Kovo 5-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertuos garsiojo  Milano „La Scala“ teatro orkestras („Filarmonica della Scala“), vilniečiams žadantis pristatyti spalvingą itališkos tematikos muzikos programą.

Skirtingai nei paties Milano teatro, „Filarmonica della Scala“ orkestro istorija dar palyginti trumpa: 1982 m. jį įkūrė „La Scala“ operos teatro muzikantai ir dirigentas Claudio Abbado. Pirmąsias tarptautines naujojo kolektyvo gastroles surengė Carlo Maria Giulini, dirigavęs beveik šimtui šio orkestro koncertų. 1987–2005 m. „La Scala“ teatro orkestro vyriausiasis dirigentas buvo maestro Riccardo Muti – šio menininko dėka jauno kolektyvo pozicijos dar labiau sutvirtėjo klasikinės muzikos pasaulyje.

Vilniuje „Filarmonica della Scala“ pasirodys su dirigentu  Myung-Whun Chungu. Šis 62-erių pianistas ir dirigentas kilęs iš Pietų Korėjos sostinės Seulo, augo itin muzikalioje šeimoje: jaunystėje kartu su dviem seserimis – smuikininke ir violončelininke – buvo sukūręs netgi šeimyninį „Chung trio“.  Pirmąkart kaip pianistas Seulo filharmonijos scenoje jis koncertavo būdamas septynerių metų. Vėliau Myung-Whun Chungas studijavo dirigavimą Niujorko universiteto Mannes muzikos koledže ir garsiojoje Juilliardo mokykloje, tapo vienu iš Los Andželo filharmonijos simfoninio orkestro dirigentų. 1997 m. buvo paskirtas Romoje įsikūrusio Šventosios Cecilijos simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu, o 2000 m. tapo „Radio France“ filharmonijos simfoninio orkestro muzikos vadovu. Myung-Whun Chungas taip pat yra Tokijo filharmonijos orkestro muzikos vadovas.

Vadovaujamas šio dirigento, „Filarmonica della Scala“ orkestras Lietuvoje atliks tris klasikos šedevrus –  Gioachino Rossini operos „Italė Alžyre“ uvertiūrą, Felixo Mendelssohno ketvirtąją („Itališkąją“) simfoniją bei Sergejaus Prokofjevo siuitą „Romeo ir Džiuljeta“.

Spalio 14-ąją įsibėgėjusios Pasaulinės italų kalbos savaitės rengėjai 17 d. 17.30 val. kviečia į Prancūzų institute rengiamą atvirą diskusiją apie moteris Pirmojo pasaulinio karo metais.

Žurnalistai Maria Serena Palieri, Francesca Sancin, Claudia Galimberti ir Amedeo La Mattina nagrinės įvairius moterų dalyvavimo Pirmajame pasauliniame kare aspektus, ilgėliau stabtelėdami ties moterų pacifisčių – ukrainietės Andželikos Balabanovos ir iš Lietuvos kilusios Evos Kuhn Amendolos bei italų šnipės Luisos Zeni biografijomis, aptars prostitučių vaidmenį fronte. Knygos „Moterys Pirmojo pasaulinio karo metais“ ištraukas skaitys aktoriai Lina Budzeikaitė ir Gediminas Storpirštis. Kaip ir visi renginiai, šis vyks italų kalba verčiant lietuviškai.

Spalio 20 d. 18 val. Italų kultūros institute Romos „La Sapienza“ universiteto dėstytojos Marios Conforti paskaita „Mokslo kalba nuo Galilėjaus iki šių dienų“. Svarstymai apie Galilėjaus veikalą „Il Saggiatore“ (it. „Svėrėjas“).

Spalio 22 d. 17 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje Trento miesto Bruno Keslerio centro tyrinėtoja, 12 tomų veikalo „Jėzaus draugija“ sudarytoja Michela Catto skaitys jėzuitams skirtą paskaitą „Jėzaus draugija: apeigos Kinijoje ir ceremonijos Europoje“.

Spalio 23 d. 18 val. savaitės pabaiga – filosofo ir dienraščio „Sole24 Ore“ sekmadienio kultūros priedo redaktoriaus Armando Massarenti paskaita „Džiakomas Leopardis: literatūra, mokslas ir filosofija“.

Kaip romėnai sugebėjo sukurti tokią didelę ir modernią imperiją, suvienyti tokias įvairias tautas skirtingose vietovėse? Kaip veikė Romos imperija, kokie žmonės joje gyveno? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite naujoje knygoje “Romos imperija. Kelionė paskui monetą”. O mes siūlome ištrauką iš šio veikalo.

