Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Libermanas) sekmadienį pabrėžė, kad Izraelis neatsiprašys Turkijos dėl žydų valstybės komandosų reido prieš laivų flotilę, plukdžiusią humanitarinės pagalbos siuntą į Gazos Ruožą, per kurį žuvo devyni turkų aktyvistai.

Kalbėdamas per Jeruzalėje vykusį susitikimą su Izraelio ambasadoriais, A.Liebermanas pareiškė, kad Ankaros iškelta sąlyga, jog santykiai tarp buvusių sąjungininkų bus normalizuoti tik žydų valstybei atsiprašius dėl šio incidento, yra “akiplėšiškumas”.

“Atsiprašyti turėtų Turkijos vyriausybė – dėl paramos terorui, – sakė ministras. – Jokio (Izraelio) atsiprašymo nebus”.

Turkijos ir Izraelio, kurie anksčiau buvo artimi sąjungininkai, santykiai vos nenutrūko dėl gegužės 31 dieną Izraelio specialiųjų pajėgų reido prieš flotilę, kuri mėgino pralaužti žydų valstybės vykdomą Gazos Ruožo blokadą.

Izraelio karo laivyno operaciją, nusinešusią devynių turkų aktyvistų gyvybes, pasmerkė tarptautinė bendruomenė, o Tel Avivo ir Ankaros santykius ištiko gili krizė.

Anksčiau šį mėnesį abi šalys mėgino taisyti padėtį per derybas Ženevoje ir sudarė preliminarią sutartį dėl krizės užbaigimo, tačiau Izraelis kol kas jos nepatvirtino.

Preliminariame dokumente Izraelis raginamas atsiprašyti dėl reido, išmokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimos, o Ankara įsipareigoja atkurti visaverčius santykius, taip pat grąžinti į Tel Avivą savo ambasadorių, kuris buvo atšauktas po incidento Viduržemio jūroje.

Sekmadienį Izraelio reido taikiniu tapęs Turkijos keltas sekmadienį grįžo į Stambulą po ilgai užtrukusio remonto ir buvo audringai pasveikintas tūkstančių žmonių.

Prieplaukoje, prie kurios prisišvartavo laivas “Mavi Marmara”, susirinko minia žmonių, kurie mojavo Turkijos ir Palestinos vėliavomis, o daugelis skandavo “Dievas visų didesnis”.

Kaip praneša šio kelto savininkė – Turkijos aktyvistų organizacija IHH – “Mavi Marmara” vėl išplauks į Gazos Ruožą su nauja flotile ateinančių metų gegužės 31 dieną – praėjus lygiai metams po kruvino reido.

Lietuva ir Izraelis jaučia abipusį supratimą dėl grėsmių saugumui, sako Izraelyje su oficialiu vizitu viešintis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

“Izraelis Artimuosiuose Rytuose turi nemažų iššūkių savo valstybės saugumui, tikrai mato, kad mes iš savo patirties gerai suvokiame, ką reiškia valstybei gyventi, kurios saugumui nuolat kyla vienokių ar kitokių grėsmių”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministras pirmininkas.

“Abipusio supratimo galima jausti labai nemažai, ir todėl gal ir toks politinis interesas yra bendradarbiauti vardan to, kad to supratimo, kokią grėsmę XXI amžiuje gali kelti ir terorizmas, ir kiti pavojai, kuriuos įveikiant Lietuva dalyvauja ir Afganistane, dalyvavo ir Irake, ir žino, kokį pavojų gali kelti Irano apsiginklavimas branduoliniu ginklu. Būnant Izraelyje, tas suvokimas jaučiasi labai ryškiai”, – kalbėjo A.Kubilius.

Premjero teigimu, besilankydamas Izraelyje, jis savo akimis nematė pavojingų incidentų, tačiau sužinojo, kad tomis dienomis teritorija netoli vaikų darželio apšaudyta raketomis.

“Mes čia nematėme pavojingų incidentų, nors tikrai matėme daug policijos, kareivių apsiginklavusių, (…), bet kai girdi tuos paaiškinimus, ką reiškia gyventi Izraelyje – ar Gazos ruože, ar Libane, ar kitose teritorijose, šalia Izraelio paslėpta keli tūkstančiai raketų, kuriomis vis apšaudomos Izraelio gyvenvietės, supranti, su kokiais išmėginimais susiduria žmonės čia gyvendami. Mums lankantis pas Izraelio vadovus, buvo informuota, kad viena gyvenvietė apšaudyta raketomis, ir kelios nukrito šalia vaikų darželio. Buvo išvengta didesnių aukų, bet tik atsitiktinumo dėka”, – pasakojo premjeras.

Anot A.Kubiliaus, konfliktą Artimuosiuose Rytuose turėtų spręsti Izraelis ir palestiniečiai, susitardami tarpusavyje.

“Sprendimą turi pasiekti pati žydų tauta ir palestiniečių tauta, susitardami tarpusavyje. Galbūt greitų sprendimų negali būti, kurie atneštų labai ryškų pasikeitimą”, – sakė jis.

Premjero žodžiais, šiuo metu yra “neblogų požymių”.

“Dabartinė Vakarų Krante esanti palestiniečių valdžia ir premjeras S.Fayyadas (S.Fajadas – BNS), kaip teko girdėti iš Izraelio valstybės vadovų, sugeba geriau tvarkytis ir garantuoti tvarką bei saugumą savo teritorijoje. Ekonomikos vystymasis taip pat įgauna naujus pagreičius – per pastaruosius metus ekonomika Vakarų Krante augo iki 10 proc. per metus. Aišku, kitos problemos yra Gazos ruože, kur “Hamas” valdo”, – teigė jis.

