2014-aisiais sporto gurmanų laukia ne tik žiemos olimpiada, pasaulio futbolo, krepšinio ir ledo ritulio čempionatai, bet ir gausybė kitų įdomių įvykių.

Sportininkai naujuosius 2014 metus pasitinka skirtingai. Vieni turi puikią galimybę šiek tiek atsipūsti laukdami naujo sezono ir kartu naujų iššūkių. O kitiems ši šventė tėra trumpa pertrauka sezono įkarštyje. Na, o mes užmeskime akį į tai, ką mums žada kitų metų sporto kalendorius.

Nuo teniso iki žiemos sporto

Jau sausio 13 d. prasideda „Australia Open“ teniso turnyras. Praėjusiais metais šiame turnyre triumfavo serbas Novakas Džokovičius. Australijoje sėkmė jį lydėjo trečius metus iš eilės.
Metus serbas pradėjo pirmoje reitingo vietoje, tačiau vėliau jį aplenkė po traumos atsigavęs ispanas Rafaelis Nadalis. Iš viso Rafa praėjusiais metais dalyvavo 17-oje turnyrų, iš kurių dešimt laimėjo, dar keturis kartus pateko į finalą ir dukart – į pusfinalį. Žaisdamas su pirmojo dešimtuko tenisininkais R.Nadalis laimėjo 24 kovas ir tik penkiskart patyrė nesėkmę.
Savo ruožtu N.Džokovičius, kuris šiandien tenkinasi antrąja reitingo vieta, praėjusį sezoną dalyvavo 16-oje turnyrų, iš kurių triumfavo septyniuose, dukart krito finale ir triskart – pusfinalyje. Žaisdamas su pirmojo dešimtuko tenisininkais Novakas iškovojo pergalę 24 susitikimuose ir šešis kartus privalėjo pripažinti oponento pranašumą.
Jei kalbėsime apie Didžiojo kirčio turnyrų nugalėtojus, Australijoje triumfavo N.Džokovičius, „French Open“ turnyre nugalėtojo taurę į viršų kėlė R.Nadalis, Vimbldone jau džiaugėsi Andy Murray, „US Open“ vėl stipriausias buvo R.Nadalis. Atrodo, kad būsimą sezoną R.Nadaliui išlaikyti lyderio poziciją ATP reitingo viršūnėje bus ypač sunku, nes konkurencija milžiniška, ir ne tik iš N.Džokovičiaus pusės. Į pirmą vietą vis grėsmingiau pretenduoja ir Davidas Ferreras, ir A.Murray, ir Juanas Martinas Del Potro, ir Roger Federeris.
Tačiau lietuviams labiausiai rūpi ne persistumdymai pirmajame dešimtuke, o tai, kad mūsų pažiba Ričardas Berankis vėl sugrįžtų į pirmąjį šimtuką. Priminsime, kad šiuo metu jis kol kas žengia 131-oje ATP reitingo vietoje.

Išskirtinės dienos

Vasario mėnesį sporto gurmanus prie televizorių ekranų kvies žiemos olimpinės žaidynės (apie jas plačiau – kitame „Veido“ straipsnyje), taip pat amerikietiškojo futbolo lemiamos kovos „Super Bowl“. Vasario ir kovo mėnesiais vyks ir regbio Šešių nacijų turnyro kovos. Vasario 26 d. Kolumbijoje prasidės pasaulio dviračių treko čempionato kovos. Tai vienas tų pasaulinių renginių, kuriuose apdovanojimo gali tikėtis ir Lietuva.
Žvelgiant dar toliau, 2014-ųjų sporto įvykių kalendoriuje dera išskirti ir kovo 7–16 d. Sočyje vyksiančias žiemos parolimpines žaidynes.
Turtingas sporto įvykių bus gegužės mėnuo. Gegužės 9 dieną Minske prasidės pasaulio ledo ritulio čempionatas. Gera žinia lietuviams yra ta, kad visiems, įsigijusiems bilietus į šio čempionato rungtynes, vykstant į Baltarusiją bus taikomas bevizis režimas. Be to, rengdamiesi šioms kovoms, Lietuvos ledo ritulio gerbėjai galės pasimėgauti ir balandžio 20–26 d. Vilniuje vyksiančiomis B diviziono pirmenybėmis, kuriose Lietuvos ekipa kausis dėl teisės kilti į aukštesnį A divizioną.
Galiausiai birželio mėnesį paaiškės ir naujasis NHL “Stanley” taurės savininkas. Nuo to, kokios NHL komandos žengs toliausiai kovoje dėl taurės, priklausys ir tai, kokias pasaulines ledo ritulio žvaigždes išvysime kovojant Minske.

