Šiemet nuožmūs prekybos tinklų karai liovėsi: jie vis dar varžosi siūlydami nuolaidas, bet tai jau nebe kova, o savotiškas žaidimas, naudingas prekybininkui, o ne pirkėjui.

Prekybos tinklai užkasė karo kirvį: kainos juose susilygino ir didesni skirtumai išryškėja tik per akcijas, kurios paeiliui (o kartais net tuo pat metu) taikomos toms pačioms prekėms visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
Prekybos tinklai išsidalijo rinkos pyragą ir ramiai sau gyvena: kaip teigia UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas, prekybininkai grumtis dėl vietos po saule nebemato prasmės, nes jau įsitikino, kad dėl jų karų laimi ne jie, o tik vartotojai. Tuo labiau kad Lietuvos mažmeninėje rinkoje tyčia ar netyčia susiklostė prekybininkams, o ne vartotojams palankios konkurencijos sąlygos.
Netgi prekybos tinkluose mirguliuojančios akcijos ir nuolaidos ekspertams panėšėja veikiau į iliuzinę, o ne į realią kainų kovą, nes nuolaidų daug visuose prekybos tinkluose, vieną savaitę jos didesnės viename, kitą – kitame, be to, nuolaidų bumas stebimas ne tik Lietuvos, bet visos Europos mažmeninėje prekyboje, tik ten gal kiek mažesnis.

Nuolaidos ir akcijos – akims dumti

Šių laikų pirkėjas nebenori pirkti be nuolaidos ir prekybininkas į tai reaguoja, bet tai nereiškia, kad save nusiskriaudžia: vienur praranda, kitur atsigriebia. „Tai ekonomiškai subalansuotas žaidimas, padedantis prekybininkams neblogai „pašienauti“ per pirkėjų pinigines. Pirkėjai įprato prie nuolaidų, ieškoti nukainotos prekės tapo savotišku sportu. O tokios akcijos, kaip „Jamam“ „Akropolyje“, per kurias kone pusėje miesto susidaro automobilių spūstys, tik patvirtina, kad gyventojai labai noriai žaidžia pagal tas žaidimo taisykles“, – aiškina G.Umbrasas.
Prekybininkai žino, kad, be prekės su įspūdinga nuolaida, statistinis pirkėjas kartu įsigyja ir krūvą neplanuotų bei ne tokių pigių prekių, o tai ir kompensuoja suteiktas nuolaidas.
Taip net ir siūlydami 30–70 proc. nuolaidas didieji prekybos tinklai sugeba visai neblogai verstis. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje palyginamosiomis kainomis padidėjo 6,4 proc. Antra tiek, 12,3 proc., padidėjo mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis.
„Patarčiau nepasiduoti masinei pirkimo su nuolaida manijai – daugiausiai nereikalingų daiktų prisiperkama kaip tik per išpardavimus, – teigia rinkodaros konsultantas Audrius Savickas. – Aš siūlyčiau planuoti pirkinius, įvertinti savo laiką ir kelionės sąnaudas, o tada gali paaiškėti, kad šilta bandelė iš šalia įsikūrusios kepyklėlės suteikia daugiau džiaugsmo nei dvi bandelės su nuolaida iš didelio prekybos centro kitame miesto gale.“
34-erių metų vilnietis istorikas Remigijus Bunevičius prisipažįsta, kad jau buvo įpratęs rinktis parduotuves, kuriose apsipirkti, pagal siūlomas nuolaidas, kol vėliau skaičiuodamas šeimos biudžetą įsitikino, kad pirkdamas ten, kur neva nuolaidų daugiau, išleidžia tokią pat sumą arba netgi didesnę.
„Nepasiteisino ir idėja iš karto įsigyti didesnį kiekį prekių, siūlomų su gera nuolaida. Pavyzdžiui, sykį nusipirkome penkiolika pakų tualetinio popieriaus po dvylika ritinėlių, bet jie tik užėmė vietą namuose, nes kol visą šį kiekį sunaudojome, tokios pat ir dar geresnės kainos buvo pasiūlytos dar kokius penkis kartus“, – teigia R.Bunevičius. Jo įsitikinimu, nuolaidos gerai tada, kai sugebi pirkti tik tai, ko tau iš tikrųjų reikia.