“Sunku iš šalies žiūrint būti gerais patarėjais, bet suvokti saugumo iššūkius šiame regione ir Izraelio valstybei galime ir privalome, ir ieškoti būdų, kaip to suvokimo daugiau perkelti į tas organizacijas, kurioms mes priklausome”, – teigė premjeras.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje reikėtų atvirai kalbėti apie su žydais susijusias “istorijos žaizdas” bei atkurti savimonėje žydų kultūros paveldą.

“Lietuvoje dedame visas pastangas, kad istorinė tiesa, gal mums ir skausminga, ir gėdinga, tame tarpe, kiek lietuviai susitepę holokausto krauju – dedame visas pastangas, kad tai būtų žinoma, kad mūsų visuomenė tai žinotų, kad būtų mokoma mokyklose, kad derama pagarba holokausto aukoms būtų pareikšta”, – teigė premjeras.

“Norėtume, kad Lietuvos žydų – litvakų kultūros paveldas – Vilnius buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale, ir tie žodžiai čia Izraelyje skamba vos ne ties kiekvienu kampu – kad tas kultūros paveldas būtų grąžintas į Lietuvą, į mūsų pačių savimonę. Tai mūsų pačių turtas, ir susigrąžinti jį sau – visų mūsų prievolė, ir moralinė pareiga”, – sakė A.Kubilius.

Ministras pirmininkas ketvirtadienį turėtų iš Izraelio grįžti į Lietuvą.

Izraelyje esantis “Yad Vashem” muziejus antradienį paskelbė, jog pavyko nustatyti dviejų trečdalių iš šešių milijonų žydų, žuvusių per nacių sumanytą Holokaustą, pavardes.

“Per pastarąjį dešimtmetį mums pavyko į pavardžių duomenų bazę pridurti apie pusantro milijono aukų pavardžių”, – sakoma “Yad Vashem” pirmininko Avnerio Shalevo (Avnerio Šalevo) pranešime, kuriuo paskelbta, jog šioje duomenų bazėje yra daugiau kaip keturi milijonai pavardžių.

“Vokiečiai siekė ne tik sunaikinti žydus, bet ir ištrinti atmintį apie juos”, – sakė A.Shalevas.

Pasak “Yad Vashem”, apie 2,2 milijono pavardžių paimta iš aukų artimųjų ir draugų paliudijimų, kitos pavardės paimtos iš archyvų ir istorikų tyrinėjimų medžiagos.

Vis dėlto, dar apie dviejų milijonai pavardžių trūksta; jas rasti ypač sunku rytinėse Europos šalyse, buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Graikijoje, kur nebuvo patikimos žydų bendruomenių ar jų trėmimo registracijos.

Ministras Pirmininkas Tel Avivo Herzlijos universitete (Interdisciplinary centre (IDC) Herzliya) susitiko su šios prestižinės mokymo įstaigos vadovais, dėstytojais, studentais.

Savo įžanginėje kalboje universiteto prezidentas, profesorius Urielis Reichmanas kalbėjo apie tai, kiek daug bendro vienija dvi tautas – lietuvius ir žydus. “Abi tautos atkakliai kovojo už savo nepriklausomybę, savitumą, kalbą ir tradicijas. Abi tautas vienija bendra praeitis Lietuvoje, kurioje persipynė aukščiausi ir žemiausi mūsų tautų santykių matmenys. Būta žydų kultūros ir religijos klestėjimo laikotarpio “Šiaurės Jeruzalėje”, bet būta ir skaudžios Holokausto tragedijos, prie kurios yra prisidėję ir kai kurie lietuviai”, – sakė U. Reichmanas. Profesorius akcentavo, kad šiuo metu jaunoji lietuvių ir žydų karta sėkmingai bendrauja tarpusavyje, kuria bendrus projektus, verslus, jų santykių netemdo praeities šešėliai, ir tai neabejotinai yra perspektyvu ir sveikintina.

Premjeras A. Kubilius Izraelio akademinei bendruomenei skaitė paskaitą verslo ir ekonomikos tema: “Lietuva: vizija ir strategija – 2030″. Be įprastinių akcentų apie Lietuvą – dinamišką, atvirą pokyčiams, pasiruošusią globaliai konkurencijai bei aukštųjų ir informacinių technologijų proveržiui iki 2030 metų, Premjeras daug dėmesio skyrė Lietuvos-Izraelio tarpusavio santykiams. Premjeras pritarė profesoriaus U. Reichmano mintims apie bendros ir daugiau nei 500 metų besitęsiančios dviejų tautų istorijos svarbą, apie žydų tautos ryškų ir labai prasmingą pėdsaką Lietuvoje. Premjeras apgailestavo dėl nacių vykdyto Holokausto ir dėl to, kad prie tos skaudžios tragedijos yra prisidėję kai kurie lietuvių tautybės asmenys.

“Tragedija buvo, jos nevalia pamiršti, tačiau reikia eiti į priekį. Manau, kad būtina grįžti prie turtingo litvakų paveldo palikimo. Geriausias paminklas ir atminimas bus litvakų atminimo įprasminimas. Todėl 2011-ieji Lietuvoje yra paskelbti Holokausto aukų atminimo metais. Esu tikras, kad turininga šių metų minėjimo programa ir konkretūs darbai užpildys mūsų tautų tarpusavio santykius nauju turiniu”, – kalbėjo Premjeras A. Kubilius.