Jo didenybė futbolas

O štai gegužės 24 d. Portugalijos Lisabonos mieste paaiškės ir Čempionų lygos nugalėtojas. Ar kas nors sugebės mesti iššūkį praėjusį sezoną itin galingai rungtyniavusiam ir šiame sezone apsukų taip pat nemažinančiam Miuncheno „Bayern“ klubui? Čempionų lygos finalas bus tarsi puiki įžanga į birželio 12 d. Brazilijoje prasidėsiantį pasaulio futbolo čempionatą, kurio nugalėtojas liepos 13 d. paaiškės Rio de Žaneiro “Maracana” stadione.
Birželio mėnesį paaiškės ir NBA nugalėtojai. O nuo rugpjūčio 30 iki rugsėjo 14 d. geriausios pasaulio krepšinio rinktinės, tarp kurių bus ir Lietuva, Ispanijoje kausis dėl stipriausios planetos komandos titulo.
Daug dėmesio turėtų sulaukti ir rugpjūčio 12–17 d. Šveicarijos Ciuricho mieste vyksiantis Europos lengvosios atletikos čempionatas. Organizatoriai prognozuoja, kad iš viso jame dalyvaus 1,4 tūkst. atletų iš 50 valstybių. Dėl medalių bus kovojama 47 rungtyse. Ciuriche laukiama 250 tūkst. sirgalių, o prie televizorių ekranų legendiniame „Letzigrund“ stadione vyksiančias varžybas turėtų stebėti 360 mln. žiūrovų. Kartu tai bus proga palaikyti ir mūsų šalies atletus.
Lietuvai labai svarbus įvykis bus kitų metų gruodžio 3–7 d. Dohoje (Kataras). Ten 25 metrų baseine rungtyniaus pajėgiausi planetos plaukikai, tarp kurių turėtų būti ir mūsų pažiba Rūta Meilutytė. Rugpjūčio 13 d. Berlyne vyks ir Europos plaukimo čempionatas, kuriame taip pat su nekantrumu lauksime medalių, ir galbūt ne tik iš Rūtos.
Iš kitų svarbių sporto įvykių dar derėtų paminėti spalį vyksiančias beisbolo „Pasaulio serijos“ rungtynes, Kinijoje vyksiantį pasaulio gimnastikos čempionatą. Suprantama, netrūks kovų ir nacionaliniame fronte, kuriame dėmesio lauks ne tik Lietuvos krepšinio grandų tarpusavio kovos, bet ir Lietuvos futbolo A lyga. Itin laukiamas turėtų būti Lietuvos čempiono Vilniaus „Žalgirio“ iššūkis UEFA Čempionų lygoje. Gal sulauksime pirmosios Lietuvos vienuolikės, pateksiančios į vieno iš dviejų UEFA rengiamų turnyrų grupės etapo kovas?

Vasaris–kovas
Netikėti pokyčiai Vatikane

Vasario mėnesį iš pareigų nelauktai pasitraukė popiežius Benediktas XVI. „Po ilgų sąžinės svarstymų prieš Dievą priėjau išvadą, kad dėl amžiaus nebegaliu deramai eiti šių pareigų. Tam reikia ne tik proto, bet ir kūno stiprybės, o jos man per pastaruosius mėnesius ėmė stigti“, – tokį paaiškinimą pateikė pats Benediktas XVI. Tai pirmas savanoriškas popiežiaus pasitraukimas nuo 1415 m., kai atsistatydino Grigalius XII.
Na, o netrukus surengtoje konklavoje naujuoju popiežiumi buvo išrinktas argentinietis Jorge Mario Bergoglio (pirmą kartą istorijoje popiežiumi tapo ne Europos žemyno atstovas). Jis pasirinko Pranciškaus vardą. 266-asis popiežius jau nuo pirmųjų dienų visus sužavėjo paprastumu, šiltu bendravimu, siekiu keisti Bažnyčios veidą. Jis pabrėžė netoleruosiąs prabanga besimėgaujančių Bažnyčios tarnų, taip pat pažadėjo atsigręžti į vargingiausius žmones ir decentralizuoti Bažnyčios struktūrą.

Balandis, gruodis
Pasaulio lyderių netekties metai

Praėjusią savaitę palaidotas kovos su rasine segregacija simbolis, demokratinės Pietų Afrikos Respublikos kūrėjas Nelsonas Mandela. Jo laidotuvėse dalyvavo daugybė pasaulio politinių bei dvasinių lyderių.
Gedint N.Mandelos buvo prisiminta dar viena šių metų netektis: balandžio mėnesį sulaukusi 87 metų mirė viena žinomiausių pasaulio politikių, Geležine ledi praminta pirmoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė moteris Margaret Thatcher.
Šios dvi labai skirtingos pasaulinio masto asmenybės turėjo ryškų bendrą vardiklį – kovos dėl laisvės idealą. M.Thatcher buvo viena pirmųjų, pasveikinusių tuometinio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo “pereistrokos” siekius, tačiau kartu griežtai jam pareiškė: „Aš nekenčiu komunizmo.“ Prasidėjusi SSRS transformacija lėmė pavergtų tautų išsivadavimą.
O N.Mandelos nenuilstama kova prieš apartheido režimą lėmė tai, kad PAR ėmė taikiu keliu transformuotis į demokratinę valstybę.

Gegužė
Ar žmonės bus klonuojami?

