Japonijos vyriausybė svarsto su ekspertais galimybę avarinius Fukušimos 1-osios atominės jėgainės reaktorius uždengti specialiu audiniu, kad iš jų nesklistų radiacija.

Kaip pranešė spaudos konferencijoje trečiadienį Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas), “mes nagrinėjame bet kurią galimybę paimti situacijos elektrinėje kontrolę” į savo rankas.

Be to, valdžia siūlo panaudoti tanklaivį, į kurį būtų supumpuotas radioaktyvus vanduo iš sugadintos AE.

Problemos Fukušimos 1-ojoje atominėje jėgainėje prasidėjo po 9 balų žemės drebėjimo ir po to užgriuvusio cunamio 2011 metų kovo 11 dieną. Sustojus elektriniams įrenginiams, sutriko reaktorių aušinimas, todėl juose pakilo temperatūra, įvyko keli sprogimai ir kilo gaisrai.

Keturi iš šešių šios jėgainės reaktorių buvo rimtai pažeisti. Kad reaktoriai, kurių temperatūra pakilo iki 400 laipsnių, būtų ataušinti, specialiomis pompomis ant atominės jėgainės buvo pilamas vanduo iš jūros.

Avarijos ištiktos Japonijos atominės jėgainės projektuotojai nepakankamai įvertino cunamių pavojų, ignoravo svarbius mokslinius duomenis ir beveik 3 tūkst. metų geologinę istoriją, rodo naujienų agentūros AP tyrimas.

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) demonstravo pernelyg didelį optimizmą, pagrįstą prielaidomis, jog jėgainės statybos rajone negali įvykti stichinė nelaimė, panaši į smogusią prieš daugiau nei dvi savaites, dėl kurios Fukušimos 1-ajai atominei elektrinei šiuo metu gresia kelių reaktorių išsilydimas.

Planuojant didžiausių nelaimių scenarijus nebuvo atsižvelgta, kad reaktorių blokai gali būti užlieti daug aukštesnės ir galingesnės bangos nei rodė TEPCO prognozės, praneša AP, išnagrinėjusi mokslininkų analizes, taip pat bendrovės ir Japonijos branduolinės saugos agentūros įrašus bei dokumentus.

TEPCO ir vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad niekas negalėjo tikėtis tokio galingo cunamio. Tačiau iš tikrųjų esama svarių įrodymų, kad tokios bangos anksčiau buvo smogusios Japonijos šiaurės vakarų pakrantėje ir kad panašių incidentų gali vėl nutikti palei tektoninio lūžio liniją, einančią apytikriai iš šiaurės į pietus už maždaug 350 kilometrų į rytus nuo Fukušimos jėgainės.

TEPCO pareigūnai sako turėję gerą cunamių prognozavimo sistemą, tačiau atsisakė paaiškinti išsamiau, argumentuodami, jog dabar bendrovė sutelkusi dėmesį į krizės likvidavimą.

Tačiau aišku, kad TEPCO pareigūnai neskyrė pakankamo dėmesio Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) matavimų stočių tinklo svarbiems duomenims, rodantiems, kad abipus lūžio esančios tektoninės plokštės smarkiai “sukibusios”, todėl šimtų kilometrų ilgio ruože susikaupė didelė įtampa. Pasak ekspertų, juo stipriau ir juo ilgesniame ruože sukimba tektoninės plokštės, juo daugiau energijos susikaupia lūžio zonoje, kuri gali būti audringai atpalaiduota per žemės drebėjimą.

Šie duomenys, pradėti skelbti mokslo žurnaluose jau prieš dešimtmetį, rodė, kad esama charakteringų požymių, jog šis lūžis gali sukelti didžiulio masto žemės drebėjimą, taip pat cunamį. Šios prielaidos anksčiau šį mėnesį akivaizdžiai pasitvirtino.

Be to, TEPCO didžiausių tikėtinų cunamių poveikį modeliavo naudodama savo sukurtas kompiuterines programas, o ne tarptautiniu lygiu pripažįstamą prognozavimo metodą.

Labai svarbu, pagal kokį metodą Japonijos specialistai apskaičiavo riziką. Ekspertai naudojasi duomenimis apie ankstesnes stichines katastrofas, prognozuojant panašių incidentų riziką, net jeigu jų tikimybė nepaprastai maža. Jeigu pradiniai duomenys nėra tikslūs, šios prognozės gali būti nepatikimos.

Tuo tarpu TEPCO ignoravo daugelį duomenų apie anksčiau Japonijai smogusius cunamius.

Prognozuojant didžiausius žemės drebėjimus ir cunamius, galinčius paveikti Fukušimos 1-ąją jėgainę, TEPCO inžinieriai nusprendė neatsižvelgti į duomenis apie požeminius smūgius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais. Dėl šios priežasties specialistai ignoravo seniau nei prieš tūkstantį metų įvykusį žemės drebėjimą. Pastarasis sukėlė didelį cunamį, smogusį daugeliui vietovių, kurios taip pat nukentėjo per kovo 11 dieną įvykusią katastrofą.