Premjeras taip pat pažymėjo, kad dabartiniai tarpusavio Lietuvos ir Izraelio santykiai yra geri, o šimtmečius trukusi bendra mūsų tautų istorija, tiek gera, tiek tragiška, yra tas patikimas pamatas, ant kurio gali būti kuriami labai tvirti ir abiems pusėms naudingi ateities ryšiai. “Ateities ryšiai bus dar geresni, nes vaisingas bendradarbiavimas fiksuojamas ne tik aukštųjų ir informacinių technologijų verslo srityje. Bendra lietuvių ir žydų aistra yra ir krepšinis, o bendras dievas – Šarūnas Jasikevičius”, – sakė A. Kubilius.

Auditorija pratrūko juokais, kai Premjeras A. Kubilius pacitavo savo mėgstamų autorių Dano Senoro ir Saulo Singerio knygos apie Izraelio ekonomikos stebuklą “Start-up nation” mintį: “Kai Izraelyje vyras nori pakviesti moterį į pasimatymą, jis tai daro tą patį vakarą. Kai Izraelyje verslininkas turi verslo idėją, jis ją pradeda įgyvendinti tą pačią savaitę”, kartu pridėjęs, kad Lietuva, deja, kol kas sėkmingai įvaldžiusi tik pirmąją šios minties dalį, ir, Premjero manymu, veiklumo ir verslumo lietuviai tikrai galėtų pasimokyti iš Izraelio verslininkų.

Interdisciplinary center (IDC) Herzlija – didžiausias privatus Izraelio universitetas. 2009 gruodžio mėn. per LR užsienio reikalų ministro vizitą IDC Herzlijos Lauder Vyriausybės, diplomatijos ir strategijos mokykla ir Kauno VDU pasirašė ketinimų protokolą. Universiteto prezidentas patvirtino, kad 2011 m. IDC Herzlijos vadovų delegacija ketina lankytis kauno VDU bei aptarti tolimesnio bendradarbiavimo planus.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija tęsia oficialų vizitą Izrelyje. Pirmadienį ryte Premjeras pusryčiavo su Lietuvos garbės konsulais Izraelyje Haimu Arieliu, Amnonu Dotanu, Amosu Eiranu ir Izraelio-Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininku Lenu Judesu.

Po pusryčių Premjeras ir jį lydinčios oficialios delegacijos nariai apsilankė modernioje kompanijoje “Better place”, kuri, be kitų projektų, šiuo metu sėkmingai realizuoja elektromobilių aptarnavimo tinklų plėtotę. Premjeras asmeniškai išbandė elektromobilio privalumus ir galimybes. Delegaciją lydėję “Better Place” viceprezidentas Danas Cohenas ir užsienio ryšių vadovė Batia Ofer (kompanijos savininko žmona) pažymėjo, kad jų bendrovės ambicingas siekis – sumažinti pasaulio priklausomybę nuo naftos – po truputį tampa realybe. “Beveik šimtmetį automobilių pramonė buvo neatsiejama nuo naftos. Šiandien mes parodėme naują kelią”, – teigė vienas iš kompanijos vadovų, pažymėjęs, kad elektra varomų transporto priemonių infrastruktūros tinklas sėkmingai plėtojamas ne tik Izraelyje, bet ir Danijoje, Australijoje, Kalifornijoje, Havajuose ir kitose pasaulio valstybėse, kur vietinės Vyriausybės palaiko elektra varomų transporto priemonių ir jų aptarnavimo tinklų plėtotę.

Pasak Premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus, Premjeras A. Kubilius nesiryžo rimtai spėlioti, kada realiai Lietuvos gyventojai galėtų masiškai persėsti į elektromobilius ir kiek kainuotų tokios infrastuktūros sukūrimas, tačiau Premjeras yra tikras, kad elektra varomoms transporto priemonėms priklauso šviesi ateitis. “Labai neblogi automobiliai”, – po ekskursijos ir vairavimo savo įspūdžius lakoniškai apibendrino A. Kubilius.

Kompanijos “Better place” įkūrėjas Shai Agassi užima trečią vietą “Fast Company” šių metų geriausių pasaulio idėjų ir mąstytojų 100-tuko rinkimuose kaip kūrybingiausias verslo žmogus pasaulyje.

Lietuvos Ministro Pirmininko garbei trečiadienį vyks iškilminga vakarienė Izraelio įmonės “Better Place” valdybos pirmininko, vieno iš įtakingiausių Izraelio verslininkų, Idano Ofero vardu.

Vizitą Izraelyje sekmadienį pradėjęs premjeras Andrius Kubilius susitiko su Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministru Benyaminu Ben Eliezeru (Binjaminu Ben Eliezeru), su kuriuo aptarė galimą bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje.

“Premjeras ir ministras aptarė galimus bendradarbiavimo kelius”, – BNS sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Anot V.Valentinavičius, Izraelio ministras pabrėžė, jog, nepaisant sunkmečio, “žiūrima toliau nei rodo krizės skaičiai”. Premjero patarėjo žodžiais, aptarta galimybė atverti naują etapą Lietuvos ir Izraelio ekonominiuose santykiuose.

“Izraelis turi pranašumą aukštųjų technologijų srityje, į Lietuvą gali atvežti ko tik reikia. Žemės ūkio, vandens gryninimo operacijos, energetika – tokio tipo investicijos”, – sakė V.Valentinavičius.

Pasak jo, A.Kubilius savo ruožtu susitikime su ministru kalbėjo apie gerą infrastruktūrą Lietuvoje – vieną didžiausių mobiliojo ryšio skverbtį bei “gerą švietimą, kuris ruošia daug specialistų, galinčių dirbti aukštųjų technologijų srityje”.

