JAPAN-QUAKE-NUCLEAR-BLAST

Japonija ketvirtadienį paskelbė uždrausianti žmonėms lankytis 20 kilometrų spindulio zonoje aplink avarijos ištiktą Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę, esančią į šiaurę nuo Tokijo, kuri jau kelias savaites skleidžia į aplinką radioaktyvius teršalus.

Po to, kai smarkus žemės drebėjimas ir cunamis kovo 11 dieną nuniokojo bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) eksploatuojamą elektrinę, iš jos apylinkių buvo evakuoti de š imtys tūkstančių žmonių, tačiau kai kurie vėliau grįžo susirinkti savo turto.

Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) spaudos konferencijoje sakė, kad nuo ketvirtadienio vidurnakčio žmonės į 20 kilometrų evakuacijos zoną bus įleidžiami tik gavus vyriausybės leidimą.

“Draudžiamos zonos nustatymas, ir (praeitą mėnesį paskelbtos) evakuacijos instrukcijos turi padėti užtikrinti žmonių saugumą”, – pabrėžė Y.Edano.

“Mes imsimės griežtų teisinių priemonių prieš mėginančius patekti į šią teritoriją, – pridūrė pareigūnas, tačiau išsamesnių detalių nepateikė. – Gyventojams tegaliu pasakyti, jog prašau jų supratimų, kad prieš juos netektų imtis teisinių priemonių”.

TEPCO, mėginanti suvaldyti didžiausią branduolinė krizę nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos 1986 metais, pareiškė, kad padėčiai Fukušimos jėgainėje, esančioje už maždaug 240 kilometrų nuo Tokijo, stabilizuoti gali prireikti metų ar daugiau.

Bendrovė pareiškė sieksianti ataušinti reaktorius per 6-9 mėnesius, tačiau ekspertai sako, jog tiek laiko vargu ar pakaks.

Šią savaitę TEPCO inžinieriai pradėjo pumpuoti vandenį iš vieno reaktoriaus bloko, siekiant pradėti remontuoti aušinimo sistemas, kurios reguliuoja branduolinio kuro strypų temperatūrą.

Tačiau vandens lygis nepakito, o šis kliuvinys buvo vienas iš daugelio, su kuriais inžinieriai susidūrė nuo krizės pradžios.

Tuo tarpu sprendimas pumpuoti į vandenyną radioaktyvų vandenį kelia didelį nerimą Japonijos kaimynėms.

Prancūzijos branduolinių technologijų milžinė “Areva” pristatys Japonijai valymo stotį, kurioje radioaktyvios medžiagos bus šalinamos iš vandens bendro nusodinimo (koprecipitacijos) metodu, siekiant paspartinti teršalų šalinimą iš Fukušimos jėgainės.

TEPCO tikis, kad šis vandens valymo procesas bus įdiegtas iki gegužės pabaigos, šią savaitę Tokijuje sake “Areva” generalinė direktorė Anne Lauvergeon (An Loveržon).

Anksčiau buvo pranešta, kad trijuose iš šešių Fukušimos reaktorių išsilydė dalis kuro strypų, tačiau TEPCO tvirtina, jog dabartinės padėties dar negalima vadinti visišku reaktorių šerdžių išsilydymu.

Japonijos premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas), kuri opozicija ir netgi jo paties Japonijos demokratų partija (DPJ) griežtai kritikuoja dėl veiksmų per šią krizę, didžiausią šalyje po Antrojo pasaulinio karo, ketvirtadienį atvyko į Fukušimą.

Kaip rodo oficiali statistika, 9 balų žemės drebėjimas ir cunamio banga, kurios aukštis kai kur siekė 15 metrų, šiaurės rytinėje pakrantėje nusinešė daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybių, o dar dešimtys tūkstančių gyventojų liko be pastogės.

Policija nurodė, kad šios savaitės pradžioje evakuacijos stovyklose tebebuvo apie 130 tūkst. žmonių.

Jūroje prie Japonijos Fukušimos atominės elektrinės, kuri smarkiai nukentėjo per praėjusio mėnesio cunamį, smarkiai padidėjo radioaktyvumas ir tai galbūt reiškia, kad tarša į aplinką patenka pro naujus įtrūkimus, šeštadienį paskelbė vyriausybė.

Šis pranešimas pasirodė po to, kai Japoniją šeštadienį ryte sukrėtė dar vienas, 5,9 balo stiprumo žemės drebėjimas. Prieš pat jį Japonijos branduolinio saugumo agentūra nurodė elektrinių operatoriams sustiprinti pasirengimo žemės drebėjimams sistemas, kad būtų užkirstas kelias branduolinės krizės pasikartojimui.

Kol kas apie drebėjimo padarytą žalą nepranešama, cunamio rizikos nėra. Po kovo 11-osios 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio, kuris smarkiai apgadino Šiaurės Japonijoje esančią Fukušimos elektrinę ir sukėlė didžiausią per visą šalies istoriją atominės energetikos nelaimę, Japonijoje buvo užregistruota virtinė silpnesnių žemės drebėjimų.

Nuo to laiko, kai cunamis užliejo Fukušimos elektrinę ir išvedė iš rikiuotės jos aušinimo sistemas, darbininkai pumpuoja daugybę vandens perkaitusiems reaktoriams aušinti. Dalis to vandens, jau užteršto radiacija, pateko į Ramųjį vandenyną. Elektrinės pareigūnai sakė, kad balandžio 5 dieną užtaisė tą plyšį ir kad radiacijos lygis vandenyne sumažėjo.