Pakartotiniai TEPCO skaičiavimai, pateikti vos prieš keturis mėnesius, rodė, jog didžiausias cunamio bangos aukštis ties Fukušimos jėgaine neviršytų 5,7 metro. Šios elektrinės reaktoriai pastatyti ant nedidelės pakilumos, kurios aukštis – 4,3-6,3 metro virš bendrovės apskaičiuoto didžiausio potvynio lygio, nurodoma pranešime, kurį pernai lapkritį Japonijoje vykusioje seisminės saugos konferencijoje pristatė TEPCO civilinės saugos inžinierius Makoto Takao (Makotas Takao).

“Mes įvertinome ir patvirtinome branduolinių jėgainių saugumą”, – tąsyk tvirtino M.Takao.

Tačiau kovo 11 dieną į krantą atsiritusi banga buvo maždaug 8,2 metro aukštesnė nei prognozavo TEPCO. Cunamis užliejo jėgainės požeminėse patalpose arba pirmuosiuose aukštuose įrengtus atsarginius elektros generatorius, kurie avarijos atveju turėjo tiekti srovę elektrinės aušinimo sistemoms. Išsijungus visoms aušinimo sistemoms, kilo branduolinio kuro strypų, esančių reaktoriuose ir blokuose įrengtose panaudoto kuro saugyklose, perkaitimo pavojus.

Faktai byloja, kad veiksniai, nulėmę šiemet Japonijai smogusį cunamį, susiklostė jau labai seniai – prieš kelis tūkstantmečius.

869 mūsų eros metais įvykę Džogano cunamis buvo stulbinamai panašus į įvykius Fukušimos 1-osios jėgainės apylinkėse. Ekspertai sakė AP, kad prognozuojant didžiausių katastrofų scenarijus turėjo būti atsižvelgta duomenis į ankstesnes didžiausias stichines nelaimes, įvykusias per kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį. Kitaip sakant, reikėjo panaudoti kiek įmanoma daugiau duomenų.

Jėgainę eksploatuojanti bendrovei buvo prieinami duomenys, kurie leistų tiksliau įvertinti pavojų. Faktai rodo, kad TEPCO ignoravo šią informaciją, net jeigu apie ją žinojo.

Dar 2001 metais grupė mokslininkų paskelbė straipsnį apie Džogano cunamį. Jie apskaičiavo, kad Somos vietovėje, esančioje už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos elektrinės, tąsyk cunamio bangos aukštis siekė apie 8 metrus. Tyrėjai nustatė, kad šiaurėje plytinčioje Sendajaus lygumoje ši banga pajūrio smėlį nunešė keturis kilometrus į sausumą. Tuo tarpu šiemet atsiritusio cunamio vanduo užliejo teritorijas, esančias iki 2 kilometrų nuo kranto.

Mokslininkai taip pat aptiko du kitus smėlio sluoksnius ir padarė išvadą, kad šiam regionui per pastaruosius 3 tūkst. metų smogė kiti du “milžiniški cunamiai”, kurių galia buvo panaši į Džogano katastrofos. Datavimas radioaktyviosios anglies metodu nepadėjo tiksliai nustatyti, kada Japonijai smogė dvi ankstesnės bangos, tačiau straipsnio autoriai mano, kad pirmasis cunamis įvyko 910-670 metais prieš mūsų erą, o antrasis – 150-140 metais prieš mūsų erą.

2007 metais žurnale “Pure and Applied Geophysics” išspausdintame straipsnyje du TEPCO darbuotojai ir trys kiti mokslininkai paaiškino savo metodiką, pagal kurią vertinama cunamių grėsmė Japonijos atominėms jėgainėms.

Visi 54 Japonijos atominiai reaktoriai yra jūrų arba vandenyno pakrantėse.

Siekiant užtikrinti Japonijos pakrantėse veikiančių elektrinių saugumą, specialistai rekomendavo projektuoti šiuos kompleksus, kad jie galėtų atlaikyti didžiausius cunamius, galinčius “smogti toms vietovėms, atsižvelgiant į visus istorinius arba tikėtinus būsimus cunamius, kurių (tikimybę) galima apskaičiuoti” pagal šių vietovių seismines ypatybes.

Tačiau TEPCO specialistai ir jų kolegos straipsnyje argumentavo, jog duomenys apie cunamius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais, yra mažiau patikimi dėl “klaidingo interpretavimo, klaidingų matavimų, taip pat prieinamų matavimų technologijų žemo lygio”.

“Duomenys, kurie tikriausiai yra nepatikimi, neturėtų būti naudojami”, – pabrėžė straipsnio autoriai.

2009 metais kita tyrėjų grupė padarė išvadą, kad Džogano cunamis Nami vietovėje, esančioje už dešimties kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, buvo nusiritęs 1,5 kilometro į sausumą.

