Šalies mokslo ateitis priklauso jaunajai mokslininkų kartai. Tačiau kas mūsų laukia, jei didžiausią pridėtinę naudą sukuriančius tiksliuosius mokslus renkasi tiek nedaug abiturientų?

Pastaruoju metu Lietuvos jaunieji mokslininkai atsidūrė šalies dėmesio centre. Prieš porą savaičių įgyvendintas ambicingas grupės jaunuolių planas į kosmosą paleisti pirmuosius lietuviškus palydovus. Tai svarbu jau vien dėl to, kad, kaip pabrėžia Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. habil. dr. Feliksas Ivanauskas, palydovo paleidimas į kosmosą rodo tam tikrą šalies mokslo brandą.
Vis dėlto apie tokius gražius pavyzdžius girdime retokai. Kalbant apie mokslo padėtį kur kas dažniau minimas protų nutekėjimas ir problemos, atgrasančios perspektyviausius jaunuolius rinktis mokslininko kelią.
Šalies konkurencingumui kelia grėsmę ir tai, kad maždaug pusė abiturientų, neretai pačių gabiausių, renkasi ne didžiausią poreikį turinčius tiksliuosius mokslus, o socialinius ar humanitarinius, kurie dažnai visuomenei duoda kur kas mažiau naudos.
Visa tai gąsdina mokslo bendruomenę, nes jau pradedama nerimauti, kad mažėja „kokybiškos medžiagos“, iš kurios būtų galima nulipdyti tarptautiniu mastu konkurencingą ateities mokslo elitą.

Mokslui gabių žmonių turime daug

Nepaisant sunkumų, daug žadančių jaunų mokslininkų netrūksta. Štai, tarkime, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų direkcijos direktorė Vida Lapinskaitė mini Zitą Liutkevičiūtę, Giedrių Gasiūną, Joną Jankauską, Aivarą Noviką, Gražiną Rapolienę, Pranciškų Vittą, Kauno technologijos universiteto Mokslo departamento direktorius Leonas Balaševičius – Tadą Malinauską, Rolaną Daukševičių bei Aušrą Tomkevičienę. Jaunųjų mokslininkų yra kur kas daugiau, ir nuo visų jų priklauso, kokį Lietuvos mokslą, o kartu ir šalį, regėsime ateinančiais dešimtmečiais.
Kita vertus, Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) pirmininkas Vygintas Gontis įsitikinęs, kad kai kalbama apie mokslo ateitį, negalima žiūrėti vien į jaunąją kartą: mokslas – ne tokia sritis. Norint pasiekti gerų rezultatų čia svarbus žinių ir patirties perėmimas. „Ateitis priklauso nuo to, ar pavyks užtikrinti patyrusių vyresnės kartos mokslininkų bendradarbiavimą su jaunaisiais, taip pat ar tarp jų pavyks sumažinti priešpriešą ir įtraukti į bendrą darbą“, – mano V.Gontis.
Kad tinkamai nukreipti jaunus mokslininkus ypač svarbu, neabejoja ir šiuo metu JAV Floridos universitete studijuojantis jaunas lietuvis mokslininkas Aurelijus Rinkevičius. „Jaunųjų mokslininkų padėtis Lietuvoje gana įdomi. Pastebėjau, kad tik vienas iš 500 studijuojančiųjų turi pakankamai jėgų studijuoti savarankiškai ir pasiekti svarbesnių mokslinių rezultatų, o daugumai reikalinga vadovaujančio dėstytojo ar profesoriaus pagalba”, – teigia A.Rinkevičius.
Lietuvos mokslo ateičiai daug įtakos turės ir tai, kaip bus bendradarbiaujama su užsienio mokslo institucijomis. Tam iš tiesų gerą pagrindą kloja studentų mobilumas dalyvaujant tokiose studentų programose, kaip „Erasmus“, bei pasirenkant studijas užsienio universitetuose. Visa tai leidžia užmegzti vertingų ryšių.
Toks mobilumas, be pranašumų, turi ir nemažai trūkumų, mat, pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininko Ramojaus Reimerio, į Lietuvą grįžta tik mažesnė dalis užsienyje studijavusių jaunuolių.
Vis dėlto, V.Gončio teigimu, jau metas suprasti, kad didysis mokslas yra tarptautinis mokslas, tad tai, jog vis daugiau lietuvių studentų renkasi studijas užsienio universitetuose ir darbą užsienio laboratorijose, nėra drama. Čia svarbiausia turėtų būti pastangos, kad su šiais žmonėmis nebūtų prarastas ryšys.
Ir tikrai – dalis jų į tėvynę grįžta su trenksmu. Vienas garsiausių pavyzdžių yra trijų brolių įkurta aukštųjų technologijų įmonė „Brolis Semiconductors“, dirbanti lazerių srityje. Taip pat galima paminėti ir biochemiką dr. Liną Mažutį, studijavusį viename prestižiškiausių pasaulyje Harvardo universitete, į Lietuvą įkalbėtą sugrįžti, kai specialiai jam VU Biotechnologijos institute buvo įrengta mokslinių tyrimų laboratorija, kad jis čia galėtų tęsti savo srities tyrimus.