Tačiau šį šeštadienį vyriausybė paskelbė, kad jūros vandens radioaktyvumas pastarosiomis dienomis vėl padidėjo. Radioaktyviojo jodo-131 koncentracija leistiną normą ėmė viršyti 6,5 tūkst. kartų, rodo penktadienį paimti vandens pavyzdžiai. Ketvirtadienį koncentracija normą viršijo 1,1 tūkst. kartų. Cezio-134 ir cezio-137 koncentracija padidėjo beveik keturis kartus.

Pareigūnai tvirtina, kad radiacija išsisklaidys ir kol kas nekelia grėsmės jūros gyventojams ar žmonėms, kurie juos galbūt valgo. Dauguma ekspertų su šiais teiginiais sutinka.

Skaičiuojama, kad cunamio nusiaubta Japonija visiškai atsities per penkerius metus ir tam išleis per 300 mlrd. JAV dolerių. Tačiau prisikėlusi ji bus dar modernesnė ir pažangesnė nei bet kada.

“Japonija, nusipurčiusi po griuvėsių likusias dulkes, atsities dar modernesnė, dar pažangesnė ir sukurs dar daugiau technologinių stebuklų”, – Japonijos ateitį šviesiomis spalvomis piešia technologijų ekspertas Eduardo Kauselis.

Jis pabrėžia, kad Japonija jau dabar pasirodė kaip viena pažangiausių, puikiai organizuotų ir technologiškai nepriekaištingai pasirengusių žemės drebėjimams valstybių. Juk vaizdai, kai per žemės drebėjimą Japonijos statiniai tik švelniai siūbuoja į šonus, bet negriūva, tapo chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip technologijos ne vien kuriamos popieriuje, bet ir įgyvendinamos. “Jei ne cunamis, Japonija nebūtų patyrusi beveik jokių nuostolių”, – neabejoja E.Kauselis.

Jo nuomone, dabar Japonija cunamio sugriautus pastatus atstatys dar atsparesnius siautėjančioms stichijoms. Jau dabar šalies inžinieriai braižo naujus projektus, iš kurių matyti, kad Japonijos laukia tikras inžinerinis proveržis.

Vien tai, kokiu greičiu atstatomi keliai ir viadukai, kaip per kelias savaites iš pelenų kyla pakrantėse nusiaubti geležinkeliai, verčia žavėtis Japonijos pažanga. Be to, analitikai aiškina, kad nors skamba ciniškai ar paradoksaliai, tačiau Japoniją ištikusi nelaimė ilgainiui išeis į gera, ir šalies ekonomika suklestės, net jei šiemet stichija “nukando” maždaug 0,5 proc. prognozuoto šalies ekonomikos augimo.

“Dabar japonams teks atstatyti greitkelius, transporto sistemas ir daugybę pastatų. Tai reiškia, kad atstatymui reikės didžiulių pajėgų, visų sričių specialistų darbo”, – padėtį Japonijoje apibendrina “Moody’s” analitikas Gusas Faucheris.
Jis aiškina, kad dėl to Japonijoje itin atsigaus statybų rinka, kils inžinierių atlyginimai, suklestės sunkioji pramonė, augs angliakasybos, metalo, cemento gamybos rinkos. “Visos šios rinkos iš atstatymo tik laimės”, – neabejoja G.Faucheris.

Kitas analitikas Mattas Eganas prognozuoja, kad Japonijos atstatymas prisidės ir prie JAV ekonomikos atsigavimo, o tai savo ruožtu lems pakilimą visame pasaulyje. “Neabejoju, kad prasidėjus atstatymo darbams padidės JAV produkcijos paklausa: japonai importuos mūsų metalus ir techniką”, – prognozuoja analitikas.

Tačiau yra ir liūdnoji medalio pusė. Tai didžiulės išlaidos, kurias patyrė ir dar patirs ne tik Japonijos biudžetas, bet ir nukentėję gyventojai bei privačios įmonės.

Išlaidos bus didžiulės

Pasaulio banko vertinimu, Japonijos atstatymas iš viso kainuos 309 mlrd. JAV dolerių ir truks penkerius metus.
Labiausiai šalyje nukentės draudikai: jie turės padengti didžiulius apsidraudusių ir per stichiją nukentėjusių kompanijų nuostolius. Juk cunamio banga privertė uždaryti tokias gamyklas, kaip “Sony”, “Nikon” ar “Toshiba”, o jų patirti nuostoliai skaičiuojami milijardais dolerių.

Bendrovės “AIR Worldwide” vertinimu, draudikams iš viso teks pakloti per 35 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad Japoniją kovo 11-ąją sukrėtusi stichija yra pati brangiausia katastrofa pasaulio draudimo rinkos istorijoje.

Be to, stichija neigiamai paveikė tokias rinkas, kaip automobilių ir elektronikos pramonė. “Japonija buvo viena stambiausių detalių ir įvairių komponentų gamintojų pasaulyje, iš esmės visiškai tenkinusi Rytų Azijos poreikius.

Dabar tiekimas sutrikdytas, nišą skuba užimti kiti tiekėjai, tad Japonijai nebus lengva žaibiškai atgauti savo pozicijas”, – aiškina Pasaulio banko analitikai.

Galiausiai Japonijos šiaurės rytuose, kur buvo žemės drebėjimo epicentras, esama daug uostų, metalo gavybos įmonių, atominių elektrinių, kurios patyrė didesnių ar mažesnių nuostolių, o dalis tebėra uždarytos. Dėl to Japonijoje vis dar stringa elektros tiekimas, o tai lyg uždaras ratas: stingant elektros, visu pajėgumu vis dar negali veikti ir daugelis gamyklų, dėl drebėjimo nepatyrusių jokių kitų nuostolių.

