Sprogimai Japonijoje žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotos Fukušima Daijiči (Fukušimos pirmosios) atominės elektrinės pirmajame ir trečiajame reaktoriuose galėjo sunaikinti sistemą, kuri kliudo radioaktyvioms medžiagoms patekti į atmosferą, pareiškė japonų inžinierius Masashi Goto (Masašis Goto), projektavęs branduolinių reaktorių kuro strypus šioje atominėje elektrinėje.

Pasak BBC pranešimo, M.Goto pareiškė, kad Fukušimos pirmosios atominės elektrinės reaktoriai iš pat pradžių nebuvo suprojektuoti, kad atlaikytų stiprius žemės drebėjimus ir cunamį. M.Goto pažymėjo, kad kompanija “Toshiba”, stačiusi atominę elektrinę, žinojo apie šį trūkumą.

Ekspertas pažymėjo, kad viename iš reaktorių naudojamas maišytas urano ir plutonio kuras. Dėl to per stiprų sprogimą radiacija pasklinda po dvigubai didesnę teritoriją, nei tuo atveju, kai naudojamas “įprastas” branduolinis kuras.

M.Goto spėja, kad Fukušimos 1-osios atominės elektrinės likimas paaiškės per artimiausias paras.

Japonijoje esančioje žemės drebėjimo nuniokotoje Fukušimos atominėje jėgainėje, kurioje pirmadienį nugriaudėjo antras galingas sprogimas, radiacijos lygis tebėra “normalus”, pranešė Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra (TATENA).

“Visi radiacijos fono matavimai, atlikti kovo 13 dieną 16 valandų laikotarpyje keturiose vietose aplink jėgainę, rodė normalias vertes”, – sakoma Jungtinių Tautų (JT) agentūros pranešime.

Pirmadienį per Fukušimos-Dajiči (Fukušimos 1-joje) jėgainėje nugriaudėjusį sprogimą nukentėjo šeši žmonės, tačiau pareigūnai sakė, kad reaktoriaus apsauginė kapsulė nebuvo pažeista ir kad didelio radiacijos nuotėkio pavojaus nėra.

Kaip nurodė aukšto rango vyriausybės atstovas Yukio Edano (Jukijas Edanas), šį sprogimą sukėlė jėgainės 3-ajame bloke susikaupęs vandenilis.

Panašus sprogimas įvyko tos pačios jėgainės 1-ajame bloke šeštadienį, praėjus parai po stipraus žemės drebėjimo ir cunamio, nuniokojusio Japonijos Ramiojo vandenyno pakrantę į šiaurę nuo Tokijo.

“Remiantis Japonijos tarnybų pateiktais duomenimis, TATENA gali patvirtinti informaciją apie padėtį Fukušimos-Daini (Fukušimos 2-osios) branduolinės jėgainės 1-ajame, 2-ajame, 3-ajame ir 4-ajame bloke, – sakoma pirmadienio rytą paskelbtame Vienoje įsikūrusios agentūros pranešime. – Visi keturi blokai automatiškai išsijungė kovo 11 dieną. Visiems blokams elektra tiekiama iš išorės, o vandens lygis visuose blokuose stabilus. Nors buvo atlikti pasiruošimai, nebuvo atliekamas nei viename bloke, siekiant suvaldyti spaudimą.”

1-ajame bloke inžinieriai sugebėjo įjungti liekamosios šilumos šalinimo sistemą, “kuri dabar naudojama aušinti reaktoriui. Šiuo metu dirbama, siekiant ataušinto reaktoriaus išjungimo”, skelbia TATENA.

“2-ojo ir 4-ojo bloko darbuotojai mėgina atkurti liekamosios šilumos šalinimo sistemas. 3-asis blokas saugiai ataušintas ir išjungtas”, – pridūrė agentūra.

Nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusiai Japonijai padėti Lietuva yra pasirengusi siųsti 32 asmenų komanda.

“Lietuva yra pasirengusi padėti Japonijai, yra suformuota 32 narių komanda (…) Komanda turi visą reikiamą įrangą, kuri reikalinga aptikti ir gelbėti griuvėsiuose įstrigusius žmones”, – BNS pirmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė.

Komandoje yra 26 PAGD atstovai, trys Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su paieškos šunimis, bei trys medikai.

