Scanpix nuotr.

Lenkijoje, kuri pirmoji išsilaisvino iš komunizmo, bet paskutinė pradėjo vykdyti liustraciją, jau trečią dešimtmetį netyla su šia tema susiję skandalai. Šiandien jo įkarštyje – „Solidarumo“ įkūrėjas Lechas Walęsa. Naujai surasti dokumentai rodo, kad jis buvo slaptasis saugumo agentas, turėjo Boleko slapyvardį ir už informaciją imdavo atlygį.

Bendradarbiavimu su komunistiniu saugumu „Solidarumo“ lyderis apkaltinamas dažnai, o apie tardymo metu pasirašytus dokumentus užsimena ir pats. Iš pradžių jis tikino, kad saugumas tik pasinaudojo jo parašais, kurie leido pasisavinti neva jam skirtų pinigų. Bet antradienį jam prisipažino, kad pasirašė saugumo popierių.

Opozicija šios istorijos eskalavimu kaltina valdančiųjų lyderį Jaroslawą Kaczynskį. „Gazeta Wybor­cza“ teigimu, J.Kaczynskis greičiausiai siekia sugriauti L.Walęsos legendą, kad ant istorijos pjedestalo užkeltų žuvusį savo brolį Lechą Kaczynskį.

1992 m. balsavimo dėl nepasitikėjimo vyriausybe išvakarėse tuometis vidaus reikalų ir dabartinis gynybos ministras Antonis Macierewiczius parlamentui pateikė 64 slaptų buvusių agentų, užimančių aukščiausius postus, sąrašą. Tarp jų buvo ir tuomečio prezidento L.Walęsos pavardė.

1995-ieji: prezidento rinkimų kampanijos įkarštis. Prieš pat palikdamas prezidento postą, L.Walęsa atvirai pareiškia: premjeras socialdemokratas Jozefas Oleksis yra Rusijos šnipas. Vyriausybė netrukus griuvo, o L.Walęsa pralaimėjo rinkimus socialdemokratui Aleksandrui Kwasniewskiui.

2007-aisiais lenkų žurnalistas Bronislawas Wildsteinas internete paskelbė sąrašą su 240 tūkst. tariamų buvusių saugumo agentų pavardžių. Šis interneto puslapis tuomet tapo lankomiausias Lenkijoje.

"Scanpix" nuotr.

Praėjusių metų spalio 25 d. Lenkijoje vykusius rinkimus į žemesniuosius šalies parlamento rūmus – Seimą ryškia persvara laimėjo Įstatymo ir teisingumo (ĮT) partija, 460 vietų parlamente gavusi 235 mandatus. Įvertinant tai, kad gegužės mėnesį vykusius prezidento rinkimus laimėjo laikinai narystę ĮT sustabdęs Andrzejus Duda, galima teigti, kad visa aukščiausioji šalies valdžia dabar priklauso šiai partijai.

Matas Jakaitis, geopolitika.lt

Nors ĮT – konservatyvių ir palyginti griežtų religinių pažiūrų partija, į pastaruosius rinkimus ji ėjo vedama gana prieštaringų šūkių. Viena vertus, atvirai skelbė artimas nacionalistinėms ir antirusiškas nuostatas, pasisakė prieš per didelį, jos supratimu, Europos Sąjungos diktatą šalies gyvenimui, siekė abortų ir dirbtinio apvaisinimo uždraudimo, o kita vertus, kad ir kaip būtų keista, skelbė socialistines nuostatas: žadėjo sumažinti pensinį amžių, didinti mokesčius bankams, pensininkus aprūpinti nemokamais vaistais, už antrą ir daugiau vaikų jaunoms šeimoms mokėti po 500 zlotų (117 eurų) per mėnesį ir pan.

Gal kaip tik toks rinkiminių siūlymų margumynas ĮT padėjo laimėti, juolab kad pagrindinė jos konkurentė – Pilietinės platformos partija – rinkimuose dalyvavo be savo lyderių – į vadovaujančius ES postus deleguoto Donaldo Tusko bei buvusio užsienio reikalų ministro ir Seimo maršalo Radoslawo  Sikorskio.