Mokslininkai, panaudodami žmogaus odos ląsteles, pirmą kartą klonavo embrionines kamienines ląsteles. Nors kritikai teigia, kad tokie tyrimai gali atverti duris į žmogaus klonavimą, oficialus tyrimo tikslas buvo esą kitoks: pasitarnauti kuriant tokias kamienines ląstelės, kurios leistų atauginti ligos ar traumos pažeistus organus. „Tai ypatingas postūmis, kuris potencialiai gali leisti atkurti praktiškai bet kokį audinį, genetiškai identišką pirminiam“, – paaiškino Harvardo universiteto mokslininkas Jeffas Karpas.
Prognozuojama, kad tolesni klinikiniai tyrimai turėtų prasidėti per artimiausius trejus metus, tačiau realaus naujojo audinių atkūrimo būdo panaudojimo dar bent dešimtmetį nevertėtų tikėtis.

Birželis
E.Snowdenas parodė pasaulio galingųjų sekimo mastą

Šių metų birželį prasidėjusi istorija netyla iki šiol ir joje atskleidžiama vis daugiau svarbių detalių. JAV centrinės žvalgybos agentūroje bei Nacionalinėje saugumo agentūroje kompiuterių specialistu dirbęs Edwardas Snowdenas nutekino daugiau nei 200 tūkst. slaptų dokumentų, atskleidžiančių JAV šnipinėjimo mastą ne tik šalies viduje, bet ir visame pasaulyje. Vienų pramintas didvyriu bei patriotu, kitų – išdaviku, E.Snowdenas tapo didžiausio JAV istorijoje slaptos informacijos nutekinimo iniciatoriumi ir už tai yra apkaltintas valstybės paslapties išdavyste.
E.Snowdenas daugiau nei mėnesį praleido Maskvos oro uosto pasienio zonoje, ir tik tada Rusija jam suteikė vienų metų laikiną prieglobstį.
E.Snowdeno istorija pasaulį privertė susimąstyti apie tai, kokią slaptą galią jėgos struktūroms suteikia internetas. Ši istorija taip pat turėjo ir turės daug įtakos JAV bei ES derybose dėl laisvosios prekybos sutarties. Po kilusio skandalo ypač didelį nepasitenkinimą išreiškė šnipinėta Vokietijos valdžia.

Birželis–lapkritis
Naujasis Irano prezidentas įpūtė permainų viltį

Kai tik paaiškėjo, kas tapo naujuoju Irano prezidentu, per pasaulį nuvilnijo optimizmo banga, kad galų gale pajudės įšalęs Irano branduolinės programos klausimas. Nepaisant to, kad Irano prezidento galios labai ribotos, o didžiausią įtaką islamo valstybės raidai turi vyriausiasis dvasininkas – ajatola, naujasis prezidentas Hassanas Rouhani rado bendrą kalbą su Vakarų pasauliu.
Lapkričio pabaigoje Ženevoje įvykusios derybos jau dabar vadinamos istorinėmis, nes jų metu buvo sutarta dėl dalies Irano branduolinės programos apribojimo, mainais panaikinant Vakarų pasaulio Iranui taikomas sankcijas, vertas 7 mlrd. JAV dolerių. Šis laikinas susitarimas galios šešis mėnesius, per kuriuos pasiektą pažangą ilgainiui planuojama įtvirtinti nuolatiniu susitarimu.
Kita vertus, nepaisant šio istorinio susitarimo, įtampa regione išlieka: Izraelio vadovai šį tarptautinės bendruomenės žingsnį vadina istorine klaida, nes vis dėlto buvo pripažinta Irano teisė į urano gryninimą taikiems tikslams, o tai, Izraelio vertinimu, gali būti panaudota ir branduoliniam ginklui kurti.

Liepa–gruodis
Iššūkiai Lietuvos diplomatijai: pirmininkavimas ES Tarybai

Lietuvos diplomatijai šie metai buvo kupini didžiulių iššūkių: antrąjį pusmetį šalis pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, taip pat priartėjo prie finišo tiesiosios siekdama nenuolatinės narystės Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Vis dar tebevykstantis pirmininkavimas ES Tarybai vertinamas iš esmės sėkmingai: Lietuva įrodė gebanti ne tik organizuoti aukščiausio lygio renginius, bet ir rikiuoti politinę darbotvarkę bei sėkmingai atlikti moderatoriaus funkciją. Tiesa, didysis tikslas pasiektas nebuvo, nors tai ir nepriklausė nuo Lietuvos: Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje, kuriame dalyvavo visų ES valstybių aukščiausi vadovai, Ukraina nepasirašė Asociacijos sutarties ir bent kol kas atsisakė didesnės integracijos su Europa.
Nepaisant to, slogią nuotaiką dėl Ukrainos bent iš dalies praskaidrino istorinė pergalė kitame fronte: Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių dvejiems metams tapo nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare ir jau nuo 2014 m. sausio 1 d. pradės jai pirmininkauti. Taigi mūsų valstybė tiesiogiai įsitrauks į svarbiausių pasaulio saugumo, taikos užtikrinimo, karinių operacijų, sankcijų skyrimo procesą.