Japonijoje itin gerbiamas šalies imperatorius ketvirtadienį pirmą kartą apsilankė žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotame regione.

Ši kelionė surengta augant nusivylimui dėl valdžios nesugebėjimo suvaldyti krizę branduolinėje jėgainėje, kurią išvedė iš rikiuotės prieš kiek daugiau nei mėnesį įvykusi dviguba stichinė nelaimė.

Nors krizė vis dar tęsiasi, radiacijos lygis sumažėjo, todėl policininkai, vilkintys baltus apsauginius kostiumus ir užsidėję apsauginius akinius bei mėlynas pirštines, pradėjo žuvusiųjų paieškas tarp storu dumblo sluoksniu padengtų nuolaužų dešimties kilometrų spinduliu aplink avarijos ištiktą Fukušimos I-ąją elektrinę.

Pareigūnai mano, kad po nuolaužomis gali būti iki tūkstančio žuvusių žmonių kūnų. Manoma, kad kovo 11 dieną įvykusi katastrofa nusinešė daugiau nei 26 tūkst. gyvybių, tačiau iki šiol pavyko aptikti tik maždaug 13 500 aukų.

Asahyje, kur per stichinę nelaimę žuvo 13 žmonių ir buvo apgriauti maždaug 3 tūkst. namų, imperatorius Akihito (Akihitas) su žmona Michiko (Mičiko) galėjo pirmą kartą savo akimis įvertinti nuniokojimų mastą. Jie liūdnai nužvelgė tuščią žemės sklypą, kur anksčiau stovėjo gyvenamasis namas, ir pamėgino paguosti evakuotus gyventojus, kurie glaudžiasi dviejose laikinose prieglaudose.

Imperatoriškoji pora atsisėdusi ant kilimėlių tyliai pabendravo su katastrofą išgyvenusiais žmonėmis, kurie, braukdami skruostais riedančias ašaras, lenkėsi jiems dėkodami už parodytą užuojautą.

Vienas Dauno sindromu sergantis žmogus, kuriam dėl ligos sunku kalbėti, mažoje užrašų knygutėje parašė: “Nenuleisiu rankų”, ir parodė tai imperatoriui bei imperatorienei.

Asahis yra už maždaug 85 kilometrų į rytus nuo Tokijo.

Japonijoje beveik 140 tūkst. žmonių vis dar glaudžiasi laikinose prieglaudose, nes neteko savo namų arba buvo priversti juos palikti dėl radiacijos pavojaus.

77 metų Akihito po praėjusį mėnesį šaliai smogusios katastrofos mėgino paguosti sukrėstą tautą. Praėjus kelioms dienoms po nelaimės jis per televiziją kreipėsi į šalies visuomenę ir aplankė iš savo gyvenamųjų vietų į Tokiją perkeltus žmones.

Artimiausiomis savaitėmis imperatorius ketina apsilankyti ir kituose nuo drebėjimo ir cunamio nukentėjusiuose rajonuose šalies šiaurės rytinėje pakrantėje.

Šią savaitę Japonija pripažino Fukušimos atominę jėgainę ištikusią avariją grėsmingiausiu septynių balų branduoliniu incidentu. Iki šiol tokiu laikyta tik 1986 metų Černobylio katastrofa.

Vis dėlto iš Fukušimos jėgainės, esančios už maždaug 240 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo, atmosferoje pasklidusių radioaktyvių teršalų kiekis sudaro tik apie 10 proc. Černobylio avarijos taršos.

Japoniją ištikusi branduolinė krizė pamažu stabilizuojasi, o šalis dabar turi sutelkti dėmesį į atstatymo darbus šiaurės rytų pakrantės regionuose, kuriuos prieš mėnesį nuniokojo galingas žemės drebėjimas ir cunamis, pareiškė premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas).

Šiuos komentarus jis išsakė tuojau po to, kai nauji duomenys parodė, jog iš pažeistos Fukušimos 1-osios atominės jėgainės per pirmąsias krizės dienas į aplinką pasklido daugiau radioaktyvių teršalų nei manyta.

Pareigūnai nurodė, jog dėl šios naujos informacijos dabartinė Japonijos krizė buvo prilyginta iki šiol didžiausiam branduoliniam incidentui – Černobylio atominės elektrinės katastrofai, tačiau šio incidento grėsmės įvertinimas didesniu balu nereiškia, kad padėtis staiga tapo dar labiau kritinė.

“Padėtis Fukušimos 1-ojoje jėgainėje žingsnis po žingsnio stabilizuojasi, o radioaktyviųjų išmetalų kiekis mažėja, – N.Kanas sakė trumpoje spaudos konferencijoje. – Praėjo mėnuo. Mums reikia žengti atkūrimo ir atstatymo link”.

Premjeras pridūrė nurodęs specialiai atstatymo komisijai iki birželio paruošti veiksmų planą.

Vyriausybė planuoja perimti vadovavimą Fukušimos jėgainės avarijos likvidavimo darbams iš ją valdančios bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO), antradienį pranešė naujienų agentūra “Jiji Press”.

Panašu, kad TEPCO nė kiek nepriartėjo prie aušinimo sistemų, kuriose yra itin svarbios perkaitusių branduolinio kuro strypų temperatūrai mažinti, pakartotinio įjungimo. Antradienį Japonijos mokslo ministerija pranešė, kad grunte netoli Fukušimos jėgainės aptiko nedidelį kiekį stroncio – vieno iš kenksmingiausių žmonėms radioaktyviųjų elementų.

