Baltarusijos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį apkaltino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininką, Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį “sąmoningai ir dirbtinai kurstant įtampą”, komentuodama jo pareiškimą, jog Baltarusija vis labiau save izoliuoja.

“Lietuvos užsienio reikalų ministro A.Ažubalio pareiškimai dėl tariamai augančios Baltarusijos “savęs izoliacijos”, kurią jis išplečia “vyriausybei ir žmonėms”, negali būti laikomi kuo nors kitu kaip tik Lietuvos pirmininkavimo ESBO bandymu sąmoningai ir dirbtinai kurstyti įtampą dėl Baltarusijos organizacijos viduje ir pasiekti kai kuriuos pirmininkavimo tikslus”, – pranešime spaudai sakė Baltarusijos URM spaudos sekretorius Andrejus Savinychas.

Baltarusijos diplomatas sakė tikįs, kad Lietuva žino, jog “Baltarusija lieka aktyvi tarptautinės bendrijos narė ir yra atvira konstruktyviam bendradarbiavimui su ESBO”.

“Konkretūs pasiūlymai buvo oficialiai pateikti dabartinei pirmininkei”, – pareiškė Baltarusijos URM atstovas.

Baltarusijos URM komentarą paskelbė praėjus dienai po to, kai A.Ažubalis Vilniuje ESBO diskusijoje pareiškė, jog Baltarusija vis labiau save izoliuoja.

“Bėgant laikui matau, kad Baltarusija linksta vis labiau ir labiau save izoliuoti. Tai daro poveikį ne tik vadovybei, bet ir žmonėms”, – sakė ministras, kuris šiuo metu eina ESBO pirmininko pareigas.

A.Ažubalis teigė apgailestaująs, kad Minskas nepritaria ESBO veiklai šalyje.

“Mes vėl ir vėl prašome, kad Baltarusija persvarstytų. Ji atsisako. Apmaudu, kad ten valdžia nepritaria ESBO buvimui Minske”, – kalbėjo ministras Vilniaus universitete.

A.Ažubalis tikino, kad kaip ESBO pirmininkas jis ir toliau rems pastangas užtikrinti žmogaus teises ir teiks paramą nevyriausybinių organizacijų veiklai.

“Ir toliau remsiu pastangas užtikrinti žmogaus teises Baltarusijoje. Skatinsiu nevyriausybinių organizacijų darbą šalyje ir už jos ribų”, – sakė ministras.

A.Ažubalis taip pat sakė užtikrinsiantis, kad per ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojus būtų tinkamai stebimi teismų procesai. Šiuo metu Baltarusijoje teisiami opozicijos aktyvistai, kurie dalyvavo demonstracijose prieš prezidento rinkimus, kurie, stebėtojų vertinimu, nebuvo demokratiški.

Lietuvos ir kitų šalių pareigūnai ne kartą kritikavo Baltarusijos sprendimą nebepratęsti ESBO biuro Minske veiklos.

Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) suteikia Vilniui tarpininko statusą tarp Baltarusijos ir tarptautinės bendruomenės, teigia Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.

Tokią poziciją E.Ignatavičius žurnalistams išsakė po penktadienį įvykusio susitikimo su Minske dirbančių Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais, kurie į Vilnių atvyko vykstant Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos inauguracijai.

“Tarpininko vaidmenį, manau, kad mums formaliai suteikia ESBO pirmininkės statusas šiais metais. Mes turime mandatą kalbėtis su Baltarusija, tarpininkauti, dėstyti pozicijas ir gavus Baltarusijos nuomonę, eiti kalbėtis su kolegomis iš ESBO valstybių”, – sakė E.Ignatavičius.

Anot jo, ES šalių diplomatinių atstovybių Minske vadovų atvykimas į Vilnių yra Bendrijos reakcija į nedemokratiškais pripažintus rinkimus.

“Šios dienos sprendimas atvykti į Vilnių buvo bendras Europos Sąjungos sprendimas ir bendra ES reakcija į rinkimus, kurie pripažinti nedemokratiškais. Ir ateityje, manau, visi sprendimai bus priimami konsensusu. Lietuva taip pat pasisako už vieningą ES balsą, atrodo, kad tokią vieningą poziciją šiuo metu mums pasiekti pavyksta”, – kalbėjo diplomatas.

