų sąjunga gegužę atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad šalies darbo rinkoje jaučiamas didesnis informacinių technologijų specialistų stygius nei anksčiau manyta.

Tyrimo duomenys parodė, kad Estijos IT sektoriui reikalingi visų sričių specialistai: analitikai, programuotojai ir projektų vadybininkai. 1 tūkst. 745 IT specialistai Estijoje iškart gautų darbą, o per ateinančius trejus metus – 6 tūkst. 500 IT specialistų.

Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų sąjungos prezidentas Tavis Kotka (Taavi Kotka) teigia, kad, šaliai įsivedus eurą ir ekonomikai pradėjus augti, IT specialistų paklausa smarkiai išaugo, ir šiandien kelios stambios Skandinavijos bendrovės svarsto galimybę perkelti savo plėtros centrus į Estiją, tačiau šalis negali patenkinti jų poreikių.

Atsiradus reikalingiems specialistams, Informacinių ir komunikacijų technologijų centro sukurta pridėtinė vertė per trejus metus galėtų išaugti 267 mln. eurų.

"Veido" archyvas

Informacinių technologijų rinka plečiasi su didžiuliu pagreičiu. Šis tempas keičia ne tik pačias technologijas, bet ir žmogaus gyvenimą, įpročius, institucijų veiklą. Jau dabar Lietuvoje atsiranda žmonių, kurie su šiomis naujovėmis nebespėja. Tad didžiausias mūsų laukiantis iššūkis – išmokti prisitaikyti prie naujovių ir neprarasti greičio. Tuo neabejoja “Omnitel” vadovas Antanas Zabulis, su kuriuo kalbamės apie IT rinkos naujoves ir jų perspektyvas.

VEIDAS: Kaip įvertintumėte šiandieninę IT rinką ir kokia numatoma jos ateitis?

A.Z.: Prieš pradėdamas kalbėti apie ateitį, noriu trumpai apžvelgti praeitį, tai, kaip keitėsi visa IT rinka. Anksčiau rinkos žaidėjai buvo labai lengvai nuspėjami: nesunkiai galėjai numatyti, prognozuoti konkrečius konkurentų veiksmus.

Prieš keletą metų viskas pasikeitė kardinaliai. Atsirado naujų verslo modelių, tokių kaip “Google”, kuris iš vartotojų negauna jokių pinigų, bet viską užsidirba iš reklamos. Atsirado technologijų, kurios sukėlė destrukcijos. Laimi tos kompanijos, kurios pasiūlo naują, netikėtą verslo modelį. Tokios tendencijos išliks ir ateityje, nors ateitį šioje rinkoje prognozuoti tampa labai sudėtinga.

VEIDAS: Kokių naujovių galima laukti netolimoje ateityje?

A.Z.: Priminsiu, kaip į rinką atėjo išmanieji telefonai. Tuo metu jais netikėjo net patys gamintojai: manyta, kad jie bus nepopuliarūs. Manyta, kad telefonas turi turėti mygtukus ir atlikti klasikines funkcijas. Tačiau “Apple” atsiradimas šias nuostatas paneigė. Atsiradus šiam prietaisui, jame tebuvo aštuonios aplikacijos – aštuoni paveiksliukai, ir visi įsivaizdavo, kad to žmogui pakanka. Dabar aplikacijų pasaulyje yra sukurta apie 500 tūkst.

Pažiūrėkime, kiek nedaug laiko praėjo, kol masine ekonomija tapo socialiniai tinklai – “Facebook”, “LinkedIn” ir visi kiti. Būdamas konferencijoje Barselonoje išgirdau labai įdomų “Twitter” atstovo papasakotą pavyzdį, kuris labai gerai iliustruoja, kaip greitai viskas keičiasi. Jis pasakojo, kad vienas žmogus iš Los Andželo turėjo skristi į Torontą, bet lėktuvo skrydis buvo atšauktas. Užuot ėjęs į klientų aptarnavimo centrą, žmogus parašė žinutę į “Twitter”. Ją perskaitė ne tik tų avialinijų, bet ir kitų kompanijų atstovai, ir truko nei daug, nei mažai – dvi minutes, kol jis į savo mobilųjį telefoną gavo naujo bilieto skaitmeninį kodą ir su juo galėjo tiesiai per oro uosto vartus eiti į kitą lėktuvą.

Tai tik pavyzdys, kaip greitai IT srityje vyksta pokyčiai ir visiškai suprantama atrodo tai, kas anksčiau buvo neįsivaizduojama.

VEIDAS: O kaip šios naujovės pakeis gyvenimą?

A.Z.: Visi pokyčiai, kurie vyksta, verčia keistis ir mus pačius, o dar sunkesnis uždavinys – prisitaikyti. Juk yra vyresnių žmonių, kuriems kai kurios naujovės sunkiai suprantamos, ir jiems sunku prisitaikyti. Sunku prie taip greit besikeičiančių technologijų prisitaikyti ir įvairioms institucijoms. Juk reikia nuolat keisti taisykles, o ne versti žmones vadovautis senais metodais. Štai kodėl vis daugiau kompanijų viešai prašo vartotojų komentarų apie paslaugas ar gaminius, kad juos skaitydamos galėtų nuolat keistis ir tobulėti.

Be to, pažvelkime, kaip technologijos pakeitė muzikos industriją. Juk dabar muzika iš esmės tapo nemokama – visi pasaulio įrašai yra prieinami internete. Tad dabar einama link to, kad mokama tik už gyvą muziką.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad praeitis technologijų rinkoje buvo klasika, o dabar tai yra džiazas. Ir laimi kaip tik džiazuojančios kompanijos.

Tai matome ir Lietuvoje. Proveržis skaitmeninėje erdvėje iš tiesų buvo didelis – tiek interneto greičio, tiek aprėpties, tiek aplikacijų kūrimo srityse.

Prisimenu Didžiosios Britanijos ministro Davido Camerono žodžius apie Lietuvą. Paprašytas ją apibūdinti dviem sakiniais, jis pasakė, kad Lietuva – tai pirma Europoje pagal interneto prieigos taškų skaičių ir antra pasaulyje pagal interneto aplikacijų skaičių.

VEIDAS: O kokie IT sprendimai bus svarbiausi ir labiausiai “džiazuojantys” artimiausiu metu?

A.Z.: Tai mobiliosios aplikacijos – programos, kurios sukeliamos į mobiliuosius telefonus. Jos apims kone visas gyvenimo sritis. Juk jau dabar šios programos naudojamos viskam, pradedant automobilio pastatymu aikštelėje, baigiant muzika ar laikraščių skaitymu. Mes jas galvojame išnaudoti ir savo versle, pavyzdžiui, lojalumo kortelė bus sukurta aplikacijos pavidalu.

Kitas svarbus dalykas – išnaudoti tai, ką jau turime telekomunikacijų srityse. Reikia kuo geriau išnaudoti technologijas ir visus procesus. Išnaudoti visas interneto greičio, komunikacijos prietaisų galimybes.

"Veido" archyvas

1. Interneto prieiga. 2020-aisiais namų ūkių, turinčių plačiajuosčio interneto prieigą, bus 80 proc.
2. Internetinis raštingumas. Žmonių, mokančių naudotis internetu, jau 2015 m. Lietuvoje bus 80 proc.
3. Piniginės operacijos. 50–60 proc. pinigų pervedimo operacijų 2020-aisiais bus vykdoma internetu.
4. Technologijų parkai. Iki 2020-ųjų bus išplėtoti mokslo ir technologijų parkai, kuriuose formuosis savarankiškos informacinių technologijų įmonės, gaminančios pasaulyje konkurencingą produkciją.
5. Eksportas. IT produkcijos ir paslaugų eksportas 2020 m. sudarys bent 5 proc. BVP.
6. Investicijos. Vien iki 2013-ųjų į IT sektorių bus pritraukta 500–700 mln. Lt. 2020-aisiais investicijos į IT mokslinius išradimus sudarys 1,5 proc. BVP.
7. Specialistai. Per artimiausius trejus metus IT sektoriuje šalia dabar esančių 15 tūkst. darbo vietų bus sukurta daugiau nei tūkstantis naujų. Po dešimties metų šioje srityje dirbs 50 tūkst. darbuotojų.
8. Naujos technologijos. Lietuvoje kasmet bus sukuriama bent po dvi tris naujas technologijas, tad 2020-aisiais jų savo “sąskaitoje” turėsime per 25.
9. Svarbiausios kryptys. Lietuvos IT rinkoje dvi svarbiausios kryptys per ateinančius keletą metų bus mobiliosios aplikacijos ir debesų kompiuterija.
10. Infrastruktūra. IT plėtrai didelį poveikį turės lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklo (“grid” technologijos) infrastruktūra. Šalies mastu ši infrastruktūra susies ir plėtos universitetų ir mokslo institutų kompiuterių ir programinės įrangos infrastruktūrą, kompiuterinių skaičiavimų ir modeliavimo, elektroninių paslaugų pajėgumus.