Penktadienį per Europos Sąjungos (ES) monitoringo ir informacijos centrą buvo išplatintas prašymas padėti. Lietuva informavo, kad yra pasirengusi teikti pagalbą, tačiau patvirtinimo, kad pagalba reikalinga, nėra gauta.

“Lietuva bandytų kooperuotis su kitomis ES šalimis. Komanda savarankiškai yra pasirengusi dirbti apie 10 dienų šalyje”, – sakė PAGD atstovė.

Naujienų agentūra “Kyodo” sekmadienį paskelbė, kad Japonijoje žuvusiųjų ir dingusiųjų skaičius tikriausiai viršys 2 tūkst. Taip pat ji pranešė, kad viename miestelyje nėra jokių kontaktų su maždaug 10-čia tūkst. žmonių – daugiau kaip puse visų jo gyventojų.

Japonijoje žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotą Fukušima Daijiči (Fukušimos 1-ąją) atominę elektrinę pirmadienį sudrebino antras per pastarąsias dienas vandenilio sprogimas, sužalojęs 11 darbuotojų.

Po sprogimo virš jėgainės pakilo didelis dūmų stulpas, o praėjus kelioms valandoms JAV paskelbė atitraukusi toliau nuo Japonijos krantų savo lėktuvnešį, nes buvo užfiksuotas nedidelė radioaktyvioji tarša.

Lėktuvnešis “USS Ronald Reagan” užfiksavo radiacinio fono suintensyvėjimą, būdamas už maždaug 160 kilometrų nuo Japonijos krantų. JAV pareigūnai nurodė, kad laivo apšvita apytikriai prilygo mėnesinei, esant įprastam gamtiniam radiacijos fonui.

Kol kas neaišku, ar šis radiacijos nuotėkis įvyko dėl pirmadienį nugriaudėjusio sprogimo. Sprogimo banga buvo juntama už 40 kilometrų nuo elektrinės, tačiau jėgainę eksploatuojanti bendrovė pranešė, kad radiacijos lygis vis dar neviršija leistinos ribos.

Sprogimas jėgainės 3-ajame reaktoriuje, kurį karštligiškai mėginama atvėsinti, sugedus aušinimo sistemoms dėl smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio, paskatino paskelbti nurodymą šimtams gyventojų neišeiti iš namų, pranešė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Inžinieriai žinojo, kad sprogimas gali įvykti mėginant sumažinti spaudimą reaktoriaus apsauginėje kapsulėje, tačiau tikriausiai nusprendė, kad kitos išeities nėra, siekiant išvengti šerdies išsilydymo. Išleidžiant dujas iš apsauginio kevalo, didelę jų dalį sudaręs vandenilis susimaišė su oro deguonimi ir sprogo.

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” nurodė, kad 3-ajame jėgainės bloke radiacijos lygis buvo apie 10,65 mikrosivertų. Jėgaines eksploatuojančios įmonės vyriausybę įpareigotos informuoti tik tada, kai radiacijos lygis pasiekia 500 mikrosivertų.

Šeštadienį panašus sprogimas įvyko tos pačios elektrinės 1-jame bloke. Tąsyk buvo sužeisti keturi darbininkai ir pradėta masinė evakuacija.

Tuojau po pirmadienį driokstelėjusio sprogimo “Tokyo Electric” perspėjo netekusi galimybės aušinti 2-ojo bloko reaktoriaus. Bendrovės atstovė Takako Kitajima (Kakako Kitadžima) sakė, kad darbuotojai ruošiasi paleisti į bloką jūros vandenį, tačiau toks žingsnis taip pat gali sukelti sprogimą.

3-ojo reaktoriaus vidinė kapsulė, kurioje yra branduolinio kuro strypai, nebuvo pažeista, pridūrė R.Edano, stengdamasis išsklaidyti nerimą dėl pavojaus aplinkai ir žmonėms.

Televizijos reportažuose matoma, kad jėgainės 3-ojo bloko pastatui padaryta panaši žala, kaip ir šeštadienį nugriaudėjus pirmajam sprogimui: išorinės sienos buvo išgriautos; liko tik pastato karkasas.

Per pastarąsias dienas iš jėgainės apylinkių evakuoti daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o iki 160 jų patyrė spinduliuotės poveikį.