Jaunieji mokslininkai priversti dirbti papildomai

Viliamasi, kad ateityje mokslas jaunimui bus šiek tiek patrauklesnis, nes pastaraisiais metais į jį investuota 2 mlrd. Lt ES paramos lėšų, atnaujintos ir pačia moderniausia įranga “apginkluotos” įvairios laboratorijos. Jei dar ir mokslininkų atlyginimai bei doktorantūros stipendijos padidėtų, tada, tikėtina, įvyktų visai nemenkas mokslo proveržis, o jaunimas rodytų kur kas didesnį susidomėjimą.
„Dabar jeigu doktorantui ar jaunajam mokslininkui reikėtų išgyventi vien iš valstybės mokamos stipendijos, jam tai vargiai pavyktų, nes suma yra tikrai labai maža, nesiekia nė vidutinio šalies atlyginimo. Didžioji dalis tenka būsto nuomai, ir tuo viskas pasibaigia. Todėl nemažai jaunųjų mokslininkų priversti dirbti papildomai“, – paaiškina R.Reimeris.

Lietuvoje veikia penkios stambesnės politinės jaunimo organizacijos. Vieni į jas ateina vedami ideologijų, kiti – svajonių apie politinius postus.

Šiuo metu per 10 tūkst. jaunų žmonių Lietuvoje dalyvauja jaunimo politinių organizacijų veikloje. Įdomu, kad šias jaunimo organizacijas ir Lietuvos politines partijas dažnai sieja ne tik bendra ideologija bei politinės idėjos, bet ir bendra veikla ar net stogas, po kuriuo yra įsikūrę organizacijų ir partijų biurai.
Politinėms partijoms naudinga šalia savęs turėti jaunimo organizacijas. Vakarų šalyse gana įprasta, kad partijos turi savo jaunimo struktūras. Politologės dr. Ainės Ramonaitės vertinimu, tokios organizacijos veikia kaip politikų rekrūtavimo, atrankos ir prisijaukinimo priemonė. Jos taip pat yra mobilizacinė jėga per rinkimų kampanijas ar įgyvendinant kokias nors partijos akcijas. „Iš jaunimo kartais galima gauti daugiau negu iš vyresnio amžiaus partijos narių“, – teigia politologė.
„Gyvenau Kėdainių rajone. Kėdainiuose buvo įsikūręs skyrius, o aš iš šono stebėjau jo veiklą. Šis skyrius yra pats aktyviausias, visos tradicijos ir idėjos kilusios iš ten. Atvažiavęs į Vilnių buvau pastebėtas buvusios pirmininkės, ir mane tiesiog pakvietė. Aš, aišku, neatsisakiau“, – teigia Benas Cechanavičius. Toks buvo didžiausią narių skaičių šiandien turinčios jaunimo politinės organizacijos DARBAS (JOD) pirmininko kelias į šią organizaciją.
Beje, politinių organizacijų jaunimas gali prisiliesti ir prie politikos formavimo. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) pirmininkas Ramūnas Burokas pabrėžia, kad jo vadovaujama organizacija turi politinę programą, kurią siekia įgyvendinti. Susibūrę į nedideles ekspertų grupes jaunieji socialdemokratai rengia bei analizuoja siūlymus įvairiais politiniais klausimais. Partija savo ruožtu gali atsižvelgti į organizacijos siūlymus ir įtraukti juos į savo politinę programą.

