Pagal interneto prieinamumą žmonėms vis dar esame ES uodegoje, atsilikėlių gretose rikiuojamės ir pagal plačiajuosčio interneto paplitimą.

Nors interneto plėtra Lietuvoje juda septynmyliais žingsniais (daugiausia skatinama ES finansinės paramos), kur jau atėjome, galime pamatyti tik pažvelgę į save iš šalies.

Lietuvos valdžia per visus užsienio vizitus giriasi itin sparčiu plačiajuosčiu internetu ir per kelerius metus žada atvesti jį iki kiekvienos Lietuvos karvės, tačiau kol kas ši moderni technologija prieinama tik nedidelei lietuvių daliai, palyginti su kitomis ES šalimis. Net nuo latvių, ką jau kalbėti apie estus, atsiliekame ir pagal kitus rodiklius: ir pagal namuose naudojamo interneto, ir pagal prisijungimo spartos, ir pagal mobiliųjų telefonų su interneto ryšiu statistiką esame pirmose vietose nuo galo. Palyginti su Europa, vis dar mažai pas mus ir elektroninių valdžios paslaugų.

Ekspertai pabrėžia, kad elektroninei visuomenės pažangai neužtenka vien dosnios ES piniginės. Be jos nebūtų nutiesta kabelių, nemažai europinių pinigų skiriama ir žmonių, ypač vyresnės kartos, kompiuteriniam švietimui, tačiau be pačios Lietuvos gebėjimo ne tik matyti, bet ir daryti save informacinių technologijų lydere, pažangūs ir toliau atrodysime tik patys sau.

Pradžia – mokykloje

Prakalbus apie kompiuterinį raštingumą, žvilgsnis pirmiausia krypsta į mokyklas. Kyla klausimas: kaip dabar atrodo kompiuterių klasės, ar internetas jau tapo kasdieniu mokymo ir mokytojų bei mokinių bendravimo įrankiu?

Technologinė pusė atrodo neblogai: remiamos ES, pasaulinių kompiuterinės įrangos gamintojų, mokyklos jau turi modernius kompiuterius, spartųjį internetą, ir tuo naudojamasi jau ne vien informatikos, bet ir daugelyje kitų pamokų. “Anksčiau buvome pasenusios Vakarų Europos technikos sandėlis – mus pasiekdavo tik ten jau nebereikalinga technika. Tačiau per pastaruosius kelerius metus padėtis radikaliai pagerėjo – turime naują techniką, internetą, kai kuriose mokyklos zonose jau net ir bevielį”, – džiaugiasi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

Pasak jo, ypač ryškus proveržis įvyko po to, kai buvo pradėta įgyvendinti ES lėšomis finansuojama Mokyklų tobulinimo programa, leidusi aprūpinti jas ne vien kompiuteriais, bet ir interaktyviomis lentomis, skaitmeninėmis kameromis. Pašnekovas skaičiuoja, kad šiuo metu jų mokykloje vienu kompiuteriu naudojasi šeši septyni mokiniai.
Tačiau tai gerokai bendrą Lietuvos statistiką viršijantis skaičius. 2009 m. duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklose vienu kompiuteriu naudojosi apie 12 mokinių. Džiaugtis galima nebent progresu: dar 2004 m. dėl vietos prie kompiuterio turėjo grumtis 22 mokiniai.

Švietimo informacinių technologijų centro direktorius Vainas Brazdeikis pripažįsta, kad Lietuvos rodikliai ES kontekste atrodo prastai. “Šveicarijoje jau diskutuojama apie tai, kad kiekvienas mokinys mokykloje turi gauti po nešiojamąjį kompiuterį”, – palygina jis.

Tuo tarpu Lietuvos siekiamybė – kad vienas kompiuteris tektų keturiems penkiems vaikams. Tai ketinama pasiekti per artimiausią penkmetį. Įdomu, ko per tą laiką jau bus pasiekę tie asmeniniais nešiojamaisiais kompiuteriais jau dabar mokyklose apdalyti mažieji šveicarai…

“Nieko nepadarysi, lėšų galima skirti tiek, kiek turime”, – atsidūsta ekspertas. Jis pripažįsta, kad be ES paramos kompiuterinio progreso mokyklose iš viso nebūtų – nacionalinės investicijos šioje srityje dėl krizės sumažintos kelis kartus.

Informacinių technologijų bendroves vienijančios asociacijos “Infobalt” atstovai tokį požiūrį vadina labai trumparegišku. “Kur mes tokiu tempu nueisime? Apskaičiuota, kad jau 2015 m. 90 proc. visų darbo vietų Europoje reikalaus informacinių technologijų išmanymo”, – sako “Infobalt” ES reikalų vadovė Vilma Misiukonienė.

Tiesa, problemų turime ne vien dėl lėšų stygiaus – mentalitetas keičiasi dar lėčiau nei įranga kompiuterių klasėse. “Beje, technologijų plėtra yra iššūkis ne Lietuvos mokiniams – jaunimas smalsus ir lankstus. O štai pedagogai, ypač vyresnės kartos, dar turi išmokti naudotis tuo, kas jau pasiekė jų klases”, – teigia V.Brazdeikis. Jo duomenimis, pavyzdžiui, visiems patogus mokytojų ir mokinių bendravimas socialiniuose tinklalapiuose kol kas – retos išimtys, o ne taisyklė Lietuvoje, nors tokias technines galimybes dauguma pedagogų jau turi.

“Infobalt” taip pat skambina pavojaus varpais dėl to, kad Lietuvoje jau pradeda stigti informacinių technologijų specialistų. “Teisininkai rikiuojasi darbo biržoje, bet jų ir toliau kepama per daug. IT specialistų stinga jau dabar – universitetai jų galėtų kasmet parengti septyniais šimtais daugiau nei šiuo metu, bet šios srities finansavimas per studijų krepšelius kažkodėl nuolat mažinamas”, – piktinasi V.Misiukonienė.

Padrika elektroninė valdžia

Na, o kol kas skaičiai liudija internetą tapus tik palyginti nedidelės dalies lietuvių kasdienio gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, prekes internetu kartkartėmis užsisakinėja tik apie 5 proc. lietuvių – dar rečiau tai daro tik rumunai ir bulgarai. Nors pagal interneto prieigos namuose skaičių Lietuva neatrodo labai prastai – ją turi daugiau negu pusė visų Lietuvos namų ūkių, ir pagal šį rodiklį nedaug teatsiliekame nuo ES vidurkio.

