Tarpplanetinis zondas, kuris startavo iš Žemės prieš 200 dienų, neįskriejo į orbitą aplink Venerą, trečiadienį pranešė Japonijos kosmoso agentūra.

Zondas “Akatsuki”, kurio pavadinimas japonų kalba reiškia “Aušra”, turėjo tapti pirmuoju Japonijos sukurtu kosminiu palydovu, skriejančiu aplink kitą planetą.

Dėžės pavidalo aukso spalvos aparatą su dviem saulės baterijų “sparnais”, kurio oficialus pavadinimas – Veneros klimato palydovas (Venus Climate Orbiter), į kosmosą iškėlė raketa, kuri gegužę startavo iš Japonijos pietuose esančio kosmodromo.

Antradienį buvo įjungtas zondo raketinis variklis, siekiant sumažinti jo greitį ir nukreipti į Veneros gravitacijos lauką, tačiau laikinai buvo prarastas ryšį su Žemėje esančiu valdymo centru, nurodė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA).

Trečiadienį JAXA paskelbė, kad “Akatsuki” misija nepavyko, tačiau iškart pridūrė, kad šį aparatą veikiausiai vėl bus mėginama nukreipti skrieti aplink Venerą po septynerių metų.

“Gruodžio 7 dieną 8 val. 49 min. Tokijo (1 val. 49 min. Lietuvos) laiku pradėjome manevruoti, siekiant nukreipti Veneros zondą “Akatsuki” į orbitą aplink Venerą…, tačiau patvirtinta, kad mums nepavyko jo nukreipti į orbitą”, – sakoma agentūros pranešime.

1998 metais JAXA buvo paleidusi Marso zondą “Nozomi” (“Viltis”), tačiau 2003 metais agentūra nutraukė pastangas nukreipti jį į Raudonosios planetos orbitą, kai iškilo neįveikiamų techninių kliūčių.

Venera pagal dydį ir amžių panaši į Žemę, tačiau jos klimatas daug atšiauresnis: šios planetos atmosfera įkaitusi iki maždaug 460 laipsnių Celsijaus. Joje labai gausu anglies dvideginio, kuris yra pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemės atmosferoje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi garsus Japonijos intelektualas, tarptautinis tinklaraštininkas, vizituojantis profesorius, sovietologas, buvęs ilgametis diplomatas, novelės apie Rusiją “Beyond the Horizon – the Tale of Ilya”, kuri net Rusijoje vertinama panašiai kaip Boriso Pasternako “Daktaras Živaga”, autorius Akio Kawato. Jis sutiko “Veidui” duoti išskirtinį interviu.

“Veidas”: Atvykote skaityti paskaitų Lietuvos universitetuose. Apie ką papasakosite mūsų studentams?

A.K.: Tiesą sakant, labai sunku skaityti paskaitą svetimoje šalyje, nežinant kultūros, nežinant, kiek auditorija yra pasirengusi klausytis tarptautinės problematikos. Aš bandysiu papasakoti, kaip Japonija mato pasaulį, kokių turi problemų ir kaip jas ketina spręsti.

“Veidas”: Savo tinklaraštyje rašote apie tai, kad pasaulis gyvena didelių permainų išvakarėse.

A.K.: Taip, mes gyvename poindustriniu laikotarpiu. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse demokratija yra išplėtota, žmogaus teisės gerbiamos, socialinės rūpybos sistema gausi ir kokybiška. Visa tai sukurta ekonominio augimo sąlygomis. Bet šiandien daugumoje valstybių ekonominio augimo nebėra, jos praranda dalį savo pramonės šakų, svetur iškeliauja ir daugybė darbo vietų. Vadinasi, ir socialinės sąlygos turi keistis. Tą pasikeitimą daugelyje šalyje matome. Japonija kol kas dar nekerta savo socialinės apsaugos, bet tai jau svarstoma. Kitos išeities nėra.

“Veidas”: Didžioji Japonijos kaimynė Kinija nutraukė ankstesnį didžiųjų valstybių dominavimą pasaulio ekonomikoje.