Pilietiškiausias Lietuvoje – jaunimas

Palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje jaunimo įsitraukimas į pilietines ir politines veiklas yra labai menkas, tačiau šiuo atžvilgiu Lietuva per daug nesiskiria nuo kitų posovietinių šalių. Vis dėlto, kai lyginame Lietuvos jaunimo ir vyresniųjų kartų dalyvavimą pilietinėse veiklose, ryškėja teigiamos tendencijos.
Pilietinės visuomenės instituto 2012 m. atliktas Pilietinės galios indekso tyrimas atskleidė, kad patys jauniausieji, moksleiviai ir studentai, pasižymėjo didesniu pilietiniu aktyvumu nei kitų amžiaus grupių atstovai. Remiantis šio tyrimo duomenimis, tik 12 proc. visų apklaustųjų pripažino per pastaruosius metus dalyvavę visuomeninių organizacijų bei judėjimų veikloje ir tik 5 proc. nurodė dalyvavę partijos ar politinės organizacijos veikloje. Vertinant moksleivių pilietinį dalyvavimą, maždaug trečdalis apklaustųjų moksleivių teigė per pastaruosius metus dalyvavę visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje, apie 8 proc. – partijos ar politinės organizacijos veikloje.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) prezidentė Loreta Senkutė akcentuoja: „Iš tiesų Lietuvos jaunimas yra pilietiškas, tik į pilietiškumą žiūri ne visada taip, kaip vyresnioji karta to norėtų. Jaunimas yra nepriklausomos Lietuvos karta, kuri neišgyveno tų įvykių, kuriuos išgyveno jų tėvai ar seneliai. Dėl to jie negali traktuoti tų istorinių įvykių taip, kaip vyresnioji karta.“
Painiojant pilietiškumą su nacionalizmu jaunimas vyresniosios kartos dažnai apkaltinamas pilietiškumo stoka. Pasak L.Senkutės, šių dienų Lietuvos jaunimo pilietiškumas pasireiškia kitomis formomis. Jauni žmonės gana aktyviai kovoja dėl savo teisių mokykloje, darbovietėje, kitose organizacijose. Jie nebijo reikšti savo nuomonės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pradedančių jaunų verslininkų neatgraso nei bankrotai, nei sunki pradžia.