BFL

Po dešimties metų internetu naudosis virš 80 proc. lietuvių ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir atokesniuose regionuose

Informacinių technologijų srityje ir dabar turime kuo didžiuotis, esame viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Jei šį lygį pavyks išlaikyti, po dešimties metų Lietuva IT srityje pasieks kulminaciją.

Pastaraisiais metais IT rinkoje Lietuva neabejotinai turi kuo pasigirti. Juk mūsų šalyje šis sektorius 2010-aisiais augo sparčiausiai Baltijos šalyse.

Laimėjimus galima vardyti ilgai. Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje GSM skverbčių, yra antra pagal duomenų parsisiuntimo internetu greitį, o aštunta – pagal plačiajuosčio interneto kokybę. Be to, 3,5 G mobiliojo interneto tinklas prieinamas 88 proc. šalies gyventojų, Lietuvoje išplėtotas tankiausias visoje Europoje viešųjų interneto prieigos taškų tinklas. Be to, šalyje yra didžiausia optinio plačiajuosčio interneto (FTTH) skverbtis Europoje.

Ir tai ne viskas. Mūsų šalis – viena iš nedaugelio, kuriose pasiekta 92 proc. internetinės bankininkystės skverbtis. Per dešimt metų namų ūkių, turinčių kompiuterius, padaugėjo nuo 8,1 iki 53,8 proc., o namų ūkių, turinčių interneto prieigą, pagausėjo nuo 3,2 iki 54,9 proc. Pagaliau trys milijonai žmonių naudojasi 5 mln. aktyvių SIM kortelių, o 88 proc. mokesčių mokėtojų pajamas deklaruoja internetu. Pridėkime dar ir tai, kad lietuviai kaip tikri europiečiai puolė pirkti išmaniųjų telefonų, vadinasi, jų imlumas naujovėms – iš tiesų pavydėtinas.

“GfK Retail and Technology Baltic” atstovybės Lietuvoje vadovas Eduardas Grybovas teigia, kad bendras telefonų pardavimas šalyje pernai padidėjo beveik 27 proc., tačiau įprastų mobiliųjų telefonų parduota 15 proc., o išmaniųjų – net 455 proc. daugiau. Nors dar 2009 m. išmanieji telefonai sudarė vos 3 proc., 2010 m. – jau 12 proc. bendros rinkos.

“GfK Retail and Technology Baltic” atstovo teigimu, paskutiniais 2010 m. mėnesiais Lietuva pasiekė 2009-ųjų Vakarų Europos vidurkį.

“Dėl telekomunikacijų operatorių vykdomų akcijų atotrūkį nuo Vakarų Europos sumažinome bent pusmečiu ir dabar atsiliekame maždaug vienais metus”, – sako E.Grybovas. Prognozuojama, kad 2011 m. išmaniųjų telefonų dalis bendroje išmaniųjų ir mobiliųjų telefonų rinkoje Lietuvoje pasieks 30 proc.

Taigi, kai viską apibendriname, vaizdas atrodo išties itin pozityvus. Vis dėlto IT sektoriuje dirbantys verslininkai nerimauja, kad augimas gali sulėtėti, o tokių ženklų jau esama. Tad jei norime iš tiesų tapti IT centru regione, reikia sutelkti ne tik protus, investicijas ir verslą, bet iniciatyvos imtis ir valdžiai. Jei tai pavyks, kalbinti pašnekovai neabejoja, kad didžiausias proveržis IT srityje mūsų laukia po 5–10 metų.

Ateitis – valdžios rankose

Verslininkų įsitikinimu, tam, kad tikslas sulaukti dar didesnio IT proveržio Lietuvoje virstų tikrove, iniciatyvos imtis metas valdžios atstovams. “Veido” pašnekovai pasigenda bendrų PPP projektų, strateginio valstybės požiūrio į eksportą, naujų idėjų, kylančių ne tik iš privačių bendrovių ar mokslininkų, bet ir iš Vyriausybės pusės.

Be to, reikalingas valstybinis požiūris į IT, kaip į visos šalies ekonomikos augimo potencialą. Juk IT sektoriaus produkcijos dalis bendroje gamybos struktūroje sumažėjo nuo 7,4 proc. 2001-aisiais iki 4,3 proc. dabar. Negana to, ekonomikos atsigavimo pagrindu laikomo eksporto struktūroje net 41,5 proc. sudaro žemės ūkio sektoriaus ir naftos produkcija, o IT sektoriaus eksportas toks mažas, kad nesiekia nė kelių procentų.

Galiausiai valstybės požiūrį iliustruoja ir faktas, kad mūsų šalyje išlaidos moksliniams techniniams tyrimams sudaro 0,84 proc. BVP, kai ES vidurkis siekia 1,9 proc.

Dar viena sritis, kurioje reikalingos permainos, yra specialistų ugdymas. Lietuvoje jau ne vienus metus skambinama pavojaus varpais dėl to, kad trūksta jaunų IT srities išsilavinimą turinčių specialistų, ypač regionuose. Tarkim, šiuo metu Lietuvos universitetuose kasmet parengiama vos po tūkstantį informacinių technologijų specialistų, iš viso šią sritį dabar studijuoja maždaug 5 tūkst. jaunuolių. Be to, nemaža dalis absolventų vėliau nepasilieka Lietuvoje – išvyksta į kitas ES šalis ar JAV.

Valstybės atsakas į tokius priekaištus – kol kas tik teorinis. Esą tikimasi, kad Lietuvoje bus išplėtoti technologijų parkai, o IT sektoriuje vietoj dabar dirbančių 15 tūkst. žmonių netolimoje ateityje plušės 25 tūkst. darbuotojų, po dešimties metų jų skaičius gali pasiekti ir 50 tūkst. Be to, valstybė skatins mokslinius tyrimus ir ieškos jiems investicijų.

Pavyzdžiui, iki 2013-ųjų į IT sektorių tikimasi pritraukti 500–700 mln. Lt. Tiesa, tai tik svajonės, kol kas neparemtos nei realiais sprendimais, nei darbais.

Keliausime į debesis

Viena technologijų sričių, kurioje ateityje galima sulaukti didžiausio augimo, – vadinamoji debesų kompiuterija (angl. “cloud computing”), kai duomenys laikomi ne kompiuteryje, o virtualiame serveryje, kitaip tariant, informacija iškeliauja “į debesis”.

Efektyvių programinės įrangos sprendimų centras “NOD Baltic” prognozuoja, kad debesų kompiuterijos sprendimų rinka Lietuvoje išaugs keletą kartų. Tai skatins ne tik gerėjantys šalies ūkio rodikliai, didelė interneto ryšio skvarba, bet ir didėjantis verslo susidomėjimas veiklos sąnaudas mažinančiais debesų kompiuterijos sprendimais.

“2011 m. prognozuojamas žymus debesų kompiuterijos sprendimų rinkos augimas. Didėjantį susidomėjimą rodo ir mūsų klientų dinamika – “Google Apps” atstovais tapome prieš daugiau kaip pusę metų, o sprendimą jau įdiegėme 108 darbo vietų įmonėse”, – teigia Lietuvoje “Google Apps” virtualaus biuro priemonėms atstovaujančios “NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas.

Debesų kompiuterijos paslaugas jau siūlo ir tokios Lietuvoje veikiančios kompanijos, kaip BDC, “Hostex” ir kitos. Jų atstovų nuomone, kadangi Lietuvoje šioje srityje žengiami dar tik pirmieji žingsniai, o pasaulyje debesų kompiuterijos paslaugomis jau visu pajėgumu naudojasi ne tik privatūs vartotojai bei verslas, bet ir valstybinis sektorius, mūsų šaliai tai viena perspektyviausių sričių, kuriose savo vietą ras ir IT sprendimų bendrovės, ir mobilieji ar fiksuoto ryšio operatoriai, ir interneto tiekėjai.