A.K.: Kinijos ekonomikos augimas yra dirbtinis ir labai pažeidžiamas. 50 proc. Kinijos eksporto gamina šioje šalyje esančios užsienio įmonės. Taip pat ir Japonijos. Naujausiais duomenimis, Kinijai eksportas į Europą ir JAV vis mažiau pelningas. Beje, tiek Japonija, tiek kitos galingos valstybės pradėjo ieškoti naujų gamybos rinkų. Tarkime, mes pradedame dirbti Vietname ir Indonezijoje.

“Veidas”: Jūsų vertinimu, kaip bus dėl didžiulių ir vis dar didėjančių valstybių skolų, taip pat dėl biudžetų deficito?

A.K.: Tas svaiginantis skolinimosi procesas tęsėsi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1971 m. JAV prezidentas Richardas Nixonas atrišo dolerį nuo aukso atsargų. Ir tada prasidėjo nežabojamas dolerių spausdinimas. Spausdino tiek, kiek jiems reikėjo. Nuo prezidento Billo Clintono laikų bankai gavo teisę spekuliuoti tarptautinėse rinkose. Pavyzdžiui, Japonijos bankai tiek daug į rizikingas finansines operacijas neinvestuoja.

Iš tiesų mes turėtume atskirti tradicinius bankus, tuos, kurie skolina gamybai ar prekybai, nuo tų bankų, kurie nori žaisti pavojingus finansinius žaidimus. Jų veiklos rizika skiriasi – turi skirtis ir kontrolė. Tarp jų turi būti sukurta “firewall” (ugniasienė). Japonija gyvena vietiniu kapitalu ir mūsų bankai konservatyvūs, todėl krizė mums nėra tokia baisi. Japonijos skola yra kitokia nei JAV. Mes beveik nesiskoliname užsienyje, mūsų skola yra vidinė. Taigi pas mus negali būti defolto.

“Veidas”: Esate garsus sovietologas. Tad įdomu, kaip vertinate Rusijos demokratėjimo perspektyvas?

A.K.: Jei vertinsime politiškai, Rusija Rytuose yra beveik nulis. Jos regionas Tolimuosiuose Rytuose labai silpnas. Silpnas jis ir kariniu požiūriu. Be to, čia gyvena tik 6,5 mln. žmonių. Tuo tarpu šiaurinėje Kinijos dalyje – 120 mln. gyventojų.

Rytinę ir europinę Rusijos dalį sieja tik viena transporto arterija – geležinkelis, ir jis eina palei Rusijos sieną su Kinija. Jei Kinijos armija padarytų keletą nedidelių judesių, Rusija netektų ryšio su rytinėmis savo teritorijomis. Prieš 150 metų daug tų žemių priklausė Kinijai, ir tai parašyta net Kinijos moksleivių vadovėliuose. Taigi padėtis yra įtempta.

Manau, kad politiniu požiūriu Rusija pamažu grįžta ten, kur ir buvo, – į autoritarizmą. Šią šalį, jos žmones sunku kitaip valdyti, nes šios šalies teritorija labai didžiulė. Rusija yra paliesta “kiss of death” (mirties bučinio). Po šio bučinio sunku reformuoti ir pakeisti šalį.

Mes su Rusija turime rimtų teritorinių ginčų. Jei skubėsime, mūsų pozicijos dėl ginčijamų salų grąžinimo susilpnės, todėl mes niekur neskubame. Mūsų diplomato atšaukimas iš Maskvos po Dmitrijaus Medvedevo vizito į ginčijamas teritorijas tėra žaidimas. Jis skirtas Japonijos vidaus rinkai, Japonijos dešiniajai konservatyviajai spaudai, kuri reikalauja ką nors daryti dėl teritorijų susigrąžinimo.

“Veidas”: Turite sunkiai prognozuojamą kaimynę. Ar japonai bijo Šiaurės Korėjos branduolinių grasinimų?

A.K.: Mes nelabai bijome Šiaurės Korėjos. Tai labai maža šalis. Taip, ji turi branduolinį ginklą, bet neturi patikimų technologijų jam gabenti. Šiaurės Korėja elgiasi kaip mažas alkanas vaikas: kai šis nori valgyti, pradeda verkti.