Tyrinėjant kitus skaičius galima pastebėti, kad lietuviai internetu privengia tik pirkti, o štai elektronine bankininkyste naudojasi plačiai, laikraščius, žurnalus ir kitas informacijos priemones internete skaitome panašiai kaip ir vidutinis europietis.

Čia derėtų paminėti kai kuriuos teigiamus pavyzdžius. Tarkime, tikrai gerai funkcionuoja elektroninė mokesčių deklaravimo sistema, kai kurios “Sodros”, registrų, dokumentų išdavimo sistemos paslaugos – visos jos kuria lyg ir neblogą Lietuvos elektroninės valdžios įvaizdį. Statistika liudija, kad populiariausios viešosios e. paslaugos Lietuvoje yra mokesčių deklaravimas, darbo paieška, su sveikatos apsauga susijusios paslaugos, taip pat priėmimas į aukštąsias mokyklas, viešųjų bibliotekų paslaugos, socialinės apsaugos pašalpos ir asmens dokumentų išdavimas.

Tačiau vėlgi geriau savo laimėjimus galima įvertinti tik turint platesnį, o ypač tarptautinį kontekstą. Priminsime, kad internetu valstybės teikiamomis paslaugomis naudojasi tik apie 18 proc. lietuvių. Pagal šį rodiklį ir vėl rikiuojamės ES narių sąrašo pabaigoje, daugiau negu tris kartus atsilikdami nuo progresyviausiųjų klubui priklausančių danų, olandų ar švedų.

Programinę įrangą verslui ir valstybinėms organizacijoms gaminančios pasaulinės bendrovės SAP atstovybė Lietuvoje pastebi esminę viešojo sektoriaus elektroninių paslaugų plėtros ydą: visas procesas yra padrikas, nes kiekviena įstaiga informacines sistemas diegia savarankiškai. UAB “SAP” pardavimo vadovas Tomas Vitkus kritikuoja dabar vykstantį Lietuvos savivaldybių programinės įrangos atnaujinimą, panaudojant tam daugiausia ES lėšas.

“Kokias technologijas diegti, savo nuožiūra sprendžia atskirų savivaldybių tarnautojai”, – stebisi jis.

Pasak specialisto, taip visų pirma neefektyviai leidžiami valstybės pinigai, nes centralizuotai organizuojant viešuosius pirkimus kiekviena savivaldybė išleistų mažiau. Jis suskaičiavo, kad dabar, pirkdamos atskirai, visos savivaldybės išleis apie 100 mln. Lt. “Tuo tarpu už 30–40 mln. Lt būtų galima įdiegti tobulą pačių naujausių technologijų bendrą sistemą”, – tvirtina pašnekovas.

Be to, diegiant centralizuotą sistemą būtų sukurtas kur kas efektyvesnis ir, svarbiausia, skaidresnis savivaldybių elektroninis tinklas. “Kiekvienas žmogus galėtų internete palyginti, kiek kurioje savivaldybėje užtrunka tokio paties leidimo išdavimas”, – pateikia pavyzdį T.Vitkus. Kartu, jo manymu, bendra bei atvira sistema mažintų korupcijos ir kitokio valdininkų piktnaudžiavimo galimybes.

Norintiesiems, kad būtų suremontuoti namai, nupjauta žolė ar pageidaujantiesiems gauti teisininko konsultaciją nebereikia gaišti ir ieškoti skelbimų – internete galima paskelbti viešą konkursą ir svetainėje “teikia.lt” laukti geriausių specialistų pasiūlymų.

Jeigu namie metų metus guli keletas nereikalingų, bet dar gerų daiktų, kita svetainė “tuktuk.lt” kviečia juos parduoti aukcione ar atiduoti. Dar kitos svetainės daiktus siūlo mainytis. Tam užtenka užsukti į interneto puslapius “mainyk.lt”, “kaman.lt” ar “barterlit.lt”. Iš tiesų šiandien keistis ir mainytis galima daug kuo: pradedant knygomis (knygumainai.lt) ir netgi baigiant verslu (verslomainai.lt).

Tokių interneto svetainių, kuriose vis daugiau praktinių vartotojams siūlomų paslaugų, aukcionų, mainų, ypač padaugėjo sunkmečiu.

“Žmonės pradėjo labiau skaičiuoti, vertinti daiktus ir savo laiką, aktyviau ieškoti pigesnių variantų bei galimybių. Žmonės labiau linkę ne išmesti nereikalingus daiktus, o juos verčiau atiduoti ar parduoti kitiems”, – priežastis, skatinančias tokių interneto svetainių atsiradimą, aiškina vienos jų administratorius Tomas Vaišvila.

Jis tikina, kad kasdien tokios svetainės pasipildo keliais šimtais naujų skelbimų, siūlančių keistis daiktais, baldais, drabužiais ir net buities darbais. “Buvo ir toks skelbimas, kuriame siūlyta išvalyti namus mainais už skalbinių lyginimą”, – linksmus skelbimus prisimena T.Vaišvila.

Lietuvoje išmanieji telefonai kasmet užima vis didesnę parduodamų naujų telefonų dalį. Telefonais prekiaujančios bendrovės “Mobili linija” perkamiausių telefonų dešimtuke dabar jau trys išmanieji telefono aparatai.

Tarp visų “Bitės” parduodamų mobiliųjų telefonų išmanieji sudaro dešimtadalį. Tuo tarpu “Omnitel” salonuose nuperkamų išmaniųjų telefonų skaičius per metus beveik padvigubėjo. “2009 m. išmanieji telefonai sudarė 11 proc. visų “Omnitel” parduodamų telefonų, šių metų sausį – 13 proc., o birželį – jau 20 proc. Prognozuojame, kad 2010-aisiais kas ketvirtas “Omnitel” parduodamas telefonas bus išmanusis, o 2011-aisiais – kas trečias”, – tvirtina “Omnitel” atstovė spaudai Daiva Selickaitė.