"Veido" archyvas

Praėjusią savaitę premjeras A.Kubilius, “Omnitel” prezidentas A.Zabulis ir “Telia Sonera” viceprezidentas T.Ljunggrenas paspaudė “stebuklingą” kompiuterio mygtuką, simboliškai skelbdami 4G LTE technologijos premjerą Lietuvoje

Lietuvoje pristatytas naujosios kartos 4G LTE mobilusis ryšys, kuris nuo šiol leis vartotojams itin greitai parsisiųsti didelius, aukštos kokybės failus. Šia technologija tiesiogiai transliuojamas ryšys bus nenutrūkstamas, įvykius bus galima stebėti tiesiogiai ir aukščiausia kokybe.

Praėjusią savaitę mobiliųjų telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” pirmoji Lietuvos vartotojams pasiūlė ketvirtosios kartos 4G LTE technologijos mobiliojo ryšio paslaugas. Tai technologija, kuri leidžia perduoti duomenis maždaug dešimt kartų greičiau nei kitos šiuo metu egzistuojančios komercinės technologijos. Vidutinis duomenų perdavimo greitis normalaus vartojimo metu 4G LTE tinkle siekia 20–80 Mbps. Toks greitis aktualiausias vartotojams, norintiems naudotis paslaugomis, kurios reikalauja didelio duomenų srauto, – interneto konferencijomis, tiesioginėmis TV transliacijomis ar žaidimais realiuoju laiku. Šia technologija taip pat bus galima siųstis filmus, didelius failus labai greitai ir itin aukštos kokybės.

Tokia paslauga jau gruodį buvo pristatyta Estijoje. Lietuva tapo antrąja Baltijos šalimi, turinčia 4G LTE spartųjį mobilųjį internetą, kuriuo jau galima naudotis penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pirmieji šio ryšio modemai šalį pasieks jau šią savaitę, o kol kas galima registruotis internetu.

Pernai atliekant bandymus buvo pasiekta maksimali 100 Mbps duomenų perdavimo sparta. “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis juokauja, kad reikės galvoti, kaip šią spartą vartotojai galėtų išnaudoti. Planuojama, kad jau rudenį net apie 80 proc. vilniečių galės turėti šį ryšį.

Dar vienas žingsnis stiprinant šalies įvaizdį

Praėjusį ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje premjeras Andrius Kubilius, “Omnitel” prezidentas A.Zabulis ir “Telia Sonera” viceprezidentas Tommy Ljunggrenas paspaudė “stebuklingą” kompiuterio mygtuką, simboliškai skelbdami 4G LTE technologijos premjerą Lietuvoje.

Kaip teigė ministras pirmininkas, tai itin svarbi akimirka ne tik verslininkams bei šios modernios paslaugos būsimiems paprastiems vartotojams, bet ir Lietuvai, kuri žengė dar vieną tvirtą žingsnį, kurdama savo, kaip pažangios valstybės, įvaizdį.

“Ekonomikos augimą, išeinant iš krizės, visų pirma garantuoja mūsų verslo gebėjimas labai sparčiai atgauti konkurencinius pranašumus eksporto rinkose. Eksportas mus traukia iš krizės, ir visiškai akivaizdu, kad jis susijęs su tuo, jog nebijome ir galime konkuruoti pasaulio rinkose, – sakė A.Kubilius. – Ši akimirka džiugi tuo, kad tai daro kompanija, nebijanti rizikuoti, veržtis į priekį globalios konkurencijos aplinkoje. Aš tikiu, kad matysime nesnaudžiančius ir “Omnitel” konkurentus, nes, mano įsitikinimu, būtent konkurencinė aplinka ir yra tas variklis, leidžiantis Lietuvai pasiekti tokį rezultatą, kuriuo galime visi kartu pasidžiaugti.”

Kartu premjeras priminė, kad mūsų šalis užima pirmąsias vietas pagal technologinį išsivystymą pasaulyje, ir pabrėžė, kad vienas svarbiausių strateginių valstybės tikslų – naujųjų komunikacijų infrastruktūros plėtra Lietuvoje.

“Tikriausiai niekas nenuginčys teiginio, jog mūsų valstybės tikslas – pasiekti, kad Lietuva būtų dinamiška, gebanti globaliai konkuruoti bei tapti sėkminga Baltijos regiono šalimi. O tam šiais laikais itin svarbus naujos bazinės infrastruktūros sparti plėtra ir gebėjimas šioje srityje būti tarp pirmaujančiųjų”, – pabrėžė A.Kubilius.

Pirmi Lietuvoje, treti pasaulyje

A.Zabulis džiaugėsi, kad bendrovė “Omnitel”, pristatydama naująją technologiją, svariai prisideda prie pažangios Lietuvos įvaizdžio kūrimo. Jis pabrėžė, kad 4G LTE tinklas yra technologijų infrastruktūros dalis, o tai esą vienas kertinių elementų, kai kalbama apie valstybės pažangą.

“Sparčiausią šiuo metu rinkoje egzistuojantį mobilųjį ryšį Lietuvoje pradedame teikti praėjus vos metams po 4G LTE starto Švedijoje bei Norvegijoje, ir tai tik patvirtina, kad mūsų šalis išlieka telekomunikacijų rinkos lydere. “Omnitel” klientai mobiliajam ryšiui kelia vis didesnius reikalavimus, ypač duomenų perdavimo srityje, todėl reaguojame į jų poreikius ir siūlome tai, kas šiuo metu pasaulyje pripažįstama toliausiai pažengusia technologija”, – tvirtino A.Zabulis.

Vadovas pasakojo, kad po Europos krepšinio čempionato važiuodamas atviru autobusu kartu su krepšininkais, grįžusiais į Vilnių, jis matė, kaip trūkinėja ryšys, o didžiulė minia žmonių, laukiančių informacijos iš autobuso, tą vaizdą matė tik epizodais. “Įsivaizduoju, kad jei tuo metu būtų veikęs 4G LTE ryšys, nepertraukiama transliacija būtų keliavusi į Rotušės aikštę bei kiekvieno žmogaus kompiuterį, turintį modemą, ir leidusi džiaugtis gražia Stambule iškovota pergale”, – neabejoja jis.

Pasak A.Zabulio, džiugu ne tik dėl to, kad “Omnitel” pirmoji Lietuvoje paleido 4G LTE mobilųjį ryšį, bet ir dėl to, kad esame treti pasaulyje, kurie jį teiks 1800 Hz dažniu. Jis neabejoja, kad šio ryšio premjera Lietuvoje stipriai prisideda prie technologinės pažangos ne tik mūsų krašte, bet ir visame pasaulyje.

Žada technologinę revoliuciją

Priminsime, kad “TeliaSonera” grupė 2009 m. gruodį pirmoji pasaulyje pradėjo teikti komercines 4G LTE ryšio paslaugas Stokholme, Švedijoje, ir Osle, Norvegijoje. 2010 m. pabaigoje “TeliaSonera” grupės įmonės 4G LTE paslaugas taip pat pasiūlė Suomijos, Danijos bei Estijos gyventojams.

“Telia Sonera” viceprezidentas T.Ljunggrenas džiaugėsi galėdamas Lietuvoje pristatyti mobiliojo interneto ryšį, galintį pasiekti net 80 Mbps greitį. “Mano nuomone, tai labai svarbus žingsnis. Iš tiesų kol kas yra tik du operatoriai pasaulyje, o “Omnitel” bus trečias, kuris užtikrins 1800 Hz dažnį. Manau, kad jau šiais metais pamatysime, kokią revoliuciją sukels 4G LTE mobilusis ryšys savo technologinėmis galimybėmis”, – teigė jis.

T.Ljunggrenas paaiškino, kad Švedijoje ir Norvegijoje 4G LTE ryšiu anksčiausiai pradėjo naudotis spaudos fotografai. Mat aukščiausios kokybės nuotraukas galima perkelti į internetą per kelias sekundes ir parduoti, pavyzdžiui, naujienų portalams. Pasak jo, 4G LTE ryšys buvo naudojamas ir per karališkąsias vestuves Švedijoje praėjusią vasarą. “Galima tik spėti, kurie fotografai uždirbo daugiau: turėjusieji 4G LTE ryšį ar tie, kurio jo neturėjo”, – samprotavo T.Ljunggrenas.