Perspėjimas, pateiktas 2001 metais, remiantis trijų tūkstantmečių istorija, sako daugiausiai: “Didelio masto cunamių pasikartojimo intervalas – 800-1 100 metų. Nuo Džogano cunamio praėjo 1 100 metų, todėl, žinant pasikartojimo intervalą, tikimybė, kad Sendajaus lygumai smogs didelis cunamis, yra didelė.”

Lūžis, sukėlęs Fukušimos jėgainę nuniokojusį cunamį, yra vadinamojoje nirimo zonoje, kurioje viena tektoninė plokštė grimzta po kita. Pasislinkus plokštėms, jūros dugnas pakyla į viršų, stumdamas virš jo esančią vandens storymę, o tokiais atvejais neretai susidaro cunamiai.

Tektoninių plokščių nirimo zona apima Japoniją ir kitus Ramiojo vandenyno pakrančių regionus.

Naujausi TEPCO apskaičiavimai buvo pradėti po 8,8 balo žemės drebėjimo nirimo zonos lūžyje prie Čilės krantų, įvykusio pernai vasarį.

Per pastaruosius 50 metų nirimo zonose prie Aliaskos, Čilės ir Indonezijos yra įvykę 9 balų arba stipresnių žemės drebėjimų, kurie visi sukėlė didelius cunamius.

Nirimo zonoje dviem tektoninėms plokštėms sukibus dideliame ruože, smarkių žemės drebėjimų tikimybė padidėja. Šios sąlygos buvo susiklosčiusios ir prieš kovo 11 dieną įvykusius požeminius smūgius.

Nuogąstavimai, kad iš avariją patyrusios Fukušimos I-osios elektrinės Japonijoje sklindanti jonizuojanti spinduliuotė gali išplisti pasaulyje, vis labiau stiprėja – penktadienį Kinijoje į ligoninę paguldyti du japonai, kuriems nustatytas padidintas spinduliuotės lygis.

Pasak Kinijos muitininkų, išmatuotas spinduliuotės lygis, sklindantis nuo vienos japonų poros Usio oro uoste Kinijos rytuose, buvo gerokai didesnis už leistiną. Vis dėlto, greta jų buvusiems žmonėms toks lygis nelaikomas pavojingu.

AFP

Avarijos ištiktoje elektrinėje jau padirbėjo apie 700 inžinierių. Ketvirtadienį keturi gelbėtojai gavo nemažas spinduliuotės dozes, kai mėgino nutiesti elektros kabelį iki vieno reaktorių. Mat, jiems teko stovėti radioaktyviomis medžiagomis užterštame vandenyje. Du šio incidento dalyviai nuvežti į ligoninę, nes įtartas spinduliuotės sukeltas nudegimas.

Avarija Fukušimos atominėje elektrinėje gali virsti didžiausia branduoline katastrofa po 1986 metų, kai sprogo reaktorius Černobylio elektrinėje.

Radionuklidai iš šios elektrinės jau pasiekė Islandiją, nors ir tvirtinama, jog ten jų koncentracijos yra labai mažos.

Lenkijoje, kaip praneša šios šalies naujienų agentūra PAP, taip pat pastebėta radioaktyviųjų medžiagų, tarp jų jodo 131.

Lenkijos atomistikos agentūra nurodo, jog tai Japonijoje įvykusios avarijos atominėje elektrinėje po žemės drebėjimo ir cunamio bangos padariniai. Tačiau ji pabrėžia, jog nustatytas radioaktyvios medžiagos kiekis žmogaus sveikatai pavojaus nekelia ir todėl Lenkijos gyventojams nėra reikalo vartoti jodą.

Fukušimos I-ojoje elektrinėje du reaktoriai iš šešių jau laikomi saugiais, nes jie buvo sustabdyti ir ataušinti. Tuo tarpu likusieji keturi lieka nestabilūs – iš reaktorių blokų kyla dūmai, garai, inžinieriai stengiasi paleisti per žemės drebėjimą ir cunamį sugadintą jų aušinimo sistemą.

"Veido" archyvas

„Nustatyti radioaktyvaus jodo kiekiai yra milijoną kartų mažesni nei buvo detektuojami Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje“, – teigiama centro pranešime.

RSC patikslina, kad Vilniaus miesto aerozolių stotyje išmatuoti jodo kiekiai tesiekia 0,00005 Bq/m³ (kai po Černobylio avarijos siekė iki 120 Bq/m³) ir šie matavimai patvirtina kolegų iš Islandijos išmatuotus lygius. Nustatyti radioaktyvaus jodo kiekiai yra milijoną kartų mažesni nei buvo nustatomi Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.
RSC dar kartą patikina, kad tokie maži radionuklidų kiekiai jokio neigiamo poveikio ir rizikos Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai neturės.“

Prastesnė padėtis vyrauja Japonijoje. Praėjus dviem savaitėms po šalį sukrėtusios stichijos ir sprogimo Fukušimos atominėje elektrinėje, Tekančios saulės šalies gyventojų vis dar tyko pavojai.