Prie išmaniųjų telefonų plitimo Lietuvoje smarkiai prisideda ir mobiliojo ryšio bendrovėse pasirodę patrauklūs pasiūlymai – išmanieji telefonai po 1 Lt. Vis dėlto, “Bitės” duomenimis, kol kas išmanieji telefonai Lietuvoje užima tik apie 5 proc. rinkos, o Vakarų Europoje ir JAV – apie 25 proc.

“Bitės” atstovė Raminta Rimkienė teigia, kad daugiau nei du trečdaliai vartotojų, įsigijusių išmanųjį telefoną, išnaudoja įvairias šio įrenginio galimybes – tikrinasi elektroninį paštą, naršo internete, bendrauja socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip “Facebook”, “One.lt”, ar pokalbių programose, kaip “Skype”.

Mobiliuosius telefonus ir kompiuterius remontuojantys specialistai pastebi, kad šie prietaisai dabar genda kur kas rečiau nei prieš trejus–penkerius metus. “Gamintojų broko dabar pasitaiko labai retai, net nebėra nė vieno telefono modelio, apie kurį galėtume pasakyti, kad jis nevykęs”, – pasakoja bendrovės “Mobilera” atstovė Lida Kerienė, primenanti, kad dar neseniai prastą reputaciją turėjo kai kurie “Sony Ericsson”, “Nokia” ir kitų gamintojų telefonų modeliai.

Jai antrina ir telefonus remontuojančios “Mobilios garantijos” atstovai – pasak jų, gedimus dabar dažniausiai lemia atsitiktinumas arba vartotojų neatsargumas. “Seniai baigėsi laikai, kai gesdavo telefonų garsiakalbiai ar lūždavo klaviatūros”, – aiškina specialistai. Tiesa, jie pastebi, kad dažniau linkę gesti telefonai su slankiuoju arba atlenkiamu dangteliu, taip pat – daugiau funkcijų atliekantys prietaisai.

Panašias tendencijas įžvelgia ir nešiojamųjų kompiuterių taisyklos “Pelė” specialistai. Jų teigimu, dažniausiai taisyti atnešami sušlapę ar sudaužyti kompiuteriai, o dėl gamintojų kaltės dažniau genda nebent vaizdo lustas, bet ir šio gedimo galima išvengti, tinkamai sureguliavus kompiuterio aušinimą. Paprašyti įvardyti vis dėlto dažniau gendančius nešiojamuosius kompiuterius, trijų kalbintų kompiuterių taisyklų atstovai sutarė, kad dažniau tenka remontuoti kai kuriuos HP modelius.

Lietuvos pirkėjai dažniausiai dairosi mobiliojo telefono, kainuojančio iki 125 Lt, o skaitmeninio fotoaparato – už 450–900 Lt.

Mažmeninės prekybos mobiliaisiais telefonais įmonės “Mobili linija” duomenimis, birželį perkamiausi Lietuvoje išliko pigesni “Nokia” modeliai. Pats perkamiausias telefonas Lietuvoje – “Nokia 1616″ (125 Lt), o brangiausias iš pirmajame dešimtuke esančių telefonų – antroje vietoje atsidūręs “Nokia 5230″ (525 Lt). Pastarasis telefonas atsiduria ir “Topo centro” tinklo perkamiausių telefonų trečioje vietoje, o pirmoje įsitaiso “Nokia 2700″ (259 Lt), antroje – “Samsung S5230″ (449 Lt).

“Topo centre” iš skaitmeninių fotoaparatų šiuo metu perkamiausias “Canon PowerShot SX200 Black” (899 Lt). Tuo tarpu prekybos centre “Ermitažas” perkamiausi perpus pigesni skaitmeniniai fotoaparatai – “Kodak M341″ (349 Lt), GE E1255W (448 Lt) ir “Praktica DCZ10.4″ (319 Lt).

“Šie modeliai perkamiausi, nes kaina nedidelė, o buitiniam naudojimui jų kokybės per akis. Dabar, palyginti su 2008–2009 m., fotoaparatų kainos stipriai kritusios – 2008 m. tokių modelių kainos būtų buvusios 120–150 Lt didesnės”, – aiškino “Ermitažo” garso ir vaizdo technikos skyriaus konsultantas Justinas Gaidys.

Prekybos tinkle “Topo centras” perkamiausių vaizdo kamerų trejetuke dvi pirmąsias vietas užima “Sony” modeliai – “Sony DCR-SR58E” (1222 Lt) ir “Sony DCR-SX34E” (899 Lt).

Pirmuoju skaitmeniniu kompiuteriu vadinamas “Eniac”, pradėjęs veikti dar 1946-aisiais, svėre 27 tonas ir užėmė 61 kubinių metrų plotą. O vienas mažiausių dabartinių asmeninių kompiuterių “Space Cube” užima 144 kubinius centimetrus ir sveria mažiau nei 200 gramų. Bet ar mažesnis visada geresnis?

“Dydis mažėja, galimybės didėja” – toks dabartinis informacinių technologijų prietaisų dėsnis. Paradoksalu, bet šiuolaikinio mobiliojo telefono techninės charakteristikos kur kas geresnės nei daugelio lietuvių įsigyto pirmojo asmeninio kompiuterio. Gamintojai stengiasi įtikinti vartotojus, kad mažiau reiškia geriau, todėl naujų gaminių reklama neapsieina be šūkių “dar mažesnis, dar lengvesnis”. Žinoma, neretai dydis išties svarbus, tik ar visada? Daliai žmonių, tarkime, vyresnės kartos, jis tikrai nėra reikšmingas. Netgi priešingai – jie kaip tik pageidauja didesnio mobiliojo telefono ar kompiuterio.

Be abejo, rinkai labiausiai rūpi perspektyviausi pirkėjai, o tokie yra technikos naujovėms ir madoms neabejingi jauni žmonės. Ir jiems, tarkime, telefono dydis aktualus ne tik dėl praktiškumo ar patogumo, bet ir dėl naujausių mados vėjų. Nedideli prietaiso parametrai leidžia jį paversti aksesuaru, kaip papuošalą priderinti prie švarko ar rankinės, net jei dėl to paaukojama dalis naudojimosi patogumo ar funkcionalumo.

Natūralu, kad ne visi kūrėjų bandymai suvilioti pirkėją dydžiu būna sėkmingi. Bet keletas prekės ženklų vis dėlto išsikovojo gerą vardą. O keletas jų populiarūs ir Lietuvoje.