B.Ben Eliezeris ir Lietuvos ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat pasirašė Lietuvos ir Izraelio vyriausybių susitarimą dėl dvišalio privataus sektoriaus bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.

V.Valentinavičiaus teigimu, A.Kubilius sekmadienį taip pat aplankė Raudų sieną. Vakare premjeras dalyvaus parodos “Dvasinis žydų pasipriešinimas. Vilniaus geto afišos” atidarymo ceremonijoje.

Sekmadienį premjeras pradėjo oficialų vizitą Izraelyje, kur ketina gerinti dvišalius santykius, artimiau susipažinti su Vidurio Rytų regiono ir Izraelio saugumo situacija ir ieškoti investicijų į aukštųjų technologijų sektorių.

Lietuvos premjeras sekmadienio rytą atvyko į Jeruzalę, kur dalyvavo vainiko padėjimo ceremonijoje ant sionizmo kūrėjo Teodoro Herzlio kapo, taip pat pasodino alyvmedį Tautų giraitėje.

Vėliau A.Kubilius dalyvavo mišiose Šv. Išganytojo bažnyčioje, kurias laikė Romos katalikų bažnyčios Šventojoje žemėje vadovas – Lotynų patriarchas Fouadas Twalas (Fojadas Tvalas). Po mišių patriarchas Lietuvos premjerą apdovanojo Šventosios žemės Kryžiaus ordinu.

Per vėliau vykusį A.Kubiliaus susitikimą su patriarchu, pasak V.Valentinavičiaus, kalbėta apie taiką Šventojoje žemėje bei apie ypatingus Lietuvos kaip katalikiškos šalies ryšius su Šventąja žeme.

Vizito metu numatyti ir Lietuvos Vyriausybės vadovo susitikimai su prezidentu Shimonu Peresu (Šimonu Peresu), ministru pirmininku Benyaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu), Kneseto pirmininku Reuvenu Rivlinu, Kneseto parlamentinės opozicijos lydere Tzipi Livni, Izraelio banko valdytoju Stanley’u Fischeriu (Stenliu Fišeriu).

Į Lietuvą A.Kubilius grįš ketvirtadienį.

Izraelyje viešintį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių Romos katalikų bažnyčios Šventojoje žemėje vadovas – Lotynų patriarchas Fouadas Twalas (Fojadas Tvalas) sekmadienį apdovanojo Šventosios žemės Kryžiaus ordinu, arba Piligrimystės kryžiumi.

Sekmadienį A.Kubilius pradėjo oficialų vizitą Izraelyje, kur ketina gerinti dvišalius santykius, artimiau susipažinti su Vidurio Rytų regiono ir Izraelio saugumo situacija ir ieškoti investicijų į aukštųjų technologijų sektorių.

Lietuvos premjeras sekmadienio rytą atvyko į Jeruzalę, kur dalyvavo vainiko padėjimo ceremonijoje ant sionizmo kūrėjo Teodoro Herzlio kapo, taip pat pasodino alyvmedį Tautų giraitėje, BNS sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Vėliau A.Kubilius dalyvavo mišiose Šv. Išganytojo bažnyčioje, kurias laikė Lotynų patriarchas F.Twalas. Po mišių patriarchas Lietuvos premjerą apdovanojo Šventosios žemės Kryžiaus ordinu.

Per vėliau vykusį A.Kubiliaus susitikimą su patriarchu, pasak V.Valentinavičiaus, kalbėta apie taiką Šventojoje žemėje bei apie ypatingus Lietuvos kaip katalikiškos šalies ryšius su Šventąja žeme.

Premjeras sekmadienį taip pat ketina susitikti su Izraelio pramonės, prekybos ir darbo ministru Benyaminu Ben Eliezeru (Binjaminu Ben Eliezeru).

Ruošiamasi pasirašyti Lietuvos ir Izraelio vyriausybių susitarimą dėl dvišalio privataus sektoriaus bendradarbiavimo pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.

A.Kubilius sekmadienį taip pat aplankys Raudų sieną.

Vizito metu numatyti ir Lietuvos Vyriausybės vadovo susitikimai su prezidentu Shimonu Peresu (Šimonu Peresu), ministru pirmininku Benyaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahu), Kneseto pirmininku Reuvenu Rivlinu, Kneseto parlamentinės opozicijos lydere Tzipi Livni, Izraelio banko valdytoju Stanley’u Fischeriu (Stenliu Fišeriu).

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas ( Avigdoras Libermanas), sakydamas kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, pareiškė, kad Iranas gali “sužlugdyti” kiekvieną taikos susitarimą su palestiniečiais, todėl prieš sudarant susitarimą su palestiniečiais, būtina išspręsti Izraelio ir Irano santykių problemas.

Jis kalbėjo, kad Izraelis yra pasirengęs teisingai išspręsti palestiniečių ir izraeliečių konfliktą, tačiau nepaminėjo fakto, kad Izraelis nusprendė nepratęsti nausėdijų statybos moratoriumo okupuotose Palestinos teritorijose.

A.Liebermanas taip pat sakė, kad “emocinės” ir “praktinės” problemos tarp izraeliečių ir palestiniečių reiškia, jog taikos sprendimo reikia siekti dviem etapais.

“Iš emocinių problemų, pirmiausia, pažymėtinos tarpusavio pasitikėjimo nebuvimas bei tokie klausimai kaip Jeruzalės (statusas), Izraelio pripažinimas žydų nacijos valstybe, taip pat pabėgėlių (likimas)”, – sakė ministras.