Jo teigimu, Užsienio reikalų ministerijoje įvykusiame pokalbyje su ambasadoriais pasikeista mintimis dėl santykių su Baltarusija ateities.

“Turi būti priimtos labai veiksmingos sankcijos prieš asmenis, kurie yra atsakingi už gruodžio dienos įvykius ir nukentėjusių asmenų persekiojimą, bet paliktos galimybės, kurias iki šiol turėjo Baltarusijos pilietinė visuomenė, (palaikyti – BNS) ryšius su ES valstybėmis”, – kalbėjo viceministras.

Paklaustas, kokių lygiu pastaruoju metu vyko Lietuvos fendravimas su Baltarusija, E.Ignatavičius sakė, kad po gruodžio 19 dienos įvyko du užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pokalbiai su Baltarusijos kolega Sergejumi Martynovu.

“Taip pat vyko konsultacijos viceministrų lygiu, čia buvo atvykęs mano kolega, kalbėjomės daugiausia apie Baltarusijos ir ESBO santykius. Iš esmės tokie pagrindiniai kontaktai”, – sakė viceministras.

Paklaustas, ar jo nuomone ambasadorių atvykimas į Vilnių nepakenks dvišaliam dialogui, jis atsakė: “Aš nenoriu dabar spekuliuoti, kaip paveiks Lietuvos santykius su Baltarusija vieni ar kiti žingsniai, kurių Europos Sąjunga imsis Baltarusijos atžvilgiu ar atvirkščiai”.

“Mes tiesiog vadovaujamės visuotinai pripažintais principais, ES pozicija. Principai, kurių mes laikomės po įstojimo į ES, yra svarbiausias mūsų politikos bruožas ir Baltarusijos, ir kitų valstybių atžvilgiu”, – dėstė diplomatas.

Lietuvoje vieši 12 ES šalių diplomatinių atstovybių – Airijos, Italijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, Lietuvos – vadovai bei ES Komisijos atstovas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį bus prisaikdintas ketvirtai kadencijai, o Vakarų šalys grasina jam paskelbti visišką izoliaciją dėl susidorojimo su opozicija po šalies vadovo pergalės per ginčijamus rinkimus.

Autoritarinis lyderis bus prisaikdintas per ceremoniją Minske esančiuose didžiuliuose Respublikos rūmuose 10 val. 50 min. Grinvičo (12 val. 50 min. Lietuvos) laiku, kurioje, kaip manoma, nedalyvaus jokie Europos Sąjungos (ES) pasiuntiniai.

“Kai Aleksandras Lukašenka prisieks, padėjęs ranką ant Konstitucijos, reikš, kad jis oficialiai pradeda eiti valstybės vadovo pareigas”, – sakė CRK atstovas.

A.Lukašenka pradės eiti valstybės vadovo pareigas, davęs tokią priesaiką: “Pradėdamas eiti Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Baltarusijos Respublikos liaudžiai, gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, laikytis ir ginti Baltarusijos Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man patikėtas aukštas pareigas”.

Po to Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina įteiks A.Lukašenkai prezidento pažymėjimą.

Iškilmingą inauguracijos ceremoniją Respublikos rūmų didžiojoje salėje stebės Nacionalinio Susirinkimo deputatai, vyriausybės ir CRK nariai, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Vyriausiojo ūkio teismų teisėjai, Baltarusijos visuomenės atstovai.

Manoma, kad Respublikos rūmų salėje taip pat bus užsienio svečių. Tačiau, kaip pareiškė prezidento spaudos tarnybos vadovas Pavelas Liogkis, Baltarusijoje nėra praktikos kviesti į išrinkto šalies prezidento kitų valstybių aukščiausius asmenis.

“Baltarusijoje taip susiklostė iš pat pradžių, kad į inauguraciją kitų valstybių aukščiausi pareigūnai specialiai nekviečiami”, – pažymėjo prezidento spaudos tarnybos vadovas.