Jauniems verslininkams Daumantui Dvilinskui ir Mindaugui Kriščiūnui dar tik po 23 metus, tačiau jie jau kuriasi JAV inovacijų lopšyje – Silicio slėnyje. Prieš metus baigę studijas Lankasterio universitete Didžiojoje Britanijoje, vaikinai sukūrė socialinę turinio atradimo platformą „Pinevio“, – ir jos perspektyvomis patikėjo užsienio investuotojai. „Pinevio“ įkūrėjai – antri lietuviai, besikuriantys Silicio slėnyje po tarptautiniu mastu išgarsėjusio Ilja Laurso.
Kelias į JAV aukštųjų technologijų centrą jauniems verslininkams atsivėrė netrukus po to, kai rugsėjo viduryje jie buvo pakviesti pademonstruoti savo produktą Silicio slėnyje rengiamoje konferencijoje „Demo fall“, kur jaunos ir greitai augančios įmonės (“startup”) pristato inovacijas potencialiems investuotojams ir žiniasklaidai. Lietuvių verslo idėja sudomino ten veikiantį bulgarą verslininką ir jau spalio pradžioje „Pinevio“ gavo 30 tūkst. eurų injekciją. „Finansavimo sulaukėme per savaitę – tai neįtikėtina“, – džiaugiasi D.Dvilinskas.
M.Kriščiūnas šiuo metu Silicio slėnyje pradeda įsikūrimo darbus, o D.Dvilinskas nuvyko į Bulgariją, kur investuotojas paskyrė programuotojų komandą, padedančią kurti lietuvių sugalvotą produktą. „Pinevio“ projektą planuojama pristatyti kitų metų pradžioje, tačiau prieš tai svarbiausias jaunų lietuvių tikslas – pritraukti daugiau investicijų.
„Pinevio“ – nuorodų archyvas ir socialinė turinio atradimo platforma, kurioje galima rasti vartotojo pomėgius atitinkančią informaciją, kitų žmonių sukauptą socialiniuose tinkluose. „Mes nekonkuruojame su „Facebook“ ar kitais tinklais. Mūsų idėja yra pastatyta ant jų. Pavyzdžiui, mes surenkame nuorodas, kuriomis pasidalijote ant „Facebook“ sienos, išanalizuojame jas semantiškai ir suformuojame archyvą. Atsižvelgdami į jį leisime atrasti kitų žmonių su panašiais pomėgiais archyvus“, – verslo idėją aiškina D.Dvilinskas. Šį projektą jaunuoliai kūrė metus, padedant įvairiems užsienio mentoriams ir verslo akceleratoriams, kurių tikslas aprūpinti pradedančiuosius verslininkus ekspertų konsultacijomis ir finansine parama.
Užsienio šalių verslo akceleratorių parama pasinaudojo ir kiti jaunų lietuvių verslai – trijų lietuvių sukurta atviro kodo programa „ImpressPages“, skirta kurti ir valdyti svetaines, šių metų pradžioje buvo atrinkta tarp 10 perspektyviausių verslų į verslo akceleratorių Anglijoje „The Difference Engine“. „Pagrindinė „ImpressPages“ idėja – sukurti itin lengvai suprantamą įrankį svetainių kūrėjams ir jų administratoriams“, – pasakojo vienas iš šios jaunos Didžiojoje Britanijoje registruotos įmonės įkūrėjų 26 metų Audrius Jankauskas. Lietuvių produktas, kurį vartotojai savarankiškai išvertė į 16 kalbų, pripažįstamas toliau – jis pateko į tarptautinio IT produktų konkurso „Open Source Awards 2011“ finalą kaip „Perspektyviausias atviro kodo projektas“. Tiesa, pajamų „ImpressPages“ projektas kol kas neneša.
Pavyzdžių, kai jauni lietuviai su neseniai įsteigtomis įmonėmis įsiveržia net į tarptautines erdves, yra ir daugiau. Štai 26 metų Dalia Lašaitė – viena iš įmonės „Campalyst“ steigėjų. Šios į Londono ir Niujorko rinką besistengiančios įeiti kompanijos tikslas – padėti klientams suprasti, kokia komunikacijos ir reklamos strategija socialiniuose tinkluose atneša daugiausiai naudos. Pavasarį pirmąją „Campalyst“ versiją D.Lašaitė kartu su keliais bendraminčiais sukūrė nuvažiavusi į „start-up“ savaitgalį Rygoje „Garage 48“.