Nauja vyriausybė – nauja žiniasklaidos politika

Reikšdama protestą „Polskie Radio“ kas valandą grojo Lenkijos himną ir Bethoveno „Odę džiaugsmui“ – ES himną.

Po rinkimų suformuota naujoji Lenkijos vyriausybė su premjere Beata Szydlo priešakyje ir Seimo dauguma iš karto ėmėsi radikalių veiksmų jautriose visuomenės gyvenimo ir galimos jo kontrolės srityse. Buvo priimtas naujas žiniasklaidos įstatymas, pagal kurį vyriausybei pavesta tiesiogiai formuoti visuomeninių šalies transliuotojų – televizijos TVP1 ir radijo „Polskie Radio“ – vadovybę.

TVP1 vadovai atsistatydino tą patį vakarą, kai tik buvo priimtas įstatymas, o reikšdama protestą „Polskie Radio“ kas valandą grojo Lenkijos himną ir Bethoveno „Odę džiaugsmui“ – ES himną (tai kėlė ĮT funkcionierių, kurių nuostatos ES atžvilgiu nėra teigiamos, nepasitenkinimą).

ĮT atstovų teigimu, minėtos žiniasklaidos priemonės – šališkos, jos palaikė buvusios šalies vadovybės politinę liniją ir toliau neigiamai veikia politinius procesus šalyje, todėl tiek jų transliuojamų laidų turinys, tiek jų vadovybė turi būti pakeista. Tai ir buvo nedelsiant padaryta: naujuoju Lenkijos visuomeninės televizijos vadovu buvo paskirtas ĮT ištikimas politikas ir žurnalistas Jacekas Kursky.

Tokia sistema reiškia, kad Konstitucinis Teismas nebegalės blokuoti vyriausybės sprendimų be ĮT skirtų teisėjų pritarimo.

ĮT taip pat atšaukė penkis Konstitucinio Teismo (Tribunolo) teisėjus, paskirtus dar Pilietinės platformos vadovaujamos vyriausybės prieš šiai baigiant darbą. ĮT kontroliuojamas Seimas į jų vietą paskyrė kitus teisėjus, be to, nustatė, kad Konstitucinio Teismo sprendimams priimti reikės dviejų trečdalių teisėjų daugumos, nors anksčiau užtekdavo paprastos daugumos. Taip pat posėdyje turės dalyvauti bent 13 iš 15 šio teismo teisėjų, anksčiau užteko devynių.

Tokia sistema reiškia, kad Konstitucinis Teismas nebegalės blokuoti vyriausybės sprendimų be ĮT skirtų teisėjų pritarimo ir taip bus galima atsikratyti pilietinės kontrolės vyriausybės priimamiems sprendimams. Tad ne veltui nuogąstaujama, kad ĮT vykdoma konstitucinė reforma pažeidžia valdžių atskyrimo principą.

Nepritaria opozicija ir ES

Energingai vykdoma žiniasklaidos priemonių ir Konstitucinio Teismo „perėmimo“ politika sulaukė nemenko opozicinių šalies jėgų pasipriešinimo. Varšuvoje ir kituose šalies miestuose vyko tūkstantinės nepatenkintų piliečių demonstracijos, kaltinančios valdžią demokratijos varžymu šalyje ir reikalaujančios atšaukti žiniasklaidos laisvę ir teisėsaugos nepriklausomybę varžančius įstatymus. Tačiau tai valdžios nuostatų nepakeitė, juolab kad Lenkijoje vyko ir naująją šalies vadovybės politiką palaikančių jėgų demonstracijos, tiesa, mažesnės.

Naujasis įstatymas „faktiškai lems tiesioginę vyriausybės kontrolę visuomeninėje televizijoje ir radijuje ir ves prie sistemingo transliuotojų redakcijų šališkumo dabartinės vyriausybės naudai“

Tikėtina, kad nemaloniausia naujajai Lenkijos vadovybei yra tai, kad jos reformos siekiant kontroliuoti visuomeninę žiniasklaidą ir teismų sistemą sulaukė tarptautinio atgarsio, į jas sureagavo Europos Sąjungos vadovybė bei žurnalistų organizacijos. Europos Parlamentas šiuo klausimu netgi pradėjo Lenkijos stebėsenos procedūrą, kad nustatytų, ar šios reformos ir jų įgyvendinimas neprieštarauja demokratijos normoms. Europos žurnalistų asociacija savo laiške Lenkijos pareigūnams nurodė, kad naujasis įstatymas „faktiškai lems tiesioginę vyriausybės kontrolę visuomeninėje televizijoje ir radijuje ir ves prie sistemingo transliuotojų redakcijų šališkumo dabartinės vyriausybės naudai“.

