Beveik du trečdaliai per pirmuosius veiklos metus Lietuvos rinkoje įsitvirtinusių jaunų įmonių dirba pelningai ir dauguma jų planuoja ateinančiais metais toliau didinti pardavimus bei priimti naujų darbuotojų.
Tai atskleidžia pirmą kartą DNB banko užsakymu atliktas „Jauno verslo barometras“ rinkos tyrimas. Juo buvo siekiama išsiaiškinti ne tik kaip sekasi įsikūrimo etapą jau praėjusioms įmonėms – kokius verslus jos plėtoja, kas lemia jų sėkmę ir nesėkmes –  bet ir kaip antruosius veiklos metus skaičiuojančios bendrovės vertina savo verslo plėtros perspektyvą.
DNB „Jauno verslo barometras“ apklausos rezultatai parodė, kad net 62 proc. naujai įkurtų bendrovių jau po pirmųjų veiklos metų dirbo pelningai. Palyginti su Statistikos departamento duomenimis, šis rodiklis atitinka pelningai dirbančių šalies įmonių vidurkį.
„Tyrimo rezultatai laužo stereotipus. Mes paprastai dažniau girdime apie sunkumus, su kuriais susiduria pradedantys verslininkai, o apklausa rodo, kad absoliuti dauguma per pirmuosius veiklos metus rinkoje radusių savo nišą dirba pelningai. Jie  ne tik išlaiko save ir kuria naujas darbo vietas, tačiau ir įvertinę savo pačių klaidas ambicingai kuria savo verslo plėtros planus“,- tyrimo rezultatus komentavo DNB banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.
Tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“), kuri reprezentatyvios telefoninės apklausos metu apklausė tūkstantį 12-24 mėnesius įvairiuose Lietuvos regionuose dirbančias įmones.
Jauni verslai – kas jie?
Daugiausiai Lietuvos jaunų verslų pagrindinį dėmesį yra sutelkę į vidaus rinką (72 proc.), tačiau pelningiau dirba į eksporto rinkas orientuotos bendrovės. Į šalies vartotojų poreikius paprastai orientuojasi mažesnės – vieną ar du darbuotojus turinčios įmonės.
Trijose iš keturių (76 proc.) visų tirtų kompanijų dirbo ne daugiau kaip penki darbuotojai, o joms dažniausiai vadovavo asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (72 proc.) bei 30-39 metų amžiaus vadovai (41 proc.).
Tyrimo duomenimis, daugiausiai jaunų verslų (33 proc.) savo veiklą vykdo periodinio vartojimo produktų gamybos ir paslaugų sektoriuje. Antroje vietoje pagal veiklos sektorių populiarumą  atsiduria pramonė (20 proc.). Daugiau nei 13 proc. verslininkų savo veiklą yra susieję su teisinėmis ir apskaitos paslaugomis, įvairiomis konsultacijomis, reklama bei rinkos tyrimais.
Sėkmės ir nesėkmės
Pozityvu, kad dauguma apklaustųjų teigia, jog per pirmuosius veiklos metus visiškai arba bent iš dalies pavyko pasiekti numatytus verslo tikslus. Svarbiausiais pradedančio verslo sėkmei veiksniais, kompanijų atstovai nurodo gerą bendrovės darbuotojų komandą, savo srities išmanymą ir unikalią verslo idėją. Verslo plėtrai trukdančiais faktoriais įvardijama smulkiam ir vidutiniam verslui nepakankama palanki valstybės politika ir infrastruktūra, apyvartinių lėšų stoka bei pasirinkta per daug optimistinė strategija.
„Žvelgiant į perspektyvą yra akivaizdu, kad šiuo metu sėkmės faktorių reitinge žemesnę vietą užimantys veiksniai – vadybos kompetencija, gilesnis verslo specifikos supratimas ir geriau klientų lūkesčius atitinkančių produktų ar paslaugų kūrimas – turėtų sulaukti didesnio dėmesio, ypač jei kalbame apie tvarų verslą“, -  sakė Š. Nedzinskas.
Trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustų įmonių verslo plėtrą ketina finansuoti iš vidinių įmonės resursų. Išoriniai finansavimo šaltiniai jaunoms įmonėms arba nėra prieinami arba mažiau patrauklūs – 24 proc. ketina pasinaudoti specialia mažų verslų finansavimo programa, 23 proc. – imti banko paskolą ar  pasinaudoti lizingu. 22 proc. apklaustųjų planuoja pasinaudoti asmenine savininko vartojamąja paskola, po 20 proc. – pritraukti rizikos kapitalo ar investuotojų bei skolintis iš draugų, šeimos narių.
Kurs darbo vietas
DNB „Jauno verslo barometras“ rezultatai taip pat parodė, kad augant šalies ekonomikai, jaunos bendrovės artimiausias perspektyvas vertina pakankamai optimistiškai –  daugiau nei pusė (56 proc.) jų per artimiausius šešis mėnesius ketina didinti pardavimų apimtis.
Dauguma jaunųjų verslininkų, nurodžiusių, jog įmonės pardavimai didės arba išliks stabilūs, planuoja didinti pardavimus dabartinėje rinkoje (71 proc.), o pusė (52 proc.) vadovų pabrėžė, kad per artimiausius šešis mėnesius pristatys rinkai naujų produktų ar paslaugų.
Mažiau nei trečdalis (31 proc.) visų respondentų tvirtino, kad pardavimų apimtys artimiausioje ateityje išliks stabilios ir tik 8 proc. įmonių prognozuoja, kad pardavimai mažės.
Optimistišką ateities vertinimą rodo ne tik pardavimų prognozės, bet ir planai dėl darbuotojų skaičiaus – net 42 proc. jaunų įmonių ketina priimti daugiau darbuotojų. Kiek daugiau nei pusė planuoja, kad darbuotojų skaičiaus nekeis  ir vos 3 proc. apklaustų įmonių planavo mažinti darbo vietų skaičių.
Dauguma bendrovių, teigiančių, kad jų pardavimai didės, planuoja nuosaikų pardavimų didinimą, tačiau penktadalis progresą planuojančių įmonių planuoja didesnį nei 50 proc. apyvartos pokytį. Pardavimų didėjimą dažniau prognozuoja Vilniuje veikiančios bendrovės, o mažesnių miestų jaunieji verslininkai – kiek santūresni.
Faktai ir papildoma informacija
•    Registrų centro duomenimis, per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje įregistruota 12 611 naujų įmonių, 52 proc. iš jų buvo įsteigta internetu.