Branduolinės ir pramonės saugos agentūros (NISA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) sakė, kad sprendimas avarijos Fukušimoje vertinimą padidinti nuo 5 iki 7 balų pagal tarptautinę atominių įvykių vertinimą skalę buvo pagrįstas naujais duomenimis apie suminį radioaktyviosios taršos kiekį. Iki šiol septyniais balais buvo įvertinta tik 1986 metais Ukrainoje įvykusi Černobylio jėgainės avarija.

Nuo kovo 11 dienos, kai Fukušimos elektrinę nuniokojo žemės drebėjimo sukeltas cunamis, nuo apšvitos nemirė nei vienas žmogus, nors 21 jėgainės darbuotojui buvo nustatyta lengvos formos spindulinė liga, sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas). Antradienio vakarą jis sakė suvokiantis, kad naujas šios avarijos grėsmės įvertinimas sukels nerimą žmonėms.

“Tai nereiškia, kad šiandien padėtis tapo blogesnė negu buvo vakar – tai reiškia, kad visas įvykis grėsmingesnis negu manyta anksčiau”, – sakė buvęs Didžiosios Britanijos nacionalinės branduolinės korporacijos Saugos politikos skyriaus narys Johnas Price’as (Džonas Praisas).

Japonija savo dabartinės branduolinės krizės keliamą grėsmę antradienį įvertino aukščiausiu balu, prilygindama ją iki šiol buvusiai didžiausiai 1986 metų Černobylio atominės elektrinės avarijai.

Žemės drebėjimo nuniokotą šiaurės rytinę šalies dalį sukrėtus dar vienam stipriam pakartotiniams smūgiui, Fukušimos 1-ojoje jėgainėje kilo gaisras, nors inžinieriams jį vėliau tikriausiai pavyko užgesinti.

Pastarųjų dienų įvykiai perša mintį, jog pažeistos elektrinės operatoriams nepavyksta sutaisyti aušinimo sistemų, kurios yra gyvybiškai svarbios, siekiant sumažinti perkaitusių branduolinių strypų temperatūrą.

Vienas Japonijos branduolinės ir pramonės saugos agentūros (NISA) atstovas sakė, kad pagal bendrą radioaktyvios taršos Fukušimos jėgainės avarija įvertinta septyniais balais – aukščiausiu lygiu pagal tarptautinę branduolinių incidentų vertinimo skalę.

Anksčiau ši avarija buvo vertinama penkiais balais ir pagal pavojingumą buvo prilyginama 1979 metais JAV Trijų Mylių salos atominėje jėgainėje įvykusį incidentą.

Branduolinis incidentas vertinamas 7 balais, kai į aplinką pasklinda daug radioaktyvių teršalų, galinčių sukelti didelį pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Tuo tarpu penkiais balais būtų įvertinta krizė, kurios metu į aplinką patenka ribotas kiekis radioaktyvių medžiagų metu ir žūsta keli žmonės, nurodo Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).

Tačiau keli ekspertai teigia, jog naujasis krizės įvertinimas yra perdėtas ir kad Japonijos branduolinė krizė neprilygsta prieš 25 metus įvykusiai Černobylio elektrinės katastrofai, kurios metu radioaktyvūs teršalai pasklido didelėje Europos dalyje.

“Šis lygis toli gražu nepasiektas. Černobylio (avarija) buvo baisi – (reaktorius) sprogo; ten nebuvo sandariojo korpuso, ir jie (elektrinės operatoriai) įstrigo. (Fukušimos jėgainės) sandarusis korpusas atlaikė; vienintelis dalykas, kuris neatlaikė – kuro saugykla, kurioje kilo gaisras”, – sakė branduolinės energetikos specialistas Murray Jennexas (Marėjus Dženeksas), Kalifornijos San Diego universiteto profesorius adjunktas.

Padidinus Fukušimos jėgainės avarijos grėsmės įvertinimą, gali padidėti diplomatinė įtampa su Japonijos kaimynėmis dėl radioaktyvios taršos. Kinija ir Pietų Korėja sukritikavo TEPCO sprendimą išpumpuoti radioaktyvų vandenį į vandenyną, tačiau šis procesas dabar jau baigtas.

“(Grėsmės) padidinimas iki 7-ojo lygio turės rimtų diplomatinių pasekmių. Jis rodo žmonėms, kad ši avarija gali sukelti rūpesčių mūsų kaimynėms”, – sakė Osakos universiteto branduolinių technologijų ekspertas Kenji Sumita (Kendžis Sumita).

NISA nurodė, jog iš Fukušimos jėgainės, esančios už maždaug 240 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo, atmosferoje pasklidusių radioaktyvių teršalų kiekis sudaro tik apie 10 proc. Černobylio avarijos taršos.

Tačiau TEPCO perspėjo, kad pagal šį rodiklį Fukušimos avarija gali pranokti Černobylio, jeigu radioaktyvių medžiagų nuotėkis nebus sustabdytas.

“Daugiausiai radiacijos į atmosferą pateko kovo 15-16 dienomis. Radiacija iki šiol sklinda, tačiau jos kiekis žymiai sumažėjo”, – sakė NISA generalinis direktorius Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama).

Japonijos branduolinės saugos komisija taip pat paskelbė suminės išorinės apšvitos dozės preliminarius apskaičiavimus. Didžiausia leistina vieno milisiverto metinės apšvitos dozė buvo viršyta vietovėse, esančiose toliau nei už 60 kilometrų į šiaurės vakarus ir maždaug už 40 į pietvakarius nuo elektrinės, praneša naujienų agentūra “Kyodo”.