Pareigūnai paskelbė nepaprastąją padėtį šešiuose Fukušimoje esančiuose reaktoriuose, kai dviguba gamtinė katastrofa sugadino jų pagrindines aušinimo sistemas ir atsarginius generatorius. Trys iš jų yra Fukušimos 1-ojoje, o kiti trys – netoliese esančioje Fukušimos 2-ojoje (Daini) elektrinėje.

Tačiau labiausiai nerimaujama dėl Dajiči jėgainės 1-ojo ir 3-ojo blokų. Inžinieriai į juos pumpuoja jūros vandenį, išnaudodami paskutinę galimybę ataušinti šiuos reaktorius. Jeigu jų šerdys išsilydytų, į aplinką gali pasklisti radioaktyvūs teršalai, kurie sukeltų didelio masto pavojų žmonių sveikatai.

Y.Edano sakė, kad nei vienam reaktoriui išsilydymas kol kas negresia. Pareigūnas pridūrė esantis įsitikinęs, kad blogiausio scenarijaus bus išvengta.

Užsienio mokslininkai sako, kad Japonijoje iškilo rimtas pavojus, tačiau mažai tikėtina, kad gali įvykti katastrofa, panaši į ištikusią Černobylio atominę jėgainę, mat pastaroji neturėjo apsauginės kapsulės.

“Manau, iš esmės neįmanoma, kad kiltų didžiulis gaisras kaip Černobylyje, arba kad į aplinką patektų daug (radioaktyvių teršalų) kaip Černobylyje”, – sakė Ilinojaus universiteto branduolinės energetikos profesorius Jamesas F.Stubbinsas (Džeimsas Stabinsas).

Tačiau kad ir kokie būtų oficialūs patikinimai, daugelis gyventojų sako esantys įbauginti susiklosčiusios padėties.

“Pirmiausiai nerimavau dėl žemės drebėjimo”, – sakė statybininkas Kenji Koshiba (Kendžis Košiba) gyvenantis netoli Fukušimos jėgainės. – Dabar man neramu dėl radiacijos.”

Šis vyras kalbėjo viename evakuacijos centre Korijamos mieste, esančiame už maždaug 60 kilometrų nuo didžiausią pavojų keliančių reaktorių ir už 190 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo.

Kaip nurodo pareigūnai, šiame regione daugiau nei 1 500 žmonių buvo patikrinti dėl galimos apšvitos.

Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra (TATENA) pranešė, kad sekmadienį nepaprastoji padėtis taip pat buvo paskelbta Onagavos atominėje jėgainėje, kurioje buvo užfiksuotas didesnis nei leidžiamas spinduliuotės fonas.

Tačiau agentūra pridūrė gavusi informacijos iš Japonijos vyriausybė, kad visų trijų šios jėgainės reaktorių būklė kontroliuojama.

Šiaurės rytų Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamių apie padarytus pažeidimus pranešė iš viso keturi branduoliniai kompleksai.

Žemės drebėjimo ir cunamių nuniokotuose Japonijos pajūrio miestuose gelbėtojai pjūklais ir laužtuvais ardė griuvėsius, traukdami aukų kūnus, o turtingiausia Azijos valstybe susidūrė su didėjančiu humanitarinės, branduolinės ir ekonominės krizės pavojumi.

Milijonai žmonių jau trečią naktį praleido be vandens, maisto ir galimybės sušilti žvarbiame ore nuniokotoje šiaurės rytų pakrantėje.

Be to, vienoje pažeistoje atominėje jėgainėje sugedus jau trečio reaktoriaus aušinimo sistemoms padidėjo reaktoriaus šerdies išsilydymo pavojus, o biržoje akcijų kainos patraukė žemyn, baiminantis milžiniškų Japonijos pramonės nuostolių, tarp jų didžiųjų bendrovių, tokių kaip “Toyota” ir “Honda”.

Vienas anonimu pageidavęs likti Japonijos policijos pareigūnas, kad pirmadienį Mijagio prefektūros pakrantėje buvo rasta apie tūkstantis vandenyno išmestų lavonų.