Inovatyvių verslo idėjų – vis daugiau

Nors minėtos kompanijos dar tik kuria savo produktus ir bando įsitvirtinti rinkoje, jau galime rasti pavyzdžių, kai jaunimo įkurtos įmonės skaičiuoja realius pardavimus. Viena iš tokių – informacinių technologijų produktus žemės ūkiui kurianti įmonė „Art21”, kurios savininkas – 23 metų Augustas Alešiūnas. Į įmonę investavęs ir „Verslo angelų fondas“.
„Pirmieji mūsų klientai buvo elevatoriai, užsiimantys grūdų sandėliavimu. Visas jų veiklos procesas buvo apskaitoms naudojant kartoteką – po spintą dokumentų stovėdavo kiekviename kabinete. Dabar jų neliko, o darbo našumas padidėjo iki 20 proc. Mes tapome programinės įrangos žemės ūkio sričiai kūrimo lyderiais ir pradėjome ją eksportuoti į užsienį“, – verslo idėjos naudą pabrėžia A.Alešiūnas.
Šiemet „Art21”savo sukurtą programą parduos Ukrainos įmonei, o spalio pabaigoje pristatys naują produktą – ūkininkams skirtą operatyvinę verslo valdymo sistemą „Agrosmart“, kuri veiks kaip ekspertinis patarėjas: galės indikuoti, kiek trąšų naudoti atsižvelgiant į žemę, leis centimetro tikslumu stebėti, kur važinėja technika, ir t.t. A.Alešiūnas tikisi, kad apyvarta šiemet viršys milijoną litų.
Tokius pat planus puoselėja ir kitos jaunos įmonės „Nuostabioji technologija“ vadovas, trisdešimtmetis Remigijus Vyšniauskas. Ši kompanija, kurianti elektros energiją taupančius gaminius su šviesos diodais reklamai, fabrikų, prekybos tinklų apšvietimui, pernai irgi sulaukė „Verslo angelų fondo“ investicijos. R.Vyšniauskas įsitikinęs, kad šviesos diodų gaminiai – ateitis, nes per kelerius metus jie įsitvirtins ir namų ūkiuose. Netrukus įmonė pristatys du naujus produktus – pramonei ir prekybos centrams skirtas naujos kartos LED lempas, sunaudojančias perpus mažiau elektros energijos nei fluorescensinės lempos, ir LED lemputes, kurios bus naudojamos „Snaigės“ šaldytuvų gamyboje.
Be abejonės, tarp išskirtinių jaunų Lietuvos verslininkų pavyzdžių reikėtų paminėti ir bendrovės „Pixelmator“ įkūrėjus brolius Dailides, sukūrusius sėkmės sulaukusią paveikslėlių redagavimo programą.
Beje, pastaraisiais metais jaunų perspektyvių įmonių pastebimai daugėja. Tam įtakos turėjo ir Lietuvoje suintensyvėję verslumo renginiai, ir aktyvesnė rizikos kapitalo fondų ir “Verslo angelų” veikla – patyrę investuotojai ėmė investuoti į pradedančias įmones. Be to, Lietuvoje pradėjo kurtis verslo akceleratoriai, besirūpinantys, kad jų remiamos verslo idėjos greitai įgautų pajamas nešantį kūną. Štai naujų verslų akceleratoriaus „Startup Highway“ įkūrėjas ir savininkas Rokas Tamošiūnas skelbia, kad pernai jų veikloje dalyvavo daugiau kaip 110 “startup“ įmonių, iš jų dešimčiai padėta pritraukti kapitalo, įvyko 19 verslumą skatinančių renginių.
Nors įvairiausi tyrimai rodo, kad lietuviai neverslūs, R.Tamošiūnas prieštarauja ir tvirtina, kad jaunimas nori judėti kita linkme. „Šiemet gavome šimtus aplikacijų iš naujų „startupų“. Be to, pernai tarp beveik kiekvieno didesnio Europos „startupų“ konkurso nugalėtojų, 10–15 proc. sudarė lietuviai. O “Eurobarometro” duomenimis, lietuviai ir latviai pirmauja ES pagal jaunimo steigiamus verslus“, – vardija R.Tamošiūnas.
Iš tiesų, 2009 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuva pagal jaunų verslininkų – 30 metų ir jaunesnių – proporciją yra antra ES, tačiau pagal vyresnių (55 metų ir daugiau) verslininkų dalį atsiduria prie galo. Jauni verslininkai sudaro 35 proc. visų verslininkų Lietuvoje. O „Creditinfo“ atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje kasmet daugėja jaunų vadovų (neretai jie būna ir savininkai) – 2009 m. vadovai, kurių amžius 18–29 metai, vadovavo 22 proc. naujai įsteigtų įmonių, 2010 – 25 proc., o 2011 – 29 proc.