Maža konkurencija

Taigi reali konkurencija tarp prekybos centrų nėra didelė, o tai jiems leidžia laikyti santykinai didesnes kainas. Anksčiau manyta, kad prekybos tinklus mažinti kainas privers populiarėjantys ūkininkų turgeliai ir nedidelės specializuotos parduotuvėlės, kurių šalyje pamažu daugėja, tačiau didesnių permainų rinkoje tai nesukėlė: prekybos tinklai patys ėmė kurti kaimo ar ekologiškų prekių skyrius ir jau spėjo numarinti kai kurias naujas mažas parduotuvėles, o šalia prekybos centrų įsikuriantys ūkininkų turgeliai jiems netgi naudingi, nes, kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, tomis dienomis, kai veikia turgeliai, prekybos tinklų apyvarta netgi padidėja. „Mes ne konkuruojame, o vieni kitus papildome“, – atskleidžia jis.
Šiuo metu skirtingose Vilniaus ir Kauno vietose tam tikromis dienomis veikia 37 ūkininkų turgeliai.
Na, o kad kainos prekybos tinkluose susilygino, patvirtina ir savaitraščio „Veidas“ sudarytas 2011 metų prekybos tinklų reitingas, kurį rengdami lyginome tinklus pagal trylika skirtingų kriterijų. Kasmet to paties „Veido“ skaičiuojamo pirkinių krepšelio suma tarp didžiausių prekybos tinklų šiemet skiriasi vos iki poros litų.
Didesne prekių krepšelio kaina išsiskiria tik prekybos tinklas „Aibė“, tačiau jis, turintis vos keletą kuklių parduotuvėlių Vilniaus miegamuosiuose rajonuose („Aibė“ labiau įsitvirtinusi provincijoje), joks konkurentas rinkos banginiams. „Aibės“ parduotuvėse dažniausiai perkamos smulkios pavienės prekės, jei ko nors greitai prireikia, taigi šio prekybos tinklo apyvarta mažesnė, todėl ir kainos didesnės. Tiesa, dabar šio prekybos tinklo savininkai elgiasi itin keistai, yra labai paslaptingi ir neteikia jokios informacijos.
Svarbus dar vienas aspektas: „Veido“ sudarytas prekybos tinklų reitingas patvirtina, kad Lietuvoje sparčiai kyla kainos, – per metus pabrango net keturiolika iš dvidešimt penkių mūsų krepšelio prekių. Pavyzdžiui, tų pačių prekių krepšelis (atkreipiame dėmesį, kad buvo pakeistos tik dvi prekės, nes jų parduotuvėse šiemet neberadome) pirmą vietą reitinge užimančiame prekybos tinkle „Maxima“ šiemet kainuoja 21 Lt brangiau nei pernai. Prekybos tinkle „Iki“ krepšelis pabrango mažiau – nuo 143,79 iki 152,16 Lt, taigi kiek daugiau nei 11 Lt. Beje, „Iki“ pagal krepšelio kainą šiemet pralenkė pernai metų lyderę „Maximą“.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

■Elektromobilis atitinka aukščiausius saugumo standartus
■Pranoko lūkesčius visose bandymų kategorijose
■Pirmasis automobilis surinkęs maksimalų taškų skaičių šoninio smūgio kategorijoje

„Opel Ampera“ buvo apdovanota penkiomis saugumo žvaigždutėmis, kurias skiria nepriklausoma organizacija „Euro NCAP“ (Europos naujų automobilių bandymų programa).

Tai pirmasis Europos gamintojo elektromobilis gavęs maksimalų saugumo įvertinimą. Šis elektromobilis, tinkamas kasdieniam važinėjimui, prisijungė prie kitų „Opel“ modelių, taip pat testuotų „Euro NCAP“ organizacijos. „Opel Ampera“ kiekvienoje bandymų kategorijoje įskaitant keleivių saugos, vaiko saugumo, pėsčiųjų saugos bei saugos asistento, surinko daugiau taškų nei reikia gauti geriausiam saugumo įvertinimui. Dėka itin tvirtos kėbulo struktūros, keleivių kabinos bei efektyvių valdymo sistemų, penkių durų sedanas „Opel Ampera“  taip pat surinko aukščiausią įvertinimą šoninio smūgio bandymuose.

„Kompanijoje „Opel“ jau seniai laikomasi saugumo tradicijų ir „Ampera“ saugumo technologijos šias tradicijas tęsia toliau. Mes labai didžiuojamės pasiekę geriausių vertinimų visose kategorijose „Euro NCAP“ bandymuose,“ – sako Karlas Fridrikas Strakas (Karl Friedrich Stracke), „Opel“ vadovas.

