Scanpix

Romos istoriniame centrą ketvirtadienį uždarė saugumo pajėgos, pasaulio lyderiams renkantis stebėti didelio karinio parado, kuris vyks minint Italijos Respublikos įkūrimo 65-ąsias metines.

Šiose iškilmėse dalyvaus daugiau nei 80 lyderių, tarp jų Afganistano, Argentinos, Izraelio, palestiniečių ir Rusijos prezidentai, JAV viceprezidentas Josephas Bidenas (Džozefas Baidenas), Kinijos viceprezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

Prieš šį renginį taip pat buvo uždaryta Romos erdvė, tačiau per paradą virš miesto praskris oro akrobatų trupės “Frecce Tricolori” naikintuvai. Tuo metu sostinės gatvėmis riedės įvairi karinė technika – nuo menančios praeito amžiaus pradžią iki pačios moderniausios.

Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis), kurio partija neseniai patyrė triuškinamą pralaimėjimą vietos rinkimuose, vėliau ketvirtadienį dalyvaus derybose su J. Bidenu ir Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Paradas vyks prospekte Via dei Fori Imperiali, einančiame per senovės Romos Forumą iki Koliziejaus. Šis prospektas buvo pastatytas praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, vadovaujant Italijos fašistiniam diktatoriui Benito Mussolini (Benitui Musoliniui).

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kurio pabaigoje buvo nužudytas B. Mussolini, Italijos piliečiai 1946 metų birželio 2 dieną surengtame referendume balsavo už monarchijos panaikinimą. Italijoje šią dieną kasmet minima nacionalinė Respublikos šventė.

Šiemet taip pat sukanka 150 metų nuo Italijos suvienijimo.

Scanpix

Antrasis vietos valdžios rinkimų ratas Italijoje baigėsi ministro pirmininko Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) fiasko. Premjero partijos “Laisvės tauta” (PdL) kandidatai negavo mero postų nei jo gimtajame Milane, nei Neapolyje, praneša agentūra AFP.

PdL kandidatė S. Berluskonio gimtajame Milane Leticija Morati (Letizia Moratti) antrajame rinkimų rate pralaimėjo kairiųjų kandidatui Džulianui Pizapijai (Giuliano Pisapia). Jis gavo 55 proc. balsų, o ligšiolinė merė L. Morati – 45 proc. Milanas 18 metų buvo S. Berluskonio partijos bastionas. Per pastaruosius 15 metų kairieji čia nė karto net nėra patekę į antrąjį turą.

Neapolyje, kur nesiliauja rimta šiukšlių krizė, S. Berluskonio kandidatas Džianis Letjeris (Gianni Lettieri) pralaimėjo centro kairės kandidatui Luidžiui de Magistriui (Luigi de Magistri). Šis gavo 65 proc. balsų, o jo priešininkas – 35 proc.

Centro dešinioji stovykla rinkimus pralaimėjo ir Kagliaryje, Trieste, Novaroje bei Arkore. Arkore stovi vyriausybės vadovo vila, kurioje, anot pranešimų, vyko audringi vakarėliai su jaunomis gražuolėmis.

Bukarešte viešintis S. Berluskonis pirmadienį pareiškė, kad pralaimėjimas jo nesugniuždys. “Kiekvieną kartą, kai aš pralaimiu, patrigubinu savo jėgas”, – pabrėžė jis.

BFL

Italijoje septyniems mokslininkams ir dar keliems ekspertams trečiadienį buvo pateikti kaltinimai dėl netyčinio gyvybės atėmimo, nes esą jie nepakankamai nuveikė, kad perspėtų gyventojus prieš 2009 metais centrinę šalies dalį supurčiusio žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau nei 300 žmonių.

Advokatai pasmerkė šiuo kaltinimus, sakydami, jog žemės drebėjimų iš anksto nuspėti neįmanoma. Tos pačios nuomonės seniai laikosi seismologai, pabrėžiantys, jog kol kas neegzistuoja technologijos, galinčios padėti prognozuoti stiprius požeminius smūgius.

Tačiau teisėjas Giuseppe Romano Gargarella (Džuzepė Romanas Gargarela) nurodė vyriausybinės Didžiųjų grėsmių komisijos, kuri vertina galimų stichinių nelaimių pavojų, nariams stoti prieš teismą L’Akvilos mieste rugsėjo 20 dieną.