Vakarykštė spauda praneša, kad trečiadienį Japonijos policija patikslino, kad katastrofos aukomis tapo 9487 žmonės, o dingusiais be žinios laikoma 15 617 japonų. Iš nelaimės zonos evakuota 360 tūkst. žmonių – jie apgyvendinti laikinose pastogėse visoje šalyje.“

Apie optimistiškesnę padėtį Japonijoje pasakoja „Vakarų ekspreso“ kalbinta Vilniaus universiteto japonologijos specialybės studentė Rūta Aleksandravičiūtė, kuri šiuo metu studijuoja Osakos universitete Japonijoje. „Nors vis nuaidi sprogimai, japonai akcentuoja, kad viskas gerai, tik yra tikimybė, jog sprogs, tuo tarpu Vakarai eskaluoja, jog Japonija – tarp katastrofos ir didžiulės katastrofos. „Nežinia, ar japonai kažką nuslepia, ar Vakarai perdeda“, – sakė lietuvė.“

"Veido" archyvas

Reikėtų sutikti, kad milžiniškas žuvusių žmonių skaičius itin sukrėtė visą pasaulį. „Lietuvos rytas“ rašo, kad tai net pakeitė japonų ritualus – „Šiaurės rytinėje Japonijos dalyje šiomis dienomis masinėse kapavietėse laidojamos 9 balų žemės drebėjimo ir jį lydėjusio cunamio aukos.

Dalis žuvusiųjų laidojami paprastuose faneros karstuose, kiti – suvynioti į plastikinius maišus. Pagaminti tinkamų karstų nebuvo laiko.

Toks laidojimo būdas iki šiol daugeliui Japonijoje, kurioje viena vyraujančių religijų – budizmas, buvo neįsivaizduojamas. Čia mirusieji dažniausiai kremuojami, o į urnas sudėti jų pelenai laidojami akmeniniuose šeimos mauzoliejuose prie budistų šventyklų. Vietos taisyklės dažnai netgi draudžia kūnus laidoti žemėje.

Vis dėlto Japonijos pareigūnai jau patikino visų stichijos aukų artimuosius, kad žuvusieji vėliau bus palaidoti laikantis tradicijų. Jų kūnai bus iškasti ir kremuoti.“

Deja, japonų pečius užgulė ir finansinės problemos. „Lietuvos žinios“ skelbia, kad „Kovo 11 dieną įvykęs žemės drebėjimas, jo sukeltas cunamis ir sprogimai Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijai kainuos 15-25 trln. jenų, arba 185-308 mlrd. dolerių.“

Nepaisant begalės žmonių žūties, didelių nuostolių, šiuo metu japonus slegia ir neradioaktyvaus maisto bei vandens stygius. Apie vis naujas baimes Japonijoje skelbia „Lietuvos rytas“ – „Tokijo valdžia vakar rekomendavo miesto gyventojams negirdyti vaikų vandeniu iš vandentiekio. Mat vandens mėginiuose rasta radioaktyviųjų medžiagų pėdsakų, tarp jų jodo.“

„Respublika“ praneša, kad Japonija lieka be maisto ir vandens: „Žmogui pavojingos radiacijos dozės jau aptiktos ne tik špinatuose, bet ir dar dešimtyje daržovių rūšių, tarp jų – brokoliuose ir žiediniuose kopūstuose. Taip pat siūloma netiekti pieno iš kaimyninės Ibarakio prefektūros. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad į rinką galėjo patekti daugiau užterštų maisto produktų, nei iki šiol manyta.“

„Iš Japonijos importuojamas maistas – radioaktyvus“, – teigia „Verslo žinios“. Tačiau Mindaugas Kašinskas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjas – „Verslo žiniose“ komentuoja, kad „Mūsų rinkoje galima rasti žuvininkystės produktų, prieskonių ir arbatos iš Japonijos. Tačiau po sprogimo Japonijos atominėje elektrinėje jokie maisto gaminiai iš šios šalies į Lietuvą dar nepateko. Jie mūsų rinką pasieks kiek vėliau, nes maisto produktų tiesiogiai iš Japonijos neimportuojame, juos gauname per kitas ES šalis. Rizika, jog į Lietuvą bus importuota radioaktyvių maisto produktų, yra labai maža.“

Japonijos policijos agentūra pranešė, kad kovo 11 dieną šalį nuniokojusio galingo žemės drebėjimo ir jo sukelto milžiniško cunamio aukų skaičius jau perkopė 9 400.

Dar daugiau nei 14 700 asmenų vis dar laikomi dingusiais be žinios. Neatmetama, kad dalis pavardžių sąrašuose gali dubliuotis ir kai kurie žuvusieji, kurių tapatybės dar nenustatytos, figūruoja dingusių asmenų sąraše. Tačiau pareigūnai mano, kad galutinis stichinės nelaimės aukų skaičius viršys 18 tūkstančių.