TEPCO į vandenyną išpumpavo 10,4 tūkst. tonų mažai radioaktyvaus vandens, siekiant atlaisvinti saugyklas smarkiai užterštam vandeniui, nutekančiam iš reaktorių.

Karštligiškai mėginant ataušinti itin radioaktyvius branduolinio kuro strypus, TEPCO liejo vandenį tiesiai ant reaktorių, kuriuose dalis kuro išsilydė.

Tačiau ši strategija sutrukdė jėgainės vidinės aušinimo sistemos remonto darbus, nes inžinieriams teko spręsti, kur dėti 60 tūkst. tonų labai radioaktyvaus vandens.

Inžinieriai taip pumpuoja į reaktorius azotą, siekiant išvengti vandenilio susikaupimo ir naujų sprogimų, kurie paskleistų atmosferoje daugiau radioaktyvių teršalų. Tačiau specialistai sako, jog nuo kovo 11 dieną smogusio žemės drebėjimo tokių dramatiškų įvykių tikimybė gerokai sumažėjo.

Japonijos šiaurės rytų regioną pirmadienį supurtė dar vienas stiprus žemės drebėjimas, dėl kurio buvo paskelbtas cunamių pavojus, praėjus lygiai mėnesiui nuo stichinių nelaimių, sukėlusių vieną iš didžiausių pasaulyje branduolinių krizių.

Dėl naujausio 7,1 balo pakartotinio smūgio Tokijo tarptautiniame oro uoste trumpam buvo uždaryti abu lėktuvų kilimo ir tūpimo takai.

Šio žemės drebėjimo epicentras buvo sausumoje netoli nuo vandenyno kranto, už maždaug 160 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo.

Šiame regione esančios avarijos ištiktos Fukušimos 1-osios atominės elektrinės operatoriai pranešė, jog naujausi požeminiai smūgiai jėgainės nepaveikė.

Gyventojai buvo perspėti, jog šis žemės drebėjimas, kurio stiprumas buvo toks pats, kaip vieno praeitą savaitę užfiksuoto smūgio, gali sukelti iki trijų metrų aukščio cunamį, tačiau ši prognozė nepasitvirtino.

Šiaurės rytiniame Sendajaus mieste vienoje didelėje elektronikos parduotuvėje buvę žmonės, pajutę drebančią žemę, pradėjo klykti ir puolė į lauką. Motinos sugriebė savo vaikus; žmonėms buvo sunku išsilaikyti ant kojų. Tačiau po poros minučių pirkėjai vėl grįžo į parduotuvę.

Apie žemės drebėjimo padarytą žalą kol kas nepranešama. Pakartotiniai smūgiai dažnai supurtydavo Japonijos šiaurės rytus po kovo 11 dieną smogusio 9 balų žemės drebėjimo, tačiau šiame regione praktiškai nebeliko pastatų, kurie dar galėtų sugriūti.

Stichijos nuniokotoje Japonijos šiaurės rytinėje pakrantėje gyventojai pirmadienį pagerbė apie 25 tūkst. žmonių, žuvusių lygiai prieš mėnesį per galingą žemės drebėjimą ir cunamį, taip pat sukėlusius branduolinę krizę, kurios inžinieriai iki šiol neįstengia suvaldyti.

Tūkstančiai stichijos aukų iki šiol nerastos, cunamio pažeista atominė elektrinė tebeskleidžia radioaktyvius teršalus, o daugiau nei 150 tūkst. žmonių tebegyvena laikinose prieglaudose, todėl žmonės dar neturėjo laiko apmąstyti šios nelaimės, kuri Japonijoje yra didžiausia po Antrojo pasaulinio karo.

“Net praėjus mėnesiui tebeverkiu žiūrėdama žinias”, – sakė 19-metė gimnazistė Marina Seito. Kovo 11-ąją, kai prasidėjo 9 balų žemės drebėjimas, mergina dirbo viename rūsyje įsikūrusiame restorane. Ji prisiminė, kaip dužo lėkštės, o aplinkui krito lubų dangos dalys.

Pirmadienį 14 val. 26 min. vietos (8 val. 26 min. Lietuvos) laiku, minint mėnesio sukaktį nuo cunamį sukėlusių pirmųjų požeminių smūgių, smarkiausiai nuniokotuose miestuose gaudė sirenos, o žmonės verkė per gedulingas ceremonijas.

Nusiaubtame pajūrio mieste Natoryje daugiau nei 30 ugniagesių ir karių nusiėmė kepures ir šalmus bei susikibo rankomis ant kalvelės, tapusios žuvusiųjų memorialu. Anksčiau keturi vienuoliai smailiomis kepurėmis skambino maldų varpu ir meldėsi už šios nelaimės aukas.

Trumpam nutilo statybos mašinų triukšmas, o išlipę kranininkai nulenkė galvas.

Žemės drebėjimas ir cunamis sugriovė ištisus miestus šimtų kilometrų ilgio pakrantės ruože, o vyriausybė padarytą žalą vertina 310 mlrd. JAV dolerių.

Be to, 158 tūkst. žmonių iki šiol neturi elektros, 210 tūkst. negali naudotis vandentiekiu. Padėtį taip pat pablogino 7,1 balo pakartotiniai smūgiai, supurtę šį regioną praeitą savaitę.

“Reiškiame nuoširdžiausią užuojautą praradusiems savo mylimus žmones”, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė per spaudos konferenciją. Jis taip pat pažadėjo, jog vyriausybė padarys viską, ką gali, kad padėtų nukentėjusiems ir nutrauktų branduolinę krizę.