“Tokiomis aplinkybėmis, turėtume sutelkti dėmesį į ilgalaikį laikiną susitarimą, kuris galiotų gal kelis dešimtmečius”, – aiškino jis.

“Mums reikia užauginti naują kartą, kad būtų pasiektas abipusis pasitikėjimas, kad jos neįtakotų kurstymai ir ekstremistiniai šūkiai”, – nurodė A.Liebermanas.

Ministro pirmininko kanceliarija, neilgai trukus, antradienį pareiškė, kad Izraelio užsienio reikalų ministro kalba, kurioje jis išdėstė ginčijamus pasiūlymus dėl žydų ir palestiniečių susitarimo, neatspindi oficialios Izraelio pozicijos.

Premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) atsiribojo nuo diplomatijos vadovo požiūrio, jog arabiškas Izraelio dalis reikėtų atiduoti būsimai Palestinos valstybei ir kad būtų siekiama laikino susitarimo, o ne visaapimančios taikos sutarties.

“Užsienio reikalų ministro kalbos Jungtinėse Tautose turinys nebuvo derintas su ministru pirmininku”, – sakoma B.Netanyahu kanceliarijos pranešime.

“Būtent ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu veda diplomatines derybas. Įvairūs taikos sprendimai bus apibrėžti tik prie derybų stalo ir niekur kitur.

Jeruzalė yra šventas miestas net trijų religijų išpažinėjams – žydams, krikščionims ir muslumonams

Kad galėtum pasakyti, jog buvai Izraelyje, užtenka ir kelių valandų – perbėgi Jeruzalės kryžiaus keliu (Via Dolorosa), uždegi žvakelę Šv. Kapo bazilikoje, nusifotografuoji prie Raudų sienos ir nusiperki suvenyrą arabų turguje. Bet tam, kad iš tiesų pažintum Izraelį, neužteks ir trijų gyvenimų. Vieno reikėtų vien pažinti Jeruzalę, o dar dviejų – suvokti, ką pažinai.

Nors Izraelis labai nedidelis (šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. kv. km, per vieną dieną įmanoma automobiliu pervažiuoti visą šalį skersai ir išilgai), bet įžymių vietų čia lyg senienų ant antikvariato lentynų. Čia kiekvienoje žemės pėdoje kažkas įvyko, kūrėsi, griuvo ir paliko žymę istorijoje, o tu gali visa tai paliesti ranka. Nes Izraelis ir yra istorija, atskaitos taškas.

Bet pirmiausia ne apie atskaitos, o apie apskaitos tašką, nes kiekvienam planuojančiam kelionę į Izraelį ne trims gyvenimams, o standartinio ilgio atostogoms teks apsispręsti, kiek kelionei skirti laiko.

Kuriam laikui?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar planuojate lakstyti kaip įkirpti po garsias vietas, ar maudytis jūroje, ar klajoti piligrimų keliais po krikščionybės vietas, ar mėgautis vietos virtuve ir vynu. Bet kuriuo atveju mažiau nei penkioms dienoms į Izraelį vykti beprasmiška, nes tai teprilygtų kelionių knygos su paveikslėliais greitam vartymui. Reikėtų nors dešimt ar keturiolikos dienų, iš kurių kokias penkias galima skirti poilsiui prie jūros, o jų Izraelyje net trys – Negyvoji, Viduržemio ir Raudonoji.

Blogiausia atvykti į Izraelį tranzitu, tai yra bandyti suderinti poilsį Egipte ar Turkijoje su vienos dienos išvyka į Izraelį. Pavyzdžiui, iš Šarm el Šeicho Egipte iki Jeruzalės – ne mažiau kaip penkios valandos kelio ir tiek pat atgal. Iš Turkijos (dažniausiai Antalijos ar Stambulo) į vienos dienos turą Izraelin skraidina lėktuvu, o paskui autobusu veža į Jeruzalę. Visa ši procedūra tokia ilga ir varginanti, kad pačiai ekskursijai beveik nelieka laiko. Todėl pasivaikščiojimas apsiriboja bėgimu per Jeruzalę ir ilgu apsipirkinėjimu iš anksto sutartose prekyvietėse. Ir visas šis malonumas pigiausiai kainuoja 300 JAV dolerių.

Kada?

Izraelis, žinoma, ne Afrika, bet labai arti jos. Todėl vasarą čia labai karšta, o žiemą užeina lietaus sezonai. Idealus laikas keliauti į Izraelį – gegužė ir spalis, kai jūra jau (ar dar) šilta, turistų ne tiek daug, o kainos nedidelės.

Labai svarbu nepataikyti per didžiąsias šventes – Velykas pavasarį ir Naujuosius metus rudenį (jie neturi nuolatinės datos, štai šiemet Naujieji – rugsėjo 8-ąją). Tuo metu viešbučiai būna kimšte užkimšti, kainos padvigubėja, dauguma parduotuvių uždarytos, o gatvėse neprasibrausi per švenčiančią minią.

Beje, patys izraeliečiai stengiasi keliauti po savo šalį paaštrėjus krizei su arabais, o tai nutinka gana dažnai. Tada šalyje beveik nelieka žiniasklaidos pranešimų išgąsdintų turistų. Bet tai, ką rašo laikraščiai ir rodo televizijos, turi mažai ką bendra su tuo, kas vyksta iš tikrųjų. Ir jei nenorite kankintis eilėse prie muziejų, jei norite be grūsties lankyti šventyklas ir architektūros paminklus – tai pati puikiausia galimybė.