Mažiausias ir stilingiausias grotuvas

Retas žmogus nėra girdėjęs “iPod” vardo. Tai vienas iš kelių sėkmės sulaukusių “Apple” kompanijos gaminių, jau kelerius metus neužleidžiančių populiariausio grotuvo pozicijų. Yra keletas “iPod” variacijų, viena populiaresnių – mažytis “iPod Shuffle”, šiuo metu atstovaujantis jau trečiajai šio įrenginio kartai. Minimalaus, bet stilingo dizaino grotuvą, kainuojantį 200–300 Lt, nesunku pamesti didesnėje kišenėje. Vis dėlto didžiausia jo populiarumo priežastis – ne dydis, ne paprastumas, o gerai išreklamuoti ir madingi tapę “Apple” bei “iPod” vardai. Lietuvoje dar daug lemia ir kaina – “iPod Shuffle” šiuo metu yra pigiausias “iPod” šeimos atstovas.

Minimalizmas ryškus ne tik žvelgiant į dydį ar dizainą, minimalus ir funkcionalumas, bet, tenka pripažinti, jo visiškai pakanka.

Naujasis tinklinukas

Kitas sėkmingai kelią prasiskynęs mažas prietaisas, sulaukęs populiarumo ir Lietuvoje, – “Asus EEE PC”. Tai nedidelis nešiojamasis kompiuteris, pradėjęs ištisą naują vadinamųjų tinklo kompiuterių (angl. “netbook”) dinastiją. Pirmieji Lietuvą pasiekę EEE buvo išgraibstyti per kelias dienas ne tik dėl šio gaminio naujoviškumo, bet ir dėl nedidelės kainos (pirmasis modelis “Asus EEE PC 700″ kainavo vos daugiau nei 1000 Lt) bei tikrai mažų matmenų. Be abejo, techninės šio prietaiso galimybės gerokai nusileido naujausiems nešiojamiesiems kompiuteriams, bet EEE ir nebuvo kurtas galingumo lenktynėms laimėti. Didžiausi naujojo įrenginio privalumai – dydis ir svoris (sveria mažiau nei kilogramą) leido šį nedidelį kompiuteriuką nešiotis praktiškai visur ir visada, o jo galimybių visiškai pakako kasdieniams darbams atlikti. “Asus EEE PC” buvo tikrai patogus.

Tačiau šiuo metu “Asus EEE PC” dydžio lenktynėse jau įveiktas – dabar mažiausiu pasaulyje nešiojamuoju kompiuteriu laikomas “Sony Vaio P”. Tik šis, nors ir mažiausias, dar nėra taip gerai žinomas ir toks populiarus kaip EEE. Dėl to galbūt kaltas ir vėlyvas “Sony” startas – dauguma planavusiųjų įsigyti mažą nešiojamąjį kompiuterį jau turi “Asus”, “Via”, “Dell” ar kitų gamintojų mažylius.

Viskam sava vieta

Dabartinės naujų IT įrenginių apžvalgos mirga šūkiais “Mažiausias pasaulyje!”, “Pats lengviausias!” taip dažnai, kad jau sunku susigaudyti, kuris prietaisas iš tiesų yra “pats pats”, o kuris toks buvo prieš dvi savaites. Gamintojai varžosi dėl pirkėjų dėmesio, bet, kaip rodo praktika, svarbiausias veiksnys lieka gamintojo vardas ir santykis tarp pasirodymo laiko ir originalumo.

Be to, nemažai daliai vartotojų svarbesni ne gaminio matmenys, o jo techninės galimybės. Biure pakaks vietos ir standartinio dydžio kompiuteriui, juk daug svarbiau, ką su tuo kompiuteriu bus galima nuveikti. Žinoma, “Readius” el. knygų skaityklė, susispaudžianti iki lenktinio peiliuko dydžio, bet išskleista užimanti tiek vietos, kiek įprasta kišeninio formato knyga – geras ir patogus sprendimas, užtat miniatiūrinio mobiliojo telefono “Modu Mobile” klaviatūra ir ekranas gali pasirodyti tikras iššūkis ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunesniam žmogui, kuriam svarbu tiesiog greitai ir patogiai paskambinti ar išsiųsti trumpąją žinutę.

Tad dydis tikrai nėra viskas. Ten, kur išvaizda ir matmenys tikrai aktualūs, mažieji IT prietaisai jau įsitvirtino, bet bandyti pralaužti sustabarėjusius standartus tose srityse, kurios jau turi senas ir laiko patikrintas tradicijas, – gana rizikingas verslo sprendimas.

Mažiausias asmeninis kompiuteris: “Space Cube”

Iš pradžių sukurtas dirbti kosmose, beveik taisyklingos kubo formos mažylis tikrai neperspjauna tradicinių stalo kompiuterių galingumu, bet ir nenusileidžia jiems įrangos galimybėmis. Į 5 x 5 x 5,6 cm korpusą įmontuotas atminties kortelių skaitytuvas, USB jungtis, garso sistemos jungtis, o prijungtas monitorius rodo lygiai tokios pat rezoliucijos vaizdą, kaip ir tradiciniai stalo kompiuteriai. Įrenginio kaina – apie 900 Lt.

Mažiausias nešiojamasis kompiuteris: “Sony Vaio P”

Tinklo kompiuterių (“netbook”) klasei priklausantis “Sony Vaio P” didžiuojasi mažiausio ir lengviausio, bet vis dar gana galingo nešiojamojo kompiuterio titulu. Vis dėlto šiek tiek daugiau nei pusę kilogramo sveriantis kompiuteris populiarumu tikrai neprilygsta tinklo kompiuterių pionierių “Asus” rezultatams ir didesnio susidomėjimo yra sulaukęs gal tik JAV. Šio kompiuterio kaina – nuo 2500 Lt.

Mažiausias mobilusis telefonas: “Modu”

Guinnesso rekordų knygoje “Modu” užregistruotas kaip lengviausias pasaulyje telefonas, sveriantis šiek tiek daugiau nei 40 gramų. Nepaisant to, kad aparatas mažesnis už kreditinę kortelę, juo galima ne tik skambinti, bendrauti SMS žinutėmis, bet ir fotografuoti ar naudoti kaip MP3 grotuvą. Šis miniatiūrinis telefonas kainuoja apie 540 Lt.

