“Turtingi vargšai” – toks apibūdinimas labiausiai tinka kalbant apie skirtingų valstybių vadovus ir aukščiausius politikus. Tiesa, vieni jų turtingi savo galia ir įtaka, o vargšai finansiniu požiūriu, kiti skelbiasi esantys skurdžiai, o iš tiesų yra pasakiškai turtingi, nors galia jų nėra didelė.

Naujausiame amerikiečių žurnalo „Forbes“ paskelbtame turtingiausių pasaulio žmonių sąraše – gausybė įvairių profesijų atstovų: vieni turtą sukaupė investuodami, kiti – kurdami genialias programas, treti – steigdami telekomunikacijų verslą, ketvirti pralobo iš naftos ar dujų, penkti storus finansinius lašinius užsiaugino iš nekilnojamojo turto. Tačiau pažvelgus, kiek turtingiausių pasaulio žmonių sąraše esama politikų, paaiškėja, kad vos du: 13 vietoje įsitaisė dabar jau buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas, o Čilės prezidentą Sebastianą Pinerą galima rasti… jau tik 589 vietoje, nors to paties leidinio įtakingiausių žmonių sąraše jis yra 49 pozicijoje.

Didžiuliai skirtumai

Prieš praėjusius JAV prezidento rinkimus respublikonų kandidatas Mittas Romney pareiškė, kad 47 proc. JAV piliečių yra „gavėjai, o ne davėjai“ (angl. ~takers, not makers~). „Mano darbas nėra rūpintis tais, kurių neįmanoma įtikinti, kad jie patys turi imtis atsakomybės ir rūpintis savimi“, – sakė M.Romney.
Šis požiūris puikiai atspindi pasaulio politikos lyderių supratimą, kad gerovę užsitikrinti gali tik pats. Tiesa, principai, kaip tai pasiekti, skiriasi kardinaliai.
Nors amerikiečiai ir piktinasi esą dideliais savo politikų turtais, šie nė iš tolo neprilygsta Rusijos, Tailando, Brunėjaus, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų ar Kinijos politikų sukauptam kapitalui. Kaip skaičiuoja „The Economist“, bendras 50-ies turtingiausių JAV Kongreso narių turtas yra lygus viso labo 1,6 mlrd. JAV dolerių, o 50-ies turtingiausių Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso narių – net 94,7 mlrd. dolerių. Turtingiausias JAV Kongreso narys, respublikonas iš Kalifornijos Darrelas Issa, turi 355 mln. dolerių vertės turto, o Kinijos – gėrimų kompanijos magnatas, taip pat ir politikas Zong Qinghou – 19 mlrd. dolerių.
Pažvelgus į turtingiausių pasaulio politikos lyderių lentelę nesunku suvokti, kad koreliacija tarp atlygio už einamas pareigas ir turimo turto – itin menka. Iš tiesų turtingiausiųjų viršūnėje dominuoja karališkųjų dinastijų atstovai iš gamtos išteklių turtingų valstybių. Pavyzdžiui, Saudo Arabijos, kurioje sutelkta net 20 proc. visų žinomų pasaulio naftos išteklių, karalius valdo maždaug 18 mlrd. dolerių vertės turtą, o taip pat naftos turtingo Brunėjaus sultonas – 20 mlrd. dolerių. Tačiau pirmasis, šalį valdantis nuo 2005-ųjų, didelį dėmesį skiria miestų ir finansinių centrų plėtrai, taip pat universitetų steigimui, o štai Brunėjaus valdovas, šalį valdantis nuo 1967-ųjų, yra sukaupęs daugiau nei 7 tūkst. automobilių kolekciją ir gyvena vienoje didžiausių pasaulio rezidencijų “Istana Nurul Iman”.
Įvertinus valstybių vadovų ir politikų sąrašus tiek pagal turtus, tiek pagal atlyginimus, tiek pagal įtakingumą, išryškėja keletas tendencijų: demokratinių valstybių prezidentai daugiau mažiau tenkinasi tuo, ką jiems atseikėja valstybė (nors rinkėjams tuo ir labai sunku patikėti), o totalitarinių, autoritarinių ar kitokių nedemokratinių šalių vadovai į savo sąskaitas užsienio bankuose pumpuoja pinigus iš visų įmanomų šaltinių.
Kad taip buvo daroma, sužinome po pastaraisiais metais vykusių revoliucijų ar pilietinių karų: juk Libijos diktatorius Muammaras Gaddafi ir visa jo šeima buvo pasakiškai turtingi (per 42 savo valdymo metus šis tironas susigrobė maždaug 75–80 mlrd. dolerių verto turto). Dabar aiškėja, kad ir Sirijos diktatorius Basharas al Assadas maudosi neregėtuose turtuose (jo šeimos turtai vertinami net 122 mlrd. dolerių).
Portalas ~businessinsider.com~ parengė sąrašą turtingiausių pasaulio diktatorių, kurie turtus susikrovė terorizuodami savo pačių valdomus gyventojus, plėšdami ir pardavinėdami vertingiausius savo šalies išteklius. Šiame sąraše, be jau minėtų M.Gaddafi ir B.al Assado, įsitaisę ir buvęs Egipto diktatorius Hosni Mubarakas (jis su sūnumis susigrobė turto, verto maždaug 70 mlrd. dolerių), buvęs Jemeno prezidentas Ali Abdullah Salehas (per 30 metų sukaupęs 32 mlrd. dolerių vertės turto), buvęs Tuniso prezidentas Zine’as el Abidine’as (praturtėjęs 7 mlrd. dolerių, bet dabar nuteistas 35 metams kalėjimo), taip pat Zimbabvės vadovas Robertas Mugabe, kurio turtai galėjo siekti per 10 mlrd. dolerių.
O štai Pusiaujo Gvinėjos vadovas Nguema Mbasogo priskiriamas prie vis dar tebelobstančių iš šalyje išgaunamos naftos pardavimo. Manoma, kad šis diktatorius turi turto, verto maždaug pusantro milijardo JAV dolerių turto, nors dauguma jo šalies gyventojų turi išsiversti vidutiniškai su vienu doleriu per dieną.