Nuo kur pradėti?

Maršrutų keliauti po Izraelį galima rasti tiek, kiek turite fantazijos. Kad ir ką sugalvotumėte, vis tiek teks pradėti nuo Tel Avivo, kuriame yra vienintelis Izraelio tarptautinis oro uostas. Tel Avivui užtenka skirti dieną ar dvi, bet įsikurti geriausia būtent čia, kokiame nors viešbutyje ant Viduržemio jūros kranto. Žinoma, juo arčiau jūra, juo viešbutis brangesnis, bet trečioje ar ketvirtoje gatvėje nuo krantinės galima rasti pigesnį, o iki jūros bus ne daugiau kaip penkios minutės kelio.

Krantinės rajone išsidėsčiusios ir svarbiausios Tel Avivo garsenybės – Jafa, skaičiuojanti 4 tūkst. metų istoriją, pirmųjų gyventojų kvartalas Neve Zedekas ir UNESCO saugomas bauhauzo stiliaus Baltojo Tel Avivo rajonas. Čia ir jaukiausios Tel Avivo kavinės bei restoranai, dirbantys iki paskutinio lankytojo. Patys egzotiškiausi – šalia centrinės Karmelio turgavietės ir prie jos prisišliejusios Allenby gatvės bei Nahalat Binyamino pėsčiųjų zonos, kur vyksta vietos amatininkų mugės.

Iš Tel Avivo galima neskubant pradėti kelionę po Izraelį. Maršrutui sudaryti reikės žemėlapio arba Biblijos. Taip, būtent Biblijos, nes viskas, kas joje aprašyta, tiesiogiai susiję su Izraeliu.

Kuria kryptimi?

Geriau judėti iš šiaurės į pietus – taip, kaip aprašyta Biblijoje. Šiauriausia Izraelio dalis nuo Tel Avivo nutolusi apie 300 km, piečiausia – 450 km. Beje, keliai Izraelyje puikūs, nuorodos aiškios, tad neprireiks nė navigatoriaus.

Važiuodami į šiaurę pasieksite biblinį Nazaretą, Jėzaus Kristaus vaikystės ir jaunystės miestą. Įdomu paklajoti ne tik po patį Nazaretą su šv. Grota, didžiausia Artimuosiuose Rytuose Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir daugybe kitų įdomybių, bet ir po apylinkes, užsukti į Sephorio parką, senovės judėjų miestą Ciporį, švč. Marijos tėvų namą, pasivaikščioti po kryžiuočių tvirtovę. O iš ten, laikantis šiaurės rytų krypties, tęsti kelionę į Kaną, kur Kristus padarė savo pirmą stebuklą – per vestuves vandenį pavertė vynu, ir Kfar Nachumą, kur padarė daug kitų.

Toliau biblinę kelionę verta tęsti prie Arbelio kalno su jo unikaliu gamtos draustiniu ir romėnų pastatų griuvėsiais, nusileisti prie Kinereto ežero ir Tverijos miesto. Čia romėnai ant vietos karštų šaltinių pastatė savo garsiąsias pirtis, kurios neblogai išsilaikė iki mūsų dienų (Hamat Gader). Tačiau būkite ypač atsargūs: šalia pirčių įsikūrusi krokodilų veisykla, taigi aštrūs pojūčiai (tiesiogine šio žodžio prasme) garantuoti.

Ten, kur Jordano upė išteka iš Kinereto ežero, Jordanite, turistai lanko krikšto vietą, nors ištikrųjų Jėzus Kristus krikštytas gerokai žemiau pagal upės tėkmę, tačiau vietos verslininkai iš šio apsirikimo entuziastingai spaudžia pinigus. Nuo Kinereto ežero kelias veda senovinio Beit Šeano (Skitopolio) link. Čia išlikęs senovės graikų amfiteatras, senovės romėnų pirtys, kolonados, kuriose buvo įsikūrę senoviniai turgūs.

Toliau judėdami vaizdingu slėniu, priartėsite prie Tel Megido kalno, įėjusio į krikščionybės istoriją Armagedono vardu. Čia vyko paskutinis Gėrio ir Blogio mūšis prieš pasaulio pabaigą. Likimo ironija – čia izraeliečiai pastatė kalėjimą, kuriame kalinami iki gyvos galvos nuteisti nusikaltėliai. Juos pasaulio pabaiga kaip jau ir ištiko.

Tel Megidas atveria kelią į Haifą – pagrindinius Izraelio jūros vartus ir antrą pagal dydį šalies miestą, pastatytą dar romėnų epochoje. Pagrindinės miesto įžymybės – biblinis Karmelio kalnas (546 m), Bahajų šventovė su garsiaisiais persiškais sodais. Haifoje daugybė muziejų, vienuolynų, žavių gatvelių ir viliojančių tavernų, kuriose pusnuogės Rytų gražuolės jus vilios vynu ir dar labiau gundančiais pasiūlymais. Taigi miestas tikrai vertas to, kad čia liktumėte nakčiai, o ryte išvažiuotumėte į Aką (18 km), įtrauktą į UNESCO sąrašus. Kas tik nevaldė šio miesto per 4 tūkst. jo gyvavimo metų – ir egiptiečiai, ir finikiečiai, ir persai, ir graikai, ir romėnai, ir kryžiuočiai, ir turkai – ir tai dar ne visas sąrašas. Miesto vizitinė kortelė – kryžiuočių tvirtovė, apjuosta galingomis sienomis, su požeminiais tuneliais, neseniai atvertais ir lankytojams. Čia galima apžiūrėti baltąją Al Džazaro mečetę, turkišką turgų.

