BFL

Vizitą Japonijoje tęsianti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir du jos pavaduotojai susitikimuose su Japonijos Parlamento Patarėjų Rūmų atstovais domėjosi branduolinės energetikos saugumu ir parlamentine energetikos sektoriaus kontrole.  Apie tai praneša pasaulio naujienų agentūros.

Apie tai buvo kalbama su Patarėjų Rūmų Užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininku Tetsuru Fukujama, opozicinės Liberalų demokratų partijos atstovu Hirofumiu Nakasone. Susitikimų metu kalbėta ir apie Lietuvos plėtojamus energetinės nepriklausomybės projektus.

Pasaulinė praktika rodo, kad vienai Japonijos kompanijai vykdant stambų investicinį projektą vienoje šalyje, į ją pradeda investuoti ir kitos Japonijos kompanijos. Todėl tikimasi, kad “Hitachi Ltd” apsisprendus investuoti į Lietuvą mūsų šalį pasieks ir daugiau Japonijos verslo investicijų kitose srityse.

Seimo Pirmininkė užsienio reikalų ir gynybos komiteto pirmininkui pristatė Lietuvos vykdomus energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo projektus, elektros ir dujų sektoriuose vykdomas pertvarkas. I. Degutienė atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje ir Kaliningrade vykdomi dviejų kitų branduolinių jėgainių statybų projektai, o Lietuvai nepateikiama pakankamai informacijos apie šiuos projektus, kas kelia abejonių jų saugumu.

Vieno iš svarbiausių Parlamento komitetų pirmininkas ir opozicijos atstovas patvirtino, kad po Fukušimos tragedijos šiai sričiai tiek Parlamentas, tiek Vyriausybė skiria daugiau dėmesio energetikos sektoriui ir branduolinio saugumo kontrolei.

Dar šią vasarą Japonijoje buvo priimtas sprendimas iki kitų metų pavasario prie Aplinkos apsaugos ministerijos įsteigti naują branduolinės saugos agentūrą, kuri ypatingą dėmesį skirs atominių elektrinių saugumui ir vykdys branduolinio sektoriaus kontrolę.

Trečiadienį Seimo Pirmininkė I. Degutienė ir kartu su ja Japonijoje besilankantys Seimo vicepirmininkai liberalcentristas A. Čaplikas ir “darbietė” V. Baltraitienė susitiks ir su “Hittachi Ltd” prezidentu ir viceprezidentu.

Reitingų agentūra “Moody’s” sumažino Japonijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu – nuo Aa2 iki Aa3, palikdama stabilią perspektyvą.

Toks sprendimas, anot agentūros, susijęs su didžiuliu biudžeto deficitu ir smarkiai išaugusia valstybės skola nuo 2009 metų, kai prasidėjo pasaulinė recesija.

“Stabili” perspektyva palikta, ekspertų teigimu, dėl “nepakitusio investuotojų susidomėjimo nacionaliniais aktyvais”.

Anksčiau “Moody’s” analitikai aiškino, kad neigiamos įtakos šalies skolinimosi reitingams daro valiutinė intervencija, kuriai Japonijos vyriausybė ir šalies centrinis bankas ryžosi siekdami stabilizuoti jenos kursą.

Šiais metais Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas ir vėliau praūžęs cunamis sudavė šalies ekonomikai smarkų smūgį. Nemažai Japonijos įmonių, tarp jų automobilių gamyklos, buvo priverstos laikinai sustabdyti savo veiklą.

Ekonomikai atkurti Japonijos vyriausybė ketina išleisti 160 mlrd. dolerių, taip dar padidindama valstybės skolą, kuri šiuo metu viršija 220 proc. BVP (11 trln. dolerių).

BFL

Japonijoje neįprastais būdais siekiama sutaupyti elektros energiją – bus organizuojamos vidudienio poilsio pertraukos.

Karščiausiais vasaros mėnesiais (nuo liepos iki rugsėjo mėn.) Gifu prefektūros vyriausybė ragina darbuotojus tarp 13 ir 15 valandos eiti namo nusnausti pokaičio miego, išjungti kondicionierius ir kitus elektros energiją naudojančius prietaisus, skelbia AFP.

„Mintis daryti popietinę pertrauką kilo tada, kai buvo diskutuojama, kaip sumažinti elektros suvartojimą”, – teigia prefektūros atstovas Hiroshi Ichihara. „Energijos suvartojimas turėtų sumažėti, jei darbovietėse tuo laiku liktų dirbti mažiau žmonių”, – sakė jis.