Daugelis Lietuvos politikų nesugeba suvokti šiuolaikinio sudėtingo pasaulio, modernios demokratijos, kintančių medijų ir viešojo diskurso realijų: jie labai nori turėti savo propagandinį ruporą, nesvarbu, kad jį žiūri vis mažiau žiūrovų.

„Rusijos vykdomas karas prieš Lietuvą išvilktas į dienos šviesą“, „VSD ataskaita: agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgyba“, „Žvalgybininkai: prieš Lietuvą vykdomų informacinių atakų nemažės“. Tokios antraštės lydėjo žiniasklaidos pranešimus apie paskelbtas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ataskaitas.
Politikai šias ataskaitas net vadino didžiuliu lūžiu, nes aiškiai įvardytos agresyviausiai prieš Lietuvą veikiančios Rusija ir Baltarusija.
“Pagaliau aiškiai įvardyta, kokios trečiosios valstybės, pirmiausia Rusija, Baltarusija, veikia su savo specialiųjų tarnybų pagalba Lietuvos teritorijoje. Aš manau, kad šitas aiškumas, kurį nuolat deklaruodavo Estijos saugumo policija savo jau penkioliktus metus skelbiamose apžvalgose, yra būtinas siekiant, kad visuomenė suprastų, kokiomis sudėtingomis sąlygomis mūsų žvalgybos bendruomenė dirba”, – taip paskelbtas ataskaitas pakomentavo buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, o dabar narys Arvydas Anušauskas.
Tačiau šiuo pareiškimu parlamentaras pasakė ir tai, kad dar gerokai prieš VSD parodytą drąsą kaimyninės valstybės skelbė, kas kelia didžiausią grėsmę. Ne tik skelbė, bet ir siuntė namo užsimaskavusius, šeimas sukūrusius ir tyliai net po kelis dešimtmečius Rusijai dirbusius šnipus. Tai darė Vokietija, Didžioji Britanija, JAV ir Skandinavijos šalys.
Todėl VSD ataskaita sveiko proto Lietuvos piliečiui nieko naujo nepasakė ir ypatingų lūžių jis tikriausiai neįžvelgė. Tai buvo žinoma arba tą buvo galima nujausti ir suprasti.
Vis dėlto čia norisi kalbėti ne apie tarnybų, kurios rūpinasi nacionaliniu saugumu ar žvalgyba, veiklą. Paskelbtos ataskaitos – tik pretekstas pašnekėti apie tai, kaip Lietuva pati pavertė savo viešąją erdvę labai pažeidžiamą.
„Esminiai informacinių atakų uždaviniai – Lietuvos visuomenės išlaikymas svetimame informaciniame lauke, valstybės ir visuomenės pažeidžiamumo didinimas ir poveikis visuomenės, atskirų jos grupių ar individų mentalitetui bei pasaulėjautai. Realizuojant šiuos uždavinius siekiama pagrindinio tikslo – Lietuvos išlaikymo svetimoje „privilegijuotų interesų zonoje“, naudojantis informacinėmis priemonėmis“, – teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje.