“Atsiprašome, kad tebegyvenantys prieglaudose patiria nepatogumų ir sunkumų”, – pridūrė Y.Edano.

Japonijos vyriausybė, minėdama šios katastrofos mėnesio sukaktį, pirmadienį užsienio laikraščiuose paskelbė premjero Naoto Kano laišką, kuriame pasauliui dėkojama už pagalbą, suteiktą šaliai po cunamio.

Vyriausybės vadovas pareiškė, jog ši tarptautinės bendruomenės parama tapo draugystės ryšiu (“kidzuna”), taip pat sakė, jog ji padės Japonijai atsigauti ir tapti dar stipresne.

Prieš mėnesį įvykusios katastrofos mastą dar padidino radiacija, sklindanti iš Fukušimos 1-osios atominės elektrinės, esančios už 220 kilometrų į šiaurės rytus nuo Tokijo. Šią jėgainę užliejus cunamiui, sugedo jos aušinimo sistemos.

Vyriausybė nurodė evakuoti 70-80 tūkst. žmonių, gyvenusių 120 kilometrų spinduliu aplink atominę elektrinę. Kol kas pareigūnams nesiseka suvaldyti padėties šešis reaktorius turinčioje jėgainėje, todėl evakuacijos zona dėl intensyvios spinduliuotės gali būti išplėsta.

“Neturime jokių ateities planų. Netgi negalime pradėti apie ją galvoti, nes nežinome, kiek dar visa tai tęsis ir kiek mums dar teks gyventi šiose laikinose prieglaudose”, – sakė 55 metų statybininkas Atsushi Yanai (Acukis Janajus).

Cunamio bangos nesugriovė šio vyro namų, tačiau jis priverstas gyventi laikiname būste, nes jo namas yra evakuacijos zonoje.

Japonijos branduolinio ir pramoninio saugumo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) atsiprašė visuomenės už nerimą ir nepatogumus, kuriuos sukėlė radiacijos nuotėkis iš atominės elektrinės.

Pačioje jėgainėje aušinimo sistemos vis dar neveikia ir jų įjungti veikiausiai nepavyks dar kelis mėnesius. Radioaktyvių teršalų patekimas į vandenyną ir gruntą pakurstė būgštavimus dėl maisto produktų, tarp jų žuvies, daržovių ir pieno, užterštumo radiacija.

“Vis dar sunku tiksliai pasakyti, kada mums pavyks išspręsti problemą, – sakė H.Nishiyama pirmadienį. – Labai atsiprašome žmonių, kuriems teko evakuotis ir kurie nekantriai laukia, kada problema bus išspręsta”.

Jėgainę valdanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) pranešė, kad jos prezidentas Masataka Shimizu (Masataka Šimidzus) pirmadienį ketina vykti į Fukušimos prefektūrą asmeniškai padėkoti ir perduoti savo atsiprašymus jos vadovui.

Tuo tarpu prefektūros gubernatoriaus Yuhei Sato (Juhėjaus Sato) atstovė spaudai sakė, kad TEPCO nepateikė oficialaus prašymo dėl susitikimo ir gubernatorius neketina pasimatyti su M.Shimizu.

Y.Sato prieš kelias savaites jau atmetė M.Shimizu prašymą dėl vizito, pareiškęs, kad TEPCO kur kas svarbiau visą dėmesį skirti branduolinės krizės sprendimui. Bendrovės vadovas prieš kurį laiką aštuonias dienas praleido ligoninėje, į kurią buvo paguldytas dėl padidėjusio kraujospūdžio, tačiau balandžio pradžioje sugrįžo į darbą.

Darbininkams Fukušimos jėgainėje mėginant išpumpuoti užterštą vandenį, trukdantį vėl įjungti aušinimo sistemas, cunamio nuniokotoje pakrantėje toliau ieškoma gaivalinės nelaimės aukų kūnų. Daugiau nei 14 tūkst. žmonių vis dar oficialiai laikomi dingusiais.

Iš oro, vandenyno ir sausumos pakrantę žvalgantys japonų ir amerikiečių kariai sekmadienį aptiko 103 kūnus.

Kol kas oficialiai patvirtinta tik 13 tūkst. žmonių žūtis. Pastangas išsiaiškinti tikslų aukų skaičių komplikuoja tai, kad milžiniškos bangos nunešė daug kūnų į vandenyną, kaip tai padarė 2004 metais Indijos vandenyno regioną nusiaubęs cunamis, po kurio daug žuvusiųjų taip ir nebuvo rasti.

Japonijos šiaurės rytus praėjusią naktį supurtė stiprus pakartotinis požeminis smūgis ir buvo paskelbtas cunamio pavojus pakrantėje, kurią praėjusį mėnesį nuniokojo galingas žemės drebėjimas ir milžiniškos bangos, dėl kurių įvyko avarija Fukušimos atominėje jėgainėje.

Penktadienį ugniagesių departamentas pranešė, kad drebėjimas nusinešė dviejų žmonių gyvybes: 79 metų vyras mirė ištiktas šoko, o į septintą dešimtį įžengusi moteris mirė, kai nutrūko elektros tiekimas jos deguonies balionui.

Nacionalinės policijos agentūros duomenimis, dar apie 130 žmonių buvo sužeisti.

Požeminio smūgio epicentras buvo beveik toje pat vietoje, kaip prieš mėnesį įvykusio 9 balų stiprumo žemės drebėjimo, už maždaug 65 kilometrų nuo pramoninio Sendajaus miesto rytinėje pakrantėje, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Už maždaug 330 kilometrų esančiame Tokijuje maždaug minutę virpėjo pastatai.