Mažiausias išmanusis telefonas: “Sony Ericsson Xperia X10 mini”

88 gramus sveriantis išmanusis telefonas turi ir liečiamąjį ekraną, ir tradicinę klaviatūrą. Šis telefonas dažniau reklamuojamas kaip skirtas ne verslui, o asmeniniams poreikiams: į prietaisą įdiegta speciali programinė įranga, leidžianti susisiekti su socialiniuose tinkluose “Facebook” ar “Twitter” užsiregistravusiais  draugais, lengvai pasiekti mėgstamų atlikėjų vaizdo įrašus. Jo kaina – nuo 1100 Lt.

Mažiausias skaitmeninis fotoaparatas keičiamais objektyvais: “Sony NEX3 / Sony NEX5″

Nors dėl siekiamo rekordinio mažumo “Sony” turėjo atsisakyti planų į “Nex” fotoaparatus įtaisyti veidrodį, galimybė keisti lęšius leidžia pasiekti profesionalią vaizdo kokybę, o aparato svoris ir užimamas plotas – nepalyginamai mažesni nei tradicinių veidrodinių aparatų. Šis aparatas greičiau skirtas fotografijos mėgėjams ir technikos parduotuvėse turi pasirodyti kaip tik šiomis dienomis. Žadama įrenginio kaina – nuo 860 Lt (be objektyvų).

Mažiausia skaitmeninė HD filmavimo kamera: “Flip Slide HD”

Įrenginys pasižymi ne tik paprastu dizainu, bet ir nesudėtingu valdymu. Nepaisant mažumo, “Slide HD” galima ne tik filmuoti HD režimu, bet ir vaizdo medžiagą sudėti į talpią atmintį – į prietaisą telpa iki 12 val. HD ryškumu filmuotų vaizdų. Be to, “Slip HD” turi nedidelį, bet peržiūrai pakankamą ekraną bei galimybę kamerą prijungti tiek prie kompiuterio, tiek prie televizoriaus. Visiškai įkrautomis baterijomis galima filmuoti apie keturias valandas. Įrenginio kaina – 780 Lt.

Mažiausias pasaulyje MP3 grotuvas: “iPod Shuffle”

Vos 11 gramų sveriantis ir maždaug tūkstantį dainų leidžiantis įsirašyti grotuvėlis – sėkmingo verslo mažųjų rinkoje pavyzdys, patrauklus ne tik matmenimis ar dizainu, bet ir kaina. Nemažas privalumas ir tas, kad grotuvas muzikos klausytojo neapkrauna begale retai naudojamų funkcijų. Įrenginio kaina Lietuvoje – nuo 200 Lt.

Mažiausia knygų skaityklė: “Readius”

Pristatoma kaip mažiausia el. knygų skaityklė, greitai pasirodysianti “Readius” užims tikrai nedaug vietos, nes, priešingai nei kitos skaityklės, turės ne vientisą, o susilankstantį korpusą. Aparatas, sveriantis vos 115 g, suskleistas užims 12 x 6 x 2 cm, o išskleistas turės 13 centimetrų įstrižainės “elektroninio rašalo” ekraną. Visomis kitomis charakteristikomis ir galimybėmis “Readius” nenusileis tradicinėms el. knygų skaityklėms. Įrenginio kaina kol kas neskelbiama, bet manoma, kad ji bus didesnė nei 1000 Lt.

Naujienų portalai

www.delfi.lt

Šis naujienų tinklalapis yra populiariausia lietuviška interneto svetainė. “GemiusAudience” tyrimo duomenimis, balandį ji sulaukė daugiau nei milijono realiųjų lankytojų – per penkerius metus jų padvigubėjo. Delfi.lt buvo viena pirmųjų interneto svetainių, pasiūliusių nemokamą aktualių naujienų srautą.

www.lrytas.lt

Šis tinklalapis turi 750 tūkst. realių lankytojų. Interneto svetainė skaitytojus traukia galimybe paskaityti dienraščio “Lietuvos rytas” straipsnius ir aktualiausias dienos naujienas, pažiūrėti vaizdo reportažus. 2010 m. balandį lrytas.lt pirmą kartą iškopė į antrąją populiariausių tinklalapių vietą.

Socialiniai tinklalapiai

www.one.lt

Šis tinklalapis – lietuviškų socialinių tinklų lyderis, šių metų balandį turėjęs 739 tūkst. realiųjų lankytojų (trečia vieta visų populiariausių lietuviškų tinklalapių). Vis dėlto Lietuvoje populiarėjant užsienietiškiems socialiniams tinklams one.lt populiarumas blėsta – 2009 m. balandį svetainė sulaukė 922 tūkst. lankytojų.

www.draugas.lt

Populiariausia lietuviška pažinčių svetainė, turinti 589 tūkst. lankytojų. Svetainėje galima burti draugus, megzti pažintis, forumuose diskutuoti įvairiomis temomis. Šiame portale taip pat siūlomas 42 žaidimų pasirinkimas.

Naudingi patarimai

www.supermama.lt

Populiariausia informacinė svetainė, skirta šeimai. Svarbiausia portalo dalis – forumai, kuriuose vyksta diskusijos įvairiausiais klausimais ir galima rasti naudingos informacijos visomis temomis – nuo vaikų auginimo, poros santykių iki studijų, darbo, pasiūlymų, kur pigiau įsigyti drabužių ar baldų. Balandį šis portalas pritraukė 346 tūkst. lankytojų.

www.tax.lt

Naudinga informacija ir finansiniai patarimai, susiję su mokesčių mokėjimu, pajamų deklaravimu, buhalterinės apskaitos tvarkymu ir kt. Portale pateikiama informacija apie teisės aktus, susijusius su mokesčiais, apskaita, auditu, įmonių valdymu, įvairiais blankais, mokesčių formomis, yra atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklės. Balandį tinklalapis turėjo 156 tūkst. realiųjų lankytojų.