Manipuliacijos mūsų viešuoju diskursu

Kyla klausimas, kodėl Rusija gana lengvai sugeba manipuliuoti mūsų viešuoju diskursu. Vienas atsakymų slypi Lietuvos žiniasklaidoje. Panagrinėkime, tarkime, televizijos auditorijos rinką. Čia svarbu pastebėti, kad per kelerius pastaruosius metus Lietuvos televizijų auditorijos rinka reikšmingai keitėsi. Viena vertus, diegiant skaitmeninę TV vyko sparti televizijų segmentacija, buvo kuriami nauji kanalai, orientuoti į skirtingų pomėgių, amžiaus, lyčių gyventojų grupes. Kita vertus, pamažu vyko ir televizijų auditorijos rinkos konsolidacija, kurios vienas reikšmingiausių pastarojo meto Lietuvos įvykių buvo Baltijos televizijos pardavimas “MG Baltic” koncernui.
Po šio susijungimo LNK su savo nišiniais kanalais kontroliuoja 31 proc. visos Lietuvos auditorijos rinkos. Artimiausias konkurentas švedų MTG grupė, valdanti TV3 ir nišinius jos kanalus, užima 21 proc. Lietuvos auditorijos rinkos.
Vertinant šiuos skaičius derėtų priminti paprastą vadovėlinę tiesą: komercinių medijų verslo interesas ne visada sutampa su valstybės ir visuomenės interesais.
Štai šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį, kad retransliuojami Rusijos televizijos kanalai užima 16 proc. Lietuvos auditorijos rinkos ir ne ką nusileidžia TV3. Be to, būtina priminti, kad jie matomi tik per kabelines televizijas ir palydovinius retransliuotojus. Tai reiškia, kad kol kas tik apie 50 proc. Lietuvos gyventojų gali matyti Rusijos kanalus.
Šių kanalų skverbimasis – tai ne vien verslas ir siekis atsiriekti dalį Lietuvos televizijų reklamos rinkos. Kur kas svarbesnis tikslas nei keli milijonai litų įvardytas jau cituotoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje: „Lietuvos visuomenės išlaikymas svetimame informaciniame lauke, valstybės ir visuomenės pažeidžiamumo didinimas ir poveikis visuomenės, atskirų jos grupių ar individų mentalitetui ir pasaulėjautai.“
Populiariausiems Rusijos kanalams atstovaujanti Rygoje įsikūrusi ir Lietuvoje veikianti bendrovė “Baltic Media Alliance” daro viską, kad ta auditorijos dalis nuolat didėtų. Vienas svarbiausių tikslų – patekti į “Teo” skaitmeninę platformą, pasiekti, kad visi Lietuvos namų ūkiai galėtų matyti šios bendrovės atstovaujamus kanalus. Be to, suprasdama kalbos pokyčius, “Baltic Media Alliance” kuria vis daugiau laidų lietuvių kalba, žinoma, siekdama vis to paties tikslo.