Kaip pranešė agentūrai Baltarusijos Informacijos valdybos viršininkas – URM sekretorius spaudai Andrejus Savinychas, 32 užsienio diplomatinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių vadovai ketina dalyvauti prezidento inauguracijos ceremonijoje.

Tuo tarpu nei Europos Sąjungos (ES) delegacijos Minske vadovas, nei Bendrijos šalių atstovai Baltarusijoje A.Lukašenkos inauguracijos ceremonijoje nedalyvaus.

“Mūsų pozicija dėl šių rinkimų labai aiški. Mes daug kartų raginome paleisti politinius kalinius ir liautis persekioti opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus”, – Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič.

“Šį sprendimą priėmė visos 27 Europos Sąjungos valstybės”, – pridūrė ji.

Maskvai inauguracijoje atstovaus Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas, pranešė Rusijos ambasada.

Pernai po gruodžio 19 dieną vykusių rinkimų dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš esą nesąžiningus rinkimus, per kuriuos A.Lukašenka buvo perrinktas ketvirtai kadencijai iš eilės.

Prieš protestuotojus buvo imtasi griežtų priemonių, o daugiau nei 600 žmonių buvo suimti, tarp jų dauguma kandidatų, metusių iššūkį A.Lukašenkai, kurį Vašingtonas anksčiau yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi.

Paskutinę praėjusių metų dieną Baltarusija taip pat nurodė uždaryti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) būstinę Minske, akivaizdžiai reaguodama į šios transatlantinės saugumo bendrijos aštrią kritiką dėl pastarųjų prezidento rinkimų.

ES trečiadienį perspėjo atnaujinsianti draudimą išduoti vizas A.Lukašenkai ir kai kuriems jo administracijos pareigūnams, jeigu nebus paleisti suimti opozicijos nariai. Vašingtonas taip pat svarsto galimas sankcijas.

Tačiau didėjant diplomatiniam susipriešinimui tarp Baltarusijos ir Bendrijos inauguracijos išvakarėse A.Lukašenka itin dygiai pažadėjo reaguoti, jeigu Vakarų šalyse nuspręstų izoliuoti jo režimą.

Karingame kreipimesi į savo vyriausybę lyderis pareiškė, kad Vakarų šalių grasinimai uždrausti išduoti vizas jo administracijai bus laikomas mėginimu parklupdyti Baltarusiją.

“Niekam nesiruošiame lankstytis, ir niekam neleistina mus versti tai daryti. Tai susiję su visais, kurie mėgina daryti spaudimą ir blokuoti šalį – nesvarbu, ar tai būtų šalių grupė, ar visa Europos Sąjunga”, – A.Lukašenka sakė per vyriausybės posėdį.

“Vyriausybei duotas vienas pavedimas: jeigu kas nors pabandys įvesti šaliai ekonomines ar kitokias sankcijas, turime reaguoti iš karto, parengti atsakomąsias priemones, netgi pačias griežčiausias”, – pažymėjo jis.

Lenkija ir Vokietija buvo vienos iš pagrindinių šalių, pasisakiusių prieš smurtą Baltarusijoje po rinkimų, per kuriuos A.Lukašenkos pagrindinis varžovas oficialiai tesurinko mažiau nei 3 proc. balsų.

A.Lukašenka sakė savo vyriausybei, kad suimtųjų prisipažinimai rodo, jog šios dvi Europos šalys siekė nuversti Baltarusijos vadovą, kurstydamos protestus rinkimų dieną.

“Tikriausiai matėte kaip įnirtingai vokiečiai ir lenkai puola Baltarusiją… Visi šie planai ir didžioji dalis pinigų buvo gauti iš Vokietijos ir Lenkijos arba per jas, – pareiškė jis. – Būtent ten buvo sukurpti planai pasikėsinti į konstitucinę santvarką”.

Kitaip negu JAV ir ES, Rusija atsiribojo nuo jos kaimynės “vidaus reikalų”, siekdama tęsti bendrus ekonomikos projektus su Minsku.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuris yra faktinis savo šalies lyderis, ketvirtadienį per derybas su Baltarusijos vyriausybės vadovu sakė, kad Maskva ir Minskas “turi stiprų potencialą ir geras vystymosi perspektyvas”.