Anot Hiroshi Ichihara, energijos suvartojimą nuo 13 iki 15 valandos vyriausybė siekia sumažinti 20 procentų. Per metus planuojama sunaudoti 11 procentų mažiau elektros energijos.

Gifu, kaip ir kitos Japonijos teritorijos, patiria energijos trūkumą nuo kovo 11 d. įvykusios Fukušimos tragedijos.

ekonaujienos.lt

Scanpix

Kompanijos TEPCO (Tokyo Electric Power Co.), vienos stambiausių pasaulio energetikos kompanijų, nuostoliai fiskaliniais metais, pasibaigusiais kovo 31 d., siekė 1,3 trilijono jenų (15,28 mlrd. JAV dolerių), rašo “The Wall Street Journal”. Pagrindiniai nuostoliai siejami su avarijos Fukušimos elektrinėje padarinių likvidavimu.

Į trilijono jenų nuostolių sumą neįtraukiamos Fukušimos elektrinės operatorės išlaidos, skirtos kompensacijoms išmokėti. Įvairiais vertinimais, TEPCO teks išmokėti nuo dviejų iki vienuolikos trilijonų jenų nukentėjusiesiems dėl avarijos elektrinėje.

Japonijos kompanijos vadovybė gegužės 10 d. jau buvo priversta kreiptis į šalies vyriausybę su prašymu padėti jai išmokėti kompensacijas. Gegužę Japonijos vyriausybė sutiko skirti TEPCO kompensaciją šioms išlaidoms padengti iki 5 trilijonų jenų.

Gegužės 20 d. TEPCO taip pat pranešė, kad pirmą kartą nuo kompanijos įkūrimo 1951 metais nemokės dividendų.

Anksčiau jau buvo skelbta, kad Fukušimos branduolinės jėgainės operatorės TEPCO prezidentas Masataka Simidzus (Masataka Shimizu) prisiėmė atsakomybę už avariją atominėje jėgainėje ir atsistatydino.

Scanpix

Dėl žemės drebėjimo grėsmės šeštadienį uždaryti du veikiantys Hamaokos atominės elektrinės reaktoriai, praneša “RIA Novosti”.

Elektros energijos tiekimo bendrovė “Chubu Elektros Co” teigė, kad Japonijos vyriausybės įsakymu buvo sustabdyti ketvirtas ir penktas reaktoriai.

Praeitą savaitę Japonijos ministras pirmininkas Naotas Kanas (Naoto Kan) sakė, kad vyriausybė nusprendė sustabdyti branduolinės jėgainės veiklą dėl prognozuojamo 8 balų ar net didesnio žemės drebėjimo Vidurio Japonijoje.

Pirmas ir antras reaktoriai buvo sustabdyti prieš keletą metų, o trečiasis yra remontuojamas.

Yra 87 proc. tikimybė, kad per ateinančius 30 metų šalį sudrebins galingas žemės drebėjimas.

Japonijos valdžia tikrina visus šalyje esančius reaktorius nuo kovo 11 dienos, kai po žemės drebėjimo ir cunamio katastrofą patyrė Fukušimos atominė elektrinė.

JAV geologijos tarnyba pranešė, kad 6,2 balo žemės drebėjimas šeštadienio rytą įvyko rytinėje Honšiu salos dalyje. Laimė, nepadaryta jokios žalos.

Scanpix

Japonijos nacionalinė policijos agentūra šeštadienį patvirtino, jog kovo 11 dieną visa griaunanti stichija – žemės drebėjimas ir cunamis – nusinešė 15037 gyvybes.

Policijos duomenimis, Mijagio prefektūroje aukų buvo 8984, Ivatės prefektūroje – 4427, Fukušimos prefektūroje – 1562.

Dingusiųjų be žinios, daugiausia minėtose trijose prefektūrose, sąrašas sumažėjo iki 9487. Nukentėjusiųjų sąraše yra 5282 žmonės.

Laikinose prieglaudose tebegyvena apie 115 tūkst. žmonių.

BFL

Lengvųjų ir krovininių automobilių, taip pat autobusų pardavimai Japonijoje balandį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, dėl kovo mėnesį šalį supurčiusio žemės drebėjimo sumažėjo 51 procentu. Apie tai pirmadienį pranešė Japonijos automobilių gamybos kompanijų asociacija.