Be to, tiek Lenkijos, tiek užsienio žiniasklaidoje svarstoma, ar ĮT noras sutelkti galią savo rankose nekenkia ES vienybei, o kartu – ar tai nepadeda Lenkijai griauti ES iš vidaus. ĮT atstovai atvirai kalba, kad nori sukurti „Ketvirtąją respubliką“ – tokio tipo Lenkiją, kuri vykdytų savarankišką politiką Europos Sąjungos ir Rusijos atžvilgiu, aktyviai gintų šalies nacionalinius interesus, siektų sugrąžinti į tėvynę per pastaruosius dešimtmečius gausiai emigravusius tautiečius.

Be to, būtų bandoma „išvalyti“ valdžios struktūras nuo „išdavikų“ – taip kai kurie dešinieji vadina Pilietinės platformos partijai priklausančius pareigūnus. Vienas žymiausių Lenkijos disidentų, laikraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Adamas Michnikas neseniai teigė, kad jeigu pasikeitus valdančiajai daugumai iš visų valdžios institucijų išstumiami pralaimėjusieji, tai yra „antikomunizmas su nežmogišku veidu“ (aliuzija į Michailo Gorbačiovo laikų SSRS siekį kurti „komunizmą su žmogišku veidu“).

Padeda V.Putinui?

ĮT pergalė liudija, kad Lenkija pradėjo dreifuoti ta kryptimi, kurią nužymėjo Budapeštas ir Maskva.

Kaip interneto portale „Wirtualna Polska“ apie naująją Lenkijos vadovybę rašo žurnalistas Ziemowitas Szczerekas, „vienoje organizacijoje – ES, kuri garantuoja mums saugumą, mes klibiname jos konstrukciją, o kitoje – NATO – mes sėkmingai silpniname savo pozicijas“. Anot žurnalisto, „ĮT pergalė liudija, kad Lenkija pradėjo dreifuoti ta kryptimi, kurią nužymėjo Budapeštas ir Maskva“.

Čia aiškiai užsimenama pirmiausia apie kritišką Vengrijos premjero Viktoro Orbano požiūrį į Europos Sąjungos politiką apskritai ir į jos šalių narių vienybę, taip pat apie faktinio Vengrijos vadovo pažiūras bei autoritarinius valdymo metodus, kuriuos pradeda perimti ĮT vadovas Jaroslawas Kaczynskis. Anot Z.Szczereko, vertybės, kurių laikosi J.Kaczynskio partija, yra artimesnės Kremliaus vadovui nei Vakarų Europai. Ši partija reikalauja paklusnumo (ir ne tik iš savo narių), nemėgsta būti kontroliuojama, o juk Europos demokratija yra paremta principu, kad įvairios valdžios šakos kontroliuoja viena kitą.

Reikalauja paklusnumo, nemėgsta būti kontroliuojama, o juk Europos demokratija yra paremta principu, kad įvairios valdžios šakos kontroliuoja viena kitą.

Z.Szczerekas teigia, ir ta prasme reikėtų su juo sutikti, kad J.Kaczynskis ir jo partija yra naudingi Rusijai. Juk jeigu Vladimiras Putinas stengiasi susilpninti NATO ir ES, ypač pagal skiriamąją liniją tarp Vidurio ir Rytų Europos, ĮT vykdoma politika Lenkijoje tam yra puikus instrumentas. J.Kaczynskio partija nesiekia kompromisų nei vidaus, nei išorės politikoje, atvirai palaiko V.Orbano kritines nuostatas Europos Sąjungos atžvilgiu, siekia stiprinti dvišalius (o ne ES struktūrose) ryšius su atskiromis ES valstybėmis (ne veltui pirmas po išrinkimo prezidento A.Dudos rimtas „prisistatymo“ vizitas buvo į Didžiąją Britaniją, o ne į Briuselį), bent jau savo veiklos pradžioje laikosi gana priešiškų pozicijų Vokietijos atžvilgiu.