•    36,5 proc. visų šiemet savo verslą registravusių įmonių pasirinko DNB savo pagrindiniu banku.

•    Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius veiklos metus rinkoje įsitvirtina 63 proc. naujai įsteigtų  įmonių.

•    DNB „Jauno verslo barometras“ tyrimo duomenimis:

o    Vilnius yra naujo verslo traukos centras –  47 proc. jaunų bendrovių įsikūrusios sostinėje.  Kaune veikia 15 proc., o Klaipėdoje – 8 proc. visų jaunų Lietuvos įmonių.

o    Dauguma (71 proc.) jaunų kompanijų vadovų kompanijos veiklą galinčių komentuoti asmenų yra vyrai, o moterys vadovauja beveik trečdaliui jaunų bendrovių (29 proc.). Dažniausiai verslo iniciatyvos imasi ir įmonėms vadovauja 30-39 metų amžiaus asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

o    DNB „Jauno verslo barometras“ tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC („Socialinės informacijos centras“). Telefoninės apklausos būdu buvo apklausta 1 000 Lietuvos įmonių iš įvairių šalies regionų.

o    Tyrimo metu buvo apklausiamos 12-24 mėnesius veikiančios įmonės, o tyrimui buvo naudojama nuo 2011 metų spalio iki 2012 metų spalio įsikūrusių įmonių duomenų bazė. Apklausa buvo atlikta 2013 m. spalio – lapkričio mėnesiais.

•    DNB el. programėle ĮKURK VERSLĄ® per 2012 m. – 2013 m. pirmąjį pusmetį parsisiuntė ir pasinaudojo daugiau nei 10 tūkst. besidominčiųjų nauju verslu.

•    DNB banko nemokamų kasdienių paslaugų krepšeliai VITAMINAI STARTUI® per 2012 m. – 2013 m. buvo pritaikyti 2 882 verslo naujokų.