Rugsėjis–spalis
Tarptautinė bendruomenė pasiekė sutarimą dėl cheminio ginklo Sirijoje

Akylai Sirijos pilietinį karą stebinti tarptautinė bendruomenė per dvejus konflikto metus jau ne kartą pastebėjo galimus cheminio ginklo panaudojimo atvejus. Tačiau rugsėjo įvykiai sukėlė didžiulį susirūpinimą bei paskatino imtis tyrimo, kurio metu Jungtinių Tautų ekspertai pripažino, kad Sirijos pilietiniame kare cheminis ginklas buvo panaudotas. Netrukus Jungtinė Tautos rezoliuciją, kad cheminiai ginklai Sirijoje būtų sunaikinti. Sirijos diktatorius jokio kito pasirinkimo neturėjo, tad susitarimą pasirašė.
Sirijos klausimas buvo tapęs ir JAV bei Rusijos interesų susikirtimo vieta: Barackas Obama, kuris anksčiau buvo pareiškęs, kad cheminio ginklo panaudojimas būtų netoleruotinas, privalėjo rasti receptą, kaip reaguoti į įvykius Sirijoje. Tačiau kalbos apie karinę intervenciją sulaukė didelės neigiamos reakcijos, o Vladimiro Putino „taikaus sprendimo“ taktika suveikė, todėl Sirija laikoma viena svariausių Rusijos prezidento diplomatinių pergalių.

Rugsėjis–spalis
JAV vyriausybė „išsijungė“

Šie metai JAV prezidentui Barackui Obamai buvo sudėtingi: diplomatiniuose mūšiuose jį pranoko Vladimiras Putinas, o ir šalies viduje įvyko keletas nemalonių incidentų. Vienas jų – vadinamasis JAV vyriausybės “išjungimas” (angl. ~shutdown~). Amerikoje tai palyginti retas reiškinys, pastarąjį kartą nutikęs 1995–1996 m. sandūroje, valdant prezidentui Billui Clintonui.
Šiemet rudenį respublikonams ir demokratams Kongrese susikirtus dėl  šimtmečio reforma vadinamos prezidento B.Obamos sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos ir neradus bendro vardiklio dėl federalinio biudžeto, vyriausybė “išsijungė”. Skaičiuojama, kad tos 16 dienų, kai buvo visiškai ar iš dalies sustabdytas valstybinio sektoriaus darbas (nesustabdytas tik būtinų sričių – valstybės gynybos, sveikatos apsaugos ir pan.), lėmė maždaug 24 mlrd. dolerių nuostolius bei sulėtino JAV ekonomikos ketvirčio augimą 0,6 proc.

Rugsėjis
Vokietiją ir toliau į priekį ves A.Merkel

Istorinė pergalė – taip kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partijos sėkmę Vokietijos Bundestago rinkimuose sutartinai įvertino pasaulio apžvalgininkai. Be to, trečią kartą iš eilės tapdama kanclere, ji veikiausiai pranoks legendinę Margaret Thatcher, kuri, 11 metų vadovavusi Didžiosios Britanijos vyriausybei, kol kas yra ilgiausiai tokiame poste išsilaikiusi moteris.
Tiesa, CDU gavo tik 42 proc. rinkėjų balsų, tad valdančiajai koalicijai vėl teko ieškoti partnerių. Ir jais tapo priešininkai – Vokietijos socialdemokratai. Nors derybos vyko sunkiai ir ilgai, kompromisų vis dėlto buvo rasta: šalyje bus įvestas minimalus atlyginimas (8,5 euro už valandos darbą), sutarta nedidinti mokesčių, sumažinti pensinį amžių, nedidinti federalinės skolos, suteikti Vokietijos pilietybę šios šalies teritorijoje ne vokiečių šeimoje po 1990 m. gimusiems žmonėms.

Lapkritis
Filipinų tragedija

Lapkričio mėnesį Pietryčių Aziją, o ypač Filipinus, sukrėtė skaudi nelaimė: itin stiprus tropinio ciklono taifūnas Hajanas, pagal vėjo greitį užėmęs ketvirtą vietą istorijoje, nusinešė, skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 3 iki 10 tūkst. žmonių gyvybių, o iš viso tiesiogiai palietė vienuolika milijonų žmonių, 673 tūkstančių iš jų palikdamas be namų. Skaičiuojama, kad jo padaryta žala gali siekti apie 6 mlrd. JAV dolerių.
Po šio taifūno šalyje prasidėjo suirutė – dar ir šiandien trūksta maisto, vandens, medikamentų. Baiminamasi, kad tokios sąlygos gali paskatinti kurtis ginkluotas gaujas, o tai apsunkins šalies atstatymo procesą.
Beje, ši nelaimė atkreipė dėmesį ir į tai, kad sparti urbanizacija, gyventojų tankio didėjimas ir nesirūpinimas saugumo reikalavimais, taip pat miestų statymas tam netinkamose vietose gali kainuoti tūkstančių žmonių gyvybes.

obama12

Sausis

Prasidėjo Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai – tokiais 2012-uosius patvirtino Europos Parlamentas.

Lietuvoje tolinamas pensinis amžius: moterys į užtarnautą poilsį išeis keturiais, vyrai dviem mėnesiais vėliau.

D.Grybauskaitės kadencija pasieks pusiaukelę.