Italijos žiniasklaida citavo teisėjo žodžius, jog kaltinamieji “pateikė netikslią, neišsamią ir prieštaringą informaciją” apie silpnesnius požeminius smūgius, kuriuos L’Akvilos gyventojai juto likus šešiems mėnesiams prieš 2009 metų balandžio 6 dieną smogusį galingą žemės drebėjimą. Pasak teisėjo, dėl pirmųjų smūgių turėjo būti viešai paskelbta apie gresiantį pavojų.

L’Akviloje ir jos apylinkėse 6,3 balo žemės drebėjimas nusinešė 308 žmonių gyvybes ir smarkiai sugriovė šį viduramžių architektūros miestą.

Tūkstančiai likusių gyvų žmonių daug mėnesių gyveno palapinių miesteliuose arba laikinuose būstuose.

Dėl stichinių nelaimių, įskaitant žemės drebėjimus, kaltinimai dėl gyvybės atėmimo Italijoje būdavo keliami ir anksčiau, tačiau paprastai būdavo sutelkiamas dėmesys į statybos standartų pažeidimus seismiškai aktyviuose regionuose.

Pavyzdžiui, 2009 metais apeliacinis teismas penkis asmenis pripažino kaltais dėl mokyklos sugriuvimo per 2002 metais įvykusį žemės drebėjimą pietiniame San Džuliano Apulijos mieste. Tąsyk žuvo 27 vaikai, tarp jų visi devyni ketvirtoje klasėje mokęsi berniukai, ir vienas mokytojas. Prokurorai teigė, jog mokyklos griūtį iš dalies nulėmė netvirta pastato konstrukcija.

Scanpix

Italijos premjero Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) centro dešinioji koalicija vietos valdžios rinkimuose patyrė skaudžių nuostolių. Opozicija, be kita ko, balsų daugumą gavo Turine, o S. Berluskonio gimtajame Milane prireiks antrojo rinkimų rato.

Dešinioji miesto merė Leticija Morati (Letizia Moratti) čia surinko tik 41,5 proc. balsų, o jos varžovas Džulianas Pizapija (Giuliano Pisapia) – 48,1 proc. Per antrąjį balsavimą po dviejų savaičių Dž. Pizapija turi visus šansus pasiekti istorinę pergalę Milane. Šį finansų centrą Šiaurės Italijoje beveik 20 metų valdo dešinieji.

Kairieji liko valdžioje ir savo bastione Bolonijoje. Tuo tarpu S. Berluskonio partija pirmauja Neapolyje.

Sekmadienį ir pirmadienį vykusiuose rinkimuose buvo pakviesti dalyvauti 13 mln. italų. Rinkimai vyko 1 tūkst. 310 komunų bei 11 provincijų.

Šis balsavimas buvo išbandymas į skandalus įklimpusiam S. Berluskoniui, kurio kadencija baigiasi po dvejų metų. Premjero populiarumas šiuo metu tesiekia 30 proc.

Scanpix

Italijoje sekmadienį prasidėjo dvi dienas truksiantys vietos valdžios rinkimai. Ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) pavadino juos “nacionaliniu egzaminu” jo vyriausybei. Pasitikėjimas premjeru Italijoje pastaruoju metu smuko iki 31 proc.

Prie balsadėžių pakviesti daugiau kaip 10 mln. rinkėjų. Rinkimai vyksta 9 provincijose ir 1 tūkst. 177 komunose, be kita ko – svarbiuose Milano, Turino, Bolonijos ir Neapolio didmiesčiuose.

Kad vyriausybė sustiprėtų, ypač svarbi pergalė finansų centre Milane, sakė S. Berluskonis.

Rinkimų punktai veiks sekmadienį nuo 8.00 iki 22.00 val. ir pirmadienį nuo 7.00 iki 15.00 val.

Scanpix

Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) neatmeta galimybės 2013 metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose dar kartą siekti premjero posto. Dar balandį per pokalbį su užsienio žurnalistais jis teigė daugiau rinkimuose nedalyvausiantis.

“Jei Centro dešiniajam aljansui bus būtina vėl skirti mane kandidatu vadovauti vyriausybei, aš sutiksiu”, – pareiškė 74 metų S. Berluskonis interviu valstybinės televizijos RAI politinei laidai “Porta a porta”.

“Tačiau jei iškils naujos asmenybės, kurioms rinkėjai suteiks pasitikėjimą, pirmiausiai – ūkio ministrui Džulio Tremončiui (Giulio Tremonti), aš būsiu laimingas, jei ir toliau galėsiu likti politikoje, kad rūpinčiausi savo partija. O vadovavimą vyriausybei, kas yra tikrai sunkus darbas, perleisčiau kitam”, – kalbėjo S. Berluskonis.

