Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė ir jos pavaduotoja Dalė Špakauskienė įtariamos aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau ir toliau eina pareigas.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė BNS patvirtino, kad įtarimai D. Špakauskienei buvo pateikti dar rugpjūčio pabaigoje, o D.Petrauskienei – rugsėjį. Jų byla buvo išskirta iš R.Petkelienės ir O.Goluskaitės tyrimo.

Įtarimai Finansų departamento vadovėms pateikti, kai už didelės sumos pinigų iššvaistymą teisiama buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė prabilo apie esą buvusią netvarką Seimo kanceliarijos buhalterijoje.

Ji aiškino, kad nesilaikydama taisyklių skolindavusi pinigų iš kasos parlamentarams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams, tarp jų – ir kancleriui Jonui Mileriui, kanceliarijos Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.

Finansų departamento direktorė savo ruožtu teigė pinigų nesiskolinusi ir neėmusi jų kitiems politikams ar kanceliarijos darbuotojams.

“Aš galiu drąsiai patikinti: nė vienas Seimo narys, nei darbuotojas nebuvo pas mane atėjęs ir paprašęs, kad aš pasakyčiau ar liepčiau, kad kasininkė R.Petkelienė paskolintų pinigų”, – žurnalistams ketvirtadienį teigė D.Petrauskienė.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus per 440 tūkst. litų, R.Petkelienė apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Šiuos pinigus ji esą perleido buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino.

Ketvirtadienį teisme Seimo kanceliarijos kasininkė sakė prisipažįstanti dėl O.Goluskaitei paskolintų pinigų, tačiau likusios apie 70 tūkst. litų sumos tvirtino nepasisavinusi – esą tai dalis D.Petrauskienės pasiskolintų ir negrąžintų pinigų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad buvusi Seimo kanceliarijos kasininkė nuo 2008-ųjų sausio iki 2009-ųjų liepos neteisėtai perleido O.Goluskaitei kasoje buvusius grynuosius pinigus – 373,5 tūkst. litų.

Šiuos pinigus kasininkė įvairiomis sumomis, nuo 500 iki 20 tūkst. litų, skolindavo buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei. Ant buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų ar paprasčiausių popieriaus lapų R.Petkelienė surašydavo skolos raštelius, kurie neturėjo jokios juridinės galios.

Apie 65,5 tūkst. litų stygius nepagrįstas net minėtais rašteliais. Dėl to įtariama, kad buvusi parlamento kasininkė šią pinigų sumą pasisavino 2009-ųjų gegužės-liepos mėnesiais. Nustačius, kad kasoje iš viso trūksta per 441 tūkst. litų, 2009 metų liepos 17-ąją Seimo kancleris kreipėsi į policiją.

Minskas penktadienį apkaltino Europos Sąjungos (ES) nares Lenkiją ir Vokietiją, jog jos siekė nuversti Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką, pernai gruodį organizuodamos masinius protestus prieš jo perrinkimą.

Prezidento administracijos oficialus dienraštis “Sovetskaja Belorusija” rašo, kad Vokietijos ir Lenkijos slaptosios tarnybos buvo sukūrusios sąmokslą, Varšuva netgi apmokė opozicijos aktyvistus.

Laikraščio straipsnyje ilgu pavadinimu “Vieno sąmokslo užkulisiai. Perduoti valstybės vadovo nurodymu paskelbti “Sovetskaja Belorussija” išslaptinti dokumentai apie gruodžio 19 dienos įvykius” teigiama, kad šiuo sąmokslu siekta “atkeršyti Lukašenkai ir vietoje jo pastatyti paklusnią marionetę”.

“Nekyla jokių abejonių, kad prie gruodžio 19-osios įvykių rankas visų pirma prikišo Lenkijos ir Vokietijos slaptosios tarnybos”, – pabrėžė “Sovetskaja Belorusija”, pridūrusi, kad šiuo tikslu į Baltarusiją buvo siunčiami organizatoriai, įranga ir lėšos.