Pažiūrėkite į Romos imperijos žemėlapį jos didžiausios plėtros laikais. Labiausiai nustebina jos platybės. Ji driekiasi nuo Škotijos iki Kuveito, nuo Portugalijos iki Armėnijos…
Kaip joje gyventa? Kokių žmonių galėtume sutikti jos miestuose? Kaip sugebėjo romėnai sukurti tokią didžiulę imperiją, suvienyti tokias įvairias tautas tokiose skirtingose vietovėse? (…)
Įsivaizduokite, kad atsikeliate kitą rytą, trečiadienį, ir išsirengiate į kelionę per visą imperiją. Įkvėpti įvairių vietų atmosferos – pavyzdžiui, Egipto Aleksandrijos skersgatvių kvapų, Milane žingsniuojančių ponių kvepalų, išgirsti kaltelių kaukšėjimo Atėnų dirbtuvėse, stebėti Germanijoje žygiuojančių legionierių spalvotų skydų, piešinių ant barbarų kūnų prie šiaurinių Škotijos sienų…
Kaip būtų galima papasakoti apie tokią kelionę po Romos imperiją?
Pagalvojau apie monetą. Tiksliau, sestercijų. Sekant paskui keliaujančią monetą, nuolat pereinančią iš rankų į rankas, per keletą metų (pavyzdžiui, trejetą) tikrai teoriškai galima nukakti į bet kurią imperijos vietą. Ir – tai dar svarbiau – sekdami paskui monetą, galime parodyti jos besikeičiančių savininkus veidus, jų jausmus, jų pasaulį, jų namus, jų gyvenimo būdą, papročius ir elgesio taisykles. (…)

Kur viskas prasideda

Ji greitai žingsniuoja pro žmones suplūktos žemės skersgatviais. Veidą dengia šydu, kad jos nepažintų – tai elegantiška ir rafinuota, puikių manierų moteris. Jos pirštai ilgi ir grakštūs, nagai prižiūrėti. Niekada nedirbusios rankos… Ji visiškai ne vietoje čia, Suburoje, Romos skurdžių rajone, kur nėra nei šilkų, nei marmuro, tik badas ir vargas. (…)
Moteris giliai įkvepia ir įeina. Iš karto ją apsupa aštrus kažko verdamo ar deginamo kvapas, bet ji neįstengia suprasti, kas tai. Jaučiasi lyg pakliuvusi į pragarą ir tai jai patvirtina, kad atsidūrė būtent toje vietoje, kurios ieškojo. Jos širdis smarkiai daužosi, atrodo, gali ją girdėti tyloje ir prieblandoje. Žengia dar žingsnį… Staiga iš tamsos išnyra moters veidas. Priverčia krūptelėti iš baimės.
Tai burtininkė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lėktuvų techninio aptarnavimo sutartis pasirašyta trejiems metams, per šį laiką galės būti suteikta paslaugų už maždaug 14 mln. eurų arba apie 48 mln. litų su pridėtinės vertės mokesčiu.

Sutartis minėtą bendrovę įpareigoja vykdyti trijų Lietuvos kariuomenės lėktuvų “Spartan” ir lėktuvų eksploatacijai reikalingos antžeminės įrangos techninę priežiūrą, per nustatytą maksimaliai trumpą laiką tiekti atsargines detales, šalinti gedimus, teikti inžinerinės pagalbos paslaugas, mokyti ir kelti lėktuvų pilotų bei aptarnaujančio personalo kvalifikaciją, padėti operatyviai spręsti kitas galimas su lėktuvų eksploatacija susijusias technines problemas.

Pagal sutartį, gedimas turės būti pašalintas daugiausia per 18 dienų. Dėl to Italijos bendrovė įsipareigojo sukaupti detalių atsargas logistikos padalinyje Italijoje, nuolat išlaikyti bazėje vieną technikos inžinierių, kuris padėtų operatyviai spręsti iškilusias lėktuvų eksploatacijos problemas.

Pasak Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado pulkininko leitenanto Virginijaus Steponavičiaus, tokios sutarties sąlygos ypač svarbios turint nedidelį lėktuvų parką, kuriam keliama daug įvairių užduočių.

Pasak jo, tokią praktiką, kai orlaivių techninį aprūpinimą vykdo logistika užsiiminėjančios kompanijos, naudoja daugelis NATO valstybių. Mat išlaidos detalėms kaupti ir sandėliuoti, aptarnaujančiam personalui paruošti ir išlaikyti, techninės priežiūros įrangai įsigyti, savarankiškai užtikrinant techninę priežiūrą būtų nepalygamai didesnės nei patikint priežiūrą orlaivius gaminančiai bendrovei.

Transporto lėktuvai C-27J “Spartan”, dažnai vadinami mažaisiais herkulesais (nes turi daug panašių sistemų ir tos pačios serijos “Rolls Roys” variklius kaip ir gerai žinomas JAV transporto lėktuvas C-130J “Hercules”), naudojami kariams ir kroviniams transportuoti, mokomiesiems skrydžiams.

Lėktuvai taip pat gali būti naudojami desantavimo, medicininės evakuacijos ir kitoms panašioms užduotims. Jie gali gabenti apie pusšimtį karių. Orlaiviui pakanka vieno degalų pasipildymo nuskristi iki Lietuvos karių misijos vietos Afganistane. Lėktuvas taip pat apginkluotas pasyviosios gynybos priemonėmis (pavyzdžiui, apsaugančiomis nuo priešlėktuvinės ginkluotės ir kt.).

Lietuvos kariuomenės ir Italijos bendrovės “Alenia Aeronautica S.p.A.” sutartis dėl trijų taktinių transporto lėktuvų C-27J “Spartan” pirkimo pasirašyta 2006 metų birželį. Už tris lėktuvus Lietuvos kariuomenė sumokėjo apie 306 mln. litų.