LRT beviltiškai atsiliko

Vienareikšmės nuomonės viešajame diskurse apie rusiškus kanalus nėra. Kai kam atrodo, kad liberalios demokratijos sąlygomis pilietis sąmoningai pasirinks, kas jam priimtina, o kas ne. Bet Latvijoje Rusijos kanalai darė esminę įtaką Rygos mero rinkimuose ir prieš referendumą dėl rusų, kaip antros valstybinės kalbos, statuso. Ir šie pavyzdžiai rodo, kad Rusija siekia ne vien pasyvios kultūrinės įtakos ar, kaip minėta, verslo tikslų.
Gal atsvara galėtų būti LRT, t.y. visuomeninis televizijos kanalas, kuris mokesčių mokėtojų tam ir išlaikomas, kad būtų rimta alternatyva ir konkurentas komerciniams bei nepalankiai nusiteikusių kaimyninių valstybių kanalams? Deja, sudėję visus LRT televizijos kanalus matome, kad jų auditorija siekia vos 9 proc. Lietuvos auditorijos rinkos. Televizijos industrijoje dirbantys žmonės žino, kad beveik pusę LRT auditorijos rinkos „sugeneruoja“ žiūrimiausia LRT laida „Labas rytas“.
Nežinantiesiems televizijų virtuvės auditorijos rinkos skaičiavimo subtilybių būtų galima paaiškinti labai paprastai: vakare, geriausiu ir žiūrimiausiu televizijos laiku, LRT yra tapęs nišiniu, vos kelias dešimtis tūkstančių žmonių pritraukiančiu kanalu.
Palyginkime: LNK ar TV3 vakaro žinias žiūri nuo 300 iki 400 tūkst., o “Panoramą” – viso labo 40–60 tūkst. žiūrovų. LRT pokalbių laidos, kurių dalyviai labai rimtais veidais nagrinėja dar rimtesnes mūsų valstybės ir visuomenės problemas, įdomios viso labo 1 proc. Lietuvos žiūrovų, t.y. apie 30 tūkst. žmonių.
Televizija turi savybę ir puikių galimybių pritraukti masinę auditoriją (net LRT, transliuodama, pavyzdžiui, “Euroviziją”, tą įrodo). Tuo ir jos poveikis, palyginti su kita žiniasklaida, yra ypatingas. Bet apie kokį poveikį galima kalbėti žiūrint į LRT skaičius? Kyla klausimas, kokios naudos duoda transliuotojas, gaunantis beveik 80 mln. Lt pajamų per metus ir gebantis pritraukti dvigubai mažiau žiūrovų nei rusiški kanalai, beveik keturiskart mažiau, nei LNK kontroliuojami kanalai, arba šešis sykius mažiau, nei komercinės televizijos kartu sudėjus?
Žinoma, kai kas vėl ištars magišką frazę: LRT atlieka „misiją“. Būtent „misija“ ir yra puiki priedanga bei širma, kuria naudojasi dabartiniai LRT vadovai. Juk galima sukurti be galo nuobodų, neįdomų ir jokios prasmės neturintį dokumentinį filmą apie Sąjūdį, kurį pažiūrėjo tie patys kūrėjai, tie, kurie buvo filme kalbinti, ir dar jų artimieji. Bet abejoti, ar buvo tikslinga išleisti dešimtis tūkstančių Lietuvos mokesčių pinigų, negalima – juk atlikta „misija“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kaip informuoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, pasiekė pagrindinius savo užsibrėžtus tikslus, vertinant teiginius apie maisto produktų įtaką žmonių sveikatai, paskelbdami paskutinius teiginių vertinimus.

Paskutinės 35 vertinimų publikacijos yra daugiau nei trejus metus trukusio darbo, kurį atliko EFSA ekspertai, užbaigimas. Nuo 2008 m. ekspertų grupė įvertino 2758 su maisto produktų įtaka žmonių sveikatai susijusius teiginius aiškinadamiesi, ar šie teiginiai paremti patikimais moksliniais įrodymais, tokiu būdu siekdami padėti Europos Komisijai ir šalims narėms sudarant leidžiamų teiginių apie maisto produktus sąrašų reikalavimus. Šie patvirtinti teiginiai suteiks Europos vartotojams daugiau patikimos informacijos apie maisto produktus.

Remiantis EFSA nepriklausomo vertinimo išvada, nemažai teiginių apie maisto produktus yra paremti moksliniais argumentais, įskaitant teiginius, susijusius su maisto teigiamu poveikiu sveikatai.

Vertinimo rezultatai buvo laikomi teigiamais, kai buvo rasta patikimų mokslinių įrodymų, pagrindžiančių teiginius. Taip buvo įvertintas beveik kas penktas peržiūrėtas teiginys, teigiamai įvertinti teiginiai dažniausiai buvo susiję su:

• Vitaminais ir mineralais;
• Maistinėmis skaidulomis ir jų poveikiu kraujo gliukozės ir cholesterolio kiekio palaikyme bei svorio reguliavime;
• Gyvomis jogurtų kultūromis ir laktozės virškimu;
• Polifenolių, esančių alyvuogių aliejuje, antioksidaciniu poveikiu;
• Graikiniais riešutais ir pagerėjusia kraujagyslių funkcija;
• Miltų pašalinimu iš maisto raciono ir svorio kontrole;
• Riebiosiomis rūgštimis ir svorio kontrole;
• Galimu cukraus pakaitalų (ksilitozės ir sorbitolio) poveikiu išlaikant dantų mineralizaciją arba sumažinant kraujo gliukozės lygį po valgio;
• Karbohidratų-elektrolitų gėrimų ir kreatino poveikį sportuojant.