Skelbimai

www.skelbiu.lt

Populiariausias lietuviškas skelbimų portalas, kuriame galima įdėti ir rasti įvairaus tipo skelbimų – nekilnojamojo turto, transporto, kompiuterinės ir kitokios technikos, buitinių prekių ir paslaugų, darbo paieškos ir pasiūlos. Tinklalapį balandį aplankė 580 tūkst. realiųjų lankytojų.

www.plius.lt

Šis tinklalapis lankomiausiųjų sąraše užima devintą vietą ir balandį sulaukė  547 tūkst. lankytojų. Į jį dedami įvairaus pobūdžio skelbimai.

Valstybinės institucijos

wwww.vmi.lt

Per visus praėjusius metus VMI svetainę per mėnesį vidutiniškai aplankė 787 tūkst. unikalių vartotojų, o per šių metų pirmąjį ketvirtį – 938 tūkst. Daugiausiai šiemet svetainėje ieškota informacijos apie verslo liudijimus, individualią veiklą, mokesčius ir pajamų deklaravimą.

ww.lrs.lt

Seimo interneto svetainę per mėnesį vidutiniškai aplanko 200 tūkst. unikalių lankytojų. Portale galima rasti informacijos apie Seimo posėdžius, įregistruotus naujausius teisės aktų projektus, Seimo darbo statistiką, tiesiogines vaizdo transliacijas.

Kiti populiarūs tinklalapiai

Populiariausi tinklaraščiai – www.blogas.lt, 414 tūkst. lankytojų
Populiariausias specializuotas automobilių skelbimų portalas – www.autogidas.lt, 412 tūkst. lankytojų
Populiariausia vaizdo įrašų svetainė – www.videogaga.lt, 302 tūkst. lankytojų
Populiariausias loterijos tinklalapis – www.perlas.lt, 291 tūkst. lankytojų
Populiariausias įmonių katalogas – www.manoimone.lt, 243 tūkst. lankytojų
Populiariausias aukcionų, parduotuvių internete portalas – www.tuktuk.lt, 169 tūkst. lankytojų
Populiariausias darbo paieškos portalas – www.cvbankas.lt, 134 tūkst. lankytojų
Populiariausias žaidimų portalas – www.games.lt, 131 tūkst. lankytojų

Šaltinis: “Gemius Baltic”

Mobiliojo ryšio operatorius “Omnitel” nelinkęs savo klientų lengvai paleisti – pasirodo, daug “Omnitel” salonuose parduodamų telefonų iki šiol susieti su bendrovės tinklu. Kiti mobilieji operatoriai jau seniai tokios praktikos atsisakę.

Vilnietė Diana Kliukoitytė, nusprendusi iš “Omnitel” pereiti į kitą mobiliojo ryšio tinklą, gerokai nustebo, kai sutartą dieną į telefoną įsidėjusi kito mobiliojo ryšio tinklo SIM kortelę suprato, kad jos telefonas susietas su “Omnitel” tinklu. Be mobiliojo ryšio likusi D.Kliukoitytė internetu susisiekė su drauge ir paprašė jos paskambinti į “Omnitel”. Susidariusią padėtį “Omnitel” konsultantams išdėsčiusiai Dianos draugei buvo pasiūlyta kreiptis į nelegaliai veikiančius meistrus, kad šie telefoną piratiškai atsietų nuo “Omnitel” tinklo.

“Prieš dvejus metus įsigijusi telefoną iš “Omnitel” aš jį išsipirkau, tai kodėl dar turiu mokėti už telefono atsiejimą nuo tinklo, jeigu aparatas priklauso man? Visa tai primena situaciją su asmeniniais planais, kai bendrovė už tave nusprendžia ir visais įmanomais būdais pririša. Jei patenki į “Omnitel” tinklą, labai sunku iš jo išeiti”, – piktinosi mergina, dviem dienoms likusi be mobiliojo ryšio.

Telefonų meistras Paulius Jurevičius iš Kauno patvirtino, kad sulaukia nemažai klientų, prašančių jų telefonus atsieti nuo “Omnitel” tinklo – kiekvieną savaitę nuo vieno iki dešimties. “Pastebėjome, kad “Omnitel” “pririša” net be sutarties įsigytus mobiliuosius telefonus – tokiu būdu telefoną įsigiję klientai labai nustemba”, – pasakojo meistras.

“Omnitel” išorinės komunikacijos vadybininkas Tadas Jackus teigė, kad su tinklu susieti telefono modeliai esą sudaro nedidelę dalį – 15 proc. “Telefonus “pririša” ne pats “Omnitel” – tokie aparatai mus pasiekia iš gamintojų. Telefonai susiejami su “Omnitel” tinklu dėl išskirtinės platinimo teisės ar techninių niuansų, kad korektiškai veiktų visos mūsų paslaugos”, – aiškino T.Jackus.

Atsakyti į klausimą, ką įsigijus tokį telefoną daryti į kitą ryšio tinklą pereiti norinčiam klientui, T.Jackus negalėjo. “Mes atsiejimo nuo tinklo paslaugų neteikiame – kaip ir telefonų remonto. Žmogus turi žiūrėti, kur pasirašo – sutartyje viskas įrašyta”, – klientus mokė “Omnitel” atstovas.

Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių departamento direktorius Eugenijus Žvalionis tvirtino, kad per mėnesį tarnyba sulaukia kelių telefoninių paklausimų dėl “pririštų” telefonų. Pasak E.Žvalionio, bendrovė gali su savo tinklu susieti telefoną, tačiau privalo apie tai tinkamai informuoti vartotoją.

“Tele2″ ir “Bitės” atstovai tvirtino, kad jau seniai technologiškai nesieja mobiliųjų telefonų prie SIM kortelių.

Informacijos technologijų (IT) bendrovė “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir nepriklausoma tarptautinė IT infrastruktūros konsultavimo bendrovė “GlassHouse Technologies” už 1,06 mln. litų ištirs Vidaus reikalų ministerijos informacines sistemas. Jos ministerijai parengs ir greitojo reagavimo planą.

Ministerija pranešė, jog praėjusią savaitę su konkursą laikėjusiomis įmonėmis pasirašyta sutartis.

“Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir “GlassHouse Technologies” analizuos ministerijos ir pavaldžių institucijų registrus, duomenų saugyklas, IT darbuotojų užimtumą ir per dešimt mėnesių pateiks rekomendacijas.

Įmonės parengs ir planą, kaip atstatyti sutrikusias sistemas, pavyzdžiui, stichinių nelaimių atvejais, konsultuos, kokias IT sistemas kurti.

Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija gegužės 4-9 dienomis vyksta darbo vizito į JAV. Vyriausybės vadovas gegužės 6 d. Vašingtone atidarys Baltijos šalių informacinių technologijų forumą (2010 US-Baltic Hi-Tech Forum), kuriame pristatys Lietuvos pasiekimus IT srityje.

„Mes siūlysime investuotojams išskirtinai konkurencingas sąlygas ir specialias paskatas individualiai taikomas užsienio investuotojams, pristatant Lietuvą kaip geriausią šalį jų verslo plėtrai. Lietuva tikrai gali daugiau nei atrodo“, – rengdamasis vizitui sakė premjeras.

Vizito darbotvarkėje numatyta ir trumpa kelionė dviračiais. Beveik 30 km maršrutą Vašingtone iš Mount Vernon rajono iki Lietuvos ambasados turėtų įveikti ne tik premjeras A. Kubilius, bet ir jį lydintys delegacijos nariai

Pasaulyje ir Europoje palengva atsigaunant kompiuterių pardavimui, Lietuvos informacinių technologijų rinka tebėra leisgyvė. Bet rinkos dalyviai trykšta optimizmu.

Vienos didžiausių pasaulyje IT rinkos tyrėjų “International Data Corporation” (IDC) duomenimis, bendras kompiuterių pardavimo pasaulyje per 2009-uosius augimas buvo 2,3 proc., o pasaulyje pernai iš viso buvo parduota 294,208 mln. kompiuterių.

Europos rinkoje po trijų nuosmukio ketvirčių 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį pagaliau buvo užfiksuotas 3,5 proc. šuoliukas aukštyn, bet bendrai pernai parduota 5,3 proc. mažiau kompiuterių nei 2008 m. – 96,570 mln. Europoje, kaip ir visame pasaulyje, rinką gelbsti namų vartotojai, verslo segmentas po sunkmečio atsigauna šiek tiek lėčiau.
Europos lyderių penketas yra toks: kaip ir pasaulyje, pirmauja “Hewlett-Packard”, nedaug atsilieka “Acer”, į trečią vietą Europoje nusmukusią “Dell” vejasi “Asus” ir “Toshiba”.

Baltijos duobė

IDC duomenimis, kompiuterių rinka Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį dėl ekonominės krizės smuko ir toliau. Nepaisant per kalėdinį sezoną padidėjusio namų vartotojų aktyvumo, kompiuterių pardavimas tesiekė 95 tūkst. – 37,4 proc. mažiau nei prieš metus. Per visus 2009-uosius Baltijos šalių kompiuterių rinka susitraukė net 46 proc., palyginti su 2008 m.

2009 m. paskutinį ketvirtį Estijoje buvo parduota 25 tūkst. kompiuterių (39,7 proc. mažiau nei prieš metus), didžiausias nuosmukis užfiksuotas Latvijoje – 26 tūkst. (47 proc. mažiau), o mažiausiai smuko Lietuvoje – 44 tūkst. (28,2 proc. mažiau).

Tačiau lietuvių džiaugsmas turėtų praeiti akimirksniu vos žvilgtelėjus į antrą lentelę. Kaip matome, pagal parduotų kompiuterių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, mus lenkia netgi Latvija, o Estija – keturiskart. Žinoma, galima aiškinti, kad tai suomiai išvalo visas Talino kompiuterių parduotuves. Beje, mes su “braliukais” atsiliekame ir nuo pasaulinio vidurkio, kuris yra 13,08 kompiuterio.

Rinkoje dominavo nešiojamieji kompiuteriai, kurių pardavimas siekė maždaug 60 proc. visų parduotų, o stalinių kompiuterių poreikis buvo menkas, ypač dėl susilpnėjusio verslo segmento. Pateikusi didžiulę pasiūlą, ypač nešiojamųjų kompiuterių, Baltijos šalių kompiuterių rinkos lyderės vardą ir toliau išlaikė “Hewlett-Packard”.

“Konkurencija besitraukiančioje rinkoje vertė gamintojus mažinti kainas. Nepaisant naujos operacinės sistemos “Windows 7″ išleidimo ketvirtąjį ketvirtį, Lietuvoje tokie gamintojai, kaip “Dell” ir “Toshiba”, siekdami iki minimumo sumažinti kainas, siūlė nešiojamuosius kompiuterius su nemokama “Ubuntu” operacine sistema arba apskritai be sistemos” – sakė IDC tyrimų analitikas Marekas Kujda, atsakingas už Baltijos šalių rinką.

IDC tikisi, kad Baltijos šalių kompiuterių rinkai šiemet padės atsigauti didėsiantis pirkimas verslo ir viešojo sektoriaus segmentuose, žinoma, jeigu tik atsigaus šalių ekonomika. Tačiau aštri konkurencija ir toliau vers mažinti kainas.

Optimizmo ženklai

Įmonėms ir viešajam sektoriui drastiškai apkarpius IT biudžetus ir etatus, sustabdžius investicijas ir įšaldžius projektus, išlaidos IT ir kartu IT bendrovių pajamos, įvairiais vertinimais, per 2009-uosius sumažėjo nuo 30 iki 60 proc. Dar prisidėjo sunkmečiu sumažėjusi namų vartotojų perkamoji galia ir gerai žinomų didelių IT kompanijų, tokių kaip BMS ir ICG, bankrotai su visais jų prekybos tinklais.

Tado Goberio, “Hewlett-Packard” (HP) pardavimo vadovo Lietuvoje, teigimu, 2009-ieji tikrai buvo sunkūs Lietuvos IT rinkoje. Didmenininkų rūpesčiai dėl stipriai sumažėjusio pardavimo bei finansavimo galimybių nulėmė ir stambių IT mažmenininkų bankrotą. Iš IT rinkos pasitraukė ne vienas tarptautinis gamintojas, uždarę savo atstovybes Lietuvoje. Pasak jo, HP pardavimas pernai, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo apie 31 proc., tačiau tai atitiko rinkos tendenciją.
Kaip tvirtina “Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas, didžiausią smūgį Lietuvos IT rinka patyrė būtent namų vartotojų segmente – gyventojai neskuba keisti dvejus trejus metus tarnaujančios technikos. Pasak jo, šiandien dar nematyti ženklų, kurie leistų daryti optimistiškesnes prognozes, susijusias su namų vartotojais, bet pirmuosius verslo ir organizacijų segmento atsigavimo ženklus jau galima įžvelgti.