Balandį kompanijos “Toyota” produkcijos pardavimai vidaus rinkoje sumažėjo 69 proc., “Nissan” – 37,2 proc., o “Honda” – 48,5 procento. Kovą bendrieji Japonijoje gaminamų automobilių pardavimai sumažėjo 37 procentais. Oficialiais statistikos duomenimis, smarkiai sumažėjo ir Japonijos automobilių eksportas.

Koncernas “Toyota” atnaujino darbą visose Japonijoje veikiančiose įmonėse tik balandžio 18 d. po penkių savaičių pertraukos. Maždaug po tokios pat pertraukos darbą atnaujino ir kitos svarbiausios šalies automobilių gamintojos. Preliminariais paskaičiavimais, dėl linijų sustabdymo po kovo 11 d. stichinės nelaimės kompanijos “Toyota”, “Nissan” ir “Honda” negalėjo pagaminti atitinkamai 200 tūkst., 55 tūkst. ir 45 tūkst. automobilių.

Balandžio pabaigoje “Toyota” skelbė ketinanti smarkiai sumažinti darbo apimtis savo įmonėse Šiaurės Amerikoje, taip pat Kinijoje dėl atsarginių dalių trūkumo. Ekspertų nuomone, dėl kilusių sunkumų po galingo žemės drebėjimo “Toyota” gamybos apimtys 2011 metais sumažės maždaug 10 proc., iki ne daugiau kaip 7 mln. automobilių. Metų pradžioje korporacija planavo šį rodiklį padidinti iki 7,7 milijono.

REUTERS

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas šeštadienį pakritikavo Japoniją, kad joje per lėtai buvo reaguota į gaivalinę nelaimę Fukušimoje ir kad branduoliniai reaktoriai statomi seismiškai pažeidžiamose vietose.

Avarija Japonijos atominėje elektrinėje paskatino Rusiją patikrinti visą savo atominę pramonę, dar sakė premjeras ir tuoj pat pabrėžė, kad rusiški reaktoriai yra saugiausi, nes taikomos patikimiausios apsaugos priemonės.

“Aš daviau nurodymus mūsų specialistams išanalizuoti visus mūsų reaktorius, nepaisant teigiamo TATENA įvertinimo. Dabar “Rosatom” atlieka visuotinę visų mūsų reaktorių patikrą”, – kalbėjo jis Penzoje susitikęs su Fizikos matavimų instituto aktyvu.

Vyriausybės vadovas papasakojo savo požiūrį į įvykius Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamio.

“Japonijoje padėtis unikali – nežinau kodėl, bet tai jų pasirinkimas, jie stato (reaktorius) seismiškai pavojingoje zonoje – bet ten visur seismiškai pavojinga zona”, – kalbėjo V.Putinas.

Iš pradžių Japonijoje buvo žemės drebėjimas, kuris sugriovė energijos tiekimo šaltinius, priminė jis. Be jų nebebuvo galimybės tiekti vandenį reaktorių aušinimui. Tada buvo įjungti atsarginiai generatoriai, bet užtelėjo cunamio banga ir sunaikino juos. Atsarginiai energijos tiekimo šaltiniai buvo apskaičiuoti 7 metrų aukščio cunamio smūgiui, bet banga buvo virš 9 metrų.

Jie įjungė trečiąjį apsaugos lygį – akumuliatorius – šie veikė gerai, bet reikėjo laiku atgabenti naujus mobilius šaltinius iš kitų regionų, bet jie to laiku nepadarė, ir prasidėjo problemos”, – aiškino V.Putinas ir pažymėjo, kad japonų reaktoriai – sena septintojo dešimtmečio pabaigos technika.

“Mūsų šiuolaikinėse sistemose panaudojami šiuolaikinės apsaugos metodai; mūsų atominiai reaktoriai gali veikti be išorinių energijos tiekimo šaltinių tris paras; šito visiškai pakanka, kad būtų galima imtis operatyvaus reagavimo priemonių”, – nurodė V.Putinas.

Pasak jo, autonominio veikimo trukmę galima padidinti ir iki penkių parų; tik kainuotų brangiau.

"Veido" archyvas

Japonija mobilizavo visas pajėgas, kad kuo sparčiau atstatytų stichijos nuniokotą šalies infrastruktūrą

Radiacijos pavojus Japonijoje niekur nedingo, tačiau šalis mokosi prisitaikyti prie naujų sąlygų ir žada parodyti pasauliui rekordinio atsitiesimo po nelaimės pavyzdį.