O grįžtant į Tel Avivą galima stabtelėti Zikhron Yaakove paragauti nuostabaus vyno iš barono Rotšildo rūsių, po to atsipūtus pasiekti Cezarėją, kurioje reikėtų užsibūti iki gilios nakties, kad iki soties pasisotintumėte romantika, vaikštinėdami palei romėnų amfiteatrą, hipodromą, helenizmo epochos rūmų griuvėsius, panirdami į Viduržemio jūrą, nes tokio paplūdimio kaip čia nėra niekur kitur Izraelyje.

Vienas seniausių pasaulyje vienuolynų – Mar Saba, pastatytas dykumoje, Nahal Kidrono tarpeklyje, VI amžiuje

Kur toliau?

Tam, kad pasirengtumėte pasimatyti su Jeruzale, galite vieną dieną atsipūsti Tel Avivo paplūdimyje. Kelionė iki Izraelio sostinės Jeruzalės truks apie valandą (50 km). Beje, važinėti po miestą automobiliu prilygtų savižudybei, nes gudriai supintose jo gatvėse susipainioja net taksistai.

Nors visos ekskursijos Jeruzalėje paprastai prasideda nuo Jafos vartų, įeiti į miestą įdomiausia iš Alyvų kalno – taip, kaip darė Jėzus Kristus. Nuo čia atsiveria viso miesto panorama. Kelias, kuriuo Jėzus įėjo į Jeruzalę, atsiremia į Auksinius vartus. Jeigu paaiškės, kad jūs pranašas, vartai patys prieš jus atsivers, bet visiems kitiems teks apeiti Senąjį miestą iki Siono vartų ir jau nuo ten keliauti iki kitų kelionių gide aprašytų objektų.

Beje, Šventajame mieste svarbu stebėti ne tik istorijos paminklus, bet ir savo kišenes. Ir saugotis visų pirma arabų berniūkščių, mėgstančių turtėti turistų sąskaita. Ir dar neužmirškite, kad visi raritetai, taip pat ir nukryžiuotojo vainiko dygliai, kuriuos jums siūlys Jeruzalės prekeiviai, neturi nieko bendra su originalu.

Iš Jeruzalės galima leistis Negyvosios jūros link, judant nuo vienuolyno prie vienuolyno. Tik neužmirškite, kad jie jau yra okupuotose teritorijose, taigi malonumas žiūrėti gali būti ekstremalus. Bet aplankyti Betanės kaimelį, kuriame yra Lozoriaus kapas, ar švento Gerasimo, kuris buvo prisijaukinęs liūtą, vienuolyną tikrai neprošal. Verta užsukti ir į Karantalio vienuolyną. Sakoma, kad jei atsigersi vandens iš jo šulinio, išsipildys visos svajonės. Štai kokia viliojanti proga!

Maudytis Negyvojoje jūroje ir tepliotis purvu – gana nuobodu. Kur kas įdomiau paklaidžioti po Ein Gedi draustinį ar ten, kur stovėjo Sodoma ir Gomora, stabtelėti susimąstyti apie moralę ir liūdnus padarinius, jeigu jos nesilaikai. O jau po to galima leistis atsipalaiduoti į patį nerimčiausią Izraelio miestą – Eilato kurortą.

Po Izraelio išpuolio prieš palestiniečiams pagalbą gabenusius laivus kilo masiniai protestai

Po kruvino išpuolio prieš humanitarinę pagalbą palestiniečiams gabenusius laivus Izraelis tapo pasaulio raupsuotuoju: nuo jo nusisuko ir Rytai, ir Vakarai.

Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy Izraelio veiksmus pavadino nesuvokiamais. Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelas Moratinosas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, pridūrė, kad tai nebegali pasikartoti.

Savo ruožtu Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas, neslėpdamas pykčio, pagrasino Izraeliui tarptautinėmis sankcijomis.

Per vieną savaitę galutinai trūko ir JAV prezidento Baracko Obamos kantrybė. Jis pareikalavo detalios ataskaitos apie precedento neturinčius veiksmus, o Jungtinės Tautos pažadėjo atlikti išsamų tyrimą dėl to, kas įvyko prieš savaitę.

O įvyko štai kas. Į palestiniečių teritorijas, kuriose Izraelis nuo 2007 m., kai valdžią perėmė “Hamas”, yra įvedęs griežtos blokados režimą, neteisėtai įplaukė šeši laivai su humanitarine pagalba palestiniečiams. Juose buvo apie 700 aktyvistų iš 35-ių pasaulio šalių, tarp kurių – bent du politikai, švedų rašytojas Henningas Mankellis, Turkijos, JAV, Azijos, Europos ir arabų šalių piliečiai.

Izraelis prieš juos surengė reidą – sulaikė visus aktyvistus, o per ginkluotą susirėmimą dešimt žmonių žuvo.

Tai ir sukėlė tarptautinį pasipiktinimą bei pasmerkimą, o Izraelis, regis, parado paskutinius draugus. Iki šiol Izraelis kaltintas dėl įvairių priežasčių: neteisėto  civilių palestiniečių atakavimo Gazos ruože, baisių jų gyvenimo sąlygų, kurios dėl blokados tapo beveik nepakeliamos. Pagaliau tarptautinė Izraelio reputacija gerokai nukentėjo ir po skandalingos istorijos dėl šios šalies specialiųjų tarnybų viešbutyje nužudyto arabų lyderio.