Irakas pradeda gyventi be JAV ir jos sąjungininkų kariuomenės.

Prestižiniame Davoso forume pasaulio verslo ir politikos elitas vėl diskutuos be oficialių Lietuvos atstovų.

Nuo šiol partijos turės išsiversti be juridinių ir fizinių asmenų finansinės paramos.

Prieš 10 metų dvylikoje euro zonos valstybių į apyvartą išleisti grynieji pinigai – eurų banknotai ir monetos. Baiminamasi, kad jubiliejiniai metai eurui, bent jau kai kuriose šalyse, netaptų paskutiniai.

Insbruke vyks jaunimo žiemos olimpinės žaidynės.

Vasaris

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta švenčia 60-ies metų soste sukaktį.

Prieš 10 metų litas susietas su euru 3,4528 Lt už eurą kursu.

Mastrichto – Europos Sąjungos sutarčiai 20 metų.

Kovas

ES pradeda ratifikuoti naują ES sutartį, kuri gali įtvirtinti „dviejų greičių“ Europą.

Rusija renka prezidentą, tačiau nugalėtojas, ko gero, aiškus – į postą grįžta Vladimiras Putinas.

Arabų Lyga šaukia pasaulinį konventą, pernai atidėtą dėl „arabiško pavasario“, o Irane vyks rinkimai.

Balandis

Vilniuje vyks aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vadovų susitikimas.

Pirmą kartą Lietuvoje prasidės aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, po kurio jos bus akredituojamos dvejiem arba septyneriems metams.

Prancūzijoje – pirmasis prezidento rinkimų turas. Dabartiniam prezidentui Nicolas Sarkozy pergalė jame neprognozuojama.

Pramogos mokantiems plaukti: „Titaniko“ paskendimo šimtmečio proga rengiamas prašmatnus kruizas.

Gegužė

EK ir Europos centrinis bankas rengs pranešimą, kaip Lietuva, vis dar deklaruojanti siekį 2014 m. įsivesti eurą, atitinka konvergencijos reikalavimus.

2012-uosius Seimas paskelbė Muziejų metais. Taip pagerbiama seniausio Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių 200 metų sukaktis.

Lietuva dalyvaus Pietų Korėjoje gegužės–rugpjūčio mėn. rengiamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2012“.

Birželis

Baigsis VRK pirmininko Zenono Vaigausko kadencija. VRK jis vadovauja nuo 1994 m.

Rio de Žaneire vyks viršūnių susitikimas „+20“ – G-77.

Lenkija ir Ukraina taps Europos futbolo čempionato šeimininkėmis.

Prancūzija renka parlamentą, o Islandija – prezidentą.

Sukanka 25 metų nuo arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju. Ta proga Lietuvos vyskupai 2012-uosius paskelbė jo metais.

Tel Avive rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas.

Helsinkyje prasideda Europos lengvosios atletikos čempionatas.

Liepa

Pasaulio krepšinio atrankos olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tikisi laimėti kelialapį į Londoną.

Vasaros olimpinėse žaidynėse Londone Lietuvai turėtų atstovauti apie 50 sportininkų ir, kaip tikisi visa Lietuva, vyrų krepšinio rinktinė.

Lietuvoje vyks Europos jaunučių (iki 16 m.) krepšinio čempionatas.

Moksleivių dainų šventė vyks, jei biudžete tam atsiras pinigų.

Rugpjūtis

Tradiciškai po Londono olimpinių žaidynių uždarymo prasidės parolimpinės žaidynės.

Lietuvoje vyks Europos jaunių (iki 18 m.) krepšinio čempionatas.

Rugsėjis

JAV demokratai apsispręs dėl savo kandidato prezidento rinkimuose.

Vilniuje rinksis Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko užsienio reikalų ministrai.

Elektrėnuose bus baigtas Lietuvos elektrinės 9-asis modernus blokas.

Mūšio prie Mėlynųjų vandenų, kai buvo sumuštos Aukso ordos pajėgos ir tuo iš esmės baigėsi Aukso ordos era Rytų Europoje, 650 metų sukakties proga vyks renginiai Lietuvoje ir Ukrainoje.

Spalis

Lietuva rinks Seimą. Pergalė prognozuojama centro kairės politinėms jėgoms.

Prieš 20 metų referendumu priima Lietuvos Konstitucija.

Baigsis Tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno kadencija. LTOK jis vadovavo nuo 1988 m.

Baigiasi STT vadovo Žimanto Pacevičiaus kadencija.

Sukanka 150 metų, kai gimė poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Ta proga Seimas 2012-uosius paskelbė Maironio metais.

Lietuva pagaliau pereina prie skaitmeninės televizijos. Analoginę TV kaimynai latviai ir estai išjungė 2010 m.

Prieš 20 metų pradėjo funkcionuoti laikinieji pinigai – bendrieji talonai.

Lietuvoje vyks Europos dviračių treko čempionatas.

Lapkritis

JAV prezidento rinkimai: Barackui Obamai perrinkimas negresia.

Gruodis

Bus patvirtinta Trejeto pirmininkavimo ES Tarybai programa 18-ai mėnesių, kai pirmininkaus Airija, Lietuva ir Graikija.