Kaip pranešė policijos atstovas spaudai Hitoshi Sugawara (Hitošis Sugavara), vien Mijagio prefektūroje, kuri yra vienas iš labiausiai nuo stichijos nukentėjusių regionų, aukų skaičius turėtų perkopti 15 tūkstančių.

Kitų nuniokotų regionų policijos atstovai atsisakė prognozuoti galutinį aukų skaičių, tačiau sakė, kad jų rajonuose oficialiai jau patvirtintas beveik 3 700 žmonių mirties faktas.

Nacionalinė policijos agentūra nurodė, kad iki šiol surinkti 9 408 žuvusių žmonių palaikai, o 14 716 asmenų vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Pastangas išsiaiškinti tikslų aukų skaičių komplikuoja tai, kad milžiniškos bangos veikiausiai nunešė daug kūnų į vandenyną, kaip tai padarė 2004 metais Indijos vandenyno regioną nusiaubęs cunamis, po kurio daug žuvusiųjų taip ir nebuvo rasti.

Taip pat gali būti, kad kai kurie dingusiais laikomi žmonės stichinių nelaimių metu buvo išvykę iš regiono ir iki šiol dar nesusisiekė su artimaisiais ar pareigūnais.

Japoniją nuniokojusio galingo žemės drebėjimo ir jo sukelto milžiniško cunamio aukų ir dingusiųjų be žinios skaičius siekia 22 885 žmones, informuoja šalies Nacionalinė policijos agentūra.

Oficialiai pranešama, kad antradienį 21 val. vietos laiku žuvusiųjų sąraše buvo 9099 pavardės. Iki šiol nesurastų žmonių skaičius padidėjo nuo 12645 iki 13786.

Nukentėjusiųjų žmonių skaičius siekia 2722.

Tuo tarpu Japonijos meteorologijos agentūra ragina gyventojus būti pasirengus pakartotiniams mažesnio galingumo žemės drebėjimams, kurie krečia šalį po kovo 11 dienos 9 balų stiprumo žemės drebėjimo.

Pavyzdžiui, vien antradienį pagrindinės salos Honsiu rytinėje pakrantėje užfiksuota 20 požeminių smūgių, kurių stiprumo magnitudė buvo nuo 4,5 iki 6,6 balo.

Japonų pareigūnų vertinimais, kovo 11 dieną šalį nuniokojusio galingo žemės drebėjimo ir jo sukelto milžiniško cunamio aukų skaičius viršys 18 tūkstančių.

Kaip pranešė policijos atstovas spaudai Hitoshi Sugawara (Hitošis Sugavara), vien Mijagio prefektūroje, kuri yra vienas iš labiausiai nuo stichijos nukentėjusių regionų, aukų skaičius turėtų perkopti 15 tūkstančių.

Kitų nuniokotų regionų policijos atstovai atsisakė prognozuoti galutinį aukų skaičių, tačiau sakė, kad jų rajonuose oficialiai jau patvirtintas beveik 3 400 žmonių mirties faktas.

Nacionalinė policijos agentūra nurodė, kad iki šiol surinkti 8 649 žuvusių žmonių palaikai, o 13 262 asmenys vis dar laikomi dingusiais be žinios. Neatmetama, kad dalis pavardžių sąrašuose gali dubliuotis ir kai kurie žuvusieji, kurių tapatybės dar nenustatytos, figūruoja dingusių asmenų sąraše.

Pastangas išsiaiškinti tikslų aukų skaičių komplikuoja tai, kad milžiniškos bangos veikiausiai nunešė daug kūnų į vandenyną, kaip tai padarė 2004 metais Indijos vandenyno regioną nusiaubęs cunamis, po kurio daug žuvusiųjų taip ir nebuvo rasti.

Taip pat gali būti, kad kai kurie dingusiais laikomi žmonės stichinių nelaimių metu buvo išvykę iš regiono ir iki šiol dar nesusisiekė su artimaisiais ar pareigūnais.

Be 15 tūkst. žmonių, kurie, kaip manoma, žuvo Mijagio prefektūroje, policija patvirtino beveik 3 400 žmonių žūtį Ivatėje, Fukušimoje, Ibarakyje, Aomoryje ir Čiboje. Dar septyni žmonės, policijos duomenimis, žuvo sostinėje Tokijuje.

Žemės drebėjimas ir cunamis, užgriuvęs Japonija kovo 11 dieną, nusinešė 8 tūkst. 199 žmonių gyvybę, o 12 tūkst. 700 žmonių laikomi dingę be žinios, sekmadienį pranešė Japonijos nacionalinė policijos agentūra.

Oficialiais žinybos duomenimis, beveik 4,9 tūkst. žmonių žuvo Mijagio prefektūroje, o daugiau nei 2,5 tūkst. Ivatės prefektūroje.

Nukentėjo, oficialiais duomenimis, daugiau nei 2,6 tūkst. žmonių.

Tikriausiai žuvusiųjų skaičius didės. “Mes turime parengti vietas daugiau nei 15 tūkst. lavonų”, cituoja Japonijos žiniasklaida Mijagio prefektūros, vienos labiausiai nukentėjusių per gaivalinę nelaimę, policijos viršininko pareiškimą.