“Asmeniniai kompiuteriai ir toliau perkami vangokai. Įmonės taip pat mėgina verstis su anksčiau įsigytais kompiuteriais, bet IT projektų skaičius ir apimtys praktiškai nesumažėjo, o kai kuriose srityse ima didėti”, – sako M.Glodas.

Pasak pašnekovo, dalis diegiamų IT projektų įgyvendinami ES fondų lėšomis, kurios, esant dabartinei padėčiai, tapo didele paspirtimi. Lietuvos įmonės jau įvertino IT reikšmę didinant įmonių veiklos efektyvumą ir saugumą, naudą tobulinant procesus ir stiprinant konkurencingumą. Šiemet “Microsoft” prognozuoja IT rinkos atsigavimą smulkiojo bei vidutinio verslo segmente ir jau pastebi kylantį susidomėjimą įvairiais sprendimais.

Atsiliekame dvejais metais

M.Glodo nuomone, jei lyginsime Lietuvą su ekonomiškai labiau išsivysčiusiomis šalimis, tobulėti dar yra kur. “Lietuvoje pagrindinis dėmesys vis dar skiriamas gana elementariai techninei ir programinei įrangai įsigyti bei atnaujinti, dar mažokai investuojama į vertę sukuriančius sprendimus. Dar smarkiai atsiliekame verslo ir procesų valdymo, santykių su klientais valdymo (CRM) sprendimų diegimo srityje. Tai ir yra lemiamas veiksnys, dėl kurio pagal veiklos efektyvumą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Būtent šios sritys, kalbant apie investicijas į IT ateinančiais metais, ir taps prioritetinės”, – mano M.Glodas.

“Microsoft Lietuva” vadovui pritaria ir UAB “Alna Intelligence” direktorius Gintaras Grybėnas. Pasak jo, naujas IT technologijas pradedame diegti tik tuomet, kai Europa jas sėkmingai naudoja jau kelerius metus. Lietuva kai kuriais IT sprendimais nuo Europos atsilieka apie dvejus metus. “Gal kaltas mūsų atsargumas ir nuo senų laikų likęs požiūris. Kol kas ne visi supranta, kad įmonės ar įstaigos sėkmė bei rezultatai priklauso ir nuo turimos IT infrastruktūros, jos plėtros”, – sako G.Grybėnas.

Jis prognozuoja, kad šiemet kompiuterių bus nupirkta daugiau. Tą parodė ir pirmasis šių metų ketvirtis. Vis dažniau skelbiami viešųjų pirkimų konkursai tik patvirtina, kad rinkoje juntamas kompiuterių poreikis, nors 2009-aisiais šios technikos pardavimas iš mirties taško pajudėjo tik ketvirtąjį ketvirtį.

Poreikis neišnyko

Dalius Butkus, IT bendrovės “Blue Bridge” pardavimo ir rinkodaros direktorius, dar nesiryžta prognozuoti, kada Lietuvos IT rinka grįš į prieškrizinį laikotarpį, o esminių teigiamų postūmių investicijoms į IT ir šio sektoriaus įmonių rezultatams šiemet turėtų duoti ES parama.

“Taupydamos tiek privačios įmonės, tiek valstybinis sektorius mažiau perka IT įrangos ir paslaugų. Bet IT poreikis tikrai yra, įmonės nori ir turimą IT įrangą atnaujinti, ir naujas sistemas įsidiegti, turi ir naujų idėjų, ką reikėtų tobulinti, – susiklosčiusią padėtį vertina D.Butkus. – Versle sunkmečiu išliko aktualūs informacijos saugumo, taupyti padedantys virtualizacijos, efektyvaus informacijos valdymo sprendimai. Jie bus paklausūs ir šiemet”.

Pasak UAB “Topo centras” IT prekių grupės vadovo Ryčio Revo, Lietuvos gyventojai labai imlūs IT naujovėms, jie domisi naujosiomis technologijomis. Kaip parodė pirkimo duomenys, pernai “Topo centro” pirkėjai kompiuterius buvo linkę įsigyti per mokslo metų pradžios akciją ir Kalėdas, juos pirkdami kaip dovaną. O šiemet “Topo centre” daugiau nei 50 proc. šoktelėjęs IT technikos pardavimas rodo, kad rinka atsigauna.

Norint dar labiau paskatinti IT produktų vartojimą, reikėtų piginti internetines, ypač mobiliojo interneto, paslaugas. Tam pritaria ir T.Goberis, tvirtindamas, kad Lietuvoje turėtų daugėti mobiliųjų vartotojų. Tam įtakos turi spartesni, lengvesni, funkcionalesni nauji nešiojamieji kompiuteriai ir didėjanti mobiliojo ryšio pasiūla.

Kaip sakė UAB “Atea” rinkodaros direktorius Simonas Stūrys, 2009 m., palyginti su 2008 m., kompiuterių ir monitorių pardavimas Baltijos šalyse sumažėjo beveik perpus, užtat nešiojamųjų išliko toks pat ir gerokai lenkia stalinius kompiuterius. S.Stūrys mano, kad “Atea” įrangos pardavimo rodikliai į 2008-ųjų lygį sugrįš dar šiemet, ir taip nutiks ne tik dėl atsigaunančios rinkos, bet ir pačios “Atea” rinkos dalies augimo sąskaita, efektyviai išnaudojant elektroninės prekybos kanalą “Atea eSHOP”.

“Prastas 2009-ųjų IT rinkos tendencijas nulėmė bendras IT sąnaudų mažinimas ir IT įrangos naudojimo ciklo pratęsimas. Be to, įmonėms sumažinus darbuotojų skaičių, netgi atsirado laisvos įrangos perteklius”, – sako S.Stūrys.
Vis dėlto organizacijos pradeda aktyviai investuoti į padedančius taupyti IT infrastruktūros sprendimus – vaizdo konferencijas, duomenų centrus, darbo vietų virtualizaciją ir kt. Kita vertus, įmonėse sumažėjus IT įrangos paklausai, bet pailgėjus jos tarnavimo trukmei, padidėjo IT priežiūros paslaugų paklausa.