S. Berluskonis neseniai paneigė, kad sieks prezidento posto 2013 metų rinkimuose. “Manęs nedomina prezidento postas”, – sakė jis tada.

S. Berluskonis į didžiąją politiką atėjo 1994-aisiais. Tais pačiais metais jis pirmą kartą tapo premjeru. 2008 metais S. Berluskonis trečią kartą išrinktas vadovauti vyriausybei.

esveliava

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) antradienį Romoje sutarė kartu tobulinti Šengeno susitarimus, paskelbė Prancūzijos žiniasklaida.

“Mes norime, kad Šengenas gyvuotų, o tam, kad jis gyvuotų, Šengenas turi būti reformuotas”, – dienraščio “Le Figaro” tinklalapyje cituojami N.Sarkozy žodžiai, pasakyti po susitikimo.

Didžiulis pabėgėlių srautas, pirmiausia iš Tuniso ir Libijos per Italiją į Prancūziją sukėlė įtampa tarp dviejų kaimyninių Europos valstybių. Nelegali migracija ir Prancūzijos galimybės priimti didžiulius srautus migrantų tapo aštrių politinių diskusijų šalyje tema.

Tą pačią dieną kasdien rengiamoje Europos Komisijos spaudos konferencijoje Briuselyje migrantų iš pietų Viduržemio regiono šalių sukėlė plačią diskusiją.

Oficialus Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly (Olivjė Baili) atsisakė komentuoti Romoje vykusį Italijos ir Prancūzijos vadovų susitikimą, pažymėdamas, kad išvadas bus galima daryti, kai Briuselis gaus konkrečius šalių pasiūlymus.

“Vertinant Europos Komisijos požiūriu, aišku, kad atėjo metas grįžti prie kai kurių Šengeno kodekso nuostatų, pavyzdžiui, apie galimą mechanizmą, kuris patikslintų, kaip ES narės gali įvesti savo vidaus sienų kontrolę, tarkim, tam tikrą sienos atkarpą”, – sakė O. Bailly.

Pasak jo, prieštaravimų tarp Prancūzijos ir Italijos kilo šioje srityje. “Suprantama, turime ką patikslinti šioje srityje, kad ir Šengeno kodekso 23-iojo straipsnio taikymą (laikinas vidaus sienų kontrolės įvedimas), ir dirbame šia kryptimi”, – sakė Europos Komisijos atstovas.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pareiškė palaikymą Prancūzijos sprendimui laikinai neįsileisti traukinių iš Italijos, kuriais atvyksta daug imigrantų iš Afrikos, sakydama, jog toks žingsnis nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) taisyklių.

Bendrijos viduje stiprėjant konfliktui dėl ES atsako į krizę dėl pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, Italija apkaltino Paryžių, jog jo sprendimas blokuoti Ventimiljos-Mentono sienos perėją pažeidžia 27 šalių bloko nuostatas dėl laisvo asmenų judėjimo.

Tačiau ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom) sakė, jog ją tenkina Prancūzijos paaiškinimas, jog praeitą savaitgalį įvestas traukinių eismo ribojimas, siekiant neleisti migrantams patekti į Prancūziją, buvo reikalingas viešajai tvarkai užtikrinti.

“Akivaizdu, kad jie turi teisę tai padaryti”, – komisarė sakė spaudos konferencijoje.

Italijos dienraštis “La Repubblica” pirmadienį citavo užsienio reikalų ministro Franco Frattini (Franko Fratinio) komentarus, kad Prancūzija peržengė leistiną ribą. Diplomatijos vadovas kaltino Paryžių pažeidinėjant ES Šengeno sutartį, kurią įpareigojančią užtikrinti laisvą asmenų judėjimą tarp ją pasirašiusių valstybių.

“Jeigu ši situacija išliks, sutaupytume laiko, paprasčiausiai pasakydami, kad keičiame savo nuomonę dėl laisvo (asmenų) judėjimo, kuris yra vienas iš esminių Sąjungos principų, – pareiškė F.Frattini. – Tačiau esame tikri, kad Prancūzija pasiaiškins”.

Per vizitą Bulgarijoje Prancūzijos vidaus reikalų ministras Claude’as Gueantas (Klodas Geanas) atkirto, kad Paryžius vadovavosi taisyklėmis.