Atvejai, kai gelbėtojams pavyksta surasti išgyvenusiųjų po nelaimės, labai reti.

Kaip jau pranešta, galingas žemės drebėjimas, kurio magnitudė buvo 9 balai, sudrebino Japoniją dieną kovo 11-ąją. Netrukus šalį užgriuvo cunamis, kurio aukštis, pasak mokslininkų, siekė 10 metrų.

Ekspertų vertimu, nelaimės padaryta Japonijai ekonominė žala gali siekti maždaug 159 mlrd. dolerių.

Be to, žemės drebėjimas ir cunamis sukėlė rimtą atominės jėgainės Fukušimos prefektūroje šalies šiaurės rytuose avariją ir didelės taršos radioaktyviosiomis medžiagomis pavojų.

Japonijos žiniasklaida, remdamasi pareigūnų pareiškimais, sekmadienį praneša, kad vėl didėja slėgis Fukušimos atominės elektrinės trečiajame reaktoriuje.

Kai jau pranešta, Japonijos kariai ir ugniagesiai vėl ėmėsi veiksmų aušinti avarijos ištiktus reaktorius, kad dar kartą į atmosferą nepatektų radioaktyviųjų medžiagų.

Japonijos valdžia pripažino, kad radioaktyvių dulkių ir dalelių buvo rasta Didžiojo Tokijo ribose. Drauge jie teigia, kad radiacijos lygis nepavojingas gyvybei.

Slėgis avarijos ištiktos atominės jėgainės Fukušimo prefektūroje trečiajame reaktoriuje stabilizavosi ir būtinybės išleisti radioaktyvius garus nėra, praneša Japonijos žiniasklaida.

Japonijos ugniagesiai ir kariai sekmadienį toliau mėgina aušinti avarinius jėgainės trečiąjį ir ketvirtąjį reaktorius, kad į atmosferą nepatektų naujų radioaktyvių išmetalų.

Tuo tarpu Japonijos vyriausybės generalinis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) pareiškė, kad dėl susidariusios situacijos Fukušimos AE daugiau nebebus naudojama.

Pasak jo, krituliai ir potvynio vandenys užkrėtimo zonose pavojaus žmonių sveikatai nekelia.

Siekant sumažinti slėgį trečiajame 1-osios Fukušimos atominės elektrinės reaktoriuje, bus išleistas oras, kuriame yra radioaktyviųjų medžiagų.

Kaip praneša televizijos kompanija NHK, tai sekmadienį pareiškė Japonijos branduolinio ir pramoninio saugumo agentūra.

Agentūra praneša, kad oras bus nukreiptas į specialią talpyklą.

“Paprastai oras išleidžiamas per saugyklą, siekiant sumažinti radioaktyviųjų medžiagų kiekį”, – praneša NHK.

Darbininkai, kurie dalyvauja purškiant vandenį į reaktorių ir tiesiant elektros tiekimo kabelius, bus evakuoti.

Sekmadienio naktį, NHK duomenimis, buvo užbaigtas vandens tiekimo į 1-osios Fukušimos AE trečiąjį reaktorių darbas, kuris truko 13 valandų.

Padėtis Japonijos atominėje elektrinėje gali paaiškėti po dešimt dienų, pareiškė Rusijos Mokslų akademijos atominės energetikos saugios plėtros problemų instituto direktorius Leonidas Bolšovas.

“Padėtis Japonijos AE, mūsų vertinimu, gali tęstis dar septynias-dešimt dienų. Arba sudegs, arba atvės”, – sakė L.Bolšovas, kalbėdamas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vykusiame pasitarime.

Jis taip atsakė į Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu klausimą, kiek dar reikia dėl padėties Japonijoje laikyti grupuotę Tolimuosiuose Rytuose.

L.Bolšovas patikino, kad, net neigiamo padėties varianto atveju, pavojus iš Japonijos AE Rusijos teritorijai negresia.

“Mes atlikome skaičiavimus, ir galiu pasakyti, kad net ir susiklosčius pačiai nepalankiausiai situacijai, netgi patekus į aplinką jonizuojančiai spinduliuotei iš visų šešių blokų, dar pridėjus lietų ir vėją, tai situacija Rusijoje neviršytų normos”, – sakė jis.

Visi šeši avariją patyrusios Japonijos atominės elektrinės reaktoriai gali išsilydyti, jeigu nebus mėginama atvėsinti branduolinio kuro strypus, antradienį per pasitarimą pas premjerą Vladimirą Putiną pareiškė “Rosatom” vadovas Sergejus Kirijenka.

S.Kirijenka smulkiai papasakojo, kaip “Rosatom” specialistai prognozuoja tolesnius įvykius AE “Fukušima-1″.