Ekspertai paneigė tuos teiginius, kuriuose daklaruojamas maisto produkto poveikis nebuvo moksliškai pagrįstas. Galimos teiginio nepatvirtinimo priežastys:

• Trūksta informacijos apie medžiagas, apie kurių poveikį sveikatai yra minima teiginiuose (pvz., kalbama apie probiotikus arba maistines skaidulas, bet nenurodoma konkrečiai apie kokias maistines skaidulas kalbama);
• Trūksta įrodymų, kad deklaruojamas efektas yra iš tikrųjų naudingas ir/ar pagerina organizmo funkcijas (pvz., kai kalbama apie maisto produktus su antioksidantais arba teigiamą poveikį inkstams vandens šalinime);
• Trūksta tikslumo dėl poveikio sveikatai (pvz., tokie teiginiai kaip ,,energija“, ,,gyvybingumas“ arba teiginiai apie teigiamą poveikį moterų sveikatai bei psichinei būklei yra nekonkretūs);
• Trūksta atliktų tyrimų, kad būtų galima teigti apie teigiamą poveikį žmogaus sveikatai;
• Teiginiai, kuriuose yra įvardintas tam tikras poveikis sveikatai ir kuriuose nurodytos plačios maisto grupių kategorijos (pvz., ,,vaisiai ir daržovės“ arba ,,pieno produktai“), kurioms priskiriami tam tikri poveikiai.

Šį darbą EFSA atliko etapais dėl didelio teiginių kiekio ir pageidavimų greitai pateikti informaciją siekinat užtikrinti skaidrumą. EFSA taip pat sujungė panašius teiginius (pvz., pagal medžiagą / naudą), siekiant palengvinti rizikos vertinimą ir jį padaryti nuoseklų.

Catherine Geslain-Laneelle, EFSA‘os  vykdančioji direktorė teigė, kad: ,,EFSA darbo bendroji funkcija teiginiuose apie sveikatą yra pabrėžti konstruktyvaus dialogo svarbą tarp rizikos vertintojų, mokslininkų, sprendimus priimančių asmenų ir suinteresuotų asmenų bei prisidėti prie vizijų apie ateities organizaciją kūrimo“.

Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, pratęs teiginių, kuriuose kalbama apie vaikų vystymasi ir sveikatą, vertinimą. Po praėjusias metais vykusio susitikimo su suinteresuotas asmenimis, EFSA parengė rekomendacinius dokumentus dėl sveikatos teiginių, susijusių su žarnyno ir imuninės sistemos funkcija ir pradėjo tiesioginę konsultaciją dėl teiginių, susijusių su kaulų, sąnarių ir burnos ertmės sveikata, oksidaciniu stresu ir kardiovaskulinėmis problemomis, svorio kontrole ir gliukozės kiekio kraujyje reguliavimu.

Ekspertų grupės mokslinės išvados apie keletą išanalizuotų teiginių

Mokslinė nuomonė apie teiginį, jog ryžių raudonųjų mielių išskiriamas monakolinas K turi teigiamą poveikį reguliuojant kraujyje cholesterolio kiekį.
Europos maisto saugos tarnybos mokslininkai, kurie specializuojasi dietiniuose produktuose, mityboje ir alergijose, vertindami šį teiginį atsižvelgė į du eksperimentinius kontrolinius tyrimus, pagal kurių išvadas galima teigti, kad ryžių raudonųjų mielių išskiriamas monakolinas K, vartojant šios medžiagos apie 10mg per parą, daro teigiamą įtaką mažinant mažo tankio lipoproteinų kiekį esant hiprecholesterolemijai. Taigi, remiantis pateiktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad yra teigiamas ryšys tarp monakolino K vartojimo ir normalios mažo tankio lipoproteinų koncentracijos palaikymo.

Mokslinė nuomonė apie teiginį, kad sojų izoflavonai apsaugo DNR, baltymus ir lipidus nuo oksidacinio streso, palaiko normalią kraujo cholesterolio koncentraciją, sumažina vazomotorinius simptomus menopauzės metu, palaiko normalų odos tonusą, skatina plaukų augimą, gerina kardiovaskulinės sistemos būklę, padeda išgydyti prostatos ir viršutinių kvėpavimo takų vėžį.
Jokios atliktos studijos nepatvirtino fakto, kad yra teigiamas ryšys tarp sojų izoflavonų ir DNR, baltymų ir lipidų apsaugos nuo oksidacinio streso. Išanalizavus atliktus tyrimus taip pat nustatyta, kad nėra teigiamo ryšio tarp sojų izoflavonų vartojimo ir sumažėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, taip pat nepakanka pateiktų įrodimų, kad būtų galima pagrįsti teiginį, kad sojos izoflavonai sumažina vazomotorinius reiškinius susijusius su menopauze. Mokslinė grupė nerado ryšio tarp odos tonuso ir odos sveikatos, todėl teiginys, kad sojų izoflavonai pagerina odos tonusą, negali būti siejami su pagerėjusia odos sveikata. Nerasta įrodymų, kad sojų izoflavonai gali turėti teigiamos įtakos ir plaukų augimui. Bandant išsisaiškinti izoflavonų įtaką kardiovaskulinei sveikatai, padaryta išvada, kad terminai: ,,kardiovaskulinė sveikata“, ,,prostatos vėžys“, ,,krūties vėžys“, ,,viršutinių kvėpavimo takų vėžys“  yra nekonkretūs ir todėl negalima įrodyti konkrečios medžiagos poveikio sveikatai.