Rusija renka parlamentą.

Baigiasi Kioto sutarties galiojimas – nelieka tarptautinio susitarimo dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Baiginėjamas rengti Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas.

Gruodžio 21 d. baigiasi Majų kalendorius, kas esą reiškia pasaulio pabaigą, tačiau mokslininkai tikina, kad dėl pranašystės išsipildymo kilo problemų.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, eismo įvykio deklaracijas visiškai teisingai užpildo tik 10 proc. vairuotojų, tuo tarpu kas dešimtą deklaraciją vairuotojams tenka perrašyti iš naujo dėl jose priveltų klaidų.

Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad labai svarbi dalis deklaracijoje – eismo įvykį sukėlusio vairuotojo parašas, kadangi be jo deklaracija tampa niekinė.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, apie 95 proc. vairuotojų eismo įvykio metu patirtų žalų sureguliuojama, remiantis pateiktomis eismo įvykio deklaracijomis. Policijos pareigūnus vairuotojai kviečia tik tuomet, jeigu nesutariama dėl kaltės arba eismo įvykio metu nukenčia žmogus. „Žalų reguliavimas, remiantis eismo įvykio deklaracija, gana paprastas – išmoka gali būti išmokėta labai greitai, kad ir tą pačią dieną. Vairuotojai Lietuvoje gana pripratę prie jų ir patyrę avariją noriai jas pildo“, – teigia A. Pilčicas.

Nepasirašytos deklaracijos – niekinės

Pasak A. Pilčico, klaidos eismo įvykio deklaracijose – dažnas dalykas. „Esminės ir neretai pasitaikančios klaidos – ten, kur parašą turi padėti eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, pasirašo abu arba nė vienas eismo įvykio dalyvis. Taip pat pasitaiko, kad minėtoje vietoje pasirašo tik dėl eismo įvykio nekaltas vairuotojas“, – pasakoja A. Pilčicas. Jis atkreipia dėmesį, kad nepasirašyta deklaracija – tai tas pats, kas jokios deklaracijos, kadangi nepasirašytoje deklaracijoje nėra prisiimta kaltės, tuo tarpu dėl jos nesutariant, į eismo įvykio vietą reikia kviesti policijos pareigūnus.

Draudimo bendrovės atstovas pasakoja, kad nekalti vairuotojai deklaracijoje kaltę dėl eismo įvykio prisiima ne tik neapdairiai pasirašę. Pasitaiko, kad jie savo kalte patiki dėl patiriamo streso, kiek rečiau – dėl nepasitikėjimo turimomis Kelių eismo taisyklių žiniomis. Eismo įvykio kaltininkas patikslinamas administruojant draudžiamąjį įvykį. Administruojant žalas pastebima, kad dažniausiai dėl skubėjimo, patirto streso kaltę nepagrįstai prisiima jaunesni vairuotojai, taip pat moterys“, – pastebi A. Pilčicas.

Pribraukytas deklaracijas vairuotojai perrašinėja

Vairuotojams draudimo bendrovėje iš naujo pildyti eismo įvykio deklaracijas tenka jose privėlus daug klaidų arba pribraukius. Pildydami eismo įvykio deklaracijas vairuotojai užmiršta nurodyti avarijos datą arba nurodo neaiškias aplinkybės apie įvykusį eismo įvykį. Deklaracijoje pateiktų duomenų taisymas ir braukymas labai apsunkina žalų administravimą: draudimo įmonei pateikiama tik viena iš deklaracijos kopijų, todėl neaišku, kada ji buvo taisyta. Jeigu jau taip atsitiko, kad deklaracijoje reikia ištaisyti klaidą – prie korekcijos turi pasirašyti abu vairuotojai.

A. Pilčicas atkreipia dėmesį, kad vairuotojai automobilius iš eismo įvykio vietos gali patraukti tik pilnai užpildę deklaraciją. Nepaisančius šios taisyklės pareigūnai gali patraukti atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos. „Jeigu vairuotojai iš eismo įvykio vietos patraukia automobilius dar nepabaigę pildyti deklaracijos, gali kilti nesutarimų dėl avarijos aplinkybių, o įrodyti, kaip buvo iš tikrųjų būna ženkliai sudėtingiau. Taigi, vairuotojai norėdami apsisaugoti nuo tokių nesusipratimų, turėtų būti patys suinteresuoti deklaraciją užpildyti iki paskutinio taškelio“, – teigia A. Pilčicas. Jis priduria, kad nukentėjusiajai pusei rekomenduojama pasilikti viršutinįjį blanką, ant kurio rašoma, nepaisant to, kad abu komplekto blankai pagal įstatymą yra lygiaverčiai.