Tikisi kelių tūkstančių vartotojų

Nuo praėjusio ketvirtadienio “Omnitel” 4G LTE ryšys veikia Vilniaus centre – Gedimino prospekto rajone, J.Jasinskio gatvės “Verslo trikampyje”, apie Konstitucijos prospektą, Senamiestyje apie Didžiąją gatvę bei dalyje Naujamiesčio.

Kaune šis ryšys veikia Laisvės alėjos rajone, Klaipėdoje – apie Minijos gatvę, Šiauliuose bei Panevėžyje – miestų centre. Antrasis “Omnitel” 4G LTE tinklo plėtros etapas numatytas spalio mėnesį.

Pasak A.Zabulio, kai tik buvo paleistas 4G LTE tinklas, švedai per pusmetį įgijo 10 tūkst. vartotojų, o Lietuvoje per pirmuosius metus tikimasi pritraukti apie kelis tūkstančius vartotojų.

“Ambicingas, bet, manau, pasiekiamas tikslas. Kiek šiais metais sieks investicijos, pasakyti sunku, nes viskas priklausys nuo to, kiek “Omnitel” pajėgs padaryti technologinių pakeitimų. Į šią technologiją jau investuota daug laiko dirbant su partneriais, ir tai yra didžiulės žmogiškosios investicijos. O dabar bus investuojami ir pinigai”, – sakė A.Zabulis.

2012 m. tinklo plėtra planuojama didžiuosiuose miestuose, vėliau – ir į mažesnius miestelius. Bendrovės atstovai neatmeta galimybės, kad jau netolimoje ateityje 4G LTE bus galima aprėpti 100 proc. Lietuvos teritorijos.

Nenutrūkstamas ryšys

Priminsime, kad šalyje veikia ir WiMAX bevielio ryšio duomenų perdavimo technologija, tačiau ji taip ir netapo mobiliąja technologija, kaip tikėtasi. 4G LTE teorinis maksimalus greitis yra 100 Mbps, o WiMAX šiuo metu – 40 Mbps.

Skirtumas tarp LTE ir WiMAX – pastaroji neturi tarptinklinio ryšio galimybės, be to, išėjęs už tinklo aprėpties zonos vartotojas lieka be interneto. Tuo tarpu 4G LTE kortelė veiks ir 3G bei 2G zonose, vadinasi, žmogus, būdamas ne 4G LTE zonoje, automatiškai persijungs į 3G ir nejaus interneto ryšio sutrikimo.

Pasak šią technologiją pristačiusių atstovų, kada 4G LTE pasieks mobiliuosius telefonus, dar neaišku. Tai esą priklausys nuo mobiliųjų telefonų gamintojų.

Manoma, kad netolimoje ateityje 4G LTE korta visiškai atitiks fiksuotą internetą, ir apskritai nebebus skirtumo – mobilusis ar fiksuotas internetas. Bus tiesiog internetas.

"Veido" archyvas

Daugeliu debesų kompiuterijos paslaugų naudojamės kasdien, tik nevadiname jų šiuo vardu

Debesų kompiuterija yra svarbiausia pastarųjų metų interneto tendencija. Jos pranašumai akivaizdūs, tačiau tarti galutinį verdiktą dar anksti.

Po vaizdinga metafora slepiasi revoliucinga idėja. Debesų kompiuterija (angl. “cloud computing”) užtikrina duomenų pasiekiamumą ir galimybę juos apdoroti iš bet kurio kompiuterio ar išmaniojo telefono, jei tik šis prijungtas prie interneto. Tai meta iššūkį įprastam programinės įrangos suvokimui.

Atsisakome “Word” tekstų rengyklės, nes tekstinius failus lengvai apdorojame paprastesniu, bet dažnai pakankamu “Google Docs” įrankiu; užuot diegę brangų ir sunkiasvorį “Photoshop”, analogiškas nuotraukų redagavimo funkcijas patikime “SumoPaint”. Tiek “Google Docs”, tiek “SumoPaint” nereikia diegti į savo kompiuterį – pakanka naršyklėje suvesti programos adresą ir prisijungti. Darbas vyksta programos tiekėjo serveryje, tai yra “debesyje”. Baigę darbą, programą tiesiog išjungiame – ji neužima papildomos vietos kompiuteryje, neeikvoja sistemos išteklių. Taip atrodo darbas su debesų kompiuterijos įrankiais.

Analogiškų paslaugų apstu, daugeliu jų mes naudojamės kasdien, tik nesame įpratę vadinti šiuo vardu. Tai pasakytina apie el. paštą, vaizdo įrašų talpyklas (dažniausiai “YouTube”), tinklaraščių platformas (“WordPress”, “Blogas.lt” ir kt.).

Didžiausias šių paslaugų pliusas – jų suderinamumas. Juk, sakykime, “Hotmail” veiks bet kuriame kompiuteryje, kad ir kokia programinė įranga jame bus įdiegta. Ne tokie svarbūs tampa ir kompiuterio techniniai duomenys. Dirbant “debesyje” viską lemia interneto, o ne procesoriaus greitis.

Pigiau nei atskira IT infrastruktūra

Atrodytų, nieko nauja – kalbame apie seniai sėkmingai veikiančias interneto tarnybas, kurioms apibūdinti viso labo sugalvotas naujas terminas. Tačiau 2007 m. prasidėjęs ir didžiulį pagreitį įgavęs debesų kompiuterijos proveržis nusipelno išskirtinio dėmesio. Pripažintas IT tyrimų centras “Gartner” pranešė, kad 2008 m. pasaulyje šios srities rinka buvo įvertinta 46 mlrd. JAV dolerių, o 2013 m.  numatoma trigubai didesnė suma.

Kitos tyrimų bendrovės IDC duomenimis, Europos verslo investicijos į debesų kompiuterijos rinką iki 2013 m. didės 159 proc., o į tradicinius IT ūkio sprendimus – tik 16 proc. Investicijos per penkerius metus turi potencialo sukurti 1,5 mln. darbo vietų.

Vienos didžiausių rinkos žaidėjų “Microsoft” prezidentas Vidurio ir Rytų Europai Donas Granthamas “Veidui” teigė, kad šiemet 90 proc. kompanijos tyrimams ir plėtrai skirtų lėšų bus susiję su debesų kompiuterijos produktais. Taip kompanija bandys pasivyti debesų kompiuterijos lyderę “Google”, siūlančią plačiausią paslaugų spektrą.

Visa tai reiškia, kad debesų kompiuterijos paslaugų konkurencija taps ne mažesnė nei tarp įprastos programinės įrangos, o vartotojai pamažu įpras dirbti internete ir pasiekti savo reikiamus failus iš bet kurio kompiuterio, užuot nešiojęsi juos USB rakte.

Nors dauguma asmeniniam naudojimui skirtų programų yra nemokamos, jos turi savų apribojimų. Didesniam verslui nemokamų versijų nebepakaks – būtent čia ir slypi pagrindinis debesų kompiuterijos pajamų šaltinis. Programų kūrėjai linkę pabrėžti, kad patikėti įmonės duomenis jų valdomam “debesiui” yra daug pigiau, nei kurtis atskirą IT infrastruktūrą. Be to, debesų kompiuterija šiuo atžvilgiu daug lankstesnė, ji nepririša įmonės prie turimos programinės įrangos. IT paslaugos tampa savotišku nuomos punktu – įmonė, užuot pirkusi ir rūpinusis visa programine įranga pati, naudojasi tik tais įrankiais, kurių jai reikia tuo metu.

Patikrinti saugumo dar nebuvo laiko

Debesų kompiuterijos pranašumai akivaizdūs, tačiau jie neišsprendžia duomenų saugumo klausimo, kuris vartotojams pats opiausias. Įsivaizduokite, kad valdote įmonę, kurios visi duomenys yra tvarkingai surūšiuoti debesų kompiuterijos įmonės serveryje. Kas garantuoja, kad jūsų duomenų nepasieks pašaliniai asmenys?

Julius Gregorauskas, bendrovės “Blue Bridge Bond” dinaminių IT paslaugų skyriaus vadovas, tikina, kad dėl saugumo abejoti neverta. “Debesų kompiuterijos sprendimai užtikrina duomenų saugumą, atitinkantį aukščiausius saugos reikalavimus. Be to, paslaugų teikimo sutartyse paslaugas teikiančios įmonės prisiima įsipareigojimus dėl duomenų konfidencialumo, todėl užsakovai visada turi teisę reikalauti atsakomybės. Tai padaryti būtų gerokai sunkiau, jeigu duomenis pasisavintų įmonės darbuotojas ar jų būtų netenkama pasirinkus nemokamus debesų kompiuterijos įrankius”, – sako IT specialistas, atstovaujantis vienai iš nedaugelio Lietuvos bendrovių, teikiančių debesų kompiuterijos paslaugas.