Vakar susirinkę garbūs svečiai ir „Vilkmergės“ alaus gerbėjai šventė Jauno derliaus alaus šventę, kurią dovanojo XVIII amžiaus aludarystės tradicijas atkurianti „Vilkmergės“ alaus darykla. Svečiai ragavo specialiai šiai progai išvirto 2012 metų lietuviškų apynių derliaus proginio alaus, buvo supažindinti su jo aromato ir skonio subtilybėmis, klausėsi gitaros virtuozų „Baltijos gitarų kvarteto“ akordų.

„Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, kasmet švenčiama jauno derliaus vyno – beaujolais – šventė, o aludariai laukia jauno derliaus alaus šventės. Norime, atgaivinti šią tradiciją ir Lietuvoje, todėl išvirėme ypatingą partiją proginio „Vilkmergės Jauno derliaus“ alaus ir pakvietėme šalies gurmanus ir kitus žinomus žmones pirmuosius jį padegustuoti“, – sakė „Vilkmergės“ alaus daryklos vadovas Ramūnas Blazarėnas.

„Mūsų naudoti lietuviški apyniai surinkti iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir kitų šalies regionų. Apynius supirkome dar šviežius, kol juose esantys aliejai ir esteriai buvo ryškiausi ir supylėme juos į virimo katilą. Šis jauno derliaus alus – elis, yra sodrios vario spalvos ir išraiškingo skonio – jau po pirmųjų gurkšnių juntamas malonus apynių kartumas“.

Naujojo alaus paragauti atvyko ir liaupsių negailėjo dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, dainininkas Egidijus Sipavičius, restoranų savininkas Kristupas Baublys, verslininkė Irena Marozienė ir daug kitų verslo pasaulio atstovų. R.Blazarėnas ir garbingi svečiai simboliškai įsiamžino alaus daryklos metraštyje kaip pirmieji Jauno derliaus alaus šventės dalyviai.

Apie pasaulyje iš šviežių apynių spurgų gaminamą jauno derliaus alų renginio svečiams pasakojo ir tinkamai jį degustuoti mokė alaus žinovas Linas Čekanavičius. „Švieži apyniai turi daugiau eterinių aliejų, tad alus įgauna daugiau žolinių-vaisinių savybių ir „traškesnio“, ilgiau išliekančio kartumo, – sakė jis. – Būtent toks alus ir yra tradicinis, anksčiau alų tik ir virdavo iš šviežių arba ne daugiau kaip metus išlaikytų apynių“.

„Vilkmergės Jauno derliaus“ alus, kaip visos šios alaus daryklos alaus rūšys, yra verdamas ir brandinamas pagal XVIII a. aludarystės tradicijas: rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, 28 dienas brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose, vėliau supilstomas į specialius pagal XVIII a. tradicijas gaminamus kvortos (0,82 l) talpos storo tamsaus stiklo butelius, kurie apsaugo alų nuo saulės šviesos poveikio. Svarbiausia, alus yra nepasterizuojamas.

„Vilkmergės Jauno derliaus“ alaus pagaminta nedaug. „Šis alus yra rankų darbo, pradedant nuo rankomis skintų apynių spurgų iki užkemšamo butelio, tad ir jo kiekis natūraliai yra ribotas“,- sakė R.Blazarėnas. „Vilkmergės“ vadovas tikisi, kad ši šventė – gražios tradicijos pradžia ir atgims kasmet. Naujo jauno derliaus alaus tikimasi išvirti ir kitąmet.

Naujojo alaus jau nuo kitos savaitės vidurio bus galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose.

Lietuvos gyventojų nuomone, žmonės jaunais nustoja būti sulaukę 47-erių, t. y. penkeriais metais vėliau nei taip mano vidutinis ES pilietis. Tuo metu senyvo amžiaus žmogus yra asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų, o svarbiausias jo vaidmuo šeimoje – auginti anūkus.

Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Tai stambiausias visuomenės nuomonės tyrimas, kuriuo remiantis priimami politiniai sprendimai. Jis vykdomas Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyva.