“Mes laikėmės Šengeno sutarties raidės ir dvasios”, – pabrėžė jis.

Šis ginčas dėl migrantų, plūstančių iš Italijos, tikriausiai tėra įžanga į artimiausiomis savaitėmis numatomus įnirtingus debatus, kaip ES turėtų reaguoti į imigraciją iš Šiaurės Afrikos šalių, per kurias nusiritusi sukilimų banga daug žmonių paskatino ieškoti prieglobsčio ir geresnio gyvenimo Europoje.

Šį ginčą kursto Italijos reikalavimai, kad kitų ES šalių vyriausybės padėtų Romai didžiulio migrantų srauto problemą. Šiemet Italijos krantus pasiekė 26 tūkst. migrantų, pabėgusių nuo neramumų Tunise, Egipte ir Libijoje.

Šie Italijos reikalavimai ir Romos sprendimas suteikti migrantams laikinus leidimus keliauti Bendrijoje išprovokavo neigiamą kitų ES šalių reakciją. Bendrijos narių vyriausybės baiminasi pasirodyti pernelyg atlaidžios tuo metu, kai didėja rinkėjų priešiškumas į Europą plūstantiems atvykėliams.

Libija greitai bus “išvaduota” nuo Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio), pirmadienį pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) ir pridūrė, kad diktatorius galėtų atsisakyti valdžios pagal Afrikos Sąjungos pateiktą pasiūlymą.

“Manau, Libija bus greitai išvaduota ir situacija tuojau pat bus išspręsta”, – sakė ministras interviu televizijai “La7″.

“Jungtinių Tautų rezoliucija numato nesmurtinį režimo žlugimą”, tačiau taip pat egzistuoja “numanoma išankstinė nerašytinė sąlyga, kurią aš suprantu taip: “Kadhafi privalo pasitraukti”", – sakė F.Frattini.

“Manau, Afrikos Sąjunga turi galimybę pateikti naudingą pasiūlymą, kuris paskatintų M.Kadhafi atsisakyti valdžios”, – sakė Italijos diplomatijos vadovas.

F.Frattini nepateikė daugiau jokių detalių, tačiau sekmadienį jis bendrais bruožais pristatė diplomatinį planą krizei Libijoje išspręsti, kuriame, be kita ko, numatytas galimas M.Kadhafi išvykimas iš šalies.

Libija 1911-1942 metų laikotarpiu buvo Italijos kolonija ir yra pagrindinė jos prekybos partnerė.

Italijos milžinė ENI yra didžiausia užsienio energijos gamintoja Libijoje, o italų kompanijos iš kontraktų Libijoje uždirba milijardus eurų.

F.Frattini interviu, kurį sekmadienį skelbia laikraštis “La Repubblica”, sakė, kad Italija bandys įtikinti Vokietiją sutikti su šiuo planu ir pateikti jį per Londono susitikimą aukšto rango grupei dėl Libijos įsteigti.

“Turime planą ir pažiūrėsime, ar jis gali būti paverstas Italijos ir Vokietijos pasiūlymu, galbūt- bendrame dokumente, kuris gali būti pateiktas antradienį”, – sakė jis.

Pasak ministro, plane numatytas ugnies nutraukimas, kurį stebėtų Jungtinės Tautos (JT), ir “nuolatinis humanitarinis koridorius” pagalbai teikti, kurio jau bando siekti Turkija.

Italija prašytų aktyvaus Arabų Lygos ir Afrikos Sąjungos (AS) dalyvavimo, pirmiausia – dialogo su Libijos opozicija. Arabų šalys dalyvaus antradienio susitikime.

F.Frattini sakė, jog “neįsivaizduojama”, kad koks nors sprendinys numatytų M.Kadhafi išlikimą valdžioje, ir pridūrė, kad AS ir net Libijos režimo nariai bando įtikinti M.Kadhafi pasitraukti.

Didžioji Britanija ir Prancūzija spaudė imtis karinių veiksmų Libijoje, Vokietija tam priešinosi, o Italija, regis, liko sprendimų priėmimo nuošalyje, nors jos bazės yra naudojamos dabartinėje operacijoje.

“Šiomis sunkiomis dienomis Europa galbūt prarado kai kurias dalis. Nenorime prarasti Vokietijos ir dėl evoliucijos ugnies nutraukimo link bus lengviau pamatyti jos grįžimą”, – sakė F.Frattini.

