Pagaliau! Mums pavyko ne tik pavyti, bet ir pralenkti Estiją. Tiesa, kertiniai ekonomikos akmenys Šiaurės kaimyno darže vis dar kur kas tvirtesni, tačiau bent vienoje srityje – pritraukdami tiesioginių užsienio investicijų – lietuviai per sunkmetį elgėsi ryžtingiau ir aktyviau. Tai pripažįsta britas Jamesas Oatesas, investicinės bendrovės “Cicero Capital” vykdomasis direktorius. Investicijomis Rytų ir Vidurio Europoje užsiimančios bendrovės biuras įsikūręs Taline, ir J.Oatesas yra žinomas kaip estų gerbėjas, visada – ir dažniausiai pelnytai – išryškinantis Estijos ekonominius privalumus, palyginti su Lietuva ir Latvija. Tačiau šį kartą kalbėdamasis su “Veidu” jis sveikina Lietuvą, sugebėjusią sunkmečiu pritraukti pasaulyje žinomų bendrovių – britų banko “Barclays” ir JAV technologijų bendrovės IBM investicijų. Tik ragina nenubaidyti už uodegos sučiuptos sėkmės paukštės ir tapti investicijas ne tik pritraukiančia, bet ir jas išsaugančia šalimi. Taigi pokalbis su J.Oatesu.

VEIDAS: Kaip iš investuotojų pozicijų šiuo metu atrodo Lietuvos makroekonomikos padėtis, palyginti su kitomis dėl tų pačių investuotojų dėmesio konkuruojančiomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis?

J.O.: Vertinant rezultatus (juk krizės pradžioje jūs atrodėte panašiai blogai, kaip ir Latvija) galima sakyti, kad Lietuva susitvarkė gana neblogai. Tai galite matyti ir iš tarptautinių reitingų agentūrų vertinimo – jau kurį laiką Lietuvos vertinimai yra stabilizavęsi. Žinoma, tai, kad jie stabilūs, dar nereškia, jog pokyčiai jūsų šalyje yra pakankamai greiti, – laukia dar labai ilgas kelias iki tikrojo ekonomikos pakilimo.

Į akis krinta vienas dalykas, kurį Lietuva per krizę darė labai sėkmingai: ji buvo labai aktyvi, daug aktyvesnė nei kaimynai, stengdamasi pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Ir Lietuvai pasisekė – keli skambūs pasaulinės rinkos vardai jau yra daug žadanti pradžia.

VEIDAS: Kurios regiono valstybės yra pagrindinės Lietuvos konkurentės dėl užsienio investicijų?

J.O.: Iki šiol buvo įprasta Lietuvą lyginti tik su Estija ir Latvija. Bet nemanau, kad tai teisingas matymo kampas. Taip, Lietuva yra Baltijos šalių rinkos dalis – pas jus gyvena pusė šios rinkos vartotojų. Tačiau investuotojų akyse jums daug prasmingiau pristatyti save kaip vieną Vidurio Europos valstybių, dydžiu ir gyventojų skaičiumi panašią į Slovakiją, Slovėniją ar Kroatiją. Jūs esate didesni nei kitos dvi Baltijos kaimynės, o tai reiškia ir daugiau kvalifikuotos darbo jėgos – tai labai svarbus argumentas agituojant investuotojus.

VEIDAS: Ar mes turime kokių nors išskirtinių privalumų, palyginti su regiono valstybėmis? Įdomu ir tai, kokie yra Lietuvos trūkumai.

J.O.: Turite privalumų ir svarbu nevengti jų išryškinti. Labai stipri yra jūsų vidurinio išsilavinimo sistema, klojanti raštingos visuomenės pamatus.

Tačiau aukštojo išsilavinimo sistema Lietuvoje dar turi būti stipriai reformuota. Universitetai turi parengti tiek ir tokių specialybių profesionalų, kiek jų reikia dabartinei Lietuvos darbo rinkai, akademikai kartu su valstybe ir ekonomistais turi prognozuoti ekonomikos ciklus, pramonės poreikį. Pakankamas išsilavinusių, rinkoje paklausias specialybes turinčių žmonių kiekis, be jokios abejonės, yra vienas svarbiausių argumentų, derantis su užsienio investuotojais.

VEIDAS: O kurios Lietuvos ekonomikos sritys šiuo metu labiausiai domina užsienio investuotojus?

J.O.: Manau, kad įvairių paslaugų centrų steigimas yra daugiausiai žadanti jūsų perspektyva. Nesu tokios pat optimistinės nuomonės apie galimybes Lietuvoje stipriai plėtoti gamybą, statyti fabrikus. Jūsų konkurencinis pranašumas – gebėjimas pasiūlyti daug kvalifikuotos, išsilavinusios darbo jėgos, galinčios dirbti pasaulinių kompanijų finansų, informacinių technologijų, logistikos padaliniuose. Jums verta fokusuotis į tokias nišines, didelės pridėtinės vertės paslaugas, stengtis tapti specifinių, siauros specializacijos paslaugų centru.

VEIDAS: Bet ar šaliai nepavojinga koncentruotis vienoje srityje? Gal apdairiau būtų stengtis pritraukti įvairių ūkio šakų investuotojų?

J.O.: Su savo trijų milijonų gyventojų populiacija jūs negalite būti labai įvairialypiai. Atleiskite, bet nematau Lietuvos, kaip automobilių gamyklų centro, tarkim. Jūsų ateitis – daugiau, bet smulkesnių projektų, o ne kelios stambios pramonės investicijos.