Sausio 15 d.
Aistros dėl autorių teisių
Sausio viduryje visame pasaulyje kilo visuotinis interneto streikas dėl JAV svarstomų antipiratinių įstatymų SOPA (angl. Stop Online Piracy Act) ir PIPA (Protect Intellectual Property Act), kurių esmė – sukurti interneto svetainių juodąjį sąrašą, į kurį patekusiems tinklalapiams būtų taikomos griežtos sankcijos. Dar po kelių dienų JAV teisėsauga uždarė vieną didžiausių pasaulyje failų dalijimosi svetainių „Megaupload“. Atsakydama į tai, programišių grupuotė „Anonymous“ atakavo Federalinio tyrimų biuro, JAV teisingumo departamento ir autorių teises ginančios asociacijos „Motion Picture Association of America“ svetaines.
Nepaisant „Anonymous“ protestų, sausio pabaigoje dauguma Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, prisidėjo prie Meksikos, Australijos, Kanados, Japonijos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Pietų Korėjos bei JAV ir Tokijuje pasirašė tarptautinę kovos su piratavimu internete sutartį ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement).

Sausio 23 d.
Konfliktas su Iranu
Europos Sąjungos šalys susitarė dėl naftos embargo Iranui ir paskelbė, kad jam įsigaliojus neteks galios visos anksčiau pasirašytos sutartys dėl iranietiškos naftos tiekimo, o draudikai ES šalyse nebeturės teisės drausti Irano naftos transportavimo. Tokį sprendimą Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai dar kartą patvirtino birželio pabaigoje, ir liepos pirmąją embargas įsigaliojo. Naftos embargu, kaip ir kitomis anksčiau taikytomis sankcijomis, Briuselis siekia padidinti politinį spaudimą Teheranui branduoliniame ginče.
Iranas, kurį Vakarai įtaria kuriant branduolinę bombą, ne kartą įspėjo, kad embargas turės neigiamų padarinių branduolinėms deryboms, o rugsėjo–spalio mėnesiais ne kartą grasino nutraukti laivybą Ormūzo sąsiauryje – vieninteliame jūros kelyje į atvirą vandenyną iš naftos turtingų Persijos įlankos šalių. Ormūzo sąsiauriu praplukdoma apie 20 proc. pasaulyje išgaunamos naftos.

Kovo 4 d.
V.Putino triumfas
Rusijos prezidento rinkimus triuškinama persvara jau pirmajame ture laimėjo Vladimiras Putinas, gavęs 63 proc. balsų. Nepaisant visoje Rusijoje prieš rinkimus vykusių masinių protestų, kuriuose dalyvavo iki milijono protestuotojų, V.Putino rinkimų rezultatai buvo net geresni, nei prognozavo visuomenės apklausos. Tiesa, jis surinko šiek tiek mažiau balsų nei per 2004-ųjų prezidento rinkimus, tačiau ne mažiau, nei jų gavo 2008-aisiais prezidentu išrinktas Dmitrijus Medvedevas. V.Putino, kuris į Kremlių grįžo po dviejų prezidento kadencijų 2000–2008 m., inauguracija vyko gegužės mėnesį.
Beje, pirmą kartą Rusijos istorijoje prezidento kadencija truks ne ketverius, o šešerius metus. Ši permaina atsirado dėl konstitucijos pataisos, įtrauktos į pagrindinį valstybės įstatymą prieš V.Putinui tampant prezidentu. Tad jis Rusijai vadovauti galės iki 2018 m. Jeigu 2018 m. V.Putinas būtų perrinktas dar vienai kadencijai, didžiosios kaimynės lyderiu jis būtų iki 2024 m.

Kovo 4 d.
„Facebook“ žengė į akcijų biržą
Kovo pradžioje pasirodė oficiali informacija apie tai, kad didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ ruošiasi IPO procesui, tai yra tampa bendrove, kurios akcijos bus viešai pardavinėjamos biržose. Specialistai ir apžvalgininkai prognozavo, kad už akcijas bus gauta 100 mlrd. JAV dolerių, taigi daugiau, nei vertos tokios milžinės, kaip „McDonald’s“ arba „Citigroup“. Tačiau tikroji „Facebook“ kaina pasirodė esanti mažesnė. Per pirminį viešą akcijų siūlymą viena „Facebook“ akcija kainavo 38 dolerius, o bendrovei pavyko uždirbti šiek tiek daugiau nei 16 mlrd. dolerių. Vėliau „Facebook“ akcijų vertė ėmė kristi. Pavyzdžiui, gegužės pabaigoje pirmą kartą po pirminio akcijų siūlymo (IPO) nukrito žemiau 30 dolerių. Rugsėjį „Facebook“ akcijų vertė siekė jau tik 20,8 dolerio už akciją, o bendrovės rinkos vertė nebesiekė 50 mlrd. dolerių.

Liepos 4 d.
Atrasta „dieviškoji“ dalelė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN laboratorijoje Šveicarijoje su didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu dirbantys mokslininkai pirmą kartą aptiko naują dalelę, populiariai vadinamą dieviškąja. Naujoji dalelė oficialiai pavadinta „Chi-b (3P)“. Ji gali padėti mokslininkams suprasti kvarkus su antikvarkais jungiančias jėgas. Tai tokia pati branduolinė jėga, kuri jungia, pavyzdžiui, atomo branduolyje esančius protonus ir neutronus. Kitaip tariant, šis atradimas gali padėti suprasti jėgas, jungiančias medžiagą, ir paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę.
Dalelė „Chi-b (3P)“ yra aktyvesnė dalelės „Chi“, kuri buvo pastebėta per ankstesnius bandymus, atmaina. Mokslininkai ne vienus metus manė, kad ši aktyvesnė dalelės atmaina turėtų egzistuoti, bet iki šiol niekam nebuvo pavykę jos aptikti.