Mes turime geras karines technologijas, tad jų raketas galime numušti. Mūsų laivynas jau apginkluotas naujausia įranga, galinčia numušti daug vienu metu į Japoniją skrendančių raketų. Be to, manau, kad nuo Šiaurės Korėjos grėsmės mus gerai saugo JAV branduolinis skėtis. Tiesa, nesu toks optimistas dėl to skėčio efektyvumo mus saugant nuo Kinijos grėsmės. Tai, kas atsitiko kėsinantis į mūsų pietines salas, mums sukėlė nerimo. Tad dabar vyksta diskusijos dėl karinių mūsų pajėgumų didinimo.

Japonų mokslininkai patvirtino, kad asteroidą Itokavą aplankęs zondas “Hayabusa” sugrįžo į Žemę pargabenęs nežemiškos kilmės grunto dalelių.

Tai jie paskelbė ištyrę daugiau kaip pusantro tūkstančio dalelių, kurias pargabeno zondas.

Abejonių, ar zondui pavyko paimti asteroido grunto, kilo todėl, kad nutūpus zondui ant asteroido nepavyko iššauti šrato, kuris turėjo sukelti dulkes. Vis dėlto į mėginiams paimti kapsulę dulkių pateko, ir tai įrodė ilgai truklę tyrimai.

“Šis laimėjimas yra pirmasis ir nuostabiausias pasaulyje – namo pargabenta medžiagos iš dangaus kūno, ne Mėnulio”, – sakė Japonijos mokslo ir technologijų ministras Yoshiaki Takagi (Jošiakis Takagis) per antradienį surengtą spaudos konferenciją.

MOklsininkų grpė buvo “neįtikėtinai laiminga”, – sakė projekto “Hayabusa” vadybininkas Junichiro Kawaguchi (Džuničyras Kavagučis). “Aš nežinau kaip tai apsakyti, mes to net nesvajojome, dabar esu perpildytas emocijų”, – kalbėjo jis.

2005 metais zondas “Hayabusa” išbuvo tris savaites Itokavos asteroido orbitoje, paskui nutūpė ant jo paimti grunto.

Projektas kainavo apie 200 mln. dolerių, dėl techninių problemų grėsė žlugimas, bet mokslininkai vis rasdavo išeitį.

2010 metų birželio mėnesį asteroido gruntas pateko į Žemę. Kaip buvo planuota, pats zondas sudegė pasiekęs Žemės atmosferą, tapęs įspūdingu liepsnos kamuoliu nakties danguje virš Australijos dykumų.

Tačiau prieš sudegdamas “Hayabusa” išmetė kaitrai atsparią kapsulę, kuri laimingai pasiekė žemės paviršių.

“Hayabusa”, kurio pavadinimas japonų kalba reiškia “sakalas”, startavo 2003 metais, ir grįžo nuskriejęs iki bulvės pavidalo asteroido Itokavos ir atgal – iš viso apie 5 mlrd. kilometrų.

Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) vienas Japonijos ir du Kanados manipuliatoriai sausio pabaigoje, kai į ją atskris japonų krovininis erdvėlaivis HTV- 2, parodys “kosmoso akrobatiką”.

Kaip pranešė Kanados kosmoso agentūra, erdvėlaivio HTV-2 pavadinto “Kounotori” (“Baltasis gandras”), nehermetiškame skyriuje bus platforma su dviem kroviniais, kuriuos būtina perkelti laikyti išoriniame TKS paviršiuje.

Japonijos krovininis erdvėlaivis išskris į TKS sausio 20 dieną, ir po savaitės laivą sugriebs astronautai Kanados nuotolinio valdymo manipuliatoriumi SSRMS ir prijungs prie stoties. Po to Tarptautinėje kosmoso stotyje prasidės manipuliatorių “baletas”.

Pirmiausia manipuliatorius SSRMS ištrauks platformą su kroviniais iš HTV-2 ir perduos ją Japonijos manipuliatoriui, kuris yra modulyje “Kibo”. Po to SSRMS prisijungs sau, kaip plaštaką prie rankos, “antgalį” – Kanados “miklų” manipuliatorių “Dextre”, kuris paims krovinius nuo platformos ir nugabens juos į TKS išorinį paviršių.

Po to “antgalis” bus nuimtas ir manipuliatorius SSRMS pasiims tuščią platformą iš Japonijos manipuliatoriaus ir sugrąžins ją atgal į Japonijos erdvėlaivį HTV-2.