VEIDAS: “Barclays” technologijų padalinys, IBM mokslinių tyrimų centras – dvi garsių kompanijų investicijos Lietuvoje per trumpą laiką. Vyriausybė taip pat derasi su keliomis pasaulinėmis kompanijomis, tik dar neatskleidžia konfidencialių detalių. Ar Jums, žiūrint iš šalies, jau susidaro vaizdas apie užsienio investicijų proveržį Lietuvoje, kaip tai pristato pati mūsų Vyriausybė?

J.O.: Pastarieji pavyzdžiai rodo didėjančią Lietuvos kompetenciją pritraukti investicijų, gebėjimą sėkmingai dėl jų derėtis.

Tačiau labai svarbu prisiminti, kad sėkmė yra ne pritraukti investicijas, bet išlaikyti jas savo šalyje. Tam darbo rinka turi būti išsilavinusi, lanksti. Pradžia gera, jūs turėjote gerų argumentų, įtikinusių investuotojus, bet dabar labai svarbūs ir tolesni procesai, jų komfortas dirbti pas jus. Reikia pripažinti, kad susidomėjimas Lietuva, pritraukusia kelis skambius vardus, dabar yra išaugęs. Bet tai – tik jūsų optimizmo pagrindas, bet dar ne garantuotos sėkmės istorija. Turite ir toliau daug ir nuosekliai dirbti, kad užsirekomenduotumėte kaip užsienio investicijoms palanki šalis.

VEIDAS: Lietuvoje daug diskutuota apie tai, ar teisi buvo Lietuvos Vyriausybė, krizės ištuštintame biudžete suradusi pinigų banko “Barclays” technologijų padalinio steigimui Vilniuje dotuoti. Ar tai įprasta tarptautinė praktika – paremti užsienio investuotojo atėjimą?

J.O.: Taip, esant pradinei stadijai, siekiant pritraukti investuotoją, taip daroma daugelyje šalių. Bet tai tik pačios pradžios elementas. Toliau jau yra pačios Lietuvos reikalas užsitikrinti, kad naujasis rinkos dalyvis būtų aktyvus mokesčių mokėtojas, o ne mokesčių lengvatų gavėjas, kad jo nauda šalies ekonomikai, socialinei sferai būtų akivaizdi.

Pradiniai jūsų žingsniai buvo geri ir sveikintini, bet ilgalaikėje perspektyvoje “Barclays” turi likti Lietuvoje ne dėl to, kad jam čia kuriamos palankios išimtys, bet todėl, kad bankas nori dirbti būtent Lietuvoje. Taktinis žingsnis pritraukti investuotoją suteikiant jam lengvatų buvo labai teisingas, bet vėliau jau tenka stengtis užtikrinti bendrą verslui palankią aplinką.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokie elementai yra svarbiausi, siekiant pritraukti užsienio investicijų? Mokestinė, verslo etikos aplinka? Ar vis dėlto derybų su kiekvienu konkrečiu investuotoju kokybė, jam palankių sąlygų užtikrinimas? Kalbama, kad “Barclays” sprendimą daugiausia lėmė kai kurių už šį sandorį atsakingų Lietuvos atstovų entuziazmas, parodytas asmeninis dėmesys, aktyvus siekis ieškoti kompromisų.

J.O.: Kai kalbama apie mokesčius, paprastumas yra esminis žodis apibūdinant užsienio investicijoms palankią sistemą. Skaidrumas, stabilumas – kiti du svarbūs elementai.

Pastebėjau, kad krizės metu Lietuva kai kuriuos dalykus darė geriau negu Estija. Jūsų Vyriausybės atstovai buvo aktyvūs, važinėjo po visą pasaulį ir reklamavo galimybes investuoti Lietuvoje, kalbėjo apie jūsų mokesčių sistemos paprastumą ir skaidrumą.

Žinoma, kai kurie fundamentalūs ekonomikos aspektai Estijoje vis dar geresni – ko vertas vien jų sugebėjimas įsivesti eurą nuo 2011 metų. Bet juk nedaugelis pasaulinių kompanijų, investuotojų, nuosekliai domisi Baltijos šalimis ir iš toli geba įžvelgti jūsų skirtumus. O Lietuva pastaruoju metu važiuoja ir kalba apie save, kaip investicijoms patrauklią šalį, – tapote matomi labiau, nei to nedaranti Estija.

VEIDAS: Visiškai netikėtas ir naujas pastebėjimas! Iki šiol estai sėkmingiausiai kūrė savo tarptautinį įvaizdį ir pritraukdavo investicijų.

J.O.: Tai akivaizdus jūsų dabartinės Vyriausybės nuopelnas. Kai kurie žmonės iš Vyriausybės, kelių ministerijų yra labai gerai susipažinę su tarptautine investicijų sistema, žino, kur ir ką reikia kalbėti, – ir jų iniciatyvumas duoda rezultatų.

VEIDAS: Kaip Jūs vertinate bendrą pasaulio ekonomikos padėtį? Ką patartumėte dabar daryti Lietuvos Vyriausybei, jei ji nori pakliūti į akiratį naujų investavimo regionų šiuo metu ieškantiems žmonėms?

J.O.: Pasaulio ekonomikos padėtis vis dar labai sudėtinga. Sunku prognozuoti finansinių išteklių lygį ir stabilumą. Bet manau, kad Lietuva jau padarė kelis labai reikšmingus praktinius ir matomus žingsnius – keli žinomi vardai jūsų šalyje yra puiki reklama. Žinoma, palyginti su itin sėkmingomis investicijų šalimis, pavyzdžiui, Malta, dar turite labai daug nuveikti. Tačiau esate gerose vėžėse – tereikia ir toliau lygiai taip pat entuziastingai kovoti dėl kiekvieno investuotojo atėjimo.