Praėjusią savaitę Japonijos vyriausybė įstatymu uždraudė įžengti į 20 km zoną aplink avarijos ištiktą Fukušimos branduolinį kompleksą, mat paaiškėjo, kad kai kurie gyventojai, nepaisydami perspėjimų, sugrįžo į šioje teritorijoje esančius savo namus.

Iki nelaimės 20 km spinduliu aplink elektrinę gyveno apie 80 tūkst. žmonių, tad dabar bent kurį laiką jie bus priversti prieglobsčio ieškotis kitur, nes radiacijos lygis toliau kyla.

Balandžio viduryje avarijos Fukušimoje vertinimas padidintas nuo 5 iki 7 balų pagal tarptautinę atominių įvykių vertinimo skalę. Taigi ji prilyginta 1986 metų nelaimei Černobylio atominėje elektrinėje, nors ekspertai tvirtina, kad Fukušimos skleidžiama radiacija sudaro vos 10 proc. tos taršos, kuri pasklido po Černobylio katastrofos. Beje, ekspertų vertinimu, radiacijos lygis aplink atominę elektrinę normalizuosis tik po dviejų trijų mėnesių, kai bus baigti reaktorių remonto darbai.

Patys japonai džiaugiasi, kad kitose šalies vietose radiacija nėra padidėjusi, tad ir Japonijos, ir Jungtinių Tautų turizmo departamentas drąsina turistus nevengti kelionių į šią šalį.

Beje, pagirtinas Japonijos vyriausybės gebėjimas laiku reaguoti į pasikeitusią situaciją – jos iniciatyva perbraižyti turistų maršrutai, aplenkiant sugriautus greitkelius ar geležinkelius, be to, pradėjo veikti turistams skirtas civilinės aviacijos biuro portalas, kuriame pateikiama naujausia informacija tiek apie keliones lėktuvais, tiek apie radiacijos lygį įvairiose Japonijos vietose.

Greitas permainas Japonijoje galima stebėti ir kitose srityse. Ne veltui šalis deklaruoja siekį parodyti pasauliui rekordinio atsitiesimo po nelaimės pavyzdį. Atstatymo darbams visoje šalyje koordinuoti planuojama įsteigti specialią laikinąją ministeriją. Be to, Japonija nieko nelaukdama vykdo stambius metalų, cemento ir kitų atstatymo darbams reikalingų medžiagų užsakymus.

“Moody’s” analitikas Gusas Faucheris neabejoja, kad dėl to šalyje pirmiausia atsigaus statybų sektorius, kils inžinierių atlyginimai, suklestės sunkioji pramonė, augs angliakasybos, metalo, cemento gamybos rinkos.

JAPAN-QUAKE

Japonijos nacionalinė policijos agentūra patvirtino, kad per gaivalinę nelaimę kovo 11 dieną žuvo 14 tūkst. 416 žmonių.

Žinybos antradienio 10 val. duomenimis, per parą liūdnąjį sąrašą papildė dar 76 pavardės. Dauguma žuvusiųjų yra Mijagio (8 702 žmonės), Ivatės – (4 197) ir Fukušimos (1 454) prefektūrose.

Dingusiųjų be žinios sąrašas sutrumpėjo 180 žmonių – dabar jame yra 11 tūkst. 709 pavardės. Nukentėjusiais laikomi 5 tūkst. 315 žmonių.

Tuo tarpu policija tebeieško nukentėjusiųjų Fukušimo 1-osios elektrinės rajone. Šiuo metu darbai vyksta Futabos mieste.

Paieškos rengiamos ir Nakane, už 4,5 km į šiaurę nuo elektrinės. Žmonių buvimo požymių šiame rajone nėra, bet paieškos grupės randa šunų, katinų ir kitų naminių gyvulių

Scanpix

Per kovo 11 dienos stiprų žemės drebėjimą ir cunamį Japonijoje žuvo 14 340 žmonių, pirmadienį naujausius duomenis paskelbė nacionalinė policijos agentūra.

Žinybos duomenimis, iki pirmadienio 10 val. vietos laiku aukų sąrašą papildė 46 pavardės. Didžiausias žuvusiųjų skaičius užfiksuotas Mijagio prefektūroje – 8669 žmonės. Ivatės ir Fukušimos prefektūrose, kurios taip pat labai nukentėjo nuo stichijos, žuvo 4160 ir 1448 žmonės. Nurodoma, kad 84 proc. kūnų jau atpažinti.