Norint įgyti patikimos kompanijos įvaizdį, reikia laiko, o jo Lietuvos įmonės turėjo labai nedaug. J.Gregorausko teigimu, Lietuvoje debesų kompiuterijos paslaugos kol kas žengia pirmuosius žingsnius. Ilgiausiai besinaudojančios įmonės šias paslaugas savo veikloje taiko tik šiek tiek daugiau nei pusmetį. Per tą laiką įvyko tik vienas viešas nesklandumas, susijęs su debesų kompiuterijos paslaugomis: dėl per didelio vartotojų srauto laikinai įstrigo elektroninio gyventojų surašymo sistema. Tiesa, surašymo organizatoriai sumanė šį faktą pateikti kaip pliusą, o ne kaip priekaištą naujajai sistemai. “Virtualių išteklių sprendimas leido operatyviai skirti papildomų pajėgumų, todėl elektroninis surašymas buvo sėkmingai įgyvendintas, nors ir su laikinais sistemos veikimo sulėtėjimais”, – viešame pranešime teigė Saulius Markūnas, “Baltic Data Center” generalinis direktorius.

Teisiniai klausimai keliami į tarptautinį lygmenį

Dar vienas svarbus aspektas, susijęs su duomenų apsauga, – teisinės sistemos geografinis ribotumas. Kuo labiau išplitusi “debesų” sistema, tuo didesnė tikimybė, kad duomenis saugantys serveriai atsidurs svečiose šalyse, kartais ir už žemyno ribų. Kai kurie paslaugų teikėjai serverių buvimo vietą apskritai laiko paslaptimi. O jei informacija keliauja per skirtingus serverius, esančius skirtingose valstybėse? Tai visiškai supainioja teisinę sistemą, kai neaišku, kurios valstybės įstatymais vadovautis, kilus ginčui.

Ši problema tarptautiniu mastu keliama Europos Parlamente. “Debesų kompiuterija gali duoti nemenką pridėtinę vertę interneto vartotojams paslaugų prieinamumo, saugojimo ir technologinio paprastumo srityse. Tai esminė priemonė siekiant didinti ES konkurencingumą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, tad ES teisės aktų leidėjai turėtų padėti debesų kompiuterijai plėtotis, užtikrinti, kad saugumo, duomenų privatumo ir sąveikos principai būtų įgyvendinami”, – savo idėjas, vykstant debatams dėl debesų kompiuterijos, dėstė EP narys bulgaras Ivailo Kalfinas.

Politikai sutiko, kad dabartinis teisinis reguliavimas šią IT sritį tik stabdo ir jį reikia keisti. Gegužę Europos Komisija pradės konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, o kitais metais tikimasi priimti ES debesų kompiuterijos strategiją.

Nelaukdama komisijos siūlymų, Jungtinė Karalystė dar pernai pradėjo kurti “G-Cloud” – vyriausybei priklausančią ir valstybės teritorijoje esančią debesų kompiuterijos struktūrą, skirtą valdžios įstaigoms. Iškeltas ambicingas tikslas: vietoje 8 tūkst. ankstesnių duomenų centrų palikti viso labo devynis ir taip sutaupyti apie 3,8 mlrd. eurų. Tiesa, dabar šis projektas yra letargo būsenos.

Nepaisant to, faktas, kad didžiųjų valstybių vyriausybės kelia sau tikslus perkelti savo duomenis “į debesis”, rodo šios IT srities rimtumą. Nors skeptikai nesutinka, kad ateityje visiškai atsisakysime įprastos programinės įrangos, akivaizdu, kad virtualiuose debesyse praleisim vis daugiau laiko. Verslininkai taip galės optimizuoti savo išlaidas, o individualūs vartotojai – džiaugtis patogių ir dažniausiai nemokamų įrankių gausa. Bent jau tol, kol kompiuteris prijungtas prie interneto. Dingus ryšiui, visas debesų kompiuterijos žavumas dingsta, ir tai tik vienas iš daugelio iššūkių programuotojams, siekiant debesų kompiuteriją paversti ne tik patogia, bet ir patikima priemone.

Informacinių technologijų (IT) bendrovė BAIP Vilniaus universitete (VU) suprojektavo ir įdiegė aukšto našumo sistemas, leisiančias mokslininkams atlikti naujos kokybės daugiamačius skaičiavimus. Du 3200 skaičiavimo branduolių ir daugiau nei 800 TB diskinės erdvės turintys našių skaičiavimų klasterių kompleksai yra didžiausi Lietuvoje.

VU Matematikos ir informatikos (VU MIF) bei Fizikos fakultetuose aukšto našumo ir didelių skaičiavimo pajėgumų kompiuterinė technika, programinė įranga bei duomenų saugojimo sistemos universitete buvo įdiegtos vykdant Europos Sąjungos lėšomis remiamus projektus – „Informacinių technologijų atviros prieigos centro sukūrimas“ ir „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“. Abiejų projektų, plečiančių „Saulėtekio“, „Santaros“ ir „Santakos“ slėnių veiklos galimybes, vertė siekia per 12 mln. litų.

Tokio masto superkompiuterių infrastruktūra Lietuvoje pritaikoma pirmą kartą. Ji ženkliai padidins Lietuvos mokslinį potencialą ir techninius pajėgumus – atvers visiškai naujas našių skaičiavimų galimybės įvairiose mokslo ir ūkio šakose, paspartins technologinių žinių perdavimą iš akademinio lygmens verslui, leis efektyviau vykdyti tyrinėjimus, aktyviau bendradarbiauti su užsienio mokslininkais“ – pažymėjo projektų partnerio IT bendrovės BAIP generalinis direktorius Kazimieras Tonkūnas.

Anot jo, tokių sistemų diegimas ir projektavimas yra didelis iššūkis ir pačiai bendrovei. „Projektai sudėtingi, nes siekiant kliento iškeltų tikslų reikėjo integruoti kelių skirtingų gamintojų naujai pristatytą įrangą, išlaikyti esamos sistemos tęstinumą. Džiaugiamės, jog per 12 savaičių sėkmingai įvykdytas uždavinys leidžia BAIP įsitvirtinti aukščiausios kompetencijos ir kritinių sistemų projektavimo plotmėje“, – sakė BAIP generalinis direktorius.

VU MIF Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimų centre įdiegtas daugiau nei 1700 skaičiavimo branduolių ir daugiau nei 600 TB diskinės erdvės turintis superkompiuteris, įjungtas bendrą LitGrid tinklą, teikiantį mokslininkams kompiuterinius resursus, kurių jiems reikia siekiant susidoroti su mokslo iššūkiais. Įranga taps būsimo Informacinių technologijų atviros prieigos centro pagrindu, per ją bus suteikta prieiga mokslininkams ir verslo įmonėms, kurioms reikalingi našūs skaičiavimai biochemijos, biomedicinos, optinėje spektroskopijos bei kitose srityse.

Antrojo projekto metu BAIP specialistai VU Fizikos fakultete suprojektavo ir įdiegė skaičiavimų klasterių kompleksą, turintį daugiau nei 1500 skaičiavimo branduolių, daugiau nei 200 TB diskinės erdvės. Jis apjungiamas ir valdomas aukšto našumo paralelinė failų sistema Lustre™. Pabrėžiama, kad aukšto našumo sistemoje yra pateikta simetrinė multiprocesorinė skaičiavimo sistema yra vienintelė tokio masto Lietuvoje, ypatingai naši ir turi ypač didelį plečiamumą. Našieji skaičiavimai bus pasitelkiami lazerių ir šviesos, puslaidininkių optoelektronikos, naujų medžiagų (nano ir elektronikos) technologijų bei kitose srityse.

Šiemet iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų numatomos rekordinės investicijos į informacijų technologijas (IT) – 22 proc. didesnės nei 2010 metais, rašo “Verslo žinios”.

IT įmonės sako, jog planuojama investicijų prieaugį lemia tik ES paramos lėšos, tad poveikis sektoriui priklausys nuo to, kada šie pinigai realiai pasieks rinką.

