Shutterstock

Liūto kepsnis ir Žozefina Beker

Šiomis dienomis Paryžių nepaprastai sudomino toks įvykis: restorane, netoli vienos miesto aikštės, už 100 prancūzų frankų galima buvo gauti porciją liūto kepsnio. Restorano savininkas nupirko iš žvėryno laikytojo liūtą „Sultanas“, nuvežė jį į skerdyklą, o paskui iškepė ir pardavinėjo svečiams. Tokia reta proga mieste buvo iškabinti skelbimai. Juose buvo pranešama, kad pietums pirmininkaus Žozefina Beker.

Dabar juodoji Venera patraukė tieson restorano savininką „žmogų“, kuris norėjo priversti ją valgyti „liūto kepsnį“. Byla bus nagrinėjama po savaitės laiko vienam iš Paryžiaus miesto teismų. Žozefina Beker tikrai gavo pakvietimą iš Moro! Restorano savininkas tvirtina, kad juodoji mergaitė sutiko ateiti pietauti. O artistė tai neigia.

– Tas žmogus norėjo išnaudoti mano vardą. Aš nepriėmiau jo kvietimo, nes tada buvo „gerumo savaitė“.

Taikos teisėjui teks išspręsti ši paini ir reta byla.

„Sekmadienis“, 1933 m. liepos 9 d., Nr. 28

Ružavas žmogus

Paskutiniu laiku Londono gydytojai labai susidomėjo žmogumi, kuris kankinamas rečiausios pasaulyje ligos – chromidozisu. Toji liga veikia į prakaito liaukas. Ir svarbiausia, kad tada prakaitas dėl dar nežinomų priežasčių nusidažo įvairiausiomis spalvomis: žalia, mėlyna, geltona, o kartais juoda. Esamo dabar gydytojų priežiūroje paciento prakaitas ružavos spalvos. Ligonis atvyko iš Egipto, kur jis susirgo. Kaip tai kartą, skusdamas jis pastebėjo, kad muilas jo veide nusidažo į ružavą spalvą, o dieną tapo ružavi ir jo baltiniai. Pats ligonis niekada nėra girdėjęs tokios ligos, todėl nutarė vykti į Londoną ir pasirodyti mokslo žmonėms. Šie gi dabar ištirs kas tikrai toks yra tasai „ružavas žmogus“.

„Sekmadienis“, 1934 m. liepos 29 d., Nr. 30

Dabar lieknų policininkų laikai

Amerikoj ir Anglijoj policijos tarnybon visados priimami tiktai stambūs, stiprios, atletiškos kūno sudėties asmenys. Tačiau paskutiniuoju laiku teko toji nusistovėjusi tradicija sugriauti. Amerikoj Mineapoly įsakyta trumpiausiu laiku visiems policininkams suliesėti. Policininkai, kurių svoris bus virš normos, bus atleisti iš tarnybos. Šitokios netikė­tos valdžios priemonės aiškinamos tuo, kad šie laikai stato policijai visiškai kitus reikalavimus nei anksčiau. Vežimų ir arklių laikotarpy polismenas turėjo imponuoti savo išvaiz­da. Dabar kiti laikai. Automobilių judėjimui reguliuoti ne­reikalinga fizinės jėgos. Nusikaltėliai kovoja su policija ne kumštimis, o revolveriais ir kulkosvydžiais; didelis, stam­bus policininkas, užimąs savimi pusę gatvės, dabar yra ana­chronizmas. Jis tiktai kliudo gatvės judėjimą.

„Sekmadienis“, 1932 m. lapkričio 20 d., Nr. 47

***

Krizis spaudžia visus galus. Žmonės lyg po karo įdubusiais veidais, paniurę. Restoranuose valgomi tik du valgiai: sriu­ba ir šioks toks antras. Trečias valgis, pripažintas liuksusu, išėjo iš mados. Ponų namų savininkų butai su visais pato­gumais stovi tušti – niekas jų neįstengia išnuomoti. Visi gyventojai susikoncentravo ties fortais A. Panemunės pu­šyne. Visi „nevedusieji“ apsigyveno miesto sode po laiptais, kiemuose tarp statinių. Aristokratiškesnės šeimos nusidan­gino ir susispietė Šančiuose, Aleksote, Žaliakalnyje, Brazili­joj, netoli Neries krantų.

Bene daugiausia šiais laikais atsirado tokių tipų, kurie randa malonumo „barzdas siūti“. Kredituojami pinigai, pro­duktai, darbas, meilė ir visa kita.

„Botagas“, 1933 m. rugsėjo 24 d.

***

Vasarojantiems Kaune… už vis geriausia. Čia nėra pavo­jaus atsigulus užmigti ir persišaldyti. Tamstą nuolat sergsti kreditorius, valtininkas ir policininkas, kurie jokiu būdu ir nuskęsti Tamstai neleis. Vienas iš jų saugo Tamstos gyvybę, antras – įstatymą, o trečias Tamstos kišenių ir tarnybą.

Karmelituose maudykis ir norėk: vanduo turi gerą aro­matą, kvepia skalbiniai ir degtinės broga. Dėl patogumo ga­lite įsigyti batus su geležiniais padais, kad kaip pakaustyti vaikščiotumėt per akmenis ir kelmus. Šiaip viskas, rodos, savo vietoj – ir giltinės, ir burmistro skelbimai, ir visa kita…

~B. Ledy.~

„Botagas“, 1933 m. liepos 30 d.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Keturios pagyvenusios moterys Bonino kaime netoli Košalino nusprendė vaikų žaidimo aikštelę apsodinti krūmeliais ir medeliais. Bekasant vieną duobelę, staiga iš jos šono pabiro šimtai blizgančių monetų. Paaiškėjo, jog moterys aptiko didžiulį lobį, kuris naujų savo šeimininkų laukė 1000 metų, informuoja TVN24.

Lobį atradusi Anna Szczupakowska (Ana Ščupakovska) pasakojo iš karto pamaniusi, jog tai vaikų žaidimui skirtos monetos, tačiau greta jos buvusi mokytoja pensininkė paprašė pinigų neliesti ir pranešė apie juos kaimo valdžiai.

Iškviesti archeologai lobio vietoje dirbo tris dienas ir atkasė apie 3,5 kilogramo monetų – X amžiaus 4000 saksoniškų dinarų ir arabiškų drahmų. Lobis buvo suvyniotas į, tikriausiai, jo savininko marškinius ir įdėtas į nedidelį molinį puodą. Jo dabartinė vertė gali būti apie 200 tūkst. zlotų (175 tūkst. litų).

Kaip sakė Košalino muziejaus direktorius Jerzis Kalickis (Ježis Kalickis), anuomet už tokius pinigus buvo galima nupirkti keletą kaimų. Jie buvo užkasti vos keliolikos centimetrų gylyje netoli tuometinio senovinio kelio į Kolobžego miestą.

Lobio radėjoms muziejaus direktorius suteikė galimybę iki gyvos galvos lankyti visas parodas nemokamai, o savivaldybė išmokėjo pinigines premijas, kurių suma neskelbiama.