Paaiškėjus šiam faktui, oficialus pastarųjų katastrofų aukų skaičius didėja iki maždaug 2 800, tačiau Mijagio policijos vadas sakė, jog vien jo provincijoje, turinčioje 2,3 mln. gyventojų, tikriausiai žuvo daugiau negu 10 tūkst. žmonių.

Penktadienį Japoniją ištikusi dviguba tragedija šios išsivysčiusios šalies gyventojams sukėlė didžiulių kančių, neregėtų nuo Antrojo pasaulinio karo.

Daugelyje vietovių neveikia vandentiekis, nėra elektros, o eilėse prie degalinių žmonėms tenka laukti po 4-5 valandas. Dėl artimųjų ir namų netekties sielvartaujantys gyventojai alkį dažniausiai malšina makaronų sriubomis iš pakelių arba virtų ryžių kukuliais.

“Žmonės turi mažai maisto ir vandens. Produktai paprasčiausiai neatvežami”, – sakė Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš trijų labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas).

Jis pridūrė, kad gaunama tik 10 proc. gyventojams reikalingo maisto ir kitų atsargų. Baigiasi netgi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

“Kreipėmės į laidojimo namus visoje šalyje, prašydami atsiųsti kuo daugiau lavonmaišių ir karstų, – H.Sato sakė naujienų agentūrai “The Associated Press”. – Tiesiog nesitikėjome, kad gali įvykti kažkas panašaus. Tai tiesiog pribloškia”.

Nuo penktadienio nuniokotą pakrantę supurtė daugiau nei 150 pakartotinių požeminių smūgių, o pirmadienį užfiksuotas 6,2 balo žemės drebėjimas vėl paskatino vėl paskelbti cunamių pavojų. Labiausiai Fukušimos provincijoje nuniokotame Somos mieste kariai nutraukė gelbėjimo darbus ir paragino gyventojus skubėti į aukštumas.

Mieste gaudė sirenos, o kariai komandavo: “Bėkite į aukštesnes vietas! Traukitės iš čia!”

Keli uniformuoti kariai buvo pastebėti vedantys senyvą moterį į pažliugusį kalvos šlaitą.

Tačiau cunamis šįkart neatsirito.

Pirmosios nuo penktadienio į Somą atvykusios paieškų brigados pradėjo traukti lavonus iš po nuolaužų. Netoliese stovėjo greitosios pagalbos automobiliai, o išvalytose vietose buvo ištiesti lavonmaišiai. Tuo metu ugniagesiai laužtuvais ir grandininiais pjūklais valė nuolaužų krūvas, kuriose susimaišė medienos lūženos, plastikiniai lakštai, stogų dangos gabalai, dumblas, sumaitoti automobiliai, susiraizgę elektros laidai ir namų apyvokos daiktai.

Virš miesto siuvo sraigtasparniai, tyrinėdami nuniokotus rajonus, kuriuose griuvėsiai tęsėsi iki pat horizonto. Kai kurie laivai riogsojo apvirtę sausumoje, nunešti už maždaug kilometro nuo kranto. Pareigūnais sakė, kad Somoje, turinčioje 38 tūkst. gyventojų, buvo užlieta trečdalis teritorijose, o tūkstančiai žmonių iki šiol nerasti.

Pasak pareigūnų, patvirtinta jau daugiau nei 2 800 žmonių žūtis, o daugiau nei 1 400 pasigesta. Dar bent 1 900 buvo sužaloti.

“Prarandu viltį”, – sakė 38 metų statybininkas Hajime Watanabe (Hadžimė Vatanabė), stovintis pirmasis eilėje prie uždarytos degalinės Sendajuje, esančiame už maždaug 100 kilometrų į šiaurę nuo Somos. Vėliau priėjo vienas iš gelbėtojų ir pranešė, jog netgi tuo atveju, jeigu degalinė atsidarys, benzinas bus skiriamas tik gelbėtojų brigadoms ir svarbiausiems administracijos darbuotojams.

“Niekada neįsivaizdavau, kad pateksime į tokią padėtį, – sakė H.Watanabe. – Anksčiau gerai gyvenau; dabar neturiu nieko. Nei benzino, nei elektros, nei vandens.”

Vyras sakė, jog jį ir jo šeimą gelbsti tik 60 puslitrinių vandens butelių, kuriais jo žmona apdairiai pasirūpino, ruošdamasi panašioms krizėms. H.Watanabe pasakojo dvi valandas ieškojęs veikiančios maisto parduotuvės, prie kurios ilgai teko laukti eilėje, kad nusipirktų ryžių miltų makaronų.