Asociacijos “Infobalt” inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis sako, jog planuojamas investicijų šuolis susijęs su tuo, kad 2007-2013 metų struktūrinės paramos projektai pradėjo įsibėgėti tik pernai, o šiemet jau pajudėjo visu tempu.

“IT įmonės, be abejo, tai pajus – šiemet jos jau dirbs visu pajėgumu. Kita vertus, ES paramos cikliškumas sukuria tam tikrą riziką, taigi įmonės turėtų investuoti ir į kitas veiklas, kurios nėra susijusios su ES paramos panaudojimu bei viešuoju sektoriumi, tam kad subalansuotų tą cikliškumą”, – teigė jis.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, šiemet valstybės investicijos į IT turėtų sudaryti 253,9 mln. litų, iš jų 178,1 mln. litų yra ES parama.

IVPK Planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas sako, jog tai didžiausios valstybės investicijos į IT per pastaruosius keletą metų. Pavyzdžiui, 2010 metais valstybės investicijos į IT siekė 208 mln. litų, iš kurių 135 mln. litų sudarė ES lėšos.

"Veido" archyvas

Savaitraštis “Veidas” pirmasis iš Lietuvos žurnalų jau pardavinėjamas “Apple store” parduotuvėje

Vis daugiau Lietuvos bendrovių stengiasi įkelti koją į planšetinių kompiuterių erdvę ir per šiuos įrenginius siūlyti savo produktus.

Praėjusiais metais, kai “Apple” išleido naująjį savo įrenginį “iPad”, iš pradžių dauguma į jį žvelgė gana skeptiškai, nors “Apple” vadovas Steve’as Jobsas drąsiai tikino, kad tai bus revoliucinė naujovė. Idėja buvo labai paprasta – sukurti naują įrenginį, kuris savo savybėmis būtų geresnis už nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną.

Pasaulis iki šiol stebėjo, kaip garsios firmos stengiasi sukurti kažką panašaus. Pirmasis bandymas buvo vadinamasis internetinis kompiuteris (“netbook”), tačiau jis nebuvo kuo nors geresnis už įprastą kompiuterį, išskyrus bateriją, kuri ilgiau neišsikraudavo. Juk internetinis lėtesnis nei įprastas nešiojamasis kompiuteris, jo ekranas daug mažesnis ir nepatogus skaityti, o visos programos veikia nestabiliai ir lėtai, nes yra skirtos galingesniems nešiojamiesiems kompiuteriams.

“iPad” era tik prasideda

Rinkoje pasirodžius planšetiniam kompiuteriui “iPad”, pasaulis pamatė, kad tai ir bus naujasis įrenginys, kuriuo bus galima patogiai naršyti internete, žiūrėti filmus ir skaityti knygas. Per devynis mėnesius parduota 15 mln. “iPad” ir užimta daugiau nei 90 proc. planšetinių kompiuterių rinkos. Tai įrodė, kad viskas, ką S.Jobsas minėjo pristatydamas “iPad”, buvo tiesa.

Išvydusios “Apple” proveržį, nesnaudžia ir kitos firmos, tokios kaip HP, “Asus”, “Motorola” ir kt. Šiais metais pasaulio mobiliųjų telefonų kongrese buvo pristatyti net aštuoni nauji skirtingų firmų planšetiniai kompiuteriai su jiems pritaikyta “Google Android” operacine sistema. Naujieji įrenginiai du kartus galingesni nei pionierius “iPad” ir pasižymi techniškai pranašesnėmis savybėmis, tačiau lieka klausimas, kiek laikys baterija. “iPad” baterija veikia net 10 valandų, ir tai pakeitė daugelio žmonių įprotį krauti prietaisą maždaug kas tris valandas.

Išleisdami “iPad 2″, “Apple” atstovai didžiuodamiesi pranešė, kad, nepaisant daug galingesnio procesoriaus, jie sugebėjo išlaikyti tą patį 10 valandų baterijos veikimo laiką. Taigi konkurentai vėl atsilieka vienu žingsniu, ir manoma, kad 2011-ieji taip pat bus “iPad” metai.

Svarbu paminėti, kad naujasis “iPad 2″ pasirodė nepraėjus nė metams po pirmojo įrenginio pristatymo. Be to, S.Jobsas paskelbė, kad buvo parduota 100 mln. elektroninių knygų, naudojant “iBooks” mobiliąją programėlę, vadinamąją aplikaciją. Tai rodo, kad šis naujasis įrenginys pamažu keičia įpročius ir naudojamas ne tik naršyti internete, bet ir knygoms skaityti. Šiuo metu jau net 75 tūkst. aplikacijų yra skirta specialiai “iPad” ir jų toliau gausėja dėl labai didelės paklausos.

Jau porą mėnesių planšetiniai kompiuteriai pardavinėjami ir Lietuvoje. Mūsų prekybininkai prognozuoja, kad šiemet jų bus parduota per 10 tūkst. Bendrovės “UD7 Studios” vadovas Rolandas Razma įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau “iPad” tipo įrenginių bus kiekvienuose namuose.

Natūralu, kad vis daugiau Lietuvos bendrovių stengiasi įkelti koją į planšetinių kompiuterių erdvę ir per šiuos įrenginius siūlyti savo produktus.

Elektroniniu būdu susirašė daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų – tai skaičius, gerokai pranokęs surašymo organizatorių lūkesčius ir liudijantis, kad lietuviai labai noriai naudojasi elektroninėmis valdžios paslaugomis.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, žvelgdamas į surašymo internetu rezultatus daro išvadą, kad lietuviai, ko gero, taip pat noriai dalyvautų ir rinkimuose, jei jiems būtų sudarytos galimybės juose balsuoti internetu – juk elektroniniu būdu susirašė daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Priminsime, kad savivaldybių tarybų rinkimuose prieš mėnesį dalyvavo tik kiek daugiau nei 44 proc. Lietuvos rinkėjų.

Taip pat norime priminti ministrui R.Palaičiui bei kitiems jo kolegoms Seime ir Vyriaisybėje, kad elektroninio balsavimo projektą stabdo ne kas kitas, o patys politikai – ši iniciatyva nebuvo iki balsadėžių prileista nei praėjusios, nei šios kadencijos Seime.

Ne paslaptis, kad nepaisant didelių investicijų į interneto greitį, Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio pagal viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygį. Eurostato duomenimis, 2009 m. Lietuva į elektroninę erdvę tebuvo perkėlusi 60 porc. savo pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų (tokių kaip pajamų, turto deklaravimas, laisvų darbo vietų paieška, asmens dokumentų išdavimas), o ES vidurkis šioje srityje siekia 74 proc.

Pasirodžius pirmiesiems mobiliesiems telefonams su fotografavimo funkcija ir jiems sparčiai tobulėjant, buvo pasigirdę prognozių, kad jie išstums skaitmeninius fotoaparatus. Tačiau taip neįvyko. Net ir krizės laikotarpiu skaitmeniniai fotoaparatai buvo perspektyvus buitinės elektronikos rinkos segmentas.

Šiuo metu skaitmeninių fotoaparatų rinka kaip tik pradeda atsigauti po visą pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės. Priminsime, kad iki 2008 metų vidurio sparčiai didėjusi fotoaparatų prekyba 2009-aisiais susitraukė. Tačiau praėjusiais metais, sprendžiant iš rinkos tyrimų bendrovės “GFK Retail and Technology” ataskaitos, gamintojai vėl pradėjo fiksuoti kilimą.

Išsigelbėjimas – veidrodiniai aparatai

Skaitmeninių fotoaparatų rinkoje vyrauja dvejopi aparatai – kompaktiniai ir veidrodiniai (arba DSLR). Kompaktiniai aparatai skirti masiniam vartotojui. Šie įrenginiai pasižymi naudojimo paprastumu, išplėstomis automatinio fotografavimo funkcijomis ir, žinoma, nedideliais matmenimis. Kai kurie modeliai jau yra tokie maži, kad nesunkiai telpa į kišenę. Tačiau šiuolaikiniai kompaktiniai fotoaparatai leidžia pasiekti gana gerą nuotraukų kokybę tik esant palankioms fotografavimo sąlygomis. Dėl to pažengę mėgėjai ir profesionalai renkasi veidrodinius aparatus, kurie daug gremėzdiškesni, tačiau dėl geresnės optikos, didesnių matmenų šviesai jautrios matricos ir rankinių nustatymų gausos leidžia įamžinti gerokai kokybiškesnius vaizdus.