Dingusiųjų be žinios sąrašuose taip pat daugiausia minėtų prefektūrų gyventojai. Juose pateikiami duomenys apie 11 889 dingusius asmenis. Nukentėjusiųjų sąraše randame 5314 žmones.

Tuo tarpu pirmadienį prasideda per stichiją dingusių žmonių paieškos operacija. Joje dalyvaus savigynos pajėgos kartu su amerikiečių kariškiais.

Operacijoje dalyvaus 25 tūkst. japonų karių, policijos ir pakrančių apsaugos pajėgos, taip pat 90 sraigtasparnių ir 50 laivų.

Paieškos operacija vyks pakrantės rajonuose ir trijų prefektūrų – Mijagio, Ivatės ir Fukušimos – akvatorijose. Taip pat paieškos grupės 30 km spinduliu apieškos teritoriją prie avariją patyrusios I-osios Fukušimos atominės elektrinės.

Kovo 11 dieną 130 km nuo Japonijos Honšiu salos šiaurės rytų pakrantės įvyko 8,9 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris sukėlė didžiulį cunamį. Dėl to kai kuriose Japonijos atominėse elektrinėse kilo problemų, rimčiausios – I-ojoje Fukušimos AE, kur sugedus reaktorių aušinimo sistemoms įvyko keletas gaisrų ir sprogimų, radiacija pateko į atmosferą ir vandenį.

Nacionalinės policijos agentūros duomenimis, Japonijos evakuacijos centruose lieka apie 145 tūkst. žmonių, evakuotų iš stichijos sugriautų ir radiacija užkrėstų šalies rajonų.

JAPAN-QUAKE/

Išmokus pamokas po branduolinės nelaimės Japonijoje ir atslūgus emocijoms, branduolinė energetika turėtų atsigauti, teigia Vilniuje įsikūrusio Energetinio saugumo centro ekspertai.

Analitinėje centro pažymoje pabrėžiama, kad vyriausybės šiuo metu privalo reaguoti į visuomenės nuotaikas, nes pasitikėjimas branduoline energetika po avarijos Fukušimoje krito nuo 45-75 proc. iki 21-51 procento.

“Kita vertus, jei įgyvendinus papildomas saugumo priemones pavyks bent artimiausiu metu išvengti panašių avarijų, išmokus Fukušimos pamokas ir atslūgus emocijoms, branduolinė energetika dar gali atsigauti”, – rašoma pirmajame leidinio “Energetinio saugumo akcentai” numeryje.

Ekspertai teigia, kad praėjus 15-20 metų po 1979 metų incidento JAV “Three Mile Island” atominėje elektrinėje ir 1986 metų avarijos Černobilyje pasaulyje vis dėlto prasidėjo atominės energetikos “renesansas”.

Pažymoje nurodoma, kad Europos šalys branduolinės energetikos plėtrą vertina skirtingai – griežtai prieš yra Austrija, Danija, Graikija, Airija ir Portugalija, ir jų iniciatyva “ES neabejotinai griežtins reikalavimus, susijusius su reaktorių sauga, galbūt reikalaus uždaryti reaktorius, kurie neišlaikys “streso testų”.

Vis dėlto Energetinio saugumo centro ekspertai įsitikinę, kad “skeptikėms” greičiausiai nepavyks užginčyti Suomijos, Prancūzijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Baltijos ir kitų šalių racionalaus poreikio statyti naujos kartos reaktorius.

“Todėl ES valstybių vykdomi projektai gali tapti mažiau ambicingi, kai kurių jų įgyvendinimas – atidėtas, tačiau visiškas statybų užšaldymas yra mažai tikėtinas”, – rašoma pažymoje.

Anot dokumento autorių, ES šalių branduolinės pramonės srityje srityje veikiančios įmonės iš Fukušimos avarijos gali netgi turėti naudos.

“Prancūzų AREVA kompanijai, gaminančiai naujos kartos ERP tipo reaktorius, atsiras puiki proga pagrįsti gerokai aukštesnę nei įprastų reaktorių kainą. Kalbama, kad britai, čekai, suomiai, planavę kviestis projektuotojus ir investuotojus iš JAV ir Pietų Korėjos, gali persigalvoti AREVA naudai”, – teigia Energetinio saugumo centro specialistai.