Visi šie įvykiai baigdavosi pagrūmojimu, po kurio gyvenimas grįždavo į senas vėžes. Tačiau šį sykį Izraelis išties stipriai susimovė: nuo jo nusigręžė Europa, JAV, Rusija, Turkija, ką jau kalbėti apie arabų pasaulio šalis.

Švelnins poziciją?

Po šio tarptautinį atgarsį sukėlusio įvykio imti svarstyti įvairūs pasekmių scenarijai. Vieni politologai, tokie kaip Izraelio ekspertė Orit Gal, buvo įsitikinę, kad Izraelio politikoje jokių naujų postūmių nebus. Esą jei Izraeliui nerūpėjo Vakarų Europos pasmerkimas dėl karo Gazos ruože 2008-aisiais ir JAV priekaištai dėl žydų naujakurių apgyvendinimo palestiniečių teritorijose, tai jis nekreips dėmesio ir į pasmerkimą dėl išpuolio prieš humanitarinę pagalbą gabenusius laivus.

Esą tai lems dar griežtesnę palestiniečių teritorijų kontrolę, ir nė kalbos apie blokados nutraukimą, kurio garsiai reikalauja Vakarų šalys. Ir ne tik dabar. Jau kelis pastaruosius mėnesius Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas nuolat ragino Izraelį atšaukti blokadą ir leisti Jungtinėms Tautoms bei kitoms organizacijoms įvežti humanitarinės pagalbos siuntas į Gazos ruožą, kur nežmoniškomis sąlygomis gyvena apie 1,5 mln. palestiniečių.

Dabar jis neabejoja – jei šių jo žodžių Izraelis būtų paklausęs, tragedijos būtų išvengta, o taikos derybos su palestiniečiais būtų pasistūmėjusios į priekį. Bet skeptikai po šios nelaimės įsitikinę, kad dabar taikos klausimas bus visai pamirštas: esą draugų nebeturinčiam Izraeliui nebus jokios prasmės jos siekti.

Tačiau esama ir priešingų nuomonių. Kai kurie politologai prognozuoja, kad Izraelis vis dėlto išsigąs visuotinio pasmerkimo, kuris reiškia ne tik politinius, bet ir ekonominius praradimus. Ir atrodo, kad pamažu pildytis ima būtent šis scenarijus. Praėjusią savaitę Izraelis pranešė ne teisiantis, o deportuosiantis apie 600 sulaikytų aktyvistų.

Užsiminta ir apie tai, kad galbūt bus sušvelnintos sąlygos humanitarinę pagalbą gabenantiems laivams patekti į palestiniečių teritorijas. Esą jie bus įleidžiami, bet tik nuodugniai juos patikrinus.

Ar tai pasitvirtins, paaiškės jau netrukus: palestiniečius palaikantys aktyvistai artimiausiomis dienomis planuoja į palestiniečių gyvenamas teritorijas pasiųsti dar vieną laivą – “Rachel Corrie” ir pasinaudodami tarptautiniu dėmesiu mesti iššūkį blokadai.

Vis dėlto, net jei Izraelis iš tiesų ketina švelninti savo poziciją ir net bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis tiriant išpuolį prieš laivus (apie tai pranešė pats Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu), tebėra neaišku, koks likimas laukia taikos derybų.

“Toronto Sun” analitikė Liza Vandusen, nuolat stebinti įvykius Artimuosiuose Rytuose, nusiteikusi pesimistiškai: “Jei pažvelgtumėte į visus pastarųjų metų įvykius palestiniečio akimis, matytumėte tik nesibaigiančią virtinę tragedijų ir žudynių. Apie kokią taiką tokiu atveju galima kalbėti?”

Izraelis prarado “bet kokį legitimumą”, surengęs reidą prieš humanitarinę pagalbą gabenusius laivus, per kurį žuvo mažiausiai devyni žmonės, pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmedas Davutoglu (Achmedas Davutohlu).

“Nacionalinė valstybė, kuri eina tokiu keliu, prarado savo, kaip gerbiamos tarptautinės bendrijos narės, legitimumą”, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas Saugumo Tarybos posėdyje, kuris buvo skubiai sušauktas aptarti Izraelio reidą.

“Izraelis įvykdė rimtą nusikaltimą, visiškai nepaisydamas visų tų vertybių, kurių laikytis mes įsipareigojome, kai buvo įkurta Jungtinių Tautų sistema”, – pabrėžė A.Davotuglu.

“Izraelio veiksmai yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas. Kalbant paprastai, tai prilygsta banditizmui ir piratavimui. Tai nužudymas, kurį įvykdė valstybė”, – pridūrė jis.

Remiantis pranešimais, dauguma per pirmadienį paryčiais surengtą reidą žuvusių žmonių buvo turkai. Ankara griežtai reagavo į šį incidentą ir atšaukė savo ambasadorių iš Izraelio.

Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį per vizitą Čilėje apkaltino Izraelį “valstybiniu terorizmu” ir atmetė žydų valstybės pareiškimus, esą humanitarinės pagalbos siuntą palestiniečiams gabenusiais laivais plaukę aktyvistai buvo ginkluoti.

“Šie laivai, išplaukę iš Turkijos ir kitų šalių, buvo nuodugniai patikrinti laikantis tarptautinės navigacijos taisyklių ir juose buvo tik humanitarinės pagalbos krovinys”, – sakė premjeras, kuris nutraukė vizitą ir skubiai sugrįžo į Ankarą.

Turkijos prašymu antradienį NATO rengia skubų pasitarimą dėl incidento.