Jis pranešė, kad iš šešių AE blokų neveikė trys, tačiau kuro strypai, kurie buvo perkelti iš jų į specialius aušinimo baseinus ir, kurie, nepaisant technologinių reikalavimų, nebuvo užpilti vandeniu, pradėjo taip pat lydytis, kaip ir veikiančiuose reaktoriuose.

Naktį sprogo vandenilis ketvirtajame bloke.

“Šalia – penktas ir šeštas blokai. Mes gavome pranešimą, kad juose kyla temperatūra. Reaktoriai neveikia, ir tai reiškia, kad tai vyksta aušinimo baseine. Mes šiuos variantus, jūsų pavedimu, nagrinėjome dar šeštadienį, tarp jų ir tą galimybę, kai tai persimeta į kitus blokus. Dabar mes prie tų skaičiavimų pridūrėme dar blogesnį scenarijų – kai išsilydo aktyvioji zona ne tik trijuose veikiančiuose reaktoriuose, bet ir visuose aušinimo baseinuose”, – sakė S.Kirijenka.

Pagrindinė išvada, pasak jo, net “įvertinus tokį scenarijų, kai viskas išsilydo, branduolinio sprogimo neturi būti”.

Pagrindinė problema – radioaktyvių medžiagų nutekėjimas į atmosferą. Pirmiausia tai bus blogai teritorijai aplink AE.

“Tačiau netgi jeigu viskas vyktų pagal blogiausią – radioaktyvių medžiagų nutekėjimo į atmosferą scenarijų, jeigu dar prisidėtų vėjo kryptis, nesunkiai galime įsivaizduoti tokį apokaliptinį scenarijų, pagal kurį, tuo metu, kai į atmosferą patenka jonizuojančioji spinduliuotė, vėjas pučia į Rusiją, be to, stiprus ir kelias paras iš eilės, ir tokiu atveju Rusijos Tolimiesiems Rytams joks pavojus negresia”, – sakė “Rosatom” vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad tokio dramatiško scenarijaus Rusijos hidrometeorologijos tarnybos duomenys nepatvirtina, nes vėjas pučia į kitą pusę. Be to, pasak jo, į aplinką gali patekti tik trumpaamžiai izotopai.

Japonijos šiaurės rytuose žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje atominėje jėgainėje antradienį nugriaudėjo sprogimas jau trečiame reaktoriuje ir įvyko radioaktyvių medžiagų nuotėkis, o ketvirtame prasidėjo gaisras, toliau vystantis jau ketvirtą dieną vykstančiai katastrofai.

Vyriausybė perspėjo elektrinės apylinkėse gyvenančius žmones neišeiti iš namų, kad išvengtų apšvitinimo.

Tokijas pranešė užfiksavęs nežymų radiacinio fono suintensyvėjimą, tačiau pareigūnai sakė, kad jis per didelis, kad keltų pavojų žmonėms sostinėje.

Per nacionalinės televizijos transliuotą pranešimą premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) sakė, kad radiacija pasklido iš keturių reaktorių Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, kuri smarkiai nukentėjo per penktadienį smogusį 9 balų žemės drebėjimą ir vėliau atšniokštusį cunamį. Ši katastrofa nusinešė jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Spinduliuotės “lygis tikriausiai yra labai didelis, taip pat tebėra labai didelė rizika, kad pasklis daugiau radiacijos”, sakė N.Kanas.

“Darome viską, ką galime, kad išvengtume tolesnių sprogimų ir radiacijos nuotėkių”, – pridūrė jis.

Ši branduolinė krizė Japonijoje yra pati didžiausia nuo Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų per Antrąjį pasaulinį karą.

Be to, ji tapo pirmąja visam pasauliui pavojų keliančia branduoline avarija nuo Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės sprogimo 1986 metais.

N.Kanas perspėjo, kad gali pasklisti daugiau radioaktyvių medžiagų ir nurodė žmonėms, esantiems ne toliau nei už 30 kilometrų nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, neišeiti iš patalpų, kad išvengtų spindulinės ligos.

Dalis iš maždaug 70 tūkst. žmonių jau evakuoti iš 20 kilometrų zonos, o dar 140 tūkst. tebėra zonoje, kurioje buvo naujai paskelbtas pavojus.

Po penktadienį įvykusio žemės drebėjimo šios jėgainės trijų reaktorių būklė tebėra kritinė: juos tapo nebeįmanoma aušinti, o į aplinką pasklido radioaktyvių medžiagų.

Ketvirtajame reaktoriuje, kuris buvo išjungtas, antradienį kilo gaisras ir taip pat įvyko radiacijos nuotėkis, sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Šis gaisras buvo užgesintas. Nors ketvirtasis reaktorius neveikė, manoma, kad jis tapo vienu iš padidėjusio radiacinio fono šaltinių, kai iš jo korpuso buvo išleidžiamos vandenilio dujos, sukėlusios gaisrą.