Mokslinė nuomonė apie teiginį, kad natrio ir kalio druskos padeda palaikyti rūgščių / bazių balansą ir taip reguliuoja kaulų tankumą.
Nebuvo rasta mokslinių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šią nuomonę.

Mokslinė nuomonė apie kreatino teigiamą poveikį fizinei veiklai atliekant trumpas didelio intensyvumo treniruotes.
Teigiama, kad kreatinas tokių treniruočių metu padidina ištvermę ir pajėgumą. Ekspertų grupė nustatė, kad yra teigiamas ryšys tarp kreatino vartojimo ir treniruočių intensyvumo padidėjimo. Siekiant gauti nurodytą teigiamą poveikį, tikslinė grupė (suaugę žmonės, atliekantys intensyvias treniruotes) turėtų suvartoti apie 3 g kreatino kasdien. Tačiau ekspertų grupė, pagal gautus duomenis padarė išvadą, kad nėra teigiamo ryšio tarp kreatino vartojimo ir ištvermės padidėjimo atliekant pratimus.

Mokslinė nuomonė apie citrinų rūgšties natrio ir kalio druskų vartojimo įtaką gerai kaulų būklei.
Darydama išvadas mokslinė grupė rėmėsi tyrimo, kurio metu buvo stebimos moterys, esančios menopauzėje ir vartojančios kalio citratą, duomenimis, tačiau nebuvo nustatyta, kad kalio citrato vartojimas daro įtaką kaulų mineraliniam tankiui. Todėl ekspertų grupė padarė išvadą, kad nėra teigiamo ryšio tarp citrinos rūgšties ir natrio bei kalio druskų vartojimo ir teigiamos įtakos kaulų būklei.

Mokslinės grupės išvada apie silicio apsaugą nuo aliuminio kaupimosi smegenyse, teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai ir teigiamą poveikį suformuojant apsaugą skrandžio gleivinei, neutralizuojant skrandžio rūgštis, normaliai kolageno ir jungiamojo audinio formacijai, sveikiems kaulams ir sąnariams, gražiai odos išvaizdai ir odos elastingumui, plaukų ir nagų augimui.

Nebuvo rasta įrodymų, kad silicis apsaugo nuo aliuminio kaupimosi smegenyse ir daro teigiamą įtaką psichinei sveikatai. Teiginys, jog silicis daro teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai, yra per platus ir nekonkretus, kad būtų galima jį patvirtinti. Siekiant patvirtinti teiginį, kad silicis padeda apsaugoti skrandžio gleivinę, nebuvo rasta jokių tai įrodančių faktų. Taip pat nebuvo nustatyta ir teigiamo ryšio tarp silicio vartojimo ir padidėjusios skrandžio rūgščių neutralizacijos bei teigiamo poveikio kolageno ir jungiamojo audinio formavimuisi, taigi negali būti patvirtintas ir teigiamas poveikis sąnariams, kaulams,  odai ir plaukams.

Ekspertų grupės išvada dėl teiginio, kad Lactobacillus rhamnosus kartu su Lactobacillus reuteri apsaugo nuo vaginalinių patogenų, kadangi padidėja laktobakterijų ir sumažėja patogeninių bakterijų ir / ar grybelių.
Siekiant patvirtinti teiginį, kad Lactobacillus rhamnosus kartu su Lactobacillus reuteri apsaugo nuo vaginalinių patogenų, kadangi padidėja laktobakterijų ir sumažėja patogeninių bakterijų ir / ar grybelių kiekis, nebuvo rasta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

Ekspertų grupės išvados siekiant išsiaiškinti, ar astaksantinas padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių neigiamo žalingo poveikio bei padeda apsisaugoti nuo Helicobacter pylori, jo reikšmę normaliai spermatogenezei bei normaliai raumenų ir imuninės sistemos veiklai.
Jokios atliktos studijos nepatvirtino teiginio, kad astaksantinai apsaugo odą nuo pavojingo UV spindulių poveikio. Taip pat nerasta teigiamo ryšio tarp astaksantino poveikio ir Helicobacter pylori infekcijos naikinimo bei astaksantino poveikio normaliai spermatogenezei. Kadangi teiginiai ,,normali imuninės sistemos“ ir ,,normali raumenų veikla“ yra nekonkretūs, nebuvo nustatyta jų priklausomybė nuo astaksantino.