Ir argi tai ne V.Putino svajonė: skatinti ES valstybių nesutarimus, ugdyti priešiškumą Briuselio ir Strasbūro siekiams vienyti Europą? Kaip teigia buvęs Belgijos premjeras, Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos vadovas Guy Verhofstadtas, „…tokiais politiniais veiksmais Kaczynskis padeda Putinui, nes Putinas nekenčia Europos vienybės, o tai, kas vyksta Lenkijoje, gali padėti jam vykdyti savo planus“.

Reikia pasakyti, kad vadovaujantys ĮT politikai nesutinka su tokiais griežtais tiek Europos Sąjungos, tiek savo šalies opozicijos politikų vertinimais. Su gana kategoriškais naujosios Lenkijos vadovybės politikos vertinimais, kuriuos pateikia Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai, nesutinka prezidentas A.Duda, sausio 18 d. Briuselyje raginęs supratingiau žvelgti į įvykius Lenkijoje ir laikytis rimties sprendžiant jo šalies ir Europos Komisijos ginčus. Be to, kai sausio 20 d. Europos Parlamente buvo svarstomas klausimas dėl pradedamos Lenkijos stebėsenos, premjerė B.Szydlo teigė, kad šalyje pakeitimai atliekami siekiant įgyvendinti pažadus rinkėjams, todėl Europos Parlamentas šį „susitarimą su rinkėjais“ turėtų laikyti tikra demokratijos išraiška.

Smolensko dilema

Tačiau vieną „susitarimą su rinkėjais“ ĮT ir jos vadovui J.Kaczynskiui įgyvendinti turėtų būti sunkoka. Čia turimas omenyje jo pažadas sukurti naują parlamentinę komisiją, kuri ištirtų visas lėktuvo „Tu-154M“ katastrofos, 2010 m. įvykusios Smolensko oro uosto prieigose, aplinkybes. Per katastrofą žuvo tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir per 80 jį lydėjusių pareigūnų, skridusių į Katynės tragedijos 70-mečio minėjimą ir paminklo ten nužudytiems lenkams atidengimą.

Ko lauktų Lenkija iš savo sąjungininkų ES ir NATO, jei dokumente bus nurodyta, kad Lenkijos prezidento nužudymo pėdsakai veda į Kremlių?

Sukurti komisiją nėra sunku, tačiau jeigu komisija prieis prie išvados (o tai tikėtina), kad Smolenske buvo įvykdytas pasikėsinimas, ir jeigu Seimas priims atitinkamą dokumentą, Lenkija gali atsidurti dviprasmiškoje padėtyje. Ko lauktų Lenkija iš savo sąjungininkų ES ir NATO, jei dokumente bus nurodyta, kad Lenkijos prezidento nužudymo pėdsakai veda į Kremlių? Ir ar už tai reikia jį nubausti? Logiškai mąstant, galima tikėtis tik vieno: visiško „naujienos“ ignoravimo. Ir tai, ko gero, būtų racionalus Vašingtono, Londono, Briuselio ir t.t. požiūris.

Tačiau ar toks Lenkijos partnerių požiūris tenkintų J. Kaczynskį ir jo aplinką? Suprantama, kad ne. Bet ES ir NATO abejingumu lenkų „naujienoms“ turėtų būti patenkintas V.Putinas, nes į gana aktyviai savo priešiškumą Rusijai reiškiančią Lenkiją būtų žvelgiama kaip į tarptautinę išsišokėlę, ji būtų lyg ir stumiama į antrą planą tiek NATO, tiek ES struktūrose.

Todėl J. Kaczynskiui dėl to „susitarimo su rinkėjais“ įgyvendinimo teks rimtai pagalvoti. Tikriausiai ir dėl kitų panašių „susitarimų“, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai žlugdo tarptautinį Lenkijos prestižą ar net gali ją „putinizuoti“.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. vasario 1 d.