Nesėkmės nepalaužė

Visi „Veido“ kalbinti jaunieji verslininkai pasižymi atkaklumu. Nors didžiajai daliai dar nėra nė 30 metų, jie jau turėję ne vieną įmonę ir net patyrę nesėkmės kartėlį – bankrutavę, bet vėl stojęsi ant kojų ir bandę iš naujo. A.Alešiūnas vos sulaukęs 16-os Vilniuje atidarė didžiausią kompiuterinių žaidimų ir interneto klubą, bet pirmas verslas jau po pusmečio bankrutavo. Tik trečias kartas nemelavo, kai nė dienos universitete nestudijavęs A.Alešiūnas 2007 m. įkūrė kompaniją „Art 21“.
Anksti į verslumą palinko ir A.Jankauskas, interneto svetaines pradėjęs kurti dar devintoje klasėje. Vėliau su bendraminčiais įsteigė mokymų portalą Lyga.lt, svetainių kūrimo įmonę “Apro Media”, kurias vėliau sėkmingai pardavė.
Ne atsitiktinai „Veido“ kalbintų jaunuolių verslumo užuomazgos pasirodė dar paauglystėje. Prieš porą savaičių Briuselyje vykusioje su jaunimo nedarbu kovojančios programos „Jaunimas ir darbas“ (Youth@Work) diskusijoje verslumo programos “Junior Achievement Young Enterprise“ vadovė Caroline Jenner pabrėžė, kad siekiant ugdyti verslumą, svarbu nuo mažens skatinti jaunuolius ieškoti idėjų, kurti, mokytis suprasti riziką. „Savo verslą pradeda 16 proc. visų mūsų programų dalyvių ir net 29 proc. baigusių universitetą – tai yra šešis kartus daugiau nei ES vidurkis“, – verslumo mokymo naudą pabrėžia C.Jenner.
Tiesa, kitiems jauniems žmonėms reikia tam tikro sukrėtimo ar postūmio. Štai R.Vyšniauską prieš porą metų imtis verslo paskatino krizė, nes didelė reklamos įmonių grupė, kur Remigijus karjeros laiptais buvo pakilęs iki direktoriaus pavaduotojo, neatsilaikė. „Tai buvo spyris į užpakalį, – pripažįsta R.Vyšniauskas. Ir nors „Nuostabioji technologija“ gimė išsinuomotame kabinete rūsyje, kurį po mėnesio užtvindė, per dvejus metus įmonė nuo dviejų žmonių išaugo iki 14 kolektyvo.
Kartais verslumą gali paskatinti ir suvokimas, kad galima gyventi kitaip. 27 metų rekuperatorių gamybos įmonės „Alasca LT“ savininką ir vadovą Paulių Radzevičių prieš ketverius metus imtis verslo įkvėpė perskaityta Bodo Schafero knyga „Pirmas milijonas per septynerius metus“. „Iki 22 metų verslas manęs visiškai nedomino. Dirbau samdomą darbą, bet po to pasidarė nuobodu ir pradėjau galvoti, kaip uždirbti milijoną. Įsimečiau į „Google“ šia frazę ir radau B.Schafero knygą. Perskaičiau ją per vieną ar du vakarus ir mano požiūris pasikeitė – atrodė, kad viską galiu, viskas paprasta“, – apėmusį jausmą pamena P.Radzevičius, po keturių mėnesių įsteigęs įmonę.
Vis dėlto nors pradedantysis verslininkas bene kasdien susiduria su didele tikimybe žlugti, darbui aukoja laisvalaikį ir savaitgalius – visi pašnekovai pripažino, kad dirbti tenka nuo 10 iki 18 valandų per parą – nė vienas jų nekeistų verslo teikiamos laisvės į samdomo darbuotojo rutiną.