“Tikėtina, kad radiacijos lygis smarkiai padidėjo dėl gaisro 4-jame bloke, – aiškino Y.Edano. – Dabar kalbame apie lygius, kurie gali pakenkti žmonių sveikatai. Jie buvo išmatuoti netoli vietos, kurioje, kaip manome, vyksta (radioaktyvių medžiagų) išmetimai. Toliau (nuo elektrinės) šie lygiai turėtų būti žemesni.”

“Prašau, neikite į lauką – likite patalpose. Uždarykite lankus ir pasirūpinkite, kad jūsų namai taptų sandarūs. Nejunkite ventiliatorių. Prašome skalbinius džiovinti viduje, – sakė pareigūnas. – Šie (spinduliuotės) lygiai potencialiai gali paveikti sveikatą – tai neabejotina.”

Y.Edano pridūrė, kad pirmadienį užsiliepsnojęs vieno reaktoriaus bloko pastatas prie radiacinės taršos prisidėjo nežymiai. Prie vieno iš reaktorių išmatuotas radiacijos lygis siekė 400 tūkst. mikrosivertų per valandą ir keturiskart viršijo saugią ribą.

Pareigūnai sakė, kad 50 darbuotojų tebemėgina pumpuoti vandenį į reaktorius, siekiant juos ataušinti, o 800 kitų darbuotojų buvo evakuoti. Per gaisrus ir sprogimus reaktorių blokuose buvo sužeisti iš viso 15 darbuotojų ir kariškių, o iki 190 žmonių patyrė didesnį spinduliuotės poveikį.

Tokijuje antradienį buvo užfiksuotas nedidelis radiacijos lygio padidėjimas, tačiau pareigūnai tvirtino, kad žmonių sveikatai sostinėje pavojus negresia.

“Šis (padidėjimas) nepaprastai mažas ir nekelia pavojaus sveikatai. Jis mūsų nepaveiks”, – sakė Tokijo administracijos atstovas Takayuki Fujiki (Takajukis Fudžikis).

Antradienį taip pat buvo smarkiai padidinti oficialūs praeitą savaitę įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio aukų skaičiai.

Policija patvirtino, kad rasta daugiau nei 2 400 žuvusiųjų, nors šias naujienas nustelbė gilėjanti branduolinė krizė. Pareigūnai anksčiau sakė, kad viena Mijagio prefektūroje tikriausiai žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Milijonai žmonių, prislėgtų sielvarto dėl draugų ir artimųjų bei namų netekties, ketvirtą naktį iš eilės praleido turėdami itin mažai maisto ir vandens, taip pat negalėdami susišildyti, esant žvarbiems orams. Turtingiausia Azijos šalis tokių sunkumų nebuvo patyrusi nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas) sakė, kad gaunama tik apie 10 proc. reikalingų atsargų kiekio. Jis pridūrė, kad taip pat baigiasi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

Japonijos pareigūnai atsisako prognozuoti bendrą aukų skaičių, tačiau geologas iš Indonezijos Hery Harjono (Heris Hardžonas), dirbęs su informacija apie 2004 metais Azijai smogusį cunamį, sakė, jog “būtų tikras stebuklas, jeigu žuvusiųjų būtų mažiau nei dešimt tūkstančių”.

2004 metais cunamis nusinešė apie 230 tūkst. žmonių gyvybių, tačiau tik apie 184 tūkst. lavonų buvo rasti.

H.Harjono pažymėjo, jog Japonijoje daug lavonų tikriausiai buvo nuplauti į jūrą arba tebėra užversti po nuolaužomis, kaip nutiko labiausiai nuo ankstesnio cunamio nukentėjusioje Indonezijos Ačės provincijoje.

Tačiau geologas taip pat akcentavo, jog dėl Japonijoje aukų skaičius gali būti mažesnis dėl pažangios infrastruktūros, aukšto lygio parengties ir miestų išplanavimo, nes namai buvo statomi toliau nuo vandenyno pakrantės.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) padės Japonijai likviduoti avarijų pasekmes atominėse elektrinėse.

Japonijos valdžia pirmadienį oficialiai kreipėsi į TATENA pagalbos po avarijos keliose atominėse elektrinėse, pareiškė organizacijos vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas).

Jis informavo, kad TATENA nusiųs grupę ekspertų padėti likviduoti avarijos pasekmes Japonijos atominėse elektrinėse.

Pagalbos Japonija paprašė ir Jungtinių Amerikos Valstijų specialistų.

Pirmadienį Fukušimos pirmosios atominės elektrinės trečiajame reaktoriaus bloke įvyko vandenilio sprogimas – antras per pastarąsias tris dienas. Taip pat pastebėtas aušinančio vandens lygio kritimas antrajame bloke; dėl to kilo branduolinio kuro lydymosi pavojus.

Vis dėlto, anot TATENA vadovo, tikimybė maža, kad krizė Japonijos Fukušimos elektrinėje virstų tokia, kaip Černobylyje.

“Norėčiau pasakyti, kad labai mažai tikėtina, jog ši nelaimė išsirutulios iki kažko panašaus kaip Černobylyje “, – sakė jis per spaudos konferenciją TATENA būstinėje Vienoje.