Rusija ateityje negalėtų valdyti NATO priešraketinės gynybos sistemos, nors ir yra kviečiama bendradarbiauti jos kūrimo procese, pirmadienį BNS sakė JAV nuolatinis atstovas prie NATO Ivo Daalderis (Ivo Dalderis).
“Aišku viena – NATO sukurs sistemą, valdys sistemą, visada valdys sistemą. Ji neleis jokioms kitoms šalims, kurios nėra narės, valdyti sistemos”, – interviu BNS telefonu sakė JAV ambasadorius.
I.Daalderio teigimu, dėl bendradarbiavimo masto dar reikės apsispręsti, bet “šalys, kurios nėra NATO narės, neturės jokios veto teisės”.
Priešraketinės gynybos sistema turėtų būti vienas iš svarbiausių klausimų, kuris bus aptartas šią savaitę per NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje. Susitikime laukiamas ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai pareiškė, kad “Rusijos dalyvavimas galimame bendrame darbe bus tik lygiateisis”. Maskva nerimauja, kad skydas gali paveikti jos pačios atgrasymo raketomis galimybes.
Tuo metu kai kurie Lietuvos pareigūnai su tam tikru nerimu vertina galimą Rusijos įtraukimą kuriant skydą, keldami klausimus, kaip toli gali nueiti šis bendradarbiavimas.
“NATO pasiūlys Rusijai ir kitoms šalims galimybę bendradarbiauti. Dėl bendradarbiavimo masto turėsime nuspręsti visi kartu”, – sakė I.Daalderis.
JAV ambasadorius pabrėžė, kad priešraketinis skydas užtikrintų kolektyvinę gynybą numatančio Šiaurės Atlanto sutarties penktojo straipsnio įgyvendinimą.
“Tai paverčia 5-ąjį straipsnį realiu. Mums labiau gresia būtų užpultiems balistinėmis raketomis nei sieną kertančiomis armijomis”, – kalbėjo JAV ambasadorius.
Jungtinės Valstijos nori plėtoti priešraketinės gynybos sistemą, kuri, Vašingtono teigimu, leistų numušti iš tokių šalių kaip Iranas paleistas raketas. Ankstesnė prezidento Georgo W. Busho (Džordžo V.Bušo) administracija ketino sistemos elementus dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje, bet Barackas Obama (Barakas Obama) šiuos planus pakeitė.
Be to, derybose dėl įprastinės ginkluotės ribojimo Europoje sutarties Lietuvai nebus primestos nepalankios sąlygos, sakė I.Daalderis.
“Lietuva pasirašys tik po tokiais ribojimais, su kuriais sutiks. Todėl ji dalyvauja derybose. Neįmanoma, kad kitos šalys primestų Lietuvai ar kam nors kitam tokius suvaržymus, su kuriais Lietuva ar kas nors kitas negalėtų taikstytis”, – interviu BNS sakė pareigūnas.
“Spaudimo nėra niekam. Ko mes norime – tai modernizuoti įprastinės ginkluotės kontrolės režimą, kuriame Baltijos šalys nedalyvauja, o Rusija pilnai nesilaiko”, – per interviu telefonu sakė pareigūnas.