“Pastaruosius keletą metų kompaktinių fotoaparatų pardavimas nustojo didėti, o šiais metais jis turėtų sumažėti 10 proc. kiekine ir 30 proc. pinigine verte”, – teigia didmeninės bendrovės “Acme kompiuterių komponentų” foto-videoproduktų vadybininkas Baltijos šalims Dainius Jaudegis, bet priduria, kad lygia greta smarkiai augo veidrodinių fotoaparatų šaka. “Šiais metais laukiame 60–70 proc. augimo DSLR srityje”, – sako jis.

Vienos didžiausių fotoaparatų gamintojų “Canon” atstovai irgi kalba apie smarkiai padidėjusią veidrodinių fotoaparatų paklausą.

Žinoma, čia svarbu žinoti, kad kol kas veidrodinių fotoaparatų parduodama daug mažiau nei kompaktinių (Lietuvoje – septynis kartus), tačiau jie gerokai brangesni. Pavyzdžiui, pigiausi kompaktiniai aparatai kainuoja mažiau nei 200 Lt, o DSLR kainos prasideda nuo 1500 Lt, be to, dažnai papildomai apie kelis šimtus litų tenka pakloti už “veidrodžiui” skirtą objektyvą. Tad gamintojas ir pardavėjams pajamų sumažėjimą dėl menkstančio kompaktinių modelių pardavimo su kaupu kompensuoja išaugęs veidrodinių aparatų pardavimas.

Telefonų konkurencija

Prognozuojamą kompaktinių fotoaparatų populiarumo mažėjimą lemia du veiksniai: konkurencija su mobiliaisiais telefonais, ypač išmaniaisiais, ir rinkos įsisotinimas. Šiuolaikiniai telefonai turi 3–5 megapikselių miniatiūrinius fotoaparatus, kuriais galima padaryti vidutinės kokybės nuotraukų, esant palankioms fotografavimo sąlygoms: geram apšvietimui ir nejudantiems objektams. Peržiūrėti kompiuterio monitoriuje ir perkelti į internetą tokios kokybės dažniausiai pakanka.

Vis dėlto mažai tikėtina, kad telefonai išstums kompaktinius fotoaparatus. Su šiuo teiginiu sutinka ir “Veido” kalbinti profesionalūs fotografai bei “Elektromarkt” prekybos tinklo atstovai. Viena priežasčių, neleidžiančių telefonams pasiekti visų fotoaparatų galimybių, – korpuso dydžio apribojimai, trukdantys įdiegti kokybišką optiką ir didesnę matricą.

Technologijų pažanga

Prieš keletą metų stebėtas staigus skaitmeninių fotoaparatų pardavimo kilimas buvo susijęs su esmine fotografavimo technologijų kaita. Žmonės keitė analoginius fotoaparatus į skaitmeninius. Dabar, kai rinka įsisotino, pradeda veikti kiti pirkimo kriterijai. Prasideda “antro įsigijimo” banga, kai vartotojas keičia pasenusį skaitmeninio fotoaparato modelį į pažangesnį naują.

Gamintojai nuolatos tobulina kompaktinius aparatus: didina megapikselių kiekį, priartinimą (angl. zoom), plečia filmavimo galimybes. Procesorių ir kitos elektronikos, fotografavimo nustatymų parinkimo algoritmų pažanga leidžia gauti vis geresnės kokybės nuotraukas. Antra vertus, krinta fotoaparatų kainos. Tad prieš ketverius penkerius metus įsigytas aukštesnės klasės įrenginys dažnai nusileidžia savo galimybėmis šiandienos ekonominės klasės modeliams.

Nauja tendencija kompaktinių fotoaparatų srityje yra ryšys su internetu ir kitais buitiniais įrenginiais. Prieš dešimtmetį skaitmeniniai fotoaparatai buvo skirti tiesiog juostiniams įrenginiams pakeisti. Dabar vartotojams reikia aparatų, kurie leistų vieno mygtuko paspaudimu įkelti padarytas nuotraukas į “Facebook” ar “Flickr” socialinius tinklus, be laidų išspausdinti arba peržiūrėti nuotraukas televizoriaus ekrane. Šiuo metu tokių modelių dalis bendroje fotoaparatų rinkoje yra nedidelė, tačiau prognozuojama, kad “prisijungę aparatai” taps vienu svarbesnių pardavimo variklių.

Kitos fotoaparatų technologijų naujovės – GPS, 3D fotografavimo ir nuotraukų apdorojimo tiesiogiai fotoaparate funkcijos. Integruotas GPS imtuvas leidžia priskirti įamžintiems vaizdams vadinamąsias geožymes (angl. geotag), pagal kurias vėliau nesunkiai nustatoma, kur buvo daryta nuotrauka. Trijų matmenų fotografijos kol kas yra labai nauja ir dar nesubrendusi technologija. Jos išėjimo į mases dar teks palaukti.

Fotoaparatai be veidrodžių

SLR fotoaparatų srityje taip pat ryškėja didelės permainos. Pirmoji, jau beveik pasibaigusi, susijusi su filmavimo funkcija. Dabar daugelis parduodamų veidrodinių, ką jau kalbėti apie kompaktinius, fotoaparatų modelių leidžia filmuoti. Išimtį sudaro tik profesionalams skirti įrenginiai. Tik laiko klausimas, kada bus visiškai pereita prie didelės “Full HD” filmavimo raiškos (dalis fotoaparatų įamžina mažesnės raiškos filmus). Kitais žodžiais, siekiama visus skaitmeninius fotoaparatus paversti videokamerų pakaitalu.

Antroji tendencija yra naujos fotoaparatų klasės, pavadintos “mirrorless” vardu, atsiradimas. Šie įrenginiai yra tarpinis variantas tarp veidrodinio ir kompaktinio fotoaparato, susiejantis geriausias jų savybes. Jie neturi veidrodžio, kuris skirtas nukreipti matomam pro objektyvą vaizdui į peržiūros langelį. Tokie fotoaparatai dar vadinami MILC (Mirrorless Interchangeable Lens Camera) arba EVIL (Electronic Viewfinder Interchangeable Lens) santrumpomis. “Mirrorless” įrenginiai pasižymi mažesniais nei įprastų veidrodinių fotoaparatų matmenimis, tačiau panašia vaizdo kokybe. Jie yra didesni už kompaktinius modelius, bet turi keičiamuosius objektyvus.

“Pas mus “mirrorless” fotoaparatai kol kas sudaro tik kelis procentus nuo bendro pardavimo, tačiau Japonijoje praėjusių metų vasarą jie užėmė 36 proc. rinkos. Tai rodo, kad labiausiai auganti šaka yra “mirrorless”, – sako D.Jaudegis.

Jo manymu, dar labiau išpopuliarėti naujai fotoaparatų klasei trukdo dviejų didžiausių gamintojų “Canon” ir “Nikon” delsimas. Šios kompanijos kol kas nesiūlo “mirrorless” modelių savo asortimente. “Nikon” tik mąsto išleisti tokį modelį, o “Canon” neplanuoja to daryti 2011 metų”, – teigia “Acme kompiuterių komponentų” atstovas.

Koks vaizdo kamerų likimas

Fotoaparatų rinkoje juntamas atsigavimas, bet skaitmeninių vaizdo kamerų srityje labai didelių pokyčių nematyti. “Veido” kalbinti mažmeninės ir didmeninės prekybos bendrovių atstovai teigia, kad kaip klasė šie įrenginiai neišnyks, tačiau  jau kuris laikas ši rinka neauga.

Skaitmeninėms vaizdo kameroms didelę konkurenciją sudaro išmanieji telefonai ir fotoaparatai, kurių daugelis jau gali filmuoti “Full HD” raiška, o filmuko ilgį riboja tik naudojamos duomenų laikmenos talpa. Be to, kaip teigia Ruslanas Kovaliovas, prekybos tinklą “Elektromarkt” valdančios bendrovės valdybos pirmininkas, Lietuvoje žmonės linkę labiau fotografuoti, o ne filmuoti.

Antra vertus, pasak D.Jaudegio, vaizdo kameros turi vieną ryškų privalumą – jomis daug patogiau įamžinti ilgesnius filmus. Fotoaparatai, ypač veidrodiniai, nepritaikyti ilgai laikyti viena ranka. Dėl to ilgiau filmuojant ranka pavargsta ir vaizdas ekrane pradeda drebėti.