Cunamio pavojus kiek vėliau buvo atšauktas, pranešimų apie cunamio bangas po drebėjimo, kuris įvyko prieš pat vidurnaktį, nebuvo gauta.

Požeminis smūgis, kurio stiprumas, Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis, siekė 7,4 balo, žalos prieš mėnesį avariją patyrusiai Fukušimos 1-ajai atominei elektrinei nepadarė, informavo jėgainę valdanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO).

Padėtį jėgainėje mėginantys suvaldyti darbininkai buvo evakuoti, tačiau sugrįžo, kai buvo atšauktas cunamio pavojus.

Esama ženklų, kad pastangos stabilizuoti padėti jėgainėje duoda rezultatų, tačiau situacija tebėra labai grėsminga, ketvirtadienį vėlai vakare, dar prieš drebėjimą, sakė vienas Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) pareigūnas.

Japonijos šiaurės vakarinę pakrantę ketvirtadienį sukrėtė stiprus žemės drebėjimas, Japonijos meteorologijos agentūra paskelbė perspėjimą apie vieno metro aukščio cunamio pavojų pakrantėje, nukentėjusioje praėjusį mėnesį nuo cunamio.

Pasak pareigūnų, smūgių magnitudė siekė 7,4 balo, o epicentras buvo 40 kilometrų gylyje vandenyne ties Mijagio prefektūra. Namai maždaug minutę drebėjo ir Tokijuje.

Praėjusį mėnesį cunamį sukėlęs žemės drebėjimas buvo 9 balų stiprumo.

Meksikoje taip pat ketvirtadienį įvyko 6,5 balo žemės drebėjimas, supurtydamas pietinę ir centrinę Meksikos dalį. Žmonės bėgo lauk iš namų, bet pranešimų apie nuostolius kol kas nebuvo.

Žemės drebėjimo židinys buvo netoli Čoapaso miesto, kuriame kelias sekundes svyravo namai. Miestas yra už 600 kilometrų į pietryčius nuo Meksiko.

Meksikos įlankos pakrantės mieste Verakruse žmonės taip pat bėgo iš namų, moksleiviai rinkosi žaidimų aikštelėse.

Provincijos gubernatorius Javieras Duarte de Ochoa (Chavjeras Duartė de Očoa) ramino žmones, kad nuostolių nei arti epicentro, nei didesniuose miestuose nepridaryta.

Žemė drebėjo ir Čiapaso provincijoje prie Gvatemalos sienos.

Japonijoje cunamio nuniokotoje atominėje jėgainėje darbuotojai antradienį pumpavo į Ramųjį vandenyną daugiau nei 11 tūkst. kubinių metrų radioaktyvaus vandens, atlaisvindami saugyklas dar labiau užterštam vandeniui, kuris trukdo pastangoms stabilizuoti elektrinės reaktorius.

Vyriausybė taip pat kreipėsi į Rusiją, prašydama atsiųst laivą, kuriuo gabenamos skystos radioaktyvios atliekos, mėginant sumažinti spinduliuotės lygį Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, kurios aušinimo sistemos buvo sugadintos per kovo 11 dieną smogusį 9 balų žemės drebėjimą ir cunamį. Elektrinės inžinieriai taip pat planuoja panaudoti plaukiojančią atliekų saugyklą.

Kitokių užteršto vandens kaupimo galimybių nepavyko laiku įgyvendinti, todėl pirmadienio vakarą jį pradėta pumpuoti į vandenyną. Didžiąją dalį mažiau užteršto vandens tikimasi pašalinti per maždaug dvi dienas.

“Tai buvo neišvengiama, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) antradienį sakė spaudos konferencijoje. – Šia priemone siekiama apsaugoti nuo labai radioaktyvaus vandens pasklidimo. Tačiau mes išliejame (mažiau) radioaktyvų vandenį ir labai dėl to gailimės”.

Užterštas vanduo greitai prasiskiedžia, pasklidęs vandenyne, o vyriausybės pareigūnai sako, kad pastarasis teršalų išmetimas neturėtų paveikti šiame regione gyvenančių žuvų ir kitų jūros gėrybių saugumo.

Tačiau pareiga kaskart skelbti blogas naujienas pareigūnams akivaizdžiai sukelia didelę įtampą. Fukušimos jėgainę valdančios bendrovės “Tokyo Electric Co.” (TEPCO) vienas pareigūnas apsiašarojo, o jo balsas drebėjo, pateikiant detales apie padėtį elektrinėje per spaudos konferenciją.

Vystantis šiai krizei, Japonijai taip pat tenka rūpintis dviejų stichinių nelaimių, ištikusių šiaurės rytinę šalies pakrantę, padarinių likvidavimu. Manoma, kad pastarasis žemės drebėjimas ir cunamis nusinešė iki 25 tūkst. žmonių, gyvybių, o dar dešimtys tūkstančių žmonių liko be pastogės.

Nuo avarijos pradžios Fukušimos jėgainėje kaupėsi įvairaus užterštumo vanduo. Žmonės, kurie gyveno arčiau nei už 20 kilometrų nuo elektrinės, buvo evakuoti ir iki šiol negali grįžti į savo namus.

Susikaupęs vanduo pažeidė įvairias jėgainės sistemas, o dėl apšvitos pavojaus darbuotojai negali iš naujo įjungti elektros aušinimo sistemose, kurios padėtų stabilizuoti pavojingai perkaitusius branduolinio kuro strypus.

Šeštadienį buvo rastas įtrūkimas vienoje elektrinės eksploatacinėje šachtoje, iš kurios radioaktyvus vanduo tekėjo į vandenyną.