Sekmadienį NATO ambasadoriai susitikime aptars planus dėl Aljanso mandato išplėtimo, kad būtų galima visiškai perimti vadovavimą karinėms operacijoms, įskaitant sausumoje esančių taikinių atakavimą.

NATO pareigūnai sakė, kad jei visos 28 narės sutiks išplėsti Aljanso vaidmenį, tai užtikrintų jam “politinę operatyvinių sprendimų kontrolę”.

Italija toliau stengiasi kurti Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos geriausios draugės įvaizdį, priešindamasi Europos Sąjungoje (ES) vyraujančiai nuomonei, kad autoritariškas lyderis turėtų būti nubaustas už smurtą po rinkimų, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Penktadienį Briuselyje vykusiame aukšto lygio ES diplomatų susitikime Roma užginčijo pasiūlymus uždrausti atvykti į Bendriją A.Lukašenkai ir Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su opozicijos kandidatų, už demokratiją pasisakančių demonstrantų ir niekuo dėtų praeivių mušimus ir areštus po gruodį vykusių prezidento rinkimų.

“Šiuo atžvilgiu jie gana vieniši, – sakė vienas ES diplomatijos šaltinis, turėdamas omenyje Italijos atstovus. – Jų tradicinis argumentas – jog tokios sankcijos niekada nebūdavo veiksmingos ir kad svarbu išlaikyti atvirus (bendravimo) kanalus, netgi su “blogiečiais”.

Kitas ES diplomatas pareiškė: “Susitikimo dalyviai nusprendė, kad yra trys prioritetai: išlaisvinti politinius kalinius, padrąsinti pilietinę visuomenę ir pasirūpinti, kad žmonės, kurie galimai įvykdė nusikaltimus, būtų kažkaip nubausti. Tačiau svarstant kaip tai padaryti jaučiamas tam tikras darnumo stygius”.

“Italija labiausiai užsispyrusi (prieš sankcijas), tačiau esama ir kitų, kurios elgiasi atsargiau… – Ispanija, Portugalija, – pridūrė šaltinis. – Vokietija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė sako: “Taip, mes smarkiai stengėmės kurti dialogą su Baltarusija. Tačiau dabar taip pat turime reaguoti griežtai.”

ES diplomatai toliau svarstys sankcijų klausimą ir asmenų, kuriems ketinama uždrausti išduoti Bendrijos vizas, sąrašą žemesnio lygio susitikimuose, kurie vyks Briuselyje kitą savaitę. Galutinis sprendimas bus paskelbtas po dešimties dienų arba per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sausio 31 dieną.

Kad sankcijos prieš Baltarusiją įsigaliotų, joms turi pritarti visų 27 ES šalių vyriausybės.

Italijos URM penktadienio vakarą šio klausimo komentuoti dar negalėjo.

Tačiau Roma anksčiau taip pat laikėsi Minskui draugiškos krypties. Pernai spalį italų diplomatai argumentavo, kad ES turėtų visam laikui atšaukti A.Lukašenkai paskelbtas sankcijas, užuot laikinai jas įšaldžiusi.

2009 metais Roma vienintelė iš Bendrijos sostinių ištiesė raudoną kilimą per A.Lukašenkos vizitą. Tai pačiais metais Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) apsilankė Minske.

2006 metais Italija taip pat mėgino priešintis ES paskelbtiems dideliems muitams, kuriais Baltarusiją siekta nubausti už profsąjungų persekiojimą.

Anksčiau šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis) ir Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas (Karlas Biltas) paragino ES imtis naujų sankcijų, o C.Bildtas sakė “EUobserver”, kad šis žingsnis “neišvengiamas”.

Vengrijos ambasadorius Minske Ferencas Kontra taip pat ragino Baltarusiją leisti ES diplomatams aplankyti areštuotus kandidatus į prezidentus, kad būtų galima patikrinti suimtųjų sveikatos būklę.

Šį pareiškimą Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija padarė ES vardu, nes Europos išorės veiksmų tarnyba (European External Action Service, EEAS) kol kas neturi ambasados Baltarusijos sostinėje. Tačiau į Budapešto raginimą jokios reakcijos kol kas nesulaukta.

Šimtų suimtųjų buvimo vieta iki šiol nežinoma, taip pat baiminamasi dėl kai kurių opozicijos veikėjų saugumo.

Pavyzdžiui, 64 metų opozicijos kandidatas į prezidentus gruodžio 19 dieną kaukėtų vyrų buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, o po kelių valandų paimtas iš ligoninės civilius drabužius vilkėjusių saugumo pareigūnų.