Vyriausybė į nelaimės zoną pasiuntė 100 tūkst. karių, kurie padeda vykdyti gelbėjimo operacijas. Be to, pasiųsta maisto produktų, 120 tūkst. antklodžių, 120 tūkst. butelių vandens ir 110 tūkst. litrų benzino, tačiau elektros linijų remontas gali užtrukti dar kelias dienas.

Sprogimai atominėje elektrinėje Japonijoje gali ataušinti norą statyti tokias elektrines visame pasaulyje – to siekiančiai Lietuvai rasti palaikymą Europos Sąjungoje (ES) ir JAV bus sunkiau, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Seniai buvo žinoma, kad jeigu kurioje nors atominėje elektrinėje kas nors atsitiktų, atominės energetikos pramonė sustotų bent dešimtmečiui”, – tvirtino Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.

J.Vilemo teigimu, įvykiai Japonijoje neprilygsta Černobylio atominės elektrinės sprogimui 1986 metais, tačiau iki to nedaug trūksta.

Pasak jo, dėl įvykių Japonijoje smūgis visai atominei energetikai bus didžiulis, įtakos nepajus tik Kinija ir Indija. Nelabai jautri bus ir Rusija. Sujudės žalieji, gamtosaugos organizacijos. Visuomenės ir politikų nuomonė apie atomines elektrines sparčiai keisis į neigiamą. “Iki šiol ES laikėsi tokios nuomonės: “Plėtokite atominę energetiką kaip norite, tačiau finansinės paramos nebus.” Dabar būti neutraliam bus sunkiau, prastumti sprendimus irgi nebus lengva”, – svarstė J.Vilemas.

Savo ruožtu elektrinę Lietuvoje statyti norinčio investuotojo ieškančios komisijos narys Virgilijus Poderys netiki, kad įvykiai Japonijoje ryškiau paveiks Lietuvą.

“Nemanau, kad tai turės didelės tiesioginės įtakos. Japonijos įvykiai susiję su išskirtinio stiprumo žemės drebėjimu. Nemanau, kad kas nors galėtų numatyti tokį žemės drebėjimą Lietuvoje”, – sakė V.Poderys.

Kad įvykiai Japonijoje neturėtų paveikti Lietuvos, tvirtina ir visuomenės nuomonių tyrėjų “Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys.

“Apklausa šiandien parodytų, kad atominės elektrinės šalininkų sumažėjo. Bet po pusmečio, manau, Japonijos įvykiai bus beveik pamiršti. Nuomonę apie naują atominę lems kiti veiksniai – ar dėl jos atpigtų elektra, kiek būtų sukurta darbo vietų ir panašiai”, – mano V.Gaidys.

Jis prisiminė, kad, praėjus 3 metams po Černobylio katastrofos, du trečdaliai Lietuvos gyventojų manė, jog Ignalinos atominė elektrinė turėtų dirbti toliau.

Šis palaikymas niekada neatslūgo, nors 2001-ųjų apklausoje 64 proc. šalies žmonių pripažino tikintys, jog elektrinėje gali įvykti rimta avarija.

Japonijoje avarijos ištiktoje Fukušimos-Dajiči atominėje jėgainėje pirmadienį įvyko antras vandenilio sprogimas per pastarąsias tris dienas, per kurį buvo sužeisti devyni darbuotojai.

Detonavus vandeniliui, virš jėgainės pakilo didelis dūmų debesis, tačiau ją eksploatuojanti įmonė teigia, kad spinduliuotės lygis vis dar neviršija leistinos ribos.

Sprogimas jėgainės 3-ajame reaktoriuje, kurį karštligiškai mėginama atvėsinti, sugedus aušinimo sistemoms dėl smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio, paskatino paskelbti nurodymą šimtams gyventojų neišeiti iš namų, pranešė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” nurodė, kad 3-ajame jėgainės bloke radiacijos lygis buvo apie 10,65 mikrozivertų. Jėgaines eksploatuojančios įmonės vyriausybę įpareigotos informuoti tik tada, kai radiacijos lygis pasiekia 500 mikrozivertų.