Pastarąsias dvi savaites prie Fukušimos jėgainės vandenyne buvo fiksuojami leistinas ribas viršijantys radioaktyvių teršalų kiekiai, nors mėginimai tiksliai apskaičiuoti taršą kėlė TEPCO nepasitenkinimą.

Japonijos branduolinės saugos agentūra praeitą savaitę nurodė bendrovei iš naujo ištirti mėginius. Pirmadienį paskelbti matavimų nauji rezultatai rodė nepakitusį arba mažesnį spinduliuotės intensyvumą, palyginus su skelbtu anksčiau.

Mažiau užteršto vandens, kuris šiuo metu yra pumpuojamas į vandenyną, radioaktyvumas iki 500 viršija leistiną normą.

“Manome, kad geriau išleisti mažiau radioaktyvų vandenį, negu leisti pasklisti aplinkoje labai radioaktyviam vandeniui”, – pabrėžė TEPCO pareigūnas Junichi Matsumoto (Dzuničis Macumotas).

Smarkiai radioaktyvaus vandens saugyklų problema tapo itin aktuali, kai TEPCO išsiaiškino, koks šių teršalų kiekis nuteka į vandenyną, sakė J.Matsumoto.

Gruntiniame vandenyje po cunamio nuniokota Japonijos atomine jėgaine aptikti leistinas ribas viršijantys radioaktyvių teršalų kiekiai, tačiau geriamojo vandens ištekliai nebuvo paveikti, pranešė jėgainę eksploatuojanti bendrovė.

Tačiau gruntinio vandens tarša, apie kurią buvo paskelbta ketvirtadienio vakarą, gali tapti ilgalaike problema, taip pat rodo, jog bendrovei “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) nepavyksta suvaldyti padėties Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, Jos darbuotojai stengiasi stabilizuoti pavojingai kaistančius reaktorius, kurių aušinimo sistemos buvo sugadintos kovo 11 dieną smogusio cunamio.

TEPCO vėl paprašė tarptautinės pagalbos šioje sudėtingoje operacijoje, užsakiusi Jungtinėse Valstijose didžiulius vandens siurblius, kuriais planuojama lieti vandeniu ant reaktorių. Tikimasi, kad ši įranga bus atvežta vėliau šį mėnesį.

Gruntiniame vandenyje nustatytas radioaktyvumas 10 tūkst. kartų viršija šiai jėgainei vyriausybės nustatytus saugumo standartus. Ši žinia dar labiau pagilino branduolinę krizę Japonijoje, kur anksčiau radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršti kai kurie maisto produktai, o jėgainėje sklindanti intensyvi spinduliuoti trikdo darbuotojų pastangas likviduoti avariją.

Padidėjusi greitai skylančio radioaktyviojo jodo izotopo I-131 koncentracija buvo nustatyt gruntiniame vandenyje, slūgsančiame 15 metrų gylyje po vienu iš Fukušimos jėgainės reaktorių, sakė TEPCO atstovas Naoyuki Matsumo (Naojukis Macumas).

Šis taršos lygis didelio pavojaus kol kas nekelia, tačiau ilgainiui jis gali paveikti geriamojo vandens išteklius.

Jeigu teršalų koncentracija išliks didelė, jie gali prasiskverbti į vandens šulinius elektrinės apylinkėse. Šiuo metu visi arčiau nei už 20 kilometrų nuo jėgainės gyvenę žmonės yra evakuoti, tačiau daugelis jų vis labiau nerimauja dėl palikto turto ir slapta grįžta patikrinti savo namų.

Be to, tikėtina, kad teršalai gali prasisunkti į požeminio vandens srautus ir galiausiai patekti į upes, iš kurių pumpuojamas geriamasis vanduo. Tačiau kola kas neaišku, ar tokios taršos tikimybė pakankamai didelė.

Tuhukaus universiteto aplinkosaugos profesorius Seiki Kawagoe (Seikis Kavagojė) taip pat pabrėžė, kad grunte radioaktyvios medžiagos greitai išsisklaido, kaip ir jūros vandenyje.

Radioaktyvi tarša kelia didelį nerimą Japonijos žmonėms, mėginantiems grįžti prie įprasto gyvenimo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotuose šiaurės rytų pakrantės regionuose. Praėjus trims savaitėms po šios stichinės nelaimės vienoje iš ekonomiškai pajėgiausių šalių apie 260 tūkst. namų ūkių iki šiol neturi vandens, o apie 170 tūkst. likę be elektros.

Nerimą dėl galimai užterštų maisto produktų sustiprino penktadienį vyriausybės pranešimas, jog bus pakartotinai ištirta jautiena, kurioje anksčiau aptiktas padidėjęs radioaktyvaus cezio kiekis. Pareigūnai pabrėžė, kad užteršta mėsa niekada nebuvo patekusi į rinką.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Taku Ohara (Takus Ohara) sakė, kad radioaktyvaus cezio buvo rasta vienos karvės, kuri buvo paskersta kovo 15 dieną už daugiau nei 70 kilometrų nuo Fukušimos jėgainės, mėsoje.

Radioaktyvus cezis gali susikaupti organizme, o jo dideli kiekiai, kaip manoma, sukelia įvairių atmainų vėžį.

Šios medžiagos iki šiol aptinkama Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje – šiose šalyse į gruntą pateko cezio, pasklidusio 1986 metais po Černobylio elektrinės katastrofos. Kai kuriuose Vokietijos regionuose cezio aptinkama laukinių šernų mėsoje, todėl ji nėra tinkama valgyti.