Pirmąjį skrydį krovininis erdvėlaivis HTV-1 atliko 2009 metais. Jis pakilo rugsėjo 10 dieną ir po savaitės buvo prijungtas prie TKS. Spalio 30 dieną jis buvo atjungtas nuo stoties ir kitą dieną išvestas iš orbitos.

Iš viso agentūra JAXA numato iki 2015 metų paleisti į TKS septynis krovininius erdvėlaivius HTV.

Rusija ir Japonija tikisi dialogu stiprinti abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimą, pareiškė Jokohamoje šeštadienį susitikę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Japonijos ministras pirmininkas Naoto’as Kanas (Naotas Kanas).

“Tikiuosi, kad šių derybų ir kitų kontaktų metu mes padėsime pamatą pasitikėjimo dialogo stiprinimui tarp mūsų valstybių”, – pasakė D.Medvedevas susitikimo pradžioje.

N.Kanas , savo ruožtu, pabrėžė, jog “norėtų plėtoti draugiškus Japonijos ir Rusijos santykius dviejų partnerių pasitikėjimo pagrindu”.

“Norėčiau pridėti prie to savo pastangas. Tikiuosi, kad šiandieninis susitikimas bus pagrindas pradėti plataus masto dialogą su jumis remiantis abipusiu pasitikėjimu”, – sakė Japonijos premjeras.

Daugiametis Rusijos ir Japonijos ginčas dėl Kurilų salų pietinės dalies teritorinės priklausomybės vėl paaštrėjo po D.Medvedevo apsilankymo Kunaširo saloje lapkričio 1 dieną.

Japonija, turinti pretenzijų Rusijai dėl pietinių Kurilų salų, pareiškė apgailestavimą dėl šio vizito ir nurodė, jog tai gali pabloginti Japonijos ir Rusijos santykius.

Tada Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tokią Japonijos reakciją pavadino “nepriimtinu demaršu”. “Tai mūsų žemė, ir Rusijos prezidentas lanko Rusijos žemę”, – sakė jis apie D.Medvedevo apsilankymą Kuriluose.

Lapkričio 2 dieną Japonijos užsienio reikalų ministras Seiji Maehara (Seidžis Maehara) pranešė laikinai atšauksiantis ambasadorių Masaharu Kono (Masaharų Koną) iš Rusijos, kad gautų daugiau informacijos. Lapkričio 8 ambasadorius grįžo į Maskvą.

Pasak Rusijos Federacijos tarybos užsienio reikalų komiteto pirmininko Michailo Margelovo, Japonijos ambasadoriaus grįžimas į Maskvą tuo metu, kai D.Medvedevas rengėsi kelionei į Pietų Korėją ir Japoniją, rodo, kad, japonų nuomone, jei incidentas dar ne visai baigtas, tai įtampa daugiau nebus kurstoma.

Japonija antradienį pranešė atšauksianti savo ambasadorių iš Rusijos, reaguodama į šios šalies prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą Kurilų salose, dėl kurių Tokijas ir Maskva jau seniai nesutaria.

“Nusprendžiau laikinai atšaukti ambasadorių prie Rusijos (Masaharu) Kono (Masaharų Koną)”, – Japonijos užsienio reikalų ministras Seiji Maehara (Seidžis Maehara) sakė žurnalistams.

Jis pridūrė norintis gauti iš ambasadoriaus daugiau informacijos po pirmadienį įvykusio D.Medvedevo vizito vienoje ginčijamoje Kurilų saloje, kurį Tokijas pavadino keliančiu didelį apgailestavimą.

Pirmadienį Japonijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių ir įteikė jam protesto notą.

Į šiaurę nuo Japonijos Hokaido salos esančias Kurilų salas Maskva kontroliuoja nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai jas užėmė Sovietų Sąjungos pajėgos. Tačiau Tokijas tvirtina, kad keturios toliausiai į pietus nutolusios salos yra Japonijos teritorija.

Ši nesantaika tapo dar vienu rūpesčiu N.Kanui, kurio vyriausybė jau kelias savaites įsivėlusi į didžiausią per kelerius pastaruosius metus diplomatinį ginčą su Kinija dėl ginčijamų salų Rytų Kinijos jūroje.

Dėl šio ginčo N.Kano vyriausybės populiarumas nuo rugsėjo iki spalio sumažėjo 31 procentiniu punktu, rodo verslo dienraščio “Nikkei” atlikta apklausa.