Liepos 27 d.
Londono olimpinių žaidynių pradžia
Didžiosios Britanijos sostinė Londonas tapo pirmuoju miestu, kuriame olimpinės varžybos buvo surengtos trečią kartą. Ankstesnės olimpiados Londone vyko 1908 ir 1948 m.
Londono olimpinės žaidynės kainavo apie 41 mlrd., skaičiuojant litais. Jose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. sportininkų iš 205 valstybių. Olimpiados atidarymo iškilmes visoje planetoje stebėjo apie milijardą televizijos žiūrovų ir apie 80 tūkst. žmonių, susirinkusių didžiausiame olimpiniame stadione. Iš viso Londono olimpinėse žaidynėse buvo pasiekti devyni pasaulio rekordai. Daugiausiai medalių – 46 aukso ir po 29 sidabro bei bronzos – pelnė JAV sportininkai. Antroje vietoje pagal medalių skaičių liko Kinijos sportininkai, trečioje – Didžiosios Britanijos atstovai. Lietuvos sportininkai šioje olimpiadoje pelnė du aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius, na, o didžiausia sportine sensacija tapo penkiolikametės plaukikės Rūtos Meilutytės iškovotas aukso medalis.

Rugpjūčio 5 d.
Marse nusileido marsaeigis „Curiosity“
„Curiosity“ – tai 2,5 mlrd. JAV dolerių kainavęs JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) marsaeigis. Rugpjūčio pradžioje jis sėkmingai nusileido vadinamojoje Raudonojoje planetoje. Jo tikslas – Marse atrasti gyvybės pėdsakų, ir nors kol kas tiesioginių įrodymų nėra, šis marsaeigis aptiko vandens ir anglies buvimo požymių. Pavyzdžiui, iš „Curiosity“ atsiųstų nuotraukų, kurios daromos naudojant 17 skirtingų fotokamerų, matyti, kad Marse kažkada tekėjo srauni upė, kurios vanduo akmenis sutrynė į žvyrą.
Na, o visai neseniai, gruodžio pradžioje, „Curiosity“ laboratorijoje atlikta uolienų mėginių analizė parodė, kad Marso paviršiuje esama vandens, sieros ir chloro junginių. Be to, atliekant vieną bandymą susidarė chloro ir metano darinių mišinys, kurio svarbiausia sudedamoji dalis yra anglis. Vis dėlto mokslininkai dar nėra tikri, ar anglis nebuvo į Marsą atgabenta paties marsaeigio arba jos ant Marso paviršiaus nepateko iš kosmoso.

Lapkričio 8 d.
JAV prezidento rinkimus vėl laimėjo B.Obama
Po dvejus metus trukusios ir 2 mlrd. dolerių kainavusios rinkimų kampanijos JAV prezidentas demokratas Barackas Obama per šalies vadovo rinkimus nugalėjo respublikoną Mittą Romney ir šiame poste pasiliko antrai kadencijai.
Priminsime, kad perrinktasis B.Obama yra pažadėjęs perpus sumažinti naftos importą ir pabrėžia žaliosios energetikos svarbą. Jis ketina mažinti mokesčius gamybos bendrovėms, naikinti mokesčių lengvatas toms įmonėms, kurios iškelia gamybą iš šalies, bei mokesčių atidėjimu skatinti į šalį grįžtantį verslą. Jo planuose – įstatymu paversti vadinamąją Buffeto taisyklę, kad nė vienas namų ūkis, kurio pajamos sudaro daugiau nei milijoną dolerių per metus, neturi mokėti mažiau mokesčių nei prie vidurinio sluoksnio priskiriamas namų ūkis. Tačiau analitikai tikina, kad turtingųjų apmokestinimas ir didesnė mokesčių reforma įmanoma tiek, kiek pavyks bendradarbiauti respublikonams ir demokratams.

Lapkričio 14 d.
Kilo naujas karinis palestiniečių ir Izraelio konfliktas
Lapkričio viduryje Izraelis Gazos ruože pradėjo karinę operaciją „Debesies stulpas“, kurio tikslas – „sugrąžinti ramybę pietiniam Izraeliui ir smogti teroristinėms organizacijoms“. Per aštuonias dienas trukusį karą žuvo 140 palestiniečių ir penki žydai.
Vėliau, tarpininkaujant Egipto užsienio reikalų ministrui Mohamedui Kamelui Amrui ir JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton, buvo paskelbtos abipusės paliaubos, kurias palestiniečiai sutiko džiaugsmingai, o Izraelio gyventojai – itin priešiškai. Nepraėjus nė dviem savaitėms, lapkričio 29 d., Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai valstybės-stebėtojos ne narės statusą. Už tokią rezoliuciją balsavo 138 valstybės, prieš pasisakė devynios šalys, tarp kurių JAV bei Izraelis, o dar 41 valstybė, taip pat ir Lietuva, susilaikė.