Scanpix

Lenkijos intelektualai ir politologai Jaroslawą Kaczynskį vadina naujuoju Lenkijos Władysławu Gomułka – 1956–1970 m. Lenkiją valdžiusių komunistų pirmuoju sekretoriumi, o situaciją Lenkijoje lygina su rašytojo George’o Orwello sukurtu pasauliu: jiems sunku patikėti, kad naujasis Seimas Lenkiją pertvarko pagal komunistinį kurpalių su egzorcizmo elementais. O ir batsiuvys tas pats – Stanislawas Piotrowiczius.

Rima JANUŽYTĖ

Neseniai išrinkta Lenkijos vyriausybė jau spėjo nustebinti. Seimui paskubomis pri­­ėmus įstatymą, suteikiantį įgaliojimus tiesiogiai skirti visuomeninių transliuotojų vadovus, ji perėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolę. Ir nei Europos Sąjungos reiškiamas susirūpinimas, nei žmogaus teisių organizacijų kritika niekam per daug nerūpi.

Žiniasklaidos įstatymo pataisos, kurios J.Kac­zynskio partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. PiS) dominuojamam Seimui buvo pa­teik­tos sausio 4-osios vakare, sausio 6-ąją jau buvo priimtos 232 balsais prieš 152, dar 34 de­putatams susilaikius.

Pagal naująjį įstatymą visuomeninio radijo ir televizijos vadovus skirs ir atleis iždo minis­tras. Iki šiol dėl to, kas eis šias pareigas, būdavo skelbiamas Nacionalinės radijo ir televizijos ta­rybos konkursas. Pagal naująjį įstatymą dabartiniai Lenkijos visuomeninių transliuotojų va­do­vai ir priežiūros valdybų nariai bus au­to­ma­tiškai atleisti iš pareigų.

Visuomenės pasipiktinimą kelia ir jau žinomi pretendentai į radijo ir televizijos vadovus. Antai „Polskie Radio“ va­dovu gali tapti prokremliškas nuotaikas skleidžiantis Marcinas Palade.

„Pirmiausia mes pakeisime visuomeninės televizijos (TVP) ir Lenkijos radijo (PR) pareigūnų rinkimų tvarką. Kitame etape priimsime na­cionalinės žiniasklaidos įstatymą, kuris pa­keis visuomeninės žiniasklaidos funkcionavimą ir jos finansavimo taisykles“, – iškreiptą logiką aiš­kina kultūros ministro pavaduotojas Krzysz­tofas Czabanskis, atsakingas už Lenkijos ži­nias­klaidos sektoriaus reformą, kurios esmė – transformuoti visuomeninį radiją, televiziją ir naujienų agentūrą PAP, kurios iki šiol buvo valstybinės komercinės įmonės, į kultūros institucijas, prižiūrimas Nacionalinės žiniasklaidos tarybos, kurią irgi ketina įsteigti vyriausybė.

Tiesa, iki šiol Lenkijos visuomeninis transliuotojas irgi buvo iš dalies priklausomas nuo po­litinės daugumos, nes 5 nariai, kurie sudarė Na­­cionalinę transliavimo tarybą ir formavo val­­­dybą, buvo skiriami Seimo ir prezidento. Ta­čiau naujasis įstatymas reiškia visuomeninės ži­niasklaidos valdymo užgrobimą.

Į tokias Lenkijoje vykstančias permainas su­reagavo tokios tarptautinės žiniasklaidos teisių or­ganizacijos, kaip „Žurnalistai be sienų“ („Ra­­­porters Sans Frontieres“), Europos transliuotojų sąjunga, Europos federacija, Europos žurnalistų asociacija.

Pasak jų, įstatymas faktiškai lems tiesioginę vyriausybės kontrolę visuomeninėje televizijoje ir radijuje, gerbiamų žurnalistų atleidimą dėl politinių priežasčių ir ves prie sistemingo transliuotojų redakcijų šališkumo dabartinės vyriausybės naudai.

Nepritarimą šioms pataisoms išreiškė Eu­ro­pos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fran­sas Timmermansas ir Komisijos atstovas Mar­ga­ritis Schinas, tačiau jų balsas į dangų nenuėjo, nors naujoji valdžia, kurioje patogiai įsitaisė euroskeptiko J.Kaczynskio vadovaujama PiS, jaučiasi esanti visai prie pat Dievo.