„Ampera“ yra pirmasis automobilis, kurį išbandė „Euro NCAP“ ir kuris surinko maksimalų taškų skaičių, šoninio smūgio bandymuose. Šis bandymas yra privalomas nuo 2009 m. Šiame teste automobilis šonu slysta 29 km/h greičiu į tvirtą polių, imituojantį medį.  Dėl tvirtos „Ampera“ kėbulo struktūros keleiviai yra kuo puikiausiai apsaugoti nuo susidūrimo smūgių. Tvirta keleivių kabina sukonstruota taip, kad smūgio metu ji kuo mažiau deformuotųsi ir liktu kuo daugiau  erdvės keleiviui avarijos metu. Keleivių kabinos priekis, šonai ir galas yra apsaugoti smūgį sugeriančiomis zonomis, kurios deformuojančią jėgą paskirsto tolygiai ir numatyta kryptimi.

Elektros sistemos bei baterijos saugumas buvo tikrinami po kiekvieno bandymų smūgio. Varomosios jėgos sistema ir baterija yra įmontuota automobilio centre, o visos kitos automobilio konstrukcijos dalys ją supa iš visų pusių. Todėl esant priekiniam ir šoniniam smūgiui baterija ir jos sistema nukenčia mažiausiai.  Avarijos atveju, gelbėtojų komanda lengvai atjungs aukštos įtampos bateriją, kad išvengti elektros srovės nutekėjimo. Vienas iš tikslų siekiant „Ampera“ saugumo – išvengti elektrolitų iš baterijos išsiliejimo į keleivių saloną ir kad mažiau nei 7 procentai baterijos turinio ištekėtų stipraus smūgio metu.

Aktyvios ir pasyvios saugos įrangą sudaro:

·         standartiškai montuojama keturių ratų neužsiblokuojanti stabdžių sistema, traukos kontrolės sistema, elektroninis stabdymo jėgos paskirstymas, avarinio stabdymo asistentas ir elektroninė stabilumo kontrolė

·         8 saugos pagalvės: priekinės, šoninės, oro pagalvės kojoms, stoge įmontuotos užuolaidinės oro pagalvės apsaugančios keleivius šoninio smūgio metu ar mašinai apsivertus

·         papildomai užsakoma galinio vaizdo kamera prijungta prie navigacijos sistemos ekrano

·         „ISOFIX“ vaiko kėdutės tvirtinimo sistema įrengta galinėse sėdynėse

·         reguliuojami galvos atlošai priekinėse sėdynėse apsaugantys nuo kaklo sužalojimų galinio smūgio metu

·         pedalų įtraukimo sistema (Pedal Release System), kurie leidžia išvengti kojų sužalojimų stipraus priekinio smūgio metu

Saugumo priemonės ir technologijos, naudojamos „Ampera“ automobilyje, buvo kuriamos remiantis „Opel Astra“ platforma. Tai dar vienas „Opel“ modelis, kuriam pavyko surinkti aukščiausius „Euro NCAP“ įvertinimus.

Elektrinis mobilumas, tinkamas kiekvienai dienai

„Ampera“ yra pirmasis elektromobilis, kuris atitinka „Keliauk bet kur ir bet kada“ kredo. Penkių durų sedanas talpinantis keturis keleivius bei jų bagažą rinkoje pasirodys jau šių metų pabaigoje. 16 kWh ličio jonų baterija maitina 111 kW/150 AG elektrinį agregatą. Priklausomai nuo vairavimo įpročio, vietos ar temperatūros, tik elektra varomu agregatu galima nuvažiuoti 40 – 80 km visai neteršiant aplinkos. Nepriklausomi tyrimai rodo, jog šios distancijos puikiausiai pakanka 80 proc. Europos vairuotojų – šie nukeliauja vidutiniškai 60 km per dieną. Baterijai pasiekus kritinį darbo režimą, automatiškai įsijungia benzininis variklis, kuris tuo pačiu metu įjungia ir bateriją kraunantį generatorių. Ši sistema kelionės distanciją padidina net iki 500 km, tad neteks nuolat stoti krautis baterijos ar piltis degalų.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad kasos aparatų turguje parduodamiems maisto produktams efektyvumas bus įvertintas po poros metų.

Anot ministro pirmininko, tai yra standartinė procedūra, nereiškianti, kad Vyriausybė šį nutarimą atšauks. Interviu Žinių radijui A.Kubilius sakė, kad nebuvo suprastos naujojo ūkio viceministro Giedriaus Kadziausko žodžiai, neva kasos aparatai gali būti atšaukti.

“Naujojo viceministro žodžius, man rodos, ne visiškai teisingai interpretavo žiniasklaida, bent jau į straipsnių pavadinimus iškėlė ne visiškai teisingą interpretaciją. Dar kartą noriu pakartoti – nuo gegužės 1 dienos visose dengtose turgavietėse prekybai maisto produktais turės būti naudojami kasos aparatai”, – sakė premjeras.