Šeštadienį panašus sprogimas įvyko tos pačios elektrinės 1-jame bloke. Tąsyk buvo sužeisti keturi darbininkai ir pradėta masinė evakuacija.

Japonijos branduolinio saugumo agentūra nurodė, kad pirmadienį per sprogimą nukentėjo devyni darbuotojai, tačiau kol kas neaišku, ar jie buvo apšvitinti. Kaip sakė agentūros atstovas Ryohei Shomi (Riohėjus Šiomis), jie visi nėra praradę sąmonės.

Reaktoriaus vidinė kapsulė, kurioje yra branduolinio kuro strypai, nebuvo pažeistas, pridūrė R.Edano, stengdamasis išsklaidyti nerimą dėl pavojaus aplinkai ir žmonėms. Televizijos reportažuose matoma, kad jėgainės 3-ojo bloko pastatui padaryta panaši žala, kaip ir šeštadienį nugriaudėjus pirmajam sprogimui: išorinės sienos buvo išgriautos; liko tik pastato karkasas.

Per pastarąsias dienas iš jėgainės apylinkių evakuoti daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o iki 160 jų patyrė spinduliuotės poveikį.

Anksčiau pirmadienį 3-ajame reaktoriuje smarkiai padidėjo spaudimas, todėl teko evakuoti 21 jėgainės darbuotoją. Tačiau jie grįžo prie darbo, kai slėgis šiek tiek sumažėjo.

Naujienų agentūros “The Associated Press” žurnalistai pajuto sprogimo bangą cunamio nuniokotame Somos uostamiestyje, esančiame už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo reaktoriaus. Jie pranešė išgirdę tolimą sprogimo aidą ir pajutę sudrebant žemę.

Šiaurės rytų Japonijoje apie gedimus pranešama iš keturių atominių jėgainių, tačiau didžiausias pavojus gresia Fukušimos-Dajiči elektrinei. Šiuo metu neįmanoma įprastu būdu aušinti trijų reaktorių Dajiči jėgainėje, taip pat dar trijų netoliese esančiame kitame branduoliniame komplekse, nes dėl žemės drebėjimo buvo sugadintos elektros linijos, o cunamis užliejo atsarginius generatorius.

Darbuotojai pumpuoja jūros vandenį į 1-ąjį ir 3-ąjį blokus, išnaudodami paskutinę galimybę ataušinti šiuos reaktorius.

Kiti keturi reaktoriai, kuriuose temperatūra taip pat padidėjusi, kol kas aušinami nenaudojant koroziją sukeliančio jūros vandens, dėl kurio reaktorių vėliau tikriausiai nebebūtų įmanoma eksploatuoti.

Vos vienoje Japonijos prefektūroje dėl žemės drebėjimo ir cunamio tikriausiai žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė prefektūros policijos viršininkas, o milijonai nukentėjusių gyventojų šiaurės rytų pakrantėje vis dar neturi geriamojo vandens, elektros ir tinkamo maisto.

Tikimybė, kad radioaktyvios medžiagos iš Japonijos galėtų pasiekti Lietuvą, yra labai maža, sekmadienio vakarą pranešė Radiacinės saugos centras.

Išplatintame pranešime centras nurodė, kad tuo atveju, jei dėl nesklandumų Japonijos atominėse elektrinėse atsirastų radioaktyvių medžiagų išmetimai, jie galėtų paveikti gyventojus tik lokaliai.

“Tikimybė, kad radioaktyvios medžiagos galėtų su atmosferos pernaša pasiekti Lietuvą, yra labai maža, praktiškai tokia tikimybė eliminuojama”, – sakoma pranešime.

Pagal esamas prognozes, patekusios į aplinką radioaktyviosios medžiagos būtų nešamos Ramiojo vandenyno link, artimiausias žemynas – Pietų Amerika.

“Kol šios medžiagos pasiektų mūsų šalies teritoriją (jeigu ir pasiektų), praeitų daug laiko bei dėl sklaidos atmosferoje radioaktyvioji tarša labai sumažėtų, praktiškai iki neišmatuojamų dydžių”, – informavo Radiacinės saugos centras.

Pranešime teigiama, kad šiuo metu jokios grėsmės gyventojai sveikatai nėra, jokių pokyčių matuojant gamtinį jonizuojančiosios spinduliuotės foną nestebima.