Straipsnyje teigiama, kad būtent minėtų šalių slaptosios tarnybos “suplanavo ir organizaciniu požiūriu įformino pilietinę kampaniją “Kalbėk tiesą!”(lyderis – ekskandidatas į prezidentus Vladimiras Nekliajevas), kuri, pagal sumanymą, turėjo tapti “nauja opozicine jėga”, galinčia pakeisti valdžią šalyje”.

Laikraštis nurodė, kad Lenkija buvo “pagrindinis jėgos, galinčios pakeisti Baltarusijoje teisėtą valdžią, organizacinio jėgos formavimo poligonas” ir kad šioje šalyje buvo įkurtos specialios mokymo stovyklos aktyvistams.

“Ten buvo surengtos specialios ir treniravimosi stovyklos “aktyvistams”, ten buvo rengiama būsimoji valdančioji klasė, ten buvo suderinami pagrindiniai užsienio politikos sprendimai, pasitelkiant į pagalbą diplomatinį korpusą. Visa tai kelia apgailestavimą vien jau dėl tol, kad broliškos Lenkijos liaudis palaiko labai glaudžius ryšius su Baltarusijos liaudimi. Gaila, kad to nenori suprasti kai kurie politikuotojai”, – pažymima straipsnyje.

Publikacijoje cituojama vieno teisiamųjų baudžiamojoje byloje apklausos ištrauka, kuri, pagal straipsnį, “padės suprasti daugelį įvykių, visų pirma aktyvų oficialių atstovų iš Varšuvos ir Berlyno aktyvų dalyvavimą Minsko įvykiuose”.

Paskelbtas dialogas darbuotojo, matyt, teisėsaugos institucijų darbuotojo, ir “aukšto pilietinės kampanijos “Kalbėk tiesą” veikėjo, kuris, kaip sakoma straipsnyje, teigia: “Dėl pinigų šaltinio aš jums jau vakar pasakiau, mano nuomonė nesikeis, man vis viena, ką kas pasakys. Tai vokiečių pinigai, tai vokiečių politika. Ir toliau tai tiesiog panaudojimas šalių, kurios, galima sakyti, tiesiogiai susijusios su Vokietija … Tai daugiausia Baltijos šalys, tai Lenkija, tai truputį Švedija. Dabar neturimi omenyje finansiniai, čia turimi omenyje organizaciniai aspektai”.

Pagal straipsnį, žmogus, kuris pristatytas kaip V.Nekliajevo bendražygis, protokolui pasakė: “Aš ten su visais kalbėjau dėl finansavimo. Mes kalbėjomės su (Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Henryku) Litwinu (Litvinu) ir su žmonėmis, kurie mums prisistatė kaip iš kanceliarijos.Tai yra mes su jais kalbėjomės kai prašantieji: “Taip, mums reikia daugiau lėšų, ar galite jūs mums kuo nors padėti?”. Be to, mums buvo labai svarbus, beje, būtent Lenkijoje, susitikimas su vokiečiais”.

“Vokiečiai ir organizavo mums susitikimą su lenkais”, – sakoma laikraštyje, remianti pilietinės kampaniją “Kalbėk tiesą!” veikėju.

Rinkimų vakarą Minske dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš, jų nuomone, nesąžiningą A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtai kadencijai

Šie protestai buvo griežtai numalšinti, o milicija suėmė per 600 žmonių, tarp jų dauguma kandidatų, kurie rinkimuose varžėsi su A.Lukašenka.

ES šalys pasmerkė šį susidorojimą ir perspėjo, jog dėl A.Lukašenkos veiksmų Baltarusijos vyriausybei gresia visiška izoliacija. Tačiau pastarajame laikraščio straipsnyje Minskas pirmąkart tiesiogiai apkaltino Europą organizavus protestus dėl rinkimų.

+370 5 2058525