Anot jo, smulkieji prekybininkai turėtų neapsigaudinėti jiems atstovaujančių asociacijos vadovų, kad to nebus.

“G.Kadziauskas pasakė vieną aiškų dalyką – pagal galiojančius teisės aktus, visiems įstatymams yra nustatoma peržiūros sistema, peržiūros mechanizmas, kad įgyvendinant vieną ar kitą teisės aktą po poros metų ar po metų, ar po trejų būtų atliekama analizė ir pasižiūrima, kaip sekėsi tokias nuostatas įgyvendinti, ar reikia kokių papildomų dar pataisų, ar papildomų instrumentų. Šiuo atžvilgiu, jo žodžiai apie tai, kad sprendimas dėl kasos aparatų kada nors bus papildomai nagrinėjamas reiškia tik tai, kad po poros metų mes atidžiai išanalizuosime visą situaciją ir tada spręsime, ar reikia kokių nors papildomų žingsnių, ko reikia, kad prekyba turguose būtų skaidri”, – sakė A. Kubilius

Vyriausybės posėdyje trečiadienį nepasitenkinimą G.Kadziausko mintimis išreiškė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Anot jo, po ūkio viceministro samprotavimų jis susitikimuose turi iš naujo įrodinėti, kad kasos apartai bus privalomi nuo gegužės 1 dienos ir Vyriausybė jų nesiruošia atšaukti.

G.Kadziauskas žiniasklaidai teigė, jog kasos aparatų turgavietėse įvedimas turėtų būti peržiūrimas, kad po kiek laiko būtų galima įvertinti, ar šie sprendimai pasiteisino.

“Kasos aparatų įvedimui turi būti taikomas tas peržiūrėjimo terminas. Ši priemonė kaip ir laikina, kadangi po kelerių metų reikėtų įvertinti tai, kas yra pasiekta”, – sakė G. Kadziauskas.

Vyriausybė vienam mėnesiui – iki gegužės 1 dienos – trečiadienį pratęsė terminą, per kurį kasos aparatus įsigiję turgaus prekiautojai galės už juos tikėtis šimtaprocentinės kompensacijos.

Apie ką rašysime artimiausiuose numeriuose

“Veidas” Nr. 2, sausio 10 d.

Marginalai
Lietuvos laisvės sąjunga
Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Lietuvos pensininkų partija
Lietuvos rusų sąjunga
Partija “Jaunoji Lietuva”
Politinė partija Rusų aljansas
Respublikonų partija
Žemaičių partija
Žemaitijos partija

“Veidas” Nr. 3, sausio 17 d.

Centristai
Darbo partija
Lietuvos centro sąjunga
Lietuvos liaudies partija
Naujoji sąjunga (socialliberalai)
Partija “Tvarka ir teisingumas”

“Veidas” Nr. 4, sausio 24 d.

Liberalai
Liberalų ir centro sąjunga
Liberalų sąjūdis
Tautos prisikėlimo partija

“Veidas” Nr. 5, sausio 31 d.
Kairieji
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos socialdemokratų sąjunga
Partija Profesinių sąjungų centras
Socialistinis liaudies frontas

“Veidas” Nr. 6, vasario 7 d.
Dešinieji
Krikščionių partija
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

“Veidas” Nr. 7, vasario 14 d.
Apibendrinimas – už ką balsuoti

Antradienį paskelbtame “Transparency International” korupcijos suvokimo indekse Lietuva įvertinta geriau nei kada nors iki šiol – jai skirti penki balai iš 10 ir 46-oji vieta 178 šalių lentelėje.

Šiemet Lietuva pirmą kartą pateko tarp pirmojo ketvirtadalio valstybių, kurių korupcijos suvokimo indeksas yra penki arba daugiau balų.

Anot organizacijos atstovų, šie rezultatai leidžia teigti, kad tarptautiniai ir vietos antikorupcijos ekspertai teigiamai vertina antikorupcinius pokyčius Lietuvos įstatymuose ir valdžios atstovų dėmesį korupcijai, tačiau praktikoje išlieka problemų.

“Tai reiškia šiokią tokią pažangą. Daugiau sakyti būtų neatsakinga – mes esame devyniolikti tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Įstatymai yra, tačiau jie neveikia”, – BNS sakė “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Pernai Lietuva indekse buvo įvertinta 4,9 , užpernai – 4,6 balų.

Reitinge Lietuva lenkia kaimynines Rusiją (2,1), Baltarusiją (2,5) ir Latviją (4,3), bet atsilieka nuo Lenkijos (5,3) ir Estijos (6,5).