Nauja vaizdo kamerų rinkos tendencija yra vadinamosios kišeninės vaizdo kameros (angl. pocket video camera). Savo dydžiu ir forma jos primena mobilųjį telefoną, dažnai yra atsparios sutrenkimams, kartais net vandeniui, ir labiau skirtos jaunimui. JAV tokios kameros yra labai populiarios.

Vasario viduryje Barselonoje vyko viena svarbiausių mobiliosioms technologijoms ir verslui skirtų parodų “Mobile World Congress 2011″. Joje buvo nubrėžtos naujos mobiliųjų įrenginių ir paslaugų raidos kryptys.

Barselonoje vykstanti paroda suteikia puikią galimybę įvertinti, kuria linkme vystosi plataus vartojimo elektronika ir mobiliosios technologijos, nes čia naujoves pristato didžiausi šių technologijų kūrėjai ir gamintojai. Šį renginį tarptautinė GSM asociacija organizuoja nuo 2009 m. MWC sudaro dvi dalys: didžiausių mobiliųjų technologijų rinkoje veikiančių kompanijų vadovų kongresas ir paroda. Ją šiemet apžiūrėjo 60 tūkst. lankytojų, o renginyje dalyvavo daugiau kaip 1400 bendrovių.

Toliau plis išmanieji įrenginiai

Skirtingų šalių ekspertai parodoje prognozavo, kad viena iš 2011 metų tendencijų bus tolesnis išmaniųjų telefonų (angl. smartphone) ir jiems skirtų programėlių, vadinamų aplikacijomis, populiarėjimas. “2010-ųjų pradžioje prognozavome, kad Lietuva pribrendo neregėto masto išmaniųjų telefonų rinkos plėtrai, ir buvome teisūs, – teigia parodoje dalyvavusios bendrovės “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis. – Nors prognozavome, kad kas ketvirtas parduotas telefonas bus išmanusis, tikrovė pranoko lūkesčius – net kas antras parduotas telefonas buvo išmanusis. Tai rodiklis, kuriuo lenkiame ne tik pasaulio vidurkį (apie 20 proc.), bet ir technologiškai pažangiomis šalimis laikomas Suomiją (40 proc.) bei Estiją (20 proc.).”

Akivaizdu, kad anksčiau laikyti išskirtiniais, didesnes pajamas turinčiam žmogui skirtais įrenginiais, per praėjusius metus išmanieji telefonai tapo prieinami daugeliui vartotojų.

Mobiliųjų programų bumas

Vienas svarbesnių išmaniojo telefono privalumų – galimybė nesunkiai įdiegti į jį naujų programėlių ir taip išplėsti jo funkcijas. Tokių programėlių rinka labai sparčiai plečiasi. Pavyzdžiui, išmaniesiems telefonams su “Android” operacine sistema jau sukurta per 250 tūkst. įvairiausių programėlių, o “iPhone” įrenginiams – daugiau nei 400 tūkstančių (2011 m. sausio pabaigos duomenys). Ši banga ateina ir į Lietuvą. Šalyje gausėja programėlių kūrėjų bendruomenė ir šiemet turėtų atsirasti keletas stiprių įmonių, kurios pradės specializuotis kurti programėles, skirtas įvairioms telefonų operacinėms sistemoms. Savo išmaniųjų telefonų programėles turėtų susikurti stambieji verslo klientai, žiniasklaidos priemonės.

Apie didėjančią mobiliųjų programų svarbą šneka ir kitos parodoje “Mobile World Congress 2011″ dalyvavusios Lietuvos bendrovės “Telesoftas” direktorius Algirdas Stonys. “Matome, kad programavimas, susijęs su išmaniaisiais telefonais, tampa vis aktualesnis įvairiausioms įmonėms. Vis daugiau verslo bendrovių, nesusijusių su mobiliosiomis technologijomis, nori turėti savo programą telefone”, – teigia mobiliąsias aplikacijas kuriančios įmonės vadovas. Jo žodžiais, prognozės, kad internetinis verslas pamažu judės į mobilųjį verslą, pasitvirtina.

Telefonas – vietoje mokėjimo kortelės

Daug lūkesčių siejama ir su artimojo lauko komunikacijos (angl. near field communication, NFC) technologija. Ji užtikrina informacijos apsikeitimą nedideliu, iki 4 cm atstumu. Taigi mobiliuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu bus galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas, paversti šiuos įrenginius elektroniniu bilietu ar užraktu, asmens tapatybę liudijančiu dokumentu. Panašios technologijos Europoje ir JAV turėtų atsirasti ir pradėti plisti per ateinančius keletą metų. Jau dabar gamintojai pradeda kurti telefonus su NFC. Pavyzdžiui, Barselonos parodoje korėjiečių kompanija “Samsung” pristatė išmanųjį telefoną “Galaxy S II” su NFC funkcija.

Dar vienas 2011 m. mobiliųjų technologijų akcentas – planšetinių kompiuterių populiarėjimas ir specializuoto, jiems skirto turinio atsiradimas. “Apple iPad” ir panašūs įrenginiai “Mobile World Congress” parodoje buvo įvertinti kaip bene didžiausia sėkmės istorija – vos per metus atsirado ir plačiai paplito nauja produktų kategorija, kuri žada didelius pokyčius ir naujas perspektyvas įvairioms verslo šakoms, ypač žiniasklaidai, leidybai ir medicinai.

4G internetas

Šių metų “Mobile World Congress” patvirtino, kad ketvirtosios kartos internetu vadinama LTE technologija yra pagrindinė mobiliojo interneto evoliucijos kryptis. Tai pabrėžė tiek “Omnitel”, tiek “Telesoftas” bendrovių vadovai. Šiuo metu pasaulyje veikia 18 LTE tinklų, per artimiausius keletą metų, bendrovės “Omnitel” prognozėmis, jų skaičius turėtų padidėti iki maždaug 200.

“Mes matome, kaip sparčiai auga tinkle perduodamų duomenų srautas, tad natūralu, kad ir toliau investuosime į savo 3G tinklą, kaip ir į 4G netolimoje ateityje. Be to, svarbu, kad “TeliaSonera” pirmoji pasaulyje vartotojams pristatė 4G LTE ryšį ir turi jau daugiau nei metų tokių paslaugų teikimo patirtį, o mes 4G jau beveik metus sėkmingai išbandome Lietuvoje. Kadangi esame “TeliaSoneros” dalis ir naudojamės bendrais ištekliais (tiek techniniais, tiek žmogiškaisiais), 4G LTE diegsime turėdami reikalingų žinių ir patirties, kaip elgtis šioje rinkoje”, – aiškina A.Zabulis.

Švedijoje veikiantis LTE mobilusis internetas leidžia pasiekti telefone 88 megabitų per sekundę greitį. (Lietuvoje tiekiamo įprasto šviesolaidinio interneto greitis siekia 100 megabitų per sekundę.) Galima teigti, kad mobilusis internetas savo sparta jau prisivijo tradiciškai tik kompiuteriuose naudojamus šviesolaidinio ir ADSL interneto ryšius.

Aukštesnio lygio konkurencija

Barselonoje vykusi paroda dar kartą aiškiai parodė, kad šiuo metu pasaulyje konkuruoja nebe atskiri telefonų modeliai ar jų technologijos, bet vadinamosios išmaniųjų telefonų platformos, kurių sudedamosios dalys yra operacinė sistema, programuotojų bendruomenė, elektroninės prekybos sistema. Geri tokios platformos pavyzdžiai yra “Android” operacinė sistema su jai skirtų programų parduotuve “Android Market” ir “Apple iPhone” su “App Store”.

Kompanijų “Nokia” ir “Microsoft” sąjunga

Bene daugiausiai diskusijų parodoje MWC sukėlė paskelbta žinia apie Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos “Nokia” ir programinės įrangos milžinės “Microsoft” sąjungą. Sparčiai telefonų rinkos dalį prarandanti “Nokia” rado kuo pakeisti morališkai pasenusią savo mobiliąją operacinę sistemą “Symbian”. Pranešta, kad kompanijos generalinis direktorius Stephenas Elopas derasi su “Microsoft” generaliniu direktoriumi Steve’u Ballmeriu dėl “Windows Phone 7″ sistemos naudojimo “Nokia” telefonuose. Be to, “Nokia” paieška bus vykdoma naudojantis “Microsoft” varikliu “Bing”. Kita vertus, “Microsoft” naudosis “Nokia” žemėlapių sprendimais.