Sekmadienį nepaprastoji padėtis paskelbta antrojoje – Onagavos atominėje elektrinėje, kur po žemės drebėjimo buvo užfiksuota pernelyg didelė spinduliuotė.

Šeštadienį, kitą dieną po didžiausio per visą Japonijos istoriją žemės drebėjimo ir cunamio, senstančioje Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje sprogo reaktoriaus dalis.

Japonijos užsienio reikalų ministras Seiji Maehara (Seidžis Maehara) penktadienį pradeda savo vizitą Maskvoje, tarp šalių smarkiai paaštrėjus įtampai dėl ginčijamų Kurilų salų.

Japonijos URM vadovas per derybas su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu apsvarstys Kurilų klausimą, taip pat Rusijos ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas.

Trečiadienį Rusijos URM pareiškė, kad nedraugiški Japonijos vadovybės teiginiai apie Rusiją rimtai sugadino dialogo dėl taikos sutarties atmosferą, ir paragino Tokiją iš principo pakeisti požiūrį į Rusiją.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje Maskvoje Rusijos URM oficialusis atstovas Aleksandras Lukaševičius sakė, kad per būsimas Rusijos ir Japonijos užsienio reikalų ministrų derybas Maskvoje “reikiamas dėmesys bus skiriamas taikos sutarčiai, dėl kurios dialogo atmosferą sugadino žinomi įvykiai, susiję su “šiaurinių teritorijų” diena ir tais Japonijos vadovybės teiginiais, labai nedraugiškais Rusijai”.

“Mes tikimės, kad kolegos Japonijoje iš principo pakeis požiūrį į Rusiją”, – pabrėžė A.Lukaševičius.

“Mūsų nuomone, dabar labai laikas sugrąžinti mūsų santykius į normalią vagą ir pamėginti ištaisyti juos būtinomis abiejų šalių pastangomis”, – sakė RF URM atstovas.

Kaip jau pranešta, per šią savaitę Japonijoje paminėtą vadinamųjų Šiaurinių teritorijų dieną dešiniųjų nacionalistai priešais Rusijos ambasadą Tokijuje išniekino Rusijos vėliavą, o šalies premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) pavadino “neatleistinu įžeidimu” Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo kelionę į Kurilus.

D.Medvedevas pernai lapkritį pirmasis iš Rusijos vadovų aplankė ginčijamas salas. Po jo Kuriluose apsilankė virtinė aukštų Rusijos pareigūnų.

Japonijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė protestą prieš Rusijos oficialių asmenų keliones į Kurilus.

Savo vizito į Maskvą išvakarėse S.Maehara taip pat įspėjo, kad Tokijas neketina peržiūrėti savo pozicijos dėl Kurilų. Ministras pareiškė žurnalistams, kad, “tarptautinės teisės požiūriu, šiaurinės teritorijos (taip Japonijoje vadinami Pietų Kurilai) – tai Japonijos dalis”.

“Nepriklausomai nuo to, kiek Rusijos pareigūnų aplankys šias teritorijas, kad ir kas ten nuvažiuotų, kad ir kaip būtų didinama ar mažinama ten kariuomenė, juridinis vertinimas nesikeis. Mūsų valia nuo viso to nesudrebės”, – pabrėžė S.Maehara.

Drauge interviu laikraščiui “Izvestija”, išspausdintame ketvirtadienį, Japonijos URM vadovas pabrėžė, kad teritorinę problemą dėl Kurilų salų galima išspręsti vedant ramias derybas ir laikantis savitarpio pasitikėjimo.

“Dėl teritorinės problemos kartais kyla emocingas abiejų šalių piliečių susipriešinimas. Bet emocijomis problemos negalima išspręsti. Būtina vesti derybas ramioje aplinkoje, ieškoti abiem šalims priimtino sprendimo varianto. Sprendimas įmanomas”, – sakė S.Maehara.

“Reikia pasitikėti Japonijos ministro pirmininko Naoto Kano ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lyderyste, taip pat tikėti abiejų tautų išmintimi ir protu. Ir dėti visas pastangas, kad problema būtų išspręsta remiantis tarpusavio pasitikėjimu”, – sakė ministras.