Nuomonė dėl becukrės kramtomosios gumos su ksilitoliu ir rūgštis neutralizuojančia medžiaga poveikio dantų mineralizacijai, dantų apnašų sumažinimui ir patogeninių mikroorganizmų vidurinėje ausyje sunaikinimui.
Teigiamas becukrės kramtomosios gumos poveikis naikinant dantų apnašas ir palaikant dantų mineralizaciją jau buvo nustatytas anksčiau, mokslinė grupė padarė išvadas, kad tas pats poveikis yra taikomas ir becukrei kramtomajai gumai su ksilitoliu. Jau anksčiau buvo patvirtintas teiginys, kad becukrė kramtomoji guma padeda sumažinti dantų apnašų kiekį. Tačiau nerasta tai pagrindžiančių faktų. Mokslinė grupė taip pat padarė išvadą, kad pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima teigti, kad becukrės kramtomosios gumos su ksilitoliu vartojimas naikina patogeninius mikroorganizmus (pvz., Streptococcus pneumoniae) vidurinėje ausyje.

Išvados dėl avižų ir miežių grūdų skaidulų vartojimo ir padidėjusio išmatų tūrio.
Ekspertų grupė padarė išvadą kad grūdų sėklų skaidulų teigiamas poveikis didinant išmatų tūrį jau seniai žinomas, poveikio mechanizmas taip pat jau yra nustatytas, todėl manoma, kad avižų ir miežių grūdų skaidulų poveikis yra toks pat.

Avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje padariniai neturės įtakos Lietuvos gyventojų papildomai apšvitai bei jų sveikatai, kartoja Radiacinės saugos centras (RSC).

Specialistai ragina gyventojus netikėti pranešimais apie neva egzistuojančią grėsmę Lietuvos gyventojams dėl šios avarijos.

Anot RSC, apie tai, kad avarijos Japonijoje pasekmės neturės įtakos Europos šalių gyventojams, patvirtino JAV, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Islandijos, Rusijos ir kitų šalių atsakingosios institucijos, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Matavimai, kuriuos atliko Lietuvos Fizikos institutas ir Aplinkos apsaugos agentūra, patvirtino, kad Lietuvą pasiekė tik jodo bei cezio radionuklidų pėdsakai.

Jų kiekiai sudaro šimtatūkstantinę dalį tų kiekių, kurie buvo matuojami po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir jie neturėjo įtakos nei gamtinio fono padidėjimui, nei papildomai gyventojų apšvitai ar jų sveikatai, teigiama penktadienį RSC išplatintame pranešime.

Anot centro, dėl skirtingų įvykių pasaulyje radioaktyviosios medžiagos atkeliauja su atmosferos frontais iš sprogdinimo vietų ar avariją patyrusių reaktorių į šalies aplinką ne pirmą kartą.

Tokios medžiagos pasklido Lietuvos teritorijoje prieš daugelį metų, po branduolinio ginklo bandymų atviroje atmosferoje Kinijoje ar buvusios Tarybų Sąjungos šiaurinėje dalyje 1950-1960 metais. Pakankamai dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai pasklido 1986 metais po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.

“Tokie ypatingai maži radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, tiksliau jų “pėdsakai”, kurie dėl avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje pateko ar pateks su oro pernaša į mūsų šalies teritoriją, tikrai nepadidins (…) radionuklidų kiekių, kurie jau yra pasklidę mūsų aplinkoje dėl avarijų bei branduolinio ginklo bandymų, bei neturės jokios įtakos papildomai gyventojų apšvitai”, – teigiama pranešime.

Kovo mėnesį radiacijos į aplinką pateko iš Japonijos Fukušimos atominės elektrinės, kur po žemės drebėjimo įvyko keli sprogimai.

Sprogimai atominėje elektrinėje Japonijoje gali ataušinti norą statyti tokias elektrines visame pasaulyje – to siekiančiai Lietuvai rasti palaikymą Europos Sąjungoje (ES) ir JAV bus sunkiau, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Seniai buvo žinoma, kad jeigu kurioje nors atominėje elektrinėje kas nors atsitiktų, atominės energetikos pramonė sustotų bent dešimtmečiui”, – tvirtino Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.

J.Vilemo teigimu, įvykiai Japonijoje neprilygsta Černobylio atominės elektrinės sprogimui 1986 metais, tačiau iki to nedaug trūksta.