„Priimtas visuomeninio transliuo­to­jo įstatymas rodo, kad valstybės kišimasis tik didės“, – neabejoja Vytauto Didžiojo universiteto Po­li­tologijos ka­tedros vedėjas Andžejus Pukšto.

PiS aiškina, kad tokiu būdu siekiama su­mažinti išlaidas ir padidinti „pro­fe­sio­nalumo standartus ir etiką“.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Wi­toldas Waszczykowskis atmeta Eu­ropos Komisijos kritiką dėl valdžios koncentravimo vienos politinės jėgos ran­kose. In­terviu Vokietijos bulvariniam dienraščiui „Bild“ jis teigia, kad naujasis įstatymas, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė skirti visuomeninių žiniasklaidos priemonių va­dovus, yra skirtas „tam tikroms ligoms gy­dy­ti“: „Tarsi pasaulis pagal marksistinį vaizdinį automatiškai turėtų judėti tik vie­na kryptimi – į kultūrų ir rasių maišymą­si, pasaulį dviratininkų ir vegetarų, kurie remiasi tik atsinaujinančia energija ir ko­voja prieš bet kokią religijos formą. Tai ne­turi nieko bendro su tradicinėmis lenkiškomis vertybėmis.“

Tačiau marksizmo čia yra net daugiau, negu atrodo. O žiniasklaidos įstatymo pataisos yra naujausias, bet ne vienintelis naujosios valdžios siautėjimas.

Tramdomieji Konstituciniam teismui

Vos atėję į valdžią kačynskininkai paskyrė penkis sau priimtinus Konstitucinio tribunolo teisėjus, kad atšauktų buvusios vyriausybės pa­skirtus kandidatus ir sustiprintų PiS įtaką šioje institucijoje. Tačiau to jiems buvo maža.

Konstituciniam teismui pasipriešinus PiS savivalei, J.Kaczynskis, kuris nėra nei preziden­tas, nei premjeras, tačiau daugelio laikomas pagrindiniu lėlininku valdančiojoje partijoje, pažadėjo išardyti „bičiulių šutvę“ Kons­­tituciniame tribunole ir apkaltino teismą gi­nant tik savus interesus bei mėginant neleisti PiS vykdyti savo ikirinkiminių pažadų: didinti so­­cialines išmokas šeimoms, mažinti išėjimo į pensiją amžių ir užtikrinti nemokamą gydymą vy­resniems negu 75 metų žmonėms.

Regis, išardyti jam pavyko – Konstitucinis teismas bus visiškai suvaržytas, o demokratijos „velnias“ iš jo išvytas.

Prezidentas Andrzejus Duda neseniai pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo reformą, kuri, analitikų vertinimu, iš esmės reiškia Konstitucinio teismo pa­naikinimą. Ir vėl, kaip ir žiniasklaidos įstatymo pataisų atveju, nepadėjo nei kritika, nei perspėjimai. Nors prieš Konstitucinio teismo re­for­mą buvo protestuojama masinėse demonstracijoje, o opozicija tvirtino, kad tokie pokyčiai kelia grėsmę teismų nepriklausomybei, PiS padarė, kaip jiems reikėjo.

Kaip sako politologas A.Pukšto, tai reiškia, kad Lenkijoje naikinama paskutinė demokratijos salelė, kuri buvo nepavaldi valdantiems tautininkams.

Pagal naująją tvarką Konstitucinio tribunolo sprendimai turėtų būti priimami dalyvaujant 13 teisėjų iš 15-os, nors anksčiau pakankamu kvorumu laikyti devyni teisėjai. Be to, sprendimams priimti reikėtų dviejų trečdalių balsų, o ne paprastos daugumos, kaip būdavo anksčiau.

Ironiška tai, kad už Konstitucinio teismo re­for­­mos stovi komunistinių laikų prokuroras S.Piotrowiczius, karinės padėties laikotarpiu politiniais nusikaltimais kaltinęs Kros­no areštinėje kalintą Jerzy Stę­pienį. Da­bar pa­starasis vadovauja Kons­ti­tu­ciniam teismui, o S.Piotro­wic­zius, išrinktas į Seimą kaip PiS kandidatas, ir vėl jam deda jei ne antrankius, tai apynasrį.