Drauge jis apgailestavo, kad klausimas, jam priklauso keturios Kurilų salos, tebėra neišspręsta problema.

Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas (Naotas Kanas) pirmadienį pavadino Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą į Kunašyrą – vieną pietinių Kurilų salų, dėl kurių vyksta teritorinis Rusijos ir Japonijos ginčas, “neleistinu šiurkštumu”, praneša Rusijos naujienų agentūra “RIA Novosti”.

Tai Japonijos premjeras pareiškė kalbėdamas kasmetiniame Nacionaliniame suvažiavime už šiaurinių teritorijų susigrąžinimą. Šiaurinėmis teritorijomis Japonija vadina Pietų Kurilus.

D.Medvedevas Kunašyre lankėsi pernai lapkritį. Tai buvo pirmasis istorijoje Rusijos prezidento vizitas į šią salą. Po D.Medvedevo į Kurilų salas buvo atvykęs vicepremjeras Igoris Šuvalovas, gynybos viceministras Dmitrijus Bulgakovas ir Rusijos regionų plėtotės ministerijos vadovas Viktoras Basarginas.

Praėjusios savaitės pabaigoje Pietų Kurilus aplankė ir Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.

“Rusijos prezidento Medvedevo kelionė į “šiaurines teritorijas” – į Kunašyrą – praėjusių metų lapkritį yra neleistinas šiurkštumas, aš pareiškiau griežtą protestą (dėl to) per susitikimą aukščiausiu lygiu su prezidentu Medvedevu Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje”, – sakė pirmadienį Japonijos premjeras.

N.Kanas pavadino teritorijos problemą labai svarbia Japonijos diplomatijai ir patikino, kad “atkakliai skatins derybas su Rusija, remdamasis pagrindine nuostata galutinai išspręsti “šiaurinių teritorijų” problemą ir (po to) sudaryti taikos sutartį”.

Tokijas labai neigiamai reagavo Į D.Medvedevo kelionę į Kunašyrą, taip pat vėlesnius Rusijos pareigūnų vizitus į Kurilų salas. Jo nuomone, tai rodo, kad griežtėja Rusijos pozicija dėl salų teritorinio priklausymo.

Bet ir esant šioms aplinkybėms Japonijos premjero teiginį šios šalies žiniasklaidos priemonės apibūdino kaip “neregėtai griežtą”.

Rusijos užsienio reikalų ministerija, atsakydama į Japonijos protestus, ne kartą pareiškė, kad prezidento ir aukščiausių valstybės asmenų kelionės po įvairius šalies regionus – Rusijos vidaus reikalas.

Japonijos vyriausybės globojamas Nacionalinis suvažiavimas už keturių Pietų Kurilų salų susigrąžinimą kasmet prasideda “Šiaurinių teritorijų” dieną, kuri Japonijoje minima vasario 7-ąją . Tą dieną 1855 metais Rusija ir Japonija pasirašė pirmąją bendrą sutartį dėl prekybos ir sienų, pavadintą Simodo traktatu, pagal kurį Kunašyras, Šikotanas, Iturupas ir Habomajus atitenka Japonijai.

Maskva laikosi pozicijos, kad Pietų Kurilai įėjo į SSRS (kurio teisių perėmėja tapo Rusija) sudėtį pagal Antrojo pasaulinio karo rezultatus, ir dėl Rusijos suvereniteto joms, turinčio atitinkamą tarptautinį teisinį įforminimą, abejonių neturi būti.

Tuo tarpu Japonijos nuostata tokia, kad nuo teritorinio ginčo išsprendimo priklauso abiejų šalių taikos sutartis pasirašymas.

Ramiajame vandenyne ties pietine Japonijos dalimi antradienį įvyko 7,4 balo žemės drebėjimas, dėl kurio Japonijos meteorologijos agentūra paskelbė cunamio pavojų.

Apie 2 val. 20 min. (trečiadienį) vietos (antradienį 19 val. 20 min. Lietuvos) laiku užregistruotų požeminių smūgių židinys buvo maždaug 130 kilometrų nuo Čiči salos Ramiajame vandenyne, 10 kilometrų gylyje.

Cunamio pavojus Japonijos saloms paskelbtas vidutinio lygio. Pranešimų apie kokią nors padarytą žalą kol kas nėra.