Pasak jo, dėl įvykių Japonijoje smūgis visai atominei energetikai bus didžiulis, įtakos nepajus tik Kinija ir Indija. Nelabai jautri bus ir Rusija. Sujudės žalieji, gamtosaugos organizacijos. Visuomenės ir politikų nuomonė apie atomines elektrines sparčiai keisis į neigiamą. “Iki šiol ES laikėsi tokios nuomonės: “Plėtokite atominę energetiką kaip norite, tačiau finansinės paramos nebus.” Dabar būti neutraliam bus sunkiau, prastumti sprendimus irgi nebus lengva”, – svarstė J.Vilemas.

Savo ruožtu elektrinę Lietuvoje statyti norinčio investuotojo ieškančios komisijos narys Virgilijus Poderys netiki, kad įvykiai Japonijoje ryškiau paveiks Lietuvą.

“Nemanau, kad tai turės didelės tiesioginės įtakos. Japonijos įvykiai susiję su išskirtinio stiprumo žemės drebėjimu. Nemanau, kad kas nors galėtų numatyti tokį žemės drebėjimą Lietuvoje”, – sakė V.Poderys.

Kad įvykiai Japonijoje neturėtų paveikti Lietuvos, tvirtina ir visuomenės nuomonių tyrėjų “Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys.

“Apklausa šiandien parodytų, kad atominės elektrinės šalininkų sumažėjo. Bet po pusmečio, manau, Japonijos įvykiai bus beveik pamiršti. Nuomonę apie naują atominę lems kiti veiksniai – ar dėl jos atpigtų elektra, kiek būtų sukurta darbo vietų ir panašiai”, – mano V.Gaidys.

Jis prisiminė, kad, praėjus 3 metams po Černobylio katastrofos, du trečdaliai Lietuvos gyventojų manė, jog Ignalinos atominė elektrinė turėtų dirbti toliau.

Šis palaikymas niekada neatslūgo, nors 2001-ųjų apklausoje 64 proc. šalies žmonių pripažino tikintys, jog elektrinėje gali įvykti rimta avarija.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad ketvirtadienį Seimui balsuojant dėl interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, bus aišku, kiek įtakos jame turi Rusijos dujų monopolininkas “Gazprom”.

“Visiškai aišku, kad taip, kaip ir profesorius Landsbergis (europarlamentaras Vytautas Landsbergis – BNS) sakė, šiandien pamatysime, kiek daug Lietuvos Seime yra to paties “Gazprom” įtakos”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jis priminė opozicinės socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus prieš metus duotą atsakymą į klausimą, kodėl per kelis dešimtmečius nebuvo padaryta pažangos energetinės nepriklausomybės srityje.

“Kad nieko nebuvo padaryta, yra nuopelnas tų žmonių, kurie užsiima dujų verslu, o svarbūs projektai nebuvo užrakinami stalčiuose. Dujų verslo įtaka stipresnė už šalies energetinės nepriklausomybės idėją”, – A.Butkevičių citavo A.Kubilius.

“Tai reikia klausti pono Butkevičiaus iš tikrųjų labai paprasto klausimo – kiek kainuoja socialdemokratų lyderių nuomonės pasikeitimas”, – pridūrė premjeras.

A.Kubiliaus įsitikinimu, energetikos ministro atstatydinimas yra susijęs su jo ir visos Vyriausybės pastangomis sistemingai siekti Lietuvos energetikos nepriklausomybės: “Su tuo yra tikrai norinčių nesutikti”.

Kaip privačių interesų pavyzdį premjeras nurodė “Achemos grupės” savininko ir prezidento Bronislovo Lubio priekaištus Vyriausybei, kad nesuteikiama lengvatų jo valdomai Jonavos trąšų gamyklai “Achema”, kuri savo reikmėms gamina elektrą ir nuo šių metų privalo mokėti mokestį už viešuosius ir privačius interesus.

“Reikia atsiminti, kad jeigu mes darytume taip, kaip pramonininkai siūlo ir reikalauja, tai visų pirma šilumos vartotojai didžiuosiuose mietuose turėtų mokėti už šilumą keliais centais daugiau, o visi Lietuvos elektros vartotojai bent centu turėtų daugiau mokėti už elektros energiją, tuo pačiu subsidijuodami vienų ar kitų pramonininkų norus turėti sau pigesnių energetinių resursų”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Seimas ketvirtadienį svarstys interpeliaciją energetikos ministrui A.Sekmokui.

Opozicinės frakcijos skelbia vieningai balsuosiančios už ministro atstatydinimą, o jų poziciją esą parems ir keli valdančiųjų atstovai. Tačiau valdantieji tikisi, kad jiems pavyks sutrukdyti opozicijos planams ir ministras išsilaikys poste.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį dar kartą išreiškė tvirtą paramą energetikos ministrui A.Sekmokui