Europos Sąjungoje senyvo amžiaus žmogumi laikomas asmuo, sulaukęs 64 metų. Iš visų valstybių-ES narių aukščiausią senyvo amžiaus ribą nurodo Olandijos gyventojai. Jų manymu, ji siekia 70,4 metus. Tuo metu Slovakijoje ši riba yra žemiausia – 57,7 metai. Tyrimas taip pat parodė, kad Europoje gyvenančių vyrų ir moterų nuomonė dėl senyvo amžiaus skiriasi. Moterų brėžiama riba siekia 65 m., kuomet vyrų yra gerokai žemesnė – 62,7 m.

„Tiek Lietuvos, tiek Europos gyventojai sparčiai senėja. Šis faktas neretai siejamas su neigiamu kontekstu, kuomet pensinio amžiaus žmonės pateikiami kaip visuomenės nariai, kuriuos turi išlaikyti šiuo metu dirbantys žmonės. Tiesa, tyrimas parodė, kad Lietuvoje, nepaisant nemenkos dalies gyventojų, kurie vis dar abejoja vyresnio amžiaus žmonių vaidmeniu visuomenėje, yra ir didelis procentas pabrėžiančių jo svarbą“, – teigia tyrimų bendrovės TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė.

Kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad mūsų visuomenėje palankiai vertinami vyresni negu 55 m. žmonės. Tačiau 37 proc. apklaustųjų teigė, kad vyresni asmenys mūsų šalyje sulaukia neigiamo vertinimo.

Atsižvelgiant į minėtus rodiklius, Europos Sąjungoje geriausiai vyresnio amžiaus žmonės vertinami Liuksemburge. Absoliuti dauguma, t. y. 82 proc., šios šalies gyventojų teigia, kad jų visuomenėje 55-erius metus perkopę asmenys priimami palankiai. Šiuo atžvilgiu prasčiausia padėtis yra Vengrijoje, kur tokią nuomonę palaiko mažuma – tik 28 proc. apklaustųjų.

Lietuvos gyventojų manymu, svarbiausią vaidmenį vyresnio amžiaus žmonės atlieka savo šeimoje. Tuo įsitikinę 84 proc. apklaustųjų. Taip pat dauguma, t. y. 72 proc., mūsų šalies gyventojų teigia, kad senyvo amžiaus žmonės prie visuomenės gerovės aktyviausiai prisideda padėdami auginti anūkus. Didžiausią įtaką vyresnio amžiaus žmonės savo šeimose turi Kipre ir Graikijoje. Taip mano absoliuti dauguma šių šalių apklaustųjų – atitinkamai po 97 ir 94 proc., kuomet Čekijoje šis rodiklis mažiausias iš visų ES narių – tam pritarė tik 62 proc. šalies gyventojų.

Kas septintas Lietuvos gyventojas teigia šiuo metu besirūpinantis vyresnio amžiaus artimuoju. Labiausiai šiuo požiūriu prie vyresnio amžiaus artimų žmonių yra prisirišę prancūzai – taip teigė daugiau nei ketvirtadalis arba 26 proc. šios šalies apklaustųjų. Tuo metu mažiausia vyresnio amžiaus artimaisiais besirūpinančių gyventojų dalis yra Austrijoje – tik 5 proc., taip pat Vokietijoje ir Slovakijoje – po 6 proc.

Europos statistikos departamentas prognozuoja, kad iki 2060 metų vienam pensinio amžiaus žmogui Europos Sąjungoje teks du darbingo amžiaus – nuo 15 iki 64 – metų žmonės. Šiuo metu vienam pensinio amžiaus žmogui Europos Sąjungoje tenka keturi dirbantieji.

„Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2011 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Šis tyrimas apima 27 Europos Sąjungos valstybes ir penkias šalis, nepriklausančias ES: Kroatiją, Islandiją, Makedoniją, Norvegiją ir Turkiją. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 31 tūkst. vyresnių nei 15 metų respondentų.

Lietuvoje „Eurobarometro“ tyrimas vyko 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Jo metu buvo apklausti 1014 mūsų šalies gyventojų. Tyrimą atliko TNS LT tiesioginio interviu būdu.

TNS LT kontroliuoja tarptautinė tyrimų kompanija TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.