Popiežius Benediktas XVI penktadienį pareiškė esantis dėkingas Italijos vyriausybei už pastangas apginti teisę laikyti kryžius viešosiose mokyklose.

Romos vyriausybė veikė “vadovaudamasi teisinga sekuliarumo vizija ir atsižvelgdama į (Italijos) istoriją, kultūrą bei tradicijas”, pontifikas sakė per susitikimą su Italijos ambasadoriumi prie Vatikano Francesco Maria Greco (Frančesku Marija Greku).

Italija birželį užginčijo pernai priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), nutartį, smerkiančią kryžių demonstravimą Italijos mokyklose; ši byla gali turėti įtakos visoms Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusioms šalims.

“Kryžius neabejotinai yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo simbolis, tačiau jis taip pat byloja visiems geros valio žmonėms, todėl nėra diskriminuojantis objektas”, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

“Neįmanoma manyti, kad pavyks pasiekti tikrą visuomenės pažangą, einant marginalizacijos keliu ar netgi atvirai atmetant religiją”, – pridūrė popiežius, kuris dažnai ragina Europą grįžti prie jos krikščioniškųjų šaknų.

Ketvirtadienį kalbėdamas apie tikėjimo laisvę, Benediktas XVII kaltino Vakarų šalis dėl “įmantrių priešiškumo religijai formų”, tokių kaip “istorijos neigimas ir tikėjimo simbolių atmetimas”.

Katalikybė Italijoje buvo valstybinė religija iki 1984 metų. Taip pat pažymėtina, kad praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje priimtas nutarimas, jog mokyklų klasėse privalo būti kryžiai, niekada nebuvo panaikintas.

EŽTT galutinė nutartis, kuri, kaip tikimasi, bus paskelbta po kelių mėnesių, gali būti įpareigojanti visoms 47 Europos Tarybai priklausančioms šalims.

Italijos vyriausybės pastangoms, kad sprendimas pašalinti kryžius iš mokyklų nebūtų priimtas, palaikymą išreiškė 12 kitų šalių, tarp jų Armėnija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Lietuva, Malta ir Rusija, paskelbusios bendrą kreipimąsi.

Vatikanas, gruodžio 18 d. (AFP-BNS). Popiežius Benediktas XVI penktadienį pareiškė esantis dėkingas Italijos vyriausybei už pastangas apginti teisę laikyti kryžius viešosiose mokyklose.

Romos vyriausybė veikė “vadovaudamasi teisinga sekuliarumo vizija ir atsižvelgdama į (Italijos) istoriją, kultūrą bei tradicijas”, pontifikas sakė per susitikimą su Italijos ambasadoriumi prie Vatikano Francesco Maria Greco (Frančesku Marija Greku).

Italija birželį užginčijo pernai priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), nutartį, smerkiančią kryžių demonstravimą Italijos mokyklose; ši byla gali turėti įtakos visoms Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusioms šalims.

“Kryžius neabejotinai yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo simbolis, tačiau jis taip pat byloja visiems geros valio žmonėms, todėl nėra diskriminuojantis objektas”, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

“Neįmanoma manyti, kad pavyks pasiekti tikrą visuomenės pažangą, einant marginalizacijos keliu ar netgi atvirai atmetant religiją”, – pridūrė popiežius, kuris dažnai ragina Europą grįžti prie jos krikščioniškųjų šaknų.

Ketvirtadienį kalbėdamas apie tikėjimo laisvę, Benediktas XVII kaltino Vakarų šalis dėl “įmantrių priešiškumo religijai formų”, tokių kaip “istorijos neigimas ir tikėjimo simbolių atmetimas”.

Katalikybė Italijoje buvo valstybinė religija iki 1984 metų. Taip pat pažymėtina, kad praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje priimtas nutarimas, jog mokyklų klasėse privalo būti kryžiai, niekada nebuvo panaikintas.

EŽTT galutinė nutartis, kuri, kaip tikimasi, bus paskelbta po kelių mėnesių, gali būti įpareigojanti visoms 47 Europos Tarybai priklausančioms šalims.

Italijos vyriausybės pastangoms, kad sprendimas pašalinti kryžius iš mokyklų nebūtų priimtas, palaikymą išreiškė 12 kitų šalių, tarp jų Armėnija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Lietuva, Malta ir Rusija, paskelbusios bendrą kreipimąsi.